Civilinė byla Nr.3K-3-546/2006
Procesinio sprendimo kategorijos 34.5; 128.1;
128.18; 128.19 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės (pranešėja) ir Algimanto Spiečiaus,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Finansų spektro investicija“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Finansų spektro investicija“ prašymą suinteresuotiems asmenims likviduojamai AB „Vilmakas“, K. R., atstovaujamai įstatyminės atstovės S. Š., A. R., A. R., P. R. ir Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl leidimo papildyti palikimo apyrašą ir pratęsti įstatyme nustatytą terminą pareikšti kreditoriaus reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
2005 m. lapkričio 22 d. pareiškėjas likviduojama AB „Vilmakas“ kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo, remdamasis CK 5.53 straipsnio 7 ir 8 dalimis, 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, prašė teismo leisti papildyti 2003 m. spalio 16 d. sudarytą A. R., mirusio 2003 m. liepos 27 d., turto apyrašą ir pavesti antstolei N. Š. papildyti šį apyrašą, įtraukiant į jį mirusio A. R. 200 000 Lt skolą likviduojamai AB „Vilmakas“, atsiradusią 2001 m. spalio 20 d. vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Pareiškėjas nurodė, kad 2001 m. spalio 20 d. sutartimi jis pardavė A. R. 84 818 vnt. AB „Jūrės medis“ akcijų, už kurias A. R. turėjo sumokėti 250 000 Lt, tačiau faktiškai sumokėjo tik 50 000 Lt ir liko skolingas 200 000 Lt. Dėl to pareiškėjas sutartį nutraukė, o AB FMĮ „Finasta“, tvarkanti vertybinių popierių sąskaitas, jo (pareiškėjo) reikalavimu perrašė akcijas jam (pareiškėjui). Tačiau Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2005 m. spalio 4 d. sprendimu įpareigojo vertybinių popierių sąskaitų tvarkytoją AB FMĮ „Finasta“ panaikinti įrašą apie 84 818 vnt. AB „Jūrės medis“ akcijų perrašymą į likviduojamos AB „Vilmakas“ vertybinių popierių sąskaitą ir atkurti įrašą asmeninėje A. R. vertybinių popierių sąskaitoje, nurodant, kad A. R. yra akcijų savininkas. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2005 m. lapkričio 4 d. Pareiškėjo teigimu, teismo sprendimu pripažinus, kad akcijų savininkas yra A. R., jo turto, taip pat ir akcijų, paveldėtojai privalo sumokėti jam (pareiškėjui), šių akcijų pardavėjui, A. R. nesumokėtą akcijų kainos dalį – 200 000 Lt, o jis (pareiškėjas) turi atitinkamą reikalavimo teisę, kurią įgijo įsiteisėjus minėtam teismo sprendimui. Palikimo apyrašas papildytinas nurodant šią A. R. skolą. Pareiškėjas taip pat prašė teismo pratęsti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje kreditoriams nustatytą trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams mirusio A. R. palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti. Pareiškėjo teigimu, jis siekė išspręsti AB „Jūrės medis“ akcijų nuosavybės klausimą. Kadangi A. R. nebuvo sumokėjęs visos akcijų kainos, tai jis (pareiškėjas) 2003 m. spalio 4 d. raštu kreipėsi į vertybinių popierių sąskaitų tvarkytoją AB FMĮ „Finasta“, prašydamas perrašyti akcijas jo (pareiškėjo) nuosavybėn. Akcijos buvo apskaitomos jo (pareiškėjo) vertybinių popierių sąskaitoje, todėl jis neturėjo reikalavimo teisės A. R. turto paveldėtojams. 2005 m. lapkričio 4 d. įsiteisėjus minėtam Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. spalio 4 d. sprendimui, galutinai paaiškėjo aplinkybė, kad akcijų savininkas yra ne jis (pareiškėjas), o A. R., nesumokėjęs jam už šias akcijas 200 000 Lt. Kadangi iki Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. spalio 4 d. sprendimo įsiteisėjimo akcijos buvo laikomos jo (pareiškėjo) nuosavybe, taigi – nebuvo ir A. R. skolos, tai CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas kreditoriaus reikalavimams pareikšti, pareiškėjo manymu, laikytinas praleistu dėl svarbių priežasčių.
