Civilinė byla Nr. 2-1558/2012
Teisminio proceso Nr.: 2-57-3-00603-2011-0
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. rugpjūčio 9 d.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Danutės Milašienės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės,,Litvent“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo uždarosios akcinės bendrovės „OKZ Holding Baltija“ bankroto byloje Nr. B2-698-370/2012.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Sprendžiamas klausimas dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo.
Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartimi UAB „OKZ Holding Baltija“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Jonvita“, nutartis įsiteisėjo 2012 m. sausio 12 d.
Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. vasario 8 d. nutartimi tenkino bankroto administratoriaus prašymą ir leido bankrutuojančiai UAB “OKZ Holding Baltija” parduoti 19 tonų metalo laužo, apskaityto įmonėje, ne mažesne negu rinkos kaina, gautas lėšas įmonės specialiojoje sąskaitoje naudojant tik administravimo išlaidoms apmokėti.
Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. vasario 9 d. nutartimi tenkino bankroto administratoriaus prašymą ir leido bankrutuojančiai UAB “OKZ Holding Baltija” parduoti įmonei MAN Diesel & Turbo SE 54 168,20 kg metalo gaminius ne mažesne negu 5,352 Lt/kg kaina, o bendra suma 374 98,21 Lt, gautas lėšas už parduotus metalo gaminius pervedant į įmonės sąskaitą, atidarytą administratoriaus po nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (t. 5, b.l. 66-67).
Dėl aukščiau minėtų teismo nutarčių trečiasis asmuo UAB „Litvent“ padavė atskiruosius skundus, kuriuose prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sulaikyti bei areštuoti nutartyse leistą parduoti turtą, uždrausti bankroto administratoriui parduoti ar perduoti įmonės turtą tretiesiems asmenims pagal jo sudarytus sandorius, prisiimtus pagal skundžiamas nutartis, ir visus kitus prisiimtus įsipareigojimus iki kreditorių sprendimų dėl turto pardavimo priėmimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartimi prašymų dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir uždraudimo bankroto administratoriui UAB „Jonvita” disponuoti bankrutuojančios UAB „OKZ Holding Baltija” turtu paliko nenagrinėtą. Prašymo dalies dėl laikinųjų apsaugos priemonių, susijusių su Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 8 d. ir 2012 m. vasario 9 d. nutartyse leisto parduoti turtu, taikymo netenkino (b.l. 17). Teismas nurodė, kad byloje negauta duomenų apie minėtų nutarčių įvykdymą, t. y teismo leidimų pagrindu realizuotą turtą, tačiau telefonu gauta informacija iš bankroto administratoriaus, jog turtas buvo realizuotas po nutarčių įsiteisėjimo, o gautos piniginės lėšos, saugomos įmonės sąskaitoje ir naudojamos tik administravimo išlaidoms apmokėti. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, sulaikyti ir areštuoti realizuoto turto, kurio nebėra įmonės nuosavybėje ir dėl kurio pardavimo yra atlikti visi veiksmai (CPK 147 str. 1 d.).
Kitą dalį prašymų dėl taikymo laikinųjų apsaugos priemonių uždraudžiant administratoriui atlikti kitus veiksmus (disponuoti įmonės turtu, ĮBĮ 14 str.) teismas paliko nenagrinėtą, nes ji nesusijusi su atskirųjų skundų dalyku ir pagrindu, gali būti atskirai pateikta bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, pateikus duomenis, tikėtinai pagrindžiančius, jog administratorius disponuoja konkrečiu bankrutuojančios įmonės turtu, pažeisdamas bankroto teisės normų reikalavimus (CPK 144 str. 1 d., 185 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimai į jį argumentai
Atskiruoju skundu trečiasis asmuo UAB,,Litvent“ (toliau – apeliantas) prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti apelianto atskiruosiuose skunduose dėl 2012 m. vasario 8 d. ir 2012 m. vasario 9 d. nutarčių pateiktus prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones (b.l. 98-100). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 8 d. ir 2012 m. vasario 9 d. nutarčių, kuriomis leista atsakovui parduoti turtą, yra pateikti atskirieji skundai. Todėl apeliaciniam teismui juos patenkinus ir administratoriui galimai nepagrįstai pardavus bankrutuojančios įmonės turtą, gali būti padaryta neatitaisoma žala įmonei ir jos kreditoriams, tarp jų ir apeliantui.
Teismas, vadovaudamasis tik žodiniu atsakovo paaiškinimu, nutarė netaikyti prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, nors turėjo jas pritaikyti nedelsiant. Todėl teismo motyvas, kad nėra jokio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes turtas jau parduotas, yra neteisėtas ir visiškai nepagrįstais jokiais įrodymais.
Teismas nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė, kad kita dalis prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paliktina nenagrinėta, nes nėra susijusi su atskirųjų skundų dalyku ir pagrindu. Apelianto teigimu, buvo prašoma uždrausti administratoriui perduoti įmonės turtą tretiesiems asmenims pagal turto pardavimo sandorius, sudarytus skundžiamų nutarčių pagrindu ir vykdyti kitas pagal šiuos sandorius prisiimtas prievoles. Nebuvo prašoma uždrausti administratoriui disponuoti kitu įmonės turtu. Be to, kol nepatvirtinti kreditoriniai reikalavimai bankroto byloje, kreditoriai negali gauti iš administratoriaus dokumentų, pagrindžiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas BUAB „OKZ Holding Baltija“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti (b.l. 111-113). Nurodo, kad atskiruosiuose skunduose pateiktuose prašymuose (2012 m. balandžio 6 d.) nurodytas turtas buvo realizuotas dar prieš pateikiant šiuos prašymus. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, sulaikyti ir areštuoti turto, kurio jau nebėra įmonės nuosavybėje ir dėl kurio pardavimo yra atlikti visi veiksmai.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo UAB „Rywal LT“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartį panaikinti bei išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti apelianto atskiruosiuose skunduose dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 8 d. ir 2012 m. vasario 9 d. nutarčių, pateiktus prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (b.l. 144-116). Nurodo, kad teismas turėjo būti aktyvus ir tinkamai ginti bankrutuojančios įmonės bei jos kreditorių interesus ir atitinkamai dėti pastangas apsaugoti bankrutuojančios įmonės turtą, dėl ko skundžiama teismo nutartis yra naikintina kaip nepagrįsta ir prieštaraujanti bankroto proceso tikslams.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo BUAB „OKZ Holding Baltija” bankroto byloje.
