Dėl žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-656/2013

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00175-2012-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4, 69 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 31 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Daikaras“ ieškinį atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas klausimas dėl perkančiosios organizacijos neteisėtais veiksmais tiekėjui padarytos žalos atlyginimo.

Ieškovė UAB „Daikaras“ (toliau – ieškovė, tiekėja) kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – atsakovė, kasatorė, perkančioji organizacija) 71 740 Lt netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) ir 1077,64 Lt tiesioginių nuostolių atlyginimą.

Byloje nustatyta, kad atsakovė 2009 m. balandžio 10 d. paskelbė supaprastintą atvirą konkursą „Oro kondicionavimo įrangos ir jos priežiūros bei remonto paslaugų pirkimas“ (toliau – Konkursas). Be ieškovės, pasiūlymus dalyvauti Konkurse pateikė ir kiti tiekėjai. Konkursą laimėjusiu pripažintas UAB „Vėdinimo ir kondicionavimo sistemų servisas“, su kuria atsakovė 2009 m. spalio 23 d. sudarė viešojo pirkimo sutartį, pasiūlymas. Nesutikdama su Konkurso rezultatais ir manydama, kad atsakovė pažeidė jos teises ir teisėtus interesus, ieškovė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, kuris 2011 m. vasario 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1193-431/2011 panaikino atsakovės Viešojo pirkimo komisijos 2009 m. birželio 9 d., 2009 m. birželio 30 d. ir 2009 m. rugpjūčio 21 d. priimtų sprendimų dalis, kuriomis trečiųjų asmenų IĮ „Eloras“, UAB „Ikstar“, UAB „YIT technika“, UAB „Santjana“, UAB „Veskonas“, UAB „Vėdinimo ir kondicionavimo sistemų servisas“, UAB „Vėjo tiltas“ pateikti pasiūlymai pripažinti atitinkančiais Konkurso sąlygų reikalavimus. Kadangi prejudicinę reikšmę byloje turinčiu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 17 d. sprendimu konstatuota, kad Konkurso dalyvių pasiūlymai neatitiko Konkurso sąlygų reikalavimų ir, panaikinus atitinkamus perkančiosios organizacijos sprendimus, liko galioti sprendimas tik dėl ieškovės pasiūlymo pripažinimo tinkamu, tai, perkančiajai organizacijai viešojo pirkimo sutartį pasirašius ne su Konkurso sąlygas atitinkantį pasiūlymą pateikusia ieškove, bet su UAB „Vėdinimo ir kondicionavimo sistemų servisas“, ieškovė mano turinti teisę reikalauti atlyginti padarytą žalą. Ieškovės vertinimu, padaryta žala yra jos negautos pajamos (grynasis pelnas), numatytos Konkursui pateiktame pasiūlyme. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė pateikė komercinį pasiūlymą suteikti paslaugų už 224 910 Lt; paslaugų kainą sudarė: 104 600 Lt prekių ir paslaugų savikaina, 84 400 Lt grynosios pajamos (marža) ir 35 910 Lt pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM). Ieškovė, palyginusi tikėtiną pelno (nuostolio) ataskaitą (įtraukus negautas pajamas iš Konkurso) ir realią 2009 m. pelno (nuostolio) ataskaitą, pateiktą Valstybinei mokesčių inspekcijai, nurodo, kad negavo 71 740 Lt grynojo pelno, kurį laikydama patirtais netiesioginiais nuostoliais prašo priteisti iš atsakovės.

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinys atmestas visiškai.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 13 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 23 d. sprendimo dalis, kuria netenkintas reikalavimas priteisti netiesioginius nuostolius, panaikinta ir ši bylos dalis perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; likusi sprendimo dalis palikta nepakeista.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 71 740 Lt netiesioginių nuostolių atlyginimą; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nurodė, kad, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 7 straipsnio 3 ir 4 dalimis, atsakovė privalėjo vykdyti jai priskirtas funkcijas – sudaryti pirkimo sutartį su vieninteliu Konkurso sąlygas atitinkančiu tiekėju (ieškove), nepaisant to, jog jos pasiūlymas buvo brangesnis už kitų tiekėjų. Tai, kad viešojo pirkimo sutartis sudaryta su UAB „Vėdinimo ir kondicionavimo sistemų servisas“, nors teismas šio tiekėjo pasiūlymą pripažino neatitinkančiu Konkurso sąlygų, sutartis įvykdyta, teisėjų kolegijos vertinimu, įrodo, jog dėl atsakovės kaltės sutartis nepagrįstai sudaryta su kitu subjektu, o ieškovė prarado galimybę gauti pajamas, kurias būtų gavusi, jeigu nebūtų pažeistas įstatymas ir su ja, kaip su vienintele Konkurso sąlygas atitinkančia tiekėja, būtų sudaryta viešojo pirkimo sutartis. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 17 d. sprendimo motyvuojamojoje dalyje nekonstatavo, jog ieškovės pasiūlymas atitinka Konkurso sąlygų reikalavimus, nes ši aplinkybė nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas; aplinkybę, kad ieškovės pasiūlymas neatitiko Konkurso sąlygų, atmesdamas ieškinį dėl žalos atlyginimo, nurodė Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 23 d. sprendime, tačiau ši sprendimo dalis panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 13 d. nutartimi, konstatuojant, jog ieškovo pasiūlymas atitiko Konkurso sąlygas, ir šią bylos dalį perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismo teigimu, byloje nereikia iš naujo įrodinėti įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 13 d. nutartimi nustatytos aplinkybės dėl ieškovės pasiūlymo atitikties Konkurso sąlygoms, nes faktiškai nustatyta, kad tik dėl atsakovės kaltės ieškovė prarado galimybę gauti pajamas, viešojo pirkimo sutartį sudarius ne su ja, o su kitu asmeniu. Teismas nurodė, kad, nors atsakovė procesiniuose dokumentuose su pareikštu ieškiniu nesutiko, ieškovės prašomų priteisti negautų pajamų dydžio neginčijo; atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, jog negautos pajamos apskaičiuotos neteisingai dėl nurodyto medžiagų kiekio, jų kainos ir sumažintų darbų atlikimo išlaidų, nes jiems patvirtinti į bylą nepateikta jokių įrodymų. Teismas, padaręs išvadą, kad ieškovė įrodė bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. atsakovės neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), žalą, kaip tikėtinai negautas pajamas (CK 6.249 straipsnis), ir neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos priežastinį ryšį (CK 6.247 straipsnis), ieškovės ieškinį patenkino.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą, 2013 m. gegužės 31 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 20 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad vien ta aplinkybė, jog Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 13 d. nutarties rezoliucinėje dalyje tiesiogiai nenurodyta, kad ieškovės pasiūlymas atitinka atsakovės paskelbto Konkurso sąlygas, nepaneigia šios nutarties motyvuose nustatytų aplinkybių, kur nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad ieškovės pasiūlymas turėjo būti atmestas dėl jo neatitikties Konkurso sąlygoms. Atsižvelgusi į tai, kad, vertindama ieškovės pasiūlymo atitiktį Konkurso sąlygai dėl oro kondicionierių pavadinimo nurodymo, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. lapkričio 13 d. nutartyje nustatė, jog ieškovė pasiūlyme nurodė sutrumpintus oro kondicionierių pavadinimus, kas laikytina formaliu pasiūlymo trūkumu, nes šalia šių pavadinimų ieškovė pateikė kitus techninius duomenis, kurie leidžia identifikuoti konkretų oro kondicionieriaus modelį, bei išaiškino, kad toks neesminis ieškovės pasiūlymo trūkumas atsakovės prašymu galėjo būti ištaisytas ieškovei paaiškinant savo pasiūlymą, teisėjų kolegija sprendė, jog ieškovės pasiūlymo atitiktis atsakovės paskelbto Konkurso sąlygoms įvertinta apeliacinės instancijos teismo įsiteisėjusia nutartimi, todėl, remiantis CPK 182 straipsnio 3 punktu ir 279 straipsnio 4 dalimi, pirmosios instancijos teismui nekilo pareigos pakartotinai ją vertinti.

Sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, teisėjų kolegija pripažino, kad, dėl atsakovės kaltės ir neteisėtų veiksmų jai pirkimo sutartį nepagrįstai sudarius ne su ieškove, ši prarado galimybę gauti pajamas – patyrė žalos. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės pateiktų dokumentų (komercinio pasiūlymo, komercinio pasiūlymo savikainos detalizavimo lentelės, PVM sąskaitų faktūrų, UAB „Industek“ pasiūlymo, žiniaraščio, kasos kvitų, informacijos apie viešbučių paslaugų kainas, 2009 m. tikėtino pelno (nuostolio) ataskaitos, 2009 m. pelno (nuostolio) ataskaitos) pakako patirtos žalos dydžiui pagrįsti. Teisėjų kolegija atmetė atsakovės argumentus, kad, dėl neatitikčių nurodant oro kondicionierių pavadinimus, žalos dydis galėjo būti apskaičiuotas neteisingai, pažymėdama, jog pagal sutrumpintus oro kondicionierių pavadinimus buvo galima identifikuoti konkrečius oro kondicionierių modelius, todėl jų nurodymas pasiūlyme neturėjo įtakos žalos dydžio apskaičiavimui pagal pasiūlyme Konkursui nurodytas kainas, kurios nesikeitė nuo jo pateikimo atsakovei dienos. Įvertinusi, kad UAB „Industek“ pasiūlyme ieškovei nurodytos įrangos kainos galiojo 30 dienų nuo tokio pasiūlymo pateikimo, teisėjų kolegija pripažino svarbia aplinkybę, jog UAB „Industek“ pasiūlymas ieškovei galiojo Konkurso metu, atkreipdama dėmesį į tai, kad, atsakovei vykdant pirkimo procedūras pagal VPĮ reikalavimus, ieškovė, kaip Konkurso laimėtoja, sudariusi sutartį būtų pasinaudojusi galiojančiu UAB „Industek“ pasiūlymu.

Teisėjų kolegija, nurodžiusi, kad nutartis, kuria yra atsisakyta priimti priešieškinį, neskundžiama (CPK 143 straipsnio 3 dalis), atsakovės prašymą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartį ir priimti jos priešieškinį vertino kaip apeliacinio skundo argumentą. Kadangi iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis), tai, net ir padariusi prielaidą, kad, nepriimant atsakovės priešieškinio, galėjo būti pažeistos civilinio proceso teisės normos, teisėjų kolegija nenustatė pagrindų naikinti teisėto bei pagrįsto Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 20 d. sprendimo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį pagrindiniai teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 31 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 20 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

Dėl CPK 279 straipsnio 4 dalies netinkamo aiškinimo ir taikymo. Kasatorė laikosi pozicijos, kad teisėjų kolegija skundžiamoje nutartyje nepagrįstai sprendė, jog Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 13 d. nutartyje nustatyta prejudicinę reikšmę turinti aplinkybė dėl ieškovės pasiūlymo atitikties Konkurso sąlygoms, nes nurodytoje nutartyje ieškovės pasiūlymo atitiktis Konkurso sąlygoms nebuvo iš esmės visapusiškai ir objektyviai nagrinėta, joje teismas pažymėjo, jog reikalavimas panaikinti atsakovės sprendimus dėl kasatorės pasiūlymo civilinėje byloje nebuvo pareikštas, dėl ko pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo išeiti už pareikštų reikalavimų ribų. Kasatorė nurodo, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 13 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nepriimtas sprendimas dėl UAB „Daikaras“ pasiūlymo atitikties Konkurso sąlygoms, šios nutarties motyvuojamoji dalis prieštaringa, todėl negalima daryti išvados, jog nutartyje konstatuota aplinkybė, kad ieškovės pasiūlymas atitiko Konkurso sąlygas, kurios įrodinėti nereikia.

Dėl CPK 143, 328 straipsnių netinkamo taikymo ir aiškinimo. Kasatorės teigimu, teisėjų kolegija Vilniaus apygardos teismo padarytą civilinio proceso teisės normų pažeidimą – atsisakymą priimti kasatorės priešieškinį – nepagrįstai pripažino formaliu, nes neįvertino, kad, tik priėmus priešieškinį ir iš esmės išnagrinėjus UAB „Daikaras“ pasiūlymo atitiktį Konkurso sąlygoms, byloje dėl žalos atlyginimo būtų pasiektas CPK 2 straipsnyje nustatytas civilinio proceso tikslas – teisingai išspręstas šalių ginčas ir atkurta teisinė taika. Kasatorė nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas, siekdamas geriau ir išsamiau pasirengti bylos pakartotiniam nagrinėjimui, 2012 m. lapkričio 19 d. nutartimi paskyrė bylos nagrinėjimą parengiamajame teismo posėdyje ir pasiūlė bylos šalims pateikti papildomus rašytinius paaiškinimus ar įrodymus dėl ginčo esmės; nesutikdama su ieškiniu ir vadovaudamasi CPK 143 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktais, kasatorė pareiškė priešieškinį, reikalaudama ieškovės UAB „Daikaras“ pasiūlymą pripažinti neatitinkančiu Konkurso sąlygų reikalavimų, panaikinti kasatorės Viešojo pirkimo komisijos 2009 m. birželio 9 d., 2009 m. birželio 30 d. ir 2009 m. rugpjūčio 21 d. priimtus sprendimus bei ieškovės ieškinį atmesti. Kasatorės vertinimu, atsisakydamas priimti priešieškinį, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 143 straipsnį, pagal kurį priešieškinį galima pareikšti iki pasirengimo teisminiam nagrinėjimui pabaigos; priešieškinio išnagrinėjimas turėtų esminę reikšmę nagrinėjant UAB „Daikaras“ ieškinio pagrįstumą.

