Dėl žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-230/2008

Procesinio sprendimo kategorijos: 27.7; 44.5.2.17 (S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės ir Sigito Gurevičiaus (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. G. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 27 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Labomeda“ ieškinį atsakovei J. G. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl juridinio asmens organo (akcinės bendrovės vadovo) civilinės atsakomybės pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, taip pat iškėlus bankroto bylą įmonei. Vilniaus apygardos teismas pagal kreditoriaus Abbot Gmbh & Co, turėjusio 98 687,96 JAV dolerio įsiskolinimą, pareiškimą 2004 m. sausio 15 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Labomeda“, administratoriumi paskyrė UAB „Divingas“. Nuo 2003 m. rugsėjo 1 d. UAB „Labomeda“ direktore paskirta atsakovė J. G. Teismo 2004 m. sausio 15 d. nutartimi UAB „Labomeda“ buvo uždrausta parduoti, įkeisti ir kitokiais būdais perleisti jai priklausantį turtą bei turtines teises iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos. UAB „Labomeda“ direktorė nuo 2004 m. sausio 15 d. neturėjo teisės perleisti įmonei priklausančio turto, taip pat ir lėšų, tačiau ji, nepaisydama teismo draudimo, naudojo įmonės lėšas bylinėjimosi išlaidoms padengti ir įmonės veiklos auditui atlikti. Administratorius, patikrinęs UAB „Labomeda“ finansinės apskaitos dokumentus, nustatė, kad nuo 2004 m. sausio 15 d. iki 2004 m. balandžio 2 d. įmonės direktorė pažeidė 2004 m. sausio 15 d. teismo nutartį, neteisėtai pervedė ir sumokėjo 10 400 Lt įmonės lėšų. Ieškovo teigimu, įmonės direktorė neteisėtais veiksmais įmonei padarė 10 400 Lt žalą, todėl ši suma turi būti priteista iš atsakovės žalai atlyginti.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. kovo 27 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas ginčo santykiui taikė Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 2 punktą, CPK 145 straipsnio 5 ir 8 dalis, CK 6.246 ir 6.248 straipsnius, Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 18 dalį, nurodė, kad nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones UAB „Labomeda“ buvo paskelbta 2004 m. sausio 15 d., dalyvaujant atsakovo UAB „Labomeda“ atstovui, todėl atsakomybė už šios nutarties pažeidimą atsirado nuo šios nutarties paskelbimo datos. Teismas, nustatęs, kad ginčijami mokėjimai (4400 Lt išlaidos advokatui už teisines paslaugas: pagal 2004 m. kovo 26 d. kvitą Nr. 196812 2200 Lt ir pagal 2004 m. balandžio 2 d. kvitą Nr. 196813 2200 Lt; 6 000 Lt UAB,,Audito standartas“ pagal 2004 m. kovo 26 d. PVM sąskaitą–faktūrą Nr. 0104610 ir 2004 m. kovo 26 d. kasos išlaidų orderį) buvo atlikti po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskelbimo, konstatavo, kad, nepaisant to, jog Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 2 punkte imperatyviai nustatytas privalomas areštas įmonės nekilnojamam ir kitam ilgalaikiam materialiam turtui, teismo nutartis turėjo būti vykdoma ir ta apimtimi, kurioje buvo nustatytas apribojimas – draudimas naudoti visą turtą, taip pat ir trumpalaikį (grynus pinigus sąskaitoje ir kasoje). Teismas pažymėjo, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo apskųsta, įsigaliojo nuo jos priėmimo momento, todėl atsakovė – įmonės vadovė – pažeidė 2004 m. sausio 15 d. teismo nutartį ir neteisėtai perleido 10 400 Lt įmonės lėšų kreditoriams, turėjusiems teisę į savo reikalavimų patenkinimą trečiąja eile, pažeidė kitų kreditorių teisę gauti finansinių reikalavimų patenkinimą pagal eilę. Teismas atmetė atsakovės argumentą, kad ji veikė tik bendrovės interesais, nustatęs, priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir pasekmių pagal CK 6.247 straipsnį, o byloje pateikta UAB,,Audito standartas“ atlikta bendrovės ataskaita nesudarė pagrindo vertinti, kad dėl atsakovės atliktų veiksmų atsirado ir žala, ir nauda nukentėjusiam asmeniui, kai nauda gali būti įskaitoma į nuostolius pagal CK 6.249 straipsnio 6 dalį. Teismas įvertino ir tai, kad atsakovė nepateikė teismui sutarties, kurios pagrindu buvo apmokėta advokatui už teisines paslaugas, taip pat kitų