Atskirasis skundas netenkintinas.
CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šios teisinės nuostatos darytina išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis yra užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus procesinio teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12, 178 str.). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą.
Apeliantas, paduodamas atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 8 d. ir 2012 m. vasario 9 d. nutarčių, juose taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) sulaikyti atsakovui priklausančius 54 168,20 kg metalo gaminius ir 19 tonų metalo laužo; 2) areštuoti atsakovui priklausantį turtą, kurio areštus ir apribojimus Klaipėdos apygardos teismas panaikino 2012 m. vasario 8 d. ir 2012 m. vasario 9 d. nutartimis, esantį pas atsakovą ar trečiuosius asmenis; 3) uždrausti atsakovo bankroto administratoriui parduoti ir perduoti įmonės turtą tretiesiems asmenims pagal jo sudarytus turto pardavimo sandorius Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 8 d. ir 2012 m. vasario 9 d. priimtų nutarčių pagrindu ir vykdyti kitas pagal šiuos sandorius prisiimtas prievoles; 4) uždrausti atsakovo bankroto administratoriui atlikti įmonės turto pardavimo sandorius iki kreditorių susirinkimo sprendimų dėl turto pardavimo priėmimo; 5) uždrausti atsakovo bankroto administratoriui vykdyti visas prisiimtas prievoles pagal visus jo sudarytus turto pardavimo sandorius su trečiaisiais asmenimis iki kreditorių susirinkimo sprendimų dėl turto pardavimo priėmimo.
Taigi, pirmaisiais trimis reikalavimais apeliantas laikinųjų apsaugos priemonių pagalba siekė, kad administratorius nerealizuotų metalo gaminių ir metalo laužo be kreditorių sutikimo. Tačiau iš Lietuvos apeliacinio teismo civilinėse bylose Nr. 2-1570/2012 ir 2-1571/2012 esančių rašytinių įrodymų matyti, kad dar iki apelianto atskirųjų skundų padavimo minėtose bylose 19 150 kg metalo laužas 2012 m. vasario 21 d., 2012 m. vasario 24 d. ir 2012 m. kovo 16 d. parduotas, taip pat 2012 m. balandžio 4 d. parduotos 54 877,16 kg metalo konstrukcijos, o gautos lėšos pervestos į BUAB „OKZ Holding Baltija“ sąskaitą. Todėl esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones paminėtam turtui, kuris jau realizuotas, nes tokių priemonių taikymas šiam turtui realiai nebeatliktų savo paskirties ir neužtikrintų siekiamų tikslų.
Pirmosios instancijos teismas kitą dalį prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t.y. draudimo administratoriui atlikti kitus veiksmus (disponuoti turtu) paliko nenagrinėtą kaip nesusijusią su atskirųjų skundu dalyku ir pagrindu. Pažymėtina, kad pats apeliantas atskirojo skundo motyvuose nurodo, kad buvo prašoma uždrausti administratoriui perduoti įmonės turtą tretiesiems asmenims pagal turto pardavimo sandorius, sudarytus skundžiamų nutarčių pagrindu (2012 m. vasario 8 d. ir 2012 m. vasario 9 d.), bei vykdyti kitas pagal šiuos sandorius prisiimtas prievoles, ir nebuvo prašoma uždrausti administratoriui disponuoti kitu įmonės turtu (b.l. 99). Taigi, pats apeliantas pripažįsta, jog jo ketvirtasis ir penktasis reikalavimai nėra susiję su atskirųjų skundu dalyku ir pagrindu, o, kita vertus, jei jie ir būtų susiję su aukščiau paminėtu turtu, taikyti jo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, minėta, nebėra pagrindo. Tuo tarpu jei šiais reikalavimais apeliantas siekia uždrausti administratoriui apskritai sudaryti sandorius su kitu bendrovės turtu ar vykdyti prisiimtas prievoles, tai jis turėtų pagrįsti, kad yra grėsmė, jog administratorius savavališkai, pažeisdamas įstatymus be kreditorių (ar teismo) pritarimo sieks atlikti tokius veiksmus. Tokių duomenų kito turto atžvilgiu apeliantas nėra pateikęs, dėl ko toks prašymas turėtų būti atmestas, nes įstatymų nustatyta tvarka bankroto administratorius turi teisę ir pareigą valdyti, naudoti ir disponuoti bankrutuojančios įmonės turtu (ĮBĮ 11 str. 3 d. 3 p.).
Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalį paliko nenagrinėtą, kai iš esmės ji turėjo būti netenkinta. Tačiau, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad laikinosios apsaugos priemonės nagrinėjamoje byloje buvo netaikytos pagrįstai, taigi, pirmosios instancijos teismas 2012 m. balandžio 25 d. priėmė iš esmės teisingą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-338 straipsniais
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą.
Teisėjai
Rasa Gudžiūnienė
Danutė Milašienė
Alvydas Poškus
