Baudžiamoji byla Nr. 2K-463-511/2016
Teisminio proceso Nr. 1-06-1-00013-2011-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.18.10; 2.1.7
(S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Armano Abramavičiaus ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S. K. ir jos gynėjo advokato Algio Krušnos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį 70 MGL (2636 Eur) dydžio bauda.
Tuo pačiu nuosprendžiu S. K. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, ir dėl šios dalies baudžiamoji byla jai nutraukta. Taip pat S. K. išteisinta pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamų veikų, kurių padarymas jai inkriminuotas 2005 m., ir BK 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 2 dalį dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymas jai inkriminuotas 2009–2010 m., nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių, tačiau dėl šių nuosprendžio dalių kasacine tvarka nesiskundžiama.
Taip pat skundžiamas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 10 d. nuosprendis, kuriuo nuteistosios S. K. gynėjo apeliacinis skundas atmestas.
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. nuosprendžiu taip pat nuteisti, išteisinti arba byla jiems nutraukta I. K., L. K., J. D., J. G., S. R. ir R. K., tačiau dėl jų teismų sprendimai kasacine tvarka neskundžiami.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. S. K. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad, būdama UAB „S“ buhalterė, pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, 4 straipsnio nuostatą, kad buhalterinė apskaita turi būti organizuota taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, žinodama, kad UAB „S“ direktorius J. D. pasirašė suklastotus dokumentus – 2009 m. spalio 28 d. paramos sutartį Nr. 09/10-28, pagal kurią UAB „S“ įsipareigojo suteikti duomenys neskelbtini 70 000 Lt (20 273,40 Eur) paramą 2009–2010 m. veiklos programai įgyvendinti, ir 2010 m. rugpjūčio 5 d. paramos sutartį, pagal kurią UAB „S“ įsipareigojo suteikti duomenys neskelbtini 150 000 Lt (43 443 Eur) paramą 2009–2010 m. veiklos programai įgyvendinti, 2009–2010 metais įtraukė šiuos suklastotus dokumentus į bendrovės buhalterinę apskaitą, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „S“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009–2010 metus.
2. Kasaciniu skundu nuteistoji S. K. ir jos gynėjas advokatas A. Krušna prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. nuosprendžio bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 10 d. nuosprendžio dalis dėl S. K. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir bylą jai nutraukti.
2.1. Kasatoriai nurodo, kad teismai neteisingai nustatė S. K. inkriminuotos veikos faktines aplinkybes, netinkamai pritaikė BK bendrosios dalies normas, todėl nuteistosios veiką nepagrįstai kvalifikavo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė nuteistosios argumentą, kad ji nesuvokė 2009–2010 metais atliktų veiksmų esmės ir prasmės. Visus bankinius pavedimus iš UAB „S“ į duomenys neskelbtini sąskaitą nuteistoji vykdė bendrovės vadovo J. D. nurodymu, eidama vyr. finansininkės pareigas, turėdama bendrovės valdybos sprendimus dėl paramos suteikimo, paramos sutartis, dokumentus, patvirtinančius paramos gavėjo statusą. J. D. parodymai patvirtina, kad S. K. susitarimo detalių nežinojo, jokiuose sprendimuose dėl paramos teikimo nedalyvavo, apie grąžinamų pinigų kilmę nebuvo informuota ir su pinigų išgryninimu niekaip nebuvo susijusi. Nuteistoji tik po sulaikymo suvokė, kad jos veiksmai galėjo būti neteisėti. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė S. K. parodymus teisme apie tai, kad buvo prigąsdinta ir pirminių apklausų ikiteisminio tyrimo metu nesuvokė, ką kalba. S. K. veiksmuose, susijusiuose su UAB „S“ 2009–2010 metais duomenys neskelbtini teikta parama, nebuvo tyčios.
