Dėl nuostolių atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-237/2008

Procesinio sprendimo kategorijos:

52.2; 121.13

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės ir Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Titlis“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. Ž. ieškinį atsakovui UAB „Titlis“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo UAB „Titlis“ priešieškinį ieškovui D. Ž. dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas D. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo UAB „Titlis“ 3340 Lt skolą, 1002 Lt delspinigius, 5,96 Lt palūkanas, 5% dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad 2005 m. spalio 21 sutartimi atsakovas įsipareigojo pristatyti jam baldus per 25 darbo dienas po avanso gavimo dienos, o ieškovas - už prekes atsiskaityti su atsakovu. Ieškovas sumokėjo iš anksto 3340 Lt, tačiau atsakovas sutartu laiku baldų nepristatė ir pinigų negrąžino.

Atsakovas UAB „Titlis“ pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti jam iš ieškovo 5089,58 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad UAB „Titlis“ sutartį įvykdė ir ieškovo užsakytus baldus pagamino, tačiau ieškovas nepagrįstai įvairiais pretekstais atsisako baldus priimti ir už juos atsiskaityti, todėl turi būti įpareigotas atsiskaityti už baldus.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2007 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino iš dalies: iš ieškovo D. Ž. atsakovui UAB „Titlis“ priteisė 1574,34 Lt išlaidų, susijusių su baldų saugojimu, 120,24 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio, t. y. 163,34 Lt, metinių palūkanų už laikotarpį nuo praleisto termino įvykdyti prievolę pradžios iki delspinigių skaičiavimo pradžios, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1857,92 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2007 m. birželio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 55,74 Lt žyminio mokesčio; kita priešieškinio dalis atmesta. Teismas konstatavo, kad ginčo baldai buvo pagaminti 2005 m. lapkričio 17 d., t. y. sutartyje nustatytu terminu. Tolimesnis baldų perdavimas ir montavimas priklausė nuo ieškovo sudarytų sąlygų atsakovui. Šalys susitarė, kad baldai bus vežami ieškovui 2005 m. gruodžio 12 d., tačiau, atsakovui atvežus, ieškovas atsisakė juos priimti. Teismas pasisakė dėl ieškovo nurodytų reikalavimo pagrindų - vienašališko šalių vartojimo rangos sutarties nutraukimo dėl įvykdymo termino pažeidimo ir 2005 m. gruodžio 12 d. atsisakymo nuo sutarties dėl pagaminto daikto netinkamos kokybės. Teismas nurodė, kad užsakovas privalėjo rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą, o pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančių darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, nedelsiant pranešti rangovui. Kadangi ieškovas apžiūrėjo baldus, tačiau jų nepriėmė motyvuodamas netinkama jų kokybe, pareikalavo nutraukti sutartį, o po to dar papildomai apžiūrėjo baldus sandėlyje, kuriame jie saugomi, tai teismas padarė išvadą, kad ieškovas įstatymų nustatyta tvarka sutarties nenutraukė ir šalis tebesieja sutartiniai santykiai. Teismas pažymėjo, kad nepateikta neginčijamų įrodymų, jog baldai buvo pagaminti su trūkumais ar nukrypstant nuo sutarties sąlygų, todėl ieškovas negali remtis darbų trūkumais. Šiems konstatuoti reikalingos specialios žinios, tačiau pagamintų baldų kokybės ekspertizės skyrimo nė viena šalis nereikalavo. Ieškovui