A. K. pagal BK 2811 str., 243 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-19-813/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09825-2024-5

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Dariaus Kantaravičiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,

nuteistojo gynėjui advokatui Karoliui Ušinskui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Nerijaus Šiaulio kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 19 d. nuosprendžio.

Šioje byloje Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 8 d. nuosprendžiu A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 243 straipsnį areštu trisdešimčiai parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei apimant švelnesnę bausmę, ir A. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, A. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių, oro ir vandens transporto priemones septynerius metus, įskaitant draudimą tokią teisę įgyti. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 5 dalimis, A. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – išieškoti konfiskuotino turto – darant nusikalstamą veiką panaudoto automobilio „Škoda Octavia“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) – vertę atitinkančią pinigų sumą – 1900 Eur.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 19 d. nuosprendžiu panaikinta Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 8 d. nuosprendžio dalis dėl A. K. nuteisimo pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį ir BK 63 straipsnio nuostatų taikymo ir priimtas naujas nuosprendis – A. K. dėl kaltinimo pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. A. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas septynerius metus naudotis teise vairuoti transporto priemones bei 1900 Eur konfiskavimas – panaikintos. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, ir nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. A. K. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu išteisintas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas, būtent: 2024 m. kovo 13 d. apie 21.30 val. Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo transporto priemonę „Škoda Octavia“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, jam buvo nustatytas 1,81 promilės neblaivumas.

2. Taip pat A. K. nuteistas pagal BK 243 straipsnį, tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo A. K. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai A. K. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, nurodytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje. Atlikęs įrodymų tyrimą, apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad byloje nėra surinkta patikimų ir neginčijamų įrodymų, jog nuosprendyje nustatytu transporto priemonės vairavimo metu A. K. neblaivumas siekė tą laipsnį (1,51 promilės ir daugiau), nuo kurio neblaivaus asmens vairavimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistojo versija, jog vairavimo metu jo neblaivumo laipsnis galėjo neviršyti 0,41–1,5 promilės intervalo, užtraukiančio tik administracinę atsakomybę, byloje nepaneigta. Šių abejonių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, baudžiamojo proceso metu pašalinti nebeįmanoma, todėl jos aiškintos nuteistojo naudai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 44 straipsnio 6 dalis).

III. Kasacinio skundo argumentai

4. Kasaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras N. Šiaulys prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 19 d. nuosprendį, kuriuo A. K. išteisintas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 8 d. nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius skunde nurodo:

4.1. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio ir 305 straipsnio 3 dalies 3 punkto reikalavimus, netinkamai vertino įrodymus – girtumo laipsnį patvirtinantys duomenys buvo vertinami selektyviai ir izoliuotai, nesiejant su visa įrodymų visuma, neanalizuojant tarpusavio sąsajų, o dalis įrodymų apskritai liko neįvertinti.

4.2. Nagrinėjamu atveju esminis klausimas yra tai, ar transporto priemonės vairavimo metu A. K. neblaivumas siekė tą laipsnį (1,51 promilės ir daugiau), nuo kurio neblaivaus asmens vairavimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

4.3. Byloje esantis 2024 m. kovo 13 d. surašytas neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad pirmąjį kartą 21.49 val. nuteistajam A. K. buvo nustatytas 1,81 promilės neblaivumas, o tikrinant pakartotinai 22.06 val. nustatytas 2,04 promilės neblaivumas. Asmuo nurodė, kad vartojo alkoholį prieš valandą. Taip pat nustatyti ir kiti neblaivumo požymiai, t. y. neadekvati elgsena, nerišli kalba, iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Alkotesterio patikros sertifikatas Nr. 1985165 patvirtina, kad alkotesteris, kuriuo buvo nustatytas neblaivumas, yra sertifikuotas ir galiojantis. Alkoholio kiekio nustatymas alkotesteriu yra leistina priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis. Byloje nebuvo duomenų apie tai, kad alkoholio matuoklis, kuriuo buvo tikrinamas asmens neblaivumas įvykio vietoje, neatitiko jam keliamų reikalavimų ar kad pareigūnai, atlikę patikrą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis. Dėl to abejoti alkotesteriu nustatytų duomenų patikimumu šiuo atveju nėra pagrindo.

