Nr. DOK-630
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02914-2024-6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. vasario 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Algirdo Taminsko,
susipažinusi su 2026 m. vasario 11 d. paduotu atsakovo G. L. kasaciniu skundu dėl
n u s t a t ė :
Atsakovas G. L. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, ieškinį atsakovui G. L., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl nepagrįsto praturtėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. balandžio 29 d. sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys patenkintas ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos naudai iš atsakovo priteista 11 067,03 Eur nepagrįstai išmokėta suma, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą – 11 067,03 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. liepos 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Atsakovo kasacinis skundas paduotas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Nr. DOK-630
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02914-2024-6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. vasario 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Algirdo Taminsko,
susipažinusi su 2026 m. vasario 11 d. paduotu atsakovo G. L. kasaciniu skundu dėl
n u s t a t ė :
Atsakovas G. L. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, ieškinį atsakovui G. L., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl nepagrįsto praturtėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. balandžio 29 d. sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys patenkintas ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos naudai iš atsakovo priteista 11 067,03 Eur nepagrįstai išmokėta suma, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą – 11 067,03 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. liepos 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Atsakovo kasacinis skundas paduotas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino atsakovo, kaip savivaldybės politiko, teisinį statusą, todėl padarė esminius Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – Vietos savivaldos įstatymas) pažeidimus ir nukrypo nuo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijos. Teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas, kaip Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narys, t. y. politikas, kurą teisėtai tarybos nario veiklai vykdyti gali naudoti tik Šiaulių miesto savivaldybės teritorijos ribose. Atsakovo vertinimu, Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje reglamentuoja, kad kiekvienas savivaldybės tarybos narys atstovauja visai savivaldybės bendruomenei. Taigi, atsakovas, kaip tarybos narys, atstovauja visai Šiaulių miesto savivaldybės bendruomenei ir ją atstovauja ten, kur ši bendruomenė turi interesų. Nei Vietos savivaldos įstatymas, nei jokie kiti teisės aktai nenustato, kad savivaldybės tarybos nario veikla būtų apribota teritoriniu požiūriu, t. y. kad atsakovo, kaip savivaldybės tarybos nario, veikla būtų apribota tik Šiaulių miesto savivaldybės ribomis.
2. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą ir nurodė, kad atsakovas, kaip Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narys, privalo įrodyti savo patirtų išlaidų pagrįstumą, o ne ieškovė, reiškianti ieškinį atsakovui, privalo įrodyti atsakovo patirtų išlaidų nepagrįstumą.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti atsakovui G. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 249 (du šimtus keturiasdešimt devynis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. vasario 11 d. AB Swedbank banke, mokėjimo kodas ZP18409.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Artūras Driukas
Andžej Maciejevski
Algirdas Taminskas
