V. P. pagal BK 281 str. 5 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-457-303/2016

Teisminio proceso Nr. 1-64-1-00596-2012-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.1.; 2.4.7.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Bajerčiūtės (kolegijos pirmininkė), Armano Abramavičiaus ir Audronės Kartanienės (pranešėja),

sekretoriaujant Linai Baužienei,

dalyvaujant prokurorui D. Č.,

civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ atstovei K. S.,

civilinio atsakovo „(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokatei J. M.,

UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei S. L.,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje atstovės K. S. ir civilinio atsakovo „(duomenys neskelbtini)“ atstovės advokatės J. M. kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 10 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. išteisinamasis nuosprendis ir priimtas naujas, apkaltinamasis, nuosprendis, kuriuo:

V. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 71 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant V. P. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (753 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinis ieškinys patenkintas iš dalies:

iš draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veikiančio per struktūrinį padalinį „(duomenys neskelbtini)“ filialą Lietuvoje priteista 319 (trys šimtai devyniolika) Eur turtinės žalos turėtų tiesioginių išlaidų atlyginimo civilinės ieškovės N. Z. K. naudai;

civilinės ieškovės N. Z. K. naudai priteista 15 000 (penkiolika tūkstančių) Eur neturtinei žalai atlyginti, priteisiant 5000 (penkis tūkstančius) Eur iš draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini)“, veikiančios per struktūrinį padalinį „(duomenys neskelbtini)“ filialą Lietuvoje, 2500 (du tūkstančius penkis šimtus) Eur iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 7 500 (septynis tūkstančius penkis šimtus) Eur iš „(duomenys neskelbtini)“ filialo;

civilinio ieškovo M. E., gimusio 2006 m. balandžio 3 d., naudai priteista 15 000 (penkiolika tūkstančių) Eur neturtinei žalai atlyginti, priteisiant 5000 (penkis tūkstančius) Eur iš draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini)“, veikiančios per struktūrinį padalinį „(duomenys neskelbtini)“ filialą Lietuvoje, 2500 (du tūkstančius penkis šimtus) Eur iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 7 500 (septynis tūkstančius penkis šimtus) Eur iš „(duomenys neskelbtini)“ filialo;

civilinio ieškovo A. E., gimusio 2009 m. birželio 30 d., naudai priteista 15 000 (penkiolika tūkstančių) Eurų neturtinei žalai atlyginti, priteisiant – 5000 (penkis tūkstančius) Eur iš draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini)“, veikiančios per struktūrinį padalinį „(duomenys neskelbtini)“ filialą Lietuvoje, 2500 (du tūkstančius penkis šimtus) Eur iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 7 500 (septynis tūkstančius penkis šimtus) Eur iš „(duomenys neskelbtini)“ filialo;

civilinio ieškovo A. E., gimusio 2010 m. lapkričio 9 d., naudai priteista 15 000 (penkiolika tūkstančių) Eur neturtinei žalai atlyginti, priteisiant 5000 (penkis tūkstančius) Eurų iš draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, veikiančios per struktūrinį padalinį „(duomenys neskelbtini)“ filialą Lietuvoje, 2500 (du tūkstančius penkis šimtus) Eur iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 7500 (septynis tūkstančius penkis šimtus) Eur iš „(duomenys neskelbtini)“ filialo.

Civilinei ieškovei N. Z. K. pripažinta teisė į ieškinio dėl vaikų išlaikymo patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka pirmosios instancijos teismui (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, išklausiusi civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ atstovės K. S., prašiusios jos kasacinį skundą tenkinti, civilinio atsakovo „(duomenys neskelbtini)“ atstovės advokatės J. M., prašiusios jos kasacinį skundą tenkinti, prokuroro ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės S. L., prašiusių apeliacinės instancijos teismo nuosprendį dėl neturtinės žalos atlyginimo panaikinti ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

