Civiline byla Nr. 3K-3-227/2010

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju: Algio Norkuno, Antano Simniškio (pranešejas) ir Janinos Stripeikienes (kolegijos pirmininke),

rašytinio proceso tvarka teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal ieškovu D. F. ir R. R. kasacini skunda del Kauno apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2009 m. lapkricio 24 d. sprendimo peržiurejimo civilineje byloje pagal ieškovu D. F. ir R. R. ieškini atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai, P. Š., N. Š., K. B. imonei del administraciniu aktu ir nuomos sutarciu pripažinimo negaliojanciais, treciasis asmuo AB SEB bankas.

Teiseju kolegija

n u s t a t e :

I

Ieškovai praše: 1) pripažinti negaliojanciu Kauno apskrities viršininko 2002 m. gruodžio 30 d. isakyma Nr. 02-05-7545 išnuomoti atsakovams P. Š. ir N. Š. 0,4774 ha žeme (duomenys neskelbtini) ir pripažinti negaliojanciomis dvi 2002 m. gruodžio 30 d. valstybines žemes nuomos sutartis su P. Š. ir N. Š.; 2) pripažinti negaliojanciu Kauno apskrities viršininko 2004 m. liepos 8 d. isakyma Nr. 02-05-5843 išnuomoti atsakovui K. B. imonei 0,2231 ha žemes sklypa (duomenys neskelbtini) ir pripažinti negaliojancia 2004 m. liepos 12 d. valstybines žemes nuomos sutarti su K. B. imone. Ieškovai nurode, kad Kauno apskrities viršininko 2004 m. rugpjucio 17 d. sprendimais ieškovams ir O. L., kuri yra mirusi (paveldetojai – ieškovai), gražinta natura dalis žemes (duomenys neskelbtini). Nurodytu sprendimu 4 punktuose nustatyta, kad nuosavybes teises i negražinta žeme bus atkurtos veliau sudarius su pastatu savininkais nuomos sutarti, bet ne veliau kaip 2004 m. spalio 1 d. Anot ieškovu, gincijamuose isakymuose nepagristas nuomos termino nustatymas, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos tvarkos 31.4 papunkti – šiuo aspektu isakymai nemotyvuoti. Pagal kadastro duomenis, atsakovams P. Š. ir N. Š. priklausanciu sandeliu užstatytas plotas yra tik apie 0,0947 ha, taciau kažkodel buvo išnuomotas penkis kartus didesnis sklypas – 0,4774 ha. Nemotyvuojant šios isakymo dalies, pažeistas Viešojo administravimo istatymo 8 straipsnis. Be to, nustatant 99 metu nuomos termina, neatsižvelgta i statiniu nusidevejimo duomenis. Ieškovai nurode, kad, atsakovo Kauno apskrities viršininko administracijos paprašius pateikti 2002 m. gruodžio 30 d. valstybines žemes nuomos sutarti, buvo pateiktas šios sutarties projektas; tik vykstant teisminiam gincui šioje byloje, atsakovas pateike nuomos sutarti. Gincijamos sutarties 18 punkte buvo numatytas sutarties nutraukimas atkuriant nuosavybe pretendentams, taciau atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija, jau prasidejus teisminiam gincui, pakeite šia sutarties salyga. Tuo tarpu gincijamame 2004 m. liepos 8 d. isakyme nepagristas nuomos terminas (20 metu), taip pat nepagrista, kodel K. B. imonei buvo suformuotas tokio dydžio sklypas. Pagal kadastro duomenis, sandeliu užstatytas plotas yra tik 0,0330 ha, taciau kažkodel išnuomotas septynis kartus didesnis sklypas – 0,2231 ha.

II

1. Kauno rajono apylinkes teismas 2009 m. birželio 15 d. sprendimu ieškini tenkino: pripažino negaliojanciais Kauno apskrities viršininko 2002 m. gruodžio 30 d. isakyma Nr. 02-05-7545 ir dvi 2002 m. gruodžio 30 d. valstybines žemes nuomos sutartis su atsakovu P. Š. ir atsakove N. Š.; pripažino negaliojanciais Kauno apskrities viršininko 2004 m. liepos 8 d. isakyma Nr. 02-05-5843 ir 2004 m. liepos 12 d. valstybines žemes nuomos sutarti su K. B. imone.

