Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutarčių aiškinimo taisykles, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-249-1075/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02066-2015-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8;

3.2.4.11

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (pranešėja), Gedimino Sagačio ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos,,Valbusta“ ir atsakovų J. K., V. P. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. kovo 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Valbusta“ ieškinį atsakovams J. K. ir V. P. dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovės J. K. ieškinį atsakovams S. K. ir A. K. dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir teisinės registracijos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutarčių aiškinimo taisykles, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovė MB,,Valbusta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams J. K. ir V. P., prašydama: 1) priteisti iš atsakovės J. K. 144 810 Eur piniginį įnašą, 10 860 Eur kompensuojamąsias palūkanas už neįvykdytą prievolę įnešti įnašą; 2) priteisti iš atsakovės J. K. 4839,03 Eur palūkanas, sumokėtas pagal paskolos sutartį, ir 635,91 Eur mokesčių; 3) priteisti solidariai iš atsakovų J. K. ir V. P. 4635,41 Eur skolą, 310,23 Eur palūkanas; 4) priteisti iš atsakovų 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3. J. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams S. K. ir A. K., prašydama pripažinti MB,,Valbusta“ nuosavybės teises į pastatą, esantį Vilniuje, duomenys neskelbtini, (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) ir nebaigtą statyti pastatą, kuriam adresas nesuteiktas (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), taip pat panaikinti šių pastatų teisinę registraciją atsakovo S. K. vardu.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 20 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio ir priteisė ieškovei MB „Valbusta“ iš atsakovės J. K. 144 810 Eur piniginį įnašą ir 5 procentų metines palūkanas nuo šios sumos, jas skaičiuojant nuo ieškinio teisme priėmimo dienos, t. y. 2015 m. spalio 22 d.; iš atsakovo V. P. ieškovei MB „Valbusta“ priteisė 1759,98 Eur negrąžintų lėšų; taip pat priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl solidariosios J. K. ir atsakovo V. P. atsakomybės bei atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo atsakovui V. P. dėl 2180,43 Lt skolos ir atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo atsakovei J. K. dėl 635,91 Eur mokesčių valstybei priteisimo ir šias bylos dalis nutraukė; kitą ieškovės MB „Valbusta“ ieškinio dalį atmetė; taip pat atmetė atsakovės J. K. ieškinį atsakovams S. K. ir A. K.

5. Teismas nustatė, kad atsakovai S. K. ir J. K. 2013 m. rugsėjo 10 d. sudarė mažosios bendrijos „Valbusta“ steigimo sutartį, pagal kurią atsakovas S. K. įsipareigojo įnešti bendrijai jam nuosavybės teise priklausantį turtą – žemės sklypą, esantį Vilniuje, duomenys neskelbtini, kurio vertė turėjo būti 500 000 Lt (144 810 Eur), o atsakovė J. K. įsipareigojo įnešti 500 000 Lt (144 810 Eur) piniginį įnašą. MB „Valbusta“ buvo įsteigta siekiant statyti gyvenamuosius pastatus S. K. priklausiusiuose žemės sklypuose. Ieškovė MB „Valbusta“ ginčijo, kad atsakovė J. K. nevykdė savo įsipareigojimo ir neįnešė sutartos sumos bendrai veiklai vykdyti, todėl kitas atsakovas S. K. buvo priverstas statybas finansuoti savo asmeninėmis ir skolintomis lėšomis. Atsakovė J. K. neneigia pareigos įnešti 144 810 Eur į MB „Valbusta“, tačiau teigia, kad: 1) dalį sumos ji įnešė apmokėdama statomų kotedžų statybos darbus ir medžiagas; 2) S. K. įnešto žemės sklypo vertė buvo kur kas mažesnė.

6. Teismas, vertindamas šalių pateiktus jų vykdyto atsiskaitymo už statybos darbus ir statybines medžiagas įrodymus, nurodė, kad iš J. K. pateiktų dokumentų negalima spręsti, kokiu tikslu ir kokius mokėjimus ji vykdė bendrijos interesais, todėl konstatavo, kad atsakovė J. K. pareigos įnešti piniginį įnašą neįvykdė. Vertindamas atsakovo S. K. įnešto turto – žemės sklypo vertę, teismas sprendė, kad mažosios bendrijos steigimo sutartyje yra aiškiai įvardytas turtas, kurį turi įnešti atsakovas, taip pat preliminari jo vertė, su šia sutiko ir atsakovė J. K. Vėliau, imant paskolą, S. K. įneštas turtas – žemės sklypas buvo įvertintas 42 284,52 Eur. Teismas sprendė, kad įnešto žemės sklypo vertė ar rinkos kaina galėjo būti mažesnė, nei sutarta mažosios bendrijos steigimo sutartimi, tačiau tai gali būti pagrindas bendrijos nariams siekti kito susitarimo, tačiau nesant atsakovės reikalavimo pripažinti, kad S. K. įnešė mažesnės vertės nei 500 000 Lt turtą, o steigimo sutartyje nurodžius konkretų turtą, kurį S. K. ir įnešė, nėra pagrindo detaliau analizuoti šias aplinkybes.

7. Teismas nustatė, kad 2013 m. rugsėjo 25 d. ieškovė MB „Valbusta“ ir atsakovas S. K. sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti keturių sublokuotų kotedžų statybos darbus nurodyta sutarties kaina. Statybos leidimas buvo išduotas S. K. vardu, statybos rangos sutartyje nebuvo susitarimo, kad užbaigus darbus užsakovas (S. K.) turi perduoti turtą MB „Valbusta“. Tai, kad statybos darbai ir medžiagos buvo apmokami iš bendrijos lėšų, nereiškia, kad bendrija dėl to turi teisę į naujai sukurtus daiktus. S. K. neturėjo nei įstatyme, nei sutartyje įtvirtintos pareigos įregistruoti ginčo kotedžus ieškovės MB „Valbusta“ vardu. Nesant reikalavimo sudarytą rangos sutartį pripažinti negaliojančia ar pagrindo pripažinti ją niekine kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms, sukurto nekilnojamojo turto įregistravimas S. K. vardu atitiko įstatymo ir sutarties reikalavimus. Dėl to J. K. ieškinį atsakovams dėl nuosavybės teisės į pastatus pripažinimo MB „Valbusta“ teismas atmetė.

8. Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimų atsakovui V. P., teismas nustatė, kad V. P., kaip patyręs verslininkas ir statybos darbų vykdytojas, dalyvavo steigiant bendriją, tačiau jos steigėja buvo jo sugyventinė atsakovė J. K. S. K. susirgus ir negalint eiti bendrijos vadovo pareigų, nuo 2014 m. rugpjūčio 4 d. iki 2015 m. kovo 18 d. bendrijai atstovavo V. P. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė atsisakė dalies reikalavimų V. P. Teismas priteisė 1759,98 Eur, kurie bendrijos buhalterinėje apskaitoje buvo fiksuoti kaip atsakovo V. P. įsiskolinimas bendrijai.

9. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės MB,,Valbusta“ ir atsakovų J. K., V. P. apeliacinius skundus, 2019 m. kovo 6 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 20 d. sprendimą ir atmetė ieškinio dalį dėl 144 810 Eur piniginio įnašo iš atsakovės J. K. priteisimo.

10. Kolegija nurodė, kad ieškovės MB „Valbusta“ nuostatuose nurodyta itin abstrakti ir plati sritis, kurioje ji ketino vykdyti veiklą ir gauti pelną. Tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina atsakovės J. K. procesiniuose dokumentuose nurodytą aplinkybę, kad bendrijos steigimo tikslas buvo pelno gavimas būtent iš veiklos, susijusios su statybos darbais. Kolegija nustatė, kad, praėjus vos dviem savaitėms po bendrijos steigimo sutarties pasirašymo, ieškovė MB „Valbusta“, kurios kaip rangovės vardu veikė ir rangos sutartį pasirašė ne vadovas S. K., o J. K., ir atsakovas S. K., kaip užsakovas, sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią ieškovė MB „Valbusta“ įsipareigojo savo jėgomis ir rizika sutartyje nustatytomis sąlygomis atlikti keturių sublokuotų vienbučių gyvenamųjų namų statybos darbus sklype, esančiame Vilniuje, duomenys neskelbtini, kurį atsakovas S. K. 2014 m. kovo 1 d. perdavė ieškovei pagal steigimo sutartį ir įsipareigojo bendrijai sumokėti labai nedidelę sumą už vykdomus statybos darbus, nebent sutarties šalys susitartų kitaip.

11. Kolegija nustatė, kad statybos rangos sutarties vykdymo kaina – 2100 Lt su PVM pagal sutarties priede Nr. 1 išvardytus darbus ir 1100 Lt su PVM už sutarties priede Nr. 2 nurodytus darbus. Ši kaina, kurią S. K. (užsakovas) turi sumokėti MB „Valbusta“ (rangovei), yra visas už darbų atlikimą jo sumokėtinas užmokestis ir be atskiro raštiško susitarimo rangovė negali reikalauti padengti jokių kitų savo išlaidų (sutarties 2.1 punktas). Atliekant turto vertinimą, reikalingą gauti paskolai, taip pat paties S. K. kredito unijai adresuotame rašte vienu atveju nurodyta, kad visas turtas, įskaitant ir nebaigtus statyti statinius, priklauso būtent ieškovei, kitu atveju – kad tiek žemės sklypas, tiek ant jo statomi pastatai bus perduoti ieškovei nuosavybės teise. Su Vilniaus regiono kredito unija sudarytoje paskolos sutartyje nurodytas paskolos naudojimo tikslas – statybos darbams atlikti, medžiagoms įsigyti ir kitiems mokėjimams, susijusiems su statybomis.

12. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, kolegija sprendė, kad faktiškai mažosios bendrijos steigėjai siekė sujungti turimus savo materialinius resursus – žemės sklypą ir lėšas, sukurti naujus nekilnojamojo turto objektus, juos parduoti ir paskirstyti pelną. Kolegija nurodė abejojanti tuo, kad atsakovas S. K., atsakovei J. K. iki sutartos datos neįnešus įnašo, savo asmeninėmis lėšomis, kurių jis esą turėjęs pakankamai, ir skolintomis statyboms užbaigti lėšomis pradėjo, vykdė ir užbaigė ginčo turto statybas, t. y. kad prie jų finansavimo nėra prisidėjusi antroji steigėja, atsakovė J. K. Priešingu atveju nėra jokio įtikinamo ir logiško paaiškinimo, kokiu tikslu bendrija buvo steigiama ne jo vieno, o kartu su atsakove, kodėl jos dalyvavimas bendrijos veikloje nebuvo nutrauktas iš karto po to, kai suėjo terminas piniginiam įnašui sumokėti (2014 m. kovo 31 d.).

13. Kolegija nustatė, kad, praėjus 8 mėnesiams nuo statybos rangos sutartyje nustatytos darbų pradžios (t. y. 2013 m. spalio 1 d.), ieškovės steigėjai S. K. ir J. K. 2014 m. birželio 3 d. priėmė bendrą sprendimą iš Vilniaus regiono kredito unijos pasiskolinti 86 866 Eur (300 000 Lt) vienbučių gyvenamųjų namų statybai užbaigti, įkeičiant ginčo sklype esančius tris neužbaigtus vienbučius gyvenamuosius namus. Šį sprendimą įgyvendinant ir buvo 2014 m. rugsėjo 16 d. sudaryta paskolos sutartis, kurios grąžinimas užtikrintas žemės sklypo ir trijų pastatų – gyvenamųjų namų įkeitimu (sutarties 2.14 punktas). Šis turtas konkretizuotas sutartinės hipotekos sutartyje, nurodant, kad įkeičiamų pastatų baigtumas yra 47 proc. Tai reiškia, kad darbai faktiškai buvo vykdomi nuo pat steigimo sutarties pasirašymo. Vis dėlto byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad iki paskolos gavimo atlikti darbai buvo finansuojami išimtinai atsakovo S. K. ir jo šeimos narių skolintomis lėšomis. Tokiu atveju kolegija vertino netiesioginius įrodymus, šalių elgesį, vykdant sutartį, jų susirašinėjimą, atsiradus nesutarimų, taip pat ir dėl vieno iš narių galimo pasitraukimo iš bendrijos sąlygų (kiekvieno jų pasiūlymus), ir tokių duomenų visumos pagrindu sprendė, ar atsakovė J. K. yra teisi tvirtindama apie šalių faktiniais veiksmais ir elgesiu pakeistą jos pareigą įnešti 144 810 Eur (500 000 Lt) piniginį įnašą į bendrijos sąskaitą.