1. V. P. pagal BK 281 straipsnio 5 dalį nuteistas už tai, kad vairuodamas automobilį pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, t. y. 2012 m. gegužės 11 d., apie 16.00 val., Marijampolės savivaldybėje, kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 46.481 kilometre, neatsargiai vairuodamas automobilį „Renault Kangoo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto, 141.3 punkto reikalavimus – nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, vairuodamas Kauno kryptimi automobilį „Renault Kangoo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, lenkė priekyje jo važiuojantį krovininį automobilį „I. D.“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio slystamai lenkimo metu lietė kairįjį kėbulo šoną, neįsitikino, kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms, dėl to važiuodamas priešpriešine eismo juosta sudarė kliūtį Marijampolės kryptimi važiavusiam automobiliui „(duomenys neskelbtini) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamam R. E. (R. E.), privertė automobilio „(duomenys neskelbtini) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją R. E. staigiai keisti važiavimo kryptį, dėl to automobilis „(duomenys neskelbtini) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteko stabilumo, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kur susidūrė su Kauno kryptimi važiavusiu krovininiu automobiliu „Scania“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vairuojamu D. M. (D. M.), dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo automobilio,,(duomenys neskelbtini) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas R. E..

2. Kasaciniu skundu civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje atstovė K. S. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 20 d. nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos iš civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje priteisimo: civilinių ieškovų N. Z. K., M. E., A. E., A. E. naudai iš civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje priteisti 2500 Eur, t.y. kiekvienam po 625 Eur, iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 10 000 Eur, t. y. kiekvienam civiliniam ieškovui po 2500 Eur, ir 47 500 Eur iš „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje, t.y. kiekvienam civiliniam ieškovui po 11 875 Eur.

2.1. Kasatorė teigia, kad paprastai už nusikalstama veika padarytą žalą materialiai atsako pats kaltinamasis, tačiau įstatymų numatytais atvejais už kaltinamojo (nuteistojo) nusikalstama veika padarytą žalą gali atsakyti kaltinamasis (nuteistasis) ir materialiai atsakingas asmuo arba tik materialiai atsakingas asmuo (BPK 109 straipsnis, 111 straipsnis, CK 6.263 straipsnio 3 dalis kt). Vienas iš materialiai atsakingų asmenų, išvardytų BPK 109 straipsnyje, 111 straipsnio 1 dalyje, gali būti draudimo įmonė (draudikas), su atsakingu už žalos padarymą asmeniu, t. y. transporto priemonės valdytoju, trečiojo asmens interesais sudariusi civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo atveju draudimo įmonės prievolė mokėti draudimo išmoką, kuria atlyginama eismo įvykio metu padaryta žala, kyla iš sutarties, sudarytos Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) pagrindu. Pagal TPVCAPDĮ 2 straipsnio 22 dalį nustatyti žalos asmeniui dydį galima tik įstatymų nustatyta tvarka; draudiko įsipareigojimas padengti apdraustojo padarytą žalą nereiškia, kad visais atvejais draudikas įsipareigoja visiškai atlyginti padarytą žalą, nes šios draudiko pareigos apimtis yra nustatyta TPVCAPDĮ įtvirtintomis draudimo sumomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTAyLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-502/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-502/2011">2K-502/2011</a>).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad eismo įvykis, kurio metu žuvo „(duomenys neskelbtini) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas R. E., įvyko 2012 m. gegužės 11 d.

TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 11 d. iki 2012 m. birželio 10 d. buvo 2 500 000 Eur dėl žalos asmeniui (tarp jų 2500 Eur dėl neturtinės žalos) ir 500 000 Eur dėl žalos turtui. TPVCAPDĮ 11 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vienu eismo įvykiu laikomas įvykis, įvykęs dėl tos pačios priežasties, nepaisant to, kad dėl tokio eismo įvykio gali būti pareikštos kelių nukentėjusių trečiųjų asmenų pretenzijos. Taigi transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudiko (šiuo atveju AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje) maksimali sutartinės atsakomybės dėl neturtinės žalos riba (draudimo suma) yra 2500 Eur dėl vieno įvykio nepriklausomai nuo to, kiek yra nukentėjusiųjų asmenų.