2. Kauno apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, išnagrinejusi atsakovu K. B. imones, P. Š. ir N. Š. apeliacini skunda, 2009 m. lapkricio 24 d. sprendimu Kauno rajono apylinkes teismo 2009 m. birželio 15 d. sprendima panaikino ir prieme nauja sprendima – ieškini atmete.

III

1. Kasacinis teismas nagrineja ieškovu D. F. ir R. R. kasacini skunda del Kauno apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2009 m. lapkricio 24 d. sprendimo peržiurejimo.

Civilinio proceso kodekso 3 straipsnyje nustatyta:

„1. Teismas privalo nagrineti bylas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – Konstitucija), Lietuvos Respublikos tarptautinemis sutartimis, Lietuvos Respublikos istatymais, kitais teises aktais. Teismas, aiškindamas ir taikydamas istatymus bei kitus teises aktus, privalo vadovautis teisingumo, sažiningumo ir protingumo principais.

3. Jeigu yra pagrindas manyti, kad istatymas ar kitas teises aktas ar jo dalis, kuris turetu buti taikomas konkrecioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar istatymams, teismas sustabdo bylos nagrinejima ir, atsižvelgdamas i Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) kompetencija, kreipiasi i ji prašydamas spresti, ar tas istatymas ar teises aktas atitinka Konstitucija ar istatymus. Gaves Konstitucinio Teismo nutarima, teismas atnaujina bylos nagrinejima.“

Konstitucijos 102 straipsnyje nustatyta, kad Konstitucinis Teismas sprendžia, ar istatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybes aktai – neprieštarauja Konstitucijai arba istatymams.

Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, nagrinedama šia byla, pripažino, kad yra CPK 3 straipsnio 3 dalyje nustatyti pagrindai kreiptis i Konstitucini Teisma del ginco sprendimui taikytinu teises aktu atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

2. Šioje byloje nustatyta, kad Kauno apskrities viršininko 2002 m. gruodžio 30 d. isakymu Nr. 02-05-7545 išnuomota P. Š. 99 metams valstybines žemes nuomos sutarties projekte nurodytomis salygomis 0,4774 ha žemes sklypo (duomenys neskelbtini), dalis – 0,3593 ha; N. Š. – 0,1181 ha nurodyto sklypo (pagrindine tiksline žemes naudojimo paskirtis – kita, naudojimo budas – komercines paskirties ir smulkaus verslo objektams statyti ir eksploatuoti). Šiu isakymu pagrindu 2002 m. gruodžio 30 d. sudarytos valstybines žemes nuomos sutartys, kuriose, be kita ko, itvirtinta salyga, kad sutartis bus nutraukta ankšciau nurodyto termino, kai žemes sklypo savininkams ar ju paveldetojams bus atkuriama nuosavybes teise i ši žemes sklypa. Ši sutarciu salyga 2008 m. sausio 7 d. susitarimais yra pakeista, vietoje jos irašant, kad, atkurus nuosavybes teises i žemes sklypa, teises ir pareigos pagal valstybines žemes nuomos sutarti pereina žemes savininkui, jeigu šalys nesusitaria kitaip.

Kauno apskrities viršininko 2004 m. liepos 8 d. isakymu Nr. 02-05-5843 išnuomota K. B. imonei 20 metu valstybines žemes nuomos sutarties projekte nurodytomis salygomis 0,2231 ha žemes sklypas (duomenys neskelbtini) (pagrindine tiksline žemes naudojimo paskirtis – kita, naudojimo budas – komercines paskirties ir smulkaus verslo objektu teritorija). Šio isakymo pagrindu 2004 m. liepos 12 d. sudaryta valstybines žemes nuomos sutartis.

