Dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo vykdyti sutartį

Civilinė byla Nr. 2-797/12

Procesinio sprendimo kategorija: 110.1(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Vasarienės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 25 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, civilinėje byloje Nr. 2-2644-585/2010 pagal ieškovo akcinės bendrovės DnB NORD banko ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Lintanas“, F. A., G. A., L. A., R. A., V. P., uždarajai akcinei bendrovei „Imortalis“, S. G. dėl skolos priteisimo, dovanojimo sutarčių, pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo bei atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Lintanas“ priešieškinį ieškovui akcinei bendrovei DnB NORD bankui dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo vykdyti sutartį.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiami klausimai, susiję su dovanojimo bei pirkimo – pardavimo sutarčių teisėtumu, skolos priteisimu, restitucijos taikymu, sutarties nutraukimo teisėtumu.

Atskiruoju skundu ginčijamas nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo leisti atlikti sklypo, esančio bendrąja daline nuosavybe su trečiaisiais asmenimis, atidalijimo procedūrą, teisėtumas.

Ieškovas AB DnB NORD bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas:

1) Pripažinti negaliojančia 2008 m. spalio 9 d. dovanojimo sutartį Nr. 2-10633 tarp F.bei G. A. ir R. A. dėl 15/100 dalių statinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 261/1831 dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini);

2) Pripažinti negaliojančia 2008 m. spalio 1 d. dovanojimo sutartį Nr. SK-6909 tarp F. bei G. A. ir R. A. dėl butų Nr. 3 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. 5 (unikalus Nr. 1094-0110-8014:0008), Nr. 6 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini);

3) Pripažinti negaliojančia 2008 m. lapkričio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. SK-8026, sudarytą tarp UAB „Imortalis" ir R. A. dėl buto Nr. 6 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini);

4) Pripažinti negaliojančia 2008 m. spalio 1 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 2-10367 tarp L. A. ir R. A. dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Trakų r. sav. Markininkų k.;

5) Pripažinti negaliojančia 2008 m. spalio 1 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 2-10369 tarp L. A. ir R. A. dėl buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini);

6) Pripažinti negaliojančia 2008 m. spalio 31 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. R-3497 tarp R. A. ir V. P. dėl buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini);

7) Pripažinti negaliojančia 2008 m spalio 1 d. dovanojimo sutartį Nr. 8-10857 tarp G. ir F. A. bei R. A. dėl buto ((duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir statinių (unikalūs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) su žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini);

8) Pripažinus 2008 m. spalio 1 d. dovanojimo sutartį Nr. SK-6909, 2008 m. lapkričio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. SK-8026, 2008 m. spalio 1 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 2-10367, 2008 m. spalio 1 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 2-10369, 2008 m. spalio 31 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. R- 3497, 2008 m. spalio 9 d. dovanojimo sutartį Nr. 2-10633, 2008-10-01 dovanojimo sutartį Nr. 8-10857 negaliojančiomis, taikyti restituciją iš dalies natūra ir iš dalies priteisiant ekvivalentą pinigais, t.y. priteisti G. ir F. A. bendrojon jungtinėn nuosavybėn butą Nr. 3 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. 5 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. 6 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), 15/100 dalių statinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 261/1831 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), priteisti G. A. nuosavybėn butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), o F. A. nuosavybėn statinius (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) su žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), palikti V. P. nuosavybės teisę į butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), R. A. nuosavybės teisę į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Trakų r. sav. Markininkų k., ir priteisti AB DnB NORD banko naudai iš R. A. kaip solidaraus skolininko 2 120 000 Lt UAB „Lintanas" įsipareigojimams - skoloms pagal 2004 m. kovo 10 d. kreditavimo sutartį Nr. 1873 su visais pakeitimais padengti, taip pat 10,34 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo dėl priteistos pinigų sumos sumokėjimo visiško įvykdymo.

9) Priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti turtą: 1) butus Nr. 3 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. 5 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. 6 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), 15/100 dalių statinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 261/1831 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), statinius (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) su žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini); 2) R. A. turtą 2 120 000 Lt sumai.