2.2. Kasaciniame skunde nurodoma, kad Kauno apygardos teismas, priimdamas 2016 m. birželio 20 d. nuosprendį, netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas ir, padaręs esminius BPK 115 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 5 dalies, 331 straipsnio 1 dalies pažeidimus, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos iš civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje priteisimo. Pasak kasatorės, teismas be pagrindo nusprendė, kad civiliniam ginčui taikytinas TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas, numatantis maksimalią 5000 Eur draudimo sumą dėl neturtinės žalos – šiame punkte nurodyta draudimo suma taikoma nuo 2012 m. birželio 11 d., tuo tarpu eismo įvykis įvyko 2012 m. gegužės 11 d., draudimo polisas Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytas 2012 m. sausio 18 d. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nemotyvuotai nusprendė, kad TPVCAPDĮ 11 straipsnyje nurodyta maksimali draudimo suma dėl neturtinės žalos išmokėtina kiekvienam dėl vieno eismo įvykio nukentėjusiajam asmeniui, kai iš paminėto straipsnio darytina priešinga išvada – įstatymas nustato maksimalią draudimo sumą dėl neturtinės žalos vienam įvykiui, nepriklausomai nuo to, kiek yra nukentėjusiųjų asmenų (analogišką TPVCAPDĮ 11 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239-942/2011, 2K-52- 942/2016).

2.3. Skunde taip pat nurodoma, kad draudimo įmonės pareigų apimtis nukentėjusiųjų asmenų – civilinių ieškovų N. Z. K., M. E., A. E., A. E. atžvilgiu nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, t. y. pagal TPVCAPDĮ ir draudimo sutartį (CK 6.254 straipsnis, 6.987 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje civilinis atsakovas AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialas Lietuvoje tik 2500 Eur neturtinės žalos dalyje (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 2 punktą) prisiėmė už draudėją nuostolių riziką, todėl, apeliacinės instancijos teismui nustačius draudiko pareigą mokėti didesnę nei nustatyta įstatyme draudimo sumą (2 500 Eur), lėmė teisės galiojimą atgal ir nepagrįstai pažeidė draudiko AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje teisėtus lūkesčius dėl jo draudimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, nes TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas dėl maksimalios draudimo sumos – 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti – buvo pradėtas taikyti tik nuo 2012 m. birželio 11 d. Taip teismas pažeidė bendrąjį teisinio apibrėžtumo (saugumo) principą.

Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog civiliniams ieškovams padarytos neturtinės žalos dydis yra didesnis nei 2500 Eur, t. y. maksimali neturtinės žalos draudimo suma pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 2 punktą, privalėjo iš civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje civiliniams ieškovams N. Z. K., M. E., A. E., A. E. priteisti 2500 Eur, t. y. kiekvienam po 625 Eur, o likusią neturtinės žalos sumą priteisti iš civilinių atsakovų UAB „(duomenys neskelbtini)“ (didesnio pavojaus šaltinio valdytojo), nes V. P. valdė didesnio pavojaus šaltinį dėl darbo santykių su didesnio pavojaus šaltinio valdytoju (darbdaviu) ir „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrosios civilinės atsakomybės draudiko.

Kauno apygardos teismui nustačius, kad kiekvienam iš civilinių ieškovų priteistina po 15 000 Eur neturtinės žalos, t. y. iš viso 60 000 Eur, atsižvelgiant į TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir į UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje sudarytoje bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartyje numatytą franšizę (10 000 Eur), neturtinė žala civiliniams ieškovams turėjo būti priteista taip:

civilinių ieškovų N. Z. K., M. E., A. E., A. E. naudai iš civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje turėjo būti priteista 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, t. y. kiekvienam civiliniam ieškovui po 625 Eur;

civilinių ieškovų N. Z. K., M. E., A. E., A. E. naudai iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo būti priteista 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, t.y. kiekvienam civiliniam ieškovui po 2500 Eur, ir 47 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje, t. y. kiekvienam civiliniam ieškovui po 11 875 Eur.

3. Kasaciniu skundu civilinio atsakovo „(duomenys neskelbtini)“ atstovė advokatė J. M. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 20 d. nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos iš „(duomenys neskelbtini)“ priteisimo, ir grąžinti šią bylos dalį apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

3.1. Kasatorė nurodo, kad nuteistasis eismo įvykio metu automobilį vairavo vykdydamas darbines funkcijas. Jo darbdavys eismo įvykio metu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinė atsakomybė dėl eismo įvykio metu padarytos žalos buvo apdrausta šiomis draudimo sutartimis:

1) UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kuri galiojo nuo 2012 m. sausio 24 d. iki 2013 m. sausio 23 d., ir kuria buvo apdrausta transporto priemonės „Renaul Kangoo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. Pagal eismo įvykio metu galiojusio TPVCAPDĮ nuostatas, šia draudimo sutartimi teikiamos draudimo apsaugos ribos buvo 2 500 000 Eur žala asmeniui, įskaitant 2500 Eur moralinę žalą ir 500 000 Eur žalą turtui.“ Toliau skunde ši sutartis vadinama „Pirmoji draudimo sutartis“;

2) UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartis, kurios sudarymą patvirtina bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimas (polisas) serija BCA Nr. (duomenys neskelbtini), kuri galiojo nuo 2011 m. lapkričio 21 d. iki 2012 m. birželio 30 d. Šia draudimo sutartimi buvo apdrausta UAB „(duomenys neskelbtini)“. Draudimo sutartyje nurodyta civilinė atsakomybė, taip pat atsakomybė dėl transporto priemonių valdymo, viršijanti draudimo sumas pagal privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimą. Draudimo sutartyje nustatyta 10 000 Eur franšizė (išskaita). Toliau skunde ši sutartis vadinama „Antroji draudimo sutartis“;

3) UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartis, kurios sudarymą patvirtina bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimas Nr. LT5412. Šios draudimo sutarties galiojimo laikotarpis yra nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d. Šioje draudimo sutartyje numatyta, kad draudimo apsauga galioja įvykiams, kurie įvyksta po 2006 m. spalio 15 d. (retroaktyvios datos), kai reikalavimas atlyginti žalą pateikiamas draudimo sutarties galiojimo metu. Toliau skunde ši sutartis vadinama „Trečioji draudimo sutartis“.

3.2. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 324 straipsnio 6 dalį, BPK 305 straipsnio 5 dalį ir BPK 113 straipsnio 2 dalį, nes nevertino ir nepasisakė dėl kasatoriaus argumentų, išsakytų jo rašytiniuose paaiškinimuose ir paaiškinimuose posėdžių metu, kad kasatoriui nekyla pareiga mokėti draudimo išmoką pagal Antrąją draudimo sutartį. Civilinis atsakovas „(duomenys neskelbtini)“ su civiliniu ieškiniu nesutiko, savo poziciją išdėstydamas rašytiniuose paaiškinimuose teismui, ją argumentuodamas tuo, kad nėra visų būtinųjų sąlygų kaltinamojo civilinei atsakomybei kilti; „(duomenys neskelbtini)“ nekyla prievolė mokėti draudimo išmoką pagal Antrąją draudimo sutartį; praleistas ieškinio senaties terminas dėl žalos atlyginimo reikalavimo iš „(duomenys neskelbtini)”, kurį buvo prašoma taikyti. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad per draudimo sutartyje nustatytą terminą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepranešė „(duomenys neskelbtini)“ apie gautą nukentėjusiosios savo ir vaikų vardu pateiktą reikalavimą dėl žalos atlyginimo, „(duomenys neskelbtini)“ nekyla pareiga atlyginti žalą (ar jos dalį). Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nenurodė, kodėl ir remiantis kokiomis civilinės teisės normomis, reglamentuojančiomis sutarčių aiškinimo ir taikymo taisykles, sprendė, kad Antrosios draudimo sutarties bendrųjų sąlygų 6 punktas „laiko terminai“ neturi būti taikomas.

Civilinis atsakovas „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. balandžio 14 d. rašytiniuose paaiškinimuose teismui išreiškė prašymą taikyti vienerių metų ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį „(duomenys neskelbtini)“ atmesti.

Teismas nevertino kasatoriaus ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ argumentų, jog neturtinę žalą, viršijančią 2500 Eur, privalo atlyginti „(duomenys neskelbtini)“ pagal Trečiąją draudimo sutartį, ir nepasisakė, kodėl civilinis atsakovas „(duomenys neskelbtini)“ neturi pareigos atlyginti žalą pagal minėtą sutartį.

Kasatorė nurodo, jog rašytiniuose paaiškinimuose teismui UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad visą nukentėjusiųjų patirtą turtinę ir neturtinę žalą turi atlyginti „(duomenys neskelbtini)“ pagal transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (t. y. Pirmąją draudimo sutartį), o jeigu priteistinos sumos viršytų draudimo sumas pagal minėtą sutartį, likusią žalą „(duomenys neskelbtini)“ turėtų atlyginti pagal bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį (t. y. Trečiąją draudimo sutartį). UAB „(duomenys neskelbtini)“ neginčijo (duomenys neskelbtini)“ nurodytos aplinkybės, kad „(duomenys neskelbtini)“ nekilo pareiga mokėti draudimo išmoką pagal Antrąją draudimo sutartį.

Draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė teismui jokių argumentų ir įrodymų, paneigiančių jos prievolę atlyginti žalą pagal Pirmąją ir Trečiąją draudimo sutartis, jeigu teisme būtų konstatuotos apdraustojo civilinės atsakomybės sąlygos.

Trečiojoje draudimo sutartyje, dalyje „Franšizė“, numatyta, kad franšizė žalai asmeniui netaikoma, kitiems įvykiams taikoma 10 000 Eur franšizė kiekvienam įvykiui. Šios draudimo sutarties dalyje „Transporto priemonių papildoma civilinė atsakomybė“ numatyta, kad „Šiam priedui yra taikomas Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas“. TPVCAPDĮ 2 straipsnio 22 punkte nurodyta, kad žala asmeniui – tai žala nukentėjusiojo trečiojo asmens sveikatai ir (ar) žala, atsiradusi dėl gyvybės atėmimo. Nukentėjusiųjų patirta žala dėl sutuoktinio ir tėvo gyvybės atėmimo pagal TPVCAPDĮ nuostatas laikytina žala asmeniui, todėl teismui pripažinus, kad „(duomenys neskelbtini)“ kyla pareiga atlyginti žalą pagal Trečiąją draudimo sutartį, nebūtų pagrindo taikyti 10 000 Eur franšizę ir priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nenurodė, kodėl ir remiantis kokiomis civilinės teisės normomis, reglamentuojančiomis sutarčių aiškinimo ir taikymo taisykles, sprendė, kad civilinis atsakovas „(duomenys neskelbtini)“ neturi pareigos atlyginti žalą pagal Trečiąją draudimo sutartį.

3.3. Apeliacinės instancijos teismas netyrė ir skundžiamame nuosprendyje nepasisakė dėl kasatoriaus argumentų, jog žuvusysis pats savo veiksmais prisidėjo prie eismo įvykio kilimo netinkamai (neadekvačiai) sureagavęs į suvoktą pavojų. Remiantis nuteistojo bei liudytojų K. L. ir D. M. parodymais, kiti žuvusiojo kryptimi važiavę automobiliai, pamatę, jog nuteistasis atlieka lenkimo manevrą, pasitraukė prie savo važiuojamosios dalies dešinio krašto neišvažiuodami į neasfaltuotą kelkraštį, ir to pakako, kad galėtų saugiai prasilenkti su nuteistuoju. Taigi, žuvusysis į neasfaltuotą kelkraštį išvažiavo nesant objektyvios būtinybės ir tokiu būdu pats prisidėjo prie eismo įvykio kilimo ir žalos atsiradimo, nes žuvusiojo automobilis prarado judesio stabilumą jam išvažiavus į neasfaltuotą žvyru padengtą kelkraštį. Žuvusiojo veiksmai – atsiradus pavojui ne stabdė, o manevravo, buvo priežastiniu ryšiu susiję su eismo įvykio kilimu (specialisto išvados Nr. MV 2014-07 2.4, 2.5 punktai).

CK 6.248 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. CK 6.253 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusio asmens veiksmų (veiksmų, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai). Remdamasis minėtomis civilinės teisės normomis, teismas turėjo įvertinti žuvusiojo veiksmų įtaką žalos atsiradimui ir proporcingai jo paties kaltės laipsniui sumažinti priteisiamos turtinės ir neturtinės žalos dydį. BPK 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tokiu atveju, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal šią normą taikomos ne tik civilinio proceso, bet ir civilinės teisės nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamieji įstatymai nereglamentuoja civilinės atsakomybės ir draudimo santykių, nagrinėjamoje byloje turėjo būti taikomos civilinės teisės normos, reglamentuojančios sutartinės ir deliktinės civilinės atsakomybės santykius.

Šioje byloje priteisiant neturtinę žalą nebuvo išsiaiškintos esminės aplinkybės, reikšmingos sprendžiant dėl subjektų, atsakingų už eismo įvykio metu atsiradusią žalą, civilinės atsakomybės pagrindų ir ribų, nors apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas nukentėjusiosios civilinį ieškinį, turėjo byloje atlikti įrodymų tyrimą (BPK 324 straipsnio 6 dalis), šias aplinkybes nustatyti, pateikti motyvuotą jų įvertinimą, tačiau to nepadarė.

Apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo BPK 20, 320, 109, 111 ir 115 straipsnių nuostatomis ir pažeidė BPK 305 straipsnio 5 dalies reikalavimą aprašomojoje nuosprendžio dalyje nurodyti motyvus, pagrindžiančius sprendimą.

4. Civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje atstovės K. S. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies, civilinio atsakovo „(duomenys neskelbtini)“ atstovės advokatės J. M. kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl esminių BPK pažeidimų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme

5. Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų (taigi ir dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo) padarytos pagal išsamiai ir nešališkai ištirtus bei teisingai įvertintus įrodymus. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kasacinės instancijos teismas laikosi vieningos pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas apskųsto nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, taip pat privalo laikytis BPK 20 straipsnio nuostatų – įrodymų vertinimą grįsti išsamiu bei nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir atitinkamame sprendime (nutartyje ar nuosprendyje) nurodyti motyvus (BPK 331, 332 straipsniai). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo apeliacinės instancijos teismas šių BPK normų reikalavimų nesilaikė.

6. Byloje nustatyta, kad V. P. 2012 m. gegužės 11 d., vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią transporto priemonę „Renault Kangoo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus (R. E.). Nukentėjusiesiems (žuvusiojo žmonai ir trims jo mažamečiams vaikams) dėl šio įvykio atsirado neturtinė žala, kurios dydį teismais įvertino kiekvienam po 15 000 Eur. Transporto priemonės valdytojui UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausanti transporto priemonė „Renault Kangoo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi (sutartis su „(duomenys neskelbtini)“). Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartis ir su „(duomenys neskelbtini)“, ir su „(duomenys neskelbtini)“. Vadinasi, bylai aktualiu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinė atsakomybė buvo apdrausta trimis draudimo sutartimis: 1) įprastine transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi, sudaryta su „(duomenys neskelbtini)“; sutartis galiojo nuo 2012 m. sausio 24 d. iki 2013 m. sausio 23 d. (ja buvo apdrausta transporto priemonės „Renaul Kangoo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė); 2) bendrąja civilinės atsakomybės draudimo sutartimi, sudaryta su „(duomenys neskelbtini)“; sutartis (draudimo liudijimas (polisas) serija BCA Nr. (duomenys neskelbtini)) galiojo nuo 2011 m. lapkričio 21 d. iki 2012 m. birželio 30 d. (retroaktyvi data – 2006 m. spalio 15 d.). Šia draudimo sutartimi buvo apdrausta UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal aptariamą draudimo sutartį draudikas atlygina visas sumas ir nuostolius, už kuriuos atsako draudėjas prieš trečiuosius asmenis pagal galiojančius įstatymus dėl žalos, kilusios kaip įvykio pasekmė (franšizė (išskaita) kiekvienam draudiminiam įvykiui – 10 000 Eur); ir 3) bendrąja civilinės atsakomybės draudimo sutartimi, sudaryta su „(duomenys neskelbtini); sutartis (draudimo liudijimas Nr. LT5412) galiojo nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d. Pagal šią draudimo sutartį draudimo apsauga galiojo įvykiams po 2006 m. spalio 15 d. (t. y. po retroaktyvios datos), kai reikalavimas atlyginti žalą draudėjui pirmą kartą pateikiamas draudimo sutarties galiojimo metu ar per išplėstinį reikalavimo pateikimo laikotarpį (t. 5 b. l. 67-76).

7. Pagal CK 6.254, 6.987 straipsnių nuostatas civilinės atsakomybės draudimo atveju, esant draudiminiam įvykiui, pareiga atlyginti padarytą žalą, taip pat ir neturtinę, atsiranda draudimo įmonei (draudikui) neperžengiant draudimo sumos ribų. Jeigu nukentėjusiajam (ieškovui) padarytos žalos visiškai nepadengia draudimo atlyginimas, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo (BPK 109 straipsnis, 111 straipsnio 1 dalis, CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys, 6.264 straipsnis).

8. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą taikė TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą (redakcija, galiojusi veikos padarymo metu), pagal kurį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 Eur dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Taip pat, kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio, neturtinę žalą – po 5000 Eur – kiekvienam iš nukentėjusiųjų (žuvusiojo žmonai ir trims jo mažamečiams vaikams) priteisė atlyginti draudikui „(duomenys neskelbtini)“, veikiančiam per struktūrinį padalinį „(duomenys neskelbtini)“ filialą Lietuvoje, o likusią neturtinės žalos dalį, kurios nepadengė civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, priteisė atlyginti draudikui „(duomenys neskelbtini)“ filialui (po 7500 Eur kiekvienam iš nukentėjusiųjų) pagal tarp jo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (po 2500 Eur kiekvienam iš nukentėjusiųjų) pagal aptariamoje draudimo sutartyje nustatytą 10 000 Eur franšizę kiekvienam įvykiui.

9. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatas. Pagal bylai aktualią TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies redakciją, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra: 1) iki 2009 m. gruodžio 10 d. – 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 1 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 100 000 eurų dėl žalos turtui; 2) nuo 2009 m. gruodžio 11 d. iki 2012 m. birželio 10 d. – 2 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2500 eurų dėl neturtinės žalos) ir 500 000 eurų dėl žalos turtui; 3) nuo 2012 m. birželio 11 d. – 5000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

9.1. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad eismo įvykis, kurio metu žuvo R. E. įvyko 2012 m. gegužės 11 d. Vadinasi, nustatant draudimo įmonės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje ribas, turėjo būti taikomas ne TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas, o šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktas (maksimali sutartinės atsakomybės dėl neturtinės žalos riba yra 2500 Eur). Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio nuostatas maksimalios sumos dydis neturtinei žalai atlyginti nėra susietas su nukentėjusiųjų skaičiumi, t. y. tiek tuo atveju, kai neturtinę žalą yra patyręs vienas asmuo, tiek tuo atveju, kai tokių asmenų yra daugiau, maksimali neturtinės žalos atlyginimo suma, kurią privalo atlyginti draudikas dėl vieno eismo įvykio, yra tokia pati (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjkzLTUwNy8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-293-507/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-293-507/2016">2K-293-507/2016</a>).

10. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas už kaltininko padarytą nusikalstamą veiką materialiai atsakingų asmenų materialinės atsakomybės klausimą, įvertino tik dvi iš trijų, esančių byloje, draudimo sutartis: 1) UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį; 2) UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Tuo tarpu trečiosios, t. y. bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutarties, sudarytos tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir draudiko „(duomenys neskelbtini)“, veikiančio per struktūrinį padalinį „(duomenys neskelbtini)“ filialą Lietuvoje, teismas nevertino ir savo sprendimo šiuo aspektu nemotyvavo (UAB „(duomenys neskelbtini)“ klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal aptariamą draudimo sutartį iš „(duomenys neskelbtini)“, veikiančio per struktūrinį padalinį „(duomenys neskelbtini)“ filialą Lietuvoje, kėlė, taip pat teikė rašytinius paaiškinimus (t. 5, b. l. 65-66, 67-76)). Kadangi šioje byloje prievolė atlyginti ieškovams (nukentėjusiesiems) neturtinę žalą galimai kyla iš trijų draudimo sutarčių – privalomojo ir dviejų bendrosios civilinės atsakomybės draudimo – pagal kurias draudikai prisiėmė įsipareigojimus atlyginti taip pat ir neturtinę žalą, šią aplinkybę, t. y. draudikų prievolę, apeliacinės instancijos teismas turėjo įvertinti atskirai pagal visas tris sutartis ir nurodyti motyvus, pagrindžiančius sprendimą, kas ir kokia apimtimi yra materialiai atsakingas už nusikalstama veika padarytą nukentėjusiesiems (civiliniams ieškovams) neturtinę žalą.

Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėta esmingai pažeidus baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo naikintina ir ši bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, turi išnaudoti visas jam suteiktas proceso galimybes, ištirti ir įvertinti įrodymus kaip visumą ir padaryti tinkamai motyvuotas išvadas dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio civilinio ieškinio dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumo ir teisėtumo.

Dėl nenagrinėtinų kasacinių skundų argumentų

Pagal BPK 386 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismui panaikinus apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį, byla iš naujo nagrinėjama bendra tvarka. BPK 386 straipsnio 2 dalis nustato, kad kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas iš naujo nagrinėdamas bylą, todėl teisėjų kolegija, perduodama bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, dėl kitų kasacinių skundų argumentų nepasisako, nes sprendimo dėl jų priėmimas šiuo atveju galimas tik tinkamai ir išsamiai išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 10 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Dalia Bajerčiūtė

Armanas Abramavičius

Audronė Kartanienė