Dėl žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu

Civilinė byla Nr. 2-830/2012

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00732-2010-2

Procesinio sprendimo kategorija 106.3

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Danutės Milašienės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. S. (A. S.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. nutarties, kuria ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-704-159/2011 pagal ieškovo A. S. (A. S.) ieškinį atsakovams V. T. (V. T.), J. K., J. K., L. M., trečiajam asmeniui likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei „Alfenika dėl žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams V. T., J. K., J. K., L. M., trečiajam asmeniui LUAB „Alfenika, prašydamas ieškovui A. S., kaip UAB „Alfenika“ akcininkui ir LUAB „Alfenika“ kreditoriui, iš atsakovų V. T., J. K., J. K. ir L. M. solidariai priteisti po 228 835,06 Lt žalos atlyginimo, iš viso 915 340,26 Lt ir bylinėjimosi išlaidas.

Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 6 d. nutartimi ieškovui A. S. iki 2011 m. rugsėjo 30 d. nustatė terminą pateikti patikslintą ieškinį, išaiškino ieškovui, kad iki nustatyto termino nepateikus patikslinto ieškinio, ieškinys bus paliktas nenagrinėtas CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatytu pagrindu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. spalio 10 d. nutartimi ieškovo A. S. ieškinį atsakovams V. T., J. K., J. K., L. M., trečiajam asmeniui LUAB „Alfenika“ dėl 915 340,26 žalos atlyginimo paliko nenagrinėtą, panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Teismas konstatavo, kad ieškinys paliktinas nenagrinėtu ieškovui iki 2011 m. rugsėjo 30 d. neįvykdžius Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. nutarties. Teismas pažymėjo, kad palikus ieškinį nenagrinėtu, yra pagrindas panaikinti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas A. S. (toliau- apeliantas) prašo apeliacinės instancijos teismą Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. nutartimi apeliantas buvo įpareigotas pateikti patikslintą ieškinį, tačiau minėtoje nutartyje nebuvo nustatyta, kad ieškinys?neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų. Vertintina ir tai, jog teismas nebuvo nurodęs, kokie konkrečiai apelianto ieškinio turinio trūkumai nustatyti ir neatitinka CPK reikalavimų. Pradinis ieškinys teismo buvo priimtas ir jam duota eiga. Ieškinio pagrindas ir reikalavimas yra pakankamai aiškūs, grindžiami teismo sprendimais ir bylų medžiaga, apeliantas turi teisę pats formuluoti pageidaujamus reikalavimus ir teismas neturi reikalauti suformuluoti ieškinio reikalavimą taip kaip pageidauja teismas.

Apeliantas byloje neturi atstovo, todėl skundžiamą nutartį priėmęs teismas, vertindamas apelianto teikiamus paties rašytus procesinius dokumentus, turėjo įvertinti, jog jam būtina teisinė pagalba ir turėjo priimti nutartį pasirūpinti tinkamu atstovavimu bei tuo tikslu atidėti atliekamus procesinius veiksmus, matant, jog atsakovai byloje yra atstovaujami advokatų. Kadangi pirmosios instancijos teismas neįvykdė pareigos pasiūlyti apeliantui pasirūpinti atstovavimu, todėl laikytina, jog nebuvo užtikrinta ieškovo teisė į tinkamą procesą.

Atsakovai V. T., J. K., L. M. prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis – jis, suformulavęs neaiškius reikalavimus ir jų pagrindą, nedalyvavo parengiamajame posėdyje, kuriame buvo galima bandyti išsiaiškinti kilusius neaiškumus. Savo atstovavimu, jei jam jis reikalingas, apeliantas privalėjo pasirūpinti pats net ir tuo atveju, jei turėtų galimybę gauti valstybinę teisinę pagalbą. Apeliantas, neturėdamas reikalavimo teisės bei pareiškęs neaiškų ieškinį, pats vilkina bylos nagrinėjimą, neteikia įrodymų, kuriuos pats gali pateikti. Skundžiama nutartis priimta atsižvelgiant į protingumo, sąžiningumo principus, ieškinio palikimas nenagrinėtu nesukelia negrįžtamų pasekmių, nes ieškinio senaties terminas bet kuriuo atveju yra praleistas.

Atsakovė J. K. prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo iš esmės panašius argumentus, kaip ir kiti atsakovai.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko ieškinį nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatytu pagrindu.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme (Konstitucijos 30 str.). Negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris užkirstų kelią asmeniui, manančiam, kad jo teisės ar laisvės pažeistos, kreiptis į teismą. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje plėtojama nuosekli pozicija, draudžianti pernelyg formalų procesinių normų, užtikrinančių asmens teisę į teisingą procesą, aiškinimą. Teismas vadovaujasi savo praktikoje nustatytais principais, pagal kuriuos taikomi apribojimai pirmiausia negali suvaržyti ar susilpninti asmens teisės į teismą tokiu būdu ar apimtimi, kad būtų pažeista šios teisės esmė. Teisės kreiptis į teismą apribojimai bus suderinami su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi tik tada, jeigu jie atitiks teisėtą tikslą ir egzistuos pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo.