neįrodžius aplinkybių dėl pagaminto daikto netinkamos kokybės, teismas padarė išvadą, kad ieškovo 2005 m. gruodžio 12 d. atsisakymas nuo sutarties yra nepagrįstas. Kadangi užsakovas pats nevykdo sutarties ir vengia priimti atliktą darbą, tai teismas jo ieškinio reikalavimus atmetė. Pripažinęs, kad pagaminti baldai nepristatyti ieškovui dėl jo paties kaltės, teismas tenkino atsakovo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. Teismas pažymėjo, kad, atsakovui baldus pristačius, prievolė įvykdyta ir baldų kainos mokėjimo terminas suėjo 2005 m. gruodžio 12 d. Teismas priteisė iš ieškovo atsakovui šio sumokėtą sumą pasaugos davėjui UAB „Dalila ir partneriai“ 1574,34 Lt už suteiktas paslaugas ir, nurodęs, kad užsakovui neatsiimant darbų rezultato, rangovas jį gali parduoti, atmetė atsakovo reikalavimą įpareigoti ieškovą visiškai atsiskaityti už pagamintus baldus.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. spalio 16 d. nutartimi Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą pakeitė - panaikino sprendimo dalį, kuria atmestas D. Ž. ieškinys UAB „Titlis“ ir ieškinį iš dalies tenkino: priteisė iš atsakovo ieškovui 3340 Lt sumokėto avanso, 101,53 Lt delspinigių, 5,96 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė; sprendimo dalį, kuria patenkintas UAB „Titlis“ priešieškinys, panaikino ir priešieškinį atmetė. Kolegija nurodė, kad vartojimo rangos sutarties teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose (CK 6.672–6.678 straipsniai) ir ginčo šalių sudarytoje sutartyje nenustatyta, jog atsakovas turi teisę įvykdyti savo prievolę subrangos būdu, bei pažymėjo, kad minėta sutartimi atsakovas asmeniškai prisiėmė įvykdyti sutartyje prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovas apie vartojimo rangos sutarties prievolių vykdymo perleidimą trečiajam asmeniui nepranešė, nors avansinę įmoką iš ieškovo priėmė kaip sutarties tiesioginis vykdytojas. Kolegijos nuomone, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas nesirengė vykdyti sutartinių įsipareigojimų ir jų neįvykdė. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog atsakovas neįrodė, kad įvykdė sutarties 6.3 punkto reikalavimą informuoti ieškovą apie baldų pagaminimą ir būtinumą sudaryti sąlygas baldams sumontuoti ir perduoti, kad 2005 m. lapkričio 24 d. baldus pagamino ir juos pateikė ieškovui. Kolegija nurodė, kad atsakovas iškėlė ieškovui naujus reikalavimus dėl baldų surinkimo ir kokybės tikrinimo kitoje vietoje, nei sulygta šalių sutartimi, vertindama tai kaip vienašališką sutarties sąlygų pakeitimą ir pripažindama, kad ieškovas turėjo teisinį ir faktinį pagrindą nutraukti su atsakovu sudarytą vartojimo rangos sutartį ir reikalauti sugrąžinti sumokėtą avansą bei sutartimi ir įstatymų nustatytų sankcijų dėl netinkamo sutarties vykdymo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Titlis“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 4 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą. Kasatorius savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teisme nebuvo iškeltas ir nagrinėjamas argumentas, kad ieškovo užsakytus baldus turėjo pagaminti asmeniškai atsakovas. Nors CPK 306 straipsnio 2 dalyje, 312 straipsnyje įtvirtinti draudimai apeliacinės instancijos teisme remtis naujomis aplinkybėmis ir kelti nujus reikalavimus, ieškovas pareiškė iš esmės naujus, atsakovui nežinomus argumentus ir reikalavimus, dėl kurių atsakovas neturėjo galimybės pasisakyti.

