Dėl sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia ir skolos už atliktus darbus išieškojimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-543/2006 (S)

Procesinio sprendimo kategorijos:

52.1, 21.5

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininko), Algio Norkūno, Janinos Stripeikienės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Estinos arka“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio 10 d. sprendimo, 2005 m. gruodžio 1 d. papildomo sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Estinos arka“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Lelija“, trečiajam asmeniui Sigito Kuncevičiaus projektavimo firmai dėl sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia ir skolos už atliktus darbus išieškojimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Estinos arka“ kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti su atsakovu UAB „Lelija“ (tuo metu – AB „Lelija“) 2001 m. liepos 24 d. sudarytos statybos rangos sutarties 2.1 punkto sąlygą „Bendra maksimali statybos, montavimo ir darbo projekto paruošimo kaina 8 047 990.00 Lt, įskaitant 18 % PVM arba maksimali statybos, montavimo ir darbo projekto paruošimo vieno kvadratinio metro kaina – 1338,65 Lt, įskaitant 18 proc. PVM“ negaliojančia; priteisti jam iš atsakovo 1 197 448,80 Lt skolą už atliktus statybos rangos darbus komerciniame centre Vilniuje, Ukmergės g. 282A, ir 6 proc. metinių palūkanų už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad 2001 m. balandžio mėnesį atsakovas AB „Lelija“ paskelbė konkursą suprojektuoti ir pastatyti 6000 kv. m komercinį centrą drabužių prekybai. Ieškovas pateikė bendrus pasiūlymus kartu su Sigito Kuncevičiaus projektavimo firma. 2001 m. liepos 24 rangovo UAB „Estinos arka“ ir atsakovo UAB „Lelija“ buvo sudaryta statybos rangos sutartis. Sutarties 2.1 punkte šalys nustatė maksimalią statybos, montavimo ir darbo projekto parengimo kainą, o 2.2 punkte – kad atliekant darbus jų vertė apskaičiuojama vienetinėmis kainomis, atsižvelgiant į faktiškai panaudotų medžiagų, mechanizmų, darbo sąnaudų kiekį, gautų konkurso tvarka, ir faktiškai atliktas darbų apimtis. Techninis projektas rangovui UAB „Estinos arka“ buvo pateiktas 2001 m. lapkričio 28 d. Statant objektą pagal šį projektą statybos kaina padidėjo. Tokių techninio projekto sąlygų rangovas nurodė negalėjęs protingai numatyti, nes užsakovas UAB „Lelija“ Sutarties sudarymo metu jų neatskleidė, Sigito Kuncevičiaus projektavimo firma šias sąlygas visa apimtimi derino tik su užsakovu. Rangovas siūlė užsakovui koreguoti objekto techninio projekto sprendimus, kad būtų sudarytos lokalinės sąmatos, neviršijančios konkurse rangovo pasiūlytos atitinkamų konstruktyvų kainos, tačiau užsakovas nesutiko. Nepaisydamas vykstančio ginčo su užsakovu, rangovas UAB „Estinos arka“ vykdė komercinio centro statybos darbus pagal pateiktą techninį projektą. Pagal rangovo sudarytus ir pateiktus užsakovui atliktų komerciniame centre darbų aktus užsakovo skola yra 1 197 448,80 Lt. Rangovo nuomone, rangos sutarties 2.1 punkte nustatyta sąlyga turi būti pripažinta negaliojančia kaip neatitinkanti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų bei iš esmės pažeidžianti sutarties šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą, nes užsakovas po sutarties sudarymo vienašališkai pakeitė reikalavimus sutarties dalykui, atsisakė pakeisti sutarties kainą, tokiu būdu nepagrįstai praturtėjo rangovo UAB „Estinos arka“ sąskaita ir elgėsi nesąžiningai.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2005 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad statybos rangos sutartimi jos šalys susitarė dėl maksimalios statybos, montavimo ir darbo projekto parengimo vieno kvadratinio metro kainos – 1 338,65 Lt. Sutarties sudarymo metu – 2001 m. – tokia nurodytų darbų kaina buvo įprasta. Galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. CK 6.653 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu dėl svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui. Rangovo UAB „Estinos arka“ pasiūlymas užsakovui didinti objekto kainą užsakovui „Lelija“ pateiktas tik 2002 m. balandžio 2 d. Užsakovas sutiko padidinti objekto vertę 27 652 Lt tik dėl šiluminės trasos įrengimo. Užsakovui nesutikus padidinti kainą, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties. Jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje numatytą kainą. CK 6.204 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jei sutarties įvykdymas tampa sudėtingesnis, nukentėjusi šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį, prašydama sutartį pakeisti. Šis prašymas turi būti pagrįstas ir pareikštas tuoj pat po sutarties vykdymo suvaržymo. Jeigu per protingą terminą šalys nesutaria dėl sutarties pakeitimo, abi šalys turi teisę kreiptis į teismą. Šalys 2004 m. gegužės 3 d. pasirašė papildomą susitarimą, kuriame nurodyta, kad užsakovas už rangovo atliktus darbus yra visiškai atsiskaitęs. Pagal CK 1.79 straipsnio 1 dalį šalis, patvirtinusi sandorį, netenka teisės jo ginčyti. Rangovas nuo 2001 m. lapkričio 28 d. įgijęs teisę per protingą terminą kreiptis į teismą ja nepasinaudojo, todėl jis privalėjo įvykdyti sutartį už joje numatytą kainą.

