Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-285/2008

Procesinio sprendimo kategorijos:

114.9.3.2; 118.1.

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Laužiko ir Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. U. (V. U.) kasacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. U. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas teismo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Vilniaus rajono Riešės apylinkės tarybos sprendimu 1991 metais jam buvo suteiktas 2 ha asmeninio ūkio žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėjas galėtų įforminti žemės pirkimo-pardavimo sandorį, sudarytą remiantis Vilniaus apskrities viršininko 1998 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 3719-41.

Pareiškėjas nurodė, kad, įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarimui Nr. 308 „Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos“, jis raštu kreipėsi į tuometės žemės ūkio įmonės – kolūkio „Pikeliškės“ administraciją dėl 2 ha asmeninio žemės ūkio sklypo suteikimo (duomenys neskelbtini). Tokia žemė jam buvo paskirta 1991 metais. Dokumentų, patvirtinančių žemės suteikimą asmeniniam ūkiui neišliko, tačiau faktą, kaip tokį, pripažįsta valstybės ir savivaldybės institucijos.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. lapkričio 27 d. nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartį paliko nepakeistą.

Nustatyta, kad, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarimo Nr. 308 „Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos“ 4 punktu, Vilniaus rajono Riešės apylinkės taryba asmeninio ūkio žemės suteikimo piliečiams klausimus nagrinėjo 1991 m. spalio 2 d. šeštojoje sesijoje (b. l. 65). Bylos duomenimis, yra išlikę Riešės apylinkės tarybos šeštosios sesijos 1991 m. spalio 2 d. sprendimo „Dėl žemės sklypų skyrimo sąrašų patvirtinimo“ kopija, Pikeliškių kolūkio narių įgaliotinių susirinkimo 1991 m. rugsėjo 12 d. protokolo Nr. 2 išrašo bei Pikeliškių kolūkio kolūkiečių sąrašo kopijos (b. l. 65-81).

Atsižvelgdami į tai, kad pareiškėjo prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, t. y. asmeninio ūkio žemės sklypų suteikimo piliečiams faktą, patvirtinantys dokumentai yra išlikę, teismai padarė išvadą, kad nėra pagrindo nagrinėti pareiškimo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo

Kasaciniu skundu V. U. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartį bei Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Spręsti klausimą, ar apylinkės tarybos sesijos sprendimas išliko, teismai galėjo tik išsiaiškinę visas reikšmingas aplinkybes. Vienareikšmiškai teigti, kad vien tik pridėtas prie apylinkės tarybos sprendimo piliečių, kuriems suteikta asmeninio ūkio žemė, sąrašas buvo sesijos svarstymo objektas, iš esančių byloje duomenų negalima. Be to, prie apylinkės tarybos sprendimo pridėtas sąrašas neatitinka CPK 197 straipsnio reikalavimų, nes teksto pabaigoje nėra apylinkės tarybos spaudo, apylinkės tarybos pirmininko bei sekretoriaus parašų. Bylą nagrinėjantys teismai neturėjo teisinio pagrindo sąrašą pripažinti oficialiuoju rašytiniu įrodymu ir padaryti išvadą, kad išliko visi dokumentai, o sąrašas yra baigtinis.

2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 265 straipsnį, nes nenustatė visų reikšmingų bylos aplinkybių. Byloje nėra duomenų apie tai, kad sesijoje būtų svarstomas Pikeliškių kolūkio narių įgaliotinių susirinkimo 1991 m. rugsėjo 12 d. protokolas ir jo pagrindu priimami sprendimai, nenustatytas priežastinis ryšys tarp sesijoje priimto sprendimo ir Pikeliškių kolūkio narių įgaliotinių susirinkimo protokolo.

Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija prašo jį atmesti. Nurodoma, kad Vilniaus rajono Riešės apylinkės taryba asmeninio ūkio žemės suteikimo piliečiams klausimus nagrinėjo 1991 m. spalio 2 d. šeštojoje sesijoje, 1994 m. sausio 14 d. šešioliktoje sesijoje, 1994 m. balandžio 6 d. septynioliktojoje sesijoje ir 1994 m. birželio 21 d. aštuonioliktojoje sesijoje. Pagal pareiškėjo teiginius, vienintelė apylinkės tarybos sesija, kurioje pareiškėjui galėjo būti skirtas asmeninio ūkio žemės sklypas - 1991 m. spalio 2 d. šeštoji sesija. Vilniaus apskrities viršininko administracija teismui pateikė iš Vilniaus apskrities archyvo gautus minėtos sesijos tarybos sprendimo ir juo patvirtinto piliečių, kuriems suteikta asmeninio ūkio žemė, sąrašo nuorašą. Sąrašuose V. U. nėra. Bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog sąrašai nevisi ir kad dalis jų neišlikę.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. J. M., bylos Nr. 3K-3-462, 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“; Nr. 3K-3-416/2007 ir kt.). Šiame kontekste vertindamas kasatoriaus argumentus dėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų padarytų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, kaip kasacijos dalyko remiantis CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kasacinis teismas prieina prie išvados, kad nėra pagrindo konstatuoti pirmiau nurodytos procesinės normos pažeidimo.

Kasatoriaus argumentai, kad prie apylinkės tarybos sprendimo pridėtas sąrašas neatitinka CPK 197 straipsnio reikalavimų, nes teksto pabaigoje nėra apylinkės tarybos spaudo, apylinkės tarybos pirmininko bei sekretoriaus parašų ir dėl to bylą nagrinėjantys teismai neturėjo teisinio pagrindo sąrašą pripažinti oficialiuoju rašytiniu įrodymu bei padaryti išvadą, kad išliko visi dokumentai, o sąrašas yra baigtinis, yra nepagrįsti, nes tuometis teisinis reguliavimas, apibrėžęs žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarką (Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. 308), nenustatė reikalavimų tvirtinti žemės ūkio įmonių apylinkės Tarybai pateiktų sąrašų. Žemės skyrimas asmeniniam ūkiui buvo įforminamas vietos savivaldos administraciniu aktu – sprendimu. Dėl to Vilniaus rajono Riešės apylinkės tarybos šeštosios sesijos 1991 m. spalio 2 d. sprendimas dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo piliečiams, kuriuo vieninteliu pagal pareiškėjo nurodomą laikotarpį galėjo būti skirtas asmeninio ūkio žemės sklypas, turinio ir formos aspektais atitinka oficialiojo rašytinio įrodymo procesinę teisinę galią, o aplinkybės, nurodytos oficialiuosiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Byloje nėra kitų įrodymų, išskyrus liudytojų parodymus, kurių naudojimo draudimas šiuo atveju nepažeidžia sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų, paneigiančių oficialiuosiuose rašytiniuose įrodymuose atskleidžiamas aplinkybes.

Kasatoriaus argumentai, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog apylinkės tarybos sesijoje būtų svarstomas Pikeliškių kolūkio narių įgaliotinių susirinkimo 1991 m. rugsėjo 12 d. protokolas ir jo pagrindu priimami sprendimai, nepaneigia teismų nustatytų faktų, kuriose apylinkės tarybos sesijose buvo priimami sprendimai dėl žemės suteikimo asmeniniam ūkiui, o būtent pastaroji aplinkybė yra svarbi įvertinti, kad žemės skyrimą asmeniniam ūkiui įrodantys dokumentai išlikę. Kadangi žemės skyrimą asmeniniam ūkiui įrodantys dokumentai - Vilniaus rajono Riešės apylinkės tarybos šeštosios sesijos 1991 m. spalio 2 d. sprendimas su priedais – yra išlikę, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė pagrįstas išvadas, kad civilinė byla nutrauktina kaip nenagrinėtina teisme (CPK 293 straipsnio 1 punktas, 445 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Česlovas Jokūbauskas

Egidijus Laužikas

Gintaras Kryževičius