A. J. pagal BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-453-648/2016 Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00421-2013-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.2;

1.2.29.1; 1.1.4.2; 2.1.15.3.

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Vytauto Piesliako ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorei Sigutei Malinauskienei,

nuteistiesiems A. J., R. L.,

gynėjams advokatams Arūnui Petrauskui, Liutaurui Lukošiui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. J., A. J. ir R. L. kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 7 d. nuosprendžio.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu A. J., R. L. ir A. J. buvo išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. F. bei civilinio ieškovo UAB M. pareikšti civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 7 d. nuosprendžiu panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nuosprendis ir:

A. J. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir sumokėti į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą 10 MGL (377,6 Eur) dydžio įmoką.

R. L. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir sumokėti į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą 10 MGL (377,6 Eur) dydžio įmoką.

Iš A. J., A. J., R. L. ir UAB „S.“ solidariai priteista 48 565,59 Eur UAB M. turtinei žalai, G. F. 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Šioje byloje pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį nuteistas ir juridinis asmuo UAB „S.“, bet kasacinis skundas dėl jo nepaduotas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistųjų ir jų gynėjų, prašiusių kasacinius skundus tenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinius skundus tenkinti iš dalies, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

1. A. J., A. J. ir R. L. nuteisti už tai, kad, veikdami kartu, vieninga tyčia, klastojo dokumentus ir apgaule UAB „S.“ naudai išvengė turtinės prievolės sumokėti UAB M. 97 391,10 Lt bei įgijo turtinę teisę į UAB M. priklausančius 102 636,21 Lt.

A. J., kuris nuo 2012 m. liepos 2 d. ėjo UAB „F.“ direktoriaus pareigas, nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2013 m. sausio 21 d., su R. L., kuris nuo 2010 m. gegužės 17 d. buvo UAB „S.“ darbų vadovu, ir su A. J., kuris nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. ėjo UAB „S.“ direktoriaus pareigas, iš anksto susitarė kaip ne tik nesumokėti įmonei UAB M. už mechanizmų nuomą pagal šios išrašytas PVM sąskaitas faktūras (2012 m. spalio 31 d. serija MNC Nr. 2120778 29 147,10 Lt, 2012 m. lapkričio 30 d. serija MNC Nr. 2120780 55030,80 Lt, 2012 m. gruodžio 17 d. serija MNC Nr. 2120781, 13 213,20 Lt) iš viso 97 391,10 Lt, bet ir padaryti šią įmonę skolininke.

A. J., kaip UAB „F.“ direktorius, savo parašu ir antspaudu patvirtino žinomai suklastotą rangovo UAB „F.“ 2012 m. gruodžio 14 d. raštą–pretenziją, kad neva dėl UAB „S.“ atliekamų kasimo darbų Vilniuje, (duomenys neskelbtini), buvo pažeisti: lauko elektroninių ryšių tinklas, lauko vandentiekio tinklo atkarpa, lauko buitinių nuotekų tinklo atkarpa, lauko vandentiekio tinklo dalis, esamo elektros tinklo dalis, dėl to rangos darbų negalėjo atlikti kiti rangovai, nors realiai jokių pažeidimų ir defektų šalinimo nebuvo.

A. J., kaip UAB „F.“ direktorius, patvirtino parašu bei įmonės antspaudu ir R. L., kaip UAB „S.“ darbų vadovas, patvirtino parašu žinomai suklastotą 2012 m. gruodžio 14 d. lokalinę sąmatą S001-1, kurioje detalizavo 2012 d. gruodžio 14 d. defektiniame apžiūros akte nurodytą neva esamų pažeidimų ištaisymo kainą 200 027,31 Lt, ir šį žinomai suklastotą dokumentą pridėjo prie nenustatytomis aplinkybėmis suklastoto 2012 m. gruodžio 14 d. defektinio apžiūros akto, kuriame nurodyta, kad neva statybos techninės priežiūros vadovas T. D., dalyvaujant UAB „S.“ darbų vadovui R. B. ir UAB M. direktoriui G. F., aprašė objekte Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tariamai padarytus pažeidimus, jų šalinimo būdus ir pažeidimų ištaisymo kainą 200 027,31 Lt, kuri detalizuota jau minėtame priede Nr. 1 – lokalinėje sąmatoje.

A. J., kaip UAB „F.“ direktorius, parašu bei įmonės antspaudu ir R. L., kaip UAB „S.“ darbų vadovas, parašu patvirtino žinomai suklastotą 2012 m. gruodžio 31 d. pažymą Nr. A001 apie 2012.12.17-2012.12.31 atliktus statybos ir remonto darbus ir išlaidas, kurioje nurodyta, kad neva rangovo UAB „S.“ atstovas darbų vadovas R. L. pridavė minėtus 200 027,31 Lt (su PVM) vertės defektų ištaisymo darbus užsakovo UAB „F.“ atstovui direktoriui A. J., ir žinomai suklastotą 2012 m. gruodžio 31 d. atliktų darbų aktą A001 2012.12.17-2012.12.31, kuriame detalizuoti neva atlikti darbai ir 200 027,31 Lt išlaidos.

Kai 2013 m. sausio 11 d. UAB M. įspėjimu dėl bankroto bylos iškėlimo informavo UAB „S.“ dėl neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir dėl to susidariusios 97 391,10 Lt skolos bei 6363,92 Lt delspinigių, kartu nurodydama, kad laiku neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų UAB M. įstatymų nustatyta tvarka kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, A. J., kaip UAB „S.“ direktorius, parašu ir įmonės anspaudu patvirtino žinomai suklastotą 2013 m. sausio 21 d. UAB „S.“ raštą „Dėl vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo“, kad neva dėl UAB M. netinkamo nuomos sutarties vykdymo buvo pažeisti lauko elektroninių ryšių tiltas, lauko vandentiekio tinklo atkarpa, lauko buitinių nuotekų tinklo atkarpa, lauko dujotiekio tinklo dalis, esamo elektros tinklo dalis, dėl to UAB „S.“ patyrė 200 027,31 Lt žalos, kuriuo vienašališkai įskaitė UAB M. 97 391,10 Lt dydžio reikalavimą į UAB „S.“ 200 027,31 Lt dydžio reikalavimą ir nurodė UAB M. sumokėti UAB „S.“ 102 636,21 Lt, ir šį žinomai melagingą dokumentą A. J. išsiuntė UAB M.