4.4. Kaip matyti iš bylos duomenų, A. K. neneigė nusižengimo dieną vartojęs alkoholio, apie tai jis nurodė tiek neblaivumo patikrinimą atliekantiems pareigūnams, tiek ir apklausų metu. Teisiamojo posėdžio metu A. K. nurodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Nurodė, kad jis su E. P. gėrė alų ilgą laiką. Sėdėdami automobilyje taip pat gėrė alų. Nepamena, kiek išgėrė alaus. M. G. buvo blaivus, jis vairavo automobilį, tačiau nepamena, kur jie važiavo ir kiek laiko važinėjosi. A. K. vairavimo aplinkybes patvirtino ir kaip liudytojas apklaustas A. N.. Pastarojo teigimu, iš „Škoda“ automobilio išlipo A. K. ir nuo jo sklido alkoholio kvapas.

4.5. Visiškai sutiktina su apeliacinio teismo sprendime nustatytomis aplinkybėmis, jog A. K. girtumas buvo nustatomas praėjus ne daugiau nei 22 minutėms – Bendrajam pagalbos centrui (toliau – BPC) skambutis užfiksuotas 21.26 val., pokalbis truko 1 min. 15 sek., po šio pokalbio nuteistasis dar vairavo automobilį. Taigi, paskutinis objektyviai nustatytas vairavimo faktas galėjo įvykti ne anksčiau kaip 21.27 val. Kadangi byloje nėra tikslesnių duomenų, kada tiksliai po policijos iškvietimo nuteistasis vairavo, atskaitos tašku laikytinas jam palankiausias momentas – iškart po iškvietimo. Nustatyta, kad 21.49 val. alkotesteriu fiksuotas jo girtumas. Pats A. K. duodamas parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme buvo nenuoseklus ir keitė versijas – iš pradžių nurodė, kad niekas nevairavo automobilio „Škoda Octavia“, vėliau nurodė, kad į kiemą juos atvežė liudytojas M. G., kuris iki policijos pasirodymo pasišalino, o jis (A. K.) tik patraukė automobilį, kai šis užstojo kelią pravažiuoti kitiems automobiliams. A. K. teisme parodė, kad, kol paskambino M. G. ir paprašė jo pavežioti automobiliu „Škoda Octavia“, jis (A. K.) su E. P. gėrė alų (2 t., b. l. 103). Kaip matyti iš 2024 m. kovo 14 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoto automobilio „Škoda Octavia“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) salono ir bagažinės nuotraukų, automobilio bagažinė pilna tuščių alaus „Švyturys Ekstra“ skardinių (1 t., b. l. 20–29). Apeliacinės instancijos teismas laiko neįtikima nuteistojo versiją, kad jis, girdėdamas, kaip liudytojas A. N. telefonu kviečia policiją dėl to, kad neblaivus asmuo važinėjasi po kiemą, žinodamas, kad prieš tai yra jau pavartojęs alkoholinių gėrimų, ir žinodamas, kad ankstesniu nuosprendžiu jam yra uždrausta naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, toliau, laukdamas, kol atvyks policijos pareigūnai, vartojo alkoholinius gėrimus. Tokio fakto nepatvirtino ir liudytojas A. N., kuris, kaip parodė, visą laiką matė A. K., kol atvyko policijos pareigūnai, o pastarieji atvyko po 8 minučių nuo iškvietimo. Taigi nuteistojo versija, jog po paskutiniojo automobilio vairavimo fakto jis dar vartojo alkoholį, yra visiškai paneigta.