Dėl tiekėjų pasiūlymų vertinimo. Kasaciniame skunde nurodoma, kad, skundžiamoje nutartyje nurodžiusi, jog aplinkybė, kad ieškovė pateikė techninius duomenis anglų kalba, yra neesminis trūkumas, dėl kurio pasiūlymas neturėjo būti atmestas, teisėjų kolegija nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Abovita“ v. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTUvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-295/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-295/2007">3K-3-295/2007</a>). Kasatorės teigimu, ieškovės pasiūlymas neatitiko Konkurso sąlygų 3.1.3.1 punkto reikalavimo būti įvykdžius bent vieną sutartį, susijusią su pirkimo objektu, nes atitiktį reikalavimui ieškovė grindė UAB „Durupis“ atsiliepimu apie rangos sutartis tik dėl oro kondicionavimo sistemos montavimo darbų su montavimo medžiagomis, o oro kondicionavimo įranga negali būti laikoma susijusia su pirkimo objektu (oro kondicionavimo sistemos projektavimu, pristatymu montavimu ir technine priežiūra); ieškovės pasiūlymas turėjo būti atmestas VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 7 punkto ir Konkurso sąlygų 8.8.3 punkto pagrindu (pateikus melagingą informaciją); nurodytas trūkumas teisėjų kolegijos nepagrįstai, nukrypstant nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ Kompiuterinių programų mokymo centras v. Šiaulių miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTEvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-311/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-311/2011">3K-3-311/2011</a>) pripažintas neesminiu. Kasatorė pažymi, kad ieškovė pasiūlyme nenurodė konkrečių kondicionierių pavadinimų (modelių), pateikė neaiškius ir nesuprantamus, oficialiuose kataloguose neegzistuojančius ir tik šnekamojoje kalboje vartotinus kodų trumpinius, dėl kurių neaišku, ar kartu su pasiūlymu pateikti įvairių modelių techniniai duomenys patvirtina ieškovės pasiūlymo atitiktį Konkurso sąlygų reikalavimams; toks pasiūlymas neatitiko Konkurso sąlygų 4.2.2 punkto reikalavimų; pasiūlymo vertinimas pagal papildomus, iš anksto neaptartus ir kitiems tiekėjams bei perkančiajai organizacijai nežinomus parametrus, prieštarauja viešojo pirkimo skaidrumo ir lygiateisiškumo principams.

Dėl neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Kasatorė nurodė, kad, reikalaudama atlyginti jos neteisėtais veiksmais padarytą žalą, ieškovė turėjo įrodyti, jog neteisėtais veiksmais užkirstas kelias pajamoms gauti, t. y. kad, įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 17 d. sprendimu panaikinus atsakovės Viešojo pirkimo komisijos sprendimų dalis, ieškovė būtų laimėjusi Konkursą, taip pat pagrįsti prašomos priteisti žalos – negautų pajamų – dydį. Kasatorės manymu, aplinkybė, kad ieškovė būtų likusi vienintelė Konkurso procedūrose dalyvaujanti tiekėja, nėra pakankama spręsti, jog ji būtų pripažinta laimėtoja ir su ja būtų sudaryta viešojo pirkimo sutartis. Kasatorės įsitikinimu, teismai, spręsdami dėl ieškovės negautų pajamų tikėtinumo ir dydžio, nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos; nustatydami netiesioginių nuostolių dydį, rėmėsi tik ieškovės pateiktais įrodymais, neatsižvelgė į objektyvius duomenis (pelno (nuostolių) ataskaitą), į tai, jog iš ieškovės pateiktų dokumentų neaišku, kokiomis kainomis remiantis skaičiuojamos pasiūlymo įvykdymo sąnaudos (ieškovės pasiūlyme ir komercinio pasiūlymo savikainos detalizavimo lentelėje nurodyti skirtingi kondicionierių modelių trumpinių kodai). Kasatorė pažymi, kad ieškovė nereiškė atskiro reikalavimo pripažinti viešojo pirkimo sutartį negaliojančia, nors turėjo procesinę galimybę tai padaryti, kas leidžia abejoti ieškovės pastangų sudaryti sutartį realumu ir jos sąžiningumu.

Dėl perkančiosios organizacijos kaltės. Kasatorė įsitikinusi, kad ieškovės pasiūlymas nebuvo aiškus, neatitiko Konkurso sąlygų, perkančioji organizacija buvo suklaidinta nesąžiningo tiekėjos elgesio, kasatorės padaryti VPĮ pažeidimai susiję su ieškovės kaltais veiksmais, todėl, spręsdami kasatorės kaltės klausimą, teismai privalėjo atsižvelgti į nurodytas aplinkybes, proporcingai sumažinti iš kasatorės priteisiamų netiesioginių nuostolių dydį (CK 6.282 straipsnis). Pasak kasatorės, teisėjų kolegija, priimdama skundžiamą nutartį, neišanalizavo visų jos apeliacinio skundo faktinių ir teisinių argumentų, nepasisakė dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos (CPK 331 straipsnio 4 dalis).

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė UAB „Daikaras“ prašo kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 31 d. nutartį bei Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistus; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

Dėl CPK 279 straipsnio 4 dalies netinkamo aiškinimo ir taikymo. Ieškovė nurodo, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 13 d. nutartis yra įsiteisėjusi, todėl turi būti vykdoma (CPK 18 straipsnis). Atsiliepime teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nurodytoje nutartyje nustatė, jog, remiantis ieškovės pasiūlyme pateiktais techniniais duomenimis, buvo galima identifikuoti konkretų kondicionieriaus modelį; konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovės pasiūlymas turėjo būti atmestas dėl jo neatitikties Konkurso sąlygoms; panaikino Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 23 d. sprendimo dalį atmesti reikalavimą priteisti netiesioginius nuostolius. Taigi, ieškovės vertinimu, jos pasiūlymo atitikties Konkurso sąlygoms klausimas išspręstas įsiteisėjusia res judicata galią ir prejudicinę reikšmę turinčia nutartimi (CPK 182 straipsnio 2 punktas, 279 straipsnio 4 dalis). Ieškovė pažymi, kad aplinkybė, jog perkančioji organizacija paprašė kitų tiekėjų patikslinti savo pasiūlymus, tačiau to nereikalavo iš ieškovės, leido manyti, kad pateiktas pasiūlymas perkančiajai organizacijai buvo aiškus. Ieškovė atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. lapkričio 13 d. nutartimi bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nurodžiusi, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė likusių civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir jos dydžio), darydama išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas 2012 m. lapkričio 13 d. nutartyje išnagrinėjo kitas civilinės atsakomybės sąlygas (tarp jų – ir ieškovės pasiūlymo atitiktį Konkurso sąlygoms).

