Civilinė byla Nr. 3K-3-268-687/2019
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04817-2018-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.6; 3.5.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugsėjo 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Simniškio ir Vinco Versecko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolio Jono Petriko kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, skundą dėl antstolio veiksmų; suinteresuoti asmenys antstolis Jonas Petrikas, akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio aiškinimo ir taikymo tuo atveju, kai keliamas klausimas dėl palikėjo skolinių įsipareigojimų išviešinimo per Antstolių informacinę sistemą (toliau – ir AIS) reikšmės, kai turtą paveldi valstybė.
2. Pareiškėja 2018 m. gegužės 24 d. kreipėsi į antstolį su skundu, kuriuo prašė panaikinti antstolio J. Petriko 2018 m. balandžio 16 d. patvarkymą Nr. S18-12015 vykdomojoje byloje Nr. 0172/09/01095 ir 2018 m. balandžio 16 d. patvarkymą Nr. 518-12016 vykdomojoje byloje Nr. 0172/12/01187, priimtus dėl skolininko A. V. C. vykdymo procese pakeitimo į jo teisių ir pareigų perėmėją Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
3. Pareiškėja nurodė, kad 2018 m. balandžio 23 d. Valstybinė mokesčių inspekcija gavo antstolio J. Petriko 2018 m. balandžio 16 d. patvarkymus Nr. S18-12015 ir Nr. S18-12016 dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo, kuriais antstolis 2017 m. gegužės 23 d. mirusį skolininką A. V. C. pakeitė į jo teisių ir pareigų perėmėją Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Valstybinės mokesčių inspekcijos. Antstolis nurodė, kad vykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 9 d. vykdomąjį dokumentą Nr. L2-4840-792/2009 dėl 102,99 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. vykdomąjį dokumentą Nr. 2-9062-323/2012 dėl 353,38 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A. V. C. išieškotojos AB „Klaipėdos vanduo“ naudai. 2018 m. balandžio 30 d. pagal palikimo perėjimo valstybei liudijimą valstybė paveldėjo 2017 m. gegužės 23 d. mirusio A. V. C. turtą, kurį sudaro: 1) lėšos su priskaičiuotais procentais, esančios AB „Swedbank“, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); 2) lėšos su priskaičiuotais procentais, esančios AB „Luminor Bank“, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); 3) sukaupti pensijos vienetai UAB „Swedbank investicijų valdymas“ pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. 9235301 pagal pensijų kaupimo sutartį; 4) lėšos pensijų kaupimo sąskaitoje, esančioje AB „Swedbank“, kurių tikroji vertė dar nėra žinoma.
4. Kadangi skolininkas mirė 2017 m. gegužės 23 d., tai AB „Klaipėdos vanduo“ reikalavimą naujam įpėdiniui galėjo pareikšti iki 2017 m. rugpjūčio 23 d., tačiau tai nebuvo padaryta. Turto arešto registre nėra duomenų apie areštuotą turtą vykdomosiose bylose Nr. 0172/09/01095 ir Nr. 0172/12/01095. Taip pat nėra duomenų, kad antstolis būtų kreipęsis į teismą dėl termino atnaujinimo, o teismas tokį prašymą būtų patenkinęs.
5. Antstolis J. Petrikas 2018 m. gegužės 28 d. patvarkymu nustatė, kad pareiškėjos skundas nepagrįstas, ir persiuntė jį nagrinėti teismui.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. liepos 5 d. nutartimi atmetė pareiškėjos skundą.
7. Teismas nurodė, kad antstolio J. Petriko žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0172/09/01095, vykdoma pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 9 d. įsakymą Nr. L2-4840-792/2009 dėl 102,99 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo, taip pat vykdomoji byla Nr. 0172/12/01187, vykdoma pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-9062-323/2012 dėl 353,38 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A. V. C. išieškotojos AB „Klaipėdos vanduo“ naudai. 2015 m. sausio 23 d. priimti patvarkymai areštuoti skolininko lėšas sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). 2015 m. rugsėjo 28 d. priimtu patvarkymu areštuoti lėšas areštuota skolininko turtinė teisė į 341,44 Eur sumą, esančią ir (ar) pateksiančią į UAB „Swedbank investicijų valdymas“.
8. Skolininkas mirė 2017 m. gegužės 23 dieną. 2018 m. kovo 19 d. mirusiojo palikimą priėmė Lietuvos Respublika. 2018 m. balandžio 16 d. antstolis J. Petrikas priėmė patvarkymus Nr. S18-12015 ir Nr. S18-12016 dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo, jais skolininką pakeitė į jo teisių ir pareigų perėmėją Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Valstybinės mokesčių inspekcijos.