4.6. Aiškinantis nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teisme buvo paskirta teismo medicinos ekspertizė. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus ekspertizės akte Nr. EG 384/2025 (03) (2 t., b. l. 183–184) nurodyta, kad Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje nėra nustatytos metodikos, pagal kurią nagrinėjamu atveju būtų galima nustatyti, kiek alkoholio A. K. organizme buvo vairavimo metu. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas ekspertizės aktą surašęs teismo medicinos ekspertas G. Paulikas paaiškino, kad teismo medicinoje taikomos metodikos, leidžiančios retrospektyviai apskaičiuoti asmens neblaivumo laipsnį, kai alkoholio koncentracija kraujyje jau yra eliminacijos, išsiskyrimo fazėje, t. y. kai asmuo jau blaivėja. Tuo tarpu tiriamu atveju alkoholio koncentracija asmens kraujyje dar buvo rezorbcijos fazėje. Rezorbcijos fazė, priklausomai nuo įvairių veiksnių, gali trukti nuo 15 min. iki 3 val. Nagrinėjamu atveju po pirmo tikrinimo alkotesteriu 21.49 val., kai buvo nustatytas 1,81 promilės neblaivumas, buvo atliktas tik vienas tarpinis tikrinimas 22.06 val., jo metu buvo nustatytas 2,04 promilės neblaivumas. Neatlikus daugiau tarpinių tikrinimų, nėra galimybės spręsti, ar po 22.06 val. asmuo ir toliau dar girtėjo, ar galimai girtumo pikas jau buvo pasiektas tarp pirmojo ir antrojo tikrinimo ir antruoju tikrinimu jau galimai buvo fiksuota mažėjanti alkoholio koncentracija (pvz., jei girtumo pikas buvo 21.55 val. ar 22.00 val.). Pati alkoholio įsisavinimo fazė, priklausomai nuo daugelio kriterijų (asmens aktyvumo, kūno sudėjimo, vartoto maisto ir kt.), savo intensyvumu taip pat nėra vienalytė, skirtinguose šios fazės etapuose alkoholis gali būti įsisavinamas nevienodu greičiu. Todėl, remiantis vien matematiniais skaičiavimais, spręsti apie tikslų asmens girtumo laipsnį tam tikru retrospektyviniu laikotarpiu nagrinėjamu atveju negalima. Bet kuriuo atveju teismo medicinoje taikomos metodikos remiasi alkoholio kiekio kraujyje, o ne iškvėptame ore, kaip nagrinėjamu atveju, matavimais.

4.7. Analizuojant bylos duomenis matyti, kad policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko po 8 minučių, tokią išvadą padarė ir apeliacinės instancijos teismas, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, pirmasis neblaivumo patikrinimas buvo atliktas tik 21.49 val., ir tai, kaip matyti iš bylos duomenų, įvyko dėl paties A. K. neteisėtų veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas sprendimą, visiškai neatkreipė dėmesio, kad A. K., pareigūnams atvykus į įvykio vietą ir bandant nustatyti girtumą, intensyviai priešinosi, bandė vartoti alkoholį ir būtent tokie neteisėti A. K. veiksmai lėmė, kad girtumas buvo patikrintas tik po 22 min. Kadangi A. K. jau buvo teistas už analogišką veiką, jis, aiškiai suprasdamas gresiančią atsakomybę, sąmoningai vilkino alkoholio kiekio patikrinimą. Toks elgesys sudaro prielaidas formuotis nebaudžiamumo principui, kai asmuo, pavartojęs alkoholio ir priešindamasis teisėtiems pareigūnų reikalavimams, gali vilkinti neblaivumo patikrinimą ir taip galbūt išvengti baudžiamosios atsakomybės.

4.8. Vertindamas neblaivumo nustatymo aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į pareigūnės E. B. tarnybinį pranešimą ir apklausos metu duotus parodymus. Iš 2024 m. kovo 14 d. pareigūnės E. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024 m. kovo 13 d. apie 21.29 val. gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, asmuo su baltos spalvos automobiliu „Škoda“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) neblaivus važinėja po daugiabučių kiemą; pokalbio metu pranešėjas sulaikė vairuotoją; atvykus nurodytu adresu, daugiabučio aikštelėje stovėjo automobilis, jame sėdėjo du asmenys ir buvo akivaizdžiai neblaivūs, nuo jų sklido stiprus alkoholio kvapas; paprašius pasitikrinti alkotesteriu neblaivumą, A. K. iš pradžių atsisakinėjo pasitikrinti, pradėjo konfliktiškai elgtis, nevykdyti jam skirtų reikalavimų, sodinamas į automobilio laikino sulaikymo patalpą A. K. pradėjo stanginti rankas, o kai lipo į automobilio laikino sulaikymo patalpą, jis rankomis pradėjo mosikuoti ir vengė būti sulaikomas, tokiu būdu sulaikant, nulaužė tarnybinio automobilio galinio lango valytuvą. Pasodintas į automobilio laikino sulaikymo patalpą asmuo sutiko pasitikrinti neblaivumą. Pirmu tikrinimu 21.49 val. buvo nustatytas 1,81 promilės neblaivumas, antru tikrinimu 22.06 val. buvo nustatytas 2,04 promilės neblaivumas. Kai buvo bendraujama su liudininku A. N., šis nurodė, kad būdamas kieme ir rūkydamas jis pamatė įvažiuojantį į kiemą baltos spalvos automobilį, šis automobilis sustojo keli metrai nuo jo. Vairuotojas automobilio variklio neišjungė ir pats išlipo. Vyriškis išlipęs nerišliai kalbėjo, sunkiai pastovėjo, taip pat nuo asmens sklido stiprus alkoholio kvapas. Apklausta kaip liudytoja, policijos pareigūnė E. B. parodė, kad atvykus į įvykio vietą A. K. elgėsi agresyviai, vartojo necenzūrinius žodžius, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, ketino pasišalinti, todėl reikėjo panaudoti fizinę jėgą, buvo panaudoti antrankiai.

