Dėl iškeldinimo iš patalpų

Civilinė byla Nr. 3K-3-269/2008

Procesinio sprendimo kategorijos: 106.2; 113.6.1.3; 128.1; 128.2

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus ir Egidijaus Laužiko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 23 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui J. Š. (J. Š.) dėl iškeldinimo iš patalpų; trečiasis asmuo UAB „Šnipiškių ūkis“.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas pateikė ieškinį ir prašė iškeldinti atsakovą su visais jam priklausančiais daiktais iš neteisėtai užimtų gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Byloje nustatyta, kad butas nuosavybės teise priklauso ieškovui, o jame gyvena atsakovas, nesudaręs su ieškovu nuomos sutarties. Kitoje civilinėje byloje Nr. 2-6331-465/2007 J. Š. ir jo sūnus A. Š. pateikė pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, t. y. kad jie buvo buto Vilniuje, Minties g. 50-66, mirusio nuomininko M. K., šeimos nariai. Šiuo metu byla pagal J. ir A. Š. pareiškimą dėl jų pripažinimo buto nuomininko šeimos nariais yra išnagrinėta ir teismas 2008 m. vasario 21 d. sprendimu pareiškimą patenkino iš dalies: nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Š. buvo mirusio M. K. šeimos nariai.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 2007 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi sustabdė šią civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį dėl atsakovo iškeldinimo iki Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo civilinės bylos pagal J. Š. pareiškimą dėl jo pripažinimo buto nuomininko šeimos nariu išnagrinėjimo, įpareigojant atsakovą informuoti teismą apie teismo priimto procesinio sprendimo nurodytoje civilinėje byloje įsiteisėjimą. Teismas nurodė, kad ginčas dėl atsakovo pripažinimo šeimos nariu gali turėti įtakos teisingam šalių ginčo dėl atsakovo iškeldinimo iš ginčijamo buto išsprendimui šioje byloje. Teismas pažymėjo, kad ieškovo atstovas iš esmės neprieštaravo dėl bylos sustabdymo, todėl bylos nagrinėjimą sustabdė (CPK 163 straipsnio 3 punktas, 165 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. lapkričio 26 d. nutartimi atmetė ieškovo atskirąjį skundą ir Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 23 d. nutartį paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje nurodė, kad civilinėje byloje Nr. 2-6331-465/2007 pagal J. Š. pareiškimą dėl pripažinimo buto nuomininko šeimos nariu bus sprendžiamas reikalavimas dėl juridinio fakto nustatymo, t. y. kad jis ir miręs M. K. tvarkė bendrą ūkį, ir dėl J. Š. pripažinimo mirusio M. K. šeimos nariu, todėl yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje, neišnagrinėtoje civilinėje byloje, yra tiesioginis prejudicinis ryšys. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju yra privalomasis civilinės bylos sustabdymo pagrindas pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą. Tai, kad pirmosios instancijos teismas netaikė CPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punkto, teismo nuomone, nesudarė pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį formaliais pagrindais, neišnykus teisiniam pagrindui stabdyti bylos nagrinėjimą. Teismas taip pat nurodė, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas sustabdė bylos nagrinėjimą, nereiškia bylos nagrinėjimo vilkinimo ir šalių lygiateisiškumo pažeidimo. Teismo nuomone, tai, kad civilinė byla sustabdyta pasirengimo stadijoje, nepažeidžia ieškovo procesinių teisių, nes, išnagrinėjus civilinę bylą dėl J. Š. pripažinimo M. K. šeimos nariu ir po to atnaujinus šios civilinės bylos nagrinėjimą, neužkertamas kelias šalims teikti argumentus ir naujus įrodymus CPK nustatyta tvarka. Teismas konstatavo, kad atskirojo skundo argumentai, kad minėtos civilinės bylos turi būti sujungtos, atmestini tuo pagrindu, jog yra nustatytos aplinkybės, dėl kurių pirmosios instancijos teismas privalėjo stabdyti bylą, neatsižvelgdamas į galimybę abi bylas sujungti. Teismas nurodė, kad ieškovas nesuformulavo procesinio prašymo sujungti bylas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas manė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesvarstė bylų sujungimo klausimo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 23 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartį bei priimti naują nutartį, sujungiant civilines bylas Nr. 2-6672-101/2007 (dėl atsakovo iškeldinimo) ir Nr. 2-6331-465/2007 (J. Š. pripažinimo buto nuomininko šeimos nariu). Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai neteisingai aiškino ir taikė CPK 163 straipsnį, nes bylos sustabdymo pagrindus taikė formaliai, neatsižvelgęs į tai, kad šiuo atveju palankiau sujungti dvi civilines bylas pagal CPK 136 straipsnio 4 dalį ir užtikrinti operatyvų bei teisingą bylos išnagrinėjimą.