Teisę reikalauti minėtos skolos grąžinimo likviduojama AB „Vilmakas“ 2005 m. gruodžio 28 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleido UAB „Finansų spektro investicija“, todėl šią bylą nagrinėjęs Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas CPK 48 straipsnyje nustatyta tvarka protokoline 2006 m. sausio 12 d. nutartimi pakeitė pradinį pareiškėją likviduojamą AB „Vilmakas“ jo teisių perėmėju UAB „Finansų spektro investicija“.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2006 m. sausio 12 d. nutartimi prašymą dėl termino patęsimo ir leidimo papildyti palikimo apyrašą patenkino; pratęsė pareiškėjui UAB „Finansų spektro investicija“ įstatyme nustatytą terminą trijų mėnesių laikotarpiui nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreditoriaus reikalavimams A. R. palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti ir pavedė antstoliui papildyti mirusio A. R. paveldimo turto apyrašą Nr. 33-549/703, sudarytą 2003 m. spalio 16 d., įtraukiant į jį mirusio A. R. 200 000 Lt skolą pareiškėjui UAB „Finansų spektro investicija“ už nupirktas AB „Jūrės medis“ akcijas. Nustatęs, kad pareiškėjo, kuris pripažintinas A. R. kreditoriumi, teisė reikalauti 200 000 Lt skolos paaiškėjo 2005 m. lapkričio 4 d., teismas šią aplinkybę vertino kaip patvirtinančią, jog CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas kreditorių reikalavimams pareikšti buvo praleistas dėl svarbios priežasties ir, vadovaujantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, gali būti pratęstas. Sistemiškai aiškindamas CK 5.53 straipsnį ir atsižvelgdamas į paveldimo turto apyrašo sudarymo tikslą – užfiksuoti palikėjo turtą ir visus palikėjui pareikštus kreditorių reikalavimus (palikėjo skolas), teismas konstatavo, kad dėl apyrašo papildymo į teismą gali kreiptis ir įpėdiniai, ir kreditoriai. Kreditoriaus reikalavimas, teismui pareikštas pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį, teismo vertinimu, nėra ieškinio reikalavimas – tai tik informacija apie palikėjo kreditorių pretenzijas į paveldimą turtą. Vienam iš keturių įpėdinių nepripažįstant skolos, kreditorius ar šis skolos nepripažįstantis įpėdinis turi teisę kreiptis ginčo teisenos tvarka dėl reikalavimo pagrįstumo klausimo išsprendimo. Kreditorius taip pat turi teisę po paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo pareikšti ieškinį atsisakančiam grąžinti skolą įpėdiniui dėl skolos priteisimo, o įpėdinis – pateikti atsikirtimus. Nagrinėjamos bylos atveju skolos neįtraukimas į apyrašą, teismo nuomone, pažeistų palikėjų, pripažįstančių skolą, teises operatyviai gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi suinteresuoto asmens K. R. įstatyminės atstovės S. Š. apeliacinį skundą, 2005 m. kovo 15 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. sausio 12 d. nutartį panaikino ir pareiškėjo UAB „Finansų spektro investicija“ prašymą dėl leidimo papildyti palikimo apyrašą ir pratęsti įstatyme nustatytą terminą kreditoriaus reikalavimams palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti paliko nenagrinėtą. Vadovaudamasi CK 5.53 straipsnio 7 ir 8 dalimis, teisėjų kolegija sprendė, kad tik įpėdinis, po palikimo apyrašo sudarymo sužinojęs apie neįtrauktą į apyrašą turtą arba skolines teises ir pareigas, turi teisę ir pareigą kreiptis į teismą dėl paveldimo turto apyrašo papildymo (CK 5.53 straipsnio 7 dalis). Tuo tarpu palikėjo kreditorius gali reikalauti tik sudaryti palikimo apyrašą (CK 5.53 straipsnio 8 dalis), jeigu dėl kokių nors priežasčių to nepadaro palikėjo įpėdiniai. Teisė kreiptis dėl paveldimo turto apyrašo papildymo kreditoriui nėra suteikta. Pripažindama nepagrįstu pirmosios instancijos teismo motyvą, kad kreditoriaus reikalavimas dėl palikimo apyrašo papildymo nagrinėjamu atveju nėra ieškinio reikalavimas (o tik informacija apie palikėjo kreditorių pretenzijas į paveldimą turtą), teisėjų kolegija atsižvelgė į tai, kad vienas iš suinteresuotų asmenų (įpėdinis) šioje byloje ginčija ne tik kreditoriaus