Dėl CPK 143, 328 straipsnių netinkamo taikymo ir aiškinimo. Ieškovės manymu, Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 6 d. nutartimi pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti kasatorės priešieškinį, nes jo turinys grindžiamas aplinkybėmis, dėl kurių 2012 m. lapkričio 13 d. nutartyje pasisakė Lietuvos apeliacinis teismas – kasatorė reikalavimus panaikinti jos sprendimus grindė argumentais, prieštaraujančiais Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 13 d. nutartimi nustatytam faktui, kad UAB „Daikaras“ pasiūlymas atitiko Konkurso sąlygų reikalavimus. Tokią poziciją patvirtino Vilniaus apygardos teismas, 2012 m. gruodžio 28 d. nutartimi atsisakydamas priimti kasatorės ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-2867-619/2013, parengtą priešieškinio pagrindu (jame nurodomi analogiški motyvai), bei Lietuvos apeliacinis teismas, 2013 m. kovo 7 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartį palikdamas nepakeistą.

Dėl tiekėjų pasiūlymų vertinimo. Ieškovė nesutinka su kasacinio skundo argumentais dėl ieškovės pasiūlymo vertinimo, nurodydama, kad skunde keliami reikalavimai ir nurodomos aplinkybės, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, todėl ši skundo dalis paliktina nenagrinėta. Ieškovė nurodo, kad kasacinio skundo argumentai dėl ieškovės pasiūlymo atitikties Konkurso sąlygoms tapatūs kitoje civilinėje byloje (Nr. 2-2867-619/2013) nagrinėjamoms aplinkybėms, todėl, remiantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktu, kasacinis skundas dėl ieškovės pasiūlymo atitikties Konkurso sąlygoms negalėtų būti nagrinėjamas kasacine tvarka. Pasak ieškovės, kasatorės argumentai dėl ieškovės pasiūlyme nurodytos įrangos pavadinimų grindžiami faktinėms aplinkybėms, kurios nustatytos Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 13 d. nutartimi; pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, todėl kasacinis skundas turėtų būti atmestas.

Dėl neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Ieškovės manymu, jos reikalavimas priteisti netiesioginių nuostolių atlyginimą teismų tenkintas visa apimtimi, nes kasatorė nepateikė į bylą savo teiginius dėl nuostolių mažinimo pagrindžiančių įrodymų. Ieškovė laiko nepagrįstais kasatorės teiginius, kad ieškovė nesiekė sudaryti pirkimo sutarties, pažymėdama, jog jos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo atmestas, Vilniaus apygardos teismui 2011 m. vasario 17 d. priėmus ieškovei palankų sprendimą, ji pagal VPĮ 96 straipsnį turėjo teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.

Dėl perkančiosios organizacijos kaltės. Ieškovė laikosi pozicijos, kad kasaciniame skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su kasatorės kalte, nebuvo nagrinėjamos nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme (kasatorė tokių klausimų nekėlė), todėl, remiantis CPK 347 straipsnio 2 dalimi, kasacinis skundas atmestinas.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis teismas tikrina skundžiamus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; vykdydamas kasacijos funkciją, nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka nagrinėdamas bylas paprastai neperžengia kasacinio skundo ribų (CPK 353 straipsnio 1 dalis), nebent dėl viešojo intereso apsaugos gali išspręsti šalių ginčą aiškindamas ir taikydamas teisę ne tik dėl proceso dokumentuose nurodytų aplinkybių, bet ir dėl kitų argumentų, t. y. tokiu atveju turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas (CPK 353 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija proceso ir materialiosios teisės aiškinimo ir taikymo aspektais sprendžia dėl šių šalių ginčo ir su jomis susijusių aplinkybių: a) dėl perkančiosios organizacijos naudojimosi teisių gynybos priemonėmis procese dėl jos civilinės atsakomybės; b) dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria pirmą kartą spręstas perkančiosios organizacijos deliktinės atsakomybės klausimas, reikšmės nagrinėjamam ginčui; c) dėl perkančiosios organizacijos pareigos atlyginti jos neteisėtais veiksmais tiekėjui sukeltus nuostolius.

Dėl perkančiosios organizacijos naudojimosi teisių gynybos priemonėmis procese dėl jos civilinės atsakomybės

Atsakovė kasaciniame skunde kelia jos teisių įgyvendinimo procese netinkamo užtikrinimo klausimą, susijusį su pirmosios instancijos teismo, kuriam nagrinėti iš naujo buvo grąžinta byla (jos dalis dėl reikalavimo priteisti netiesioginius nuostolius), sprendimu atsisakyti priimti priešieškinį ieškovei dėl šios pasiūlymo neatitikties pripažinimo, taip pat su šio sprendimo vertinimu apeliacinės instancijos teisme bei pastarojo pirmą kartą sprendžiant aptariamą šalių ginčą argumentais dėl perkančiosios organizacijos naudojimosi gynybos priemonėmis, siekiant užginčyti jos pačios sprendimą ieškovės pasiūlymą pripažinti atitinkančiu Konkurso sąlygas.

Pirmosios instancijos teismas 2012 m. gruodžio 6 d. sprendime, kuriuo atsisakyta priimti atsakovės priešieškinį, nurodė, kad pateikto priešieškinio priėmimas dėl iš naujo nagrinėjamo ieškovo reikalavimo priteisti netiesioginius nuostolius nepagrįstai užvilkintų bylos nagrinėjimą, o atsakovei nebuvo jokių procesinių kliūčių priešieškinį pareikšti, kai byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama pirmą kartą. Skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo 2013 m. gegužės 31 d. nutartyje pažymėta, kad teismo nutartis dėl atsisakymo priimti priešieškinį neskundžiama (CPK 143 straipsnio 3 dalis), o net jei iš tiesų dėl šio klausimo sprendimo civilinio proceso teisės normos būtų pažeistos, tai nesudarytų pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, nes jis šia (skundžiama) apeliacinės instancijos teismo nutartimi pripažįstamas teisėtu bei pagrįstu. Teisę pareikšti priešieškinį dėl savo sprendimo ieškovės pasiūlymą pripažinti atitinkančiu Konkurso sąlygas panaikinimo kasatorė taip pat grindžia apeliacinės instancijos teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria pirmą kartą šioje instancijoje spręsta dėl atsakovės civilinės atsakomybės, motyvais dėl perkančiosios organizacijos nepareikšto reikalavimo jos sprendimą pripažinti neteisėtu. Pažymėtina, kad kasacinėje praktikoje sistemiškai nespręsta dėl tokios perkančiosios organizacijos teisės įgyvendinimo procese, kuriame nagrinėjamas jos deliktinės atsakomybės klausimas, todėl, atsižvelgdama į viešųjų pirkimų jurisprudenciją, teisėjų kolegija šiuo aspektu pasisakys plačiau.