įrodymų dėl įmonei teiktos advokato pagalbos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2007 m. gruodžio 10 d. nutartimi jį atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kolegija iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, papildomai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2200 Lt sumokėjimą advokatui pagal 2004 m. balandžio 2 d. kvitą kvalifikavo kaip 2004 m. sausio 15 d. teismo nutarties pažeidimą, tačiau, jos įsitikinimu, šis mokėjimas taip pat buvo neteisėtas, nes pagal bylos aplinkybes, 2004 m. balandžio 1 d. įsiteisėjus 2004 m. sausio 15 d. teismo nutarčiai iškelti bendrovei bankroto bylą, atsakovė, 2004 m. balandžio 2 d. išmokėdama advokatui 2200 Lt už atstovavimo paslaugas, jau buvo netekusi bendrovės direktorės įgalinimų (Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 2 puntas). Dėl to kolegija konstatavo, kad atsakovė atliko mokėjimus UAB,,Labomeda“ vardu bankroto bylos bendrovei iškėlimo stadijoje, galiojant nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įsiteisėjus nutarčiai iškelti bendrovei bankroto bylą ir UAB,,Divingas“ perėmus bendrovės administravimą. Kolegija pažymėjo, kad atsakovei pareiga atsakyti už 2004 m. sausio 15 d. teismo nutartimi nustatytų apribojimų pažeidimą atsirado nuo šios teismo nutarties paskelbimo jai momento, nes pagal CPK 148 straipsnio 5 dalį nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių įsiteisėja nuo jos priėmimo momento. Kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų nustatymo, papildomai motyvavo, kad pagal Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalį (2003 m. gruodžio 11 d. įstatymo redakcija) bendrovės valdymo organai turi veikti tik bendrovės ir jos akcininkų naudai ir įstatymas draudžia piktnaudžiauti teise (įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises arba įstatymų saugomus interesus, ar darytų žalą kitiems asmenims), todėl žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Dėl to kolegija, nurodžiusi, kad pinigai, buvę įmonės kasoje, buvo bankrutuojančios įmonės turtas, todėl jam, be jokių išimčių, buvo taikomi areštuotam turtui nustatyti apribojimai. Kolegija iš byloje nustatytų aplinkybių sprendė, kad areštuoto turto (pinigų) perdavimu kreditoriams buvo pažeistos imperatyviosioms įstatymo normos ir ieškovas prarado galimybę iš dalies atsiskaityti su kreditoriais įstatymuose nustatyta tvarka, todėl buvo padaryta žala ieškovui ir jo kreditoriams.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 27 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 10 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, nagrinėdami klausimą dėl juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės, nukrypo nuo teismų praktikos; nustatydami žalos padarymo faktą ir konstatuodami neteisėtus veiksmus, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Teismai, tenkindami ieškinį, pirmiausia turėjo nustatyti, kad žala buvo padaryta UAB „Labomeda“, o ne tretiesiems asmenims, tačiau pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad žala buvo padaryta ne pačiai įmonei, o jos kreditoriams, nepagrįstai tenkino ieškinį. Be to, kasatorės teigimu, žala bendrovei nebuvo padaryta, nes buvo atsiskaityta už realiai suteiktas paslaugas, t. y. žala galėjo būti padaryta bendrovei didesnė, jeigu advokatams ir auditoriams sumokėta pinigų suma būtų daug didesnė nei nustatyti tokių paslaugų teikimo įkainiai teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, tačiau nagrinėjamoje byloje teismai nenustatė, kad tokie įkainiai būtų buvę viršyti. Juolab kad lėšos buvo panaudotos teisinei gynybai ir pagrindinio kreditoriaus reikalavimo ginčijimui tarptautiniame arbitraže. Apeliacinės instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendime pripažino, jog įmonės vadovės veiksmai disponuojant įmonės lėšomis iki bankroto bylos iškėlimo nutarties įsiteisėjimo dienos neturėjo įtakos įmonės balansui, nes, atsiskaičius su kreditoriais (advokatu ir audito bendrove), sumažėjo įmonės įsiskolinimas. Be to, kasatorės manymu, ginčyti atliktus mokėjimus ir reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo turėjo ne bendrovė, o kreditoriai, nes nukentėjo jų turtiniai interesai.