2. Kasaciniu skundu nuteistasis A. J. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 7 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. išteisinamąjį nuosprendį.

2.1. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas išteisinamąjį nuosprendį ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nesilaikė BPK 20 straipsnio 4, 5 dalių, 305, 331 straipsnių reikalavimų, nes iš esmės perrašė kaltinamojo akto dalį, kurioje nurodoma, dėl kokio kaltinimo kasatorius A. J. bei kitas nuteistasis A. J., buvo perduoti teismui, bet dėl A. L. veiksmų nepasisakė, nors jį įvardijo kaip bendrininką; ne tik neišdėstė įrodytomis pripažintinų nusikaltimų veikų aplinkybių, bet ir neatskleidė jų esmės, turinio ir mechanizmo, neįvardijo konkrečių kiekvieno iš kaltininkų veiksmų, jų veikų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių ir jų tarpusavio sąsajos, nenurodė, kokių įrodymų pagrindu padarė konkrečias išvadas. Minėtų BPK reikalavimų nesilaikymas sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

2.2. Kasatorius pažymi, kad iš bylos medžiagos, apklaustų liudytojų T. D., V. T., A. M., G. F. parodymų matyti, jog UAB „F.“ objekte atstovavo ir visus klausimus derino A. M., o UAB „S.“ – V. T. ir R. B. Kasatorius statybų procese nedalyvavo ir objekte nebuvo, kas vyko objekte, kokios buvo avarijos ar nekokybiškai atlikti darbai, nežinojo ir nesidomėjo, jo darbo sritis buvo užtikrinti projekto finansavimą. Apkaltinamajame nuosprendyje dėl pažeidimų statybvietėje padarymo teismas išvardijo byloje apklaustų liudytojų parodymus, nurodė trijų kaltinamųjų pozicijas, ir padarė išvadą, kad kasatorius eidamas bendrovės vadovo pareigas negalėjo nesidomėti realia situacija statybvietėje, o kaltinime nurodytus dokumentus pasirašė pasitikėdamas kitų asmenų pateikta informacija. Tačiau tokiai teismo išvadai padaryti byloje nėra įrodymų, jų savo išvadai argumentuoti nepateikė ir teismas. Teismo nurodyti liudytojai T. D., A. M., G. F., R. B., V. T., Č. S., V. P., apklausti pirmosios instancijos teisme, nenurodė, kad būtų kasatorių informavę apie avarijas, neatliktus ar nekokybiškai atliktus darbus, pretenzijas, defektų aktus ar lokalines sąmatas, kad kas nors iš UAB „S.“ ar UAB M. vadovų ar darbuotojų būtų kada nors su kasatoriumi bendravęs apie statybvietėje įvykusią avariją ar dėl to kilusį ginčą. Byloje nėra įrodymų, kad kasatoriui kas nors būtų pateikęs ar supažindinęs jį su informacija apie jam inkriminuotus suklastotus dokumentus (pretenziją, lokalinę sąmatą, defektinį apžiūros aktą, pažymą). Priešingai, byloje apklaustas UAB M. vadovas G. F. nurodė, jog, gavus iš A. J. pretenziją, bandė su juo aiškintis kilusį nesusipratimą, t. y. aiškinosi su UAB „S.“ vadovais. G. F. kategoriškai nurodė, jog kasatoriaus A. J. statybos objekte niekada nėra matęs, niekada nėra bendravęs, neieškojo ir nesiaiškino net gavęs pretenziją, nes tai buvo UAB „S.“ ir UAB M. ginčas. Kasatorius iki ikiteisminio tyrimo pradžios su A. J. ir R. L. nebuvo pažįstamas, nežinojo apie suklastotų dokumentų egzistavimą ir ten esančius jo parašų antspaudus. Apie kilusį ginčą jį informavo T. D. ar A. M., bet jau prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, o ne 2012 metų pabaigoje, kai tarp UAB „S.“ ir UAB M. kilo ginčas. Šias aplinkybes, kurios atitinka tikrovę ir nėra prieštaringos, jis ir nurodė apklausų metu. Teismai nustatė, kad būtent tarp UAB „S.“ (A. J. ir R. L.) bei UAB M. (G. F.) buvo sutartiniai santykiai (dėl statybos, rangos, mechanizmų nuomos, darbų atlikimo ir jų kokybės), kilo nesutarimai dėl darbų ir vyko ginčai teisme, kuriuose kasatorius nedalyvavo. Visa tai patvirtina, kad kasatoriaus veiksmai nebuvo nusikalstami. Tačiau teismas šių kasatorių teisinančių aplinkybių netyrė, nevertino ir dėl jų nepasisakė, o padarė nepagrįstas išvadas. Apkaltinamajame nuosprendyje deklaratyviai nurodyta, kad kasatorius buvo bendrovės vadovas ir nesidomėjimas realia situacija būtų nesuprantamas bei nesuderinamas su verslo logika.