9. Sukūrus Antstolių informacinę sistemą, kuri valdoma viešosios teisės aktų pagrindu ir kurios duomenis gali gauti Valstybinė mokesčių inspekcija, nėra pagrindo remtis argumentu dėl neinformavimo apie palikėjo skolas kitais būdais, kai AIS yra įregistruotas faktas apie skolininko turto areštą (Antstolių informacinės sistemos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 400 (nauja redakcija nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d.), 23 punktas; toliau – ir AIS nuostatai). Skolininko skola buvo išviešinta per Antstolių informacinę sistemą, užvedus vykdomąsias bylas dėl skolų išieškojimo iš skolininko A. V. C. kreditorės AB „Klaipėdos vanduo“ naudai. Valstybė gali sužinoti apie mirusio skolininko skolas iš AIS. Todėl pareiškėjos teiginys, kad skolos buvo neišviešintos, nepagrįstas.
10. Taip pat nepagrįstu laikytinas pareiškėjos teiginys, kad mirusio skolininko kreditoriai per trijų mėnesių laikotarpį turėjo informuoti palikėjo įpėdinius. Šioje byloje buvo pasinaudota vienu iš būdų informuoti paveldėtoją – skolos faktą išviešinant per AIS. Tai antstolis atliko dar iki valstybė priėmė palikimą. Galiojant AIS duomenims apie skolą, po to, kai valstybė priėmė palikimą, antstolis galėjo priimti patvarkymus dėl skolininko pakeitimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 596 straipsnio 1 dalis).
11. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjos apeliacinį skundą, 2019 m. sausio 10 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartį ir išsprendė klausimą iš esmės – panaikino antstolio J. Petriko 2018 m. balandžio 16 d. patvarkymą Nr. S18-12015 vykdomojoje byloje Nr. 0172/09/01095 ir 2018 m. balandžio 16 d. patvarkymą Nr. S18-12016 vykdomojoje byloje Nr. 0172/12/01187 dėl skolininko A. V. C. vykdymo procese pakeitimo į jo teisių ir pareigų perėmėją Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Valstybinės mokesčių inspekcijos.
12. Kolegija nurodė, kad, remiantis kasacinio teismo praktika, Antstolių informacinė sistema, skirtingai nei, pvz., Turto arešto aktų registras, nėra valstybės registras, skirtas tam tikroms asmenų teisėms, juridiniams faktams prieš trečiuosius asmenis išviešinti, kurio duomenimis turi teisę naudotis kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo (CK 4.261 straipsnis, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 15, 16 straipsniai). Informacijos apie priverstinai išieškomą skolą buvimas AIS savaime neinformuoja įpėdinių apie mirusiojo skolas, todėl vien faktas, kad palikėjo skolos išieškomos priverstinai CPK nustatyta tvarka ir tai nurodyta minėtoje informacinėje sistemoje, nėra pagrindas pripažinti, kad kreditorius CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pareiškė reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams ir įpėdiniai informuoti apie palikėjo skolas. Kitoks aiškinimas reikštų nepateisinamą ir nepagrįstą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodyto kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašo išplėtimą, nes reikštų įstatymo reikalavimų neatitinkančių papildomų pareigų įpėdiniams sukūrimą, t. y. tai reikštų, kad įpėdiniams būtų sukurta pareiga domėtis informacinėmis sistemomis ir registrais, kuriuose galėtų būti nurodomos palikėjo skolos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal teisinį reglamentavimą būtent mirusio skolininko kreditoriai apie savo reikalavimus turi informuoti palikėjo įpėdinius (CK 5.63 straipsnio 1, 2 dalys), tačiau įpėdiniams nenustatyta pareigos ieškoti palikėjo kreditorių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05Mi0yMTkvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-92-219/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-92-219/2018">3K-3-92-219/2018</a>).
13. Esant nurodytai teismų praktikai, nėra pagrindo sutikti, kad dėl to, jog antstolis skolininko skolą, taip pat ir lėšų areštą išviešino tik per Antstolių informacinę sistemą, laikytina, jog kreditorius CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pareiškė reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, t. y. valstybei, ir įpėdinis informuotas apie palikėjo skolas.
14. Antstolis 2015 m. sausio 23 d. priėmė patvarkymus areštuoti skolininko lėšas AB „Luminor Bank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); 2015 m. rugsėjo 28 d. priėmė patvarkymą Nr. 0172/09/01095, kuriuo areštavo turtinę teisę į 341,44 Eur sumą, esančią ir (ar) pateksiančią į UAB „Swedbank investicijų valdymas“ sąskaitą ar kasą, priklausančią skolininkui pagal 2006 m. gegužės 18 d. pensijų kaupimo sutartį. Kreditorės AB „Klaipėdos vanduo“ reikalavimui užtikrinti palikėjo turtui taikyti areštai nebuvo išviešinti. Lėšų areštas nurodytu atveju negali būti prilyginamas tinkamam kreditoriaus reikalavimo išviešinimui CK 5.63 straipsnio prasme, nes jis nebuvo paskelbtas viešuose registruose. Apie lėšų areštą buvo informuoti tik konkretūs bankai. Pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą nutartį.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo antstolis prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį, priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Antstolio 2018 m. balandžio 16 d. patvarkymai Nr. S18-12015 ir Nr. S18-12016 Valstybinei mokesčių inspekcijai įteikti 2018 m. balandžio 20 d. registruota pašto siunta, tačiau Valstybinė mokesčių inspekcija tik 2018 m. gegužės 24 d. pateikė antstoliui skundą Nr. (23.4-08 E) RNA-15142 „Dėl antstolio veiksmų“, kuriuo pareikalavo panaikinti ginčijamus patvarkymus, nors jų apskundimo terminas baigėsi 2018 m. gegužės 10 d. Taigi Valstybinė mokesčių inspekcija praleido CPK 512 straipsnyje nustatytą dvidešimties dienų terminą nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo apie skundžiamo veiksmo atlikimą, tačiau termino atnaujinti neprašė.