reikalavimo pagrįstumą, bet ir faktą, jog pareiškėjas yra mirusio A. R. kreditorius (tai nėra neginčijamai patvirtinta įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. spalio 4 d. sprendimu), t. y. įpėdinis kreditoriaus (pareiškėjo) reikalavimo ne tik kad netenkina, bet ir nepripažįsta jo bei jį ginčija. Dėl to, atsižvelgdama į tai, kad kreipimasis į teismą dėl turto apyrašo sudarymo yra vienas iš palikimo priėmimo būdų (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), o paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas priėmus palikimą (CK 5.66 straipsnis), teisėjų kolegija darė išvadą, kad kreditoriaus reikalavimas dėl palikimo apyrašo papildymo nagrinėjamu atveju sukeltų iš esmės tokius pačius padarinius, kaip ir reikalavimas, pareikštas tiesiogiai įpėdiniui, nes, papildžius palikimo apyrašą, įtraukiant į jį mirusio A. R. 200 000 Lt skolą pareiškėjui, nepripažįstantis skolos įpėdinis ginčo teisenos tvarka galėtų ginčyti tik jam tenkančią šios skolos dalį, o ne visą skolą ar paties kreditoriaus reikalavimo teisę. Teisėjų kolegija taip pat sprendė, kad nagrinėjamos bylos atveju prašymas dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino pratęsimo negalėjo būti nagrinėjamas vadovaujantis CPK 576-578 straipsniais, o turėjo būti sprendžiamas ieškinio teisenos tvarka kartu su ieškiniu įpėdiniams dėl skolos priteisimo, nes vienas iš suinteresuotų asmenų (įpėdinis) ginčija ne tik skolos įtraukimo į paveldimo turto apyrašą pagrįstumą, bet ir faktą, kad pareiškėjas yra mirusio A. R. kreditorius. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjui nepagrįstai buvo sudarytos sąlygos ne ginčo teisenos tvarka pratęsti terminą ieškiniui pareikšti, taip apribojant įpėdinių teisę, pareiškus tokį ieškinį, remtis termino praleidimu arba ginčyti jo praleidimo priežastis. Konstatavusi, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėdamas pareiškėjo prašymą ypatingosios teisenos tvarka, netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, teisėjų kolegija pripažino, kad yra pagrindas teismo nutartį panaikinti, o pareiškėjo prašymą palikti nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas), taip sudarant pareiškėjui galimybę kreiptis į teismą ieškinio teisenos tvarka.
III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėjas UAB „Finansų spektro investicija“ prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 15 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. sausio 12 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai (siaurinamai) aiškino ir taikė CK 5.53 straipsnio 8 dalies nuostatas, todėl nepagrįstai sprendė, kad palikėjo kreditoriai turi tik teisę reikalauti sudaryti palikimo apyrašą, o teisę ir pareigą kreiptis dėl sudaryto palikimo apyrašo papildymo turi tik įpėdiniai. Kasatoriaus manymu, toks minėtos teisės normos aiškinimas riboja palikėjo kreditoriaus teises. Pagal CK 5.53 straipsnio 7 dalį įpėdiniai turi pareigą pranešti teismui apie po palikimo apyrašo sudarymo sužinotą ir į apyrašą neįtrauktą turtą ar skolines teises ir pareigas. Įpėdiniams šios pareigos nevykdant, turi būti sudaryta galimybė pasinaudoti kitomis teisinėmis priemonėmis, užtikrinančiomis teisinių santykių subjektų teisių ir pareigų pusiausvyrą. Kadangi mirusio A. R. įpėdiniai CK 5.53 straipsnio 7 dalyje nustatytos pareigos nevykdė, dėl palikimo apyrašo papildymo į teismą kreipėsi kreditorius (pradinis pareiškėjas – likviduojama AB „Vilmakas). Kasatoriaus manymu, sistemiškai aiškinant CK 5.53 straipsnį kartu su CK 5.63 ir kitais straipsniais, laikytina, kad kreditoriai turi neginčijamą teisę reikalauti papildyti jau sudarytą turto apyrašą. CK 5.53 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta palikėjo kreditoriaus teisė reikalauti sudaryti palikimo apyrašą savo turiniu ir apimtimi suprastina kaip platesnė teisė, apimanti ir kitas su tuo susijusias teises, taip pat ir teisę reikalauti papildyti ar pakeisti apyrašą, išbraukti iš apyrašo tam tikras teises ar pareigas ir pan.
2. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesutiko su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad kreditoriaus reikalavimas papildyti palikimo apyrašą nėra ieškinio reikalavimas. Kasatoriaus teigimu, skolos įtraukimas į apyrašą neužkerta kelio įpėdiniui ginčyti skolos dydį ir kreditoriaus reikalavimo teisę, taip pat nesuteikia teisės į šios skolos išieškojimą priverstine tvarka. Tai tik informacija paveldėtojams apie palikėjo kreditorių pretenzijas. Be to, įstatyme nenustatyta, kad į paveldimo turto apyrašą įrašytinos tik tokios skolos, kurios yra patvirtintos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar kitu vykdomuoju dokumentu.
3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėdamas pareiškėjo prašymą ypatingosios teisenos tvarka, netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, ir pareiškėjas turėtų kreiptis į teismą ieškinio teisenos tvarka. Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada prieštarauja CPK 443 straipsnio 7 dalies ir 582 straipsnio 5 dalies nuostatoms dėl teismo pareigos išnagrinėti CPK V dalyje nurodytas bylas ypatingąja teisena, neatsižvelgiant į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės. Nagrinėjamu atveju prašymas dėl palikimo apyrašo papildymo buvo pateiktas CPK V dalies XXXIX skyriuje, o prašymas dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti pratęsimo – CPK V dalies XXXVIII skyriuje nustatyta tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai išnagrinėjo šią bylą ypatingosios teisenos tvarka.
Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuoto asmens K. R. įstatyminė atstovė S. Š. prašo skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, pareiškėjo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad CK 5.53 straipsnyje visų pirma minimas turto, o ne skolų apyrašas. Įstatyme nėra numatyta kreditoriaus teisė ar pareiga traukti skolas į apyrašą. Dėl to CK 5.63 straipsnyje kreditoriui ir nustatytas trijų mėnesių terminas reikalavimams pareikšti. Kasatorius nepagrįstai turto apyrašo papildymą skola laiko vienu iš kreditoriaus reikalavimų pareiškimo būdų. Be to, pripažinus, kad kreditorius taip pat turi teisę reikalauti papildyti turto apyrašą, jam turėtų būti taikomas ir CK 5.53 straipsnio 7 dalyje nustatytas trijų darbo dienų, o ne CK 5.63 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasaciniame skunde ir atsiliepime į kasacinį skundą teisės taikymo aspektu keliami materialinių teisės normų, reglamentuojančių palikimo priėmimą pagal apyrašą (CK 5.53 straipsnio 8 dalis), kreditorių reikalavimų pareiškimo tvarką (CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalis) bei šių reikalavimų nagrinėjimo procedūrą (CPK 576-582 straipsniai), klausimai. Dėl jų teisėjų kolegija pasisako.
