Civilinė byla Nr. 3K-3-559/2006 Procesinio sprendimo kategorijos: 30.5; 30.9.1 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Teodoros Staugaitienės (kolegijos pirmininkė), Aloyzo Marčiulionio (pranešėjas) ir Egidijaus Laužiko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. B. ir atsakovių O. M. B., G. P. bei J. P. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 16 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal: ieškovės A. K. ieškinį atsakovėms J. P., O. M. B., G. P., tretiesiems asmenims Z. B., L. M., L. K. dėl žemės sklypo atidalijimo; ieškovės Z. B. ieškinį atsakovėms J. P., O. M. B., G. P., tretiesiems asmenims A. K., L. M., L. K. dėl žemės sklypo atidalijimo; atsakovių J. P., O. M. B. ir G. P. priešieškinį A. K., Z. B., tretiesiems asmenims L. M., L. K. dėl žemės sklypo atidalijimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė A. K. ieškiniu prašė atidalyti iš paveldėto 275 000 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 1/7 dalį, sudarančią 39 200 kv. m, pažymėtą P. Kapočiaus individualios įmonės sudarytame žemės sklypo padalijimo projekte numeriu 105a, bei nustatyti servitutą keliui, pažymėtam minėtame projekte numeriu 103. Ieškovė nurodė, kad su kitais bendraturčiais geruoju nesutaria dėl atidalijimo, nes pagal jos siūlomą atidalijimą susidaro graži sklypo konfigūracija, o pagal bendraturčių siūlymą sklypas tampa netaisyklingos formos, dėl to ieškovei tektų toliau, nesant sutvarkyto kelio važiuoti iki savo sklypo.
Ieškovė Z. B. ieškiniu ir atsakovės J. P., O. M. B., G. P. priešieškiniu prašė teismo atidalyti iš paveldėto 275 000 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 3/7 dalis pagal AB „Hidroprojektas“ sudarytą žemės sklypo padalijimo projektą ir nustatyti servitutą keliui, einančiam per jų žemės sklypą. Toks prašymas grindžiamas tuo, kad jų projektas sudarytas atsižvelgiant į bendraturčių interesus, skirtingai nuo A. K. projekto, kuriuo ji nori suarto, dirbamo sklypo, ir jos siūlomame projekte numatyti sklypai yra daugiakampiai.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė
Šilalės rajono apylinkės teismas 2005 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškovės A. K. ieškinį atmetė ir patenkino ieškovės Z. B. ieškinį bei atsakovių J. P., O. M. B., G. P. priešieškinį. Teismas žemę atidalijo pagal AB „Hidroprojektas“ sudarytą žemės sklypo padalijimo projektą. Tokį sprendimą teismas motyvavo teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir šalių, kurių reikalavimai patenkinti, siūlymų atitiktį visų dalyvaujančių byloje asmenų interesams. Teismas nurodė, kad tvirtinamu projektu maksimaliai tiksliai išspręstas atidalijamų žemės sklypų suformavimas, jų vertės nustatymas, kelio į sklypo dalis, servitutų klausimai.
Bylą apeliacine tvarka pagal ieškovės A. K. apeliacinį skundą išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. kovo 16 d. sprendimu apeliacinį skundą tenkino ir panaikino Šilalės rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 6 d. sprendimą, priėmė naują sprendimą, kuriuo ieškovės A. K. ieškinys tenkintas, o ieškovės Z. B. ieškinys bei atsakovių J. P., O. M. B., G. P. priešieškinys atmestas. Teisėjų kolegija priimtą sprendimą atidalyti ginčijamą žemės sklypą pagal ieškovės A. K. pateiktą P. Kapočiaus individualios įmonės sudarytą projektą pagrindė tuo, kad kitoms ginčijamo žemės sklypo bendraturtėms L. M. ir L. K. žemės sklypas jau buvo atidalytas pagal tą patį projektą įsiteisėjusiais teismų sprendimais civilinėse bylose Nr. 2-374-02/2002 ir Nr. 2-19-02/2003. Teisėjų kolegija sprendė, kad remiantis res iudicata principu būtų teisinga atidalyti žemės sklypą pagal ieškovės pateiktą projektą ir šioje byloje.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė Z. B. ir atsakovės O. M. B., G. P. bei J. P. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 16 d. sprendimą ir palikti galioti Šilalės rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 6 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas sprendime nepasisakė, kodėl byloje priimtas Šilalės rajono apylinkės teismo sprendimas yra neteisingas, neišdėstė argumentų, dėl ko kasatorių pateiktas žemės sklypo atidalijimo projektas yra netinkamas, apskritai neįvertino pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų ir bylos įrodymų.
2. Klaipėdos apygardos teismas pažeidė CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, kodėl jo pasiūlytas atidalijimo variantas yra priimtinausias ir kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas ginčą, nepakankamai įvertino žemėnaudos formavimo racionalumo ir ekonomiškumo principų svarbą, nesilaikė Žemės įstatymo 1 straipsnio, neanalizavo ir nepasisakė, ar šalims atidalyti lygiaverčiai sklypai.