Nurodyti administraciniu aktu ir nuomos sutarciu objektai patenka i žemes sklypa (duomenys neskelbtini), i kuri šios bylos ieškovai ir O. L. (mirusi 1992 m. gruodžio 11 d., paveldetojai – ieškovai) pretendavo atkurti nuosavybes teises pagal Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatyma. Kauno apskrities viršininko 2004 m. rugpjucio 17 d. sprendimais ieškovams ir O. L. gražinta natura dalis žemes (duomenys neskelbtini), bei nurodyta, kad nuosavybes teises i negražinta žeme bus atkurtos veliau, sudarius su pastatu savininkais nuomos sutarti, bet ne veliau kaip 2004 m. spalio 1 d. Nuosavybes teises i kita žemes dali, apimancia ir šioje byloje gincijamu administraciniu aktu bei nuomos sutarciu objektus, ja gražinant natura, ieškovams ir O. L. atkurta Kauno apskrities viršininko 2009 m. kovo 31 d. isakymais, kuriuose, be kita ko, nurodyta, kad teises ir pareigos pagal šioje byloje gincijamas valstybines žemes nuomos sutartis pereina žemes savininkui, jeigu šalys nesutaria kitaip.

Šioje byloje ieškovai savo reikalavimus grinde, be kita ko, tuo, kad yra pažeista Konstitucijos 23 straipsnyje itvirtinta nuosavybes teisiu apsauga, nes nepagristai apribotos ju nuosavybes teises i ginco žeme. Anot kasatoriu, jie yra žemes savininkai, atkurus nuosavybes teises jiems pereina gincijamu sutarciu salygos, o nustacius nepagristai ilga nuomos termina ir nepagrista nuomojamo sklypo dydi, šios salygos nepagristai suvaržo ju nuosavybes (naudojimosi žeme) teises.

3. Šioje byloje aktualu teisini santyki del nuosavybes teisiu atkurimo i kaimo vietoveje esancia žeme reglamentuoja specialusis Seimo 1997 m. liepos 1 d. priimtas Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymas (toliau – 1997 m. liepos 1 d. Istatymas) su velesniais pakeitimais, Vyriausybes 1997 m. rugsejo 29 d. nutarimas Nr. 1057 „Del Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo igyvendinimo tvarkos ir salygu“ (toliau – Vyriausybes 1997 m. rugsejo 29 d. nutarimas Nr. 1057) su velesniais pakeitimais.

2001 m. rugpjucio 3 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo 2, 4, 6, 10, 12, 16, 21 straipsniu pakeitimo ir papildymo istatymas Nr. IX-489. Šio istatymo 2 straipsnio 3 dalimi buvo pakeista Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo 4 straipsnio 11 dalis ir išdestyta taip:

„Kaimo vietoveje žeme, kuri naudojama arba nuomojama fiziniams ir juridiniams asmenims, personalinems imonems nuosavybes teise turimu pastatu ir statiniu (statomu ar pastatytu), taip pat poilsiavieciu pastatu ir statiniu (statomu ar pastatytu) eksploatacijai ir kuri pagal šio istatymo 12 straipsni nepriskirta valstybes išperkamai žemei, gražinama natura šio istatymo nustatyta tvarka ir terminais. Teises ir pareigos pagal žemes nuomos sutarti pereina žemes savininkui, jeigu šalys nesusitaria kitaip.“

2009 m. gruodžio 10 d. priimtas Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo 4 ir 21 straipsniu pakeitimo ir papildymo istatymas Nr. XI-543. Šio istatymo 1 straipsnio 1 dalimi pakeista Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo 4 straipsnio 11 dalis ir išdestyta taip:

„Kaimo vietoveje žeme, kuri naudojama ar nuomojama fiziniams, juridiniams asmenims ir Lietuvos Respublikoje isteigtiems Europos Sajungos valstybese narese ir kitose Europos ekonomines erdves valstybese isisteigusiu imoniu filialams, gražinama natura, jeigu ji pagal šio istatymo 12 straipsni nepriskirta valstybes išperkamai žemei. Priemus sprendima atkurti nuosavybes teises gražinant šia žeme natura, valstybines žemes nuomos sutartis nutraukiama prieš termina nuomotojo reikalavimu. Kai gražinama natura kitu fiziniu ir juridiniu asmenu naudojama ar nuomojama žeme, reikalinga nuosavybes teise ju valdomu pastatu ir statiniu (statomu ar pastatytu), taip pat poilsiavieciu pastatu ir statiniu (statomu ar pastatytu) eksploatacijai, arba kai nuosavybes teises atkuriamos perduodant kitu asmenu nuomojama žeme neatlygintinai nuosavyben lygiaverciu žemes sklypu, teises ir pareigos pagal valstybines žemes nuomos sutarti pereina naujajam žemes savininkui, jeigu šalys nesusitaria kitaip.“