4.9. Be to, taip pat nebuvo vertinta ir tai, kad A. K. už teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą buvo nubaustas administracine tvarka (2024 m. kovo 27 d. A. K. yra surašytas nutarimas administracinio nusižengimo byloje už tai, kad jis 2024 m. kovo 13 d. 22 val. 18 min. nevykdė teisėto policijos pareigūno reikalavimo nelipti į automobilį ir nevartoti alkoholinių gėrimų prieš tikrinantis neblaivumą).

4.10. Nagrinėjamu atveju asmens neblaivumo tikrinimas buvo atliktas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Pirmasis matavimas buvo atliktas 21.49 val. – nustatytas 1,81 promilės neblaivumas, o antrasis – 22.06 val. – nustatytas 2,04 promilės neblaivumas. Tai rodo didėjantį alkoholio kiekį ir patvirtina, kad asmuo dar buvo rezorbcijos fazėje, tačiau taip pat patvirtina, kad girtumo koncentracija buvo itin aukšta ir ženkliai viršijo 1,5 promilės ribą. Taigi, šiuo atveju A. K., jau būdamas teistas už analogišką veiką ir žinodamas jam gresiančią atsakomybę, bandydamas jos išvengti, priešinosi iškart atvykusiems pareigūnams, tikėdamasis išlaukti ilgesnį laiko tarpą iki neblaivumo patikrinimo. Apeliacinės instancijos teisme paskirtos teismo medicinos ekspertizės Nr. EG 384/2025 (03) išvada nėra pakankamas pagrindas baudžiamąja prasme paneigti A. K. pateiktą kaltinimą. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi eksperto paaiškinimu, jog retrospektyviai tiksliai nustatyti alkoholio koncentracijos vairavimo momentu neįmanoma. Vis dėlto ekspertizės išvada nepaneigia fakto, kad jau pirmojo patikrinimo metu nustatytas labai didelis neblaivumo laipsnis, kuris pagrįstai leidžia daryti išvadą, jog vairuodamas asmuo buvo tiek neblaivus, kad jam gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Todėl apeliacinės instancijos teismo abejonės laikytinos teisiškai nepagrįstomis ir negali būti aiškinamos nuteistojo naudai, kai yra tiesioginis faktinis įrodymas – 1,81 promilės girtumas, akivaizdžiai viršijantis įstatyme nustatytą ribą.

4.11. Byloje esantys įrodymai patvirtina A. K. kaltę. Nagrinėjamoje byloje atlikti du alkotesterio matavimai atitinka visus teisėtumo ir patikimumo kriterijus – tai yra realūs, instrumentiniu būdu fiksuoti rodmenys, kurių negalima paneigti vien prielaidomis apie galimą rezorbcijos fazę. Šiuo atveju, vadovaujantis suformuota teismų praktika, asmens neblaivumas buvo nustatytas praėjus kuo trumpesniam laikui nuo automobilio vairavimo fakto, ir būtent šiuo faktu turi būti remiamasi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjAtNDk1LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-60-495/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-60-495/2021">2K-60-495/2021</a>). Faktinės bylos aplinkybės (neblaivumo lygis, matavimų rezultatai, patikrinimo protokolai) rodo, kad asmens neblaivumo lygis jau pirmo tikrinimo metu buvo aukštesnis nei 1,5 promilės, todėl, vadovaujantis BK 281¹ straipsniu, toks vairavimas yra kvalifikuojamas kaip nusikaltimas, o ne administracinis nusižengimas. Teismas neteisingai aiškino įrodymus, padarė nepagrįstą išvadą dėl abejonės ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro N. Šiaulio kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų ir BK 2811 straipsnio 1 dalies taikymo