15.2. Valstybinė mokesčių inspekcija 2012 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. (20.21-06) RMA-24633 „Dėl informacijos pateikimo“ (atsakymas į antstolio 2012 m. lapkričio 5 d. patvarkymą) informavo antstolį, kad skolininkams, nurodytiems su antstolio 2012 m. lapkričio 5 d. patvarkymu Nr. 0172/12/01147 pateiktame skolininkų sąraše, tarp jų – ir skolininkui A. V. C., 2012 m. lapkričio 13 d. nėra mokesčių permokos (skirtumo). Tai reiškia, kad Valstybinė mokesčių inspekcija jau nuo 2012 m. lapkričio mėnesio žinojo, jog antstolis vykdo priverstinį skolų išieškojimą iš skolininko A. V. C., t. y. antstolis apie skolos faktą Valstybinę mokesčių inspekciją informavo dar iki skolininko mirties.
15.3. Nagrinėjamu atveju antstolis ne tik 2012 m. lapkričio 5 d. patvarkymu Nr. 0172/12/01147 informavo Valstybinę mokesčių inspekciją apie vykdomą išieškojimą iš skolininko A. V. C., bet pasinaudojo ir kitais būdais informuoti paveldėtoją – skolos faktą ir turtinių teisių areštą išviešino per Antstolių informacinę sistemą ir Piniginių lėšų apribojimo informacinę sistemą (toliau – ir PLAIS). Šią pareigą privalėjo atlikti antstolis ir jis ją atliko dar iki skolininko mirties ir iki valstybė priėmė palikimą. Turtinės teisės areštas yra galiojantis ir, kol jis galioja, yra juridinis pagrindas pakeisti skolininką. Antstolis 2015 m. sausio 23 d. per AIS užklausė Nekilnojamojo turto, Kelių transporto priemonių, Vidaus vandenų laivų ginklų registrus ir gavo atsakymą, kad skolininkas nuosavybės teise neturi nekilnojamojo ir kilnojamojo (registruotino) turto, todėl ir buvo priimti ginčijami antstolio patvarkymai (CPK 749 straipsnio 1 dalis) ir antstolio 2015 m. gruodžio 16 d. nurodymas Nr. 0172/09/01095 (vykdomosiose bylose Nr. 0172/09/01095 ir Nr. 0172/12/01187) per PLAIS priverstinai nurašyti lėšas iš A. V. C. sąskaitos AB „Luminor Bank“ bei 2018 m. kovo 23 d. nurodymas Nr. B-18-172-79 per PLAIS priverstinai nurašyti lėšas iš visų A. V. C. sąskaitų. Pažymėtina, kad antstolio patvarkymas areštuoti skolininko turtines teises prilyginamas turto arešto aktui (CPK 749 straipsnio 1 dalis).
15.4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05Mi0yMTkvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-92-219/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-92-219/2018">3K-3-92-219/2018</a> suformuluota išvada, kad prie Valstybinei mokesčių inspekcijai teikiamų duomenų nepriskirta informacija apie išieškotojus ir skolininkus, prieštarauja Antstolių informacinės sistemos nuostatams, patvirtintiems Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 400 (aktuali redakcija nuo 2016 m. gruodžio 24 d.). AIS nuostatų 23 punkte aiškiai įvardyta, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai teikiami duomenys, išvardyti AIS nuostatų 16.1–16.10 punktuose ir šių punktų papunkčiuose, t. y. teikiami duomenys, pradedant vykdomosios bylos numeriu, vykdomojo dokumento duomenimis, išieškotojo informacija (ir išieškotojų istorija), skolininko (-ų) informacija (ir skolininkų istorija), piniginio išieškojimo apimtimi, išieškotinų sumų informacija ir baigiant duomenimis apie antstolių parengtus dokumentus. Pagal Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 1R-197, (toliau – ir PLAIS nuostatai) 4.10, 15, 23 punktus Valstybinė mokesčių inspekcija, būdama nurodymo teikėja, turi teisę gauti visus PLAIS duomenis, taigi ir laikino apribojimo, apribojimo nurodymo, konkrečios sumos apribojimo nurodymo, nurašymo nurodymo datą, numerį, apribojamų ir (ar) nurašomų lėšų sumą, šio dokumento duomenis pateikusios institucijos duomenis (19.3 punktas), duomenis apie skolininką (19.5 punktas) ir pan. Taigi valstybė gali sužinoti apie mirusio skolininko skolas iš AIS ir PLAIS, kuriose saugomi dokumentai yra valstybės nuosavybė ir negali būti traktuojami kaip jai nežinomi. Valstybinė mokesčių inspekcija nėra turto paveldėtoja, ši institucija yra tik valstybės įgaliota atlikti veiksmus institucija, o tikrasis paveldėtojas yra valstybė (Lietuvos Respublika), turinti visus duomenis apie asmens skolas. Be to, Valstybinei mokesčių inspekcijai apie skolininką žinoma pagal antstolio 2012 m. lapkričio 5 d. patvarkymą Nr. 0172/12/01147.