2001 m. lapkricio 12 d. buvo priimtas Vyriausybes nutarimas Nr. 1347 „Del Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. rugsejo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Del Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo igyvendinimo tvarkos ir salygu“ dalinio pakeitimo“. Šio nutarimo 1.3.6 papunkciu nutarta Vyriausybes 1997 m. rugsejo 29 d. nutarimo Nr. 1057 18 punkto pirmaja pastraipa išdestyti taip:

„Kaimo vietoveje esanti žeme, kuria naudoja arba nuomoja fiziniai ar juridiniai asmenys nuosavybes teise turimiems pastatams ir statiniams (statomiems ar pastatytiems), taip pat poilsiavieciu pastatams ir statiniams (statomiems ar pastatytiems) eksploatuoti ir kuri pagal Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo 12 straipsni nepriskirta valstybes išperkamai žemei, gražinama. Apskrities viršininkui priemus sprendima del nuosavybes teisiu atkurimo, teises ir pareigos pagal valstybines žemes nuomos sutarti pereina žemes savininkui, jeigu šalys nesutaria kitaip. Šiu žemes sklypu plotai ir ribos nustatomi žemes reformos žemetvarkos projektuose.“

2004 m. balandžio 7 d. priimtas Vyriausybes nutarimas Nr. 387 „Del Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. rugsejo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Del Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo igyvendinimo tvarkos ir salygu“ pakeitimo“. Šio nutarimo 2.9 papunkciu nutarta Vyriausybes 1997 m. rugsejo 29 d. nutarimo Nr. 1057 18 punkto pirmojoje pastraipoje po žodžio „gražinama“ irašyti žodi „natura“.

4. Konstitucijoje, be kita ko, itvirtinti konstituciniai teisingumo, teisines valstybes principai. Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybe nelieciama, nuosavybes teises saugo istatymai, ji gali buti paimama tik istatymo nustatyta tvarka visuomenes poreikiams ir teisingai atlyginama. Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos ukis grindžiamas privacios nuosavybes teise, asmens ukines veiklos laisve ir iniciatyva.

Konstitucinis Teismas, savo jurisprudencijoje pasisakydamas del pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta reglamentuojanciu teises normu atitikties Konstitucijai, yra konstataves, kad, vykdant visuotine nacionalizacija ir taip likviduojant privatine nuosavybe, buvo ne tik šiurkšciai pažeista 1938 metu Lietuvos Konstitucija, bet ir smurtu, neteisetai paneigta žmogaus prigimtine teise i privatine nuosavybe. Tokiu okupacines valdžios savivales aktu pagrindu negalejo atsirasti ir neatsirado teiseta valstybine nuosavybe, nes neteises pagrindu negali atsirasti teise. Todel ir tokiu budu iš žmoniu atimtas turtas laikytinas tik faktiškai valstybes valdomu turtu. <...> Vertinant piliecio, kuris siekia atstatyti neteisetai nutrauktas nuosavybes teises, statusa, esmine reikšme turi tai, nuo kada jis igyja teise konkretu turta valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Iki turto gražinimo ar atitinkamos kompensacijos išmokejimo buvusio savininko subjektines teises i konkretu turta dar nera atstatytos. Istatymas, kol nera pritaikytas konkreciam subjektui del konkretaus turto gražinimo, pats savaime subjektiniu teisiu nesukuria. Esant tokiai situacijai, valstybes igaliotos institucijos sprendimas gražinti turta natura ar kompensuoti ji turi tokia juridine reikšme, kad tik nuo to momento buves savininkas igyja savininko teises i toki turta (Konstitucinio Teismo 1994 m. gegužes 27 d. nutarimas).

