Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinių asmenų organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais pagrindus, asociacijų laisvės ribas, viešosios įstaigos įstatų keitimą, narystę asociacijoje ir narių teises, teisę į teisminę gynybą (įstatuose nustačius arbitražinę išlygą), procesą apeliacinės instancijos teisme, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-1-378/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16022-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.3; 2.2.2.3.1.8; 3.3.1.14; 3.3.1.20; 4.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (pranešėja), Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. U., viešosios įstaigos „Banglentė“, D. P., T. Ū., L. K.-A. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų G. U., D. P., T. Ū., L. K.-A., viešosios įstaigos „Banglentė“ ieškinį atsakovei Lietuvos bangų sporto asociacijai dėl juridinio asmens sprendimo teisėtumo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinių asmenų organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais pagrindus, asociacijų laisvės ribas, viešosios įstaigos įstatų keitimą, narystę asociacijoje ir narių teises, teisę į teisminę gynybą (įstatuose nustačius arbitražinę išlygą), procesą apeliacinės instancijos teisme, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovai prašė teismo pripažinti negaliojančiu Lietuvos bangų sporto asociacijos (toliau – ir Asociacija) tikrųjų narių 2022 m. balandžio 30 d. susirinkimo sprendimą (toliau – Sprendimas), kuriuo nutarta patvirtinti naujos redakcijos įstatus (toliau – 2022 m. įstatai, ginčo įstatai), nuo jo priėmimo momento, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3. Ieškovai nurodė, kad visuotinis susirinkimas Sprendimu patvirtino 2022 m. įstatus, kurie buvo parengti Asociacijos prezidento. Dėl Asociacijos prezidento veiksmų buvo pažeista įstatų keitimo procedūra: nariams nebuvo pateikti paaiškinimai, argumentai, informacija, susijusi su pakeitimų esme; pastaboms dėl 2022 m. įstatų redakcijos pateikti nustatytas tik 8 dienų terminas; sąmoningai klaidinta valdyba, dalį informacijos nuslepiant, neteisingai atskleidžiant kito, G. U. parengto, įstatų varianto esmę. Teismai, ankstesniame teisminiame procese panaikindami visuotinio Asociacijos tikrųjų narių susirinkimo sprendimą patvirtinti 2020 m. įstatus, be kita ko, nurodė, kad, pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą, visi asociacijos nariai turi balsavimo teisę. Būtent G. U. parengtuose įstatuose panaikintas tikrųjų narių ir asocijuotų narių skirtingas statusas, pagal juos visi Asociacijos nariai (viso 31) įgauna balsavimo teisę (po vieną balsą), taip nutraukiant narių diskriminaciją. Tačiau buvo patvirtinti ginčo įstatai, kuriais pakeisti Asociacijos tikslai ir paskirtis, Asociacija iš esmės pertvarkyta, tampa profesionalių sportininkų organizacija, nebelieka mėgėjų bei entuziastų, įtvirtinama narių diskriminacija skirstant juos į dvi kategorijas – turinčius balso teisę ir jos neturinčius, buvusieji asocijuoti nariai praranda savo statusą ir pašalinami iš Asociacijos, nustatyta, kad visi ginčai sprendžiami komerciniame arbitraže, nors tai reiškia nepakeliamą finansinę naštą tiek Asociacijai, tiek jos nariams.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 13 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnio 4 dalies, Asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 1 dalies, 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 6 dalies, 12 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis.

6. Įvertinęs iki 2022 m. balandžio 30 d. susirinkimo galiojusių 2018 m. įstatų (10, 11.2, 13.6.6, 20.1 punktų) nuostatas, teismas nurodė, kad Asociacijos valdyba įgyvendino iniciatyvos teisę keisti įstatus, 2020 m. balandžio 28 d. posėdyje pavedusi prezidentui organizuoti naujos redakcijos įstatų rengimą ir pateikti ją tvirtinti visuotiniam Asociacijos tikrųjų narių susirinkimui.

7. Teismas nustatė, kad: Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. sausio 27 d. nutartyje (kuria buvo paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimas panaikinti 2020 m. gegužės 29 d. visuotinio Asociacijos tikrųjų narių susirinkimo sprendimą dėl 2020 m. Asociacijos įstatų redakcijos patvirtinimo) civilinėje byloje Nr. e2A-33-460/2022 pripažino, jog 3 dienų termino Asociacijos tikriesiems nariams susipažinti su naujos redakcijos įstatų projektu suteikimas nesuderinamas su protingumo ir sąžiningumo principais; Asociacijos prezidentas, siekdamas įgyvendinti 2020 m. balandžio 28 d. valdybos posėdžio nutarimą, parengė naujos redakcijos įstatų projektą; 2022 m. kovo 14 d. jis išsiuntė visiems Asociacijos nariams (tikriesiems ir asocijuotiems) el. laišką su prie jo pridėtu 2022 m. įstatų projektu, kuriame buvo aiškiai pažymėti pakeitimai, lyginant šią redakciją su 2020 m. redakcija; prezidentas pasiūlė nariams pateikti savo komentarus ir pasiūlymus, pažymėdamas, kad siunčiamą projektą su visomis pastabomis ir pasiūlymais teiks valdybai; 2022 m. kovo 19 d. G. U. pateikė du alternatyvius įstatų projektus; 2022 m. kovo 28 d. valdybos posėdyje nuspręsta: a) pritarti prezidento pateiktai 2022 m. įstatų redakcijai ir teikti ją tvirtinti visuotiniam Asociacijos tikrųjų narių susirinkimui; b) šaukti susirinkimą 2022 m. balandžio 30 d. bei patvirtinti šio darbotvarkę, į kurią, be kita ko, įtrauktas klausimas dėl valdybos teikiamos 2022 m. įstatų redakcijos ir Asociacijos tikrojo nario G. U. pasiūlytų įstatų projektų svarstymo ir tvirtinimo; 2022 m. balandžio 30 d. visuotinis Asociacijos tikrųjų narių susirinkimas nusprendė patvirtinti valdybos teiktą 2022 m. įstatų redakciją; už Sprendimo priėmimą balsavo 6 iš 9 Asociacijos tikrųjų narių.

8. Įvertinęs šias faktines aplinkybes teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo išvadai, jog priimant Sprendimą buvo pažeista įstatuose įtvirtinta procedūra ir kompetencijų pasidalijimas bei ribos, kad Sprendimas prieštarauja juridinio asmens steigimo dokumentams ar imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Asociacijos tikriesiems nariams visa su 2022 m. įstatais susijusi medžiaga pateikta likus protingam laikui iki 2022 m. balandžio 30 d. visuotinio susirinkimo, jie turėjo daugiau nei vieną mėnesį susipažinti su siūlytomis tvirtinti įstatų redakcijomis ir pasiruošti Sprendimo priėmimui. Teismas nekonstatavo, kad priimant Sprendimą buvo pažeisti procedūriniai reikalavimai.

