D. R. pagal BK 140 str. 2 d., 215 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-29-489/2015

Teisminio proceso Nr. 1-15-1-00445-2013-7

Procesinio sprendimo kategorijos: (S)

2.4.2.1; 2.4.7

2015 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Tomo Šeškausko,

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei,

nuteistajam D. R.,

nuteistojo D. R. gynėjui advokatui Aleksandrui Sizovui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Juliaus Rėksnio kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. nuosprendžio, kuriuo D. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį (2003 m. liepos 4 d. įstatymo redakcija Nr. IX-1706), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, septynių mėnesių laisvės apribojimo bausme, BK 182 straipsnio 1 dalį (M. A. epizodas) – dešimties mėnesių laisvės apribojimo bausme, BK 215 straipsnio 1 dalį (M. A. epizodas) – 30 MGL (3900 Lt, t. y. 1129 Eur) dydžio bauda, BK 182 straipsnio 1 dalį (A. R. epizodas) – dešimties mėnesių laisvės apribojimo bausme, BK 215 straipsnio 1 dalį (A. R. epizodas) – 30 MGL (3900 Lt, t. y. 1129 Eur) dydžio bauda, BK 180 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, vienerių metų ir dešimties mėnesių laisvės apribojimo bausme; remiantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant bei apimant ir paskirta galutinė subendrinta – vienerių metų ir dešimties mėnesių laisvės apribojimo bausmė ir 40 MGL (5200 Lt, t. y. 1506 Eur) dydžio bauda. Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 6 d. nutartis, kuria Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros apeliacinis skundas buvo atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Tomo Šeškausko pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

D. R. nuteistas:

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2003 m. liepos 4 d. įstatymo redakcija Nr. IX-1706) už tai, kad 2011 m. spalio 22 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, tyčia tris kartus delnu trenkė mažamečiui E. J. (gim. duomenys neskelbtini) per pakaušį, dėl to nukentėjusysis nugriuvo, po to tris kartus spyrė E. J. į nugarą, t. y. tokiais veiksmais sukėlė mažamečiui nukentėjusiajam E. J. fizinį skausmą;

pagal BK 215 straipsnio l dalį ir 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2012 m. gruodžio 11 d., apie 18 val., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, Vilniuje, prie Žirmūnų g. 64, susitiko su M. A., kurį įtikino neva nori jam grąžinti 1000 Lt (289,62 Eur) skolą, kad jo draugas turi jam pervesti 2000 Lt (579,24 Eur), tačiau jo sąskaita neva užblokuota, ir paprašė M. A. leisti jo draugui el. bankininkystės būdu pervesti jam 2000 Lt (579,24 Eur) į M. A. sąskaitą; su M. A. nuėjo į Vilniuje, Žirmūnų g. 64 patalpose esantį UAB „TC Prekyba“, ir iš kompiuterinės sistemos IP adresu 81.7.89.145 el. bankininkystės būdu, imituodamas neva iš draugo laukiamų pinigų tikrinimą, M. A. nematant, 2012 m. gruodžio 11 d., 18.23 val., neteisėtai prisijungė prie asmeninio M. A. profilio internetinėje svetainėje www.vivus.lt bei šio vardu paėmė 250 Lt (72,41 Eur) paskolą; po to 2012 m. gruodžio 11 d., 18.25 val., neteisėtai prisijungė prie asmeninio M. A. profilio internetinėje svetainėje www.smskredit.lt ir šio vardu paėmė 1000 Lt (289,62 Eur) paskolą; po to, tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, M. A. paprašė bankomate, esančiame prie Vilniuje, Žirmūnų g. 64, išgryninti neva gautus iš draugo pinigus paimant 40 Lt (11,58 Eur), o paskui nuvažiavus į prekybos centrą „Akropolis“, Ozo g, 25, išgryninti iš bankomato paimant 1200 Lt (347,54 Eur); taip D. R., neteisėtai atlikdamas finansines operacijas, apgaule savo naudai įgijo svetimą, UAB „F.“ priklausantį turtą, padarydamas UAB „F.“ 1250 Lt (362,03 Eur) turtinę žalą;