14. Kolegijos vertinimu, iš byloje esančių įrodymų neįmanoma nustatyti tikslaus šių statybų finansavimo šaltinio, o pačios šalys jų finansavimą interpretuoja tik kiekvienai jų palankia linkme, kiekviena siekdama tik sau pačiai palankaus šio ginčo išsprendimo rezultato. Bet kuriuo atveju neatmestina galimybė, kad statybos darbai galėjo būti finansuojami abiejų steigėjų lėšomis. Be to, ieškovė reikalavimą dėl įnašo įmokėjimo atsakovei J. K. pareiškė praėjus daugiau nei metams nuo sutartyje nustatyto termino pabaigos, jau iš esmės esant pabaigtoms statyboms. Taip pat ieškovė nepaaiškino, kodėl steigėjai buvo nusprendę imti paskolą, o ne reikalauti, kad atsakovė įvykdytų savo įsipareigojimą pagal steigimo sutartį įnešti atitinkamą sumą pinigų į bendrijos sąskaitą, taip pat kodėl S. K., turėdamas pakankamai lėšų statyboms vykdyti, neinicijavo savo įsipareigojimų nevykdančios steigėjos J. K. pašalinimo iš bendrijos. Steigėjų pareiga įnešti įnašus buvo nustatyta šalių sudarytoje rašytinės formos sutartyje. Šioje sutartyje jos keitimo ar pildymo tvarka nesulygta, todėl nepaneigti atsakovės J. K. teiginiai, kad šalys žodžiu bei konkliudentiniais veiksmais galėjo sutarti dėl to, kad vietoj vienos įmokos į bendrijos sąskaitą atsakovė pagal sulygtos sumos ribas atliks atsiskaitymus su tiekėjais ir darbuotojais. Todėl kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo šalių ginčai buvo išspręsti taip, kad iš atsakovės J. K. priteistas 144 810 Eur piniginis įnašas ieškovei, bet bendrijai nepriteistas joks turtas, kurio sukūrimą turėtų kompensuoti šis įnašas, neatitinka sprendimo pagrįstumo ir teisingumo kriterijų, nes juo ginami tik vienos šalies MB „Valbusta“ (iš esmės tik jos steigėjo S. K.) interesai. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas reiškia, kad atsakovė J. K., įvykdžiusi teismo sprendimą, o S. K., pasilikęs pastatų savininku, iš tokio dydžio savo investicijos bei narystės bendrijoje negalėtų tikėtis visiškai jokios ekonominės naudos, kas nėra nei teisinga, nei protinga, nei sąžininga.

15. Kolegija nurodė, kad nagrinėjamoje byloje susiklostė tokia išskirtinė situacija, kai iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų neįmanoma tiksliai identifikuoti šalių tikrųjų ketinimų, sudarant mažosios bendrijos steigimo sutartį, ir nustatyti šalių sudarytos steigimo sutarties tikrųjų vykdymo aplinkybių. Tokiu atveju, t. y. kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovės, nei atsakovų nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (negatyvusis įrodinėjimo pareigos aspektas). Nagrinėjamoje byloje būtent ieškovei teko procesinė pareiga įrodyti, kad steigėja atsakovė J. K. netinkamai vykdė (neįvykdė) savo, kaip mažosios bendrijos steigėjos, pareigas, atsižvelgiant į tokią kolegijos nustatytą aplinkybę, kad abiejų steigėjų pritarimu faktinė sutarties vykdymo tvarka nesutapo su sutartyje įrašyta sąlyga dėl mokėjimo vienkartine suma ir termino. Tokios aplinkybės (netinkamai įvykdyto steigėjų susitarimo) neįrodžius, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nebuvo ir pagrindo patenkinti tokį ieškinio reikalavimą.

16. Kolegijai konstatavus, kad ieškovės reikalavimas dėl pinginio įnašo iš atsakovės J. K. priteisimo yra nepagrįstas ir negalėjo būti tenkinamas, atitinkamai netenkintas ir išvestinis iš jo ieškovės reikalavimas dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo.

17. Pasisakydama dėl žalos, patirtos steigėjai nevykdant savo pareigų, atlyginimo, kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai šį reikalavimą kvalifikavo kaip reikalavimą dėl nuostolių (žalos) atlyginimo už sutarties pažeidimą. Tačiau šiuo atveju atmetus kaip neįrodytus ieškovės teiginius, kad atsakovė J. K. nevykdė steigimo sutartyje nustatytos pareigos įnešti piniginį įnašą, nėra pagrindo ir konstatuoti neteisėtus jos veiksmus. Be to, kolegija nurodė, kad ieškovės pateikta gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartis leidžia įsitikinti, kad gautos pardavus nekilnojamąjį turtą lėšos, be kita ko, buvo panaudotos ir bendrijos skoliniams įsipareigojimams pagal kredito sutartį įvykdyti. Taigi bendrija savo įsipareigojimus pagal kredito sutartį jau yra įvykdžiusi ir žalos, susijusios su minėta kredito sutartimi, nei patyrė, nei galės patirti.

18. Vertindama atsakovės J. K. reikalavimą dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą pripažinimo, kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė J. K. siekia, jog bendrijos vardu būtų užregistruotas nekilnojamasis turtas ir taip padidinta bendrijos turto masė, iš ko neabejotinai naudą gautų ne tik bendrija, bet ir jos steigėjai. Taip pat kolegija nurodė, kad, priešingai nei teigė pirmosios instancijos teismas, iš byloje surinktų įrodymų galima spręsti, jog bendrijos steigimo tikslas buvo sukūrus nekilnojamojo turto objektus ir juos pardavus gauti pelną. Tačiau byloje esantys įrodymai nepatvirtina tikslaus statybų finansavimo šaltinio, todėl lieka nepaneigtas ir toks faktas, kad nekilnojamasis turtas atsakovo S. K., o ne bendrijos vardu galimai buvo registruotas siekiant kompensuoti atitinkamą jo lėšų, paskirtų statyboms, dalį. Be to, pagal ieškovės 2015 m. gegužės 22 d. ir turto pirkėjų sudarytą vieno iš vienbučio gyvenamojo namo ir sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjai įsipareigojo didžiąją dalį turto kainos, t. y. 119 617 Eur, pervesti į ieškovės nurodytą Vilniaus regiono kredito unijos sąskaitą siekiant visiškai padengti ieškovės prievolę pagal 2014 m. rugsėjo 16 d. paskolos sutartį. Atsakovei J. K. nepašalinus įrodymų prieštaringumo ir apeliacinės instancijos teismo kolegijai panaikinus skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovei nustatytą pareigą sumokėti bendrijai pinginį įnašą, kolegija sprendė, kad nėra nustatytas pagrindas paneigti atsakovų S. K. ir A. K. nuosavybės teisę į ginčo objektu tapusį turtą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

19. Kasaciniu skundu ieškovė MB „Valbusta“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. kovo 6 d. nutarties dalį, kuria panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 20 d. sprendimo dalis dėl 144 810 Eur įnašo priteisimo iš atsakovės J. K., taip pat atitinkamai paskirstyti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, reglamentuojančios įrodinėjimą civiliniame procese, nesivadovavo tikimybių pusiausvyros principu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė neįrodė atliktų mokėjimų už ginčo objektu tapusio turto sukūrimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą rašytinio proceso tvarka, sprendė priešingai. Be to, apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovė yra įvykdžiusi savo steigėjos piniginę prievolę bendrijai, nenurodė, kokia dalimi bendrijos nariai įvykdė savo sutartines prievoles, t. y. nenustatė steigėjų faktiškai padarytų įnašų dydžių. Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra faktiškai neįmanomas įvykdyti, nes bendrijos finansinės apskaitos ir atskaitomybės dokumentuose neįmanoma padaryti tikslių įrašų apie steigėjų įnašus.