9. Teismas vertino kaip nepagrįstus ieškovų argumentus, kad 2022 m. įstatų priėmimas prieštarauja protingumo ar sąžiningumo principams, konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, jog Asociacijos tikslai būtų pakeisti radikaliai, o Asociacija, patikslinus tikslus, susijusius su asmenimis, kuriuos ji siekia vienyti, aiškiau įvardijant asmenų kategorijas, taptų uždara organizacija.

10. Dėl ieškovų argumento, kad Sprendimu visi buvę asocijuoti nariai pašalinti iš Asociacijos, teismas nurodė, kad, pagal 2018 m. įstatų nuostatas, asocijuotas narys niekada nebuvo Asociacijos nariu Asociacijų įstatymo normų prasme, nes neturėjo teisės balsuoti visuotiniame susirinkime, be to, skyrėsi tikrųjų ir asocijuotų narių priėmimo į Asociaciją tvarka. Asociacijos nariais, turinčiais visas nario teises, nustatytas Asociacijų įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje, pagal galiojusius įstatus buvo pripažįstami tik tikrieji nariai, o 2022 m. įstatuose asocijuotų narių teisinis statusas iš esmės nesikeitė.

11. Teismas nesutiko, kad 2022 m. įstatuose buvo neproporcingai suvaržytos asocijuotų narių teisės, jiems keliami neproporcingai sugriežtinti reikalavimai. Lietuvos Respublikos teisės aktai nedraudžia asociacijoms savo įstatuose nusistatyti ir (ar) veikloje įtvirtinti įvairias asociacijų santykių su trečiaisiais asmenimis formas, įskaitant įvairių formų narystės asociacijose rūšis. Tokia teisė kyla iš asociacijų laisvės principo, laiduojančio teisę nusistatyti veiklos taisykles, tvarkyti savo vidaus reikalus, įskaitant teisę laisvai pasirinkti savo narius steigimo dokumentuose nurodytiems tikslams įgyvendinti ir nusistatyti narystės jose sąlygas.

12. Dėl ieškovų argumentų, kad narystės stabdymo institutas negalėjo būti įtrauktas į 2022 m. įstatus, teismas nurodė, jog, pagal Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punktą, įstatuose turi būti nurodyta naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarka bei sąlygos. Šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įstatuose gali būti įtvirtintos ir kitos asociacijos veiklos nuostatos, jeigu jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, CK, šiam ar kitiems įstatymams.

13. Teismas laikė deklaratyviais ieškovų argumentus, kad arbitražinės išlygos įtvirtinimas 2022 m. įstatuose prieštarauja protingumo ar sąžiningumo principams, nes atima teisę į prieinamą teisminę gynybą, pažymėjo, jog kiekvienu neturtinio ginčo atveju arbitražo mokesčiai yra nustatomi Vilniaus komercinio arbitražo teismo pirmininko, atsižvelgiant į ginčo sudėtingumą, arbitražinio nagrinėjimo kalbą, arbitrų skaičių ir arbitražo teismo sugaištą laiką nagrinėjant bylą. Be to, vadovaujantis Vilniaus komercinio arbitražo procedūros reglamento 7 straipsnio 4 dalimi, sumokėtos arbitražo rinkliavos bylą laimėjusiai šaliai priteisiamos iš pralaimėjusios šalies, jeigu šalių susitarimas nenustato kitaip.

14. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovų apeliacinį skundą, 2023 m. gegužės 30 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. sprendimą.

15. Kolegija laikė pagrįsta pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadą, kad priimant Sprendimą dėl 2022 m. įstatų patvirtinimo procedūriniai reikalavimai nebuvo pažeisti. Asociacijos tikriesiems nariams visa medžiaga, susijusi su 2022 m. įstatų tvirtinimu, buvo pateikta likus protingam laiko tarpui, jie turėjo daugiau nei vieną mėnesį susipažinti su siūlytomis tvirtinti įstatų redakcijomis ir pasiruošti Sprendimo priėmimui.

16. Kolegija pažymėjo, kad 2022 m. įstatai iš esmės atitinka 2020 m. įstatų redakciją, kuri dėl procedūrinių pažeidimų buvo pripažinta negaliojančia įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu, joje padaryta tik keletas pakeitimų. 2020 m. įstatų turinys visiems nariams turėjo būti žinomas, nes ši įstatų redakcija Asociacijos veikloje buvo taikoma visą laikotarpį, kol buvo nagrinėjamas ginčas dėl 2020 m. gegužės 29 d. sprendimo teisėtumo. Taigi 2022 m. įstatų projektas Asociacijos nariams nebuvo netikėtas ar reikalaujantis daug laiko bei pastangų suprasti turinį. Be to, Asociacijos prezidentas 2022 m. kovo 14 d. el. laišku visiems nariams siuntė lyginamąjį įstatų variantą, kuriame buvo aiškiai pažymėti (išskirtos pastabos) visi papildomi pakeitimai lyginant 2022 m. įstatų redakciją su 2020 m. įstatų turiniu. Taip buvo sudaryta galimybė lengvai identifikuoti naujas siūlytinas korekcijas.

17. Argumentus, kad Asociacijos prezidentas klaidino valdybą svarstant įstatų priėmimo klausimą, kolegija laikė deklaratyviais, nurodė, kad ieškovai nepagrindė tokių aplinkybių. Be to, juos paneigia bylos duomenys – valdyba į 2022 m. balandžio 30 d. visuotinio susirinkimo darbotvarkę įtraukė visų trijų jai pateiktų įstatų projektų svarstymo ir tvirtinimo klausimus.

18. Kolegija nesutiko su ieškovų teiginiais, kad 2022 m. įstatais buvo iš esmės pakeista Asociacijos veikla ir padaryti radikalūs pokyčiai, nes patikslinus tikslus Asociacija buvo pertvarkyta į sportininkų ir trenerių bendruomenę. 2022 m. įstatų 2.1.4 punkte nurodytas vienas iš Asociacijos veiklos tikslų – vienyti ne tik bangų sporto šakų sportininkus ar atstovus, bet ir visus kitus asmenis, kurie savo veiklą sieja su bangų sporto šakomis, t. y. ne tik šio sporto profesionalus, bet ir mėgėjus. Tai, kad 2022 m. įstatuose buvo išplėtotos asmenų, kuriuos Asociacija siekia vienyti, kategorijos, t. y. bangų sporto šakų sportininkai, atstovai ir kiti asmenys, kurie savo veiklą sieja su bangų sporto šakomis, kolegijos vertinimu, nelemia kardinalių Asociacijos veiklos tikslų pokyčių. Nėra pagrindo pripažinti, kad Sprendimas prieštarauja protingumo bei sąžiningumo principams, kad buvo iš esmės pakeisti Asociacijos tikslai ir Asociacija dėl to tapo uždara organizacija.