Vilniaus apygardos teismas 2005 m. gruodžio 1 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovo nesumokėtą žyminio mokesčio dalį.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. kovo 24 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio 10 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir papildomai nurodė, kad ieškovas atsakovui pateikė statybos projektavimo ir rangos pasiūlymus kartu su trečiuoju asmeniu, vėliau parengusiu techninį projektą, iš anksto sutarę, kad jis bus rengiamas pagal dvišalę atsakovo ir trečiojo asmens, o ne trišalę sutartį. Dėl to ieškovo pretenzijos dėl techninio projekto rengimo jam nedalyvaujant nepagrįstos. Be to, rengiant šį projektą dalyvavo ieškovo konstruktorių grupė. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad brangesnių medžiagų panaudojimo klausimai su rangovu buvo derinami iki pat sutarties pasirašymo. Rangovas savo paaiškinamajame rašte nurodė, kad siekdamas laimėti konkursą 10 proc. sumažino savo apskaičiuotą pirminę pasiūlymo kainą, todėl kainos neatitiktį protingumo kriterijams reikia sieti su paties rangovo nesąžiningais veiksmais. Sprendžiant šalių ginčą negalima vadovautis Sutarties 21.2 punktu, nes jis reglamentuoja tik darbų kainos apskaičiavimo tvarką ir negali būti vertinamas kaip rangos sutarties 2.1 punkto alternatyva.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio 10 d. sprendimą, 2005 m. gruodžio 1 d. papildomą sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 24 d. nutartį, ieškinį tenkinti bei priteisti iš atsakovo sumokėtą žyminį mokestį ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Kasatorius savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:

1. Rangovas pagal konkurso sąlygas privalėjo pateikti užsakovui sutarties kainą, žinodamas tik technines sąlygas, bet neturėdamas techninio projekto, todėl užsakovas neturėjo pagrindo tikėtis, kad rangos sutarties 2.1 punkte nurodyta kaina bus galutinė. Šalims nesutarus dėl objekto kainos padidinimo ir toliau vykdant sutartį, rangos sutarties kaina apskaičiuotina vadovaujantis ne sutarties 2.1 punktu, o 2.2 punktu – pagal rangovo sudarytus faktiškai atliktų darbų, panaudotų medžiagų ir įrenginių aktus, nes tik tokiu būdu gali būti atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra pagal rangos sutartį. Sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, sistemiškai, nustatinėjant tikruosius sutarties šalių ketinimus, šalių elgesį po sutarties sudarymo (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Užsakovas konkliudentiniais veiksmais – pasirašydamas kai kuriuos atliktų darbų, panaudotų medžiagų ir įrenginių aktus ir sumokėdamas faktinę jų kainą, patvirtino, kad šalys sutarties 2.2 punktą suprato ir taikė kaip 2.1 punkto išlygą, todėl rangovui neatsirado pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį ar kreiptis į teismą CK 6.204 straipsnio 3 dalies pagrindu.

2. Teismas nepagrįstai netaikė CK 6.653 straipsnio 6 dalies, nustatančios rangovo teisę reikalauti padidinti darbų kainą arba nutraukti sutartį padidėjus medžiagų ar įrenginių kainai, kurių padidėjimo rangovas negalėjo numatyti sutarties sudarymo momentu. Medžiagų ir įrenginių kaina padidėjo užsakovui pareikalavus naudoti brangesnes medžiagas po to, kai šalys susitarė dėl objekto kainos. Teisę kreiptis į teismą dėl sutarties pakeitimo ir (ar) skolos priteisimo rangovas įgijo ne užsakovui pateikus techninį projektą, bet atsisakius sumokėti jo iniciatyva padidėjusią objekto kainą.