2.3. Kasatorius viso proceso metu tvirtino, kad inkriminuojamų suklastotų dokumentų iki baudžiamosios bylos iškėlimo nematė, jų turinio nežino ir jų nėra pasirašęs, o juo labiau panaudojęs siekiant kažką apgauti. Jam pateikto kaltinimo formuluotėje nurodyta, kad jis neva jam inkriminuotus suklastotus dokumentus patvirtino savo parašu ir atspaudu. Apkaltinamajame nuosprendyje teismas jau neteigia, kad kasatorius juos būtų pasirašęs, o nurodo, kad jie buvo patvirtinti jo parašo antspaudu, kurį galėjo uždėti dokumentuose pats arba kiti asmenys su jo žinia ar be jo žinios. Kartu teismas nurodo, kad kasatorius nesipiktino, kai nepažįstami R. L. ir A. J. klastojo jo parašą, pavogdami ar patys pasidarydami jo parašo faksimilę. Kokių faktinių bylos duomenų pagrindu teismas daro tokias prielaidas, nėra nurodyta. Iš tokios formuluotės aišku, kad suklastoti dokumentai nėra kasatoriaus pasirašyti, bet toliau nuosprendyje teismas nurodo, jog suklastotus dokumentus kasatorius pasirašė. Bylos medžiaga patvirtina, kad viso proceso metu netirta ir nesiaiškinta, iš kur atsirado ir kas disponavo kasatoriaus parašo faksimile, nors apžiūrėjus matyti, kad ant inkriminuojamų suklastotų dokumentų nėra kasatoriaus parašų, tik parašo faksimilės padarytas antspaudas. Apeliacinės instancijos teismas, nesilaikydamas BPK 255 straipsnio 2 dalies reikalavimų, neinformuodamas proceso dalyvių, jį nuteisė pagal pakeistas faktines bylos aplinkybes, kad suklastoti dokumentai patvirtinti paties kasatoriaus ar trečiųjų asmenų su jo žinia ar be jos, ar jam nepažįstamų asmenų suklastojus jo parašą, pavagiant ar patiems pasidarant jo parašo faksimilę. Iš tokios teismo formuluotės nėra suprantama, kas atliko dokumentų suklastojimo veiksmus, kasatoriaus parašo faksimile patvirtindamas keturis dokumentus, todėl nėra nustatytas veikų subjektas, o nesant bent vieno nusikaltimo sudėties elemento, asmuo negali būti pripažintas kaltu (BK 2 straipsnio 4 dalis). Be to, nuosprendyje išvardytos kasatoriaus parašo panaudojimo galimybės rodo, kad tai galėjo būti padaryta tyčia ar dėl neatsargumo, ar visai be kasatoriaus žinios, o veikos, numatytos BK 300 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, gali būti padarytos tik veikiant tiesiogine tyčia. Teismas, taip pat ignoruodamas BPK 255 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nuosprendyje konstatavo, kad kasatorius, A. J. bei R. L. pasirašė kaltinime nurodytus dokumentus ir juos pateikė UAB M., nors kaltinime kasatoriui nėra inkriminuojamos suklastotų dokumentų panaudojimas. Taip pat neaišku, kokiu pagrindu teismas nusprendė, kad kasatorius, A. J. ir R. L. veikė bendrininkų grupe, nes suklastotuose dokumentuose yra visų trijų parašai, kai nuosprendyje jau buvo konstatavęs, jog kasatoriaus parašų suklastotuose dokumentuose nėra (o kas ir kaip panaudojo kasatoriaus parašo faksimilę, nenustatyta) ir kad byloje nesurinkta duomenų apie jų tarpusavio santykių pobūdį bei intensyvumą, apie tai, kad jie tarėsi ar derino tarpusavio veiksmus, ir dėl to pašalinęs iš kaltinimo organizuotos grupės požymį.

2.4. Kasatorius pažymi, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl dokumentų, kurie galbūt suklastoti ir kuriuose galbūt yra kasatoriaus, A. J. ir R. L. parašai, laikantis BPK 80 straipsnio 1 punkto reikalavimų 2013 m. liepos 10-13 dienomis kaip specialūs liudytojai apie savo pačių galbūt padarytą veiką buvo apklausti A. J., R. L., T. D., o kasatorius dėl analogiškų aplinkybių 2014 m. vasario 10 d. buvo apklaustas kaip liudytojas, nors buvo klausinėjamas apie savo galbūt padarytą nusikalstamą veiką. Šio byloje esančio teismo posėdžio protokolo civilinėje byloje turinys patvirtina, kad kasatorius buvo apklaustas kaip liudytojas dėl tų pačių aplinkybių, dėl kurių jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, ir kaip specialūs liudytojai apklausti A. J., R. L., T. D. bei tiriamos jo galbūt nusikalstamos veikos, bet kasatoriui prieš apklausą nebuvo išaiškintos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 191 straipsnio 2 dalies nuostatos, nors byloje dalyvavę asmenys šia informacija disponavo. Dėl to, kasatoriaus manymu, buvo pažeistos jo teisės, numatytos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje, BPK 80 straipsnio 1 punkte ir 82 straipsnio 3 dalyje, CPK 191 straipsnio 2 dalyje, jo parodymai turėtų būti pripažinti gautais pažeidžiant proceso reikalavimus ir jais negalima vadovautis.

2.5. Kasatorius teigia, kad iš byloje pareikšto civilinio ieškinio matyti, jog UAB M. patyrė nuostolių, nes UAB „S.“ su ja laiku neatsiskaitė ir įvėlė į civilinį ginčą, tai nurodyta ir įsiteisėjusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. sprendime. Teismui neištyrus ir nepasisakius, kas pagamino ir panaudojo kasatoriaus parašo faksimilę uždedant spaudą ant suklastotų dokumentų, nėra pagrindo teigti, kad tarp kasatoriaus veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys, todėl ieškinio klausimas gali būti sprendžiamas tik nustačius nusikalstamas veikas padariusius asmenis. Be to, patenkindamas UAB M. ieškinį, teismas be pagrindo įtraukė ir 136 100,50 Lt sumą, kuri civiliniams ieškovams jau priteista įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. sprendimu, o tai nesuderinama su teisingumo principu.