19. Kolegija laikė nepagrįstais ieškovų argumentus, kad priėmus 2022 m. įstatus visi asocijuoti nariai buvo pašalinti iš Asociacijos. Pagal 2018 m. įstatus, Asociacijų įstatyme įtvirtintą reguliavimą, asocijuoti nariai, kurie neturėjo balsavimo teisės visuotiniame narių susirinkime, teisine prasme nelaikyti Asociacijos nariais. Tokia išvada padaryta ir Vilniaus miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiame 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendime. Pagal 2022 m. įstatus, Asociacijos nariais laikomi tie asmenys, kurie buvo tapę Asociacijos tikraisiais nariais pagal iki šių įstatų įsigaliojimo momento galiojusius įstatus, taip pat tie asmenys, kurie tapo nariais šiuose įstatuose įtvirtinta tvarka; asocijuoti nariai turi visas Asociacijos narių teises, išskyrus dalyvauti ir balsuoti visuotiniame susirinkime ir būti renkami į valdybą; asocijuotas narys nėra Asociacijos narys; nustatyta asocijuotų narių priėmimo tvarka. Taigi 2022 m. įstatuose asocijuotų narių teisinis statusas iš esmės nepakito, ieškovai nėra pašalinti iš Asociacijos, jie neprarado savo statuso (2022 m. įstatų 5.1 punktas). Asociacijoms nedraudžiama įstatuose nusistatyti ir (ar) veikloje įtvirtinti įvairias jų santykių su trečiaisiais asmenimis formas, įskaitant įvairių formų narystės asociacijoje rūšis. Tokia laisvė ir teisė asociacijoms kyla iš asociacijų laisvės principo.

20. Kolegija nesutiko, kad priėmus 2022 m. įstatus buvo įvesti neprotingai griežti narystės reikalavimai. Asociacijų laisvės principas laiduoja asociacijoms teisę nusistatyti veiklos taisykles, tvarkyti savo vidaus reikalus, įskaitant teisę laisvai pasirinkti savo narius steigimo dokumentuose nurodytiems tikslams įgyvendinti ir nusistatyti savo taisykles, susijusias su narystės jose sąlygomis.

21. Arbitražinės išlygos įtvirtinimas 2022 m. įstatuose, kolegijos vertinimu, neprieštarauja Konstitucijai, CK, Asociacijų įstatymui ar kitiems įstatymams. Argumentą, kad toks ginčų sprendimo būdas yra finansiškai neprieinamas, teismas laikė deklaratyviu, savaime nelemiančiu nei Sprendimo, nei 2022 m. įstatų neteisėtumo, nes ginčo nagrinėjimas arbitraže Lietuvos Respublikoje yra leidžiamas ir pripažįstamas ginčų nagrinėjimo teisme alternatyva.

22. Ieškovai nepateikė objektyvių argumentų, kurių pagrindu būtų galima pripažinti, kad 2022 m. įstatų 7 dalyje įtvirtintas narystės sustabdymo institutas prieštarautų įstatymų normoms ar teisės principams (Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 3 dalis).

23. Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovai neįrodė, jog Sprendimas prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Taigi nėra pagrindo pripažinti Sprendimą negaliojančiu.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

24. Kasaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 30 d. nutartį, ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

24.1. Teismai netinkamai aiškino Asociacijų įstatymo nuostatas, narystės asociacijoje teisinį statusą, padarė nepagrįstą išvadą, neatsižvelgdami į bylos duomenis, neatskleidę bylos esmės, kad, patvirtinus 2022 m. įstatus, Asociacijos asocijuotų narių teisinė padėtis nepasikeitė. Pagal 2016 m. įstatus, Asociacijai priklausė visi nariai. Narystę lėmė ne teisės balsuoti turėjimas, o nario statusas. Nariai turėjo lygias teises, išskyrus teisę balsuoti, todėl keltas diskriminacijos klausimas. Nors Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 27 d. sprendime konstatavo, kad visi Asociacijos nariai turi turėti balsavimo teisę, 2022 m. įstatuose nustatyta, jog balsavimo teisę turės tik tikrieji nariai, o asocijuoti nariai iš esmės neteko nario statuso (1.11.2, 1.11.3, 4.1, 5.1, 5.2 punktai), prarado teisę dalyvauti visuotiniuose susirinkimuose net stebėtojo teisėmis, buvo pašalinti iš Asociacijos narių (6 narių sprendimu iš 31 nario liko 9 (Asociacijos steigėjai pagal 2016 m. steigimo sutartį). Jie negalėjo būti pašalinti kitais pagrindais, nei nustatyti 2018 m. įstatuose (8.2, 8.4 punktai). Asociacijų įstatyme neįtvirtinta galimybė įvesti skirtingas narystės kategorijas, pagal 2, 8, 13 straipsnių nuostatas, asociaciją gali sudaryti tik nariai (ne kandidatai, pretendentai, praktikantai ar asocijuoti nariai). Asociacijos prezidentas, 2022 m. įstatuose nustatęs tokias korekcijas, nepateikė jokio paaiškinimo, suteikė tik 8 dienas joms išnagrinėti savarankiškai ir tik 2022 m. balandžio 30 d. susirinkimo metu prieš pat balsavimą nurodė, kad asocijuoti nariai yra pašalinami iš Asociacijos.

24.2. Teismai padarė nepagrįstas išvadas dėl arbitražinės išlygos 2022 m. įstatuose teisėtumo. Įtvirtinus arbitražinę išlygą buvo ne tik pažeisti protingumo ir sąžiningumo principai (CK 2.82 straipsnio 4 dalis), bet ir apribota Asociacijos narių teisė kreiptis į teismą, kylanti iš Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalies. Arbitražinė išlyga prieštarauja Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – ir KAĮ) nuostatoms (1 straipsnis, 3 straipsnio 1, 5 punktai, 10 straipsnio 2 dalis), yra niekinė ir negalioja (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), nes neatitinka reikalaujamos formos – nebuvo nustatyta laisvu, abipusiu ir bendru susitarimu (sprendimą priėmė 6 nariai), be to, arbitražiniam nagrinėjimui yra priskirti ginčai (2022 m. įstatų 13.2 punktas), kurie negali būti nagrinėjami arbitraže (arbitraže gali būti nagrinėjami tik komerciniai ar panašaus pobūdžio finansiniai ginčai; Arbitražo įstatymo 3 straipsnio 4, 10, 11 punktai). Asociacija yra nekomercinė visuomeninė organizacija. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimais civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-421/2020, kurioje buvo nagrinėjamas išskirtinai komercinio pobūdžio ginčas.

24.3. Teismai nepagrįstai nekonstatavo procedūrinių pažeidimų priimant 2022 m. įstatus, neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus, be kitų, kad svarbaus klausimo nagrinėjimui turi būti tinkamai pasiruošta, turi būti sudarytos tinkamos sąlygos, turi būti pateikta visa medžiaga, o asociacijos elgesys turi būti nuoseklus, prognozuojamas, sąžiningas bei teisingas visų narių atžvilgiu. 2022 m. įstatai patvirtinti nepateikus paaiškinimų dėl pakeitimų esmės, nustačius neprotingą 8 dienų terminą pastaboms pateikti, Asociacijos prezidentui suklaidinus valdybą dėl Asociacijos pertvarkymo, narystės griežtinimo, asocijuotų narių pašalinimo, arbitražinės išlygos. Pagal 2018 m. įstatų 13.6.2, 13.7.3, 13.7.5 punktus, Asociacijos prezidentas privalo tinkamai, sklandžiai, sąžiningai ir objektyviai organizuoti asociacijos veiklą, juolab kai priimami nauji įstatai, kuriais iš esmės keičiama Asociacijos veikla ir kardinaliai pertvarkoma pati Asociacija. Priimant tokios svarbos dokumentą, visos procedūros turi būti skaidrios, sąžiningos bei atitikti aukščiausius standartus. 2022 m. įstatai priimti be viešo svarstymo, darant radikalius pakeitimus, nepateikiant aiškių argumentų ir motyvų, paruošiant ir priimant naujus įstatus Asociacijos nariams už akių.

