K. G. pagal BK 253 str., 129 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-416/ 2009

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.3.1.

2.6.7.1 (S)

2009 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimanto Baumilo, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,

kasacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. G. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo K. G. nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas devyneriems metams, ją atliekant pataisos namuose.

Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 6 d. nutartis, kuria nuteistojo K. G. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Čiučiulkos pranešimą,

n u s t a t ė :

K. G. nuteistas už tai, kad jis 2008 m. balandžio 6 d., apie 23 val., G. F. priklausančiame name, esančiame Švenčionių r., (duomenys neskelbtini) kaime, kilus ginčui dėl asmeninių nesutarimų, iš neteisėtai laikomo šautuvo „IŽ-18“ (raidės rusiškos) Nr. (duomenys neskelbtini), iššovė vieną šūvį į J. G. nugarą, padarydamas jai šautinę žaizdą pilvo kairėje ir juosmens dešinėje su tuščios žarnos, riestinės žarnos pasaito, kairiojo inksto kapsulės sužalojimais, 3-5 juosmeninių slankstelių ataugų ir 4 slankstelio kūno skeveldriniais lūžiais, nugaros kietojo dangalo ir smegenų sužalojimais („arklio uodegos“) šūvio kanale; kairiojo dilbio kiaurinį šautinį sužalojimą su kairiojo alkūnkaulio skeveldriniu lūžiu ir kairiojo alkūninio nervo sužalojimu, kairiųjų IV-V rankos pirštų pareze, nuo to nukentėjusioji J. G. Vilniaus universitetinėje greitosios pagalbos ligoninėje 2008 m. balandžio 25 d. mirė.

K. G. nuteistas ir už tai, kad neturėdamas leidimo disponavo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis, tačiau šios nuosprendžio dalies nuteistasis kasacine tvarka neskundžia.

Kasaciniame skunde nuteistasis K. G. prašo jam priimtą apkaltinamąjį nuosprendį pakeisti: perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką iš BK 129 straipsnio 1 dalies į BK 132 straipsnio 1 dalį arba pripažinti, kad jis veikė būtinosios ginties sąlygomis ar bent jau peržengdamas būtinosios ginties ribas. Remdamasis G. F. parodymais nuteistasis teigia, kad konflikto metu jis šautuvo neužtaisinėjo, kad šautuvas jau buvo užtaisytas anksčiau. Kasatorius skunde tvirtina, kad šautuvo gaiduką jis netyčia nuspaudė besigindamas. Tokios aplinkybės, anot nuteistojo, rodo, kad J. G. gyvybę jis atėmė dėl neatsargumo. Skunde nuteistasis tvirtina manąs, kad tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, jog nėra pagrindo jo nusikalstamą veiką kvalifikuoti kaip padarytą dėl neatsargumo, jo veiksmai turėtų būti pripažinti padaryti veikiant būtinosios ginties sąlygomis ar peržengiant būtinosios ginties ribas. Kasatorius skunde pažymi, kad jis buvo užpultas žymiai jaunesnės, stambesnės ir fiziškai stipresnės, išgėrusios bei neprognozuojamos moters. Iki šūvio, kaip nurodo nuteistasis, J. G. jį apdraskė, išrovė kuokštą plaukų. Nuteistojo teigimu, jis buvo priverstas gintis, nes kitu atveju jam būtų grėsę neprognozuojamos pasekmės.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras Darius Stankevičius atsiliepime prašo nuteistojo K. G. kasacinį skundą atmesti. Prokuroro nuomone, teismas byloje surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, bausmę paskyrė tinkamai laikydamasis BK 54 straipsnio nuostatų, apeliacine tvarka byla išnagrinėta laikantis BPK 320 straipsnio reikalavimų. Atsiliepime prokuroras nurodo, kad šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog nuteistasis šovė nukentėjusiajai į nugarą, kai ši stovėjo tarpduryje. Atsiliepime prokuroras tvirtina, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog grėsė akivaizdus pavojus K. G. sveikatai ar gyvybei, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo veikiama būtinosios ginties sąlygomis; tai patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada, kad artimo šūvio pėdsakų nerasta. Anot prokuroro, byloje taip pat nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti nuteistojo teiginį, kad jis šautuvo gaiduką nuspaudė netyčia arba kitaip neatsargiai elgdamasis su ginklu.