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė A. K. prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo sprendimą. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovė Z. B. jai atidalytą ir atmatuotą iš 27,5 ha žemės sklypo 7,85 ha sklypą daugiau nei 10 metų valdo bei tvarko kaip savo. Kasatorės užsakytas ir P. Kapočiaus individualios įmonės parengtas žemės sklypo atidalijimo planas tiksliai atitinka Z. B. valdomą 7,85 ha sklypą.
k o n s t a t u o j a :
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
1995 m. gruodžio 14 d. ieškovių tėvo E. K. vardu po jo mirties, įvykusios 1995 m. lapkričio 20 d., atkurta nuosavybės teisė į 27,5 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 7). Šilalės rajono notarų biuro 1996 m. gegužės 22 d. išduotame paveldėjimo teisės liudijime pagal įstatymą nurodyta, kad mirusio E. K. turtą – nurodytą žemės sklypą - paveldi jo vaikai lygiomis dalimis po 1/7 palikto turto dalį: J. P., A. K., V. K., A. K., O. M. B., Z. B. (T. 1, b. l. 8). Iš Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Tauragės filialo išduoto 2001 m. spalio 25 d. pažymėjimo matyti, kad nurodyto 27,5 ha žemės sklypo bendraturtėmis įvardytos: po 1/7 dalį sklypo turinčios J. P., A. K., O. M. B., S. K. (1996 m. gegužės 22 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu), taip pat 2/7 dalis sklypo turinti Z. B. (1996 m. gegužės 22 d. paveldėjimo teisės liudijimo ir 2000 m. liepos 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu) bei 1/7 sklypo dalį turinti G. P. (1998 m. gegužės 8 d. dovanojimo sutarties pagrindu) (T. 1, b. l. 22,23). Viena iš paveldėtojų S. K. 2001 m. lapkričio 26 d. dovanojimo sutartimi padovanojo dukteriai L. K. 1429/10000 nurodyto žemės sklypo dalių, tai atitinka S. K. paveldėtą 1/7 sklypo dalį (T. 1, b. l. 33). Z. B. iš savo turimos 1/7 sklypo dalies 2001 m. lapkričio 14 d. dovanojimo sutartimi padovanojo dukteriai L. M. 5419 kv. m sklypo dalį. L. K. ir L. M. atsidalijo joms tenkančias sklypo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal įsiteisėjusius teismų sprendimus užbaigtose civilinėse bylose Nr. 2-19-02/2003 ir Nr. 2-374-02/2002. Kasacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo yra tarp likusių bendraturčių: ieškovių A. K., Z. B., atsakovių J. P., O. M. B. ir G. P.
Galutinai patikslinusi ieškinio reikalavimus ieškovė A. K. prie 2005 m. kovo 31 d. patikslinto ieškinio pateikė 2005 m. kovo 14 d. P. Kapočiaus individualios įmonės sudarytą žemės sklypo padalijimo projekto planą (T. 4, b. l. 44), kuriame nepažymėti kaimyninių sklypų savininkai, jiems priklausančių sklypų ribos, taip pat nenurodyta, ar visiškai sutampa su kaimyninių sklypų ribomis viso dalytino žemės sklypo ribos ir atskirų bendraturtėms numatytų sklypo dalių ribos. Tuo tarpu atsakovių bei ieškovės Z. B. siūlomame AB,,Hidroprojektas“ 2005 m. rugpjūčio 19 d. sudarytame sklypo padalijimo projekte (T. 4, b. l. 157) įvardyti besiribojančių sklypų savininkai ir apibrėžtos jų ribos, suprojektuotos bendraturtėms numatytos sklypo dalys.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Galiojančio CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, bendraturčiams nesusitarus dėl daikto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo, pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, reikia pasirinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų daugelio bendraturčių interesus, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Teismo patvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą. Kai ginčijamo žemės sklypo daugelis bendraturčių, išskyrus vieną – ieškovę A. K., parengė bendrą žemės sklypo atidalijimo planą, o nurodyta ieškovė pateikė alternatyvų planą, tokia situacija turi būti teisiškai įvertinta atsižvelgiant į tai, kuris siūlomas atidalijimo planas geriausiai atitinka bendraturčių interesus. Tai, jog alternatyvų atidalijimo būdą pateikia vienas iš bendraturčių, kurio pasiūlytas būdas ne tik nesuderintas su kitais bendraturčiais, bet ir akivaizdžiai priešingas tokių bendraturčių daugeto valiai, rodo, kad toks siūlymas neatitinka atidalijamo daikto bendraturčių poreikių. Be to, kaip jau nurodyta, ieškovės A. K. pateiktame 2005 m. kovo 14 d. P. Kapočiaus individualios įmonės sudarytame žemės sklypo padalijimo projekto plane nurodytos žemės sklypo ribos nesutikslintos su kaimyninių sklypų savininkų ribomis.