19.2. Byloje nustatyta, kad ieškovės apskaita buvo tvarkoma teisingai, tačiau apeliacinės instancijos teismas rėmėsi netiesioginiais įrodymais ir priėjo prie išvados, kad atsakovė atliko mokėjimus už statybos darbus ir medžiagas, nepriklausomai nuo to, kad tai neatsispindi bendrijos finansiniuose dokumentuose. Pirmosios instancijos teismas, bylą nagrinėjęs betarpiškai žodinio proceso tvarka, atsakovės ir atsakovo V. P. paaiškinimus dėl jų padarytų investicijų, sulyginęs juos su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, vertino kritiškai.

19.3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai nustatė statybos darbų kainą ir taip klaidingai konstatavo, kad atsakovas S. K. įsipareigojo bendrijai sumokėti labai nedidelę sumą.

19.4. Apeliacinės instancijos teismas klaidingai nurodė, jog ieškovė ar atsakovas S. K. turėjo imtis priemonių, kad pašalintų iš bendrijos narių steigimo sutartyje nustatytos pareigos nevykdančią steigėją. Tačiau nei Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatyme, nei steigimo sutartyje nėra nustatyta steigėjo, kuris neįmokėjo steigiamojo įnašo, pašalinimo iš bendrijos narių tvarka. Pirmiausia turi būti taikoma priverstinė įnašo išreikalavimo procedūra. Be to, bendrijos steigėjų santykiai buvo draugiški, bendrijos vadovui susirgus, bendrijai laikinai atstovavo atsakovės sugyventinis V. P., o S. K. dėl sveikatos problemų buvo nedarbingas ir negalėjo kreiptis į atsakovę su reikalavimu įnešti įnašą anksčiau. Vėliau paaiškėjo, kad nei V. P., nei jo sugyventinė neturi lėšų, reikalingų statyboms finansuoti. S. K. steigė bendriją kartu su atsakove, taip tikėdamasis lengviau įgyvendinti statybos projektus, nes V. P. buvo verslininkas ir statybininkas, be to, tikėtasi gauti J. K. piniginį įnašą.

20. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė J. K. ir V. P. prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

20.1. Priešingai ieškovės padarytai išvadai, šalys susitarė ir įgyvendino steigėjos J. K. turtinį įnašą pagal steigimo sutartį sumokėti ne lėšomis į bendrijos sąskaitą, o apmokant bendrijos vykdomų statybos darbų kainą bei medžiagas. Tai, kad statybos buvo vykdomos, sprendimai dėl jų priimami abiejų steigėjų kartu, J. K. nebuvo reiškiamos jokios pretenzijos, leidžia teigti, kad šalys modifikavo susitarimą dėl steigėjo turtinio įnašo sumokėjimo tvarkos ir formos. Byloje surinkti įrodymai paneigia, kad S. K. galėjo vienas finansuoti ir finansavo visų kotedžų statybą, nes tam reikiamų lėšų turėjimo neįrodė.

20.2. Bendrovės buhalterinė apskaita niekaip nepagrindžia, kieno lėšomis buvo atlikti statybos darbai ir pirktos medžiagos už bendrą 147 719,88 Eur sumą, tad abejotina, ar apskaita, kai joje fiksuojamos ne visos vykusios ūkinės operacijos, taip pat ne visi narių įnašai sukuriant bendrijos turtą ir nėra duomenų, galinčių pagrįsti, kaip bendrija sukūrė tokios vertės turtą, gali būti laikoma tinkamai vedama. Atsižvelgdamas į tai, kad didžioji dalis statybos sąnaudų buvo padengta ne paties S. K., o bendrijos narių ir skolintomis lėšomis, pastatyto vieno iš kotedžų pardavimo lėšomis, apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad S. K. įsipareigojo bendrijai sumokėti labai nedidelę sumą.

21. Kasaciniu skundu atsakovai J. K. ir V. P. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. kovo 6 d. nutarties dalį, kuria atmestas J. K. ir V. P. apeliacinis skundas, ir patenkinti J. K. priešieškinį dėl nuosavybės teisės į ginčo kotedžus pripažinimo MB „Valbusta“ vardu ir teisinės šių pastatų registracijos S. K. vardu panaikinimo bei atmesti ieškovės MB „Valbusta“ reikalavimą V. P. dėl 1759,98 Eur skolos priteisimo; kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. kovo 6 d. nutarties dalį palikti nepakeistą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Apeliacinės instancijos teismas nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių ir savo išvadas grindė prielaidomis, nurodydamas, kad „lieka nepaneigtas ir toks faktas, kad nekilnojamasis turtas atsakovo S. K., o ne bendrijos vardu, galimai buvo užregistruotas siekiant kompensuoti atitinkamą jo lėšų, paskirtų statyboms, dalį“. Apeliacinės instancijos teismo nurodomą aplinkybę, kad atsakovo S. K. vardu ginčo kotedžai registruoti siekiant kompensuoti jo lėšas, skirtas statyboms, paneigia visuma surinktų įrodymų. Tai, kad S. K. skyrė lėšų statyboms, lėmė tai, kad jo nepiniginis įnašas neatitiko bendrijos steigimo sutartyje nurodytos vertės. Esant tokioms aplinkybėms, negalėjo susiklostyti situacija, kai S. K. yra kompensuojamas įnašas jo vardu perrašant visą nekilnojamąjį turtą, sukurtą abiejų bendrijos narių įnašų pagrindu.

21.2. Aplinkybę, kad tikrasis ginčo pastatų savininkas turėjo būti MB „Valbusta“, patvirtina daugybė byloje surinktų įrodymų, tokių kaip žemės sklypo perdavimas MB „Valbusta“ naudai, statybų metu rengti dokumentai, taip pat paraiškos paskolai gauti, vieno iš kotedžų pirkėjo mokėjimas ne S. K., o bendrijos naudai. MB „Valbusta“ kaip rangovė buvo nurodoma tik fiktyviai.

21.3. Apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo V. P. skolą bendrijai, buvo nenuoseklus vertindamas byloje esančius įrodymus. Viena vertus, UAB „Aljanika“ specialistės išvadą laikė išvestiniu dokumentu, nepakankamu, kad būtų patvirtinta S. K. paskola bendrijai, kita vertus, tą patį dokumentą pripažino tinkamu įrodymu patvirtinant V. P. skolą bendrijai.

22. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė MB „Valbusta“ prašo atsakovų kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

22.1. Atsakovai reikalavimą dėl nuosavybės teisės į ginčo pastatus pripažinimo ieškovei grindžia jų pačių darytais užrašais, neaiškaus turinio garso įrašais ar internetinio susirašinėjimo išrašais, specialisto vertinimo aktu ir kitais rašytiniais įrodymais, kurių dauguma neturi ryšio su byla ar yra su trūkumais. Jokių finansinės apskaitos dokumentų, įrodančių atsakovų investicijas į statybas, atsakovai nepateikė. Byloje surinkti įrodymai turėtų būti vertinami vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kai vienoje pusėje yra pirmiau išvardyti atsakovų pateikti įrodymai, o kitoje – ieškovės teikti finansinės apskaitos dokumentai, mokesčių inspekcijos išvados, auditorės išvados ir t. t.

