S. K. pagal BK 129 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-447/2009

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.8.1.; 1.1.8.6.2.; 2.1.4.6.2.; 2.1.7.4. (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Benedikto Stakausko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. ir nukentėjusiosios E. K. kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį vienuolikai metų bausmę atliekant pataisos namuose.

Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 18 d. nutartis, kuria nuteistojo S. K. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą,

n u s t a t ė :

S. K. nuteistas už tai, kad jis tyčia nužudė žmogų, o būtent: 2007 m. gruodžio 27 d., apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto su V. K. metu tyčia vieną kartą dūrė peiliu V. K. į kairės pusės krūtinės ląstos priekį, padarydamas jam durtinę–pjautinę krūtinės kairės pusės priekinio paviršiaus žaizdą su širdies sužeidimu, tai sukėlė ūmų nukraujavimą; nuo šių sužalojimų nukentėjusysis V. K. mirė.

Kasaciniu skundu nuteistasis S. K. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 18 d. nutartį ir sutrumpinti laisvės atėmimo bausmę. Kasatoriaus teigimu, teismai nepripažindami jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos (nuoširdžiai gailisi netekęs artimo žmogaus, pirmos apklausos metu prisipažino įdūręs), netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Anot kasatoriaus, teismai netinkamai vertino jo nevienodus parodymus kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės ir bausmės, nes tai lėmė jo buvusi sunki girtumo būsena ir bandymai prisiminti įvykio detales, todėl teismai buvo šališki ir nesivadovavo BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimais. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, deklaratyviai atmetęs nukentėjusiosios E. K. prašymą švelninti jam paskirtą bausmę, nesilaikė BPK 1 straipsnio 1 dalies, 28 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Jis nurodo, neturėjęs siekio nužudyti savo brolio.

Kasaciniu skundu nukentėjusioji E. K. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 18 d. nutartį ir paskirti nuteistajam S. K. ne griežtesnę kaip devynerių metų laisvės atėmimo bausmę. Kasatorės teigimu, teismai, neatsižvelgdami į jos prašymą neskirti nuteistajam griežtos bausmės, nevertino šios parodymų dalies ir negynė jos kaip nukentėjusiosios teisių bei interesų, todėl padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus (BPK 1 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 5 dalis).

Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė prašo nuteistojo S. K. ir nukentėjusiosios E. K. kasacinius skundus atmesti. Prokurorės teigimu, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nepripažino atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nes nuteistojo S. K. elgesys ir parodymai skirtingų ir tų pačių apklausų metu buvo prieštaringi, keičiami, stengiantis švelninti savo padėtį ir bandant išvengti griežtesnės bausmės. Anot prokurorės, teismas paskyrė nuteistajam bausmę, atitinkančią sankcijoje numatytos bausmės vidurkį, visos bausmės skyrimui reikšmės turinčios aplinkybės įvertintos tinkamai ir paskirta bausmė nėra per griežta, o ją švelninti nėra pagrindo. Jos nuomone, kasatorės E. K. teiginiai dėl esminių BPK pažeidimų nepagrįsti, nes nukentėjusioji pasinaudojo visomis BPK 28 straipsnio numatytomis teisėmis, o tai, kad bausmės dydis neatitiko nukentėjusiosios lūkesčių, nerodo teismo šališkumo.

Kasaciniai skundai atmestini.