Pagal nurodytus įstatymo kriterijus pirmiausia turi būti įvertinamas bendraturčių daugumos valią išreiškiančio atidalijimo būdo pagrįstumas, t. y. atsakovių bei ieškovės Z. B. priešieškinio reikalavimų dėl jų siūlomo atidalijimo būdo AB,,Hidroprojektas“ 2005 m. rugpjūčio 19 d. sudarytame sklypo padalijimo projekte racionalumas. Atsižvelgiant į tai, kad atidalijamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas, CK 4.80 straipsnio 2 dalies teisės normos prasme teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės yra tie įrodymai, kurie suteikia duomenų apie tai, ar atidalytas daiktas galės būti bendraturčių atskirai valdomas, naudojamas pagal paskirtį ir ar nebus apsunkintas bendraturčių disponavimas atidalyto sklypo dalimis. Ieškovė A. K. išreiškė ketinimą, atsidalijusi ginčo žemės sklypo dalį, ją parduoti J. B. Pagal AB,,Hidroprojektas“ 2005 m. rugpjūčio 19 d. sudarytą sklypo padalijimo projektą ieškovei tenkanti 1/7 viso žemės sklypo dalis, t. y. 3,93 ha plotas, projekto plane pažymėtas Nr. 105-4, aiškiai ribojasi su J. B. ir Z. B. kaimyniniais žemės sklypais. Dėl to ši numatyta ieškovei A. K. sklypo dalis, kaip besiribojanti su ieškovės nurodyto potencialaus pirkėjo žemės sklypu, turėtų palengvinti ieškovei disponavimą numatyta sklypo dalimi. Be to, byloje nustatyta, kad atsakovės O. M. B., G. P. gyvena (duomenys neskelbtini), ieškovė Z. B. gyvena (duomenys neskelbtini), visos jos užsiima ūkininkavimu tose žemės sklypo dalyse, kurias pareiškė norą priešieškiniu atsidalyti. Tuo tarpu ieškovė A. K. gyvenamąją vietą yra nurodžiusi (duomenys neskelbtini). Tokioje situacijoje, kai yra atidalijamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas, reikia atsižvelgti į tų bendraturčių, kurie faktiškai dirba žemę, pageidaujamą žemės sklypo atidalijimą ir jo ribų išdėstymą. Bylos įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kurios apeliacinės instancijos teismas nepaneigė, kad atsakovių pasiūlytu sklypo atidalijimo plano projektu maksimaliai tiksliau išspręstas atidalijamų žemės sklypų suformavimas, jų vertės nustatymas, kelio į atidalytas žemės sklypo dalis, servitutų klausimai. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši pirmosios instancijos teismo išvada atitinka CK 4.80 straipsnio 2 dalyje išdėstytus atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės kriterijus.
Pagal CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktą nereikia įrodinėti tų aplinkybių, kurios yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Civilinėse bylose Nr. 2-19-02/2003 ir Nr. 2-374-02/2002 įsiteisėjusiais teismų sprendimais atidalytos bendraturčių L. K. ir L. M. žemės sklypo dalys remiantis P. Kapočiaus individualios įmonės 2002 m. kovo 29 d. sudarytu žemės sklypo padalijimo planu. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje šalys pateikė nurodytam planui skirtingus planus, kurie atitinka L. K. ir L. M. atidalytas sklypo dalis, tačiau juose kitaip išdėstytos likusių bendraturčių numatytos atidalytinos žemės sklypo dalys ir jų ribos. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sutapatino nurodytose išnagrinėtose bylose teismų patvirtintą planą su ieškovės A. K. pateiktu P. Kapočiaus individualios įmonės 2005 m. kovo 14 d. planu. Šiuose planuose skiriasi bendraturčiams numatytas sklypo dalių išdėstymas, taigi apeliacinės instancijos teismas turėjo iš esmės įvertinti šalių pateiktus abu turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės planus. Atsakovių ir ieškovės Z. B. pateiktas žemės sklypo atidalijimo planas neprieštarauja įsiteisėjusių teismų sprendimuose nurodytose užbaigtose civilinėse bylose nustatytoms aplinkybėms, taigi apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo res iudicata principo pažeidimą priimant pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas šis planas. Todėl apeliacinės instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl netinkamo materialinės ir procesinės teisės normų taikymo buvo neteisingai išspręstas ginčas bei nesant pakankamo teisinio pagrindo buvo panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimant apeliacinės instancijos teismo sprendimą. Šis apeliacinės instancijos teismo sprendimas turi būti panaikinamas ir paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
CPK 93 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka išnagrinėjus bylą kasacine tvarka yra paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, priteisiant šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas iš bylą pralaimėjusios šalies. Už paduotą ieškovės Z. B. ir atsakovių O. M. B., G. P. bei J. P. kasacinį skundą 100 Lt žyminį mokestį sumokėjo O. M. B., byloje yra pridėtas tai patvirtinantis banko dokumentas (T. 5, b. l. 98), dėl to ši suma priteistina iš ieškovės A. K.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 16 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Šilalės rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 6 d. sprendimą.
Priteisti iš A. K. (duomenys neskelbtini) 100 Lt bylinėjimosi išlaidų O. M. B (duomenys neskelbtini).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Teodora Staugaitienė Aloyzas Marčiulionis Egidijus Laužikas