22.2. MB „Valbusta“ buvo įsteigta, kad vykdytų kotedžų statybas ant sutuoktiniams K. priklausančių žemės sklypų, kad šiuos būtų galima parduoti pelningiau sutuoktinių K. naudai. V. P., kaip patyręs verslininkas, tikėjosi gauti naudą iš vykdomų statybų. Šiam tikslui buvo pasirašyta statybos rangos sutartis, S. K. išduotas leidimas statyti, kas rodo, kad ginčo pastatai turėjo būti statomi būtent S. K. kaip užsakovo naudai. Pajamas iš atliktų statybos darbų bendrijos nariai turėjo gauti garantuotai fiksuoto dydžio pagal šalių 2013 m. rugsėjo 25 d. pasirašytą statybos rangos sutartį. Šioje byloje esant skirtingiems bendrijos steigėjų paaiškinimams dėl jos įsteigimo tikslo ir šalių padarytų investicijų į bendrijos vykdomas statybas, ypač aktualus tampa visų proceso dalyvių pateiktų rašytinių įrodymų tyrimas, teisingas buhalterinės ar statybos srities išvadų vertinimas.

22.3. Mokesčių administratorius, pagal atsakovės skundus du kartus tyręs bendrijos ūkinę komercinę veiklą per ginčo laikotarpį, esminių pažeidimų nenustatė. Auditorės išvada, mokesčių inspekcijos ir policijos atliktų patikrinimų rezultatai byloja, kad ieškovės apskaita buvo tvarkoma teisingai.

23. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai S. ir A. K. prašo atsakovų kasacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

23.1. Statinio pastatymas yra daikto sukūrimas. Tarp MB „Valbusta“ ir S. K. buvo pasirašyta statybos rangos sutartis, S. K. išduotas leidimas statyti, kas patvirtina, kad kotedžai turėjo būti statomi būtent jo (kaip užsakovo) naudai: S. K., pardavęs kotedžus, turėjo pareigą atsiskaityti už įvykdytus statybos darbus su MB „Valbusta“.

23.2. Bylos duomenimis, su visais samdomais darbuotojais ir A. Vorobjovu už atliktus darbus galutinai atsiskaitė ne V. P., o S. K. Jokie byloje esantys įrodymai nepagrindžia, kad J. K. ar V. P. turėjo lėšų ginčo kotedžo statybos darbams finansuoti. Iš J. K. pateikto šalių tarpusavio susirašinėjimo nėra aišku, kokias sumas bendrijos nariai įnešė iš asmeninių lėšų į kotedžo statybą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl atsiliepimo į kasacinį skundą priėmimo

24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2019 m. gegužės 8 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovų J. K. ir V. P. atsiliepimą į ieškovės MB „Valbusta“ kasacinį skundą dėl praleisto terminui atsiliepimui į kasacinį skundą paduoti. 2019 m. rugpjūčio 6 d. gautas atsakovų J. K. ir V. P. prašymas atnaujinti terminą atsiliepimui į kasacinį skundą paduoti. Atsakovų teigimu, terminas atsiliepimui pateikti buvo praleistas apsiskaičiavus galutinę atsiliepimo pateikimo dieną ir jis per klaidą buvo pateiktas ne 2019 m. gegužės 3 d. (penktadienį), o 2019 m. gegužės 6 d. (pirmadienį). Iš esmės terminas praleistas vieną darbo dieną, t. y. termino praleidimas yra neesminis ir jį lėmė skaičiavimo apsirikimas. Tai, kad atsiliepimas į kasacinį skundą pateiktas iš karto po termino pasibaigimo, rodo, jog atsakovai nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, o atsiliepimo laiku nepateikė dėl klaidos.

25. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 351 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsiliepimus į kasacinį skundą šalys privalo, o kiti byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę raštu pateikti per vieną mėnesį nuo skundo įrašymo į Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kasacine tvarka nagrinėtinų bylų sąrašą. CPK 78 straipsnis nustato, kad procesinis terminas gali būti atnaujintas dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proceso terminų tikslas yra užtikrinti teismo sprendimų, kartu ir civilinių teisinių santykių stabilumą. Dėl to praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais. Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, kiekvienu atveju savo nuožiūra sprendžia, ar termino praleidimo priežastis yra svarbi, įvertindamas prašyme nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, t. y. ar termino praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjMtOTY5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-523-969/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-523-969/2018">3K-3-523-969/2018</a> 37 punktą).

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsiliepime į kasacinį skundą nurodytas termino praleidimo priežastis, termino praleidimo laiką ir kartu siekdama užtikrinti atsakovų teisę būti išklausytiems, tenkina prašymą ir atnaujina terminą atsiliepimui į ieškovės kasacinį skundą paduoti (CPK 78 straipsnio 1 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

27. Atsiliepimas į kasacinį skundą atitinka įstatymo reikalavimus, todėl priimtinas (CPK 351 straipsnis).

Dėl sutarties vykdymo bei pakeitimo ir įrodinėjimo naštos paskirstymo

28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl mažosios bendrijos steigimo sutarties vykdymo ir jos galimo pakeitimo. Byloje nustatyta, kad atsakovai S. K. ir J. K. 2013 m. rugsėjo 10 d. sudarė MB „Valbusta“ steigimo sutartį, pagal kurią atsakovas S. K. įsipareigojo įnešti bendrijai sau nuosavybės teise priklausantį turtą – žemės sklypą, esantį Vilniuje, duomenys neskelbtini, kurio vertė turėjo būti 500 000 Lt (144 810 Eur), o atsakovė J. K. įsipareigojo įnešti 500 000 Lt (144 810 Eur) piniginį įnašą. S. K. žemės sklypą bendrijai perdavė 2014 m. kovo 1 d. Byloje nenustatyta, kad J. K. būtų įnešusi steigimo sutartyje nustatyto dydžio piniginį įnašą, tačiau atsakovė teigia, kad steigimo sutartis buvo modifikuota ir ji įnašą atliko mokėdama už statybos darbus ir medžiagas. Bylą nagrinėję teismai sprendė skirtingai. Pirmosios instancijos teismas laikė neįrodytu steigimo sutarties modifikavimo faktą, priešingai nei apeliacinės instancijos teismas, sprendęs, kad atsakovė yra teisi, tvirtindama apie šalių faktiniais veiksmais ir elgesiu pakeistą jos pareigą dėl 144 810 Eur piniginio įnašo sumokėjimo į bendrijos sąskaitą.