3. Kasaciniais skundais nuteistieji A. J. ir R. L. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 7 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nuosprendį be pakeitimų, arba panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 7 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

3.1. Kasatoriai skunduose dėsto iš esmės identiškus argumentus ir teigia, kad apeliacinės instancijos teismas buvo šališkas, tyrė ir vertino tik juos kaltinančius duomenis, o teisinančius įrodymus ignoravo, dėl to pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio, 305 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Apkaltinamasis nuosprendis iš esmės pagrįstas išskirtinai liudytojo R. B. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kuriais remtis nėra teisinio pagrindo, nes 1) nesudarius galimybių užduoti klausimus R. B., pažeista kasatorių teisė į gynybą, 2) šie parodymai duoti BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies tvarka, t. y. kaip asmens, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galbūt padarytą nusikalstamą veiką, o tai kelia abejonių jų patikimumu, 3) šie parodymai duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, o ne ikiteisminio tyrimo teisėjui, kai pagal BPK 301 straipsnio 1 dalį, teismas nuosprendį galima grįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, o BPK 276 straipsnio 4 dalies prasme nėra aišku, kokius kitus byloje esančius įrodymus jais galima patikrinti. Apeliacinės instancijos teismas neišdėstė visų ištirtų įrodymų, nesujungė jų į vieną loginę grandinę ir nevertino jų visumos, t. y. ignoravo kasatorių parodymus, nevertino prieštaravimų liudytojų A. M., T. D., R. B. parodymuose bei tos jų parodymų dalies, kuri teisina kasatorius. Kasatorių A. J. ir R. L. kaltė iš esmės grindžiama tuo, kad objekte nebuvo padaryta tokio dydžio defektų, dokumentuose nurodoma pernelyg didelė, realybės neatitinkanti ir nelogiška objekte neva padarytų defektų šalinimo kaina, bet, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vien paminėtų objektyvių aplinkybių nepakanka sprendžiant apie subjektyvųjį nusikaltimo požymį – kasatorių tiesioginę tyčią, kuri byloje nebuvo nustatyta. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad kasatoriai suklastojo kaltinime nurodytus dokumentus ir UAB „S.“ naudai išvengė turtinės prievolės sumokėti UAB M. 97 391,10 Lt bei įgijo teisę į UAB M. priklausančius 102 636,21 Lt. Byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai nepatvirtina, kad kasatoriai ir A. J., kurį jie pirmą kartą pamatė tik teisiamojo posėdžio metu, veikė bendrininkų grupe. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas apie bendrininkavimo formą, konstatavo, kad byloje nesurinkta duomenų apie kasatorių ir A. J. tarpusavio santykių pobūdį bei intensyvumą, nėra informacijos apie tai, kaip jie tarėsi ar derino tarpusavio veiksmus, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad jie veikė organizuota grupe, bet tuos pačius požymius nurodė motyvuodamas bendrininkų grupės buvimą, taip pat padarė išvadą, kad visi kaltinamieji yra nusikalstamų veikų vykdytojai, nes visų parašai yra ant žinomai suklastotų dokumentų, kurie buvo pagrindas vėliau padaryti sukčiavimą. Teismas nevertino ir neanalizavo kasatorių parodymų, juos atmetė kaip gynybos versiją, pateiktą įvykių seką laikė neįtikima ir nelogiška, nesant jokių kasatorių nurodytas aplinkybes paneigiančių objektyvių duomenų.

3.2. Kasatoriai A. J. ir R. L. teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai jų kaltę dėl sukčiavimo grindžiančiu faktu laikė aplinkybę, kad buvo kreiptasi į teismą civiline tvarka ieškiniu, prašant ginti tariamai pažeistas teises, išreikalaujant iš UAB M. nesumokėtą statybų metu patirtų nuostolių atlyginimo dalį, taip pat nepagrįstai konstatavo, kad esminės reikšmės neturi aplinkybė, jog UAB M. nepasidavė apgaulei, neatliko reikalaujamų mokėjimų. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje nenustatytas veiką kvalifikuojantis požymis – didelė žala, nes pagal bylos duomenis, jokios turtinės prievolės kaltinamieji neišvengė ir jokios turtinės teisės neįgijo, o dėl kaltinime nurodytų pinigų sumų vykęs ginčas buvo išspręstas teisme civilinio proceso tvarka Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3650-391/2015 pagal ieškovo UAB „S.“ ieškinį atsakovui UAB M., kuris yra įsiteisėjęs ir vykdytinas. Be to, kaltinamieji nerealizavo esminio objektyviojo sukčiavimo požymio – apgaulės, nes UAB M. nebuvo suklaidinta, kaip viso proceso metu patvirtino jos direktorius G. F., o nagrinėjamoje situacijoje tarp UAB „S.“ ir UAB M. susiklostė civiliniai teisiniai santykiai. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nepagrįstai nurodė, kad UAB M. pasunkėjo galimybė atgauti civiline tvarka priteistus pinigus dėl UAB „S.“ iškeltos restruktūrizavimo bylos, nes kaltinime nurodytu laikotarpiu, t. y. 2012 m. pabaigoje, 2013 ir 2014 metais UAB „S.“ veikla nebuvo nuostolinga, o restruktūrizavimo byla iškelta tik 2015 m. vasario 3 d. Byloje nustatyta, kad pažeidimai statybų objekte padaryti buvo, bet kilo ginčas dėl jų masto ir pašalinimo kainos, akivaizdu, kad UAB M. žinojo visus UAB „S.“ ir jų vadovų duomenis, todėl nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad UAB „S.“ ir kasatorių A. J. bei R. L. veiksmai pasunkino asmens identifikavimą ar sandorio įrodinėjimą, civilinių sutarčių vykdymą ir pažeistos teisės atkūrimą civilinio proceso tvarka, darė problemišką civilinės atsakomybės priemonių įgyvendinimą be teisėsaugos institucijų įsikišimo arba net ir esant teismo sprendimui, kuriuo vienai šaliai pripažįstama teisė į turtą, sutarčių (ir teismo sprendimų) vykdymą neįmanomą.

3.3. Taigi, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, kuris objektyviai, išsamiai ir nešališkai įvertino bylos faktinius duomenis, padarė teisingas bei teisiškai pagrįstą išvadas ir priėmė išteisinamąjį nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas nepašalino byloje esančių prieštaravimų, išvadas dėl kasatorių kaltės padarė neatnaujinęs įrodymų tyrimo ir jų nepagrindė neginčytinais ir patikimais įrodymais, taip pat nepagrįstai ir nemotyvuotai konstatavo, jog baudžiamojon atsakomybėn trauktinas ir juridinis asmuo UAB „S.“.

