Dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia, dalyvaujant trečiajam asmeniui - A. V. S.

Civilinė byla Nr. 3K-3-340/2010 Procesinio sprendimo kategorija 124.2.8 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko, Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas) ir Prano Žeimio (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno termofikacijos elektrinė“ prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Antarija“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kauno termofikacijos elektrinė“ dėl bendradarbiavimo sutarties sąlygų nevykdymo ir pagal atsakovo priešieškinį ieškovui dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia, dalyvaujant trečiajam asmeniui – A. V. S.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Pareiškėjas UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ 2010 m. balandžio 21 d. pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje, užbaigtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartimi, faktiniu prašymo pagrindu nurodydamas neteisėtą kasacinio teismo teisėjų kolegijos sudėtį (CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punktas), taip pat teisėjų kolegijos sudarymo neteisėtumo nulemtą naujos (pakeičiant ankstesniąją) ydingos teismų praktikos civilinės atsakomybės klausimu suformavimą.

Užbaigtoje civilinėje byloje, kurios proceso atnaujinimo siekia pareiškėjas, ieškovas UAB (ankstesnis pavadinimas – uždaroji akcinė draudimo brokerio bendrovė) „Antarija“ prašė teismo priteisti iš atsakovo UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ 817 000 Lt baudos už šalių bendradarbiavimo sutarties pakeitimo nutraukimą ir jos sąlygų nevykdymą; atsakovas priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančia bendradarbiavimo sutarties pakeitimo 6.2 punkto dalį, kuria atsakovui nustatyta bauda, jeigu jis nutrauks sutartį iki sutartyje nurodyto termino. Kauno apygardos teismas 2009 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2009 m. gruodžio 8 d. nutartimi paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. kovo 30 d. nutartimi atsakovo kasacinį skundą atmetė, apeliacinės instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą šioje civilinėje byloje ir, išnagrinėjus bylą iš naujo, panaikinti žemesniųjų instancijų teismų sprendimą bei nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti. Nurodomi šie argumentai:

1. Teisėjo skyrimo protokolo byloje Nr. 3K-3-86/2010 duomenimis, nagrinėti šią civilinę bylą Lietuvos teismų informacinė sistema LITEKO atrinko teisėją Č. Jokūbauską, tačiau, nenurodant jokių argumentų, jis nebuvo įtrauktas į bylą nagrinėsiančios teisėjų kolegijos sudėtį. Tuo tarpu nė vienas iš šią civilinę bylą kasacine tvarka nagrinėjusių teisėjų, t. y. nei teisėja G. Davidonienė, nei teisėjas Z. Levickis, nei teisėjas A. Simniškis, nebuvo paskirti naudojantis kompiuterine programa. Toks teisėjų kolegijos sudarymas neatitiko Teismų įstatymo 36 straipsnio 10 dalyje įtvirtintų imperatyvų, objektyvumo, skaidrumo, nešališkumo ir atsitiktinės atrankos principų. Pareiškėjo nuomone, vien teisėjų kolegijos formavimo procedūros nesilaikymas yra pakankamas pagrindas teisėjų bei teismo nepriklausomumo pažeidimui ir kartu teisingumo vykdymo akto – teismo procesinio sprendimo – neteisėtumui konstatuoti. Tai suteikia teisę į pakartotinį bylos nagrinėjimą. Be to, visi šią civilinę bylą nagrinėję teisėjai yra susiję su bylą pirmąja instancija nagrinėjusiu Kauno apygardos teismu (teisėjai G. Davidonienė, A.Simniškis ilgą laiką dirbo jame, o teisėjas Z. Levickis – šio teismo veiklos teritorijai priskirtame Kaišiadorių rajono apylinkės teisme). Tai, kasaciniame teisme esant pakankamai teisėjų, taip glaudžiai nesusijusių su Kauno apygardos teismu, objektyviai lemia nepriklausomumo ir nešališkumo principų nesilaikymą. Pareiškėjo įsitikinimu, visos pirmiau išdėstytos faktinės ir teisinės aplinkybės suponuoja būtinybę atnaujinti procesą šioje civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu ir išnagrinėti bylą iš esmės priimant naują sprendimą.

