Dėl teisės normų, reglamentuojančių teismo pareigos tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius įgyvendinimo prielaidas, taip pat įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-9-1075/2024

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04093-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.3.1; 3.2.4.4; 3.2.4.11

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Simniškio ir Algirdo Taminsko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. D. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. birželio 14 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių teismo pareigos tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius įgyvendinimo prielaidas, taip pat įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovas N. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo A. B. 42 404 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. 2023 m. vasario 21 d. teismo posėdžio metu ieškovas atsisakė dalies ieškinio reikalavimų, t. y. 13 183,26 Eur, ir nurodė, kad galutinis ieškinio reikalavimas yra priteisti ieškovui iš atsakovo 29 220,74 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3. Ieškovas nurodė, kad jis 2014 m. rugsėjo 10 d. paskolino atsakovui 34 754 Eur. Tuo pagrindu atsakovas išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriame, ieškovui neprieštaraujant, nustatė galutinį lėšų grąžinimo terminą – 2015 m. rugsėjo 10 d. Praėjus mėnesiui nuo pirmosios sumos paskolinimo, atsakovas dar kartą kreipėsi į ieškovą, prašydamas papildomai paskolinti 7650 Eur. Ieškovas sutiko paskolinti ir atsakovas 2014 m. spalio 10 d. išdavė ieškovui dar vieną paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Šių lėšų grąžinimo terminas – 2015 m. rugsėjo 10 d. Atsakovas iki šiol ieškovui skolos negrąžino, todėl ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo.

4. 2014 m. birželio 5 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta notarinė paskolos sutartis dėl 17 377,20 Eur (60 000 Lt) paskolos suteikimo, ši prievolė buvo užtikrinta žemės sklypo hipoteka. Paskolos sutartyje buvo nustatytas pinigų grąžinimo terminas iki 2014 m. rugsėjo 5 d. Atsakovas savo prievolės nevykdė, ieškovas kreipėsi į notarą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kurį pateikė vykdyti.

5. Ieškovas nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 9 d. buvo pasirašyta paskolos sutartis Nr. 14-00038, pagal kurią Klaipėdos kredito unija suteikė UAB „Klaipėdos langai ir durys“, kurios direktorius ir akcininkas buvo atsakovas, 34 754,40 Eur (120 000 Lt) sumos paskolą iki 2019 m. liepos 10 d.

6. Ieškovas taip pat nurodė, kad pagal 2014 m. rugsėjo 9 d. paskolos sutartį Nr. 14-00038 UAB „Bronida“, kurios direktoriumi buvo ieškovas, hipoteka įkeitė sau priklausantį nekilnojamąjį turtą – parduotuvę už UAB „Klaipėdos langai ir durys“ prievolę pagal 2014 m. rugsėjo 9 d. paskolos sutartį Nr. 14-00038.

7. Ieškovo teigimu, tarp ieškovo ir atsakovo 2014 m. rugsėjo 9 d. buvo sudarytas atskiras žodinis susitarimas, kad ieškovas, veikdamas UAB „Bronida“ vardu, įkeis nekilnojamąjį turtą UAB „Klaipėdos langai ir durys“ sudaromos paskolos su Klaipėdos kredito unija naudai, o atsakovas, prisiimdamas asmeninę prievolę dėl galimų būsimų nuostolių atlyginimo, jų įvykdymui užtikrinti išduos 34 754 Eur paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Šis susitarimas yra galiojantis ir neįvykdytas. 2014 m. rugsėjo 10 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytas dar vienas žodinis susitarimas, kuriuo šalys nustatė, kad atsakovo mokėtinas 7650 Eur fiksuotas atlygis ieškovui už tai, kad ieškovas leis ir sutiks įkeisti UAB „Bronida“ turtą tam, kad UAB „Klaipėdos langai ir durys“ gautų paskolą iš Klaipėdos kredito unijos. Šiai asmeninei prievolei įvykdyti atsakovas 2014 m. spalio 10 d. išdavė ieškovui paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Šis susitarimas yra galiojantis ir neįvykdytas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

8. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. kovo 13 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovui iš atsakovo 29 220,74 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. birželio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

9. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, padarė labiau tikėtiną išvadą, kad 2014 m. rugsėjo 10 d. vekselį dėl fiksuotos 34 754 Eur sumos (kaip garantą) atsakovas išdavė, prisiimdamas asmeninę prievolę dėl būsimų nuostolių atlyginimo ir prievolės įvykdymo užtikrinimo, o 2014 m. spalio 10 d. vekselį dėl 7650 Eur sumos atsakovas išdavė, siekdamas užtikrinti ieškovui fiksuotą atlygį už tai, kad ieškovas įkeis trečiojo asmens nekilnojamąjį turtą atsakovo įmonės „Klaipėdos langai ir durys“ paskolos iš Kredito unijos įvykdymui užtikrinti.

10. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2014 m. rugsėjo 10 d. vekselyje nurodyta piniginė vertė ir 2014 m. rugsėjo 9 d. paskolos sutartyje nurodyta suma yra tokia pati. Taip pat 2014 m. rugsėjo 10 d. vekselio dėl 34 754 Eur sumos išrašymo data ir sutartinės hipotekos sutarties (2014 m. rugsėjo 10 d.), kuria buvo įkeistas UAB „Bronida“ nekilnojamasis turtas, data sutampa.

11. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo manyti, kad vekseliai buvo išduoti kaip papildomas garantas pagal 2014 m. birželio 5 d. paskolos sutartį, kadangi šios paskolos sutarties įvykdymui užtikrinti atsakovas buvo įkeitęs žemės sklypą. Be to, 2014 m. rugsėjo 10 d. vekseliu atsakovas įsipareigojo sumokėti dvigubai didesnę sumą nei paskolos dydis, o atsakovas neįrodinėjo, kad įkeistas žemės sklypas būtų mažesnis nei paskolos suma.

12. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad 2014 m. rugsėjo 10 d. ir 2014 m. spalio 10 d. vekselių išdavimas yra susijęs ne su 2014 m. birželio 5 d. paskolos sutartimi, o su 2014 m. birželio 9 d. paskolos sutartimi Nr. 14-00038, sudaryta tarp UAB „Klaipėdos langai ir durys“ ir kooperatinės bendrovės „Klaipėdos kredito unija“, kurioje įkaito davėjas – trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, o užtikrindamas šios prievolės įvykdymą atsakovas garantavo savo asmeniniu turtu, išduodamas du vekselius.

13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš byloje pateiktos 2018 m. birželio 21 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 18/06-21 matyti, jog ieškovas už reikalavimo perleidimą iš Klaipėdos kredito unijos atlygintinai, t. y. už 21 170,77 Eur, įsigijo reikalavimą į bankrutavusią UAB „Klaipėdos langai ir durys“. Įvykdęs įsipareigojimus, ieškovas kreipėsi į antstolį, kuris užbaigė vykdomąją bylą. Nors byloje nėra pateikta įrodymų, kad, pasirašius reikalavimo perleidimo sutartį, ieškovas būtų sumokėjęs 399,97 Eur Klaipėdos kredito unijai (antstolio Klaipėdos kredito unijai išrašyta PVM sąskaita faktūra už vykdomojoje byloje patirtas būtinąsias vykdymo išlaidas), tačiau reikalavimo teisių perleidimo sutarties 2.2.3 punkte nurodyta, jog visas vykdymo išlaidas, kurios susidarė iki vykdomojo dokumento atsisakymo, apmoka naujasis kreditorius, t. y. ieškovas. Kadangi reikalavimo teisių perleidimo sutartis buvo įvykdyta, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas apmokėjo jo nurodomas vykdymo išlaidas ir patyrė 21 570,74 Eur (21 170,77 Eur + 399,97 Eur) nuostolių. Taip pat pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui 7650 Eur atlyginimą už tai, kad ieškovas įkeitė trečiojo asmens nekilnojamąjį turtą atsakovo įmonės „Klaipėdos langai ir durys“ paskolos iš Klaipėdos kredito unijos įvykdymui užtikrinti.

14. Lietuvos apeliacinis teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2023 m. birželio 14 d. sprendimu Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 13 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškovo ieškinį atsakovui dėl skolos priteisimo atmetė.