Kasacinio teismo pažymėta, kad pagal Lietuvos teisės normas, reguliuojančias perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūras, nereikalaujama, jog tiekėjas, siekiantis žalos atlyginimo, turėtų iš pradžių atskirame procese įrodyti perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą (Direktyvos Nr. 2007/66 2 straipsnio 7 dalies 2 pastraipa) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „IN BREVI“ v. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-247/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-247/2013">3K-3-247/2013</a>). Žinoma, tiekėjas tokia peržiūros procedūra prieš perkančiosios organizacijos deliktinės atsakomybės procesą gali pasinaudoti (tą ieškovė, siekdama sudaryti viešojo pirkimo sutartį, atliko), be to, tokie tiekėjų veiksmai palengvina jų procesinę padėtį vėliau sprendžiant dėl reikalavimo atlyginti nuostolius tenkinimo. Tiekėjas, be kitų perkančiosios organizacijos deliktinės atsakomybės sąlygų, pagal jam tenkančią įrodinėjimo naštą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Eurovia Lietuva“ v. Ukmergės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zMi8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-32/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-32/2013">3K-7-32/2013</a>) privalo įrodyti atsakovės neteisėtų veiksmų ir jais jam sukeltos žalos priežastinį ryšį, t. y. parodyti, kad jei perkančioji organizacija būtų elgusis teisėtai, su juo būtų sudaryta viešojo pirkimo sutartis bei dėl to gauta iš jos kylanti finansinė nauda.

Perkančioji organizacija procese dėl nuostolių atlyginimo turi teisę gintis įrodinėdama, kad nėra vienos, kelių ar visų jos civilinės atsakomybės sąlygų. Šią teisę atsakovė gali įgyvendinti tik procesiniuose dokumentuose (atsiliepime, triplike) reikšdama atsikirtimus ieškovės argumentams (jei teismai šiuos pripažintų pagrįstais – teikti apeliacinį, kasacinį skundus), tačiau šiame ar kitame procesuose ji negali inicijuoti papildomos ar naujos peržiūros procedūros, kurios objektu (dalyku) būtų jos pačios sprendimas pirkimo procedūroje dėl vieno iš tiekėjo, t. y. perkančiajai organizacijai nesuteikta teisė procese dėl nuostolių atlyginimo teikti priešieškinį ar naujame procese – ieškinį, kuriuo būtų kvestionuojamas jos sprendimo teisėtumas. Ši kasacinio teismo pozicija grindžiama VPĮ V skyriaus reguliavimu ratione personae, siekiu užtikrinti veiksmingą tiekėjų teisių apsaugą peržiūros procedūroje, civilinio proceso normomis dėl asmens teisės į teisių apsaugą įgyvendinimo, perkančiųjų organizacijų išimtine teise modifikuoti jų priimtus sprendimus bei proceso koncentruotumu ir ekonomiškumu.

Dėl perkančiosios organizacijos teisės kvestionuoti pačios priimtus sprendimus pirmiausia atkreiptinas dėmesys į jos pareigą objektyviai ir kruopščiai vykdyti viešojo pirkimo procedūras, užtikrinti viešųjų pirkimų principų laikymąsi ir tikslo pasiekimą (VPĮ 3 straipsnis). Pažymėtina kasacinio teismo praktika dėl perkančiosios organizacijos teisės persvarstyti pirkimo metu priimtus sprendimus; jo nurodyta, kad, nors perkančiajai organizacijai priėmus tam tikrus procedūrinius sprendimus, jie viešųjų pirkimų santykių subjektams sukuria teisinius padarinius, t. y. poreikį pereiti į kitą konkurso etapą, tačiau tai neturi lemti perkančiosios organizacijos pareigos sudaryti viešojo pirkimo sutartį su tiekėju, kuris iš tiesų ar manomai nepagrįstai pripažintas atitinkančiu pirkimo sąlygas; jei perkančioji organizacija jokiais būdais negalėtų persvarstyti savo sprendimų, tai tokiu atveju nebūtų iki galo įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai ir nebūtų sudaryta galimybės pačiai perkančiajai organizacijai pakeisti savo galbūt skubotai ar neteisėtai priimtą sprendimą; kita vertus, tokiu atveju perkančioji organizacija turi nurodyti priežastis, ją paskatinusias pakartotinai atlikti kurią nors viešojo pirkimo procedūrą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Požeminiai darbai“ ir kt. v. Utenos rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-407/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-407/2011">3K-3-407/2011</a>).

Pažymėtina, kad perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų persvarstymas siejamas su naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis ir siekiu nesudaryti viešojo pirkimo sutarties su netinkamu tiekėju ar neatitinkantį pirkimo sąlygas pasiūlymą pateikusiu dalyviu. Be to, tokios teisės įgyvendinimas siejamas ne tik su tikslu atitaisyti netinkamai įvykdytą viešojo pirkimo procedūrą, bet ir su išimtinėmis aplinkybėmis, pateisinančiomis tokį jos elgesį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „CSC Telecom“ v. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTkvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-359/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-359/2012">3K-3-359/2012</a>). Ši pozicija dėl teisės persvarstyti priimtus sprendimus ribojimo patvirtinama kasacinio teismo praktikos dėl šalių grąžinimo į prieš pažeidimą buvusią padėtį, pagal kurią (praktiką), kai šalys teismo sprendimu grąžinamos į pirkimo procedūras, jų vykdymo rezultatai neturėtų keistis dėl naujų pagrindų: jei tiekėjo pasiūlymas buvo atmestas ar pripažintas tinkamu kitais, nei byloje nagrinėtais pagrindais, perkančioji organizacija negali pakeisti savo sprendimo dėl atitinkamo tiekėjo, t. y. kai sprendimai dėl ieškovo pasiūlymo teismuose nenuginčyti, jie lieka galioti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Pireka“ v. UAB „Neringos vanduo“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-425/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-425/2010">3K-3-425/2010</a>; 2011 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Nuaras“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-297/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-297/2011">3K-3-297/2011</a>).