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat yra konstataves, kad teises reguliacinis vaidmuo labai priklauso nuo visuomeninio gyvenimo intensyvumo. Kuo sudetingesni žmoniu socialiniai santykiai, tuo didesnis poreikis šiuos santykius reguliuoti, t. y. priimti teises aktus, kurie sudarytu prielaidas spresti socialiniu interesu konfliktus. Taip išvengiama atsitiktinumu ir savivales, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesu priešpriešos. Vienas pagrindiniu teises, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo budo, tikslu – teisingumas. Negalima pasiekti teisingumo tenkinant tik vienos grupes arba vieno asmens interesus ir kartu neigiant kitu interesus. Elgiantis vienašališkai, butu ignoruojama humaniškoji teises paskirtis, didetu socialiniu konfliktu galimybe. Teise negali remtis vien tik daugumos ar mažumos interesais, todel teisedaroje siekiama derinti interesus panaudojant optimalias šaliu susitarimo galimybes. Šis teisedaros principas ypac aktualus, kai sprendžiami žmogaus prigimtiniu teisiu apskritai ir atskirai imant – nuosavybes teisiu igyvendinimo, teises i nuosavybe gynimo klausimai (Konstitucinio Teismo 1995 m. kovo 8 d. nutarimas). Teisingumas yra vienas iš svarbiausiu moraliniu vertybiu ir teisines valstybes pagrindu. Teisingumo ir teisines valstybes siekis itvirtintas Konstitucijos preambuleje. Jis gali buti igyvendintas užtikrinant tam tikra interesu pusiausvyra, išvengiant atsitiktinumu ir savivales, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesu priešpriešos. Teisingumo negalima pasiekti pripažistant tik vienos grupes arba vieno asmens interesus ir kartu neigiant kitu interesus (Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimas).

5. Nagrinejamos bylos kontekste teiseju kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas manyti, jog Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo 4 straipsnio 11 dalies (2009 m. gruodžio 10 d. istatymo Nr. XI-543 redakcija) nuostata, kad „teises ir pareigos pagal valstybines žemes nuomos sutarti pereina naujajam žemes savininkui, jeigu šalys nesusitaria kitaip“ bei atitinkama Vyriausybes 1997 m. rugsejo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Del Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo igyvendinimo tvarkos ir salygu“ 18 punkto 1 pastraipos (2001 m. lapkricio 12 d. nutarimo Nr. 1347, 2004 m. balandžio 7 d. nutarimo Nr. 387 redakcija) nuostata, kurios taikytinos šioje byloje, prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, 46 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisines valstybes bei teisingumo principams.

Aptariamu teisiniu reglamentavimu siekiama suderinti asmenu, kuriems atkuriamos nuosavybes teises i kaimo vietoveje esancia žeme, ir asmenu, nuomojanciu šia žeme, reikalinga ju nuosavybes teise valdomu pastatu ir statiniu (statomu ar pastatytu), taip pat poilsiavieciu pastatu ir statiniu (statomu ar pastatytu) eksploatacijai, interesus. Šiu asmenu grupiu interesu, atkuriant nuosavybes teises, derinimo teises pagrindu siekis yra pamatuotas, taciau abejotina, ar itvirtintas teisinis reglamentavimas teisingai, maksimaliai ir proporcingai suderina nurodytu asmenu grupiu teises ir interesus, ar juo nera suteikiamas nepagristas prioritetas žemes nuomininkams, kartu neproporcingai paneigiant asmenu, kuriems atkuriamos nuosavybes teises i žeme, interesus, nepagristai apribojant ju teise i nuosavybe, ukines veiklos laisve ir iniciatyva.