15. Kolegija nustatė, kad ieškovas ieškiniu reikalavo nuostolių atlyginimo, todėl ieškovas turėjo įrodyti, kad tarp jo ir atsakovo egzistuoja teisinis santykis, kurį atsakovas pažeidė, ir dėl to jam kilo žala.

16. Kolegija nustatė, kad byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris pagrįstų, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas būtų dalyvavę UAB „Klaipėdos langai ir durys“ ir UAB „Bronida“ sudarytuose sandoriuose, išskyrus tai, jog ieškovas 2018 m. birželio 21 d. reikalavimo teisių perleidimo pagrindu iš Klaipėdos kredito unijos įgijo reikalavimo teisę į UAB „Klaipėdos langai ir durys“. Sudaręs šį sandorį, ieškovas įgijo teisę reikalauti skolos atlyginimo iš UAB „Klaipėdos langai ir durys“, jį tenkinti iš įkeisto turto, tačiau nėra aišku, kokiu pagrindu ieškovo reikalavimo teisė peraugo į reikalavimo teisę atsakovui.

17. Kolegija, pritardama atsakovui, nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, jog 2014 m. rugsėjo 10 d. ir 2014 m. spalio 10 d. vekseliai yra susiję su 2014 m. rugsėjo 9 d. paskolos sutartimi, netinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, nesirėmė tikėtinumo taisykle, nors šalys išimtinai laikėsi skirtingų pozicijų.

18. Kolegija atkreipė dėmesį, kad byloje esantys įrodymai pagrindžia ieškovo ir atsakovo teisinius santykius, kylančius iš 2014 m. birželio 5 d. sudarytos paskolos sutarties. Jokių įrodymų, kad atsakovas būtų prisiėmęs prievoles, susijusias su UAB „Klaipėdos langai ir durys“ prievolių užtikrinimu, ar įrodymų, jog ieškovas būtų perėmęs UAB „Bronida“ teises reikalauti prievolės įvykdymo, ieškovas nepateikė.

19. Kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, atsižvelgdama į ieškovo paaiškinimų nenuoseklumą, nusprendė, kad ieškovas neįrodė, jog jis ir atsakovas 2014 m. rugsėjo 10 d. ir 2014 m. spalio 10 d. sudarė kokius nors naujus sandorius, kurių pagrindu ieškovas įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo. Abi šalys pripažino, kad 2014 m. rugsėjo 10 d. ir 2014 m. spalio 10 d. ieškovas atsakovui neperdavė vekseliuose nurodytų sumų, o duomenų, kurie patvirtintų UAB „Klaipėdos langai ir durys“ prievolių sukūrimą, paslaugų teikimą, jų užtikrinimą UAB „Bronida“ ir ieškovui, byloje nėra. Kolegija taip pat nustatė, kad ieškovas byloje neįrodinėjo, o pirmosios instancijos teismas nenustatė atsakovo civilinės atsakomybės egzistavimo sąlygų, todėl nusprendė, kad ieškovas neįrodė, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis patyrė nuostolių.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

20. Ieškovas kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. birželio 14 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 13 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio nuostatas, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176 straipsnyje, 183 straipsnio 1 dalyje, 185 straipsnio 1 dalyje. Iš apeliacinės instancijos teismo padarytų išvadų neaišku, kokiais motyvais vadovavosi teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį, t. y. ar vekseliais užtikrintos prievolės yra įvykdytos, galiojančios ar ne, ar ieškovas patyrė nuostolių ir ar vekseliai buvo susiję su nuostoliais.

20.2. Apeliacinės instancijos teismas nevertino išrašytų vekselių kaip rašytinio įrodymo. Apeliacinės instancijos teismas 2014 m. rugsėjo 10 d. išrašytą vekselį priskyrė 2014 m. birželio 5 d. notarinės paskolos sutarties tęstinumui, nors pastaroji buvo užtikrinta žemės sklypo hipoteka, tačiau nemotyvavo, kokie duomenys leidžia daryti tokią išvadą. Taip teismas pažeidė CPK 263 ir 270 straipsnius.

20.3. Apeliacinės instancijos teismas neįvykdė CPK 3 straipsnyje nustatytos pareigos tinkamai teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius.