3. Tik paskyrus pastatyto komercinio centro finansinę ekonominę ekspertizę 2001 m. kainų lygiu ir ginčo techninio projekto ekspertizę galima padaryti išvadą apie įprastą 2001 m. statybos darbų kainą ir ar už sutarties 2.1 punkte nurodytą kainą galima pastatyti Sutarties objektą. Tik esant įrodymams, kad už tokią kainą sutarties objektas negalėjo būti pastatytas, galima būtų teigti, kad ji buvo nustatyta dėl rangovo nesąžiningų ir neprotingų veiksmų. Teismai, atsisakę paskirti tokią ekspertizę, priimtus sprendimus grindė prielaidomis, be to, neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą šalims, visų aplinkybių įrodinėjimo pareigą perkeldami ieškovui.

4. Užsakovas UAB „Lelija“ užsakė objekto techninį projektą, nenustatydamas esminio reikalavimo – techninio projekto įgyvendinimo maksimalaus biudžeto, dėl kurio jis susitarė su rangovu rangos sutarties 2.1 punkte. Tai vertintina kaip vienašališkas rangos sutarties pakeitimas ir 2.1 punkto sąlygos atsisakymas. Dėl tokio nesąžiningo elgesio užsakovas praturtėjo rangovo sąskaita. Siekiant apginti sąžiningos šalies – rangovo – interesus, rangos sutarties 2.1 punktas turi būti pripažintas negaliojančiu.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Lelija“ prašo skundą atmesti, savo pašymą motyvuodamas šiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas nustatęs bylos faktines aplinkybes – kad rangovas konkurse dalyvavo sumažinęs kainą siekdamas konkursą laimėti, jam buvo žinoma apie techninio projekto rengimą pagal dvišalę sutartį, rangovo darbuotojai dalyvavo jį rengiant – pagrįstai padarė išvadą, jog rangovas elgėsi nesąžiningai ir jam tenka visa sutarties vykdymo atsakomybė.

2. Apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad užsakovui raštu atsisakant didinti objekto kainą, rangovas negali remtis užsakovo konkliudentiniais veiksmais paneigti jo raštu išdėstytai pozicijai, todėl užsakovui nesutikus su rangovo pasiūlymu didinti objekto kainą, rangovas įgijo teisę kreiptis į teismą dėl sutarties pakeitimo arba nutraukti sutartį, o šia teise nepasinaudojęs, prisiėmė pareigą sutartį vykdyti.

3. Apeliacinės instancijos teismas nutartį priėmė visapusiškai ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, patvirtinančius šalių ikisutartinius ir sutartinius santykius, todėl kasatoriaus teiginys, kad teismo nutartis priimta, remiantis formaliais pagrindais, nepagrįstas.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Rangovas UAB „Estinos arka“ su Sigito Kuncevičiaus projektavimo firma pateikė bendrus pasiūlymus užsakovo AB „Lelija“ paskelbtame konkurse suprojektuoti ir pastatyti komercinį centrą drabužių prekybai už orientacinę statybos kainą – 7 895 990 Lt. Nugalėjęs konkurse, rangovas su užsakovu 2001 m. liepos 24 d. sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią rangovas įsipareigojo pastatyti komercinį centrą už bendrą maksimalią 8 047 990 Lt kainą.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl statybos rangos sutartyje nustatytos darbų kainos aiškinimo