Kasatoriai teigia, kad teismai bylos aplinkybių dėl kilusių padarinių netyrė, specialistės G. Kononenko neapklausė, apeliacinės instancijos teismas visus įstatyme numatytus alternatyvius padarinius suformulavo kaip atsiradusius realiai. Nepriklausomo auditoriaus Č. Korvelio atlikta analizė apeliacinės instancijos teismui turėjo sukelti abejones dėl specialistės G. Kononenko išvados.
2.2. Kasatoriai teigia, kad S. K. pareikštame kaltinime, taip pat pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nebuvo detalizuota, kokiuose konkrečiuose bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose buvo įrašyti neteisingi duomenys apie paramos teikimą duomenys neskelbtini, tik nurodyta, kad nuteistoji 2009–2010 metais įtraukė suklastotas paramos sutartis į bendrovės buhalterinę apskaitą. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas pakeitė kaltinimo faktines aplinkybes, nurodydamas, kad nuteistoji bankinius pavedimus duomenys neskelbtini įrašė į bendrovės apskaitos registrus ir J. G. J. D. perduotų pinigų neapskaitė buhalteriniuose dokumentuose. Pasak kasatorių, nors pagal kasacinio teismo praktiką baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-36/2010, 2K-499/2010, 2K-296/2011 kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jų kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami ir apeliaciniame procese, tačiau šiuo atveju veikos faktinės aplinkybės buvo pakeistos iš esmės skirtingomis, taip buvo suvaržyta S. K. teisė į gynybą ir pažeisti BPK 256 straipsnio reikalavimai.
2.3. Kasatoriai pažymi, kad teismai netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, kartais rėmėsi prielaidomis, savo subjektyvia nuomone, o ne byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 reikalavimus. Dėl to buvo suvaržytos nuteistosios teisės, o minėti pažeidimai sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus. Anot kasatorių, priimant dėl S. K. apkaltinamąjį nuosprendį iš esmės buvo remtasi tik pradiniame ikiteisminio tyrimo etape gautais įrodymais, o bylos nagrinėjimo teisme metu surinkti įrodymai ir jais patvirtinti duomenys pakankamai neįvertinti, todėl tai turėtų būti įvertinta kaip teismų šališkumas.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Dainius Baraniūnas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti.
3.1. Prokuroras nurodo, kad didžioji dalis kasatorių argumentų skirta teismų nustatytų faktinių aplinkybių vertinimui, nesutikimui su jomis, t. y. fakto klausimams, tačiau tai nėra kasacinio skundo objektas. Abiejų instancijų teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad S. K. suvokė, jog UAB „S“, sudarydama paramos sutartis su duomenys neskelbtini, realiai paramos neteikė, o didžiosios dalies pervestų pinigų grąžinimas bendrovei sąmoningai neatsispindėjo buhalterinėje apskaitoje.
3.2. Pasak prokuroro, kasacinio skundo argumentai dėl S. K. psichinės būsenos apklausos metu nepagrįsti, o teismų nuosprendžiuose suformuluotos išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad S. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui, laikytini įrodymais BPK 20 straipsnio prasme, o S. K. parodymai apie parodymus, duotus nesuvokiant, ką kalba, pripažinti kaip nepagrįsti jokiais byloje surinktais įrodymais.
3.3. Prokuroras nesutinka su kasacinio skundo argumentu, kad teismai netyrė aplinkybių dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo padarinių atsiradimo. Anot prokuroro, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad specialistė G. Kononenko, įvertinusi apžiūrimus dokumentus, pateikė išvadą, jog į UAB „S“ buhalterinę apskaitą įtraukus melagingus duomenis apie tariamos paramos teikimą duomenys neskelbtini negalima nustatyti UAB „S“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pagrindo abejoti specialistės kompetencija ar jos padarytomis išvadomis nėra, o nustatytos aplinkybės leidžia teigti, jog S. K. sąmoningais tyčiniais veiksmais iškraipė UAB „S“ buhalterinę apskaitą. Kartu apeliacinės instancijos teismas detaliai nurodė, dėl kokių priežasčių nesutinka su S. K. gynėjo apeliacinio skundo teiginiu, kad nėra įrodyti apgaulingo apskaitos tvarkymo padariniai, kuriuos nustatė specialistė.