20.4. Atsakovui nepateikus duomenų, kokiu pagrindu UAB „Bronida“ turėjo įkeisti savo turtą Klaipėdos kredito unijai dėl UAB „Klaipėdos langai ir durys“ paskolos gavimo, turėjo būti taikyta contra spoliatorem prezumpcija. Esant galiojančiam, nenuginčytam, neturinčiam jį pasirašiusio asmens valios trūkumų vekseliui, teismas turėjo padaryti išvadą, kad vekselio davėjo prievolė sumokėti vekselio gavėjui jame nurodytą sumą yra galiojanti ir turi būti vykdoma.

21. Atsakovas atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą prašo jį atmesti, palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. birželio 14 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Iš apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo pagrindas yra ieškovo ieškinio pagrindo neįrodymas. Kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, byloje nėra įrodymų, kad ieškovas perėmė UAB „Bronida“ teises reikalauti prievolės įvykdymo ir kad atsakovas būtų prisiėmęs prievoles, susijusias su UAB „Klaipėdos langai ir durys“. Ieškovas neįrodė, kad atsakovas, kaip fizinis asmuo, turi atlyginti nuostolius, kilusius trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Bronida“, ir kad tą nuostolių atlyginimą turi gauti būtent ieškovas.

21.2. Atsakovas šioje byloje neprašė naikinti vekselių, kadangi jie ir taip nėra laikomi vekseliais (vertybiniais popieriais), nes nepateikti laiku apmokėti, o laikomi paprastais rašytiniais įrodymais.

21.3. Ieškovas, prašydamas taikyti contra spoliatorem taisyklę, nenurodė, kokius įrodymus atsakovas slepia, sunaikino ar atsisakė pateikti. Atsakovas teismams nurodė, kad vekselius išrašė kaip garantus pagal notarinę 2014 m. birželio 5 d. paskolos sutartį.

21.4. 2018 m. birželio 21 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis Nr. 18/06-21 įrodo, kad Klaipėdos kredito unija perdavė UAB „Bronida“ reikalavimo teises į UAB „Klaipėdos langai ir durys“, tačiau ne į atsakovą, kaip fizinį asmenį. Todėl nesant dokumento, įrodančio, kad ieškovas iš UAB „Bronida“ įgijo reikalavimo teises į atsakovą, kaip fizinį asmenį, negalimas nuostolių atlyginimo priteisimas iš atsakovo, buvusio bankrutavusios įmonės direktoriaus.

21.5. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad neužtenka įrodyti tik patirtus nuostolius, turi būti įrodytos visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, o įrodinėjimo pareiga tenka asmeniui, siekiančiam žalos atlyginimo. Atsakovas, kaip fizinis asmuo, neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kad iš jo būtų priteista atlyginti nuostolius, padarytus UAB „Klaipėdos langai ir durys“.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl prielaidų, kurių egzistavimas suteikia teismui pareigą kvalifikuoti ginčo teisinį santykį

22. Nagrinėjamoje kasacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo pareigos tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį, kai byloje nepakanka įrodymų pagrįsti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms faktinėms aplinkybėms.

23. Pagal CPK 2 straipsnį, tinkamas įstatymų taikymas teismui nagrinėjant civilines bylas yra vienas iš civilinio proceso tikslų. Tinkamas įstatymo taikymas yra pasiekiamas tik tuo atveju, jeigu teismai tinkamai teisiškai kvalifikuoja tarp proceso šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Teisinė šalių santykių kvalifikacija ir įstatymo taikymas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. CPK nenustato ieškovo pareigos nurodyti ieškinio teisinį pagrindą ar atsakovo pareigos, atsikertant į ieškovo reikalavimus, nurodyti atsikirtimo teisinį pagrindą. Kitaip tariant, šalys neturi pareigos nurodyti, kaip turėtų būti teisiškai kvalifikuojamas šalių teisinis santykis ar kokia teisės norma turėtų būti taikoma nagrinėjant civilinį ginčą. Šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021 22 punktą; 2024 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-378/2024 33 punktą).

24. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nors teismas turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (teisinį ieškinio pagrindą), tačiau ši teismo pareiga neapima teismo teisės modifikuoti ar papildyti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), keisti ieškinio dalyką, įskaitant ieškovo pasirinktą teisių gynimo būdą, taip peržengiant pareikštus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2020 21 punktą).