2. Apeliacinės instancijos teismas be pagrindo taikė CPK 6.662 straipsnio normas dėl darbo rezultato perdavimo-priėmimo, nes jų perdavimas ir priėmimas dar nebuvo prasidėjęs.

3. Nėra pagrindo teigti, kad ginčo sutartis nebuvo įvykdyta dėl atsakovo kaltės ir ieškovas turėjo teisę ją vienašališkai nutraukti. Apeliacinės instancijos teismas nekonstatavo nė vieno tokią teisę suteikiančių pagrindų, nurodytų CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalyse. Priešingai, dėl ieškovo nepakankamo bendradarbiavimo atsakovas negalėjo įvykdyti savo įsipareigojimų, todėl pagal CK 6.64, 6.259, 6.660 straipsnių nuostatas, kreditoriui pažeidus savo įsipareigojimus, skolininkas atleidžiamas nuo atsakomybės. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką (pvz., civilinėje byloje Nr. (3K-3-484/2007) sutartis gali būti nutraukta tik dėl esminio sutarties pažeidimo, o dėl sutarties termino praleidimo – kai sutarties vykdymas užsakovui prarado prasmę.

4. Į šalių rangos sutartį perkeltos CK 6.647 ir 6.650 straipsniuose vartojamos sąvokos „iš savo medžiagos“, „savo priemonėmis ir medžiagomis“ aiškintinos kaip medžiagos pateikimas ir darbų atlikimas tos šalies sąskaita, o ne jos asmeniškai, nesinaudojant kitų asmenų pagalba. Teismas pagal prievolės esmę privalėjo konstatuoti, ar rangovo asmuo ieškovui turėjo esminę reikšmę. Pagal CK 6.193 straipsnio 3 dalį, kai abejojama dėl sąvokos reikšmės, tai priimtiniausia nustatoma, atsižvelgiant į sutarties prigimtį, esmę ir jos dalyką, o jų turiniui nustatyti esminę reikšmę turi teisės aktų suteikiama toms sąvokoms reikšmė, sutarties sudarymo tikslai ir aplinkybės.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas D. Ž. prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir savo prašymą grindžia šiais argumentais:

1. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo jokios nuorodos apie tai, jog baldus turi pagaminti asmeniškai atsakovas. Ieškovo rašytiniuose paaiškinimuose pažymėta, kad atsakovas pažeidė rangos sutarties 4 punktą, kuriame nurodyta, kad atsakovas gamybai turi naudoti savo gamybos priemones.

2. Teismas pagrįstai taikė CK 6.662 straipsnį, nes ieškovas buvo pasiruošęs perduoti baldus, tačiau pats pastebėjęs, kad baldų detalės nekokybiškos, jų neperdavė.

3. Kasatoriaus teiginys, kad ieškovas negalėjo įvykdyti prievolės dėl nepakankamo bendradarbiavimo, t. y. neleidus baldų sumontuoti, nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog informavo ieškovą apie būtinumą sudaryti sąlygas badams sumontuoti ir priimti.

4. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad ieškovas neturėjo pagrindo nutraukti sutartį. Ieškovas pažymi, kad jis, kaip vartotojas, pagal CK 6.672 straipsnio 3 dalį ir Vartotojų teisių gynimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 2 punktą turi teisę nutraukti paslaugos teikimo sutartį, jeigu paslaugos teikėjas pažeidžia sutarties sąlygas. Atsakovui neįrodžius baldų pagaminimo ir jų pateikimo ieškovui, nenaudojus savo priemonių ir medžiagų, nesirengiant vykdyti savo įsipareigojimų, iškėlus naujus reikalavimus dėl baldų surinkimo ir kokybės, t. y. vienašališkai pakeitus sutarties sąlygas, ieškovas turėjo pagrindą nutraukti sutartį.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstą nutartį teisės taikymo aspektu, kartu kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktą pagrindas peržiūrėti teismo sprendimą yra tai, jeigu skundžiamame sprendime teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Kasaciniame skunde pateikiami argumentai yra susiję su materialiosios ir proceso teisės normų teisės normų pažeidimais, turėjusiais esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, bei nukrypimu nuo kasacinio teismo formuojamos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.

Dėl subrangos teisinių santykių

Pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti (CK 6.672 straipsnio 1 dalis). Pagal šalių sudarytos vartojimo rangos sutarties 4 punktą kasatorius įsipareigojo sutartyje sulygtus baldus pagaminti iš savo medžiagų, gamybai naudojant savo gamybos priemones. Aiškinant sutarties sąlygas ir iš jų kylančių prievolinių santykių turinį, vertintini tikrieji sutarties šalių ketinimai, t. y. ko sutarties šalys, sudarydamos sutartį, siekė ir kaip suderino savo valią, o ne vien pažodinis sutarties tekstas (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Tikrajai šalių valiai atskleisti reikšmingos sutarties sudarymo aplinkybės, kurios nulėmė šalių valią vienaip ar kitaip elgtis bei sudaryti sutartį būtent tokiomis sąlygomis, kokiomis ji buvo sudaryta, ir šalių derybos dėl sutarties sudarymo, taip pat jų elgesys po sutarties sudarymo (CK 6.193 straipsnio 5 dalis). Pagal nurodytas taisykles vertinant visas sutarties sąlygas, tarp jų ir 4 punkte įtvirtintas prievoles, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes (CPK 353 straipsnio 1 dalis), konstatuotina, kad ieškovo sutartimi siekiamam tikslui įgyvendinti nebuvo reikšminga, ar užduotį pagaminti baldus vykdys pats rangovas, ar tai padarys tretieji asmenys subrangos teisinių santykių pagrindu, o atsakovo prievolių pagal sutartį vykdymui reikšmingi užsakymo įvykdymo terminai ir gaminio bei darbų kokybė. Dėl to sutarties 4 punkto nuostatos vertintinos kaip CK 6.647 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo perkėlimas į sutartį, nesiekiant subrangos baldų gamybai draudimo (CK 6.650 straipsnio 1 dalis). Šių argumentų pagrindu pripažintina, kad apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl neteisėtos subrangos vykdant ieškovo užsakymą. Tačiau toks neteisingas sutarties sąlygų aiškinimas neturi įtakos priimtos nutarties teisėtumui, todėl šiuo pagrindu kasacinis skundas netenkinamas.