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio l dalį už tai, kad 2012 m. gruodžio 16 d., apie 14 val., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, atvažiavo į A. R. namus, šį įtikino neva draugas jam turi pervesti pinigų, tačiau jo dokumentus paėmę tėvai ir paprašė A. R. atsidaryti banke sąskaitą; A. R. sutikus, abu nuvažiavo į prekybos centrą „Akropolis“, esantį Vilniuje, Ozo g. 25, kur AB „Swedbank“ A. R. atsidarė sąskaitą; po to nuėjo į to paties prekybos centro patalpose esantį UAB „Baitukas ir partneriai“, kur, naudojantis kompiuterine sistema IP adresu 178.236.197.137, A. R. įvedus el. bankininkystės kodus, paprašė jo, kad šis jam pačiam leistų įvesti neva pinigus jam turinčio pervesti draugo duomenis, bei nežiūrėti į monitoriaus ekraną, ir tuo metu el. bankininkystės būdu 2012 m. gruodžio 16 d., 16.06 val., neteisėtai užsiregistravo A. R. vardu internetinėje svetainėje www.vivus.lt bei šio vardu paėmė 1000 Lt (289,62 Eur) paskolą; kadangi A. R. mokėjimo kortelės neturėjo, paprašė jo, kad neva iš draugo gautus 1000 Lt (289,62 Eur) leistų pervesti į M. A. sąskaitą, o šio paprašė šiuos pinigus išgryninti paimant iš prekybos centro „Akropolis“ bankomato; taip D. R., neteisėtai atlikdamas finansines operacijas, apgaule savo naudai įgijo svetimą UAB „F.“ priklausantį turtą, padarydamas UAB „F.“ 1000 Lt (289,62 Eur) turtinę žalą;

pagal BK 180 straipsnio 2 dalį už tai, kad, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2013 m. liepos 14 d., apie 18.30 val., parduotuvės „I.“, esančios (duomenys neskelbtini), tarnybinėse patalpose panaudojo daiktą, specialiai pritaikytą žmogui žaloti – dujų balionėlį, bei sudavė smūgius rankomis parduotuvės darbuotojai vyr. kasininkei M. B., taip palaužęs nukentėjusiosios pasipriešinimą, pagrobė iš jos raktus nuo patalpos, kurioje buvo saugomi pinigai, atrakino šios patalpos duris ir pagrobė UAB „P.“ priklausančius 4901,88 Lt (1419,68 Eur).

Kasatorius Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Julius Rėksnys prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 6 d. nutartį: D. R. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2003 m. liepos 4 d. įstatymo redakcija Nr. IX-1706) paskirti devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – dviejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, remiantis BK 63 straipsnio l, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, 65 straipsniu, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu bei paskirti D. R. galutinę bausmę – trejus metus laisvės atėmimo bei 40 MGL (5200 Lt, t. y. 1506 Eur) baudą; kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nagrinėjamoje byloje, anot prokuroro, jokių išimtinių aplinkybių, būtinų skiriant švelnesnę negu įstatyme numatytoji bausmę, remiantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, teismai nenustatė ir jų priimtuose procesiniuose sprendimuose nenurodė, tokių apskirtai nėra. Tai, kad nuteistasis D. R. nebuvo teistas, nebaustas administracine tvarka, yra vedęs, augina mažametį vaiką, dirba, prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, atlygino žalą, laikytina gyvenimo ir elgesio normomis, būdingomis daugeliui Lietuvos Respublikos gyventojų, nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Į šias aplinkybes teismas turėjo atsižvelgti skirdamas D. R. bausmę ir nustatydamas jos rūšį ir dydį, tačiau vien šios aplinkybės, ypač jei jos buvo ir iki nusikalstamos veikos padarymo, nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTczLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-173/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-173/2012">2K-173/2012</a>, 2K-323/2012, 2K-515/2010, 2K-355/2012). Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad santuoką su A. R. nuteistasis sudarė po nusikalstamų veikų padarymo, o mažametis vaikas G. M. (gim. 2005 m.) turi tėvą A. M.; baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad iš A. M. butų atimtos tėvystės teisės.