6. Prokuroro kasaciniame skunde ginčijamas nuteistojo A. K. išteisinimas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį nurodant, kad apeliacinės instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino neteisingai, nesilaikydamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 2811 straipsnio 1 dalį. Šie prokuroro argumentai pagrįsti.

7. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – užtikrinti, kad įstatymo nustatyta tvarka būtų patikrintas pirmosios instancijos teismo priimtų sprendimų (nuosprendžių ar nutarčių) teisėtumas ir pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTU1LTk0Mi8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-155-942/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-155-942/2019">2K-155-942/2019</a>, 2K-272-458/2019, 2K-33-458/2020). Tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar šiuo sprendimu tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir ar byloje nepadaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą, jis patikrina, ar teismo išvadas patvirtina įrodymai, ištirti teisiamajame posėdyje, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias turėti reikšmės teismo išvadoms, ar teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai įvertinti teisingai ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYtNzE5LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-26-719/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-26-719/2020">2K-26-719/2020</a>).

8. BPK 331 straipsnyje nenurodyta jokių specifinių naujo nuosprendžio surašymo taisyklių, tačiau apeliacinės instancijos teismo priimtame naujame nuosprendyje (apkaltinamajame ar išteisinamajame) paprastai sukritikuojamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl nustatytų bylos aplinkybių, kitaip įvertinami byloje esantys ar naujai gauti įrodymai, nurodomos naujos aplinkybės ar atkreipiamas dėmesys į tas nusikalstamos veikos teisiniam įvertinimui pagal baudžiamąjį įstatymą reikšmingas aplinkybes, į kurias pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio arba netinkamai vertino atskirus bylos įrodymus jas nustatydamas. Apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo turinys apie pirmosios instancijos teismo išvadų, padarytų dėl bylos aplinkybių ir jų įrodytumo bei bylos tyrimo išsamumo, pagrįstumą turi būti aiškus, logiškas, nuoseklus ir įtikinamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTkwLTY0OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-190-648/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-190-648/2018">2K-190-648/2018</a>, 2K-112-895/2019, 2K-204-719/2023).

9. Apeliacinės instancijos teismas vertina bylos duomenis ir pripažįsta juos įrodymais, jais argumentuotai remiasi arba juos atmeta laikydamasis tų pačių įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, kaip ir pirmosios instancijos teismas. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYtNjg5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-26-689/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-26-689/2018">2K-26-689/2018</a>, 2K-78-648/2020). Taigi, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija yra nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų laikytini įrodymais, kokios išvados jais remiantis darytinos, ar byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad inkriminuojama nusikalstama veika (ne)turi baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius.

10. Teismų praktikoje BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimas pripažįstamas esminiu BPK pažeidimu tik tais atvejais, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjcwLTYyOC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-270-628/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-270-628/2020">2K-270-628/2020</a>, 2K-145-495/2021, 2K-113-697/2022).

11. Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, be kita ko, atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

12. Nagrinėjamoje byloje abiejų instancijų teismų procesiniais sprendimais neginčijamai nustatyta, kad 2024 m. kovo 13 d. apie 21.30 val. A. K. vairavo automobilį „Škoda Octavia“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, tačiau teismai dėl BK 2811 straipsnio 1 dalies taikymo priėmė skirtingus sprendimus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymus ir pripažinęs juos pakankamais A. K. kaltumui pagrįsti, pripažino jį kaltu ir nuteisė pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį už automobilio vairavimą būnant neblaiviam, kai jam buvo nustatytas 1,81 promilės neblaivumas. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą ir kitaip įvertinęs bylos įrodymus, konstatavo, kad byloje nėra surinkta patikimų ir neginčijamų įrodymų, jog nuosprendyje nustatytu transporto priemonės vairavimo metu A. K. neblaivumas siekė tą laipsnį (1,51 promilės ir daugiau), nuo kurio neblaivaus asmens vairavimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

13. Taigi pagrindinis klausimas šioje byloje yra tai, ar byloje esantys įrodymai patvirtina, kad transporto priemonės vairavimo metu A. K. neblaivumas siekė tą laipsnį, kuris užtraukia ne administracinę, o baudžiamąją atsakomybę.