Nagrinėjamos bylos atveju šalių grąžinimas (ar grįžimas de facto; šiuo klausimu žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „IN BREVI“ v. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTgvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-498/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-498/2011">3K-3-498/2011</a>) į prieš pažeidimą buvusią padėtį buvo objektyviai negalimas, nes perkančiosios organizacijos poreikis pirkimo objektu buvo patenkintas ir viešojo pirkimo santykiai galutinai pasibaigę – viešojo pirkimo sutartis sudaryta ir įvykdyta. Taigi tokiu atveju, net ir išimtinėmis aplinkybėmis dėl poreikio persvarstyti priimtą sprendimą perkančioji organizacija negalėtų to atlikti, nes neliko tai daryti pateisinančio tikslo – siekio nesudaryti sutarties su netinkamą pasiūlymą pateikusiu tiekėju. Kita vertus, perkančioji organizacija, sudariusi sutartį su kitu dalyviu, iš esmės ir nesuinteresuota to daryti, nes padarinių dėl jos priimto ir nepersvarstyto sprendimo galėtų kilti tik tuo atveju, jei tiekėjas–ieškovas inicijuotų naują peržiūros procedūrą dėl nuostolių atlyginimo ir tokį reikalavimą teismas patenkintų. Tai matyti ir iš nagrinėjamo proceso eigos, nes perkančioji organizacija priešieškinį pareiškė 2012 m. gruodžio 5 d., nors juo ginčijamas sprendimas dėl ieškovės kvalifikacijos ir pasiūlymo pripažinimo atitinkančiais Konkurso sąlygas priimtas 2009 m. birželio–rugpjūčio mėnesiais. Taigi atsakovės tikslas pateikiant priešieškinį pirmosios instancijos teismui – ne išvengti viešojo pirkimo sutarties sudarymo su netinkamą pasiūlymą pateikusiu dalyviu ir jos vykdymo trukdžių, o siekis atremti ieškovės reikalavimą atlyginti nuostolius. Tokia teisių gynyba gali būti įgyvendinama ir pateikiant atsikirtimus procese neinicijuojant naujos peržiūros procedūros.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, pažymi, kad jei perkančioji organizacija negali pasinaudoti išimtine teise persvarstyti savo priimtų sprendimų, jai taip pat nesuteikta teisė priešieškiniu nuostolių atlyginimo procese (ar atskiru ieškiniu kitame procese) teismo reikalauti (o teismams – tokius procesinius dokumentus priimti) pirkimo procedūrų metu priimtą sprendimą dėl ieškovo pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu. Toks teisių gynybos mechanizmas neproporcingai nesuvaržo perkančiosios organizacijos teisės ginti savo interesus teisme.

Pirma, priešieškinis ar ieškinys, kurį reiškia perkančioji organizacija dėl jos priimto sprendimo nuginčijimo, iš esmės reiškia peržiūros procedūrą VPĮ V skyriaus prasme. Kasacinio teismo konstatuota, kad VPĮ V skyriaus nuostatos taikymas ratione personae tiek, kiek Lietuvos įstatymų leidėjas nesureguliavo kitaip (papildomai) Direktyvos Nr. 2007/66 atžvilgiu, apima tik tiekėjus, o ne perkančiąsias organizacijas, t. y. šiomis nuostatomis joms nesuteikiama teisės reikšti reikalavimus (ieškinius) peržiūros institucijai (teismui) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Viešųjų pirkimų tarnyba v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTUvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-415/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-415/2013">3K-3-415/2013</a>, ir joje nurodytą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) jurisprudenciją).

Antra, perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūros procedūrai inicijuoti ieškovas turi įrodyti suinteresuotumą viešojo pirkimo sutartimi, kuris suprantamas kaip suinteresuotumas gauti finansinį atlygį už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus, tačiau nereiškia [tik] subjekto naudos ar kitokio pobūdžio suinteresuotumo pirkimo rezultatu (žr. mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTIvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-252/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-252/2009">3K-3-252/2009</a>, ir joje nurodytą Teisingumo Teismo jurisprudenciją).

Trečia, perkančiosios organizacijos priešieškinio ar ieškinio pateikimas dėl siekio paneigti civilinę atsakomybę – ne savarankiškas, teismo ginamas subjekto interesas, todėl neatitinka iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio ir Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio nuostatų išplaukiančios teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo bei teisinio suinteresuotumo ginti pažeistą teisę kriterijaus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Izraelio bendrovė eVigilo Ltd v. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy00MDQvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-404/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-404/2011">3K-7-404/2011</a>).

Ketvirta, perkančiosios organizacijos siekis priešieškiniu ar ieškiniu nuginčyti pirkimo metu priimtus sprendimus sudaro prielaidas pažeisti tiekėjų pažeistų teisių gynybos veiksmingumo principą žalos atlyginimo procese (žr. plačiau pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zMi8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-32/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-32/2013">3K-7-32/2013</a>), kelia grėsmę šios peržiūros procedūros operatyvumo principui, dėl kurio ribojamos ieškovų–tiekėjų teisės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Rasa“ v. VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-408/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-408/2012">3K-3-408/2012</a>), civilinio proceso ekonomiškumui ir koncentruotumui (CPK 2, 7 straipsniai). Pažymėtina, kad atsakovė įtikinamai ir patikimai neįrodė, kodėl tik priešieškiniu galėjo būti išsamiai išdėstyti jos argumentai dėl ieškovės pasiūlymo neatitikties Konkurso sąlygoms, o teismai nuodugniai negalėjo įvertinti jos atsiliepime ir kituose procesiniuose dokumentuose pateiktų atsikirtimų dėl ieškovės reikalavimo nepagrįstumo.

Pažymėtina, kad atsakovės argumentai dėl galimos ieškovės pasiūlymo neatitikties Konkurso sąlygoms pirmą kartą pateikti pirmosios instancijos teisme nagrinėjant šalių ginčą dėl perkančiosios organizacijos Konkurse priimtų sprendimų dėl kitų dalyvių teisėtumo. Nors teismas detaliau dėl šių argumentų nepasisakė ir ieškovės ieškinį patenkino, tačiau atsakovė šio sprendimo neginčijo. Vėliau atsakovės civilinės atsakomybės procese ji teismams vėl teikė argumentus, kuriais iš esmės siekta paneigti neteisėtų veiksmų ir ieškovei kilusių netiesioginių nuostolių priežastinį ryšį, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai dėl jų pasisakė. Be to, priešingai nei teigia atsakovė, ji buvo pateikusi kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 13 d. nutarties peržiūrėjimo, tačiau jį priimti Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2013 m. gegužės 13 d. nutartimi Nr. 3P-988/2013 buvo atsisakyta dėl praleisto termino kasaciniam skundui paduoti. Kasatorė galėjo įgyvendinti savo teisių gynybą ir tai padarė, todėl nepagrįsti argumentai dėl jos teisėtų lūkesčių, jog ieškovės pasiūlymo atitikties klausimas bus nagrinėjamas iš esmės tik jai pateikus ieškinį ar priešieškinį pirmosios instancijos teisme. Taigi priešieškinio pateikimas pirmosios instancijos teismui ir jo priėmimas tik pratęstų ir atkartotų vykstantį procesą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytų argumentų visumą, konstatuoja, kad atsakovės argumentai dėl kasacinio skundo dalies, susijusios su teisių gynybos įgyvendinimu taikant CPK 143, 328 straipsnius, teisiškai nepagrįsti, todėl atmestini.

Dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria pirmą kartą spręstas perkančiosios organizacijos deliktinės atsakomybės klausimas, reikšmės nagrinėjamam ginčui

Vienas atsakovės argumentų, kuriuo ji gynėsi pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose bei grindžia kasacinį skundą, – Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-2206/2012 (toliau – Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartis) turinys bei reikšmė šalių ginčui (prejudicialumas). Kasatorės teigimu, aptariama apeliacinės instancijos teismo nutartimi jos civilinės atsakomybės sąlyga (priežastinis ryšys), susijusi su ieškovės pasiūlymo atitiktimi Konkurso reikalavimams kaip prielaida sudaryti viešojo pirkimo sutartį, nebuvo tinkamai, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėta, todėl, viena vertus, dėl šio šalių ginčo objekto turėjo būti sprendžiama pirmosios instancijos teisme, kuriam byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo, vėliau – apeliacinės instancijos teisme, antra vertus, pirmiau nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartimi nekonstatuotas ieškovės pasiūlymo tinkamumas, todėl nenustatytos visos perkančiosios organizacijos deliktinės atsakomybės sąlygos, o tiekėjos reikalavimas atlyginti netiesioginius nuostolius negalėjo būti patenkintas. Nesutikdama su šiais kasatorės argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai įvertino Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutarties turinį ir jo reikšmę šalių ginčui.

Pirmiausia pažymėtina, kad iš aptariamos Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutarties motyvuojamosios dalies matyti, jog šiai aplinkybei, t. y. ieškovės pasiūlymo atitikčiai Konkurso sąlygoms, skirta atskira motyvų dalis, joje detaliai pasisakyta dėl šio aspekto įskaitant tiekėjos pasiūlyme nurodytų kondicionierių modelių pavadinimų trumpinių reikšmę, atitiktį pateiktiems prekių katalogams ir pan. Kasacinis teismas šioje nutartyje nekartoja ir neperrašinėja Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutarties motyvų. Teisėjų kolegija nesutinka su kasatorės pozicija, kad aptariamos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys prieštaringas. Teisiškai nepagrįsta atsakovės pozicija šiuo klausimu dėl nutarties motyvų, susijusių su teismo teise peržengti reikalavimų ribas, nes, kaip šioje nutartyje kasacinio teismo pažymėta, kasatorei nesuteikta teisės teikti priešieškinio ar ieškinio, o apeliacinės instancijos teismas bet kokiu atveju (ar tai būtų vertinama kaip teismo pozicija dėl atsakovės atsikirtimų ar kaip reikalavimų ribų peržengimas) pakankamai išsamiai šiuo klausimu pasisakė.

Be to, tai, kad apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo išvadą dėl ne visiškai aiškaus ieškovės pasiūlymo, susijusio su teikiamų prekių modelių pavadinimais, pripažino pagrįsta, o vėliau konstatavo, kad perkančiajai organizacijai jis buvo aiškus, neleidžia spręsti dėl šios nutarties prieštaringumo. Tokia išvada padaryta atsižvelgiant į tai, kad atsakovė tik vienintelės ieškovės neprašė paaiškinti (patikslinti) pasiūlymo. Kita vertus, ieškovės pasiūlymo atitiktis teismo įvertinta pagal visus byloje surinktus įrodymus, padaryta išvada grindžiama ir kitais ieškovės pasiūlymo duomenimis. Tai atitiko tiekėjų pasiūlymų turiningojo vertinimo kriterijų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Rūdupis“ v. Varėnos rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTUvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-495/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-495/2013">3K-3-495/2013</a>, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Lietuvos apeliacinis teismas bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui grąžino tik dėl kitų perkančiosios organizacijos deliktinės atsakomybės sąlygų, o kaip nurodyta pirmiau, dėl aptariamos nutarties paduotas kasacinis skundas buvo nepriimtas. Atsižvelgiant į tai bei į Civilinio proceso kodekso nuostatas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties įsiteisėjimo (CPK 279 straipsnio 1 dalis) ir jos prejudicialumo (CPK 182 straipsnio 2 punktas), Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartimi nustatytos aplinkybės negalėjo būti teismų iš naujo vertinamos bei perkvalifikuojamos, todėl skundžiamuose pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesiniuose sprendimuose teisingai konstatuota pirmiau nurodytos nutarties reikšmė šalių ginčui. Tai, kad atsakovė nesutinka su apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvais, neleidžia daryti priešingos išvados, nes įstatymų nustatyta tvarka tokią nutartį galima skųsti kasaciniam teismui, tą atsakovė padarė, tik, kaip nurodyta pirmiau, jos kasacinis skundas nebuvo priimtas. Dėl to kasacinis teismas iš naujo nespręs dėl ieškovės kasaciniame skunde nurodytų tų pačių argumentų (dėl ieškovės pateiktų prekių pavadinimų neaiškumo), dėl kurių pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartyje.

Teisėjų kolegija kaip teisiškai nepagrįstus taip pat atmeta kasatorės argumentus dėl aptariamos apeliacinės instancijos teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutarties rezoliucinės dalies, kurioje aiškiai nekonstatuota ieškovės pasiūlymo atitiktis Konkurso sąlygoms. Viena vertus, kaip teisingai pažymėta skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje, teismo procesinis sprendimas – vientisas teisės aktas. Kasacinio teismo praktikoje, įskaitant ir dėl viešųjų pirkimų ginčų, ne kartą pažymėta, kad, vykdant teismo procesinį sprendimą, privalu įvykdyti ne tik rezoliucinėje jo dalyje nurodytą sprendimą, bet ir laikytis motyvuojamojoje dalyje išdėstytų išaiškinimų (pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-425/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-425/2010">3K-3-425/2010</a>; kt.). Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas, pirmą kartą spręsdamas šalių ginčą, nagrinėjo apeliacinį skundą ne perkančiosios organizacijos sprendimų pripažinimo neteisėtais, o žalos atlyginimo procese, todėl ir nutarties rezoliucinėje dalyje neturėjo konstatuoti, kad ieškovės pasiūlymas atitiko Konkurso sąlygas (CPK 270 straipsnio 5 dalis).