Nuteistojo kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 28 straipsnio, 129 straipsnio 1 dalies, 132 straipsnio 1 dalis taikymo

Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo K. G. kasacinio skundo argumentai tik iš dalies atitinka bylos aplinkybes. Byloje nustatyta, kad: įvykio vakarą tarp nuteistojo K. G. ir J. G. kilo konfliktas; jo metu J. G. nagais apdraskė K. G. veidą bei iš jo galvos išrovė keletą kuokštų plaukų; K. G. iš palovio pasiėmė neteisėtai laikytą medžioklinį šautuvą ir šovė į J. G.; nuo patirtų sužalojimų nukentėjusioji nugriuvo ant grindų, o po keliolikos dienų ligoninėje mirė. Išdėstytos aplinkybės patvirtina kasatoriaus teiginį, kad nukentėjusioji J. G. jį buvo užpuolusi, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad K. G. iššovė į J. G. besigindamas ar neatsargiai elgdamasis su ginklu. Byloje nustatyta, kad į nukentėjusiąją buvo šauta tuomet, kai ji buvo ne prie pat K. G., o atokiau nuo jo (ne kambario, kuriame vyko konfliktas viduje, o tarpduryje), be to, ji tuo metu K. G. buvo atsukusi nugarą. Šios aplinkybės patvirtina, kad prieš pat šūvį J. G. pavojingas kėsinimasis į K. G. sveikatą jau buvo pasibaigęs. Dėl to situacijos, kuri buvo susiklosčiusi prieš pat šūvį, negalima vertinti kaip būtinosios ginties situacijos. Nesant būtinosios ginties, negali būti ir jos ribų peržengimo. Klausimą, ar nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos, būtų reikėję svarstyti tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad K. G. iš kulka užtaisyto medžioklinio šautuvo į J. G. šovė tuo, metu, kai ji draskė jo veidą ir rovė plaukus. Dėl aptartų aplinkybių kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad žemesnių instancijų teismai neturėjo pagrindo taikyti kasatoriui būtinąją gintį ar jos ribų peržengimą reglamentuojančių BK 28 straipsnio nuostatų. Nukentėjusiosios J. G. veiksmus kėsinantis į kasatoriaus sveikatą teismas tinkamai įvertino kaip BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys. Prašymą jo veiką perkvalifikuoti iš BK 129 straipsnio 1 dalies į BK 132 straipsnio 1 dalį kasatorius grindžia tuo, kad šautuvo gaiduką jis netyčia nuspaudė besigindamas. Duodamas parodymus bylos tyrimo ir jos teisminio nagrinėjimo metu K. G. tvirtino, kad tai įvyko tada, kai jis užtaisytą šautuvą laikė rankose, o nukentėjusioji J. G. metė į jį pagalį. Nuteistojo teigimu, jis iššovė nevalingai – nuo smūgio pagaliu į šonkaulius. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šiuos K. G. teiginius žemesnių instancijų teismai pagrįstai atmetė, nes jie prieštarauja bylos aplinkybėms. Byloje nustatyta, kad prieš pat šūvį nukentėjusioji buvo į kasatorių atsukusi nugarą, todėl į jį mesti pagalio negalėjo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad kvalifikuojant nuteistojo K. G. nusikalstamą veiką baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Byloje nustatyta, kad paveiktas provokuojančio nukentėjusiosios J. G. elgesio nuteistasis K. G. iš medžioklinio šautuvo šovė jai į nugarą. Nuo patirtų sužalojimų nukentėjusioji po kurio laiko ligoninėje mirė. Todėl kasatoriaus veiksmai tinkamai kvalifikuoti kaip BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytas baigtas tyčinis nužudymas, nėra jokio pagrindo jų perkvalifikuoti į BK 132 straipsnio 1 dalį.

Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad keisti ar naikinti skundžiamus teismų sprendimus dėl nuteistojo K. G. kasaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo K. G. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Rimantas Baumilas

Dalia Bajerčiūtė

Valerijus Čiučiulka