3.4. Prokuroras teigia, kad apeliacinės instancijos teismas taip pat detaliai pasisakė apie tai, kodėl nėra pagrindo byloje remtis nepriklausomo auditoriaus Č. Korvelio išvada dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarinių nebuvimo. Apeliacinės instancijos teismo išvada pagrįsta, abejoti ja nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
3.5. Prokuroras taip pat nesutinka su kasacinio skundo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas faktines veikos aplinkybes pakeitė iš esmės skirtingomis. Pasak prokuroro, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad UAB „S“ apskaitos registras (apyvartos žiniaraštis, sąskaita Nr. 6120) laikytinas bendrovės buhalterinės apskaitos sudedamąja dalimi, nes jame buvo užregistruotos ūkinės operacijos, susijusios su tariamos paramos teikimu duomenys neskelbtini. Dėl to teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad tokios nustatytos aplinkybės pakanka konstatuoti, jog S. K. sąmoningais tyčiniais veiksmais iškraipė UAB „S“ buhalterinę apskaitą.
4. Nuteistosios S. K. ir jos gynėjo advokato A. Krušnos kasacinis skundas atmestinas.
Dėl įrodymų vertinimo ir BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo.
5. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis) arba netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka, faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
6. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
6.1. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad UAB „S“ su duomenys neskelbtini sudarytos paramos sutartys buvo fiktyvios, t. y. jomis realiai parama visuomeninei organizacijai nebuvo suteikta, o iš UAB „S“ banko sąskaitos į duomenys neskelbtini banko sąskaitą pervesti pinigai nusikalstamais tikslais buvo pasidalinti tarp asmenų. Kartu nustatyta, kad S. K., būdama UAB „S“ buhalterė ir žinodama, jog šios bendrovės direktorius J. D. pasirašė dvi tikrovės neatitinkančias sutartis dėl paramos su duomenys neskelbtini, šiuos dokumentus įtraukė į UAB „S“ buhalterinę apskaitą, dėl ko nebuvo galima iš dalies nustatyti 2009–2010 metų UAB „S“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
6.2. Nesutiktina su kasacinio skundo teiginiais, kad teismų išvados dėl to, jog nuteistoji S. K. padarė BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, grindžiamos prielaidomis. Teismai šias išvadas grindė teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais – specialisto išvada, nuteistosios S. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir kitais įrodymais, išdėstytais pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiuose. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, atliko byloje įrodymų tyrimą, kurio metu ištyrė prie nuteistųjų J. D. ir S. K. apeliacinių skundų pridėtus dokumentus. Dar kartą išanalizavęs ir įvertinęs nuteistojo J. D. pačios nuteistosios S. K. parodymus, specialistės G. Kononenko išvadas, nepriklausomo auditoriaus Č. Korvelio atliktos UAB „S“ 2008–2012 metų ūkinės–finansinės veiklos rodiklių duomenis ir kitus rašytinius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad bylos įrodymai patvirtina, jog S. K. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką (BK 222 straipsnio 1 dalis).
6.3. Pagal kasacinio skundo turinį teiginiai dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimo skunde grindžiami tuo, kad teismams vertinant nuteistosios parodymus ir nustatant, jog ji suvokė daranti nusikalstamą veiką ir inkriminuotus BK 222 straipsnyje numatytus nusikalstamos veikos padarinius, iš esmės buvo remtasi tik ikiteisminio tyrimo etape gautais įrodymais, o bylos nagrinėjimo teisme metu surinkti įrodymai nebuvo pakankamai neįvertinti, be to, teismo posėdyje neapklausta specialistė G. Kononenko.