2. Bylą nagrinėję teismai padarė nepagrįstas išvadas dėl juridinio asmens dalyvio pareigų ir bendrovės interesų pažeidimo. Pirmiausia, kasatorės manymu, pagal Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalį (2003 m. liepos 4 d. redakcija) įmonės lėšos galėjo būti areštuojamos tik tuo atveju, jei dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, t. y. teismas iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos turėjo teisę areštuoti tik įmonės nekilnojamąjį turtą ir ilgalaikį materialųjį turtą, bet ne įmonės lėšas. Juolab kad pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 2, 3 punktus įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, jiems uždraudžiama vykdyti visas finansines prievoles nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Taigi, kasatorės teigimu, iki įsiteisės nutartis iškelti bankroto bylą gali būti vykdomos iki nutarties įsiteisėjimo neįvykdytos prievolės. Dėl to įmonės vadovės atsiskaitymas už suteiktas teisines ir audito paslaugas iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos negalėjo būti laikomas neteisėtais veiksmais kaip sąlyga civilinei atsakomybei pagal CK 6.246 straipsnį atsirasti.

3. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai padarė nepagrįstas išvadas dėl įmonės vadovės veikimo priešingai bendrovės ir akcininkų interesams. Kasatorės teigimu, visos lėšos, t. y. 10 400 Lt, buvo skirtos siekiant išvengti bankroto bylos iškėlimo UAB „Labomeda“ ir tarptautiniame arbitraže užginčyti pagrindinio bendrovės kreditoriaus Abbott GmbH finansinį reikalavimą, kuriuo remiantis ir buvo iškelta bankroto byla, todėl lėšų skyrimas kreditoriaus reikalavimams (tiek bankroto byloje, tiek tarptautiniame arbitraže) užginčyti buvo objektyviai būtinas, o bendrovės interesų gynimas ginčijant kreditoriaus reikalavimo teisę tarptautiniame arbitraže, taip pat keliamą bankrotą įmonei atitiko apdairaus, rūpestingo ir protingo vadovo elgesio reikalavimus ir negalėjo būti pripažintas priešingu UAB „Labomeda“, kurios vienintelė akcininkė tuo metu ir buvo kasatorė, interesams.

Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka nepateikta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Nagrinėdamas bylą, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnis). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tiria, ar pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias uždarosios akcinės bendrovės vadovo civilinę atsakomybę, bendrovei iškėlus bankroto bylą, ar nenukrypo nuo teismų praktikos šiuo klausimu (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai), t. y. byloje keliamas teisės normų dėl įmonės vadovo, iškėlus įmonei bankroto bylą, veiksmų teisėtumo vertinimo, taip pat teisės normų, reglamentuojančių kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės tvarką, aiškinimo ir taikymo klausimas.