4. Nuteistųjų A. J., A. J. ir R. L. kasaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Dėl BPK reikalavimų laikymosi apeliacinės instancijos teisme

5. Kasaciniuose skunduose kasatoriai teigia, kad yra pažeisti BPK 20 straipsnio 4, 5 dalių, 44 straipsnio, 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies, 255 straipsnio 2 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305, 331 straipsnių reikalavimai ir šie pažeidimai, pasak kasatorių, yra esminiai.

6. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatinėjant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>).

7. Taigi nuteistųjų kasacinių skundų teiginiai, kuriais išreiškiamas nesutikimas su apeliacinės instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pateikiant savą įrodymų vertinimo interpretavimą, nesant teisinių argumentų, leidžiančių konstatuoti, kad buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Tokie kasacinių skundų teiginiai nagrinėtini pagal apeliacinės instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes tiek, kiek jie susiję su baudžiamojo įstatymo taikymu ir esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais.

8. BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos, nesiėmus įmanomų priemonių nustatyti visų teisingam bylos išsprendimui reikšmingų aplinkybių; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus darytos klaidos dėl įrodymų turinio, įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse reikalavimus atitinka; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTg3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-587/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-587/2014">2K-587/2014</a>, 2K-7-176-303/2015, 2K-471-507/2015, 2K-483-976/2015 ir kt.).

9. Atsakant į kasacinio skundo teiginius dėl apeliacinės instancijos teismo atlikto bylos įrodymų vertinimo pažymėtina, kad priešingai, nei teigia kasatoriai, išsamiai ir visapusiškai iš naujo įvertino pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus – nuteistųjų A. J., A. J. ir R. L., teisme apklaustų nukentėjusiojo G. F., liudytojų T. D., V. T., Č. S., A. M., V. P. parodymus, rašytinius dokumentus – 2013 m. kovo 6 d. UAB Vilniaus energija, 2013 m. kovo 4 d. UAB „Grinda“, 2013 m. kovo 7 d. UAB Vilniaus vandenys, 2013 m. vasario 28 d. UAB Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai, 2013 m. balandžio 8 d. AB TEO LT, 2013 m. balandžio 3 d. AB Lietuvos dujos, 2013 m. balandžio 2 d. AB „LESTO“ raštus, kad nėra duomenų, jog laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 14 d. (duomenys neskelbtini), Vilniuje esančiame žemės sklype, žemės kasimo darbais būtų padaryta pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismas šių įrodymų pagrindu padarė kitokias nei pirmosios instancijos teismas išvadas, t. y. kad byloje esančių duomenų visuma patvirtina A. J., A. J., R. L. ir UAB „S.“ kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo. Tai, kad kasatoriams nepriimtinos apeliacinės instancijos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ir faktinių bylos aplinkybių nustatymo, nėra pagrindas laikyti teismo atliktą įrodymų vertinimą neteisingu ar neatitinkančiu baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų. Taigi nėra pagrindo sutikti su kasatorių teiginiais, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo nesilaikyta BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto reikalavimo teismams įrodymus vertinti vadovaujantis įstatymu, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes. Priimant kasacine tvarka apskųsto apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos nebuvo pažeistos: nuosprendis pagrįstas nagrinėjant bylą ištirtais įrodymais, įvertinti visi bylos įrodymai bei jų visuma, teismų išvados pagrįstos teisiniais argumentais.

10. Kasatoriai A. J. ir R. L. kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas jų kaltę grindė išskirtinai tik specialiuoju liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklausto R. B., kuris teisme nebuvo apklaustas, parodymais ir kuriam nebuvo galimybės užduoti klausimus. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad, nustatydamas įrodinėjimo dalyką šioje byloje sudarančias aplinkybes, teismas išanalizavo bylos medžiagą, pasisakė dėl visų reikšmingų byloje surinktų įrodymų patikimumo, be kita ko, išanalizavo ir liudytojo R. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui, kurie pirmosios instancijos teismo buvo perskaityti BPK 176 straipsnio 4 dalies tvarka, nes liudytojo nebuvo galimybės apklausti, kadangi jis yra išvykęs iš Lietuvos Respublikos į užsienį. Priešingai, nei teigia kasatoriai, teismas liudytojo R. B. parodymus, kad vykdant statybas didelio masto defektiniai pažeidimai nebuvo padaryti ir jis apie juos negalėjo informuoti R. L., vertino kitų bylos įrodymų kontekste, atsižvelgdamas į kitų liudytojų parodymus ir rašytinius dokumentus. Šiuo požiūriu formuodamas savo vidinį įsitikimą įvertinant įrodymus, apeliacinės instancijos teismas, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio, 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 276 straipsnio 4 dalies, 301 straipsnio 1 dalies reikalavimų, pagrįstai kitų bylos duomenų kontekste analizavo ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotų ir teisiamajame posėdyje perskaitytų liudytojo R. B. parodymų turinį bei motyvuotai pagrindė, kokie kiti įrodymai, be šio liudytojo parodymų, patvirtina, kad nuteistieji A. J., A. J. ir R. L. padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Dėl to nepagrįsti kasatorių A. J. ir R. L. teiginiai dėl BPK 276 straipsnio 4 dalies, 44 straipsnio 7, 8 dalių ir 305 straipsnio 2 dalies pažeidimų, nes jų pripažinimas padarius nusikalstamas veikas nėra nulemtas ir grindžiamas vien tik parodymais asmens, kuriam kaltinamieji negalėjo užduoti klausimų nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme.