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 8 d. nutartimi ieškovo AB DnB NORD banko prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – areštavo atsakovui R. A. nuosavybės teise priklausančius: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 15/100 dalių statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 261/1831 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)e, butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), statinius, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), su žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); atsakovui UAB „Imortalis“ nuosavybės teise priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), uždraudžiant minėtą turtą parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims. Be to, teismas areštavo atsakovo R. A. 2 120 000 Lt vertės kitą nekilnojamąjį ir (arba) kilnojamąjį turtą, o tokio nesant arba nepakankant – atsakovo lėšas 2 120 000 Lt sumai, pas ką tas turtas bebūtų ir kas jį bevaldytų, uždraudžiant areštuojamu turtu disponuoti.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 23 d. nutartimi patvirtino šalių pasirašytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė. Be to, teismas panaikino dalį Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 8 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – areštą atsakovui R. A. nuosavybės teisėmis priklausantiems: butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), 15/100 dalies statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini); areštą atsakovei S. G. nuosavybės teisėmis priklausantiems statiniams, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), su žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat panaikino areštą atsakovo R. A. 2 120 000 Lt vertės kitam nekilnojamajam ir (arba) kilnojamajam turtui, o tokio nesant arba nepakankant – atsakovo lėšoms 2 120 000 Lt sumai.

Pareiškėjas A. J. kreipėsi į teismą su prašymu leisti atlikti 808/1831 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), dalies atidalinimo procedūrą. Nurodė, kad R. A. bendrosios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo 261/1831 daliai yra įregistruotas areštas bei apribota disponavimo teisė. Šiuo metu yra ruošiamasi 808/1831 žemės sklypo dalies, priklausančios pareiškėjui, atidalinimo iš bendro sklypo procedūra, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 8 d. nutartimi pritaikytas areštas užkerta kelią ją atlikti.

Ieškovo AB DNB banko atstovas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą, kuriame nurodė, kad prieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimui. Nurodė, kad šalims sudarius taikos sutartį, areštas R. A. priklausančiai žemės sklypo daliai (261/1831 žemės sklypo dalis) liko nepanaikintas. Byloje likusios pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iš esmės atlieka banko reikalavimo, patvirtinto taikos sutartimi, įvykdymo užtikrinimo funkciją. Pažymėjo, kad nėra konkrečiai nustatyta, kurioje žemės sklypo vietoje yra R. A. priklausanti žemės sklypo dalis, naudojimosi žemės sklypu tvarka nenustatyta, todėl žemės sklypo atidalijimas sumažintų R. A. priklausančio žemės sklypo vertę ir pažeistų banko, kaip kreditoriaus, interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 25 d. nutartimi pareiškėjo A. J. prašymo dėl leidimo atidalyti 808/1831 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr(duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, priklausančią pareiškėjui, netenkino. Nurodė, kad užtikrinant AB DNB banko reikalavimus, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 8 d. nutartimi buvo areštuota R. A. priklausanti 261/1831 A. J. priklausančio žemės sklypo, esančio Gražinos g. 13, Vilniuje, dalis. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau, negu to reikalauja ieškovas, kad teismo sprendimas, kurio įvykdymo užtikrinimui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nėra įvykdytas bei kad ieškovas AB DNB bankas su pareiškėjo A. J. prašymu panaikinti laikinąsias apsaugos priemones nesutiko, pareiškėjo prašymo netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas A. J. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – leisti atlikti žemės sklypo atidalijimo procedūrą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1) Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 25d. nutartis neatitinka jos turiniui ir formai keliamų reikalavimų. Nutartyje nėra motyvų, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo.

2) Pirmosios instancijos teismas sprendė ne klausimą dėl leidimo išdavimo, bet klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Tokiu būdu teismas sprendė ne prašyme išdėstytą klausimą bei suklydo priimdamas neteisingą nutartį.

3) Pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones buvo areštuota R. A. priklausanti 261/1831 A. J. priklausančio žemės sklypo, esančio Gražinos g. 13, Vilniuje, dalis. Šis faktas neatitinka tikrovės, kadangi pareiškėjui priklausanti sklypo dalis nėra bei niekada nebuvo areštuota.

4) Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso ne ideali, bet reali 8,08 arų sklypo dalis (808/1831), plane pažymėta atitinkamomis koordinatėmis. Šia sklypo dalimi pareiškėjas realiai naudojasi ir nori atskirti iš bendrosios dalinės nuosavybės.

5) Neleidžiant atskirti sklypo dalių, yra pažeidžiamos pareiškėjo teisės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.80 straipsnyje (savo nuožiūra disponuoti, valdyti ir naudotis savo turto dalimi). Be to, galioja bendraturčių lygybės principas, kuris šiuo atveju pažeidžiamas, kadangi negalima tinkamai naudotis nuosavybe, tai yra atidalinti sklypo, kas pažeidžia pareiškėjo (bendrasavininko) interesus tinkamai įgyvendinti teisę į nuosavybę. Pažymėtina, kad pareiškėjui priklausanti 808/1831 žemės sklypo dalis nėra areštuota, tačiau pareiškėjas negali ja naudotis.