2. Teismai nepagrįstai netaikė CPK 7, 136 straipsnių, nes šalių keliami reikalavimai abiejose bylose yra susiję, juos tikslingiau ir ekonomiškiau būtų spręsti kartu, o šios bylos sustabdymas užkerta kelią byloms sujungti ir vilkina procesą. Esant apskųstoms teismų nutartims, kasatorius yra priverstas laukti, kol bus atnaujintas procesas, atlikti kito proceso veiksmai ir tik gerokai vėliau bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje. Be to, apeliacinės instancijos teismas neteisingai nurodė, kad kasatorius nesuformulavo prašymo sujungti civilines bylas ir tokio klausimo pirmosios intonacijos teismas nesvarstė. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo parengiamojo posėdžio metu buvo pateikęs prašymą dėl bylų sujungimo, bet teismas jį atmetė.

3. Kasatorius tvirtina, kad, priėmę skundžiamas nutartis, teismai pažeidė ir viešąjį interesą, nes yra pažeidžiami kitų asmenų, laukiančių savo eilės socialiniam būstui gauti, interesai. Be to, teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, patvirtinančios šį argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-519/2004 ir Nr. 3K-3-315/2004).

4. Teismai neatsižvelgė į kasacinio teismo praktiką, pagal kurią ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 56 1.5 punktas). Kasatorius nurodo, kad juridinis faktas dėl atsakovo pripažinimo buto nuomininko šeimos nariu, kuris sprendžiamas kitoje civilinėje byloje Nr. 2-6331-4695/2007 pagal J. Š. pareiškimą, yra įrodinėjimo dalykas šioje civilinėje byloje Nr. 2-6672-101/2007 pagal kasatoriaus ieškinį dėl atsakovo iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų. Taigi, kasatoriaus nuomone, teismai šią bylą nepagrįstai sustabdė tol, kol bus išnagrinėta kita byla pagal J. Š. pareiškimą dėl jo pripažinimo M. K. šeimos nariu.

5. Teismai nesilaikė CPK 176, 185 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nes, neteisingai nurodę, kad kasatorius tiksliai nesuformulavo prašymo dėl bylų sujungimo, visiškai nenagrinėjo atskirajame skunde nurodytų argumentų ir aplinkybių, pagrindžiančių bylu sujungimo, bet ne bylos stabdymo pagrindą.

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti ir teismų nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepime nurodoma, kad kasatorius kelia fakto klausimus, o aplinkybė, kad kitoje civilinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl juridinio fakto nustatymo, t. y. kad atsakovas buvo M. K. šeimos narys pagal CK 6.588 straipsnio 4 dalį, neturi įtakos nagrinėjamos bylos sustabdymo teisėtumui ir pagrįstumui, nes joje nesprendžiamas klausimas dėl atsakovo pareiškimo dėl juridinio fakto nustatymo priėmimo. Atsakovo manymu, šioje byloje teismas negalėjo vertinti to, ar kita byla pagal J. Š. pareiškimą dėl jo pripažinimo M. K. šeimos nariu iškelta pagrįstai. Atsiliepime nesutinkama su kasacinio skundo argumentais dėl koncentracijos principo pažeidimo. Atsakovas mano, kad šių kasatoriaus argumentų iš viso nereikėtų analizuoti, nes nutartis, kuria atsisakoma sujungti dvi civilines bylas į vieną, neužkerta kelio jų nagrinėti, todėl dėl tokios nutarties negali būti paduodamas atskirasis skundas (CPK 334 straipsnio 2 dalis). Taigi ir kasacija dėl tokios nutarties negalima, nes nėra savarankiško kasacijos dalyko (CPK 341 straipsnio 1 punktas). Atsiliepime teigiama, kad teismai ne formaliai, bet įsigilinę į visas bylos aplinkybes ją sustabdė, todėl tinkamai taikė CPK 136 straipsnio 4 dalį. Atsiliepime taip pat apžymima, kad CPK 136 straipsnio 4 dalyje nustatyta teismo teisė, bet ne pareiga sujungti kelias civilines bylas. Be to, atsakovas mano, kad ginčijamų abiejų bylų nesieja toks ryšys, jog ši byla dėl atsakovo iškeldinimo lemtų teismo sprendimą byloje pagal šio asmens pareiškimą dėl jo pripažinimo buto nuomininko šeimos nariu. Atsiliepime nurodoma, kad kasatoriaus atstovas, teismo posėdyje sprendžiant klausimą dėl bylos sustabdymo, tam neprieštaravo, šį klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra ir tik išreiškė nuomonę, bet ne prašymą dėl bylų sujungimo. Atsiliepime tvirtinama, kad šioje byloje ir kitoje byloje pareikšti reikalavimai yra nevienarūšiai. Į bylą dėl juridinio fakto nustatymo įstojo A. Š., kuris neturi nieko bendra su nagrinėjama byla. Galiausiai atsakovas pabrėžė, kad civilinėje byloje pagal J. ir A. Š. pareiškimą dėl jų pripažinimo M. K. šeimos nariais teismas 2008 m. vasario 21 d. priėmė sprendimą, todėl, atsakovo nuomone, nagrinėjamos bylos nebėra su kuo sujungti.