25. Teismas gali teisiškai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius tik tuomet, kai, laikantis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės taisyklių, yra konstatuojamos įrodinėjimo dalyką byloje sudarančios faktinės aplinkybės. CPK įtvirtintos šalies naštos įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus, įgyvendinimas yra esminė prielaida teismo pareigai teisiškai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius.

26. CPK 178 straipsnis įtvirtina ne teismo, bet šalių naštą įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Priešingai nei teisinis ieškinio pagrindas, našta įrodyti faktines aplinkybes, t. y. faktinį šalies reikalavimo ar atsikirtimo pagrindą, tenka ne teismui, o šaliai, turinčiai įrodinėjimo naštą. Šis reikalavimas tiesiogiai kildinamas iš CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo, kuris kiekvienai šaliai nustato naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu.

27. CPK įtvirtinta šalies našta įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus, nėra savitikslė. Įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo naštos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš faktinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą.

28. Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas.

29. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

30. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; ir kt.). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktą).

31. Šioje byloje, ieškovo teigimu, nurodytų vekselių išdavimas sietinas su 2014 m. rugsėjo 9 d. paskolos sutartimi, sudaryta tarp atsakovo atstovaujamos UAB „Klaipėdos langai ir durys“ ir Klaipėdos kredito unijos, kurioje įkaito davėjas – trečiasis asmuo UAB „Bronida“. Tuo tarpu atsakovas teigia, kad nurodyti vekseliai buvo išduoti kaip garantas notarinei 2014 m. birželio 5 d. paskolos sutarčiai, sudarytai tarp šalių, užtikrinti.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis kasacinio teismo praktika tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio, vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Tokiu atveju taikoma bendroji procesinių pareigų paskirstymo taisyklė, kad ieškovas neprivalo teisiškai kvalifikuoti reiškiamo reikalavimo, tačiau privalo nurodyti teismui faktinį ieškinio pagrindą – konkrečias aplinkybes, iš kurių kildina reikalavimą atsakovui, ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus. Kitaip sakant, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso, reikalavimą reiškiantis kreditorius privalo pagrįsti pirminės prievolės, iš kurios kildinamas vekselis, buvimą ir atitinkamai atsakovo pareigos egzistavimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-100-469/2019; 2020 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2020 30 punktą).

33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas nagrinėjamu atveju turėjo naštą įrodyti, kad tarp jo ir atsakovo egzistuoja teisinis santykis, kurį atsakovas pažeidė, ir dėl to jis patyrė nuostolių. Kaip pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, dauguma šalių nurodomų aplinkybių yra pagrįstos šalių paaiškinimais, kurie yra nenuoseklūs ir prieštaraujantys vieni kitiems. Nors pirminiu pareikštu ieškiniu ieškovas iš atsakovo reikalavo priteisti 42 404 Eur skolą, teigdamas, kad 2014 m. rugsėjo 10 d. atsakovui paskolino 34 754 Eur, o 2014 m. spalio 10 d. papildomai paskolino 7650 Eur ir šį reikalavimą grindė atsakovo ieškovui išduotais 2014 m. rugsėjo 10 d. ir 2014 m. spalio 10 d. vekseliais, tačiau vėliau bylos nagrinėjimo metu šalys pripažino, kad pinigai, nurodyti vekseliuose, atsakovui nebuvo perduoti. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris pagrįstų, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas būtų dalyvavę UAB „Klaipėdos langai ir durys“ ir UAB „Bronida“ sudarytuose sandoriuose, išskyrus tai, jog ieškovas 2018 m. birželio 21 d. reikalavimo teisių perleidimo pagrindu iš Klaipėdos kredito unijos įsigijo reikalavimo teisę į UAB „Klaipėdos langai ir durys“, tačiau ir tuo atveju neaišku, kokiu pagrindu ieškovo reikalavimo teisė į UAB „Klaipėdos langai ir durys“ peraugo į reikalavimo teisę atsakovui.