15.5. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi kasacinio teismo nutartimis, kurios priimtos iki PLAIS įsigaliojimo 2015 m. sausio 1 d. (teisingumo ministro 2014 m. rugpjūčio 13 d. įsakymas Nr. 1R-270).
15.6. Remiantis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjMvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-523/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-523/2014">3K-3-523/2014</a>), nagrinėjamu atveju CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas turėtų būti skaičiuojamas ne nuo palikėjo mirties dienos, o nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos. Palikėjo įpėdiniai pagal įstatymą palikimo nepriėmė nė vienu iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodytų būdų, taip pat ir nepadavė notarui pareiškimo dėl palikimo atsisakymo (CK 5.55 straipsnis). CK 5.55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis pagal įstatymą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Ir tik nė vienam įpėdiniui nepriėmus palikimo, paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Antstolis apie skolininko mirtį sužinojo tik 2018 m. kovo 23 d. per AIS gavęs Gyventojų registro atsakymą, kad A. V. C. mirė 2017 m. gegužės 23 d. Taip pat antstolis 2018 m. kovo 23 d. per AIS gavo Testamentų registro atsakymą, kad tik 2018 m. kovo 19 d. įregistruotas palikimo priėmimo faktas apie tai, jog palikėjo palikimą priėmė Lietuvos Respublika, o dėl palikimo perėjimo valstybei paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo kreipėsi Valstybinė mokesčių inspekcija. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, antstolis, priimdamas 2018 m. balandžio 16 d. patvarkymus Nr. S18-12015 ir Nr. S18-12016 vykdomosiose bylose Nr. 0172/09/01095 ir Nr. 0172/12/01187, nepažeidė trijų mėnesių termino nuo valstybės teisės priimti palikimą atsiradimo dienos, nes valstybė tik 2018 m. kovo 19 d. įregistravo palikimo priėmimo faktą. Pažymėtina, kad CK 5.63 straipsnio 3 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nėra naikinamasis (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).
16. Pareiškėja atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinio skundo netenkinti, o apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
16.1. Pareiškėja nepraleido 90 dienų termino ginčijamiems patvarkymams skųsti, antstolis skundą priėmė ir išnagrinėjo, laikė, kad terminas skundui paduoti yra nepraleistas. Taigi, antstolis atnaujino praleistą 20 dienų terminą skundui paduoti. Pareiškėja skundžiamus antstolio patvarkymus gavo 2018 m. balandžio 23 d., o ne 2018 m. balandžio 30 d., todėl jų apskundimo terminas baigėsi 2018 m. gegužės 14 d.
16.2. Antstolio 2012 m. lapkričio 5 d. patvarkymas „Dėl informacijos suteikimo“, siųstas Valstybinei mokesčių inspekcijai, yra tik prašymas pateikti jam informaciją, ar patvarkyme nurodyti skolininkai, tarp jų – ir skolininkas A. V. C., neturi mokesčių permokos. Be to, šis antstolio prašymas siųstas Valstybinei mokesčių inspekcijai dar esant gyvam skolininkui, todėl negali būti laikomas tinkamu įpėdinio informavimu apie skolininko skolą. Mirus skolininkui, išieškotojas laikomas palikėjo kreditoriumi. Nuo palikimo atsiradimo momento prasideda terminas palikimui priimti ir kreditorių pretenzijoms pareikšti. Kadangi skolininkas mirė 2017 m. gegužės 23 d., tai kreditorė AB „Klaipėdos vanduo“ reikalavimą pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalies nuostatas galėjo pareikšti nuo 2017 m. gegužės 23 d. iki 2017 m. rugpjūčio 23 d.
16.3. Antstolis nepagrįstai siekia, kad valstybei būtų nustatyta pareiga tikrinti AIS ir PLAIS, kurios nėra valstybės registrai, skirti tam tikroms asmenų teisėms, juridiniams faktams prieš trečiuosius asmenis išviešinti, kurių duomenimis turi teisę naudotis kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo (CK 4.261 straipsnis; Informacinių išteklių valdymo įstatymo 15, 16 straipsniai).