29. Sutarties laisvės principas garantuoja kiekvienam asmeniui teisę laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, jei tai neprieštarauja įstatymams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnio 1 dalis). Kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis).

30. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Šioje teisės normoje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai, jei įvykdoma tik iš dalies, jei praleidžiamas įvykdymo terminas, pažeidžiamos kitos sutartos jos vykdymo sąlygos, bendradarbiavimo pareiga, imperatyviosios teisės normos ar bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtODAtNjExLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-80-611/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-80-611/2018">e3K-3-80-611/2018</a> 20 punktą).

31. Juridinių asmenų steigimo sandoriai, išskyrus ūkinių bendrijų steigimo sandorius, sudaromi paprasta rašytine forma (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Mažosios bendrijos steigimo teisinis pagrindas yra Mažųjų bendrijų įstatymo nustatyta tvarka steigėjų sudaryta mažosios bendrijos steigimo sutartis, kuri teikiama Juridinių asmenų registro tvarkytojui (Mažųjų bendrijų įstatymo 3 straipsnis).

32. Sutarties laisvės principas garantuoja asmenims teisę ne tik, laikantis įstatymo reikalavimų, sudaryti sutartį, bet ir keisti jos sąlygas (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.192 straipsnio 4 dalį pakeitimai turi būti tokios pat formos, kokios yra ir sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus. Įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas lemia sutarties negaliojimą, kai tokie padariniai įsakmiai nurodyti įstatymuose (CK 1.93 straipsnio 1 dalis), o kitais atvejais, kilus ginčui dėl sutarties, gali būti taikomas įrodinėjimo priemonių ribojimas, pavyzdžiui, CK 1.93 straipsnio 2 dalis nustato, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jos įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymo nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Šios nutarties 27 punkte minėta, kad mažosios bendrijos steigimo sutarties formai nustatyta privaloma paprasta rašytinė sandorio forma. Nei CK, nei Mažųjų bendrijų įstatymas nenustato, kad paprastos rašytinės formos nesilaikymas daro mažosios bendrijos steigimo sutartį negaliojančią. Todėl nesilaikius sandorio formos reikalavimų šiuo atveju taikoma kita įstatymo nustatyta pasekmė – atimama šalių teisė, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jos įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šiam faktui įrodyti. Tas pats yra taikoma ir mažosios bendrijos steigimo sutarties pakeitimams.

33. Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) šalys gali pakeisti raštu sudarytos sutarties turinį, jeigu tai atitinka jų ketinimus. Siekdamos, kad toks elgesys nebūtų įvertintas kaip rašytinės sutarties pakeitimas, šalys gali įtraukti į sutartį jos pakeitimą ribojančią išlygą, t. y. susitarti, kad rašytinė sutartis gali būti pakeista, papildyta ar nutraukta tik raštu (CK 6.183 straipsnio 1 dalis). Tačiau net ir tada viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis tokia sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu (CK 6.183 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NTIvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-552/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-552/2012">3K-3-552/2012</a>).

34. Sprendžiant, ar konkretūs šalies elgesio faktai pripažintini pagrindu taikyti CK 6.183 straipsnio 2 dalį, yra būtina nustatyti tokias aplinkybes: 1) šalių elgesiu turi būti išreikštas abiejų sutarties šalių bendras ketinimas dėl sutarties keitimo ar nekeitimo, jų consensus ad idem (šalių surastas sutarimas, bendra nuomonė), o ne tik vienai šalių priimtinas sutarties elgesio vertinimo variantas, nes priešingu atveju, kitai šaliai pažeidžiant sutarties laisvės principą, būtų primetamos sąlygos, dėl kurių ji nesutinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04Mi8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-82/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-82/2009">3K-3-82/2009</a>; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-224/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-224/2012">3K-3-224/2012</a>); 2) šalių valia (veiksmai) pakeisti sutarties sąlygas turi būti aiški ir nedviprasmiška. Tokį teisiškai reikšmingą sutarties šalių elgesį gali patvirtinti įvairios sutarties vykdymo aplinkybės. Esant ginčui, ar šalys savo elgesiu pakeitė sutarties sąlygas, teismai turi vertinti, ar šalys savo elgesiu pakeitė sutarties sąlygą ir kaip konkrečiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDE0LTcwNi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-414-706/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-414-706/2016">e3K-3-414-706/2016</a>, 27 punktas).

35. Taigi tam, kad būtų įrodytas sutarties keitimas konkliudentiniais veiksmais, yra būtina įrodyti, kad: 1) sutartis nebuvo įvykdyta sutartyje nustatytu būdu; 2) abi sutarties šalys susitarė dėl kitokio sutarties įvykdymo būdo; 3) šis susitarimas yra aiškus ir nedviprasmiškas.

36. Nagrinėjamoje byloje tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovė J. K. neįvykdė mažosios bendrijos steigimo sutarties sąlygos dėl piniginio įnašo sumokėjimo į bendrijos sąskaitą. Su tokia teismų išvada sutinka ir visos ginčo šalys. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad sutarties vykdymo tvarka buvo modifikuota. Sutarties keitimą apeliacinės instancijos teismas grindė tuo, kad ieškovė, MB „Valbusta“, iš atsakovės J. K. reikalaudama piniginio įnašo, neįrodė, jog statybos buvo finansuojamos tik vieno steigėjo, atsakovo S. K., asmeninėmis ir skolintomis lėšomis, o mažosios bendrijos steigėjui ir vadovui S. K. neabejotinai žinant apie nesumokėtą įnašą, steigėjai toliau veikė išvien, kartu priiminėjo sprendimus.

37. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad jam kelia abejonių, jog S. K., atsakovei J. K. iki sutartos datos neįnešus įnašo, savo asmeninėmis lėšomis, kurių jis esą turėjęs pakankamai, ir skolintomis statyboms užbaigti lėšomis pradėjo, vykdė ir užbaigė ginčo turto statybas, t. y. kad prie jų finansavimo nėra prisidėjusi atsakovė J. K. Teismas nurodė neturįs prielaidų sutikti su ieškove, kad iki paskolos sutarties sudarymo visos ar dalis statybų buvo finansuojamos tik iš vieno steigėjų, t. y. atsakovo S. K., lėšų. Kartu teismas nurodė, kad byloje esančių įrodymų nepakanka ir išvadai, kad ginčo projektas buvo finansuojamas išimtinai atsakovų J. K. ir V. P. lėšomis, taip pat kad neįmanoma objektyviai nustatyti, kokią lėšų dalį jie investavo.

38. CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMy02ODQvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-33-684/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-33-684/2017">3K-3-33-684/2017</a>, 28 punktas).

