Dėl antstolės veiksmų

Civilinė byla Nr. 3K-3-561/2006

Procesinio sprendimo kategorija 129.8

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2006 m. spalio 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Teodoros Staugaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Laužiko ir Aloyzo Marčiulionio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Baltijos žuvys“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 21 d. ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 5 d. nutarčių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Baltijos žuvys“ skundą dėl antstolės veiksmų; suinteresuoti asmenys: antstolė Genovaitė Pociuvienė, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas prašė antstolės veiksmus, jai atsisakius nutraukti vykdomąją bylą CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, pripažinti neteisėtais ir įpareigoti nutraukti vykdomąją bylą dėl 66 510 Lt išieškojimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui (toliau – ir VSDFV, Fondas) pagal šio kreditorinį reikalavimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas nurodė, kad 2005 m. birželio 7 d. kreipėsi į antstolių G. Pociuvienės ir I. Neniškienės kontorą, prašė nutraukti nurodytą vykdomąją bylą, nes 66 510 Lt išieškojimui pasibaigė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 16 straipsnio 7 dalyje nustatytas penkerių metų išieškojimo senaties terminas. Vykdymo veiksmai pradėti pagal Fondo 2001 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. 220.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006 m. vasario 21 d. nutartimi skundo netenkino. Teismas nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog į Fondą nesumokėtų socialinio draudimo įmokų, taip pat delspinigių bei baudų išieškojimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti socialinio draudimo įmokas atsiradimo dienos; šiuo atveju – nuo 2001 m. vasario 13 d., kai Fondas priėmė sprendimą dėl 110 195 Lt įmokų ir netesybų išieškojimo iš UAB „Baltijos žuvys“, tačiau tuo metu Įstatymo (1997 m. liepos 1 d. Nr. VIII-361 redakcija) normose nebuvo nustatytas išieškojimo senaties terminas, o po to priimta Įstatymo norma dėl išieškojimo senaties atgaline tvarka netaikytina. UAB „Baltijos žuvys“ skundas dėl antstolio veiksmų teisme gautas 2005 m. birželio 20 d., t. y. nepasibaigus penkerių metų senaties terminui. Vykdomoji byla negalėjo būti nutraukta pareiškėjo nurodytu pagrindu, teismas antstolės veiksmus laikė teisėtais. Teismas taip pat nurodė, kad išieškojimo senaties terminas vykdomajai bylai nutraukti netaikytinas ir dėl to, jog Klaipėdos apygardos teismo nutartimi areštuotas pareiškėjo visas turtas iki tol, kol bus baigta restruktūrizavimo byla.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą, 2006 m. balandžio 5 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 21 d. nutartį paliko nepakeistą. Kolegija nurodė, kad 2005 m. sausio 1 d. įsigaliojo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymas. Pakeisto Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalyje nustatytas į Fondą nesumokėtų draudėjų ir apdraustų asmenų socialinio draudimo įmokų ir apskaičiuotų delspinigių ir baudų išieškojimo penkerių metų senaties terminas. Kadangi Įstatyme nėra nuorodos dėl jo 16 straipsnio 7 dalies įsigaliojimo kitos datos, tai kolegija laikė, kad ši Įstatymo norma įsigaliojo taip pat nuo 2005 m. sausio 1 d., ji atgaline tvarka netaikytina, iki jos įsigaliojimo į Fondą nesumokėtų socialinio draudimo įmokų, delspinigių ir baudų išieškojimo senaties terminas turi būti pradedamas skaičiuoti nuo 2005 m. sausio 1 d.; nagrinėjamu atveju išieškojimo senaties terminas nėra pasibaigęs, todėl nėra pagrindo vykdomajai bylai CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu nutraukti.

