Dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 8 d. nutarties A. B. (A. B.) byloje, prašymu sustabdyti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 8 d. nutarties vykdymą ir baudžiamąja byla

Kasacinio skundo Nr. DOK-1366/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14308-2017-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininko), Artūro Ridiko ir Sigitos Jokimaitės, susipažinusi su civilinės atsakovės UAB „duomenys neskelbtini“ atstovų direktoriaus R. D. ir advokato Edgaro Dereškevičiaus kasaciniu skundu dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 8 d. nutarties A. B. (A. B.) byloje, prašymu sustabdyti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 8 d. nutarties vykdymą ir baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu prašoma panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį ir bylą nutraukti, arba panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatoriai skunde nurodo, kad teismų sprendimai priimti padarius esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1-3 punktų, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių pažeidimus, kurie lėmė netinkamą BK 281 straipsnio 3 dalies taikymą, neteisingai išsprendus priežastinio ryšio ir kaltės klausimą esant situacijai, kai kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimus padarė keli eismo įvykio dalyviai. Teismų išvada, kad eismo įvykį sukėlė A. B., padaryta pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes teismai ignoravo įrodymus, t. y. specialisto išvadų duomenis, tinkamai nenustatė eismo įvykio mechanizmo, neteisingai nustatė priežastinį ryšį tarp eismo įvykio dalyvių veiksmų — padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių, kaltę, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą — BK 281 straipsnio 3 dalį — A. B., neteisingai sprendė civilinius ieškinius, nevertindami neturtinės žalos dydį mažinančios aplinkybės —nukentėjusiųjų didelio neatsargumo (CK 6.249, 6.250, 6.282 straipsniai). Kasatorių teigimu, teismai ignoravo bylos duomenis, kad kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimus padarė ir automobilio „duomenys neskelbtini“ vairuotoja G. V., nes sukdama į kairę (apsisukdama) dalinai iš kelio Vilnius — Šalčininkai dešiniojo kelkraščio neįsitikino, kad tai daryti yra saugu ir nedavė kelio jai iš paskos važiavusį sunkvežimį „duomenys neskelbtini“ lenkusiam automobiliui „duomenys neskelbtini“, kurį vairavo A. B. Taigi G. V. padaryti KET pažeidimai lėmė eismo įvykio kilimą ir priežastiniu ryšiu susiję su kilusiais padariniais, nurodytais BK 281 straipsnio 3 dalyje. Tuo metu A. B. veiksmai nenulėmė eismo įvykio kilimo. Teismai ne tik neteisingai nustatė dėl atsiradusios žalos kaltą asmenį, bet nustatydami neturtinės žalos dydį neatsižvelgė ir į nukentėjusiųjų didelį neatsargumą (nukentėjusiosios A. V., N. G. ir E. P. nebuvo užsisegusios automobilio saugos diržų), nors tai esminė aplinkybė, sudaranti pagrindą žalos atlyginimą sumažinti arba reikalavimą atlyginti žalą atmesti.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, kasatoriai nesutinka su A. B. nuteisimu pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu, analizuoja bei vertina įrodymus ir dėsto savo išvadas. Nors kasatoriai teigia, kad teismai netinkamai įvertino įrodymus, neišnaudojo visų įmanomų įrodinėjimo priemonių, tačiau pagrįstų teisinių argumentų dėl esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimų nenurodo. Kasatoriai, prašydami bylą nutraukti, siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias, A. B. palankias išvadas, nei padarė bylą išnagrinėję teismai. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Taip pat pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04OS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-89/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-89/2014">2K-P-89/2014</a>, 2K-281-139/2015 ir kt.). Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą nuteistojo nusikalstamą veiką kvalifikuojant pagal BK 281 straipsnio 3 dalį bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, o skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Kasaciniame skunde, nurodant, jog apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek prašoma apeliaciniuose skunduose, pateikiamas bylos faktinių aplinkybių vertinimas. Šie kasacinio skundo argumentai nėra pagrindas teigti, jog apeliacinės instancijos teismas padarė ne tik esminius BPK 20 straipsnio pažeidimus, bet ir esminius BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių normų pažeidimus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje į esminius apeliacinio skundo argumentus (susijusius su įrodymų vertinimu, veikos kvalifikavimu ir civiliniu ieškiniu) atsakyta. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>, 2K-118-746/2016, 2K-226-1073/2019).??? Kasatorių teiginiai dėl apeliacinės instancijos teismo padarytų esminių BPK pažeidimų yra deklaratyvūs, siekiant pagrįsti subjektyvią, nuteistajam palankią įvykio interpretaciją.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti skundžiamų teismų sprendimų vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti civilinės atsakovės UAB „duomenys neskelbtini“ atstovų direktoriaus R. D. ir advokato Edgaro Dereškevičiaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Algimantas Valantinas

Artūras Ridikas

Sigita Jokimaitė