6.4. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
6.5. Teismas, nustatydamas bylos aplinkybes, turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, nesuteikdamas jiems didesnės svarbos pagal tai, ar jie gauti ikiteisminio tyrimo metu, ar bylą nagrinėjant teisme. Teismas privalo visus įrodymus ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje, įvertinti tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek jų visumą. Konstatuojant tikrąsias bylos aplinkybes yra svarbus teisėtais būdais gautų įrodymų patikimumas, o ne tai, ar jie gauti ikiteisminio tyrimo metu, ar nagrinėjant bylą teisme.
6.6. Išvadas apie tai, kad S. K. suklastotus dokumentus įtraukus į bendrovės buhalterinę apskaitą nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „S“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, teismai grindė specialistės G. Kononenko išvada. Dėl specialisto šaukimo į teismo posėdį pažymėtina, kad pagal BPK 284 straipsnio 2 dalies nuostatas specialistas į teismo posėdį šaukiamas apklausai tik tuo atveju, kai teismas nusprendžia, kad jo parodymai būtini specialisto išvadai paaiškinti ar papildyti. Nagrinėjamoje byloje tokio būtinumo nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl šios išvados patikimumo ir pagrįstai konstatavo, kad abejoti specialistės kompetencija ir jos padaryta išvada nėra pagrindo. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas vertino ir nepriklausomo auditoriaus Č. Korvelio atliktos UAB „S“ ūkinės–finansinės veiklos rodiklių duomenis ir juos motyvuotai pripažino nepatikimais. Buvo nustatyta ir tai, kad S. K. per tarpininką J. G. neoficialiai grąžintų pinigų bendrovės buhalterijoje neapskaitė ir perdavė juos J. D., kuris neteisėtai jais disponavo kaip nuosavais. Įvertinęs šiuos ir kitus bylos įrodymus tiek atskirai, tiek kaip visumą, apeliacinės instancijos teismas padarė įrodymais pagrįstą išvadą, kad nuteistajai įtraukus fiktyvius dokumentus į UAB „S“ buhalterinę apskaitą dėl paramos suteikimo duomenys neskelbtini, kilo S. K. inkriminuoti BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padariniai.
6.7. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl nuteistosios S. K. kaltės, išsamiai išnagrinėjo ne tik S. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu, bet ir kitus bylos duomenis. Nuteistosios parodymus gretindamas su kitais bylos duomenimis apeliacinės instancijos teismas įrodymais argumentuotai pripažino S. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir motyvavo, kodėl nesivadovavo dalimi nuteistosios parodymų, duotų teisiamajame posėdyje. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad minėti nuteistosios parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, buvo nenuoseklūs, prieštaringi ir nemotyvuotai kaitaliojami. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ir argumentuotai atmetė nuteistosios versiją, kad duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu S. K. nesuvokė, ką kalbėjo, kad buvo prigąsdinta. Pagal bylos duomenis ji analogiškas veikos padarymo aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu parodė kelių apklausų metu, analogiškus parodymus davė ikiteisminio tyrimo teisėjui; tarp šių apklausų buvo pakankamai ilgas laiko tarpas, duodama parodymus ji naudojosi gynėjo paslaugomis, tačiau neturėjo jokių pastabų dėl tariamo kitų asmenų poveikio ar būklės, kliudančios dalyvauti apklausoje ir duoti parodymus. Apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo S. K. parodė, kad UAB „S“ direktorius J. D. sakė jai, jog bendrovė rems duomenys neskelbtini, bet pinigai grįš, o UAB „S“ turės atsilyginti 10 procentų nuo pervestos pinigų sumos; kad suprato, jog tokie veiksmai yra neteisėti, tačiau sutiko juos daryti. Pažymėtina, kad apie asmens kaltę sprendžiama ne tik iš jo parodymų, bet ir objektyvių bylos duomenų. Išvadas, kad nuteistoji suvokė daranti jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, apeliacinės instancijos teismas grindė ne tik jos parodymais, bet ir byloje nustatytomis aplinkybėmis apie nuteistosios veiksmus, minėtas suklastotas sutartis įtraukus į įmonės buhalterinę apskaitą – po to, kai nuteistoji tariamai pagal šias sutartis pervesdavo pinigų sumas į duomenys neskelbtini banko sąskaitą, nepraėjus ilgam laiko tarpui tas pats asmuo – J. G. atveždavo ir perduodavo išgrynintus pinigus S. K., kuri juos perduodavo J. D., šių pinigų oficialiai neapskaitydama įmonės buhalterinėje apskaitoje.
7. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacine tvarka apskųstas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atliktas įrodymų vertinimas esminių trūkumų neturi. Visi duomenys, kuriais teismai grindė savo išvadas, nustatydami faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Teismų atliktas įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nuteistosios S. K. veika pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai.
Dėl kasatorių argumentų dėl kaltinimo pakeitimo apeliacinės instancijos teisme
8. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas faktines bylos aplinkybes pakeitė iš esmės skirtingomis, taip pažeidė BPK 256 straipsnio reikalavimus ir suvaržė nuteistosios S. K. teisę į gynybą. Kasatoriai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje pakeitė kaltinime nurodytas faktines aplinkybes dėl suklastotų paramos sutarčių įtraukimo į bendrovės buhalterinę apskaitą į faktines aplinkybes dėl bankinių pavedimų duomenys neskelbtini įrašymo į bendrovės apskaitos registrus ir J. G. perduotų J. D. pinigų neapskaitymo apskaitos dokumentuose.
8.1. Pagal BPK 255 straipsnio 2 dalį kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. BPK 256 straipsnyje įtvirtintas kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo procesas teisme.
Pagal teismų praktiką faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo teisiamojo teisę į gynybą. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-13/2006, 2K-233/2008, 2K-381/2011, 2K-651/2012, 2K-282/2013, 2K-262/2014).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiuose išdėstytą S. K. padarytos nusikalstamos veikos aprašymą kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės nebuvo pakeistos, tačiau, aptariant kaltinime nurodytą suklastotų paramos sutarčių įtraukimą į bendrovės buhalterinę apskaitą ir vertinant to padarinius, detalizuotos, atsižvelgiant į su šių sutarčių įtraukimu į apskaitą susijusius byloje esančius duomenis apie bankinių pavedimų duomenys neskelbtini įrašymą į bendrovės apskaitos registrus ir J. G. per S. K. perduotų J. D. pinigų neapskaitymo buhalterinėje apskaitoje dokumentuose faktus. Tai neturėjo jokios įtakos S. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos (BK 222 straipsnio 1 dalis) kvalifikavimui, bausmei ar kitokios teisinės reikšmės gynybai, t. y. dėl to nepasikeitė nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, dalykas, būdas, padariniai. Iš bylos medžiagos matyti, kad bylos proceso metu gynyba iš esmės buvo orientuota paneigti tai, kad S. K. suprato, jog parama buvo teikiama fiktyviai, įskaitant ir neapskaitytų pinigų įmonei UAB „S“ grąžinimo faktus, kas atsispindi ir nuteistosios S. K. gynėjo advokato A. Krušnos baigiamojoje kalboje pirmosios instancijos teismo posėdyje. Taigi apeliacinės instancijos teismo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių detalizavimas neturėjo įtakos nuteistosios gynybos organizavimui.
8.2. Atsižvelgus į tai, S. K. teisės žinoti kuo kaltinama, jos teisę į gynybą ir teisingą teismą, esminių BPK 10 straipsnių, 44 straipsnio 7 dalies, 225, 256 straipsnių pažeidimų teismai nepadarė.
Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžių keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais ir pagrįstais.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistosios S. K. ir jos gynėjo advokato Algio Krušnos kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Tomas Šeškauskas
Armanas Abramavičius
Eligijus Gladutis