konstatuoja:

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstą nutartį teisės taikymo aspektu, kartu yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktą pagrindas peržiūrėti teismo sprendimą yra tai, jeigu skundžiamame sprendime teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Tačiau kasacinis teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, jeigu to reikalauja viešasis interesas (CPK 353 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje kilo procesinių teisės normų, reglamentuojančių bylų sujungimo ir privalomo bylos sustabdymo pagrindus, santykio aiškinimo problema (CPK 136 straipsnis, 163 straipsnio 3 punktas). Tai yra teisės klausimas, dėl kurio kasacinio teismo teisėjų kolegija turi pasisakyti.

Teisėjų kolegija akcentuoja tai, kad CPK 136 straipsnio 4 dalyje nustatyta teismo teisė, bet ne pareiga sujungti bylas į vieną bylą, jeigu teismo žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, ir jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai jose nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium. Tuo tarpu pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Teismas privalo ex officio patikrinti gautus duomenis apie CPK 163 straipsnyje nustatytų privalomojo bylos sustabdymo pagrindų buvimą ir nustatyti jų pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyiruas teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje „Falkenhorst AG“ v. AB „Naujasis Vilnius“, byla Nr. 3K-3-246/2001). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje (kitose neišnagrinėtose bylose) yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje T. N. S. v. V. M., byla Nr. 3K-3-942/2000; 2001 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje J. O. v. UAB „Presas“, E. T., M. K. ir kt., byla Nr. 3K-3-880/2001; 2002 m. sausio 29 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Naujasis turgus“ v. UAB „Kauptė“ ir kt., byla Nr. 3K-7-248/2002; kt.). Taigi civilinės bylos nagrinėjimas šiuo pagrindu sustabdomas tada, kai dvi ar daugiau neišnagrinėtų bylų yra taip susijusios, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją ar prejudicinę galią sustabdytai bylai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, ar galima išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje AB „Geonafta“, Svenska Petroleum Exploration AB v. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, byla Nr. 3K-7-268/2005). Taigi nuspręsti, yra prejudicinis arba kitoks teisinis ryšys tarp dviejų ar kelių bylų ar ne, taip pat įmanoma nustatyti visus teisiškai reikšmingus faktus nagrinėjamoje byloje ar ne, galima tik nustačius ir įvertinus visas su konkrečioje nagrinėjamoje byloje pareikštais reikalavimais susijusias aplinkybes. Vis dėlto teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai. Jei panašaus pobūdžio priešiniai reikalavimai nagrinėjami atskirose bylose, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, siekdamas greičiau išnagrinėti abi bylas, gali vienos iš jų nestabdyti, bet jas sujungti, taip realiai įgyvendinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis), nes atskiras bylų nagrinėjimas gali užvilkinti ginčo išsprendimą ir taip būtų neužtikrintas vieno iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti tarp šalių teisinę taiką – įgyvendinimas (CPK 2 straipsnis). Tačiau proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų reikšmė ir jų taikymas negali būti absoliutinamas, nes principas, kaip ir kiekviena abstraktaus pobūdžio taisyklė, gali turėti išimčių (nulala regula sine exceptione). Nors pripažįstami proceso koncentracijos ir operatyvumo principai (CPK 7 straipsnis), bet įstatyme nustatyta ne tik galimybė sujungti kelis ieškinio reikalavimus, bet ir išskirti vieną ar kelis reikalavimus į atskirą bylą, jeigu pripažįstama, kad juos tikslingiau nagrinėti skyrium (CPK 136 straipsnio 2, 3 dalys). Bylų sujungimas ir išskyrimas – tai civilinę bylą nagrinėjančio teismo teisė. Dėl to teismas, atsižvelgdamas į egzistuojančias bylų (bylos) aplinkybes, gali pasirinkti, jo nuomone, racionaliausią ir tikslingiausią variantą, t. y. atsižvelgia į kilusio ginčo pobūdį, įrodinėjimo dalyką, byloje dalyvaujančius asmenis, galimybę greičiau ir operatyviau išnagrinėti civilinę bylą (bylas), nes ne visada bylų sujungimas padeda pasiekti nurodytus tikslus. Dėl to ir šioje byloje, atsižvelgiant į bylų aplinkybes, svarbu išsiaiškinti teismų atliktų procesinių veiksmų pobūdį bei tikslus.