Dėl apeliacijos ribų

Kasacinis teismas pagrįstais pripažįsta ir kasatorius argumentus dėl apeliacinės instancijos teismo padaryto procesinės teisės normų pažeidimo – apeliacijos ribų peržengimo (CPK 320 straipsnis). Bylos nagrinėjimo ribas, remiantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartyse yra suformuota procesinės teisės taikymo praktika, kuria pripažįstama, kad išėjimas už apeliacinio skundo ribų yra tada, kai teismas pakeičia ar panaikina žemesnės instancijos teismo sprendimą dėl teisiškai reikšmingų faktinių pagrindų, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama ir įstatymas nesuteikia galimybės išeiti už apeliacinio skundo ribų tuo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Pamario sargas“ v. Klaipėdos miesto savivaldybė, byla Nr. 3K-3-649/2006). Ieškovas apeliaciniame skunde nesirėmė subrangos neteisėtumo gaminant baldus faktinėmis aplinkybėmis, todėl apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti sutarties pažeidimo faktiniais pagrindais, kuriais nebuvo grindžiamas apeliacinis skundas. Tačiau toks procesinės teisės normų pažeidimas neturi įtakos sprendimo, kuriuo tenkinti ieškovo reikalavimai kitais pagrindais, teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismo nutarties naikinti dėl šio pažeidimo nėra pagrindo.

Dėl ieškinio tenkinimo iš dalies kitais pagrindais

Byloje nustatyta, kad atsakovas neįrodė, jog įvykdė sutarties 6.3 punkte nustatytą prievolę pranešti ieškovui apie baldų pagaminimą ir pasirengimą juos pristatyti sutartyje sulygtais terminais. Taip pat nustatyta, kad atsakovas neįvykdė užsakymo (CK 6.672 straipsnio 1 dalis) sulygtais terminais, nors ir pažeisdamas sutarties 6.3 punkte nustatytą informavimo prievolę, o 2005 m. gruodžio 12 d., atvežus baldus, net jų nesumontavus ieškovas pastebėjo užsakymo įvykdymo trūkumus ir dėl to atsisakė sudaryti sąlygas jiems montuoti. Šie faktai rodo prievolių vykdymo pažeidimų daugetą, kuriuo vartotojas (ieškovas), tinkamai ir sąžiningai vykdydamas savo prievoles pagal sutartį, pagrįstai tikėdamasis tapataus veikimo iš kitos sutarties šalies – verslininko (CK 6.200 straipsnis), remiasi atsisakydamas sutarties ir reikalaudamas grąžinti sumokėtą sumą. Vertinant, ar vartotojo interesų apsaugos teisinės priemonės nustato teisę atsisakyti nuo vartojimo rangos sutarties (ją nutraukti) ir reikalauti sumokėtų sumų grąžinimo, būtina sisteminiu aspektu pažvelgti į vartotojo teisinę apsaugą, įtvirtintą Civiliniame kodekse. Minėta, kad pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti (CK 6.672 straipsnio 1 dalis). Vartojimo rangai taikytinos ne tik rangos santykių bendrosios nuostatos (CK XXXIII skyriaus pirmasis skirsnis), bet mutatis mutandis - CK 6.188, 6.350-6.370 straipsniuose nustatytos taisyklės (CK 6.672 straipsnio 2 dalis). Be to, kai rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovui (vartotojui) garantuojamos ir CK 6.334 straipsnyje nustatytos teisės.