24.4. Teismai nepagrįstai nepripažino, kad 2022 m. įstatais iš esmės pakeista Asociacijos veikla, padaryti radikalūs pakeitimai, taip pažeidžiant protingumo ir sąžiningumo principus, nesilaikant esminių teisingumo reikalavimų, tiesiogiai įtvirtinant Asociacijos narių diskriminaciją; kad nustatyti neprotingai griežti narystės reikalavimai; kad įtrauktos Asociacijų įstatymo reikalavimams (8 straipsnio 3 dalies, 9 straipsnio nuostatoms) prieštaraujančios sąlygos dėl Asociacijos nario narystės sustabdymo.

24.5. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 265, 320 straipsnius, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos dėl bylų apeliacinės instancijos teisme nagrinėjimo ir procesinių sprendimų motyvavimo.

24.6. Teismas pažeidė CPK 321 straipsnio reikalavimus, nes skundžiama nutartis buvo surašyta iš anksto ir priimta (pasirašyta) posėdžio dieną (ryte). Skubus ir ypač greitas procesas šioje byloje kelia įtarimų, kad buvo pažeisti esminiai apeliacinio proceso principai (kad apeliantui turi būti užtikrintas tinkamas, visapusiškas, nešališkas ir objektyvus apeliacinis procesas).

25. Atsakovė atsiliepime į kasacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

25.1. Teismai pagrįstai, tinkamai taikydami CK 2.82 straipsnio 4 dalį, Konstitucijos 35 straipsnį, kuriame įtvirtinta asociacijų laisvė, Konvencijos 11 straipsnio nuostatas (kuriose įtvirtintos dvi lygiavertės teisės – asmens teisė netrukdomam jungtis (nesijungti) ar stoti (nestoti) į asociaciją ir asociacijos galimybė nusistatyti veiklos taisykles, tvarkyti savo vidaus reikalus, įskaitant teisę laisvai pasirinkti savo narius steigimo dokumentuose nurodytiems tikslams įgyvendinti), laikė, jog Sprendimas neprieštarauja nei imperatyvioms įstatymų normoms, nei Asociacijos steigimo dokumentams ar protingumo, sąžiningumo principams.

25.2. Nepagrįsti ieškovų argumentai, kad patvirtinus 2022 m. įstatus asocijuoti nariai buvo pašalinti iš Asociacijos. Asocijuoti nariai neprarado savo statuso (įstatų 5.1 punktas). Sistemiškai aiškinant Asociacijų įstatymo nuostatas, konstatuotina, kad asociacijos nariais laikytini asociacijos steigėjai ir į asociacijos narius asociacijos įstatuose nustatyta tvarka priimti asmenys, turintys visas įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nustatytas teises, įskaitant teisę balsuoti visuotiniame narių susirinkime. Asocijuoti nariai niekada neatitiko šių kriterijų. Asociacijos nariais teisine prasme pagal iki 2022 m. įstatų priėmimo galiojusius įstatus buvo tik tikrieji nariai; narių statusas buvo aiškiai atribotas (skyrėsi teisės, priėmimo, pašalinimo tvarka). Asociacijos siekis sukurti ryšį su asmenimis, pageidaujančiais prisidėti prie Asociacijos veiklos, tapti tikraisiais nariais, nepakito. Teismai pagrįstai konstatavo Asociacijos teisę įstatuose reglamentuoti įvairių formų narystės rūšis.

25.3. Teismų išvados dėl arbitražinės išlygos teisėtumo yra pagrįstos. 2022 m. įstatų 13 dalies nuostatos nereiškia, kad arbitražinė išlyga savaime tampa privaloma joje nurodytiems asmenims. Atsakovės vertinimu, arbitražinė išlyga, iki bus nustatyta, jog ją, atsižvelgiant į Komercinio arbitražo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus, pripažįsta ir kiti joje nurodyti asmenys, galioja ir yra privaloma tik Asociacijai, nes joje atspindėta tik aiškiai išreikšta Asociacijos valia. Todėl nepagrįsti ieškovų argumentai, kad arbitražinė išlyga galioja savaime ir be jų sutikimo apriboja teisę į teisminę gynybą. Ieškovai būtų saistomi arbitražinės išlygos tik tuo atveju, jeigu kilus konkrečiam ginčui būtų nustatyta, jog ieškovai šią arbitražinę išlygą yra pripažinę ar kitokiu būdu išreiškę savo valią dėl sutikimo atitinkamą ginčą spręsti taip, kaip nustatyta 13 dalyje. Pagal KAĮ 10 straipsnio 3 dalį, arbitražinė išlyga gali būti įtvirtinta kitame dokumente (šiuo atveju įstatuose) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-686/2017). Vadovaujantis KAĮ 12 straipsnio 1 dalimi, arbitraže gali būti sprendžiami visi ginčai, išskyrus nustatytas išimtis, į kurias 2022 m. įstatų 13 dalyje nurodyti ginčai nepatenka.

25.4. Argumentais dėl procedūrinių pažeidimų ieškovai kelia fakto klausimus. Teismai nenustatė valdybos klaidinimo, apsunkintos galimybės susipažinti su 2022 m. įstatais, sudarytų kliūčių įvertinti jų turinį aplinkybių.

25.5. Asociacijos tikslų koregavimas 2022 m. įstatuose negali daryti Sprendimo ir įstatų neteisėtų. Tikslai neprieštarauja Asociacijų įstatymo 3 straipsnio 2 daliai. Įstatuose neįtvirtinta jokių radikalių pokyčių dėl asmenų, kuriuos Asociacija siekia vienyti (2.1.4 punktas).

25.6. Vertindami reikalavimus narystei 2022 m. įstatuose teismai pagrįstai akcentavo asociacijų laisvės principą.

25.7. Teismai padarė pagrįstas išvadas dėl narystės stabdymo instituto, kuris neprieštarauja teisės aktams, teisėtumo.

25.8. Argumentai dėl CPK 265, 320 straipsnių pažeidimo nemotyvuoti ir nepagrįsti.

25.9. Ieškovai nepagrįstai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 321 straipsnio nuostatas. Net pripažinus, kad skundžiamos nutarties projektas buvo parengtas iš anksto, toks teismo veiksmas nėra nesuderinamas su CPK reikalavimais. CPK nenustato teismui draudimo iš anksto ruoštis civilinės bylos nagrinėjimui teismo posėdyje, įskaitant ir parengti procesinių dokumentų projektus, kurie jame galėtų būti apsvarstyti. Toks teismo veiksmas yra suderinamas su proceso koncentracijos ir operatyvumo principais. Dokumento failo sukūrimo ir redagavimo laikas savaime negali pagrįsti nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

26. Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia CPK 353 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Toks bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų (ir kartu kasacinio proceso paskirties) apibrėžimas reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-684/2021, 19 punktas).