16.4. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 400 patvirtintų AIS nuostatų 5 punktą, AIS tikslas yra sudaryti sąlygas gyventojams ir verslo subjektams nuotoliniu būdu dalyvauti antstolių vykdymo procese, varžytynėse ir aukcionuose, sukuriant elektroninių vykdomųjų bylų, elektroninių varžytynių ir elektroninių aukcionų paslaugas. Antstolių sistema yra valstybės sistema, tačiau ši aplinkybė savaime nereiškia, kad valstybei, kaip įpėdinei paveldėjimo teisiniuose santykiuose, taikomas reikalavimas žinoti ne tik valstybės registrų duomenis, kurie prieinami bet kuriam įpėdiniui ir kurių nežinojimu atidus, apdairus bei rūpestingas įpėdinis negali remtis, bet ir visų valstybės informacinių sistemų duomenis. Pvz., pagal AIS nuostatų 23 punktą Valstybinė mokesčių inspekcija, kuri nagrinėjamos bylos atveju atstovauja valstybei paveldėjimo teisiniuose santykiuose, yra AIS duomenų gavėja, kuri turi teisę gauti duomenis teisės aktų nustatytoms funkcijoms vykdyti, tačiau prie jai teikiamų duomenų nepriskirta informacija apie išieškotojus ir skolininkus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05Mi0yMTkvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-92-219/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-92-219/2018">3K-3-92-219/2018</a>). Valstybei paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaujančios valstybės institucijos neturi laisvos prieigos prie nurodytų sistemų visų duomenų, taigi AIS ir PLAIS nėra skirta duomenims apie palikėjo skolas jo įpėdinimas viešinti, todėl antstolio nurodytų duomenų pateikimas į šias sistemas negali būti pripažintas tinkamu įpėdinio informavimu per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 1R-126 patvirtintų Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos nuostatų 7, 8, 14, 20 punktai).
16.5. Būtent mirusio skolininko kreditoriai apie savo reikalavimus turi informuoti palikėjo įpėdinius (CK 5.63 straipsnio 1, 2 dalys). Įpėdiniams nenustatyta pareigos ieškoti palikėjo kreditorių. Valstybė paveldėjimo teisiniuose santykiuose dalyvauja bendrais pagrindais, todėl jai taikomi reikalavimai, aiškinantis palikėjo kreditorius, negali būti didesni, nei būtų taikomi visiems kitiems įpėdiniams.
16.6. Skolininkas mirė 2017 m. gegužės 23 d., todėl kreditorė reikalavimą galėjo pareikšti iki 2017 m. rugpjūčio 23 d., tačiau nei kreditorė, nei antstolis įstatymo nustatytu terminu apie turimą reikalavimą neinformavo įpėdinės valstybės. Duomenų, kad per tris mėnesius po palikėjo mirties kreditorė ar antstolis kreipėsi į notarą, nėra. Turto arešto registre taip pat nėra duomenų, kad kreditorės AB „Klaipėdos vanduo“ reikalavimui užtikrinti palikėjo turtui buvo taikytas turto areštas vykdomosiose bylose Nr. 0172/09/01095 ir Nr. 0172/12/01187. Taigi, kreditorė AB „Klaipėdos vanduo“ nėra pareiškusi savo reikalavimo per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl palikėjo skolinių įsipareigojimų išviešinimo per Antstolių informacinę sistemą reikšmės tais atvejais, kai turtą paveldi valstybė
17. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar duomenų apie palikėjo skolos faktą bei turtinės teisės į atitinkamą sumą arešto išviešinimas per AIS ir PLAIS, kurios valdytoja ir šiose sistemose saugomų duomenų savininkė yra pati valstybė, yra tinkamas CK 5.63 straipsnio reikalavimų įvykdymas tais atvejais, kai palikimas pereina valstybei.
18. Paveldint įvyksta universalus teisių ir pareigų perėmimas. Tai reiškia, kad įpėdiniams, priėmusiems palikimą, tarp jų ir valstybei, pereina pareiga atsakyti ir už palikėjo prievoles, neatsižvelgiant į tai, ar įpėdiniai apie jas žinojo. Paveldėjimo santykių teisinis reglamentavimas nustato specialią tvarką kreditorių reikalavimams pareikšti, kuri reglamentuojama CK 5.63 straipsnyje. Kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, apie tai turi pareikšti nurodytame straipsnyje nustatyta tvarka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjMvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-123/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-123/2014">3K-3-123/2014</a> ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
19. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xOC8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-18/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-18/2014">3K-7-18/2014</a> ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismų praktikoje pripažįstama, kad greta nurodytoje teisės normoje įtvirtintų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05MS8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-91/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-91/2013">3K-3-91/2013</a>), taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikomas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTYtOTY5LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-196-969/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-196-969/2016">3K-3-196-969/2016</a>, 24 punktas).
20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTYtOTY5LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-196-969/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-196-969/2016">3K-3-196-969/2016</a> suformulavo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, kad palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme.