Tokio teisinio reguliavimo kontekste analizuotini rangovo pagal vartojimo rangos sutartį prievolių vykdymo pažeidimai.

Sutarties 6.3 punkte nustatytos prievolės pranešti vartotojui (ieškovui) apie baldų pagaminimą ir pasirengimą juos pristatyti sutartyje sulygtais terminais pažeidimas, vertinant tai kaip atskirą sutarties pažeidimo faktą, nesuponuoja teisės nutraukti sutartį ir reikalauti sumokėtų sumų grąžinimo. Termino įvykdyti užsakymą pažeidimo teisinės pasekmės nustatytos sutarties 8.1 punkte, taip pat CK 6.652 straipsnio 4 dalyje – užsakovas turi teisę atsisakyti priimti įvykdžius prievolę atliktą darbą ir pareikalauti iš rangovo atlyginti dėl termino praleidimo padarytus nuostolius, tačiau tik tuo atveju, jei dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę. Prievolės įvykdymo prasmės užsakovui praradimo faktas byloje neįrodinėtas, todėl termino užsakymui įvykdyti praleidimas, šį sutarties pažeidimą vertinant kaip atskirą, nesuponuoja tokio vartotojo teisių apsaugos būdo kaip sutarties nutraukimas ir sumokėtų sumų grąžinimas.

2005 m. gruodžio 12 d., atvežus baldus užsakovui, jų nesumontavus ieškovas pastebėjo užsakymo įvykdymo trūkumus ir atsisakė sudaryti sąlygas jiems montuoti. Aptariant vartotojo teisių apsaugos teisinius mechanizmus, kai rangovas netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, pažymėtina, kad CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų įvairovė, kurių pritaikymo pasirinkimo teisę turi vartotojas. Šie būdai vardijami CK 6.334 straipsnio 1 dalyje, 6.363 straipsnio 4-8 dalyse.

Remiantis CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktu (CK 6.680 straipsnis), kai daiktas neatitinka kokybės reikalavimų, užsakovas turi teisę pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pagaminimas yra esminis sutarties pažeidimas. Matyti, kad toks vartotojo teisių gynimo būdas leistinas tik konstatavus, jog netinkamos kokybės daikto pagaminimas yra esminis sutarties pažeidimas. Kartu pažymėtina, kad vartojimo rangą reglamentuojančiose CK normose nenustatyta specialiųjų atsisakymo nuo sutarties pagrindų esant esminiam jos pažeidimui CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo aspektu, todėl sprendžiant, ar sutarties pažeidimas pagaminus netinkamos kokybės daiktą yra esminis, turi būti atsižvelgiama į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, kaip bendruosius sutarčių nutraukimo pagrindus. Taip pat pažymėtina, kad vartotojo, kaip specialaus civilinių teisinių santykių subjekto – silpnosios šalies, teisių apsaugos garantijos teisiškai reglamentuojant išplėtotos prioritetinės teisinės apsaugos užtikrinimo linkme ir tai pagrįsiančius teisinius argumentus kasacinis teismas dėstys vėliau. O dėl CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo santykio darytina išvada, kad pirmasis su antruoju koreliuoja kaip specialusis su bendruoju, todėl esminio vartojimo rangos sutarties pažeidimo CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo aspektu vertinimas tik CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais reikštų siaurinamą teisės normos aiškinimą ir neatitiktų teisinio reglamentavimo tikslų. Dėl to darytina išvada, kad teisinio faktų kvalifikavimo konkrečioje byloje pagrindu gali būti pripažinti esminiais vartojimo sutarties pažeidimais ir kiti nekokybiško daikto pagaminimo (pardavimo) atvejai. CK 6.363 straipsnio 4-8 dalyse įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kuriuo užsakovui (pirkėjui) suteikiama absoliuti diskrecija rinktis jam naudingiausią pažeistos teisės dėl netinkamos kokybės daikto pagaminimo (pardavimo) gynimo būdą, tarp jų ir nutraukti sutartį bei pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą. Pažymėtina, kad CK 6.363 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta vartotojo teisių apsaugos priemonė yra specialus vartotojo teisių gynimo būdas, todėl CK 6.217 straipsnyje nustatyti reikalavimai dėl esminio sutarties pažeidimo šiuo atveju netaikytini. Kartu nurodytų argumentų kontekste kasacinis teismas pažymi, kad ginčą nagrinėjantis teismas, įvertindamas vieno ar kito vartotojo teisių gynimo būdo pasirinkimo pagrįstumą, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti civilinių teisinių santykių reguliavimui būdingo proporcingumo principo įgyvendinimo, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių pasekmių.