III. Kasacinio skundo argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėjas UAB „Baltijos žuvys“ prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 21 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 5 d. nutartį panaikinti, priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų tenkinti ir priteisti iš antstolės G. Pociuvienės bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismai netinkamai aiškino ir taikė 2005 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalį, kurioje nustatytas penkerių metų priverstinio išieškojimo senaties terminas į Fondą nesumokėtoms draudėjų ir apdraustų asmenų socialinio draudimo įmokoms ir apskaičiuotiems delspinigiams bei baudoms išieškoti. Pagal Įstatymą senaties termino eiga prasideda nuo teisės priverstinai išieškoti socialinio draudimo įmokas atsiradimo dienos; suėjus socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo senaties terminui, pasibaigia ir delspinigių bei baudų priverstinio išieškojimo terminai. Teismai nepagrįstai sprendė, kad, išieškant nurodytas įmokas, delspinigius ir baudas, į kurių priverstinį išieškojimą teisė atsirado 2001 m. vasario 13 d., nuo 2005 m. sausio 1 d. taikytinas Įstatymo normoje nustatytas senaties terminas. Įstatymo 16 straipsnio 7 dalies normą dėl senaties termino eigos pradžios sistemiškai aiškinant su kitomis nurodyto Įstatymo normomis (pavyzdžiui, 9 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad teisė Fondui priverstinai išieškoti nesumokėtas įmokas atsiranda kitą dieną po to, kai draudėjas pažeidžia pareigą sumokėti įmokas), išplaukia, kad 2005 m. sausio 1 d. įsigaliojusi Įstatymo norma dėl penkerių metų senaties termino susiejo termino eigos pradžią su teisės į priverstinį išieškojimą atsiradimo diena, bet ne su šios Įstatymo pataisos įsigaliojimo diena. Toks išieškojimo senaties termino pagal Įstatymo 16 straipsnio 7 dalį taikymo aiškinimas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių (toliau – ir Taisyklių) 113 punkto nuostatas: penkerių metų socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo senaties termino eiga prasideda nuo teisės priverstinai išieškoti šias įmokas atsiradimo dienos; socialinio draudimo įmokos gali būti tikslinamos už ne didesnį kaip penkerių metų laikotarpį nuo draudėjo kreipimosi dienos; šis terminas taikomas įvykiams, atsiradusiems po Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo 2005 m. sausio 1 d.

Teismų praktika dėl nesumokėtų draudėjų ir apdraustų asmenų socialinio draudimo įmokų išieškojimo senaties termino taikymo vykdymo procese nėra suformuota; civilinę bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas Įstatymo 16 straipsnio 7 dalį, pagal analogiją rėmėsi Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnio 1, 2 dalimis; dėl to, taikant nurodytas Įstatymo nuostatas, tikslinga vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šiuo klausimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis byloje Nr. A-976/2004).

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, nepasibaigus penkerių metų išieškojimo senaties terminui. Pareiškėjas 2005 m. birželio 7 d. prašė antstolės nutraukti dalies, t. y. 66 510 Lt, išieškojimą, kuriam buvo pasibaigęs senaties terminas. Antstolė ir išieškotojas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių argumentus netaikyti senaties termino, taip pat įrodymų, detalizuojančių įsiskolinimą, fiksuotą Fondo 2001 m. vasario 13 d. sprendime Nr. 220, todėl apeliacinės instancijos teismui pareiškėjas pateikė rašytinį įrodymą – 2000 m. II ketvirčio finansinę apyskaitą, iš kurios matyti, kad 2005 m. birželio 7 d. buvo pasibaigęs senaties terminas 130 348 Lt išieškoti. Teismai pažeidė materialinės teisės normas, įtvirtintas Įstatymo 16 straipsnio 7 dalyje ir Taisyklių 113 punkte, nepagrįstai netaikė senaties termino socialinio draudimo įmokoms išieškoti.

Teismai pažeidė CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktą, pagal kurį vykdomoji byla nutraukiama, jeigu pasibaigė įstatymo nustatytas išieškojimo senaties terminas. Teismai nurodė, kad pareiškėjo turtas areštuotas, kol bus baigta restruktūrizavimo byla, todėl senaties terminas netaikytinas; ši teismo išvada yra nepagrįsta, nes pareiškėjo atžvilgiu sustabdyti išieškojimo veiksmai neužkerta kelio antstoliui vykdymo veiksmus nutraukti. Vykdomosios bylos nutraukimas yra vykdymo, bet ne išieškojimo veiksmas. Nutraukiant vykdymo veiksmus pagal CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktą, išieškojimo veiksmai neatliekami.

Atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Teismų byloje nustatytos aplinkybės

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius 2001 m. vasario 13 d. priėmė sprendimą Nr. 220 išieškoti iš UAB „Baltijos žuvys“ ne ginčo tvarka į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą nesumokėtų 66 510 Lt socialinio draudimo įmokų ir 43 685 Lt netesybų, iš viso – 110 195 Lt. UAB „Baltijos žuvys“ 2005 m. birželio 7 d. pareiškimu kreipėsi į antstolių kontorą, prašė vykdomąją bylą dėl 66 510 Lt išieškojimo nutraukti CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, pasibaigus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalyje nustatytam penkerių metų išieškojimo senaties terminui.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, remdamasis sprendime ir (ar) nutartyje nustatytomis aplinkybėmis, patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

2005 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymas. Pakeisto Įstatymo 16 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad į Fondą nesumokėtų draudėjų ir apdraustų asmenų socialinio draudimo įmokų ir apskaičiuotų delspinigių bei baudų išieškojimo senaties terminas yra penkeri metai. Iki to laiko Įstatyme nebuvo nustatytas terminas nurodytoms įmokoms priverstinai išieškoti. Kasaciniame skunde keliamas Įstatymo normos dėl penkerių metų senaties termino galiojimo laiko atžvilgiu klausimas.