Dėl perkančiosios organizacijos pareigos atlyginti jos neteisėtais veiksmais tiekėjui sukeltus nuostolius

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatorė dėl jos pareigos tiekėjai atlyginti žalą savo poziciją grindžia ankstesne kasacinio teismo praktika, kuri buvo pakeista teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartimi (pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zMi8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-32/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-32/2013">3K-7-32/2013</a>), todėl atsakovės argumentai, ypač susiję su priežastinio ryšio įrodinėjimu bei perkančiosios organizacijos suklaidinimu, kiek jie su ja nesuderinama, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

Pirmiau nurodytoje kasacinio teismo nutartyje konstatuota, kad VPĮ 93 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme ieškovui (tiekėjui), siekiančiam prisiteisti žalos atlyginimą iš perkančiosios organizacijos, reikia įrodyti tik jos neteisėtus veiksmus, žalą ir jų priežastinį ryšį; VPĮ ir Civilinio kodekso nuostatos kartu aiškintinos ir taikytinos taip, kad perkančiosios organizacijos civilinė atsakomybė kyla be kaltės. Atsižvelgiant į tai, civilinei atsakomybei nustatyti nesvarbu, ar perkančioji organizacija, vertindama ieškovo–tiekėjo pasiūlymą, pagrįstai suklydo ar buvo suklaidinta, be to, neaktualus ir ieškovo–tiekėjo kaltės klausimas. Kaip nurodyta pirmiau, perkančioji organizacija privalo užtikrinti viešojo pirkimo procedūrų skaidrumą ir objektyvumą. Be to, kasacinio teismo pažymėta, kad visiems viešųjų pirkimų teisinių santykių dalyviams – perkančiosioms organizacijoms ir tiekėjams – iš esmės pripažįstamas tapatus profesionalumo lygis sprendžiant dėl jų veiksmų viešojo pirkimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Akordas 1“ v. Visagino savivaldybės administracija, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTgvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-158/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-158/2011">3K-3-158/2011</a>). Neginčytina, kad perkančiosios organizacijos, išskyrus retas išimtis, nėra kiekvieno pirkimo objekto žinovės, tačiau joms VPĮ suteikta instrumentų, leidžiančių sudaryti viešojo pirkimo sutartį su pirkimo sąlygas atitinkančiu tiekėju: kreipimasis į teikėją dėl pasiūlymo paaiškinimo, ekspertų pagalba vertinant pasiūlymus ir pan. Kita vertus, specialių žinių stoka pateisina didesnį perkančiosios organizacijos aktyvumą, o ne priešingai – pasyvumą. Pažymėtina, kad kasatorės pozicija apie tai, kad ieškovė ją suklaidino, neatitinka atsakovės veiksmų dėl aiškaus pasiūlymo neprašyti tiekėjos jo paaiškinti.

Teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstus kasatorės argumentus, kad ieškovei tenka pareiga įrodyti, jog jai dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų buvo užkirstas kelias pajamoms gauti. Kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartyje nurodyta, kad jei pagal atitinkamame pirkime susidėjusias konkrečias aplinkybes labiausiai tikėtina (objektyviai numanoma), kad perkančioji organizacija, laikydamasi VPĮ ir pirkimo sąlygose įtvirtintos tvarkos, tiekėjo (ieškovo), siekiančio žalos atlyginimo iš jos, pasiūlymą būtų pripažinusi laimėtoju, tada atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad, nepaisant jos skundžiamų veiksmų, dėl tam tikrų teisėtų ir pateisinamų priežasčių sutartis su ieškovų nebūtų sudaryta; bet kokiu atveju iš tiekėjo, kurio pasiūlymas pirkimo procedūrų metu nebuvo atmestas, negali būti reikalaujama įrodinėti hipotetinių bei sau nepalankių perkančiosios organizacijos veiksmų, pavyzdžiui, kad jo pasiūlyta kaina perkančiajai organizacijai nėra per didelė ir jo pasiūlymas šiuo pagrindu nebūtų atmestas, kad, nesant priešingų veiksmų (sprendimo atmesti jo pasiūlymą), perkančioji organizacija tinkamai įvertino jo pasiūlymą, t. y. jos sprendimas neatmesti ieškovo pasiūlymo yra teisėtas (pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zMi8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-32/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-32/2013">3K-7-32/2013</a>)

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmiau nurodytoje kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje buvo sprendžiama dėl perkančiajai organizacijai tenkančios priežastinio ryšio įrodinėjimo naštos, kai tiekėjo pasiūlymas nebuvo įvertintas (neįtrauktas į nustatytą pasiūlymų eilę). Nagrinėjamoje byloje ieškovės pasiūlymas buvo įvertintas, pripažintas tinkamu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tais atvejais, kai perkančioji organizacija gali gintis dėl jos civilinės atsakomybės nebuvimo (kai nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, turinčio prejudicinę galią šalių ginčui) paneiginėdama priežastinio ryšio sąlygą, atsakovei, atsižvelgiant į šios teisės persvarstyti pirkimo metu priimtus sprendimus išimtinį pobūdį, be kita ko, tenka pareiga įtikinamai ir patikimai parodyti, kaip ir kodėl buvo padaryta vertinimo klaida (ne kaip kaltės, kurios nereikia įrodinėti, paneigimo aplinkybę, o kaip tiekėjo pasiūlymo netinkamumo įrodymą).

Dėl ieškovei priteistos žalos dydžio teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši aplinkybė – fakto klausimas (CPK 353 straipsnio 1 dalis), o kasacinis teismas gali tik patikrinti, kaip pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose buvo laikytasi įrodymų vertinimo taisyklių. Kasatorės pozicija, kad teismai dėl šios ginčo dalies rėmėsi tik ieškovės įrodymais, per se neleidžia pripažinti įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, kai proceso šalis, teigianti priešingai, nepateikia jokių jos poziciją patikimai pagrindžiančių įrodymų, o savo prieštaravimus grindžia tik tariama teismų pareiga nuostolių atlyginimo procese būti aktyviems. Šiame kontekste pažymėtina, kad ginčai dėl žalos atlyginimo sprendžiami CPK XXI1 skyriuje nustatyta tvarka, kai [tiekėjo] reikalavimas dėl žalos atlyginimo pareikštas kartu su reikalavimais, atsirandančiais iš viešųjų pirkimų teisinių santykių (CPK 4311 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, inter alia faktinę ir tikėtiną 2009 m. pelno (nuostolio) ataskaitas.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Kasacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytų motyvų visumą, konstatuoja, kad kasatorės skundo argumentais nėra pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos apeliacinės instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista.

Dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų kaip teisiškai nereikšmingų teisėjų kolegija nepasisako.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad, pateikdama atsiliepimą į kasacinį skundą, ieškovė turėjo 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai, kurias prašo priteisti iš kasatorės. Prašomos priteisti išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatų, todėl priteistinos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 11,82 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatorės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti UAB „Daikaras“ (j. a. k. 124085483) iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (j. a. k. 191630223) 1000 (vieną tūkstantį) Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (j. a. k. 191630223) 11,82 Lt (vienuolika Lt 82 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Gintaras Kryževičius

Dalia Vasarienė