11. Kasatorius A. J. teigia, kad apklausiant jį kaip liudytoją ikiteisminio tyrimo metu 2014 m. vasario 10 d. ir civilinėje byloje buvo pažeisti Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalies, BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies, CPK 191 straipsnio 2 dalies reikalavimai, pagal kuriuos leidžiama atsisakyti duoti parodymus prieš save ir draudžiama apklausti kaip liudytoją asmenį, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai jis sutinka duoti tokius parodymus, taikant BPK 82 straipsnio 3 dalyje numatytus liudijimo ypatumus, dėl to jo parodymai turėtų būti pripažinti gautais pažeidžiant proceso reikalavimus ir jais negalima vadovautis. Tačiau šiais nuteistojo parodymais nebuvo grindžiamos apeliacinės instancijos teismo išvados dėl kasatoriaus kaltės. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad kasatoriaus A. J. pozicija neprisipažįstant pasirašius kaltinime nurodytus dokumentus keitėsi lyginant su jo parodymais civilinės bylos nagrinėjimo metu, t. y. teismas laikė A. J. parodymus nenuosekliais, ir juos paneigė, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei vertindamas A. J. parodymus kartu su kitų įrodymų visuma.

12. Atsakant į kasatorių teiginius dėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio neatitikties įstatymų reikalavimams, pažymėtina, kad teisėjų kolegija esminių trūkumų nuosprendžio turiniui nenustatė.

13. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis surašomas laikantis BPK XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų (BPK 331 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teisme priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis, jo aprašomoji dalis turi būti surašoma laikantis pirmosios instancijos teismo apkaltinamajam nuosprendžiui keliamų reikalavimų. Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Be kitų reikalavimų, įstatyme nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstytos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, taip pat įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktai). Taigi teismo išvados turi būti pagrįstos patikimais įrodymais, kiekvienas nuosprendis – motyvuotas, jo aprašomojoje dalyje turi būti pateikta įrodymų analizė visais klausimais, kurie išsprendžiami nuosprendžiu.

Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti arba išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus (BPK 331 straipsnio 2 dalis).

14. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos, išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl kasatorių padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikavimo, motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kaip nepatikimus kaltinimui prieštaraujančius įrodymus. Įrodymų pagrindu apeliacinės instancijos teismas padarė teisingas išvadas, kad atsižvelgus į nurodytą realiai nepadarytų defektų likvidavimo labai didelę kainą (daugiau nei 200 000 Lt, t. y. 57 924 Eur), A. J., A. J. ir R. L. pasyvumas, nesidomėjimas realia situacija būtų nesuprantamas bei nesuderinamas su verslo logika ir jų statusu įmonėse, kuriose jie dirbo; kad jei tokia žala būtų padaryta realiai, būtų sustabdyti bet kokie mokėjimai, tačiau 2013 m. sausio 3 d. mokėjimo pavedimu UAB „S.“ pagal PVM sąskaitas faktūras pervedė 20 000 Lt (5792,40 Eur) UAB M. ir šis mokėjimo pavedimas buvo padarytas po to, kai R. L., patvirtino parašu kaltinime nurodytus 2012 m. gruodžio 31 d. pažymą Nr. A001 apie 2012.12.17-2012.12.31 atliktus statybos ir remonto darbus ir išlaidas ir atliktų darbų aktą A001 2012.12.17-2012.12.31; kad tuo metu UAB „S.“ nedirbo nė vienas ekskavatorininkas ar darbininkas – griovių kasėjas, o UAB „S.“ nesamdė naujų darbuotojų, kurie galėtų atlikti neva padarytos žalos pašalinimo darbus, bet, nepaisant to, 2013 m. sausio 21 d. UAB „S.“ rašte „Dėl vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo ir skolos“ A. J. nurodė melagingą informaciją, neva pažeidimus ištaisė UAB „F.“ pasamdytas rangovas, dėl to esą UAB „F.“ pateikė 200 027,31 Lt (57 931,91 Eur) dydžio reikalavimą įmonei UAB „S.“.

15. Teisėjų kolegija nesutinka ir su nuteistojo A. J. kasacinio skundo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 255 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, nurodydamas: 1) kad suklastoti dokumentai patvirtinti paties kasatoriaus ar trečiųjų asmenų su jo žinia ar be jos, ar jam nepažįstamų asmenų suklastojus jo parašą, pavagiant ar patiems pasidarant jo parašo faksimilę, ir 2) kad kasatorius, A. J. ir R. L. pasirašė kaltinime nurodytus dokumentus ir juos pateikė UAB M., nors kaltinime kasatoriui nėra inkriminuojamos suklastotų dokumentų panaudojimas.

16. Kasatoriaus paminėta pirma aplinkybė kaltinime nėra nurodyta, o apie tai teismo pasisakyta nuosprendžio aprašomosios dalies motyvuose. Tačiau teismų praktikoje toks teismo argumentavimas nereiškia kaltinimo keitimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTMwLTY0OC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-130-648/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-130-648/2016">2K-130-648/2016</a>). Dėl antros aplinkybės, kuria kasatorius grindžia šį pažeidimą, pažymėtina, kad kasatorius A. J. nuteistas už bendrininkų grupe padarytas nusikalstamas veikas. Dėl to nuosprendžio aprašomojoje dalyje apibendrintai aprašydamas bendrais nuteistųjų veiksmais padarytas veikas, už kurias jie atsako kaip bendravykdytojai, nurodydamas, kad jie pasirašė kaltinime nurodytus dokumentus, kurie vėliau buvo pateikti UAB M., apeliacinės instancijos teismas BPK 255 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų nepažeidė.

17. Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Ši teisė numatyta ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 7,8 dalyje. Taigi teismo nešališkumo reikalavimas yra viena iš asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas, antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo.

18. Byloje tokių duomenų, kurie būtų pagrindas pripažinti, kad nuteistųjų teisė į nešališką teismą buvo pažeista (BPK 44 straipsnio 5 dalis), nėra. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog apeliacinės instancijos teismas įrodymus vertino ne taip, kaip to norėtų nuteistieji, negali būti vertinama kaip teismo šališkumas.

19. Taigi teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu pagal kasacinių skundų argumentus dėl teismo nešališkumo principo, asmens teisių apsaugos baudžiamojo proceso metu, įrodymų ištyrimo ir vertinimo bei apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio surašymo reikalavimų nesilaikymo, tokio pobūdžio pažeidimų nenustatė.