34. Nors ieškovas nurodo, kad 2014 m. rugsėjo 10 d. vekselyje nurodyta piniginė vertė ir 2014 m. rugsėjo 9 d. paskolos sutartyje nurodyta suma yra tos pačios, 34 754 Eur sumos vekselio išrašymo data (2014 m. rugsėjo 10 d.) ir sutartinės hipotekos sutarties, kurios pagrindu buvo įkeistas UAB „Bronida“ nekilnojamasis turtas, data (2014 m. rugsėjo 10 d.) sutampa, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, to nepakanka pagrįsti ieškovo nurodytoms aplinkybėms, kad vekseliai buvo susiję su 2014 m. rugsėjo 9 d. paskolos sutartimi, kurioje įkaito davėja – UAB „Bronida“, ir skirti būtent šios prievolės įvykdymui užtikrinti.

35. Galiausiai, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, ieškovo paaiškinimų nenuoseklumą, nusprendė, kad ieškovas neįrodė, jog jis ir atsakovas 2014 m. rugsėjo 10 d. ir 2014 m. spalio 10 d. sudarė kokius nors sandorius, kurių pagrindu ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovo nuostolių atlyginimo.

36. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvus ir anksčiau apžvelgtą kasacinio teismo praktiką, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo standartą, įrodinėjimo naštą, įrodymų vertinimą reglamentuojančias CPK nuostatas ir atitinkamai padarė išvadą, kad ieškovo pateikti įrodymai dėl 2014 m. rugsėjo 10 d. ir 2014 m. spalio 10 d. vekseliais užtikrintos prievolės buvo nepakankami ir neleido apeliacinės instancijos teismui pagrįstai įsitikinti, kad atsakovas su ieškovu sudarė sandorius, kuriems užtikrinti buvo išduoti 2014 m. rugsėjo 10 d. ir 2014 m. spalio 10 d. vekseliai ir kurių pagrindu ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovo nuostolių atlyginimo.

37. Nagrinėjamoje byloje būtent ieškovui teko pareiga įrodyti prievolės, iš kurios kildinamas vekselis, buvimą ir atsakovo pareigos egzistavimą. Kadangi ieškovas neįgyvendino jam tenkančios įrodinėjimo naštos, jam tenka negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas – sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta.

38. Ieškovui neįrodžius, o teismui neįsitikinus ieškovo reikalavimą pagrindžiančių faktinių aplinkybių egzistavimu, byloje neatsirado esminė prielaida teismui atlikti teisinį ieškovo ir atsakovo santykių kvalifikavimą. Dėl šios priežasties, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas taip pat nepažeidė savo pareigos teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį.

39. Ieškovas kasaciniame skunde papildomai nurodo ir kitus argumentus, kurie neva pagrindžia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas šiais argumentais iš esmės dar kartą pateikia savo poziciją dėl bylos įrodymų reikšmės ir jų vertinimo. Pažymėtina, kad, pagal kasacinio teismo praktiką, kasacinio skundo argumentai, kuriais kasatorius, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus ir siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė apeliacinės instancijos teismas, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs proceso teisės normas ar netinkamai jas taikęs, yra faktinio pobūdžio ir nesudaro kasacijos dalyko. Dėl tokio pobūdžio argumentų kasacinis teismas neturi teisinio pagrindo pasisakyti, kadangi tai neatitiktų įstatyme įtvirtintos kasacinio proceso paskirties ir ribų. Vien tai, kad kasatorius nesutinka su įrodymų vertinimu ir juos vertina kitaip, nei vertino apeliacinės instancijos teismas, nėra pagrindas konstatuoti, kad įrodymų vertinimo taisyklės buvo pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-823/2023, 31 punktas).

40. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, nenukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos kasacinio teismo praktikos, pagrįstai nekvalifikavo ginčo teisinių santykių, todėl apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

41. Kiti kasacinio skundo argumentai vertintini kaip nesudarantys kasacinio nagrinėjimo dalyko, neturintys įtakos skundžiamų teismų procesinių sprendimų teisėtumui ir vienodos teismų praktikos formavimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kasacinį skundą atmetus, ieškovo kasaciniame teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).

43. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. CPK 98 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

44. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo priteisti iš ieškovo kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau nepateikė šias išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl atsakovo prašymas netenkintinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

45. Kasaciniame teisme nepatirta išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Antanas Simniškis

Algirdas Taminskas