Statybos rangos sutartis – viena iš rangos sutarčių rūšių. Nuo kitų rangos santykių statybos ranga skiriasi atliekamų darbų pobūdžiu ir rezultatais. Statybos rangos santykius reglamentuoja specialios CK XXXIII skyriaus trečiojo skirsnio nuostatos. Šiose normose nenurodyti statybos darbų kainos nustatymo ypatumai. Darbų kaina – tai rangovo turėtų išlaidų kompensavimas ir atlyginimas jam už darbą, t. y. rangovo pelnas. Darbų kaina gali būti nustatoma keliais būdais: sutartyje nurodant konkrečią kainą arba sudarant sąmatą arba sutartyje įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ir būdus. CK 6.653 straipsnio 1-3 dalys – dispozityvios teisės normos, kurios nustato galimybę šalims pasirinkti kainos nustatymo būdus. Rangos sutartis galioja ir nenurodžius kainos sutartyje, tokiu atveju darbų kaina nustatoma CK 6.198 straipsnyje nustatyta tvarka. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad rangovas prašė teismų įvertinti statybos rangos sutarties dalį, kurioje buvo nustatyta jo, kaip rangovo, atliktų darbų kaina. Jis nurodė, kad projektuotojas ir užsakovas jį suklaidino dėl darbų kainos, nes šie kainą nustatė, neturėdami tinkamo darbų projekto, nesudarius sąmatos. Sutarties esmė – šalių susitarimas (consensus ad idem), t. y. šalių valios sutapimas (CK 6.154, 6.159 straipsniai). Šalių susitarimas pasiekiamas šalims apsikeičiant oferta ir akceptu. Nagrinėjamoje byloje statybos rangos sutarties sudarymui lemiamos reikšmės turėjo konkursiniai pasiūlymai: užsakovas skelbė konkursą, siekdamas surasti rangovą, galintį pastatyti pageidaujamą objektą už jam priimtiną kainą. Rangovas, dalyvaudamas konkurse ir norėdamas jį laimėti, nurodė sumažintą orientacinę tokio objekto pastatymo kainą – 7 895 990 Lt. Konkursiniai pasiūlymai teismų praktikoje vertinami kaip oferta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-38/2005), o dalyvavimas konkurse laimėjusį asmenį įpareigojo sudaryti sutartį, nes ir ikisutartinių santykių dalyviai turi elgtis sąžiningai (CK 6.163 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje reikšminga tai, kad esant ikisutartiniams santykiams šalys siekė susitarti dėl konkrečios objekto pastatymo kainos, kurios negalima viršyti. Sudarydamos sutartį, šalys susitarė dėl galutinės konkrečios kainos (rangos sutarties 2.1 p.) ir dėl rangovo ekonomijos, t. y. kad faktinėms rangovo išlaidoms esant mažesnėms nei sutarta kaina, jis gaus sutartą konkrečią kainą (CK 6.654 straipsnis). Kolegija išaiškina, kad tais atvejais, kai statybos rangos sutarties šalys ikisutartiniuose santykiuose siekė susitarti dėl konkrečios kainos ir tokią sulygtą rangos darbų kainą nustato sutartyje, tai sutarties vykdymo metu paaiškėjus, jog faktinės išlaidos yra didesnės nei sulygta kaina, tai nesudaro pagrindo pripažinti sutarties sąlygos dėl konkrečios kainos nustatymo negaliojančia, o gali būti sprendžiami sutartos kainos pakeitimo klausimai. Nagrinėjamoje byloje sutarties šalių sulygtą kainą teismai laikė konkrečia kaina ir faktinių išlaidų padidėjimo pagrindu nepripažino negaliojančia sutarties sąlygos dėl tokios kainos nustatymo. Kolegija tokią teismų praktiką pripažįsta atitinkančia CK 6.189 straipsnio, CK 6.653 straipsnio 1-3 dalių, 6. 654 straipsnio, 6.681 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Dėl statybos rangos sutartyje numatytos konkrečios kainos pakeitimo, esant didesnėms sutarties įvykdymo faktinėms išlaidoms

