Dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 27 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą

Nr. 3P-1491/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40083-2016-3 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. rugsėjo 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2019 m. rugpjūčio 27 d. gautu atsakovo R. M. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 27 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą,

n u s t a t ė :

Atsakovas R. M. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 27 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 9 d. sprendimas, kuriuo iš dalies patenkinti ieškovės J. B.-M. ieškinys ir atsakovo priešieškinis dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių bei visiškai patenkintas kreditoriaus „Plus Plus Capital“ AS ieškinys atsakovui R. M. dėl skolos priteisimo.

Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Atsakovo R. M. paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 1) teismai nepagrįstai nepriteisė jam iš ieškovės 5000 Eur žalos atlyginimo už naudojimąsi jo buto dalimi. 2017 m. liepos 27 d. nutartimi teismas įpareigojo atsakovą gyventi skyriumi nuo ieškovės, nes jie nesugeba taikiai sugyventi, o dėl to nukenčia vaikai. Taigi dėl susidariusios padėties yra kalti abu tėvai, tačiau iš buto buvo iškraustytas tik atsakovas, o ieškovė dėl to nepatyrė jokių neigiamų padarinių. Žalos dydį turėjo nustatyti teismas, jei sprendė, kad 5000 Eur suma, kaip vieno kambario buto nuomos kaina už ginčo laikotarpį, nėra pagrįsta įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas dėl šio atsakovo reikalavimo iš viso nepasisakė; 2) teismai buvo šališki, pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principus, nes visiškai atleido ieškovę nuo pareigos įrodyti aplinkybes dėl paimtų iš banko lėšų panaudojimo, o iš atsakovo pareikalavo pateikti įrodymus apie tai, kad paskola ir už automobilį gautos lėšos tikrai buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti; 3) teismai nepagrįstai sprendė, kad prievolė grąžinti kreditoriui „Plus Plus Capital“ AS skola yra asmeninė atsakovo prievolė. Aplinkybė, kad kreditorius ieškinį pareiškė tik atsakovui, nereiškia, kad prievolė yra jo asmeninė, nes ir solidarios prievolės atveju ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį bet kuriam iš solidarių atsakovų arba visiems bendrai.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.

Pažymėtina, kad kasaciniame skunde nenurodyti visi byloje dalyvaujantys asmenys ir nenurodyta ginčijama suma, tai neatitinka CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 347 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, nenagrinėtinas atsakovo prašymas iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Janina Januškienė

Donatas Šernas