27. Nagrinėjamu atveju kasaciniame skunde keliami teisės klausimai dėl narystės asociacijoje teisinio statuso, asociacijos teisės nusistatyti veiklos taisykles, tvarkyti savo vidaus reikalus, arbitražinės išlygos asociacijos įstatuose nustatymo teisėtumo bei teisės normų, reglamentuojančių bylų nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, taikymo. Šie klausimai sudaro kasacinės bylos nagrinėjimo dalyką.

Dėl asociacijų laisvės ir visuotinio susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu pagrindų

28. Asmens teisė laisvai jungtis į asociacijas yra įtvirtinta Konvencijos 11 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas turi teisę į taikių susirinkimų laisvę, taip pat laisvę jungtis į asociacijas kartu su kitais, įskaitant teisę steigti profesines sąjungas ir stoti į jas, kad būtų ginami savi interesai. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad naudojimuisi šiomis teisėmis netaikomi jokie apribojimai, išskyrus tuos, kuriuos nustato įstatymas ir kurie yra būtini demokratinėje visuomenėje dėl valstybės saugumo ar visuomenės apsaugos, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę arba kitų asmenų teises ir laisves.

29. Konstitucijos 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad piliečiams laiduojama teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams, o to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog politinių partijų, kitų politinių ir visuomeninių organizacijų steigimą ir veiklą reglamentuoja įstatymas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad esminis Konstitucijoje nustatytų susivienijimų konstitucinio teisinio statuso elementas yra jų autonomiškumas valstybės valdžios, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų, kitaip tariant, viešosios valdžios, atžvilgiu. Tik būdami autonomiški valstybės valdžios, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų atžvilgiu susivienijimai gali veiksmingai veikti kaip svarbus pilietinės visuomenės elementas, būti demokratinės valstybės piliečių saviraiškos forma ir visuomeninio aktyvumo garantas. Susivienijimų autonomiškumas viešosios valdžios atžvilgiu suponuoja, inter alia (be kita ko), jų konstitucinę teisę laikantis įstatymų savarankiškai, savo aktais (įstatais, statutais ir pan.) reglamentuoti savo vidaus tvarką (Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas, bylos Nr. 04/04; 2005 m. liepos 8 d. nutarimas Nr. 10/02).

30. Pagal Asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateiktą apibrėžtį, asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas yra koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams įstatymų nenustatytais atvejais ir tvarka, politinėms partijoms ir politinėms organizacijoms, kitoms organizacijoms ir asmenims draudžiama kištis į asociacijos veiklą ir į jos vidaus reikalus (Asociacijų įstatymo 14 straipsnis). Taigi asociacija savo veiklą vykdo taip, kad būtų tenkinami jos narių interesai, o asociacijos nariai, reguliuodami ir vykdydami jų interesais veikiančių asociacijų veiklą, turi teisę savarankiškai spręsti dėl jiems rūpimų klausimų. Tačiau ši teisė nėra absoliuti.

31. Asociacijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asociacija veikia laikydamasi Konstitucijos, CK, Asociacijų įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimų, veiklą grindžia savo įstatais. Asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje (Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalis). Reikalavimai įstatų turiniui nustatyti Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje – įstatuose, be kita ko, turi būti nustatyti asociacijos veiklos tikslai, narių teisės ir pareigos, naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarka bei sąlygos, visuotinio narių susirinkimo kompetencija, sušaukimo tvarka, sprendimų priėmimo tvarka (4, 5, 7, 8 punktai). Pagal Asociacijų įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintą reguliavimą, visuotinis narių susirinkimas priima sprendimus, be kita ko, dėl įstatų keitimo (1 dalies 1 punktas). Visuotiniame narių susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi visi asociacijos nariai (nurodyto straipsnio 4 dalis).

32. Juridinių asmenų organų sprendimų nuginčijimo pagrindus ir tvarką reglamentuojančioje CK 2.82 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Taigi šioje teisės normoje įtvirtinti trys juridinių asmenų organų (tiek valdymo organų, tiek visuotinio akcininkų susirinkimo) sprendimų peržiūrėjimo pagrindai: prieštaravimas imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams ir protingumo bei sąžiningumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-438-421/2017, 41 punktas). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant dėl juridinio asmens organų sprendimų negaliojimo dėl jų prieštaravimo protingumo ir sąžiningumo principams sąžiningumo principas vertintinas tuo aspektu, ar priimdamas sprendimą juridinio asmens organas veikė gera valia (lot. bona fide), o protingumo principas – ar juridinio asmens organo sprendimas buvo pakankamai pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2017, 44, 46 punktai).

33. Nagrinėjamoje byloje ieškovai prašė pripažinti negaliojančiu atsakovės Sprendimą, kuriuo patvirtinti Asociacijos 2022 m. įstatai. Šią bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieškovų reikalavimo netenkino. Teismai, vertindami ieškovų argumentų pagrįstumą, nenustatė, kad priimant Sprendimą būtų pažeisti procedūriniai reikalavimai (konstatavo, kad informacija, susijusi su pakeitimų esme, pateikta tinkamai, nustatytas pakankamas terminas pastaboms pateikti, valdybos klaidinimo faktas nenustatytas (neįrodytas)). Taip pat teismai nenustatė, kad būtų radikaliai pakeisti Asociacijos tikslai, iš Asociacijos pašalinti asocijuoti nariai, neproporcingai suvaržytos jų teisės, jiems keliami neproporcingai sugriežtinti reikalavimai, nepagrįstai įtrauktas narystės sustabdymo institutas, atimta teisė į prieinamą teisminę gynybą įtvirtinus arbitražinę išlygą, kuri, ieškovų įsitikinimu, prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams. Teismai padarė išvadą, kad ieškovai neįrodė nė vieno iš CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytų pagrindų Sprendimą pripažinti negaliojančiu.

34. Ieškovai, nesutikdami su tokiomis išvadomis, kasaciniame skunde, be kita ko, argumentuoja, kad: 1) teismai nepagrįstai nekonstatavo procedūrinių pažeidimų. Ieškovų įsitikinimu, 2022 m. įstatai priimti be viešo svarstymo, pastaboms dėl šios redakcijos įstatų pateikti nustatytas neprotingas (8 dienų) terminas, nepateikti paaiškinimai dėl pakeitimų esmės, klaidinta valdyba klausimais dėl Asociacijos radikalaus pertvarkymo, narystės griežtinimo, asocijuotų narių pašalinimo, arbitražinės išlygos; 2) teismai padarė nepagrįstą išvadą, jog asocijuoti nariai patvirtinus 2022 m. įstatus nebuvo pašalinti iš Asociacijos, kad nepasikeitė jų teisinis statusas. Iš tiesų asocijuoti nariai neteko nario statuso (pašalinti iš narių), prarado teisę dalyvauti visuotiniuose susirinkimuose, jiems, kaip ir anksčiau, neįtvirtinta teisė balsuoti, nors pagal Asociacijų įstatymo nuostatas visi nariai turi balso teisę, ir nenustatyta galimybė įvesti skirtingas narystės kategorijas; 3) nepagrįsta teismų išvada, kad arbitražinės išlygos (dėl ginčų nagrinėjimo Sporto arbitraže prie Vilniaus komercinio arbitražo) įtvirtinimas 2022 m. įstatuose yra teisėtas. Ieškovų įsitikinimu, priešingai, įtvirtinus išlygą pažeisti protingumo ir sąžiningumo principai, apribota konstitucinė ir konvencinė teisė kreiptis į teismą. Išlyga yra niekinė, nes nebuvo nustatyta laisvu, abipusiu, bendru susitarimu. Arbitražo kompetencijai buvo priskirti ginčai, kurie negali būti nagrinėjami arbitraže.