14. Byloje nustatyta, kad 2024 m. kovo 13 d. 21.26 val. BPC telefonu pranešėjas A. N. informavo, jog neblaivus vairuotojas baltos spalvos automobiliu „Škoda Octavia“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važinėja po kiemą, taip pat nurodė, kad vairuotojas dabar išjungė automobilio variklį, pranešėjas sulaikė vairuotoją ir laukia pareigūnų kieme (garso įrašo trukmė 1,15 minutės). Remdamiesi šiais duomenimis, teismai pagrįstai konstatavo, kad paskutinis objektyviai nustatytas A. K. vairavimo faktas buvo ne anksčiau kaip 21.27 val. Pareigūnai į įvykio vietą atvyko 21.34 val. A. K. blaivumas pirmą kartą patikrintas 21.49 val. ir tuo metu buvo nustatytas 1,81 promilės neblaivumas, antru tikrinimu 22.06 val. buvo nustatytas 2,04 promilės neblaivumas.

15. Kaip matyti iš bylos duomenų, A. K. neblaivumas buvo patvirtintas nustatyta tvarka atliekant neblaivumo patikrinimą alkotesteriu. Byloje esantis neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad pirmąjį kartą nuteistajam buvo nustatytas 1,81 promilės neblaivumas, o tikrinant pakartotinai po 17 minučių – 2,04 promilės neblaivumas. Byloje esantis patikros sertifikatas patvirtina, kad alkotesteris, kuriuo buvo nustatytas A. K. neblaivumas, yra Lietuvos metrologijos inspekcijos sertifikuotas. Neblaivumo patikrinimo procedūra atitinka teisės aktų reikalavimus, o nustatytas asmens neblaivumas atitinka BPK 20 straipsnyje įtvirtintus įrodymų leistinumo reikalavimus. Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad A. K. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,81 promilės neblaivumas.

16. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, rėmėsi prielaidomis, paremtomis matematiniais skaičiavimais, neva jeigu per 17 minučių nuo pirmojo iki antrojo matavimo alkotesteriu A. K. girtumo laipsnis padidėjo 0,23 promilės, tai per 22 minutes nuo paskutinio vairavimo fakto iki pirmojo matavimo alkotesteriu A. K. girtumas turėtų padidėti 0,3 promilės ir galėtų būti 1,51 promilės. Siekiant įvertinti, ar viso rezorbcijos ciklo metu alkoholio koncentracija didėja tolygiai, apeliacinės instancijos teisme buvo paskirta teismo medicinos ekspertizė ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus ekspertizės akte Nr. EG 384/2025 (03) nurodyta, kad nėra tokios metodikos, pagal kurią nagrinėjamu atveju būtų galima nustatyti, kiek alkoholio A. K. organizme buvo vairavimo metu. Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas ekspertizės aktą surašęs teismo medicinos ekspertas G. Paulikas paneigė ir galimybę, remiantis vien matematiniais skaičiavimais, spręsti apie tikslų asmens girtumo laipsnį tam tikru retrospektyviniu laikotarpiu.

