Ž. M. pagal BK 140 str., 145 str., 369 str., 368 str., 376 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-1831/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47016-2019-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininko), Artūro Ridiko ir Sigitos Jokimaitės, susipažinusi su nuteistojo Ž. M. ir jo gynėjo advokato Nerijaus Stuko kasaciniu skundu dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 12 d. nutarties ir baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistasis ir jo gynėjas prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinant nuosprendžio dalį apkaltinamojo nuosprendžio ir išteisinti Ž. M. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 2 dalį nesant šios nusikalstamos veikos požymių bei panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį. Jeigu nebūtų patenkintas pirmasis kasatoriaus prašymas, prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Nustačius procesinius pažeidimus, kurie negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, panaikinti skundžiamus teismų sprendimus bei grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kasatoriai skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo teisėja buvo šališkai palanki nukentėjusiajai L. M. ir turėjo išankstinį neigiamą nusistatymą prieš Ž. M.. Ž. M. daug kartų išreiškė savo nesutikimą su proceso taisyklių neatitinkančiu baudžiamosios bylos nagrinėjimu nuotoliniu ar dalinai nuotoliniu būdu, tačiau teismas beveik visus jo ir gynėjų prašymus ignoravo. Teismo šališkumą rodo ir tai, kad proceso metu buvo neteisėtai ribojama Ž. M. teisė į gynybą, neinformuojant jo gynėjų apie vyksiantį teismo posėdį ar informuojant apie jį prieš pat teismo posėdį. Teismo šališkumą rodo ir tai, kad teismas atmetė beveik visus gynybos pareikštus prašymus dėl papildomų įrodymų prijungimo ir netyrė įrodymų, susijusių su liudytojų patikimumu, su galimu nukentėjusiosios parodymų neatitikimu faktinėms aplinkybėms. Nepagrįstai nukentėjusiaisiais pripažinta kaltinamojo sutuoktinė ir nepilnamečiai jų vaikai, nenurodžius kokia veika jų atžvilgiu buvo įvykdyta. Byloje nebuvo užtikrintas tinkamas mažamečių vaikų atstovavimas, nes jų atstove pripažinta asmeninį priešišką nusistatymą turinti nukentėjusioji L. M., nors tokiu atveju ji negali nešališkai ir objektyviai atstovauti savo pačios ir savo nepilnamečių vaikų interesus vertindami Ž. M. veiksmus. A. G. veikla baudžiamojo proceso metu buvo neteisėta ir jo pateikti įrodymai ar duomenys (garso įrašas) neatitinka teisėtumo reikalavimų (BPK 20 straipsnis). Kasatoriai teigia, kad Ž. M. nepagrįstai nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes nebuvo surinkta jokių pagrįstų, abejonių nekeliančių įrodymų, kad Ž. M. būtų smurtavęs prieš nukentėjusiąją, sukėlęs jai fizinį skausmą ar nežymiai sužalojęs jos sveikatą, nes visi liudytojų parodymai iš esmės yra išvestiniai iš nukentėjusiosios parodymų. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad Ž. M. nepagrįstai nuteistas ir pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, nes iš skundžiamų teismų sprendimų neaišku, kuo vadovaujantis visi penki epizodai pripažįstami grasinimais BK 145 straipsnio kontekste. Tai, kad Ž. M. teiginių nukentėjusioji nevertino kaip realių grasinimų, suprasdama, jog grėsmės savo bei vaikų sveikatai ir saugumui nėra, patvirtina ir aplinkybė, jog nukentėjusioji nesikreipė pagalbos į policijos pareigūnus, nebėgo, dar kelias dienas gyveno tame pačiame name su Ž. M.. Teismas pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas vertino pateiktus įrašus, nes jie yra sudaryti iš atskirų pokalbio dalių įrašinėjant išimtinai tik Ž. M. kalbą ir nepatvirtina Ž. M. kaltės dėl jam pareikštų kaltinimų.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, kasatoriai nesutinka su Ž. M. nuteisimu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 2 dalį, ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu, analizuoja bei vertina įrodymus ir dėsto savo išvadas dėl nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų vertinimo. Nors kasatoriai teigia, kad teismai netinkamai įvertino įrodymus, neišnaudojo visų įmanomų įrodinėjimo priemonių, tačiau pagrįstų teisinių argumentų dėl esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimų nenurodo. Kasatoriai, prašydami išteisinti Ž. M., siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias, Ž. M. palankias išvadas, nei padarė bylą išnagrinėję teismai. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Taip pat pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015 ir kt.). Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą nuteistojo nusikalstamą veiką kvalifikuojant pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 2 dalį bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, o skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Nagrinėjamu atveju dėl analogiškų nuteistojo ir jo gynėjų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo šališkumu išsamiai pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje, tuo tarpu teisinių argumentų, pagrindžiančių apeliacinės instancijos teismo padarytų esminių BPK pažeidimų buvimą, kasaciniame skunde nepateikta.

Be to, kasaciniame skunde keliamas nepilnamečių vaikų netinkamo atstovavimo ir liudytojo A. G. apklausos klausimas, tačiau išsamūs teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnio 3 dalies pagrindų buvimą, nenurodyti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo Ž. M. ir jo gynėjo advokato Nerijaus Stuko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Algimantas Valantinas

Artūras Ridikas

Sigita Jokimaitė