21. Plėtodamas šią praktiką kasacinis teismas vienoje iš bylų tinkamu reikalavimų pareiškimu pripažino ir tokį atvejį, kai esant keliems palikėjo kreditoriams vieno iš jų atžvilgiu nebuvo priimtas atskiras turto arešto aktas, tačiau registre buvo nurodytas turto arešto mastas tokia apimtimi, kuri leido palikimą priėmusiam įpėdiniui (valstybei) suvokti palikėjo kreditorių reikalavimų dydį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-969/2019 42 punktą).
22. Kasacinis teismas, formuodamas praktiką šios kategorijos bylose, taip pat yra pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnyje įtvirtintoms kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo procedūroms atliekant įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo bei apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, jų tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o šios informacijos turinys bei jos pateikimas laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjMvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-523/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-523/2012">3K-3-523/2012</a>).
23. Pagal CK 5.63 straipsnio reglamentavimą informaciją apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą gali pateikti tiek patys kreditoriai, tiek jų įgalioti asmenys (CK 2.132, 2.137 straipsniai), tarp jų – asmenys pagal pavedimą (CK 6.756 straipsnis), vykdantys skolos išieškojimą iš palikėjo turto. Kasacinio teismo konstatuota, kad, atsižvelgiant į CK 5.63 straipsnio tikslą suteikti įpėdiniui informaciją apie turtines pretenzijas į palikėjo turtą, pranešimu apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą laikytinas tiek asmeninis kreditoriaus, tiek jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, kuris kreditoriaus pavedimu vykdo išieškojimą, kreipimasis. Tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzMvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-533/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-533/2011">3K-3-533/2011</a>).
24. Nagrinėjamoje byloje valstybė paveldėjimo teisiniuose santykiuose yra atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos, kurios viena iš funkcijų – inicijuoti paveldėtino turto paveldėjimą valstybės vardu (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių 43 punktas). Įgyvendindama šią funkciją Valstybinė mokesčių inspekcija turi teisę naudotis valstybės informaciniais ištekliais, kuriuos sudaro kelioms institucijoms svarbi informacija, apdorojama valstybės informacinėse sistemose ir žinybiniuose registruose, ir šią informaciją apdorojančios informacinės sistemos ir valstybės registrai (Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 3 straipsnis).
25. Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad valstybės informacinė sistema – valstybės institucijai (institucijoms) ar valstybės įstaigai (įstaigoms) teisės aktų nustatytoms funkcijoms, išskyrus vidaus administravimą, atlikti reikalingą informaciją apdorojanti teisinių, organizacinių, techninių ir programinių priemonių visuma. To paties įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad institucijos valdoma informacija yra vieša ir įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatyta tvarka teikiama institucijoms ir kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, jeigu teisės aktuose nenustatyta kitaip. Tiek PLAIS, tiek AIS yra informacinės sistemos, patenkančios į minėto įstatymo reglamentavimo sritį.
26. CPK 6241 straipsnio 1 dalis nurodo, jog informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo antstolio veikloje, taip pat elektroninės vykdomosios bylos tvarkymo ypatumus, be šio kodekso, nustato Lietuvos Respublikos antstolių įstatymas. Antstolių informacinės sistemos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 400 (nauja redakcija nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d.), 23 punktas nustato, kad antstolių informacinės sistemos duomenų gavėjai yra kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos ir finansų įmonės, kurios teikia finansines paslaugas, susijusias su rizikos prisiėmimu, kreditingumo vertinimo paslaugas teikiančios įmonės, Valstybinė mokesčių inspekcija, teismai, bankroto administratoriai, kiti asmenys, kurie turi teisę gauti duomenis teisės aktų nustatytoms funkcijoms vykdyti. Šiame punkte nurodytiems duomenų gavėjams, išskyrus bankroto administratorius (bankroto administratoriams teikiami duomenys apie jų skelbtų elektroninių varžytynių vykdymą), teikiami šių nuostatų 15.2–15.4, 16.3–16.9 papunkčiuose išvardyti duomenys.
27. Valstybinei mokesčių inspekcijai ir teismams papildomai teikiami Antstolių informacinės sistemos nuostatų 16.1, 16.2, 16.10 papunkčiuose ir 18 punkte nurodyti duomenys, teismams papildomai teikiami šių nuostatų 17 punkte nurodyti duomenys (t. y. informacija apie skolininką ir išieškotoją, išieškojimo dalyką ir kt.). AIS nuostatų 11.2 punkte įtvirtinta, kad Antstolių informacinės sistemos paslaugų gavėjai, be kita ko, yra ir asmenys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka tiesioginėms funkcijoms atlikti yra reikalingi Antstolių informacinės sistemos duomenys.
28. Kasacinis teismas, išanalizavęs nurodytą teisinį reglamentavimą (šios nutarties 24–27 punktai), 2019 m. birželio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDYtMzc4LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-206-378/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-206-378/2019">3K-3-206-378/2019</a> (30–33 punktai) sprendė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija yra AIS duomenų gavėja, todėl, vykdydama savo funkcijas, turi teisę gauti duomenis apie skolininkus, išieškotojus bei išieškomų skolų dydį, o valstybės paveldėjimo atveju – informaciją apie tai, ar palikėjo atžvilgiu nėra pradėtų vykdomųjų bylų.
29. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog aplinkybė, kad antstolis skolininko skolą, taip pat ir lėšų areštą išviešino tik per Antstolių informacinę sistemą, reiškia, kad kreditorius CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pareiškė reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, t. y. valstybei, ir įpėdinis informuotas apie palikėjo skolas. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas grindė kasacinio teismo praktika, kurioje konstatuota, kad Antstolių informacinė sistema, skirtingai nei, pvz., Turto arešto aktų registras, nėra valstybės registras, skirtas tam tikroms asmenų teisėms, juridiniams faktams prieš trečiuosius asmenis išviešinti, kurio duomenimis turi teisę naudotis kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo (CK 4.261 straipsnis, Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 15, 16 straipsniai). Informacijos apie priverstinai išieškomą skolą buvimas AIS savaime neinformuoja įpėdinių apie mirusiojo skolas, todėl vien faktas, kad palikėjo skolos išieškomos priverstinai CPK nustatyta tvarka ir tai nurodyta minėtoje informacinėje sistemoje, nėra pagrindas pripažinti, kad kreditorius CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pareiškė reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams ir įpėdiniai informuoti apie palikėjo skolas; kitoks aiškinimas reikštų nepateisinamą ir nepagrįstą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodyto kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašo išplėtimą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05Mi0yMTkvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-92-219/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-92-219/2018">3K-3-92-219/2018</a>, 26 punktas).
30. Kasacinis teismas vėlesnėje 2019 m. birželio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDYtMzc4LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-206-378/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-206-378/2019">3K-3-206-378/2019</a> (40–42 punktai) konstatavo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šiuo klausimu dar nėra suformuota. Atsižvelgdamas į tai, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties turtas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, palikėjo kreditoriai, siekiantys nukreipti savo reikalavimus palikėjo įpėdiniams, turi laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytų reikalavimų tokiems reikalavimams pareikšti, bei pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis, kasacinis teismas konstatavo, kad dalis kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų, kurie atitinka nurodytos teisės normos tikslus, yra susiformavę praktikoje ir kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstami kaip tinkami. Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į visuomeninių santykių dinamiką, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje galimą ir būtiną tolesnį CK 5.63 straipsnio nuostatų taikymo ir aiškinimo plėtojimą, kartu pripažino tinkamais ir kitus kreditorių reikalavimų pareiškimo būdus, nors ir tiesiogiai neįtvirtintus šioje teisės normoje, tačiau atitinkančius jos tikslus. Kasacinis teismas nurodė, kad tam tikrais atvejais, kai įpėdiniui tokia informacija gali būti žinoma ir prieinama, jos buvimas AIS gali būti pakankamas pripažinti, kad yra įvykdyti CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimai.
31. Kasacinis teismas 2019 m. birželio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDYtMzc4LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-206-378/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-206-378/2019">3K-3-206-378/2019</a> (42 punktas) taip pat pažymėjo tai, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalis nenustato, jog įpėdiniui apie kreditorių reikalavimus turi tapti žinoma per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos; ši norma nustato kreditoriaus pareigą savo reikalavimus pareikšti nurodytu terminu, o įpėdiniui, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių (palikimo priėmimo būdo, reikalavimų pareiškimo būdo ir kt.), apie šiuos reikalavimus gali tapti žinoma vėliau.
32. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skolininkas mirė 2017 m. gegužės 23 dieną. 2018 m. kovo 19 d. mirusiojo palikimą priėmė Lietuvos Respublika. 2018 m. balandžio 16 d. antstolis J. Petrikas priėmė patvarkymus Nr. S18-12015 ir Nr. S18-12016 dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo, kuriais skolininką pakeitė į jo teisių ir pareigų perėmėją Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Valstybinės mokesčių inspekcijos. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad antstolis pagal vykdomuosius raštus vykdo išieškojimą iš skolininko A. V. C. išieškotojos AB „Klaipėdos vanduo“ naudai. 2015 m. sausio 23 d. priimti patvarkymai areštuoti skolininko lėšas sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). 2015 m. rugsėjo 28 d. priimtas patvarkymas areštuoti lėšas, kuriuo areštuota skolininko turtinė teisė į 341,44 Eur sumą, esančią ir (ar) pateksiančią į UAB „Swedbank investicijų valdymas“.
33. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos požiūriu, pagrįstai nurodė, kad, sukūrus Antstolių informacinę sistemą, kuri valdoma viešosios teisės aktų pagrindu ir kurios duomenis gali gauti Valstybinė mokesčių inspekcija, nėra pagrindo remtis argumentu dėl neinformavimo apie palikėjo skolas kitais būdais, kai AIS yra įregistruotas faktas apie skolininko turto areštą (Antstolių informacinės sistemos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 400 (nauja redakcija nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d.), 23 punktas).
34. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad skolininko skola buvo išviešinta per Antstolių informacinę sistemą, užvedus vykdomąsias bylas dėl skolų išieškojimo iš skolininko A. V. C. kreditorės AB „Klaipėdos vanduo“ naudai, sprendė, kad valstybė galėjo sužinoti apie mirusio skolininko skolas iš AIS, todėl pareiškėjos teiginys, kad skolos buvo neišviešintos, nepagrįstas. Šis teismas taip pat laikė nepagrįstu pareiškėjos teiginį, kad mirusio skolininko kreditoriai per trijų mėnesių laikotarpį turėjo informuoti palikėjo įpėdinius. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje buvo pasinaudota vienu iš būdų informuoti paveldėtoją – išviešinant skolos faktą per AIS. Tai antstolis atliko dar iki valstybė priėmė palikimą. Galiojant AIS duomenims apie skolą, po to, kai valstybė priėmė palikimą, antstolis galėjo priimti patvarkymus dėl skolininko pakeitimo (CPK 596 straipsnio 1 dalis).
35. Kasacinis teismas 2019 m. birželio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDYtMzc4LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-206-378/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-206-378/2019">3K-3-206-378/2019</a> (44 punktas) konstatavo, kad tais atvejais, kai informacija apie vykdomą priverstinį skolos išieškojimą iš palikėjo AIS yra išviešinta tiek palikėjui gyvam esant, tiek po jo mirties, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, ir palikimas pagal įstatymą pereina valstybei, atstovaujamai institucijos, esančios AIS duomenų gavėja, yra pagrindas pripažinti, kad yra įvykdyti CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimai, reglamentuojantys kreditorių reikalavimų palikėjo įpėdiniams pareiškimo tvarką, todėl papildomi kreditoriaus veiksmai tokiais atvejais nereikalingi.
36. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas ne kartą teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje yra nurodęs, kad teismai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika turi vadovautis ne a priori (nepatikrinus faktų), o atsižvelgdami į visas nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, kasacinio teismo pateikti išaiškinimai yra privalomi bylose, kurių faktinės bylos aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurią išnagrinėjęs kasacinis teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2009; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009; 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDYtMzc4LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-206-378/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-206-378/2019">3K-3-206-378/2019</a>, 37 punktas). Nagrinėjamu atveju civilinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDYtMzc4LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-206-378/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-206-378/2019">3K-3-206-378/2019</a> ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra iš esmės panašios, todėl sprendžiant ginčą vadovautinasi pateiktu išaiškinimu.
37. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos, apie A. V. C. skolą buvo pranešta dar prieš skolininko mirtį, taigi valstybei kaip paveldėtojai tiek iki skolininko mirties, tiek ir skolininkui mirus buvo žinoma apie jo skolą AB „Klaipėdos vanduo“. Tai reiškia, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje kreditorei nustatytas 3 mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos pranešti apie turimą reikalavimą palikimą priėmusiai paveldėtojai nepraleistas. Dėl šios priežasties yra pagrindas konstatuoti, kad miręs skolininkas A. V. C. antstolio J. Petriko 2018 m. balandžio 16 d. patvarkymu Nr. S18-12015 vykdomojoje byloje Nr. 0172/09/01095 ir 2018 m. balandžio 16 d. patvarkymu Nr. S18-12016 vykdomojoje byloje Nr. 0172/12/01187 galėjo būti vykdymo procese pakeistas į jo teisių ir pareigų perėmėją Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Valstybinės mokesčių inspekcijos. Kadangi apeliacinės instancijos teismas sprendė priešingai, tai teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
38. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kurie neturi reikšmės šios bylos galutiniam teisiniam rezultatui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
39. Nagrinėjamoje byloje patenkinus antstolio kasacinį skundą, perskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Apeliacinės instancijos teisme antstolis prašė priteisti iš pareiškėjos 90 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme atlyginimo, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Antstolio nurodyta suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7, 8.11 punktuose nustatyto dydžio, todėl prašymas tenkintinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
40. Kasaciniu skundu antstolis prašo priteisti iš pareiškėjos 37,50 Eur žyminio mokesčio, sumokėto paduodant kasacinį skundą, ir 150 Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti atlyginimo, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Teisėjų kolegija nurodo, kad remiantis CPK 80 straipsnio 2, 4 dalimis nagrinėjamoje byloje žyminis mokestis nemokamas, todėl antstoliui grąžintinas sumokėtas 37,50 Eur žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 340 straipsnio 5 dalis). Antstolio prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai atlyginimo suma neviršija Rekomendacijų 7, 8.12 punktuose nustatyto dydžio, todėl prašymas tenkintinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartį.
Priteisti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) antstoliui Jonui Petrikui (a. k. (duomenys neskelbtini) 240 (du šimtus keturiasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Grąžinti antstoliui Jonui Petrikui (a. k. (duomenys neskelbtini) 37,50 Eur (trisdešimt septynis Eur 50 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. kovo 27 d. AB „Luminor bank“.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Janina Januškienė
Antanas Simniškis
Vincas Verseckas