35. Minėta, kad kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, naujų faktinių aplinkybių nenustato, o remiasi teismų nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjamoje byloje teismų nustatytos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės: 2022 m. kovo 28 d. vyko Asociacijos valdybos posėdis, jame, be kita ko, buvo nuspręsta: a) pritarti Asociacijos prezidento pateiktai 2022 m. įstatų redakcijai ir teikti ją tvirtinti visuotiniam Asociacijos tikrųjų narių susirinkimui; b) šaukti visuotinį Asociacijos tikrųjų narių susirinkimą 2022 m. balandžio 30 d. 18 val. ir patvirtinti šio susirinkimo darbotvarkę, į kurią, be kita ko, įtrauktas klausimas ne tik dėl Asociacijos valdybos teikiamos 2022 m. įstatų redakcijos, bet ir dėl Asociacijos tikrojo nario G. U. pasiūlytų kitų įstatų redakcijų svarstymo bei tvirtinimo; 2022 m. įstatai iš esmės atitiko 2020 m. įstatų redakciją, kuri dėl procedūrinių pažeidimų buvo pripažinta negaliojančia įsiteisėjusiu teismo sprendimu; Asociacijos prezidento tikriesiems Asociacijos nariams siųstame 2022 m. įstatų variante, dėl kurio prašyta pateikti pastabas, buvo išskirtos pastabos, pažyminčios visus pakeitimus, lyginant šią redakciją su 2020 m. įstatų redakcija; Asociacijos tikrieji nariai turėjo daugiau nei vieną mėnesį iki visuotinio Asociacijos tikrųjų narių susirinkimo susipažinti su siūlytomis tvirtinti Asociacijos įstatų redakcijomis ir pasiruošti Sprendimo priėmimui; 2022 m. balandžio 30 d. vyko visuotinis Asociacijos tikrųjų narių susirinkimas, jame buvo nuspręsta patvirtinti Asociacijos valdybos teiktą 2022 m. įstatų redakciją; už šio sprendimo priėmimą balsavo 6 iš 9 Asociacijos tikrųjų narių.

36. Pirmiau nurodytos faktinės aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, suponavo pagrindą teismų išvadoms, jog visa medžiaga, susijusi su klausimu dėl naujų įstatų tvirtinimo, buvo pateikta likus protingam laiko tarpui, argumentai dėl Asociacijos valdybos klaidinimo svarstant Asociacijos įstatų priėmimo klausimą nepagrįsti objektyviais duomenimis, 2022 m. įstatų projektas Asociacijos tikriesiems nariams ir asocijuotiems nariams nebuvo netikėtas ar reikalaujantis daug laiko ir pastangų į jį įsigilinti. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo išvados, jog 2022 m. įstatų tvirtinimo procese nepadaryta procedūrinių pažeidimų, padarytos tinkamai ištyrus ir įvertinus byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, kasacinio skundo argumentai dėl kitokio bylos duomenų vertinimo neteikia pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis, nes nenustatyta įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo.

37. Sprendžiant dėl ieškovų argumentų, susijusių su naryste Asociacijoje, asocijuotų narių pašalinimu patvirtinus 2022 m. įstatus, pagrįstumo, pažymėtina, kad Asociacijos įstatai yra vientisas aktas, todėl jo nuostatos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio sisteminį ryšį, taip pat į jų santykį su įstatymais bei kitais galiojančiais teisės aktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2012).

38. Byloje nustatyta, jog 2018 m. įstatuose, kurie galiojo iki Sprendimo priėmimo, buvo nustatytos dvi narystės rūšys – tikrieji nariai ir asocijuoti; skyrėsi tikrųjų narių ir asocijuotų narių priėmimo į Asociaciją tvarka; buvo įtvirtinta, kad tik tikrieji nariai turi teisę balsuoti visuotiniame tikrųjų narių susirinkime, spręsti Asociacijos veiklos tęstinumui svarbius klausimus, o asocijuoti nariai balsavimo teisės pagal įstatus neturėjo. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad asocijuoti nariai niekada nebuvo Asociacijos nariais Asociacijų įstatymo normų prasme, nes pagal įstatus neturėjo teisės balsuoti visuotiniame susirinkime. Asociacijos nariais, turinčiais visas nario teises, įtvirtintas Asociacijų įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje, pagal 2018 m. įstatus buvo pripažįstami tik tikrieji nariai. Ginčo Sprendimu patvirtinus 2022 m. įstatus, buvusių asocijuotų narių teisinis statusas iš esmės nesikeitė. Asocijuoti nariai neprarado savo kaip asocijuotų narių statuso. Teismas šias išvadas, be kita ko, grindė 2022 m. įstatų 5.1 punktu, kuriame įtvirtinta, kad Asociacijos asocijuotais nariais laikomi ir visi asmenys, kurie tapo Asociacijos asocijuotais nariais pagal iki tol galiojusius įstatus.

39. Narystė asociacijoje yra grindžiama laisvos valios ir savanoriškumo principais, o asociacija įsteigiama ir veikia savo narių interesais, todėl asociacijos steigėjai ir dalyviai turi teisę laisvai ir savarankiškai, laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, nusistatyti jiems priimtinas veiklos taisykles ir atitinkamai reglamentuoti vidaus reikalų tvarkymą, narystės asociacijoje santykius, įskaitant ir teisę laisvai pasirinkti savo narius steigimo dokumente nurodytiems tikslams įgyvendinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 3 dalį, įstatuose gali būti nustatytos ir kitos (nei įtvirtintos šio straipsnio 2 dalyje) asociacijos veiklos nuostatos, taigi ir susijusios su naryste asociacijoje, jeigu jos neprieštarauja Konstitucijai, CK, šiam ar kitiems įstatymams. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad asocijuotų narių kategorijos įtvirtinimas įstatuose teisės aktų reikalavimų nepažeidžia. Nors 2022 m. įstatuose atsisakoma tikrojo nario sąvokos, iš įstatų turinio matyti, kad vietoje jos vartojama tiesiog nario sąvoka ir įtvirtinta būtent nario teisė balsuoti visuotiniame susirinkime. Tai reiškia, kad, kaip ir pagal anksčiau galiojusią įstatų redakciją, asocijuoti nariai iš esmės Asociacijos pasirinkimu nelaikomi nariais, santykyje su Asociacija jie turi kitokios apimties teises bei pareigas, tačiau, įvykdę Asociacijos nustatytus reikalavimus, gali tapti nariais, kuriems pagal Asociacijų įstatymą bei Asociacijos įstatus priklauso balsavimo teisė.

40. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje pabrėžiama, kad asociacijų organizacinė autonomija sudaro svarbų asociacijų laisvės, kuri yra saugoma Konvencijos 11 straipsnyje, aspektą (EŽTT 2017 m. liepos 4 d. sprendimas byloje Lavrić prieš Kroatiją, par. 71). Asociacijos turi teisę nusistatyti savo pačių taisykles ir tvarkyti savo reikalus (EŽTT Komisijos 1985 m. gegužės 13 d. sprendimas byloje Chell prieš Jungtinę Karalystę). Asociacijų laisvės sąvoka yra susijusi su teise sudaryti grupę ar organizaciją arba būti jos nariu siekiant tam tikrų tikslų. Konvencijos 11 straipsnis negali būti aiškinamas kaip įpareigojantis asociacijas ar organizacijas priimti visus norinčius prisijungti. Kai asociacijas steigia žmonės, kurie, remdamiesi tam tikromis vertybėmis ar idealais, ketina siekti bendrų tikslų, tai prieštarautų pačiam laisvės veiksmingumui, jei jie negalėtų kontroliuoti savo narystės (EŽTT 2007 m. vasario 27 d. sprendimas byloje Associated Society of Locomotive Engineers & Firemen (ASLEF) prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 11002/05, par. 39). Nurodytoje byloje EŽTT, vertindamas asmens, kurį pareiškėjas siekė pašalinti iš savo gretų, ir pareiškėjo interesų svorį, lemiamą reikšmę skyrė pareiškėjo teisei rinktis savo narius. Teisė į asociacijų laisvę neapima teisės tapti konkrečios asociacijos nariu (žr. EŽTT Komisijos 1985 m. gegužės 13 d. sprendimą byloje Cheall prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 10550/83) ir teisės užimti konkrečias pareigas asociacijoje (EŽTT 2005 m. spalio 25 d. sprendimas byloje Fedotov prieš Rusiją, peticijos Nr. 5140/02). Tačiau pašalinimas iš asociacijos gali būti laikomas atitinkamo nario asociacijų laisvės pažeidimu, jei jis pažeidžia asociacijos taisykles, yra savavališkas arba sukelia asmeniui ypatingų sunkumų (EŽTT 2017 m. balandžio 4 d. sprendimas byloje Lovrič prieš Kroatiją, peticijos Nr. 38458/15, par. 54 ir 72).

41. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas nurodyta, konstatuoja, kad asmens teisė laisva valia įstoti į asociaciją nėra absoliuti. Ši teisė koreliuoja su asociacijos narių teise savarankiškai nustatyti reikalavimus naujiems nariams, jų priėmimo tvarką. Asociacijos nariai turi teisę įstatuose nustatyti įvairias asmenų santykio su asociacija formas, priimti sprendimą griežtinti reikalavimus ne tik būsimiems, bet ir esamiems nariams, koreguoti įstatuose įtvirtintus veiklos tikslus, nustatyti narystės stabdymo institutą. Visi šie aspektai patenka į asociacijoms įstatymo suteiktos teisės nusistatyti savo veiklos taisykles apimtį. Teismai nenustatė, kad, nagrinėjamoje byloje įgyvendinant šią teisę, būtų buvę pažeisti teisės aktų reikalavimai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo padaryti priešingą išvadą. Ieškovų statusas, kaip teisingai konstatavo teismai, patvirtinus 2022 m. įstatus, nepasikeitė, jie išliko asocijuotais nariais. Tokia santykio su Asociacija forma nei galiojant ankstesnės redakcijos įstatams, nei pagal naujuosius 2022 m. įstatus nelaiduoja balsavimo teisės, ji ir toliau priklauso tik nariams. Būtent nariai turi Asociacijų įstatyme įtvirtintą balsavimo visuotiniame narių susirinkime, sprendžiamojo balso teisę (Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 4 dalis, 13 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

42. Dėl argumento dėl neteisėto arbitražinės išlygos įtvirtinimo 2022 m. įstatuose teisėjų kolegija nurodo, kad, kaip pažymima kasacinio teismo praktikoje, arbitražas – visuotinai pripažintas alternatyvus ginčų sprendimo būdas, kuris yra lygiavertis ginčų sprendimui nacionaliniuose teismuose. Šios alternatyvios jurisdikcijos pagrindas yra šalių laisva valia sudarytas susitarimas perduoti konkrečius ginčus nagrinėti arbitražo teismui, šiuo susitarimu šalys ne tik suteikia teisę jų ginčą nagrinėti arbitrams, apsisprendžia dėl arbitraže galimų spręsti ginčo dalykų ir ginčų sprendimui taikytinų taisyklių, bet kartu ir atsisako teisės dėl arbitražiniame susitarime nurodytų ginčų nagrinėjimo kreiptis į bet kurios valstybės teismus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-421/2020, 21 punktas).

43. Tam, kad arbitražinis susitarimas būtų sudarytas, jis turi atitikti turinio ir formos reikalavimus. Pagrindinis arbitražinio susitarimo turinio reikalavimas – jame turi būti išreikšta šalių valia spręsti ginčus ne kokiu nors kitu būdu (valstybės teisme, mediacijos būdu ir kt.), o būtent arbitraže (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-686/2017, 21 punktas). Minėtoje byloje kasacinio teismo spręsta, jog asociacijos įstatų nuostata dėl ginčų sprendimo arbitraže atitinka arbitražinio susitarimo formos bei turinio reikalavimus (nutarties 28–30 punktai).

44. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2022 m. įstatai patvirtinti asociacijos tikrųjų narių balsų dauguma, procedūrinių pažeidimų nekonstatuota. Tai suponuoja išvadą, kad yra išreikšta sprendžiamojo balso teisę turinčių Asociacijos narių valia 2022 m. įstatų 13.2 punkte nurodytus ginčus spręsti arbitraže. Pažymėtina, kad konkrečių ginčų arbitruotinumo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šis klausimas turės būti sprendžiamas kilus konkrečiam ginčui.

45. Sprendžiant dėl arbitražinio susitarimo taikymo konkrečiu atveju, svarbu atsižvelgti į visuotinai pripažįstamą kompetencijos kompetencijos doktriną, kuri reiškia, kad arbitražo teismas turi teisę pats spręsti dėl savo kompetencijos, taip pat ir arbitražinio susitarimo galiojimo. Komercinio arbitražo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad arbitražo teismas turi teisę pats priimti sprendimą dėl savo kompetencijos nagrinėti ginčą, įskaitant atvejus, kai kyla abejonių dėl arbitražinio susitarimo buvimo arba jo galiojimo.

46. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad arbitražinio susitarimo faktas neturi absoliučios galios, prieš atsisakydamas bylos teismas turi įvertinti, ar nėra aplinkybių, kurios ginčo šalių nukreipimą į arbitražą daro negalimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-488-469/2018, 17 punktas).