CK 5.53 straipsnyje reglamentuojamas palikimo priėmimas pagal apyrašą. Palikimo apyrašas sudaromas tiek palikėjo kreditorių, tiek įpėdinių interesais. Palikimo priėmimas pagal apyrašą riboja įpėdinio atsakomybę už palikėjo skolas tik tikrąja paveldėto turto verte, nes CK 5.53 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal apyrašą, atsako už palikėjo skolas tik paveldėtu turtu. CK 5.53 straipsnio 5 dalyje, kurioje nustatyti pagrindiniai apyrašui keliami reikalavimai, nurodoma, kad apyraše turi būti įvardijamos visos žinomos skolinės palikėjo teisės ir pareigos, nurodant palikėjo kreditorius ir skolininkus. Taigi apyraše turi būti nurodyti ir žinomi palikėjo kreditorių reikalavimai, jų sumos, pobūdis ir kt. Įpėdinis (įpėdiniai), po palikimo apyrašo sudarymo sužinojęs apie neįtrauktą į apyrašą turtą arba skolines teises ir pareigas, privalo apie tai pranešti teismui per tris darbo dienas nuo šių aplinkybių sužinojimo dienos, kad teismo antstolis papildytų apyrašą (CK 5.53 straipsnio 7 dalis). Minėta, jog palikimo apyrašas sudaromas tiek palikėjo kreditorių, tiek įpėdinių interesais. Sudarius palikimo apyrašą, nustatoma palikimo sudėtis. Palikėjo kreditoriams, pareiškus reikalavimus, nereikės nustatinėti palikimo sudėties, o asmenys, priėmę palikimą tokiu būdu, atsakys tik paveldėtu turtu. Įstatyme (CK 5.53 straipsnio 8 dalis) palikėjo kreditoriams suteikiama teisė patiems kreiptis į palikimo atsiradimo vietos teismą ir prašyti, kad šis pavestų teismo antstoliui sudaryti palikimo apyrašą. Palikėjo kreditoriai taip pat turi teisę dalyvauti sudarant palikimo apyrašą, kai tai atliekama įpėdinio prašymu. Pirmosios instancijos teismas, sistemiškai aiškindamas CK 5.53 straipsnio nuostatas bei atsižvelgdamas į apyrašo sudarymo tikslą, pagrįstai konstatavo, kad dėl apyrašo papildymo į teismą gali kreiptis ir įpėdiniai, ir kreditoriai. Nagrinėjamos bylos duomenimis, palikimas A. R. įpėdinių buvo priimtas pagal teismo antstolių sudarytą paveldimo turto apyrašą, į šį apyrašą turi būti įtrauktos ir visos skolinės teisės bei pareigos. Remiantis CK 5.53 straipsnio 7 dalimi, apie neįtrauktas į apyrašą skolines teises ir pareigas teismą privalėjo informuoti įpėdiniai, ne vėliau kaip per tris dienas nuo šių aplinkybių sužinojimo dienos, kad teismo antstolis papildytų apyrašą. Teismų priimtais procesiniais sprendimais konstatuota, kad apie skolinį palikėjo A. R. įsipareigojimą tapo žinoma 2005 m. lapkričio 11 d., įsiteisėjus apylinkės teismo sprendimui, kuriuo nustatyta, kad 84 818 vnt. AB,,Jūrės medis” akcijų savininkas yra palikėjas A. R. Šiame sprendime konstatuota, kad nuosavybės teisė vertybinių popierių įgijėjui atsiranda nuo įrašo vertybinių popierių sąskaitoje padarymo, palikėjas tapo akcijų savininku sąskaitos atidarymo dieną – 2001 m. spalio 10 d., nepriklausomai nuo jų visiško apmokėjimo. Sprendime nustatyta, kad akcijų pirkimo sutartimi pirkėjas (velionis) įsipareigojo už jas sumokėti 250 000 Lt iki 2002 m. rugsėjo 30 d., sutarties šalys aptarė ir pasekmes, jei pirkėjas neįvykdys savo sutartinių įsipareigojimų – baudos sumokėjimą bei akcijų perrašymą iš pirkėjo pardavėjo nuosavybėn. Sprendime konstatuota, kad abi šios operacijos su ginčo vertybiniais popieriais buvo atliktos nesumokėjus 200 000 Lt. Teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose šioje byloje konstatuota, kad, 2005 m. lapkričio 4 d. įsiteisėjus Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. spalio 4 d. sprendimui, galutinai paaiškėjo aplinkybė, jog akcijų savininkas yra ne pareiškėjas, bet velionis A. R. Minėtu apylinkės teismo sprendimu nespręstas velionio A. R. skolinis įsipareigojimas, tačiau iš sprendimo motyvuojamosios dalies galima daryti prielaidą, kad tokio įsipareigojimo buvimas yra galimas.
Pagal CK 5.53 straipsnio 2 dalį įpėdinis dėl palikimo apyrašo sudarymo kreipiasi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą. Tokių prašymų nagrinėjimo tvarka nustatyta CPK 579-582 straipsniuose.