6) Byloje nėra pateikta įrodymų, kad A. J. prašymas ar nurodytas atidalijimo būdas pažeistų kreditoriaus AB DNB banko interesus dėl žemės naudojimo. Atsakovui R. A. priklausantis žemės sklypas nepatenka į pareiškėjo sklypo dalį, šis sklypo plotas po atidalijimo nepasikeis bei nepateks į pareiškėjo naudojamą žemės sklypo dalį.

7) Atidalijus sklypo dalį iš bendrosios nuosavybės, palengvėtų naudojimasis žemės sklypu, nereikėtų kitų bendraturčių sutikimo sprendžiant dėl savo dalies sklypo disponavimo, valdymo ir naudojimo, atsirastų reali bei paprastesnė galimybė realizuoti sklypą be kitų bendrasavininkų sutikimo ar vykdyti jame statybos darbus.

Atsiliepimu į atskirajį skundą ieškovas AB DNB bankas prašo pareiškėjo atskirajį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais :

1) Pareiškėjo prašymas teismui leisti atlikti žemės sklypo dalies atidalijimo procedūrą yra savarankiškas materialinis reikalavimas, kuris turi būti nagrinėjamas kaip savarankiškas ieškinys bendra ieškininės teisenos tvarka.

2) Pareiškėjo atskirojo skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir neanalizavo pareiškėjo išdėstytų motyvų, yra nepagrįsti, nes pareiškėjas prašyme nenurodė jokių motyvų, kodėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikintos.

3) Pareiškėjas nepaaiškino ir nepagrindė, kaip atsakovo R. A. žemės sklypo daliai taikomas areštas sudaro kliūtis atidalinti pareiškėjui priklausančią realią žemės sklypo dalį.

4) Pareiškėjas atskirajame skunde pripažįsta, kad šioje civilinėje byloje teismo nutartimi nėra areštuota ar kitaip apribota pareiškėjui priklausanti žemės sklypo dalis.

5) Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad jam priklauso reali (koordinatėmis pažymėta), o ne ideali žemės sklypo dalis. Todėl nesuprantama, kodėl visai kitai žemės sklypo daliai taikomas areštas trukdo atidalinti jau atskirtą ir konkrečiomis ribomis pažymėtą žemės sklypo dalį iš bendro sklypo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo A. J. prašymo leisti atlikti sklypo, esančio bendrąja daline nuosavybe su trečiaisiais asmenimis, atidalijimo procedūrą dėl to, jog sklypo daliai taikytas areštas civilinėje byloje. Sprendžiant šį klausimą, būtina įvertinti, ar teismas, priimdamas tokį procesinį sprendimą, nepagrįstai nesuvaržė pareiškėjo teisių labiau, nei yra būtina.

Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme (Konstitucijos 30 str.). Taigi negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris užkirstų kelią asmeniui, manančiam, kad jo teisės ar laisvės pažeistos, kreiptis į teismą. Teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos ieškovas turi įgyvendinti griežtai laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų, nes kiekviena subjektinė teisė, tarp kurių, ir teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai. Tuo atveju, kai asmuo mano, kad subjektinės teisės, susijusios su disponavimo turtu teise, yra neteisėtai suvaržytos, jis turi nuspręsti, ar reikšti materialųjį teisinį reikalavimą, ar procesinio pobūdžio prašymą. Jeigu asmuo siekia ginti civilines teises, susijusias su turto, iš kurio išieškoma, priklausymu, jis turi CPK 603 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti ieškinį dėl civilinės teisės gynimo vykdant teismo sprendimą, o jeigu savininkas gina nuosavybės teises nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, jis turi paduoti negatorinį ieškinį CK 4.98 straipsnyje nustatyta tvarka (materialieji teisiniai reikalavimai). Suinteresuotas asmuo, kurio teisės disponuoti turtu yra suvaržytos dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių byloje, į kurios nagrinėjimą asmuo nebuvo įtrauktas, savo subjektines teises paprastai gali ginti reikšdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ar pakeitimo, tame tarpe reikalauti teismo imtis kitų priemonių, pašalinančių tokio asmens nuosavybės teisės suvaržymus (CPK 148 str., 149 str. 1 d.). Klausimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ar pakeitimo gali būti sprendžiami bet kurioje proceso stadijoje (CPK 144 str. 3 d.), taigi, ir po bylos nagrinėjimo užbaigimo - teismo sprendimo vykdymo procese. Tokios pozicijos iš esmės yra laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-21/2008; Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-2804/2011). Todėl jeigu teismas byloje, kurią vėliau užbaigė nutartimi patvirtindamas taikos sutartį, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo vienos iš šalių turtą, esantį bendroje dalinėje nuosavybėje su į bylą neįtrauktu asmeniu, pastarasis, siekdamas atidalyti savo dalį iš bendro turto, gali prašyti teismo ne panaikinti turtui taikytą areštą, o leisti atlikti atidalijimo procedūrą. Toks prašymas savo esme reiškia prašymą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeitimo, nes juo prašoma sumažinti taikytų ribojimų disponuoti turtu mastą (CPK 115 str. 4 d., 148 str.). Tokiu būdu savaime nėra pažeidžiamos skolininko, iš kurio dalies vykdomas išieškojimas, kreditorių teisės, bei užtikrinamos suinteresuoto asmens teisės ir teisėti lūkesčiai.