Nagrinėjamo ginčo atveju pirmosios instancijos teismas sustabdė bylos dėl atsakovo J. Š. iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), nes Vilniaus miesto 1–ajame apylinkės teisme ypatingosios teisenos tvarka buvo iškelta ir nagrinėjama kita civilinė byla Nr. 2-405-534/2008 pagal J. Š. pareiškimą dėl jo pripažinimo to paties buto mirusio nuomininko šeimos nariu. Nors byloje pagal J. Š. pareiškimą dėl jo pripažinimo nuomininko šeimos nariu kilo ginčas dėl teisės, bet, kaip nustatyta procesiniame įstatyme, byla išnagrinėta ypatingąja teisena (CPK 443 straipsnio 7 dalis). Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo civilinėje byloje pagal J. Š. pareiškimą dėl jo pripažinimo nuomininko šeimos nariu byloje dalyvaujančiu asmeniu kaip pareiškėjas įstojo J. Š. sūnus A. Š.. Jie kartu pateikė patikslintą pareiškimą, prašydami teismo nustatyti, kad abu buvo ginčijamo buto mirusio nuomininko šeimos nariai (civilinė byla Nr. 2-405-534/2008, b. l. 68–70). Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 2008 m. vasario 21 d. sprendimu pareiškėjų pareiškimą patenkino iš dalies: nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Š. buvo mirusio M. K. šeimos narys; atmetė J. Š. pareiškimą dėl pripažinimo mirusiojo M. K. šeimos nariu (civilinė byla Nr. 2-405-534/2008, b. l. 89–92). Šis apylinkės teismo sprendimas yra įsiteisėjęs (CPK 279 straipsnio 1 dalis). Jau buvo minėta, kad CPK 163 straipsnio 3 punkte aptariamas negalimumas išnagrinėti civilinės bylos, kol neišnagrinėta kita byla, reiškia, jog teismas neturi tam tikrų faktų, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir pats negali jų nustatyti. Taigi tokiu atveju vienoje byloje įrodinėjimo dalyką sudarantys faktai yra nustatinėjami kitoje byloje. Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriaus argumentu, kad ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje byloje, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad, nors byla buvo nagrinėjama ypatingąja teisena, bet byloje buvo kilęs ginčas dėl teisės, t. y. ar pareiškėjas ir jo sūnus ginčo bute apsigyveno kaip mirusio M. K. šeimos nariai. Toks reikalavimas galėjo būti nagrinėjamas kaip savarankiškas reikalavimas tiek atskiroje civilinėje byloje, tiek kaip priešieškinio reikalavimas sujungtose bylose. Dėl to šiuo atveju, kai ypatingosios teisenos byloje kilo ginčas dėl teisės, negali būti taikoma kasatoriaus nurodyta teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė, pagal kurią negalima ypatingąja teisena nustatinėti kitoje byloje įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų. Be to, ir pats kasatorius pateikia prieštaringus argumentus. Teigdamas, kad bylos turi būti sujungtos ir atsakovo reikalavimas dėl pripažinimo šeimos nariu nagrinėjamas kaip priešieškinis, jis pripažįsta, jog toks prašymas kitoje byloje gali būti savarankišku reikalavimu, bet ne tik įrodinėjimo dalyku, t. y. faktine aplinkybe (civilinė byla Nr. 2-405-534/2008, b. l. 20).

Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje susidarė procesinė teisinė situacija, kai kita civilinė byla pagal pareiškėjų J. Š. ir A. Š. pareiškimą dėl jų pripažinimo mirusio nuomininko šeimos nariais jau yra išnagrinėta ir joje priimtas teismo sprendimas, kuriuo išspręstas kilęs ginčas dėl teisės: nustatytas ne tik juridinę reikšmę turintis faktas, bet ir prejudicinis faktas šioje byloje kilusiam ginčui dėl atsakovo iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų išspręsti, t. y. kad atsakovas nebuvo mirusio ginčo patalpų nuomininko šeimos narys. Tačiau nurodytu teismo sprendimu nustatytas kitas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. Š. sūnus A. Š. buvo buto mirusio nuomininko M. K. šeimos narys. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. Š. ir A. Š. pareiškimą dėl jų pripažinimo mirusio nuomininko šeimos nariais teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, šalys ir kiti byloje dalyvavę asmenys nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių pareiškimo reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Tad teisėjų kolegija konstatuoja, kad ir dėl nurodytos procesinės aplinkybės taip pat nėra galimybės sujungti nagrinėjamą bylą su išnagrinėta civiline byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kurioje įsiteisėjo prejudicinę galią šioje byloje turintis teismo sprendimas, kuriuo nustatytos atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytos aplinkybės (b. l. 11–12). Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties remiantis kasacinio skundo argumentais. Taigi kasacinis skundas atmestinas ir teismų procesiniai sprendimai paliktini nepakeisti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 23 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistas.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai

Česlovas Jokūbauskas

Gintaras Kryževičius

Egidijus Laužikas