Okupacines valdžios savivales aktu pagrindu teiseta valstybines žemes nuosavybe neatsirado, tokiu budu iš žmoniu atimta žeme laikytina tik faktiškai valstybes valdomu turtu. Taigi valstybe gali disponuoti tokia žeme tik tol, kol ja valdo. Pasibaigus tokiai valstybes teisei jos (valstybes) sudaryta valstybines žemes nuomos sutartis turetu buti nutraukiama prieš termina, nepermetant tokia sutartimi valstybes prisiimtu isipareigojimu teisetam žemes savininkui. Tokiu atveju asmenu, kuriems atkurtos nuosavybes teises i kaimo vietoveje esancia žeme, ir asmenu, išsinuomojusiu (besinuomojanciu) žeme, reikalinga ju nuosavybes teise valdomu pastatu ir statiniu (statomu ar pastatytu), taip pat poilsiavieciu pastatu ir statiniu (statomu ar pastatytu) eksploatacijai, interesai neliktu be derinimo teises pagrindu, nes ju derinimui butu taikomas Civilinio kodekso ketvirtosios knygos „Daiktine teise“ normose itvirtintas teisinis reglamentavimas (pavyzdžiui, del servitutu, ilgalaikes nuomos ir pan.) bei šeštosios knygos „Prievoliu teise“ normose itvirtintas teisinis reglamentavimas (pavyzdžiui, del žemes nuomos), kuris, teiseju kolegijos vertinimu, teikia galimybe tinkamai, optimaliai ir maksimaliai suderinti nurodytu asmenu interesus. Egzistuojant Civilinio kodekso normose itvirtintam teisiniam reglamentavimui, kyla abejoniu del aptariamo specialiuosiuose teises aktuose itvirtinto teisinio reglamentavimo reikalingumo apskritai.

Esant aptariamam, specialiuosiuose teises aktuose itvirtintam teisiniam reglamentavimui, galima teigti, kad valstybe neužtikrina faktinio žemes gražinimo teisetam jos savininkui, nepagristai apriboja tokio asmens nuosavybes teise, ukines veiklos laisve ir iniciatyva. Šios išvados nepaneigia aptariamose teises normose numatyta galimybe šalims – teisetam žemes savininkui ir žemes nuomininkui – susitarti kitaip, nei tai numatyta valstybines žemes nuomos sutartyje, nes pagal itvirtinta teisini reglamentavima teisetas žemes savininkas yra saistomas žemes nuomininko valia, ju abieju suderintos valios egzistavimu, kuria suderinti, esant skirtingiems interesams ir šalims nedarant nuolaidu, yra problemiška. Itvirtintas teisinis reglamentavimas disonuoja su sutarties laisves principu, teise šalims savo nuožiura nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, faktiškai eliminuoja teiseto žemes savininko ukines veiklos laisve ir iniciatyva del valstybines žemes nuomos sutarties objektu esancios žemes, i kuria jam atkurta nuosavybes teise, nes, nesant suderintos šaliu valios arba esant gincui, šalis saisto valstybines žemes nuomos sutartyje nustatytos teises ir pareigos.

Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 3 dalimi, 163 straipsnio 7 punktu, 166 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 356 straipsnio 5 dalimi, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kreiptis i Lietuvos Respublikos Konstitucini Teisma su prašymu spresti, ar Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo 4 straipsnio 11 dalies (2009 m. gruodžio 10 d. istatymo Nr. XI-543 redakcija) nuostata, kad „teises ir pareigos pagal valstybines žemes nuomos sutarti pereina naujajam žemes savininkui, jeigu šalys nesusitaria kitaip“ bei Vyriausybes 1997 m. rugsejo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Del Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo igyvendinimo tvarkos ir salygu“ 18 punkto 1 pastraipos (2001 m. lapkricio 12 d. nutarimo Nr. 1347, 2004 m. balandžio 7 d. nutarimo Nr. 387 redakcija) nuostata, kad „teises ir pareigos pagal valstybines žemes nuomos sutarti pereina naujajam žemes savininkui, jeigu šalys nesusitaria kitaip“, kurios taikytinos šioje byloje, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, 46 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisines valstybes bei teisingumo principams.

Sustabdyti civilines bylos nagrinejima iki Konstitucinis Teismas išnagrines ši prašyma.

Ši Lietuvos Aukšciausiojo Teismo nutartis yra galutine, neskundžiama ir isiteiseja nuo priemimo dienos.

Teisejai Algis Norkunas

Antanas Simniškis

Janina Stripeikiene