17. Apeliacinės instancijos teismas taip pat išskirtinę reikšmę suteikė neblaivumo laipsnio nustatymui būtent vairavimo metu, nors praktiškai nagrinėjamoje ir panašiose situacijose tai padaryti objektyviai neįmanoma. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai automobilio vairavimo neblaivaus asmens faktas yra nustatytas ne policijos pareigūnų (reido ar budėjimo metu), o kitų asmenų (kaip šiuo atveju liudytojui A. N. pastebėjus ir paskambinus BPC), objektyviai nėra galimybės patikrinti tokio asmens neblaivumą iš karto, kai nustatomas vairavimo faktas. Dėl to teismų praktikoje pripažįstama, kad asmens neblaivumas turi būti nustatomas praėjus kuo trumpesniam laikui nuo automobilio vairavimo fakto (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjAtNDk1LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-60-495/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-60-495/2021">2K-60-495/2021</a>). Nagrinėjamu atveju nuo paskutinio objektyviai nustatyto A. K. vairavimo fakto (21.27 val.) iki pirmojo patikrinimo alkotesteriu (21.49 val.) praėjo 22 minutės. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks laikas įvertinant konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes (neblaivaus asmens vairavimo faktas nustatytas liudytojui A. N. iškvietus policijos pareigūnus per BPC, jų atvykimas į įvykio vietą per 7 minutes nuo iškvietimo, A. K. agresyvus elgesys atvykus pareigūnams, jo priešinimasis policijos pareigūnams ir bandymai kiek įmanoma labiau atitolinti neblaivumo tikrinimą, papildomo policijos ekipažo iškvietimas) laikytinas šioje situacijoje įmanomai trumpiausiu laiku po automobilio vairavimo. Be to, teismų praktikoje buvo pripažintas ir po 35 minučių nuo vairavimo fakto nustatytas asmens neblaivumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjAtNDk1LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-60-495/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-60-495/2021">2K-60-495/2021</a>).

18. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Siekiant didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės, už vairavimą neblaiviam, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (be padarinių), yra nustatyta griežčiausia – baudžiamoji – atsakomybė. Be to, teismų praktikoje vairavimas esant neblaiviam, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, vertintinas kaip piktybiškas, itin šiurkštus ir pavojingas elgesys, rodantis asmens itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjgzLTk0Mi8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-283-942/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-283-942/2020">2K-283-942/2020</a>, 2K-72-976/2022, 2K-7-98-628/2022). Atsižvelgiant į tai, kad retrospektyviai nustatyti asmens neblaivumo laipsnį nėra galimybės (tai patvirtino ir teismo medicinos ekspertas), taip pat įvertinant šioje byloje nustatytas aplinkybes (A. K. jau buvo teistas už analogišką veiką, todėl suprasdamas gresiančią atsakomybę vilkino alkoholio kiekio patikrinimą) manytina, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo reikalavimas nustatyti asmens neblaivumo laipsnį būtent vairavimo metu iš esmės suteikia galimybę išvengti atsakomybės ir atitinkamai formuotis nebaudžiamumo jausmui.

19. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, nesilaikydamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, netinkamai įvertino įrodymų visumą ir dėl to netinkamai pritaikė BK 2811 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, spręsdamas A. K. baudžiamosios atsakomybės klausimą, tinkamai, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įvertino visus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus ir jų pagrindu padarė motyvuotą bei teisingą išvadą dėl jo kaltumo. Pirmosios instancijos teismo išvados argumentuotos ir logiškos, o priimtas apkaltinamasis nuosprendis atitinka BPK jo turiniui keliamus reikalavimus (BPK 305 straipsnio 1 dalis) ir teismų praktikos išaiškinimus. Todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis be pakeitimų.

Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti

20. 2026 m. sausio 21 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma apie priskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidas, joje nurodyta valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 50 Eur.

21. Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103–106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo įtvirtinta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytus atvejus, atlyginimą.

22. Ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka pagal prokuroro kasacinį skundą, kuris paduotas A. K. teisinę padėtį bloginančiais pagrindais. Be to, 2026 m. sausio 6 d. nutartimi, remiantis BPK 51 straipsnio 2 dalimi, pripažinta, kad gynėjo dalyvavimas byloje yra būtinas (tuo metu A. K. atliko arešto bausmę). Dėl to buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, šios sprendimu A. K. buvo parinktas gynėjas advokatas K. Ušinskas.

23. Pagal kasacinio teismo praktiką, kai asmuo jau pripažintas kaltu, vadovaujamasi nuostata, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, dėl kurio paduotas kasacinis skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų atlyginimo išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai paprastai netenkinami (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTEtNzg4LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-51-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-51-788/2021">2K-51-788/2021</a>, 2K-227-697/2022, 2K-16-387/2025).

24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo priteisimo atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 19 d. nuosprendį ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 8 d. nuosprendį be pakeitimų.

Atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. sausio 21 d. prašymą priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą iš nuteistojo A. K..

Teisėjai Arūnas Budrys

Alvydas Pikelis

Darius Kantaravičius