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas savo išvadą dėl mažosios bendrijos steigimo sutarties modifikavimo grindė prielaidomis, nurodydamas, kad iš byloje esančių įrodymų neįmanoma nustatyti tikslaus šių statybų finansavimo šaltinio, o pačios šalys jų finansavimą interpretuoja tik kiekvienai palankia linkme, tačiau nepagrindė, kodėl, esant prieštaringiems įrodymams, jis daro išvadą apie tam tikrų faktų nagrinėjamoje byloje egzistavimą. Kaip nurodyta pirmiau, sutarties keitimui konkliudentiniais veiksmais būtina konstatuoti 3 aplinkybes, iš jų šiuo atveju ginčo nėra tik dėl vienos – mažosios bendrijos steigimo sutarties sąlyga dėl pinginio įnašo sumokėjimo yra neįvykdyta. Tačiau kitos dvi sąlygos – aiškus ir nedviprasmiškas šalių susitarimas keisti mažosios bendrijos steigimo sutartį – liko nenustatytos. Byloje nenustatyta, dėl kokio galimai mažesnio piniginio įnašo susitarė steigimo sutarties šalys S. K. ir J. K., kokia tvarka ir būdu vyko investicijos į statybas.

40. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje susiklostė tokia išskirtinė situacija, kai iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų neįmanoma tiksliai identifikuoti šalių tikrųjų ketinimų, sudarant mažosios bendrijos steigimo sutartį, ir nustatyti šalių sudarytos steigimo sutarties tikrųjų vykdymo aplinkybių. Tokiu atveju, t. y. kai nepakanka įrodymų nei ieškovės, nei atsakovų nurodomoms aplinkybėms patvirtinti, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (negatyvusis įrodinėjimo pareigos aspektas). Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ieškovei MB „Valbusta“ kilo pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius ieškinio faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes, jog statybos buvo finansuojamos išimtinai vieno bendrijos steigėjo (atsakovo S. K.) asmeninėmis ir skolintomis lėšomis, nes antroji steigėja (atsakovė J. K.) neįvykdė steigimo sutartimi prisiimto įsipareigojimo, kurį turėjusi įvykdyti išimtinai toje sutartyje nurodytu būdu – ne vėliau nei iki 2014 m. kovo 1 d. sumokėti 144 810 Eur piniginį įnašą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, būtent ieškovei teko procesinė pareiga įrodyti, kad steigėja atsakovė J. K. netinkamai vykdė (neįvykdė) savo, kaip mažosios bendrijos steigėjos, pareigas.

41. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas ir neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MDgtNzAxLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-608-701/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-608-701/2015">3K-3-608-701/2015</a>).

42. Nagrinėjamoje byloje ieškovei MB „Valbusta“ kilo pareiga įrodyti savo reikalavimo teisės pagrindą, kad atsakovė J. K. nevykdė steigimo sutarties sąlygos dėl piniginio įnašo sumokėjimo. Tačiau ne ieškovė, o atsakovė J. K. turėjo įrodinėti šią ieškovės reikalavimo teisę paneigiančias aplinkybes, kad šalys buvo susitarusios keisti steigimo sutarties sąlygas, kad tas jų susitarimas buvo aiškus ir kad jos tą susitarimą vykdė tinkamai.

43. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas išsprendžia šalių ginčą priimdamas sprendimą, ištyręs visus įrodymus ir laikydamas, kad yra pagrindas nuspręsti dėl visų byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo ar nepagrįstumo (CPK 260 straipsnis). Teismo sprendimui keliami teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimai (CPK 263 straipsnis). Sprendimas šiuos reikalavimus atitinka, jei teismas, išspręsdamas bylą, teisingai taiko materialiosios ir proceso teisės normas, o padarytos išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas byloje reikšmingas aplinkybes ir pagrįstos atitinkamomis teisės normomis. Proceso teisės normų pažeidimai, lemiantys neteisingą bylos išsprendimą, sudaro pagrindą aukštesnės instancijos teismui panaikinti byloje priimtą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-131/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-131/2008">3K-3-131/2008</a>).

44. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, netinkamai paskirstęs įrodinėjimo pareigą ir pažeidęs įrodymų vertinimo taisykles, pažeidė civilinio proceso principus, o būtent teisę į tinkamą teismo procesą ir rungimosi principą, kurie reikalauja, kad būtų užtikrintas šalių procesinis lygiateisiškumas, kiekviena šalis būtų išklausyta, o teismas motyvuotų savo sprendimą (CPK 12, 17, 270 straipsniai). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas neištyrė ir neįvertino visų ginčui dėl mažosios bendrijos steigimo sutarties keitimo ir vykdymo išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių, dėl to liko neatskleista bylos esmė ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsti byloje pareikšti reikalavimai. Tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3 dalis, 360 straipsnis).

Dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir nuosavybės teisinės registracijos panaikinimo

45. Nagrinėjamoje byloje atsakovė J. K. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti MB „Valbusta“ nuosavybės teises į du nekilnojamojo turto objektus ir panaikinti šių pastatų teisinę registraciją atsakovo S. K. vardu.

46. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta teisė įgyti nuosavybę bei garantuota šios teisės apsauga. Pagal Konstituciją nuosavybės teisės įgijimo būdai gali būti įvairūs, tačiau jie negali prieštarauti iš Konstitucijos kylantiems reikalavimams, inter alia (be kita ko), teisėtumo, sąžiningumo principams (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 14 d. nutarimas).

47. Konkretūs nuosavybės teisės įgijimo pagrindai nurodyti CK 4.47 straipsnyje: nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorius (nurodyto straipsnio 1 punktas), paveldint (2 punktas), pagaminant naują daiktą (4 punktas), kitais šiame straipsnyje ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Visi šiame straipsnyje nurodyti pagrindai yra savarankiški ir kiekvienas jų atskirai pakankamas nuosavybės teisei įgyti.

48. Tam, kad būtų galima įgyti nuosavybės teises nurodytais pagrindais, turi būti laikomasi tam tikrų įstatyme nurodytų sąlygų. Siekiant įgyti nuosavybės teises į sukurtą naują daiktą, turi būti laikomasi tam tikrų įstatymo įtvirtintų reikalavimų. Visų pirma daiktas turi būti sukurtas teisėtai, t. y. nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Įgyjant nuosavybės teisę į daiktą pagal sandorį, nuosavybės teises perduodanti šalis turi būti teisėta daikto savininkė ir turi aiškiai išreikšti valią perduoti nuosavybės teises, daiktas turi būti sukurtas teisėtai ir nuosavybės teisių perleidimo sandoris turi būti sudarytas įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODctNjExLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-287-611/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-287-611/2015">3K-3-287-611/2015</a>).

49. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuosavybės teisė į ginčo pastatus atsakovui S. K. buvo įregistruota CK 4.47 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, t. y. pagaminus naują daiktą.