Dėl tinkamo proceso apeliacinės instancijos teisme

47. Ieškovai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 321 straipsnio reikalavimus, nes skundžiama nutartis buvo surašyta iš anksto ir priimta (pasirašyta) posėdžio dieną (ryte). Skubus ir ypač greitas procesas šioje byloje kelia įtarimų, kad buvo pažeisti esminiai apeliacinio proceso principai (kad apeliantui turi būti užtikrintas tinkamas, visapusiškas, nešališkas ir objektyvus apeliacinis procesas).

48. CPK 319 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kodekso 304 straipsnyje nurodytais atvejais apeliacinės instancijos teismo pirmininkas, šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, laikydamiesi nustatytos bylų paskirstymo teismuose tvarkos, nutartimi sudaro teisėjų kolegiją, paskiria jos pirmininką ir pranešėją ir nustato teismo posėdžio datą; pranešėjui perduodama byla su apeliaciniu skundu. Pagal šio straipsnio 2 dalį, pranešėjas arba bylą nagrinėjantis teisėjas atlieka veiksmus, reikalingus pasirengti bylos nagrinėjimui.

49. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 321 straipsnio 2 dalį, teismo posėdis nagrinėjant apeliacinį skundą rašytinio proceso tvarka susideda iš pranešimo apie bylą, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, teisėjų nuomonių išreiškimo, balsavimo ir sprendimo (nutarties) priėmimo.

50. Pagal CPK 325 straipsnio 1 dalį, teismas, baigęs nagrinėti bylą, nutaria, kada bus priimtas ir paskelbtas sprendimas ar nutartis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimas (nutartis) gali būti priimamas ir paskelbiamas ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo bylos išnagrinėjimo teismo posėdyje dienos. Šiuo laikotarpiu teisėjai gali nagrinėti kitas bylas.

51. Nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad bylą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas (teisėjas, pranešėjas) veiksmus, reikalingus bylai tinkamai išnagrinėti, atlieka ir tinkamai pasiruošia bylos nagrinėjimui dar iki paskirtojo rašytinio teismo posėdžio. Tokie veiksmai, be kita ko, gali apimti ir kitų kolegijos teisėjų, jeigu byla nagrinėjama teisėjų kolegijoje, supažindinimą su būsimame rašytiniame teismo posėdyje nagrinėjama byla. Tokių pasirengimo nagrinėti bylai veiksmų atlikimas nereiškia bylos iš esmės išnagrinėjimo iš anksto iki paskirtojo teismo posėdžio. Teismo posėdyje jau nagrinėjama pati byla, ginčas išsprendžiamas iš esmės ir teismo (bylą nagrinėjančio teisėjo, teisėjų kolegijos) priimamas atitinkamas sprendimas, atidedant arba ne procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą. Pažymėtina, kad, pagal CPK 325 straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas turi teisę atidėti sprendimo (nutarties) priėmimą ir paskelbimą įstatymo nustatytam terminui, bet taip pat turi teisę sprendimą (nutartį) priimti ir paskelbti tą pačią dieną teismo posėdyje išnagrinėjęs bylą, neatidėdamas procesinio sprendimo priėmimo ir paskelbimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2022, 41 punktas).

52. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka šalys savo prašymus bei argumentus išdėsto teismui raštu iki teismo posėdžio pradžios. Tokiu būdu tiek byloje paskirtas pranešėjas, tiek kiti kolegijos teisėjai turi galimybę susipažinti su bylos dokumentais iš anksto ir atlikti parengiamuosius bylos nagrinėjimo veiksmus. Bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka leidžia teisėjams pasirengti bylai iš anksto, išnagrinėti argumentus, parengti procesinių sprendimų projektus, o teismo sprendimo paskelbimas Lietuvos teismų informacinėje sistemoje atlieka informacinio pobūdžio funkciją vykdant CPK 325 straipsnio 5 dalies reikalavimus, todėl apeliacinės instancijos teismo nutarties paskelbimas iš karto po posėdžio nesudaro pagrindo spręsti, kad apeliacinis skundas nebuvo nagrinėtas rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis Nr. e3K-3-33-313/2016, 29, 32 punktai).

53. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad galimas nutarties (projekto) sukūrimas iki rašytinio teismo posėdžio atitinka pirmiau nurodytą reglamentavimą dėl teisėjo pranešėjo veiksmų, reikalingų tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui, atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018, 26 punktas).

54. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2023 m. gegužės 9 d. nutartimi buvo sudaryta teisėjų kolegija ir nustatyta bylos nagrinėjimo posėdyje data 2023 m. gegužės 30 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien aplinkybė, jog procesinio dokumento projektas buvo galimai sukurtas iki paskirto rašytinio teismo posėdžio valandos, nepatvirtina, kad byla teismo posėdyje nebuvo nagrinėjama, kad kiti kolegijos teisėjai nebuvo susipažinę su byla ir (ar) kad jie negalėjo išreikšti savo nuomonės dėl ginčo esmės ir balsuoti dėl priimamo sprendimo.

55. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovų kasaciniame skunde nurodomi argumentai dėl proceso apeliacinės instancijos teisme nebuvimo ir bylos išnagrinėjimo iš anksto iki paskirto rašytinio teismo posėdžio yra teisiškai nepagrįsti.

Dėl bylos procesinės baigties

56. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė Asociacijų įstatymo, CK 2.82 straipsnio 4 dalies, Asociacijos įstatų nuostatas, padarė bylos duomenimis pagrįstas išvadas, jog patvirtinus 2022 m. įstatus asocijuotų narių teisinis statusas nepasikeitė, jie nebuvo pašalinti iš Asociacijos, arbitražinės išlygos įtraukimas į įstatus yra teisėtas, procedūrinių pažeidimų priimant Sprendimą nepadaryta. Teisėjų kolegija nenustatė proceso teisės normų pažeidimo, nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos apeliacinės instancijos teismui priimant skundžiamą nutartį. Kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį (CPK 346 straipsnio 2 dalis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

57. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

58. Atsižvelgiant į šios bylos išnagrinėjimo kasaciniame teisme rezultatą (ieškovų kasacinis skundas atmestas), atsakovė neturi pareigos atlyginti bylinėjimosi išlaidas, ieškovų patirtas bylą nagrinėjant kasaciniame teisme.

59. Atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius patirtas 3049,20 Eur išlaidas advokato pagalbai už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą apmokėti. Šios išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2, 7, 8.14 punktų nuostatas, jų atlyginimas atsakovei priteistinas lygiomis dalimis iš ieškovų po 609,84 Eur.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei Lietuvos bangų sporto asociacijai (j. a. k. 304408760) lygiomis dalimis iš ieškovų G. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) D. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) L. K.-A. (a. k. (duomenys neskelbtini) T. Ū. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir viešosios įstaigos,,Banglentė“ (j. a. k. 304105037) po 609,84 Eur (šešis šimtus devynis Eur 84 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Virgilijus Grabinskas

Donatas Šernas