Taigi, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, kaip ir kiekviena subjektinė teisė, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai. CPK 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos įgyvendinimu įstatymo nustatyta tvarka. Todėl procesinė subjektinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo tam tikrų įstatyme numatytų procesinio pobūdžio aplinkybių. Įvairios teisę kreiptis į teismą lemiančios aplinkybės pagal jų nesilaikymo procesinius teisinius padarinius skirstomos į dvi grupes – teisės kreiptis į teismą prielaidas ir šios teisės tinkamo įgyvendinimo sąlygas. Teisės kreiptis į teismą prielaidos su procesine teise kreiptis į teismą susijusios tiesiogiai. Teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygos tiesioginės įtakos teisei kreiptis į teismą neturi, o jei šią teisę asmuo tik įgyvendina netinkamai, ieškinį priimti atsisakius ar pareiškimą palikus nenagrinėtą, teisė kreiptis į teismą ateityje neprarandama. Pašalinus nustatytas kliūtis, asmuo, laikydamasis bendros CPK nustatytos tvarkos, iš esmės turi teisę kreiptis į teismą ir su tapačiu reikalavimu.

Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi ieškinys paliktas nenagrinėtu, ieškovui iki 2011 m. rugsėjo 30 d. neįvykdžius Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. nutarties dėl patikslinto ieškinio pateikimo.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu dėl nepagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo palikti ieškinį nenagrinėtu.

Visų pirma pažymėtina, jog bylos duomenys patvirtina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. nutartis, kuria apeliantui iki 2011 m. rugsėjo 30 d. nustatytas terminas pateikti patikslintą ieškinį, jam iki skundžiamos nutarties priėmimo apskritai nebuvo įteikta. Tai patvirtina byloje esantis vokas su įrašu, kad apeliantas teismo siųstos nutarties neatsiėmė (t. 1 b.l. 198). Teisėjų kolegija pažymi, kad ant voko esantis įrašas patvirtina, jog 2011 m. rugsėjo 6 d. nutartis pakartotinai buvo išsiųsta apeliantui tik 2011 m. spalio 12 d., kai tuo tarpu skundžiama teismo nutartis, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, buvo priimta 2011 m. spalio 10 d., t.y. tą pačią dieną, kai teismui, kaip matyti iš pašto spaudo ant minėto voko, buvo grąžinta neįteikta 2011 m. rugsėjo 6 d. nutartis. Šios aplinkybės patvirtina, kad teismo įpareigojimai, nurodyti 2011 m. rugsėjo 6 d. nutartyje, ir negalėjo būti įvykdyti. Taigi, vien jau dėl šių priežasčių skundžiama nutartis laikytina nepagrįsta. Pažymėtina, kad po pakartotinio 2011 m. rugsėjo 6 d. nutarties išsiuntimo (2011 m. spalio 12 d.) apeliantas teismui pateikė 2011 m. spalio 17 d. pranešimą, kad su nutartimi nesutinka, prašė skirti parengiamąjį teismo posėdį (t. 2 b.l. 3-4).

Šioje byloje apelianto ieškinys 2010 m. birželio 21 d. nutartimi, konstatavus jo atitikimą ieškinio turinio ir formos reikalavimams, buvo priimtas (t. 1 b.l. 41, 42). Taigi, jokių ieškinio trūkumų nebuvo nustatyta. Iš bylos duomenų galima spręsti, jog tik atsakovams išdėsčius savo argumentus parengiamajame teismo posėdyje 2010 m. gruodžio 13 d. teismas, priešingai nei minėtoje nutartyje, kuria jokių trūkumų nenustatyta, konstatavo, kad ieškinio reikalavimai nėra aiškūs (t. 1 b.l. 144-147). Todėl 2011 m. rugsėjo 6 d. buvo priimta nutartis, kuria nustatytas terminas pateikti patikslintą ieškinį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisminėje praktikoje yra konstatuota, jog įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamojo teismo posėdžio metu. Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi, iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Tokia ieškinio trūkumų šalinimo instituto samprata atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). Pažymėtina, kad aptariamų procesinių priemonių taikymas negali pasiekti tokio masto, kad iš esmės pažeistų arba net eliminuotų asmens teisės į teismą esmę.

Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. nutartimi nustatytas įpareigojimas pateikti patikslintą ieškinį buvo grindžiamas tuo, kad ieškinyje nenurodyta, kokiais laikotarpiais ir kokiose pareigose atsakovai dirbo UAB „Alfenika“, kada ir kokio dydžio žalą atsakovai padarė ieškovui. Teisėjų kolegijos nuomone, aplinkybės, kokiose pareigose ir kada kas dirbo, neabejotinai galėtų būti nustatytos parengiamojo posėdžio metu apklausus šalis, o dalis tokio pobūdžio duomenų jau byloje ir yra pateikti (t. 1 b.l. 148-178), padarytos žalos dydis yra nurodytas ieškinyje, be to, tikslintinos, teismo manymu, aplinkybės, su kuriomis siejamas reikalavimas, taip pat gali būti išaiškintos parengiamojo teismo posėdžio metu.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad aplinkybės, nurodytos pirmosios instancijos teismo kaip ieškinio trūkumai, nėra tokio masto, jog leistų teigti, kad ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos yra tiek neaiškūs, kad teismo procesas apskritai negalėtų būti pradėtas ar neleistų nagrinėti jau pradėtos bylos. Todėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-338 straipsniais,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Teisėjai Rasa Gudžiūnienė

Danutė Milašienė

Alvydas Poškus