Kolegija pažymi, kad skolininko turto areštas, jei teismo nutartyje dėl arešto nenurodyta kitaip, apima tik draudimą disponuoti turtu (CPK 675 str. 3 d.). Žymos apie areštą Nekilnojamojo turto registre daromos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo, Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo ir Lietuvos Respublikos hipotekos registro nuostatų nustatyta tvarka gavus duomenis iš Turto arešto aktų registro (Nekilnojamojo turto registro nuostatų 56 punktas). Pagal Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 7 dalį turto disponavimo teisės apribojimas – tai teisės turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę priverstinis laikinas apribojimas. Kai areštuojama skolininko dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, tam tikru mastu apribojamos ir kitų bendraturčių teisės, pavyzdžiui, teisė atidalyti savo dalį iš bendro turto. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra savarankiškas bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-466/2008) ir vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamam bendraturčiui pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su bendraturčiais, nes nuo bendrosios nuosavybės atskiriama konkretaus bendraturčio dalis, suformuojamas atskiras turtinis vienetas ir bendroji dalinė nuosavybė transformuojasi į asmeninę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 1 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-63/2012). Nekilnojamojo turto atidalijimu iš bendrosios dalinės nuosavybės siekiama papildomai sukurti naujai registruotiną turtinį vienetą iš esamo bendro turto, t. y. pakeisti turto teisinę būklę (CK 4.80 str.). Jeigu kitai turto daliai, iš kurios siekiama atidalyti, yra taikytas areštas, t. y. draudimas disponuoti turtu, visam turtui, taigi, ir bendraturčio daliai, kuri nėra areštuota bendrame turte, yra taikomi suvaržymai, susiję su turto ar jo dalies paskirties, teisinės būklės keitimu ir pan. Todėl atidalijimo procedūros vykdymui yra teisiškai reikšminga ne tik tai, ar turtui, kurį siekiama atidalyti, nėra taikytas areštas, bet ir tai, ar areštas nėra taikytas kitų bendraturčių dalims turte. Jeigu toks areštas yra taikytas byloje, teismas, esant bendraturčio, kurio dalis neareštuota ir kuris siekia atidalijimo iš bendro turto, kuriame yra areštuota kitam asmeniui priklausanti kita turto dalis, prašymui turi imtis priemonių, kad pašalintų kliūtis, užkertančias galimybę turto savininkui nevaržomai pradėti vykdyti jam nuosavybės teise priklausančios turto dalies atidalijimo procedūrą. Nesant duomenų apie tai, kad tokios procedūros vykdymo metu gali būti iš esmės pažeistos išieškotojų iš skolininko, kuriam priklauso dalis turto bendrojoje dalinėje nuosavybės teisėje, teisės ir sumažėti turto vertė (paprastai atidalijus dalį iš turto, naujai registruotinų turto vienetų vertė padidėja), teismas turėtų tenkinti suinteresuoto asmens prašymą ir leisti atlikti jam priklausančios dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje atidalijimo procedūrą. Šiuo atveju naikinti areštą turto daliai, kuri nuosavybės teise priklauso skolininkui, o ne suinteresuotam asmeniui, nėra pagrindo, nes tai galėtų pažeisti išieškotojų iš šio turto teises.

Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 8 d. nutartimi tenkino ieškovo AB DnB NORD banko prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (be kita ko) areštavo atsakovui R. A. nuosavybės teise priklausančią sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 261/1831 dalį. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 23 d. nutartimi patvirtino šalių pasirašytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė, tačiau arešto atsakovo R. A. sklypo daliai nepanaikino. 808/1831 dalys šio sklypo nuosavybės teise priklauso pareiškėjui A. J., kuris pateikė teismui prašymą leisti atidalyti jam priklausančią sklypo dalį iš viso sklypo. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė paaiškinimus, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, žemės sklypo planą, iš kurių matyti, kad sklypo savininkai dar iki ginčo tarp šalių kilimo 2003 m. birželio 27 d. nustatė naudojimosi sklypu tvarką ir pareiškėjas realiai naudojasi 8,08 arų sklypo dalimi (808/1831), plane pažymėta atitinkamomis koordinatėmis. Šią sklypo dalį pareiškėjas nori atskirti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros skyriaus departamento direktoriaus pavaduotojas 2012 m. gegužės 30 d. raštu paaiškino pareiškėjui, kad sklypo atidalijimo procedūros vykdymui be kitų reikalavimų yra būtina panaikinti areštą kito bendraturčio turto daliai (t. 2, b. l. 108-109, t. 3, b. l. 2).

Kolegija pažymi, kad procedūrų dėl turto atidalijimo vykdymui pagal pareiškėjo prašymą nėra būtina panaikinti kitai bendraturčio daliai turto taikyto arešto. To pareiškėjas ir neprašė. Be to, turto arešto panaikinimu galėtų būti pažeistos išieškotojų galimybės gauti reikalavimų patenkinimą iš areštuoto turto. Esant tokioms aplinkybėms, kai pareiškėjas siekia atidalyti savo turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pateikia duomenis apie tokių procedūrų pradėjimą, neleisti jam vykdyti šių procedūrų pirmosios instancijos teismas, kuris nutarties motyvuojamojoje dalyje nepagrįstai pasisakė dėl laikinųjų apsaugos priemonių nepanaikinimo, nors, kaip minėta, toks prašymas nebuvo paduotas, neturėjo pagrindo. Leidus atidalijimo procedūrą, yra iš esmės pakeičiamas taikytos laikinosios apsaugos priemonės mastas, sumažinant disponavimo areštuotu turtu ribojimus ir leidžiant pakeisti tokio turto teisinį statusą. Duomenų apie tai, kad vykdant atidalijimo procedūras, būtų pažeistos kreditorių teisės, byloje nėra. Atidalijimo procedūrų metu paaiškėjus, jog dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės iš esmės pažeidžiamos kreditorių teisės, jos gali būti ginamos bendra įstatymų nustatyta tvarka. Be to, kreditoriai turi teisę pareikalauti iš skolininko prievolės įvykdymo užtikrinimo kitu (ne dalimi bendrame turte) turtu.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjo prašymą dėl leidimo vykdyti turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės procedūras teisiškai kvalifikavo ne kaip prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, o kaip prašymą dėl šių priemonių panaikinimo ir nepagrįstai jo netenkino. Dėl žemesnės instancijos teismo padarytų proceso teisės normų pažeidimų, kurie turi esminę reikšmę nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, nutartis naikintina. Pareiškėjo A. J. prašymas tenkintinas. Leistina atlikti pareiškėjui nuosavybės teise priklausančios sklypo, esančio Gražinos g. 13, Vilniuje, 808/1831 dalies, pažymėtos plane skaičiais 1-2-3-4-13-14-15-16-17-18-1, atidalijimo iš bendro 0,1831 ha ploto sklypo, kuris pareiškėjui A. J. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso kartu su bendraturčiais N. D., R. A. ir Lietuvos Respublika, procedūras (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 25 d. nutartį panaikinti.

Pareiškėjo A. J. prašymą tenkinti. Leisti atlikti A. J. nuosavybės teise priklausančios sklypo, unikalus Nr. 0101-0024-0193, esančio (duomenys neskelbtini), 808/1831 dalies, pažymėtos plane skaičiais 1-2-3-4-13-14-15-16-17-18-1, atidalijimo iš bendro 0,1831 ha ploto sklypo, kuris pareiškėjui A. J. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso kartu su bendraturčiais N. D., R. A. ir Lietuvos Respublika, procedūras.

Teisėjai:

Artūras Driukas

Dalia Vasarienė

Egidijus Žironas