Vienas bendrųjų teisės principų yra tas, kad įstatymo leidėjo priimti ir paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios (lex retro non agit). Įstatymo negaliojimo atgaline tvarka principas yra esminis teisės viešpatavimo principas, teisinės valstybės elementas. Šis teisės principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Reikalavimas, kad paskelbti įstatymai galiotų į ateitį ir neturėtų grįžtamosios galios, yra svarbi teisinio tikrumo sąlyga. Įstatymo negaliojimo atgaline tvarka principo praktinė reikšmė yra ta, kad įstatymai taikomi tiems faktams ir padariniams, kurie atsirado po šių įstatymų įsigaliojimo. Taigi, esant neaiškumui dėl tam tikro įstatymo ar jo atskirų normų galiojimo laiko atžvilgiu, būtina nustatyti to įstatymo ar jo atskirų normų įsigaliojimo laiką, taip pat byloje aktualių faktų ir padarinių atsiradimo laiką ir klausimą spręsti vadovaujantis tuo, kad įstatymas galioja į ateitį.

Byloje nustatyta, kad teisė į pareiškėjo UAB „Baltijos žuvys“ Fondui nesumokėtų įmokų priverstinį išieškojimą atsirado, kai Įstatyme šios teisės įgyvendinimas nebuvo ribojamas tam tikru terminu, vadinasi, jo pradžia ir trukmė negalėjo sukelti teisinių padarinių. 2005 m. sausio 1 d. įsigaliojusi Įstatymo norma dėl penkerių metų senaties termino taikoma į ateitį, t. y. nuo tos dienos atsiradusiems teisės į priverstinį išieškojimą faktams, taip pat prievolėms, kurios nebuvo priverstinai įvykdytos iki nurodytos Įstatymo normos įsigaliojimo. Įstatymo normos galiojimas į ateitį šiuo atveju reiškia, kad nesumokėtoms įmokoms, kurių priverstinis išieškojimas nebuvo ribojamas jokiu terminu, nuo 2005 m. sausio 1 d. prasidėjo penkerių metų senaties termino joms priverstinai išieškoti eiga.

Kasaciniame skunde argumentuojama, kad iki Įstatymo pakeitimo priverstinai neišieškotoms įmokoms išieškoti taikytinas senaties terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo Įstatymo normos dėl senaties termino įsigaliojimo, bet nuo teisės priverstinai išieškoti šias įmokas atsiradimo dienos, esą taip yra nustatyta Įstatymo 16 straipsnio 7 dalyje. Toks aiškinimas nėra teisingas, juo nepaisoma pamatinių teisės nuostatų dėl įstatymo galiojimo laiko atžvilgiu. Pakeisto Įstatymo 16 straipsnio 7 dalyje iš tikrųjų nurodyta, kad socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo senaties termino eiga prasideda nuo teisės priverstinai išieškoti šias įmokas atsiradimo dienos; tačiau dar kartą pažymėtina, kad tiek senaties terminą, tiek termino eigos pradžią nustatančių Įstatymo normų galia nukreipta į ateitį. Kasatoriaus nurodytos Įstatymo normos neribotas laiko atžvilgiu taikymas santykiams, atsiradusiems iki jos įsigaliojimo, reikštų įstatymo negaliojimo atgaline tvarka principo pažeidimą. Tokiems santykiams Įstatymo normos dėl penkerių metų senaties termino ir šio termino eigos pradžios taikomos nuo Įstatymo įsigaliojimo, t. y. nuo 2005 m. sausio 1 d. Taip pat pažymėtina, kad nėra teisinga aiškinti įstatymų normas, remiantis poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytu reglamentavimu, kaip tai daroma kasaciniame skunde; toks aiškinimas nesuderinamas su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu įstatymo viršenybės kitų teisės aktų atžvilgiu principu.

Dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai teisingai aiškino Įstatymo normų galiojimą laiko atžvilgiu ir teisingai jas taikė, spręsdami, ar yra pagrįstas pareiškėjo reikalavimas įpareigoti antstolę nutraukti vykdomąja bylą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui nesumokėtų įmokų priverstinio išieškojimo. Skundžiamuose teismų sprendimuose nustatyta, kad priverstinio išieškojimo terminas nepraleistas; dėl to teisėjų kolegija laiko pagrįsta teismų išvadą, kad nutraukti vykdomąją bylą vadovaujantis pareiškėjo nurodytu CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktu nėra pagrindo. Kasacinis skundas netenkintinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 21 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 5 d. nutartį palikti nepakeistas.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Teodora Staugaitienė

Egidijus Laužikas

Aloyzas Marčiulionis