Dėl baudžiamojo įstatymo taikymo

20. Pirmiausia pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas. Jeigu byloje nuteisti keli asmenys, teismas išnagrinėja bylą dėl to nuteistojo, su kuriuo susijęs paduotas skundas. Tačiau jeigu netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas ir esminiai BPK pažeidimai galėjo turėti įtakos ir kitiems nuteistiesiems, teismas patikrina, ar teisėtas nuosprendis ir kitiems nuteistiesiems, kurie nepadavė skundų (BPK 376 straipsnio 1, 2 dalys). Šios bylos kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad nors byloje nuteistas juridinis asmuo UAB „S.“ kasacinio skundo nepateikė, tačiau netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas turi įtakos ir kasacinio skundo nepateikusiam juridiniam asmeniui, todėl byla teisės taikymo aspektu bus patikrinta ir juridiniam asmeniui UAB „S.“.

21. Nagrinėjamoje byloje A. J., A. J. ir R. L. nuteisti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, o juridinis asmuo UAB „S.“ atitinkamai pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį už tai, kad, veikdami kartu, vieninga tyčia, klastojo dokumentus ir apgaule UAB „S.“ naudai išvengė turtinės prievolės sumokėti UAB M. 97 391,10 Lt ir įgijo turtinę teisę į UAB M. priklausančius 102 636,21 Lt.

22. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino. Apgaulė suprantama kaip turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, taip pat kitų asmenų, priimančių atitinkamus sprendimus, suklaidinimas dėl aplinkybių ar faktų, kurie yra esminiai, lemiantys šių asmenų apsisprendimą dėl turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzA5LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-309/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-309/2013">2K-309/2013</a>). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką sukčiavimo atveju apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzEyLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-312/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-312/2013">2K-312/2013</a>).

23. BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto sukčiavimo sudėtis yra materiali. Sukčiavimas įgyjant turtinę teisę laikomas baigtu, kai apgaule įtvirtinamas juridinis faktas, suteikiantis kaltininkui turtinę teisę, nepriklausomai nuo to, ar šis ją įgyvendino. Apie turtinės prievolės išvengimo baigtumo momentą teismas sprendžia atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Paprastai nusikalstama veika yra baigta nuo to momento, kai dėl apgaulės kreditorius praranda realią galimybę įgyvendinti savo teisę civilinėmis teisinėmis priemonėmis arba šios galimybės yra esmingai apsunkintos.

24. Byloje nustatyta aplinkybė, kad UAB M., atstovaujamas direktoriaus G. F., gavusi suklastotus dokumentus ir minėtus reikalavimus dėl vienarūšių reikalavimų įskaitymo ir tariamos žalos atlyginimo, nebuvo suklaidinta, neatliko reikalaujamų mokėjimų ir aktyviai gynė savo teises teisme, pateikdama priešieškinį, kuris buvo patenkintas, o UAB „S.“ ieškinys atmestas. Tai rodo, kad nuteistieji realiai neišvengė didelės vertės turtinės prievolės ir neįgijo didelės vertės turtinės teisės, taigi nusikalstama veika nebuvo baigta. Pagal bylos aplinkybes matyti, kad nuteistieji buvo pradėję realizuoti nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymius, tačiau nusikalstama veika nebuvo baigta dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus ir byloje nustatytas aplinkybes, nuteistųjų A. J., A. J. ir R. L. veiksmai turi būti kvalifikuoti kaip pasikėsinimas sukčiauti siekiant išvengti didelės vertės turtinės prievolės ir įgyti didelės vertės svetimą turtinę teisę pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, juridinio asmens UAB „S.“ – pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį.

25. BK 300 straipsnio 3 dalyje (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija), be kita ko, numatyta baudžiamoji atsakomybė už tikro dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu, jeigu dėl to padaryta didelės žalos. Šiuo atveju yra būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką – dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu, bet ir pavojingus padarinius ir priežastinį ryšį tarp veikos ir didelės žalos padarymo.

26. Byloje nustatyta, kad nuteistieji suklastojo kaltinime nurodytus dokumentus, nurodydami juose tikrovės neatitinkančią informaciją. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad suklastotų dokumentų pagrindu realizuodami sukčiavimo sudėties požymius nuteistieji išvengė didelės vertės turtinės prievolės ir įgijo turtinę teisę į UAB M. didelės vertės turtą. Minėta, kad nuteistųjų nusikalstama veika – sukčiavimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, realiai šiais nusikalstamais veiksmais turtinė žala nebuvo padaryta. Pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad dokumentų suklastojimu irgi nebuvo padaryti baudžiamajai atsakomybei taikyti būtini pavojingi padariniai, t. y. nėra nusikalstamą veiką kvalifikuojančio didelės žalos požymio, todėl kasatoriai ir juridinis asmuo UAB „S.“ nepagrįstai nuteisti pagal BK 300 straipsnio 3 dalį.

27. Tačiau pažymėtina, kad BK 300 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Ši nusikaltimo sudėtis yra formali, nereikalaujanti materialiųjų padarinių, tačiau padariniai kyla valdymo tvarkai, nustatančiai reikalavimus dokumentų apyvartai. Šios veikos objektyvieji sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje išvardytų pavojingų veikų. Tačiau šiuo aspektu svarbu tai, kad nors BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K426/2010, 2K-409/2011, 2K-205/2012, 2K-277-697/2015 ir kt.) Baudžiamosios atsakomybės taikymui reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu gali pasiekti tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316/2013).

28. Minėta, kad byloje nustatyta ir įrodyta, jog suklastotų dokumentų pagrindu buvo pasikėsinta sukčiauti siekiant išvengti didelės vertės turtinės prievolės ir įgyti didelės vertės svetimą turtinę teisę, todėl veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Todėl nuteistųjų A. J., A. J. ir R. L. nusikalstami veiksmai turi būti perkvalifikuoti iš BK 300 straipsnio 3 dalies į BK 300 straipsnio 1 dalį, juridinio asmens UAB „S.“ – iš BK 20 straipsnio 2 dalies, 300 straipsnio 3 dalies į BK 20 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį.