2. Nurodytas teisėjų kolegijos sudarymo neteisėtumas lėmė esminį materialinį pažeidimą – kasacinio teismo naujos ydingos praktikos, taikant atsakovui (įgaliotojui, pavedimo davėjui) civilinę atsakomybę netesybų forma už teisėtus veiksmus (neatlygintinio bendradarbiavimo, grindžiamo pasitikėjimu, su įgaliotiniu, kuris šį pasitikėjimą prarado, nutraukimą) ir taip suabsoliutinant sutarčių laisvės principą, suformavimą. Tokia teismų praktika prieštarauja civilinės atsakomybės esmei ir prigimčiai. CK 2.146 straipsnio 1 dalyje, 6.763 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta absoliuti įgaliotojo teisė bet kada savo nuožiūra panaikinti duotą įgaliojimą ir nutraukti pavedimo sutartį. CK 6.245, 6.246 straipsnių turinys, ankstesnė šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika bei teisės doktrina teikia pagrindą vienintelei išvadai – už teisėtus veiksmus civilinė atsakomybė negalima, o teisėtais veiksmais padaryta žala kompensuojama tik įstatyme nustatytais atvejais.

3. Kasacinis teismas, priimdamas 2010 m. kovo 30 d. nutartį, iš esmės neišanalizavo daugiau kaip pusės atsakovo kasaciniame skunde iškeltų teisės klausimų, motyvuodamas tuo, kad tai fakto klausimai, nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija priėmė atsakovo kasacinį skundą kaip atitinkantį CPK reikalavimus, taigi ir reikalavimą kasaciniame skunde kelti tik teisės klausimus. Tokia kasacinio teismo nutarties motyvavimo konstrukcija taip pat galėjo lemti neteisingo sprendimo priėmimą.

4. Kasacinis teismas, priimdamas 2010 m. kovo 30 d. nutartį, visiškai nepasisakė dėl kasaciniame skunde akcentuoto šalių bendradarbiavimo sutarties fiduciarinio (pasitikėjimo) pobūdžio ir, atsižvelgdamas į tai, neanalizavo neatlygintinės bendradarbiavimo sutarties nutraukimo aplinkybių. Bylos duomenimis, atsakovas (klientas) nutraukė neatlygintinę bendradarbiavimo sutartį būtent dėl to, kad kilo abejonių ieškovo (draudimo brokerio) patikimumu. Šios abejonės vėliau pasitvirtino, paaiškėjus, kad ieškovas, pagal pavedimo sutartį su draudiku AB „Lietuvos draudimas“ privalėdamas būti lojalus išimtinai draudikui, neatskleidė to atsakovui. Ieškovas, būdamas nuo konkrečių draudikų priklausomas draudimo brokeris, teikė draudėjui (atsakovui) tik jo paties atstovaujamų draudimo bendrovių paslaugų siūlymus; piktnaudžiaudamas įgytu pasitikėjimu, nesąžiningai primetė atsakovui bendradarbiavimo sutarties pakeitimą, taip užsitikrindamas tik savo paties ir visiškai ignoruodamas kliento (atsakovo) interesus. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, kuria keičiama ankstesnė teismų praktika, suformuojant naują precedentą, legitimuojantį piktnaudžiavimą pasitikėjimu, negali būti palikta galioti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 24 d. nutartimi pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje priimtas.

Atsiliepime į pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą UAB „Antarija“ prašo netenkinti šio prašymo. Atsiliepime nurodoma, kad teisėjų kolegija šiai civilinei bylai nagrinėti buvo sudaryta ir pranešėjas išrinktas automatizuotu būdu, naudojantis Lietuvos teismų informacine sistema LITEKO. Tai visiškai atitiko Teismų įstatymo 36 straipsnio 10 dalies reikalavimus, teisėjų atrankos, proceso objektyvumo, skaidrumo ir nešališkumo principus. Dėl to pareiškėjo prašymas atnaujinti bylą CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, nepateikiant jokių bylą kasacine tvarka nagrinėjusių teisėjų šališkumo, priklausomumo ar proceso neskaidrumo įrodymų, yra nepagrįstas. Be to, pareiškėjui buvo žinoma apie šią civilinę bylą nagrinėsiančios teisėjų kolegijos sudėtį prieš proceso kasaciniame teisme pradžią, todėl jis, turėdamas kokių nors abejonių, galėjo jas išsakyti, pareikšdamas motyvuotą nušalinimą teisėjų kolegijai ar kuriam nors iš teisėjų (CPK 355 straipsnis).

k o n s t a t u o j a :

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu

Prašymą atnaujinti procesą nagrinėjamoje byloje pareiškėjas grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu, t. y. kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, nes, teisėjo skyrimo protokolo byloje Nr. 3K-3-86/2010 duomenimis, nagrinėti šią bylą Lietuvos teismų informacinė sistema LITEKO atrinko teisėją Č. Jokūbauską, tačiau, nenurodant jokių argumentų, jis nebuvo įtrauktas į bylą nagrinėsiančios teisėjų kolegijos sudėtį, o teisėjai G. Davidonienė, Z. Levickis ir A. Simniškis, išnagrinėję bylą kasacine tvarka, nebuvo paskirti naudojantis kompiuterine programa.