Dėl bausmės skyrimo

1. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad aplinkybe, lengvinančia kaltininko baudžiamąją atsakomybę, yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką bei nuoširdus gailėjimasis. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nužudymą nustatomas tada, kai jis pripažįsta esmines nužudymo padarymo aplinkybes, savo noru duodamas teisingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, o ne dėl surinktų įrodymų. Prisipažinimas dėl padaryto nužudymo sąmoningai neatskleidus dalies faktinių aplinkybių, siekiant sušvelninti baudžiamąją atsakomybę, nesudaro pagrindo BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytai aplinkybei atsirasti. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nužudymo konstatuojamas tada, kai kaltininkas atlieka pozityvius veiksmus – stengiasi atlyginti žalą, atsiprašo nukentėjusiųjų, kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl to. Nustatydami kaltininko nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nužudymo teismai paprastai įvertina jo elgesį tuoj po nusikaltimo padarymo ir vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. „Teismų praktikos skiriant bausmes už nužudymus apžvalga“ (Baudžiamojo kodekso 129 straipsnis); Išvadų 7 punktas). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad S. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme prisipažindavo tai visiškai kaltu, tai iš dalies kaltu, o duodamas parodymus teisminio bylos nagrinėjimo metu pakeitė esmines faktines bylos aplinkybes (pvz., ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis pirmas dūrė peiliu broliui V. K. į krūtinę, o teisminio bylos nagrinėjimo metu – kad pirmas jį su peiliu puolė nukentėjusysis, o jis dūrė jam gindamasis, atėmęs peilį iš brolio; apeliaciniame skunde jis nurodo jau ne veikimą būtinosios ginties būklėje, o nužudymą labai susijaudinus; ikiteisminio tyrimo ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu davė prieštaringus parodymus dėl peilio turėjimo fakto (teigė, kad pats išsitraukė peilį iš kišenės, nurodė, kad peilis buvęs brolio rankose, vėliau, kad jo rankose, bet nežinąs atsiradimo priežasties; pirmosios apklausos metu neminėjo apie brolio jam suduotus smūgius į nugarą ir į krūtinę, o tiek ikiteisminio, tiek teisminio tyrimų metu, kad brolis pirmas jam kažkuo sudavė į nugarą ir keletą smūgių kumščiu į krūtinę), taip siekdamas sumažinti savo nusikalstamų veiksmų apimtį bei norėdamas palengvinti teisinę padėtį. Po smūgio peiliu nuteistasis S. K. palikęs nukentėjusįjį be pagalbos pasišalino iš įvykio vietos ir paslėpė nusikaltimo įrankį – peilį, o pats pasislėpė. Ta aplinkybė, kad nuteistasis neparodė, kur yra, ir neatidavė peilio, kuriuo nužudė brolį, policijos pareigūnams, nepadengė dėl brolio laidotuvių atsiradusių išlaidų (jos buvo padengtos vienos nukentėjusiosios – abiejų brolių motinos – dėka) rodo, kad jis buvo nenuoširdus savo prisipažinimu, nebuvo nuoširdus duodamas parodymus apie įvykdyto nužudymo aplinkybes, o gailestis dėl padaryto nusikaltimo buvo tik formalus. Taigi nuteistojo S. K. prisipažinimas (visiškai, o vėliau jau tik iš dalies) įvykdžius jam inkriminuojamą nusikaltimą ir tik formalus gailėjimasis pagrįstai nepripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

2. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismai, įvertinę visas bausmės skyrimui turinčias aplinkybes [labai sunkų, smurtinį nusikaltimą padarė neišnykus ankstesniam teistumui už tyčinį sunkų nusikaltimą (pagal padarymo būdą panašų į jam inkriminuotą nusikaltimą), brolį nužudė dėl menkavertės priežasties, kaltininko asmenybė neigiama: piktnaudžiauja alkoholiu, išgėręs agresyvus ir elgiasi neprognozuojamai, smurtauja prieš motiną, nuolat konfliktavo su broliu, penkis kartus baustas administracine tvarka, nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, nesaistomas šeimos ryšių], esant sunkinančiai aplinkybei (nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio), nuteistajam S. K. pagrįstai paskyrė bausmę, atitinkančią BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkį. Paskirtoji bausmė nėra per griežta ir nėra pagrindo jos švelninti.

3. Esminiais Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimais laikomi tokie šio Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Tokių pažeidimų nagrinėjant bylą nepadaryta. Kasatoriai savo kasaciniuose skunduose tik formaliai nurodo BPK 1 straipsnio 1 dalyje, 28 straipsnio 2 dalyje numatytų nuostatų pažeidimus, tačiau šių pažeidimų detaliau neargumentuoja. Nesant teisinių argumentų dėl procesinių teisės normų pažeidimų ir tokių pažeidimų kolegijai nenustačius, taip pat įvertinus BPK paskirtį (ginti žmogaus teises, visuomenės interesus bei tinkamai pritaikyti įstatymą), teisėjų kolegija konstatuoja, kad nepažeistos nukentėjusiosios procesinės teisės. Nukentėjusioji pasinaudojo visomis BPK 28 straipsnyje numatytomis teisėmis, jos pozicija dėl bausmės paskyrimo ir švelninimo išklausyta abiejų instancijų teismuose ir tinkamai įvertinta, o bausmės parinkimas, neatitikęs nukentėjusiosios lūkesčių, nerodo teismų šališkumo.

Teisės taikymo aspektu patikrinus Kauno apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 18 d. nutartį nėra pagrindo pripažinti, kad teismai pažeidė BPK 1 straipsnio 1 dalies, 28 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų skundžiamiems nuosprendžiui ar nutarčiai pakeisti, kasaciniai skundai laikytini nepagrįstais, o teismų procesiniai sprendimai, neperžengiant skundų ribų, pripažintini teisėtais (BPK 384 straipsnio 3, 5 dalys).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo S. K. ir nukentėjusiosios E. K. kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai Antanas Klimavičius

Jonas Prapiestis

Benediktas Stakauskas