CK 5.63 straipsnyje reglamentuojamas palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimas ir tenkinimas. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti reikalavimus. Šis terminas skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos. Tai nėra naikinamasis terminas. Pagal minėto straipsnio 4 dalį teismas gali šį praleistą terminą pratęsti. Nustatytas trijų mėnesių terminas reikalavimams pareikšti taikomas juridinių ir fizinių asmenų reikalavimams dėl palikėjo sudarytų sutarčių ir pan. Nagrinėjamoje byloje ir reiškiamas juridinio asmens reikalavimas dėl palikėjo sudarytos sutarties. Kai nėra paskirtų nei testamento vykdytojo, nei palikimo administratoriaus, kreditorių reikalavimai pareiškiami palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šia tvarka teismui pareikštas reikalavimas nėra ieškinio reikalavimas. Tai yra informacija apie palikėjo kreditorių pretenzijas į paveldimą turtą. Jeigu įpėdinis tokio reikalavimo netenkina, nepripažįsta ar jį ginčija, kreditorius, laikydamasis bendrosios ieškinio senaties termino, turi teisę pareikšti ieškinį atsisakančiam grąžinti skolą įpėdiniui dėl skolos priteisimo, o įpėdinis – pateikti atsikirtimus. Nagrinėjamoje byloje vienam iš keturių įpėdinių nepripažįstant skolos, kreditorius ar skolos nepripažįstantis įpėdinis turi teisę ginčo teisenos tvarka spręsti skolos pagrįstumo klausimą. Pagal CK 5.63 straipsnio 4 dalį teismui suteikiama teisė pratęsti kreditoriaus dėl svarbių priežasčių praleistą trijų mėnesių terminą reikalavimams pareikšti. Šis terminas nėra naikinamasis. Teismas gali pratęsti šį terminą, jeigu nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Kokios priežastys laikomos svarbiomis, įstatyme nenurodyta. Tai kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes. Teismo aptartos aplinkybės laikytinos svarbiomis terminui pratęsti. CK 5.53 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įpėdinio pareiga, sužinojus, kad yra likę neįtraukto į apyrašą palikėjo turto, turtinių teisių ar pareigų, pranešti apie tai palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismui per tris darbo dienas nuo minėtų aplinkybių sužinojimo dienos, kad antstolis papildytų apyrašą. Kreditoriui tokia pareiga įstatyme nėra nustatyta. Dėl to teisėjų kolegija nesutinka su atsiliepimo į kasacinį skundą argumentu, kad aptarta įstatymo nuostata taikytina ir kreditoriui. Įpėdiniui minėtos pareigos įstatyme nustatymas siejamas su tuo, kad įpėdinis, nepranešęs apie naujai paaiškėjusias palikėjo turtines pareigas ir kt., už palikėjo skolas atsako visu savo turtu kaip įpėdinis, priėmęs palikimą. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių procedūrinis terminas, jį praleidus, atnaujinamas CPK XXXVIII skyriaus 576-578 straipsniuose nustatyta tvarka padavus ir išnagrinėjus pareiškimą, o ieškinio senaties termino taikymo klausimas yra išsprendžiamas teisme nagrinėjant ieškinį. Ta aplinkybė, kad yra pareikštas prašymas atnaujinti procedūrinį terminą CPK XXXVIII skyriuje nustatyta tvarka, nėra kliūtis pareikšti ieškinį teisme dėl paveldimo turto. Minėta, jog šia tvarka teismui pareikštas kreditoriaus reikalavimas nėra ieškinio reikalavimas, o informacija apie palikėjo kreditorių pretenzijas į paveldimą turtą. Be to, kreditoriaus pareikšti reikalavimai įtraukiami į palikėjo turto apyrašą, sudaromą pagal CK 5.53 straipsnį. Jie tenkinami CPK nustatyta bendrąja ieškinio teisenos tvarka. Dėl aptartų reikalavimų nagrinėjimo tvarkos teisės taikymo aspektu yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje L. J. v. J. L., Nr. 3K-3-696/2004; 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje V. D. v. D. Ž., E. S., Nr. 3K-3-347/2006).
Dėl netinkamo aptartų teisės normų aiškinimo ir taikymo apeliacinės instancijos teismo nutartis naikinama ir paliekama galioti pirmosios instancijos teismo nutartis (CPK 346 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 15 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2006 m. sausio 12 d. nutartį.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Juozas Šerkšnas
Janina Januškienė
Algimantas Spiečius