Pareiškėjo atstovas advokatas Rimantas Simaitis, surašydamas ir pasirašydamas pareiškėjo vardu prašymą atnaujinti procesą, turėjo teisėjo skyrimo protokolą civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2010 ir žinojo jo turinį apie automatizuotą teisėjų kolegijos parinkimą bei Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2010 m. vasario 8 d. nutartimi patvirtintą teisėjų kolegijos, susidedančios iš teisėjų G. Davidonienės, Z. Levickio ir A. Simniškio, sudėtį, kuri vėliau nebuvo keičiama. Pareiškime įvardyto teisėjo skyrimo protokolo byloje Nr. 3K-3-86/2010 duomenimis, teisėjas Č. Jokūbauskas į kolegijos, nagrinėsiančios šią bylą, sudėtį nebuvo parinktas ir paskirtas, nes dirbo kasacinių skundų atrankos kolegijoje.

Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pareiškėjo atstovo prašymas atnaujinti procesą nepagrįstas, nes jame nurodytos aiškiai ne tikrovę atitinkančios aplinkybės.

Teismų įstatymo 36 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad bylos teisėjams paskirstomos ir teisėjų kolegijos sudaromos naudojantis kompiuterine programa, sukurta vadovaujantis Teisėjų tarybos patvirtintomis Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklėmis. Šios taisyklės padeda išspręsti bylų paskirstymo teisėjams, teisėjų kolegijų sudarymo organizacinius ir techninius klausimus, tačiau nesprendžia ir negali spręsti teisėjo šališkumo ar nešališkumo klausimų. Šie klausimai reglamentuojami įstatymo (CPK) ir išsprendžiami jo nustatyta tvarka. Pareiškimas dėl teisėjo nušalinimo, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, pareiškiamas raštu prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės (CPK 68 straipsnis).

Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepime į pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą išdėstytais ieškovo argumentais, kad pareiškėjui apie šią bylą nagrinėsiančios teisėjų kolegijos sudėtį buvo žinoma prieš proceso kasaciniame teisme pradžią, todėl jis, turėdamas abejonių dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo, turėjo teisę pareikšti teisėjui (teisėjams) motyvuotą nušalinimą iki teismo posėdžio pradžios (CPK 64, 355 straipsniai). Tačiau tokių nušalinimų nebuvo pareikšta. Pareiškėjo atstovo prašyme atnaujinti procesą nurodytos abejonės dėl teisėjų G. Davidonienės, A. Simniškio (anksčiau dirbusių Kauno apygardos teisme) ir Z. Levickio (anksčiau dirbusio Kaišiadorių rajono apylinkės teisme) kaip glaudžiai susijusių su Kauno apygardos teismu nešališkumo nėra pagrindas išvadai, kad teisėjų darbas viename ar kitame teisme galėtų kelti abejonių jų nešališkumu, padaryti. Šie pareiškėjo atstovo nurodyti teiginiai nėra teisiniai argumentai. CPK 42 straipsnio 5 dalyje reikalaujama, kad šalys sąžiningai naudotųsi joms įtvirtintomis procesinėmis teisėmis. Šios pareigos pažeidimas reiškia piktnaudžiavimą procesu. Teisėjų kolegija pažymi, kad prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodytas ne vien atitinkamas CPK 366 straipsnio 1 dalies punktas, kurio pagrindu prašoma atnaujinti procesą, bet ir išdėstyti teisiniai bei faktiniai motyvai, atitinkantys įstatymo (CPK 369 straipsnis) reikalavimus. Pareiškėjo atstovas, pateikdamas prašymą atnaujinti procesą šioje byloje, šių įstatymo nuostatų nesilaikė.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą nepagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytų pagrindu, procesas neatnaujintinas ir byla pagal CPK 370 straipsnio 4 dalį pakartotinai nenagrinėtina. Dėl to teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pasisakyti dėl prašyme atnaujinti bylos procesą išdėstytų argumentų, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis netinkamai motyvuota, nes joje nepasisakyta dėl daugelio kasacinio skundo argumentų, neteisingai aiškintos faktinės aplinkybės ir teisės normos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Iš pareiškėjo priteistina valstybei 31,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 362 straipsnio 1 dalimi, 370 straipsnio 3 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti atnaujinti procesą pagal pareiškėjo UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ prašymą civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Antarija“ ieškinį atsakovui UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ dėl bendradarbiavimo sutarties sąlygų nevykdymo ir pagal atsakovo priešieškinį ieškovui dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia.

Priteisti iš pareiškėjo UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ (j. a. kodas (duomenys neskelbtini)) į valstybės biudžetą 31,20 Lt (trisdešimt vieną litą 20 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus Laužikas

Juozas Šerkšnas

Pranas Žeimys