Įmonių bankroto įstatymo paskirtis – bankroto procedūra užtikrinti kreditorių ir trečiųjų asmenų turtinius interesus, apsaugoti įmonės darbuotojų teises ir interesus. Įmonės bankroto procedūrų vykdymą reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymo nuostatos, galiojusios įmonės bankroto bylos iškėlimo teismo sprendimu dieną. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad bankroto byla UAB,,Labomeda“ buvo iškelta 2004 m. sausio 15 d. teismo nutartimi, todėl ginčo santykiams taikytina įstatymo 2003 m. liepos 4 d. redakcija (toliau – Įmonių bankroto įstatymas).

Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nagrinėjamoje byloje iš esmės sprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei įmonės vadovo veiksmų, atliekant mokėjimus, pagrįstumo klausimą ir padarė išvadą, kad įmonės direktorė pažeidė teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nepagrįstai ir neteisėtai perleido 10 400 Lt įmonės lėšų kreditoriams, turėjusiems teisę į savo finansinių reikalavimų patenkinimą trečiąja eile, pažeidė kitų kreditorių teisę gauti kreditorių reikalavimų patenkinimą pagal eilę. Taigi teismai nors šioje byloje ir konstatavo, kad advokatas ir audito bendrovė turėjo būti įtraukti į bankrutuojančios bendrovės kreditorių eilę, tačiau netinkamai taikė Įmonių bankroto įstatymo normas, reglamentuojančias kreditorių reikalavimų tvirtinimo tvarką bei įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, vadovo veiksmus. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje iš esmės keliamas klausimas dėl teisės normų taikymo, kai, teismui iškėlus įmonei bankroto bylą, bankroto administratorius arba netekę įgaliojimų tokios įmonės vadovai su kuriuo nors kreditoriumi atsiskaito, pažeisdami Įmonių bankroto įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Šiuo klausimu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš esmės yra pasisakęs 2007 m. gruodžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB,,Medicinos sistema“ v. UAB,,Lietpak“, UAB,,Pretorionas“, UAB,,Kauno vandenys“ ir kt.; bylos Nr. 3K-3-606/2007.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad, 2004 m. sausio 15 d. teismo nutartimi iškėlus bankroto bylą bendrovei, bankrutuojančios UAB,,Labomeda“ direktorė 2004 m. kovo 26 d., balandžio 2 d. atsiskaitė su kreditoriais: advokatu už teisines paslaugas ir UAB,,Audito standartas“. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, nustatę šias aplinkybes, pripažino bendrovės direktorės veiksmus neteisėtais, tačiau neatsižvelgė į tai, kad nors atsiskaitymas ir buvo neteisėtas, tačiau pagal teismų praktiką bankrutuojančios bendrovės atliktas atsiskaitymas su kreditoriumi dar nereiškia, jog šie kreditoriai nebegali būti tvirtinami bankroto byloje įtraukiant juos į reikalavimų tenkinimo eilę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Medicinos sistema“ v. UAB,,Lietpak“, UAB,,Pretorionas“, UAB,,Kauno vandenys“ ir kt.; bylos Nr. 3K-3-606/2007).

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2004 m. balandžio 1 d., todėl nuo šio momento bankrutuojančiai įmonei buvo draudžiama atlikti finansinius įsipareigojimus kitaip nei pagal Įmonių bankroto įstatyme nustatytą tvarką. Kadangi nutartimi dėl bankroto bylos iškėlimo buvo taikytos ir laikinosios apsaugos priemonės, tai įmonės vadovė taip pat neturėjo teisės 2004 m. kovo 26 d. atsiskaityti pagal finansines prievoles, nes laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos bendrovės turtui.

Pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo. Teisėjų kolegija, aiškindama šią teisės normą, pažymi, kad nuo bankroto bylos iškėlimo dienos galiojančiais kreditorių finansiniais reikalavimais laikomi ne tik reikalavimai pagal kreditorių ir bankrutuojančios įmonės sudarytas sutartis, kurių pagrindu įmonės skola turėjo būti sumokėta anksčiau, nei bankroto bylos iškėlimo dieną, bet ir tie reikalavimai, kurie pagal sutartyse nustatytus terminus turėtų būti įvykdyti, t. y. įmonės skola sumokėta vėlesniu laikotarpiu po bankroto bylos iškėlimo. Bankrutuojančios įmonės prievolė atsiskaityti su kreditoriais atsiranda įmonei iškėlus bankroto bylą, šios prievolės atsiradimo laikui neturi teisinės reikšmės tokios aplinkybės, kaip kreditorių sąskaitų už tokiai įmonei pateiktas prekes ar paslaugas pateikimas po to, kai yra iškelta bankroto byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Medicinos sistema“ v. UAB,,Lietpak“, UAB,,Pretorionas“, UAB,,Kauno vandenys“ ir kt.; bylos Nr. 3K-3-606/2007).

Bankroto bylą nagrinėjančio teismo nutartyje bendra tvarka yra tvirtinamas įstojančių į bankroto bylą kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas, kurį privalo teismui pateikti bankroto administratorius (Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalis, 26 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuluota taisykle, kurios nuosekliai laikomasi šios kategorijos bylose, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą šiai įmonei draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, išieškoti skolas iš įmonės turto, įskaityti tarpusavio reikalavimus ar kitaip vykdyti bankrutuojančios įmonės prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. birželio 6 d. nutartis IAB,,Investicinė Kauno holdingo kompanija“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-568/2000, 2001 m. kovo 13 d. nutartis AB,,Tauro bankas” bankroto byloje, bylos Nr. 3K-7-95/2001, 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis AB,,Argovegas“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-484/2004 ir kt.), ir nurodo, kad draudimas bankrutuojančiai įmonei atsiskaityti su kreditoriais yra taikomas todėl, kad visas bankrutuojančios įmonės turtas (tiek faktiškai turimas bankroto bylos iškėlimo metu, tiek įmonės naudai įgytas pagal prievoles, kurių vykdymo laikas suėjo iškėlus bankroto bylą) tampa tokios įmonės kreditoriams dalytinu turtu. Patvirtinus kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę pagal Įmonių bankroto įstatymo reikalavimus, visų tos pačios eilės kreditorių reikalavimai tenkinami proporcingai pagal lėšas, gautas pardavus likviduojamos dėl bankroto įmonės turtą, taip užtikrinamas kreditorių lygiateisiškumas į jų reikalavimų patenkinimą. Joks kreditorius neturi teisės gauti finansinių reikalavimų patenkinimą kitokia, nei nustatyta Įmonių bankroto įstatyme, reikalavimų tenkinimo tvarka.

Taigi teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytą aplinkybę, kad bankrutuojančios bendrovės direktorė su dviem kreditoriais atsiskaitė iškėlus bankroto bylą bendrovei ir jų neįtraukus į kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, daro išvadą, kad buvo pažeistas Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas, toks prievolės įvykdymas yra neteisėtas. Šios sumokėtos lėšos yra kreditoriaus be pagrindo įgytas turtas. Dėl to įmonės bankroto administratorius turi teisę išreikalauti neteisėtai sumokėtas bankrutuojančios įmonės lėšas (Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas) iš jas gavusių asmenų, bet ne iš buvusios įmonės direktorės. Tokio kreditoriaus reikalavimas turi būti patvirtinamas ir tenkinamas pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas laikantis kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir proporcingumo kartu su kitais tos pačios eilės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Medicinos sistema“ v. UAB,,Lietpak“, UAB,,Pretorionas“, UAB,,Kauno vandenys“ ir kt.; bylos Nr. 3K-3-606/2007).

Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas sprendime netinkamai taikė nurodytas materialinės teisės normas, apeliacinės instancijos teismas šio pažeidimo neištaisė, todėl šių teismų procesiniai dokumentai naikintini ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 10 d. nutartį, Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Labomeda“ ieškinį atsakovei J. G. atmesti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Juozas Šerkšnas

Janina Januškienė

Sigitas Gurevičius