Dėl bendrininkavimo

29. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimo būtini subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas, negalima apsiriboti vien tik jų subjektyviais teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą. Taigi bendrininkavimui būtina nustatyti asmenų veikos bendrumą: susitarimą daryti nusikalstamą veiką kartu ir bendrą vieningą tyčią, t. y. situaciją, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu, kuris irgi suvokia atliekamus nusikalstamus veiksmus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-403-648/2016).

30. Kasatoriai neigia, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe. Atsakydama į šiuos kasacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo, jog kasatoriai A. J., A. J. ir R. L., bendrais neteisėtais veiksmais pasirašydami dokumentus, kuriuose buvo įrašyta žinomai neteisinga informacija, atlikdami kitus sukčiavimo objektyviuosius požymius, suvokė, kad kiekvienas iš jų daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitais asmenimis, kurie irgi suvokia atliekamus nusikalstamus veiksmus, kad kiekvieno iš jų veiksmai yra dalis bendros veikos, kuria buvo siekiama bendro jų norimo rezultato – išvengti didelės vertės turtinės prievolės ir įgyti didelės vertės turtinę teisę, pateikiant šiuos dokumentus UAB M., atliekant neteisėtą lėšų įskaitymą, o vėliau ir kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl tariamos žalos priteisimo. Dėl to apeliacinės instancijos teismas padarė teisingas išvadas, kad A. J., A. J. ir R. L. tarpusavio veiksmų derinimas ir nusikalstamų veikų darymas yra pakankamas konstatuoti, kad jie veikė bendrininkų grupe ir laikytini nusikalstamų veikų vykdytojais, nes visų jų parašai yra ant žinomai suklastotų dokumentų, kurie buvo pagrindas vėliau pasikėsinant padaryti sukčiavimą.

Dėl civilinio ieškinio atlyginti turtinę žalą

31. Šioje byloje, patenkinus civilinio ieškovo UAB M. ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, iš A. J., A. J., R. L. ir UAB „S.“ priteista solidariai UAB M. 48 565,59 Eur turtinei žalai atlyginti.

32. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareiškiamas dėl kaltininko nusikalstama veika padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo (BPK 109 straipsnis). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

33. Apeliacinės instancijos teismas, visiškai tenkindamas UAB M. civilinį ieškinį, iš nuteistųjų priteisė 136 100,50 Lt (39417,43 Eur), kurie iš UAB „S.“ jau buvo priteisti UAB M. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3650-391/2014, teismas taip pat priteisė bendrovės sumokėtas Valstybinei mokesčių inspekcijai mokestines nepriemokas, dviejų atleistų darbuotojų darbo užmokestį ir kompensacijas, mažesne nei likutinė vertė parduotų transporto priemonių kainos skirtumą. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadas, civilinio ieškovo nuostoliai atsirado būtent dėl A. J., A. J., R. L. ir UAB „S.“ neteisėtų veiksmų. Tokios teismo išvados nėra pagrįstos.

34. Minėta, kad nagrinėjamoje byloje nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje, nebuvo pabaigta, ji nutrūko pasikėsinimo stadijoje, tokiu būdu nekilo nusikalstami padariniai – nepadaryta turtinė žala. Taigi, šiuo atveju nėra dviejų būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti – nusikalstamais veiksmai padarytos turtinės žalos ir priežastinio ryšio tarp nusikalstamų veikų ir žalos. Todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo turi būti atmestas.

Dėl bausmių

35. Pakeitus nusikalstamų veikų kvalifikavimą, nuteistiesiems A. J., A. J., R. L. ir juridiniam asmeniui UAB „S.“ skirtinos naujos bausmės, vadovaujantis straipsnių, numatančių atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijomis ir bausmės skyrimą reglamentuojančiomis BK bendrosios dalies nuostatomis (BK 41 straipsnis, 54 straipsnio 1 ir 2 dalys, 57 straipsnio 1 dalis, 58 straipsnio 1 dalis, 61 straipsnio 1 ir 2 dalys), taip pat atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas visus nuteistuosius apibūdinančias aplinkybes. BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta vienintelė bausmės rūšis laisvės atėmimas, todėl kasatoriams A. J., A. J., R. L. skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė už jos vidurkį, o juridiniam asmeniui UAB „S.“ – bauda. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą kasatoriams ir juridiniam asmeniui skirtinos baudos. Paskirtos bausmės už kiekvieną nusikalstamą veiką bendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 1 punktas).

36. Paskyrus galutines subendrintas bausmes, paliktinas BK 75 straipsnio taikymas (bausmės vykdymo atidėjimas), nekeičiant apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu paskirtų įpareigojimų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 7 d. nuosprendį pakeisti:

A. J. nusikalstamus veiksmus, kvalifikuotus pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams; nusikalstamus veiksmus, kvalifikuotus pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir paskirti 100 MGL dydžio (3766 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinę subendrintą bausmę A. J. paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams.

R. L. nusikalstamus veiksmus, kvalifikuotus pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams; nusikalstamus veiksmus, kvalifikuotus pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir paskirti 150 MGL dydžio (5649 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinę subendrintą bausmę R. L. paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Juridinio asmens UAB „S.“ nusikalstamus veiksmus, kvalifikuotus pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, kvalifikuoti pagal BK BK 20 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir paskirti 150 MGL (5649 Eur) baudą; nusikalstamus veiksmus, kvalifikuotus pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, kvalifikuoti pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir paskirti 100 MGL (3766 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir galutinę subendrintą bausmę UAB „S.“ paskirti 150 MGL (5649 Eur) baudą.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria tenkintas UAB M. civilinis ieškinys ir iš A. J., A. J., R. L. ir juridinio asmens UAB „S.“ solidariai priteista 48 565,59 Eur UAB M. turtinei žalai atlyginti.

Atmesti UAB M. civilinį ieškinį dėl 48 565,59 Eur turtinės žalos priteisimo iš A. J., A. J., R. L. ir juridinio asmens UAB „S.“.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Vytautas Piesliakas

Artūras Pažarskis