Šioje byloje ieškovas vartotojo teisių gynimo būdu pasirinko vartojimo rangos sutarties nutraukimą ir sumokėtų sumų grąžinimą tai grįsdamas rangovo (kasatoriaus) prisiimtų sutartinių prievolių nevykdymo faktų daugetu. Įvertindama tai, kad vartotojas teisę nutraukti vartojimo rangos sutartį ir reikalavimą grąžinti sumokėtas sumas, be kitų pagrindų, grindžia ir netinkama pagaminto daikto kokybe, šiuos faktus nustatė apeliacinės instancijos teismas (CPK 353 straipsnio 1 dalis), ir tai yra įstatyme (CK 6.363 straipsnio 8 dalis) įtvirtintas vartotojo pasirinkimu taikytinas vartotojo pažeistų teisių gynimo būdas, kolegija prieina prie išvados, kad šio vartotojo pažeistų teisių gynimo būdo taikymas esant rangovo sutartinių įsipareigojimų pažeidimų daugetui atitinka proporcingumo principą, o rangovo žinioje liekančio gaminio, pagal bylos duomenis, neturinčio kokių nors specialių, nestandartiniams sprendiniams būdingų, vartojamųjų charakteristikų, panaudojimas įprastiniu būdu ir sąlygomis šalina didelių nuostolių verslininkui kilimo galimybę (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Dėl kasatoriaus argumentų aiškinant atliktų darbų priėmimo ir trūkumų nustatytą teisinį reguliavimą (CK 6.662 straipsnio 1, 2 dalis), kasacinis teismas pažymi, kad pagal šalių sudarytą sutartį kasatorius įsipareigojo pagaminti, pristatyti ir kokybiškai sumontuoti baldus (Sutarties 1 punktas), o užsakovas – visus šiuo darbus atlikus pasirašyti perdavimo priėmimo aktą. Sutartyje nenustatyta, kad užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, dėl jų gali pareikšti tik darbų rezultato perdavimo metu. Šiuo atveju atliktų darbų (rezultato) priėmimo etapas įvykdžius vartojimo rangos sutartį nebuvo pasiektas, todėl nebuvo pagrindo įforminti atliktų darbų priėmimo aktu (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Remiantis sutarties šalių bendradarbiavimo, kooperacijos bei jos vykdymo ekonomiškumo principais (CK 6.200 straipsnis), kurie yra darnios, tarpusavyje koreliuojančios vartotojų teisių apsaugos ir rangos santykių teisinio reguliavimo sistemos sudėtinė dalis, užsakovo pareiga iki užsakymo rezultato priėmimo pagal CK 6.662 straipsnyje įtvirtintas taisykles pastebėjus nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, nedelsiant apie tai pranešti rangovui, kildintina iš užsakovo teisės bet kuriuo metu tikrinti darbų eigą ir kokybę, nustatytos CK 6.658 straipsnio 1 dalyje, įgyvendinimo. Dėl to ieškovas pastebėjęs gaminio trūkumus tinkamai įgyvendino jam suteiktas teises ir vykdė sutartyje bei įstatyme nustatytas pareigas.

Ieškovas kasacinės instancijos teismui pateikė prašymą atlyginti išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir šias išlaidas patvirtinantį 200 Lt sumokėjimo advokatui kvitą. Remiantis CPK 98 straipsniu, šis ieškovo prašymas tenkintinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi

CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „Titlis“ D. Ž. 200 (du šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai kasacinės instancijos teisme apmokėti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Dangutė Ambrasienė

Gintaras Kryževičius