50. Byloje nustatyta, kad 2013 m. rugsėjo 25 d. MB „Valbusta“, atstovaujama J. K., sudarė statybos rangos sutartį su S. K., pagal kurią bendrija įsipareigojo savo jėgomis ir rizika pastatyti keturis vienbučius sublokuotus gyvenamuosius namus. Rangos sutartyje nurodyta darbų atlikimo kaina. Jokio susitarimo, kad užbaigus statybos darbus užsakovas (S. K.) turi perduoti turtą MB „Valbusta“, rangos sutartyje nėra. Taigi, iš statybos rangos sutarties matyti, kad S. K. buvo statybos darbų užsakovas, jam buvo išduotas statybos leidimas. Byloje nustatyta, kad statyboms vykdyti bendrija buvo paėmusi paskolą. Kadangi pastatai buvo registruoti atsakovo S. K. vardu, vieną iš jų pardavus, S. K. nurodė, kad gautos lėšos būtų pervestos į Vilniaus regiono kredito unijos sąskaitą, siekiant visiškai padengti ieškovės MB „Valbusta“ prievolę pagal 2014 m. rugsėjo 16 d. paskolos sutartį. Atsakovės J. K. teigimu, tai įrodo, kad S. K., kaip tariamas pastatų statybos užsakovas, nieko už pastatų statybą MB „Valbusta“ kaip rangovei nemokėjo, o ieškovei pastačius kotedžus, S. K. atsiskaitė su ieškove, kaip tariama rangove, jos pačios pastatyto turto pardavimo lėšomis. Atsakovės teigimu, MB „Valbusta“ kaip rangovė buvo nurodyta fiktyviai.

51. Vienas pagrindinių atsakovės argumentų buvo tas, kad mažosios bendrijos steigėjai siekė sujungti turimus savo materialius resursus – žemės sklypą ir lėšas, sukurti naujus nekilnojamojo turto objektus, juos parduoti ir paskirstyti gautą pelną. Iš MB „Valbusta“ nuostatų matyti, kad jos veiklos tikslas yra labai platus – siekti pelno užsiimant didmenine bei mažmenine prekyba, teikiant kitas paslaugas, užsiimant gamyba, tačiau iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad šalių tikslas buvo vykdyti statybas. Tuo tikslu atsakovas S. K. bendrijos veiklai įnešė turtą – turimą žemės sklypą, o J. K. įsipareigojo sumokėti piniginį įnašą.

52. Nors atsakovė J. K. kaip vieną iš argumentų ieškovės nuosavybės teisei į ginčo pastatus pagrįsti nurodė rangos sutarties fiktyvumą, tačiau pačios statybos rangos sutarties kaip tariamojo sandorio neginčijo ir nereiškė reikalavimo dėl jo pripažinimo negaliojančiu. Esant nenuginčytai statybos rangos sutarčiai, iš jos išplaukiančios šalių teisės ir pareigos yra teisėtos ir galiojančios. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, nesant reikalavimo sudarytą rangos sutartį pripažinti negaliojančia ar pagrindo pripažinti ją niekine kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms, sukurto nekilnojamojo turto įregistravimas S. K. vardu atitiko įstatymo ir sutarties reikalavimus.

53. Pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris (tariamasis sandoris) negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDIwLTI0OC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-420-248/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-420-248/2017">e3K-3-420-248/2017</a>, 24 punktas). Paprastai tariamieji, priešingai negu, pavyzdžiui, prieštaraujantys imperatyviosioms teisės normoms, sandoriai nėra akivaizdžiai niekiniai, nes tariamųjų sandorių šalys, sudarydamos tokį sandorį tik dėl akių (neketindamos sukurti teisinių padarinių), slepia tikrąją savo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OC0yNDgvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-48-248/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-48-248/2017">3K-3-48-248/2017</a>, 38 punktas; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDIwLTI0OC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-420-248/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-420-248/2017">e3K-3-420-248/2017</a>, 26 punktas).

54. Teismas ex officio (pagal pareigas), kai nėra pareikšto bylos šalies reikalavimo dėl sandorio negaliojimo, gali pripažinti sandorį niekiniu, kai jo negaliojimas yra akivaizdus. Kasacinio teismo išaiškinta, kad tuo atveju, jei susitarimas nėra akivaizdžiai negaliojantis, teismas turi suteikti galimybę ieškovui patikslinti ieškinį ir pareikšti reikalavimą dėl susitarimo pripažinimo niekiniu, taip pat šalims pateikti argumentus ir įrodymus dėl tokio reikalavimo (ne)pagrįstumo. Kai sandorio šalis išreiškia poziciją ne ieškinio forma reikšdama reikalavimą dėl sandorio nuginčijimo, o rašytiniu paaiškinimu, teigdama, kad sandoris buvo fiktyvus, tai neturi tapti teismui kliūtimi įvertinti, ar jis nėra akivaizdžiai negaliojantis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NS03MDYvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-45-706/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-45-706/2017">3K-3-45-706/2017</a>, 37, 38 punktai).

55. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėję teismai nesprendė klausimo, ar yra pagrindas teismui ex officio pripažinti sudarytą rangos sutartį niekine, nors būtent ši sutartis buvo pagrindas atmesti atsakovės J. K. reikalavimą dėl nuosavybės teisės pripažinimo. Apeliacinės instancijos teismas netyrė ir nevertino šios sutarties turinio, šalių elgesio, jų ketinimų ir šios sutarties vykdymo aplinkybių, kad būtų galima pagrįstai konstatuoti, jog nėra teisinio pagrindo teismui ex officio pasisakyti dėl šios sutarties fiktyvumo ir jos kaip niekinio sandorių pasekmių. Apeliacinės instancijos teismas tik nurodė, kad, esant neaiškioms bylos faktinėms aplinkybėms, lieka nepaneigtas ir toks faktas, kad nekilnojamasis turtas atsakovo S. Kliukoito, o ne bendrijos vardu galimai buvo įregistruotas siekiant kompensuoti atitinkamą jo lėšų, paskirtų statyboms, dalį.

56. Atsižvelgdama į tai, kad reikalavimas dėl nuosavybės teisės į ginčo pastatus pripažinimo ir nuosavybės teisinės registracijos panaikinimo yra susijęs su statybos rangos sutarties vertinimu, MB „Valbusta“ steigimo tikslo nustatymu ir bendrijos steigimo sutarties vykdymu, teisėjų kolegija sprendžia, kad, apeliacinės instancijos teismui iš naujo išnagrinėjus bylos dalį dėl bendrijos steigimo sutarties vykdymo ir pakeitimo, tinkamai ištyrus ir įvertinus bylos faktines aplinkybes, gali atsirasti pagrindas ex officio spręsti ir dėl statybos rangos sutarties negaliojimo, todėl ir ši bylos dalis yra grąžinama apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

57. Kasacinis teismas patyrė 17,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai dėl nurodytų šalių turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo turės pasisakyti šis teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Atnaujinti terminą atsiliepimui į ieškovės MB „Valbusta“ kasacinį skundą paduoti.

Atsiliepimą į kasacinį skundą priimti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. kovo 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Gediminas Sagatys

Antanas Simniškis