Dėl daiktų valdymo nuosavybės fakto nustatymo

Nr. DOK-608

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22224-2024-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. vasario 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2026 m. vasario 10 d. paduotu pareiškėjų Z. M., K. Š., V. B., R. B., G. J., L. S., R. M.-Z., V. K., I. M. ir S. D. kasaciniu skundu dėl

n u s t a t ė :

Pareiškėjai padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 11 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų Z. M., K. Š., V. B., R. B., G. J., L. S., R. M.-Z., V. K., I. M., I. B., O. B. ir S. D. pareiškimą dėl daiktų valdymo nuosavybės fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys O. A., M. B., E. D., T. D., valstybės įmonė Turto bankas, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Mano būstas Neris“ ir individuali įmonė „Devilmora“. Šiuo sprendimu panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 7 d. sprendimas, kuriuo pareiškėjų pareiškimai tenkinti. Apeliacinės instancijos teismas priėmė naują sprendimą – pareiškėjų pareiškimą atmetė.

Kasaciniu skundu pareiškėjai prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Pareiškėjų kasacinis skundas paduotas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad ginčo sandėliukai nebuvo nurodyti butų privatizavimo sandoriuose, nevertino priklausinių teisinio reglamentavimo, todėl spręsdamas daugiabučio gyvenamojo namo priklausinių teisinę padėtį, netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau– CK) 4.14 straipsnį ir CK 4.19 straipsnį bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bylose, susijusiose su priklausinių likimu, perleidžiant pagrindinį daiktą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjEtNjk1LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-421-695/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-421-695/2017">3K-3-421-695/2017</a>).

2. Apeliacinės instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad kuras gali būti sandėliuojamas rūsyje esančiuose sandėliukuose, neanalizavo teisės aktų reikalavimų, susijusių su gaisrinės saugos taisyklėmis ir keliamais reikalavimais dėl atitinkamo kuro laikymo daugiabučio namo rūsio patalpose. Gaisrinės saugos taisyklės patvirtina, kad rūsio patalpose negalima laikyti degių medžiagų (šildymui skirtų medžiagų), todėl apeliacinės instancijos teismo išvada, kad funkciškai su butu yra susiję tik sandėliukai, esantys rūsyje, kuriuose gali būti laikomas kuras, neatitinka ne tik tikrovės, tačiau yra prieštaraujantis teisės aktų, reglamentuojančių priešgaisrinės saugos taisykles, reikalavimams.

3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą ir nukrypo nuo įrodymų vertinimo taisyklių, neatsižvelgė į ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamų bylų specifiką. Pareiškėjų vertinimu, apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad neįtraukus ginčo sandėliukų į privatizavimo sandorius, ginčo sandėliukams turi būti taikytina viešosios nuosavybės prezumpcija. Visgi, nuosavybės teisių fakto buvimas ar nebuvimas gali būti įrodinėjamas nepaisant to, ar daiktas yra ar nėra registruotas valstybės vardu. Jei daiktas neįregistruotas valstybės vardu, įrodyti, kad jis priklauso valstybei, turi valstybei atstovaujantis ir (ar) jos interesus ginantis asmuo, siekiantis paneigti privačios nuosavybės teisės įgijimo galimybę.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiems asmenims.

Grąžinti pareiškėjui Z. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 114 (vieną šimtą keturiolika) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. vasario 9 d. AB Artea banke, mokėjimo kodas ZP17901.

Grąžinti pareiškėjui K. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 57 (penkiasdešimt septynis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. vasario 10 d. AB Swedbank banke, mokėjimo kodas ZP17903.

Grąžinti pareiškėjui V. B. (a. k (duomenys neskelbtini) 57 (penkiasdešimt septynis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. vasario 9 d. AB SEB banke, mokėjimo kodas ZP18297.

Grąžinti pareiškėjai R. M.-Z. (a. k (duomenys neskelbtini) 57 (penkiasdešimt septynis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. vasario 9 d. AB SEB banke, mokėjimo kodas ZP18301.

Grąžinti pareiškėjui V. K. (a. k (duomenys neskelbtini) 57 (penkiasdešimt septynis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. vasario 9 d. AB SEB banke, mokėjimo kodas ZP18302.

Grąžinti I. B. (a. k (duomenys neskelbtini) 57 (penkiasdešimt septynis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. vasario 10 d. AB Swedbank banke, mokėjimo kodas ZP18308.

Grąžinti L. L. (a. k (duomenys neskelbtini) 57 (penkiasdešimt septynis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. vasario 9 d. AB Swedbank banke, mokėjimo kodas ZP18300.

Grąžinti J. D. (a. k (duomenys neskelbtini) 57 (penkiasdešimt septynis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. vasario 9 d. AB Swedbank banke, mokėjimo kodas ZP18303.

Grąžinti G. K. J. (a. k (duomenys neskelbtini) 57 (penkiasdešimt septynis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. vasario 10 d. AB Swedbank banke, mokėjimo kodas ZP18298.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Andžej Maciejevski

Algirdas Taminskas