CK 6.38 straipsnyje nustatyti prievolių vykdymo principai: prisiėmusi prievolę šalis turi ją įvykdyti tinkamai, sąžiningai ir laikantis nustatytų terminų, o jei prievolės vykdymas yra profesinė veikla – laikantis tokiai veiklai taikomų reikalavimų. Rangovui statybos verslas – profesinė veikla, todėl, sudarydamas statybos rangos sutartį, jis galėjo numatyti statybos konkurse pasiūlyto pastatyti objekto kainą. Tokios profesinės veiklos žinios ir gebėjimai reikšmingi, vertinant ieškovo galėjimą numatyti statybos darbų kainos padidėjimo pasekmes, prisiimtų prievolių vykdymo sutartyje sulygtomis sąlygomis riziką. Statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią kainą, įstatymas nenumato galimybės jos keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Tai imperatyvi teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų. Toks teisinis reglamentavimas įpareigoja sutarties šalis apsispręsti renkantis kainos nustatymo būdą. Šių nuostatų tikslas – statybos rangos sutarties šalims suteikti alternatyvias galimybes joms labiau priimtinu būdu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, susijusias su darbų kainos koregavimu, taip užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, drausminti statybos proceso dalyvius ir kita. Šalys, nustatančios statybos rangos sutartyje konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo pasekmes. Kainos keitimas galimas tais atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė, arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų. Konkrečios kainos keitimas prievolių vykdymo metu gali būti tik išimtiniais atvejais. Tokias išimtis nustato bendrosios rangos normos, konkrečiai – CK 6.653 straipsnio 6 dalis bei specialios statybos rangos sutartis reglamentuojančios normos – CK 6.684 straipsnio 4 dalis ir 6.685 straipsnis. Sutartyje sulygtos konkrečios kainos keitimo pagrindai: a) rangovo tiekiamų medžiagų ir įrengimų arba paslaugų, kurias rangovui teikia tretieji asmenys, kaina padidėjo iš esmės, o šių kainų padidėjimo jis negalėjo numatyti sutarties sudarymo momentu (CK 6.653 straipsnio 6 dalis); b) statybos metu būtina atlikti darbus, nenumatytus normatyviniuose statybos dokumentuose (CK 6.684 straipsnio 4 dalis); c) užsakovas pakeičia sutarties dokumentus ir dėl to reikia papildomų darbų, kurių kaina viršija 15 proc. sutartyje numatytos bendros statybos darbų kainos. Bendrosiose rangos nuostatose nustatyta taisyklės, draudžiančios keisti kainą, išimtis (CK 6.653 straipsnio 6 dalis). Statybos rangos specialios taisyklės konkretizuotos: CK 6.685 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad rangovas turi teisę reikalauti perskaičiuoti sutarties kainą, jeigu dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių statybos darbų kaina padidėjo daugiau kaip 15 proc. Ši speciali teisės norma nustato vieną kainos padidėjimo iš esmės kriterijų – padidėjimas turi viršyti 15 proc. sulygtos rangos darbų kainos. Nagrinėjamoje byloje rangovas teigia, kad jis negalėjo numatyti statybos darbų kainos, nes pradėjo statybą be techninio projekto ir sąmatos. 2001 m. liepos 24 d. statybos rangos sutartyje buvo nustatyta, kuri šalis ir per kokį terminą pateikia tam tikrus statybos dokumentus. Rangovas statybos leidimą gavo 2001 m. spalio 31 d., o techninį projektą – tik 2001 m. lapkričio 28 d. Darbai buvo pradėti iki projekto gavimo. Tokių veiksmų rizika tenka rangovui, nes jis privalo vykdyti statybos darbus pagal sutartį ir atitinkamus projektus, kaip neatskiriamas sutarties dalis (1997 m. birželio 26 d. redakcijos Statybos įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 2, 3 punktai). Rangovas pripažino, kad per 2,5-3 mėnesius atliko sąmatinius skaičiavimus pagal techninį projektą. Šios aplinkybės patvirtina, kada rangovas sužinojo apie kainos padidėjimą ir dėl kokių priežasčių ji padidėjo. Rangovas informavo apie tai užsakovą ir siūlė keisti sulygtą kainą, tačiau, pastarajam nesutikus, nesiėmė jokių teisinių priemonių, kad atkurtų sutartinių prievolių pusiausvyrą. Teisinės priemonės priklauso nuo pagrindų, dėl kurių galėjo keistis sulygta sutartyje kaina. Jeigu reikalaujama atlikti darbus, kurie nebuvo numatyti statybos dokumentuose, tai užsakovui atsisakius padidinti kainą, rangovas gali sustabdyti tų darbų atlikimą (CK 6.684 straipsnis). Jeigu faktiškai statybos kaina padidėjo 15 proc., užsakovui atsisakius keisti sutartį, rangovas sutartį gali pakeisti teismine tvarka (CK 6.204 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad užsakovas atsisakė keisti sulygtą konkrečią kainą statybos rangos sutartyje, o rangovas dėl sutarties pakeitimo į teismą nesikreipė, sutartį įvykdė, pridavė objektą bei sudarė su užsakovu papildomą susitarimą dėl piniginių prievolių įvykdymo pagal statybos rangos sutartį, todėl prarado įstatyme įtvirtintą galimybę reikalauti pakeisti sutarties sąlygas arba sutartį nutraukti.

Rangovas tvirtina, kad užsakovas nepagrįstai parturtėjo ieškovo sąskaita. Nepagrįstas praturtėjimas – praturtėjimas be teisinio pagrindo. CK 6.242 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolius patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolius patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ji atliko savo interesais ir rizika. Tokiais savo rizika atliktais veiksmais laikytinas rangovo įsipareigojimas pastatyti objektą už sumažintą kainą. Be to, rangovas teigia, kad užsakovas didesnės vertės už sumokėtą kainą objektą įgijo statybos rangos sutarties pagrindu, t. y. ne be teisinio pagrindo. Kolegija konstatuoja, kad rangovas nesiėmė numatytų įstatyme priemonių, suteikiančių galimybę nutraukti ar pakeisti jo interesų neatitinkančius sutartinius santykius su užsakovu, todėl jam išliko pareiga įvykdyti prievolę pagal jo sudarytos sutarties nuostatas. Teismų priimti procesiniai sprendimai atitinka statybos rangos santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl keisti šiuos procesinius sprendimus teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnio 2 dalis, 359 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Pranas Žeimys

Algis Norkūnas

Janina Stripeikienė