Be to, prokuroro teigimu, priešingai nei nuosprendyje nurodo pirmosios instancijos teismas, baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistojo veiksmai galėjo būti nulemti psichikos sutrikimo. Teisminio nagrinėjimo metu, siekiant pašalinti visas galimas abejones dėl nuteistojo D. R. gebėjimo suvokti savo veiksmų esmę bei juos valdyti, buvo paskirta stacionari teismo psichiatrijos ekspertizė, kurios išvadoje Nr. 75U-l 1-129/2013 nustatyta, kad kaltinamasis D. R. nusikalstamų veikų padarymo metu lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu nesirgo, galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu jis taip pat neserga lėtiniu ir laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatytas organinis asmenybės sutrikimas, kuris netrukdo suprasti veiksmų esmės ir juos valdyti, jam nereikia taikyti priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių. Prokuroras pažymi, kad nuteistasis D. R. turi padidintą polinkį daryti nusikalstamas veikas. 2012 m. rugsėjo 25 d. prokuroro nutarimu jam buvo taikytas BK 38 straipsnyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas, tačiau nepaisant to, praėjus vos keliems mėnesiams, t. y. 2012 m. gruodžio 11, 16 d. jis padarė naujas nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos prie nesunkių bei apysunkių, o 2013 m. liepos 14 d. – sunkų nusikaltimą. Tai patvirtina, kad nuteistasis D. R. nėra linkęs kritiškai vertinti savo elgesio, neleidžia teigti, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl yra paneigiamas apeliacinės instancijos teismo išsakytas faktas, kad nuteistojo pavojingumas yra žymiai mažesnis negu rūšinis šių nusikalstamų veikų pavojingumas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas tokios savo išvados neargumentavo, nepagrindė jokiais baudžiamosios bylos duomenimis.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad pagal tai, kas nurodyta pirmiau, šioje baudžiamojoje byloje nėra nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios mažintų nuteistojo D. R. padarytų nusikaltimų ar jo asmenybės pavojingumą tiek, kad BK 140 straipsnio 2 dalies ir 180 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir apeliacinės instancijos teismo nutartimi nustatytos aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis ir D. R. skirti laisvės apribojimo bausmę už padarytas nusikalstamas veikas nebuvo teisinio pagrindo.

Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl BPK pažeidimų, padarytų nagrinėjant prokuroro apeliacinį skundą

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimuose yra konstatavęs, jog „konstituciniai imperatyvai, kad teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucijos) kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia (be kita ko) reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija“.

Pagal teismų praktikos reikalavimus apeliacinės instancijos teismas privalo nuodugniai ištirti apeliaciniame skunde esančius argumentus, juos palyginti su surinkta byloje medžiaga. Savo sprendime šis teismas privalo aptarti esminius apeliacinio skundo argumentus ir juos motyvuotai atmesti arba pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo turinys apie pirmosios instancijos teismo išvadų, padarytų dėl bylos aplinkybių ir jų įrodytumo bei bylos tyrimo išsamumo, pagrįstumą (remiantis apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais) turi būti aiškus, logiškas, nuoseklus ir įtikinamas (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjEvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-21/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-21/2014">2K-21/2014</a>, 2K-393/2014 ir kt.).

Prokuroro apeliaciniame, kaip ir kasaciniame skunde, buvo keliamas vienintelis klausimas – dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo nuteistajam D. R. skiriant bausmes pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį pagrįstumo. Prokuroro nuomone, jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių nuteistajam D. R. pagal nurodytus BK specialiosios dalies straipsnius neturėtų būti skiriama su laisvės atėmimu susijusi bausmė, šioje byloje apskritai nenustatyta.

BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytas bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismų praktikoje yra nustatyta ir kita taisyklė: taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (kasacinės nutartys Nr. 2K-264/2005, 2K-594/2005, 2K-632/2007, 2K-77/2007, 2K–395/2007, 2K-2/2015 ir kt.).

Taigi, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas prokuroro apeliacinį skundą turėjo išsamiai ir nuodugniai įvertinti, kokios pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytos aplinkybės, nuteistojo D. R. asmeninės savybės, jo padarytų nusikalstamų veikų požymiai, kitos aplinkybės. lėmė teismo sprendimą skirti jam švelnesnes (t. y. parinkti švelnesnės rūšies) bausmes pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį, taip pat, ar nurodytos aplinkybės pakankamos BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui, ar tokios pirmosios instancijos teismo išvados buvo pagrįstos ir teisingos.

Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad buvo itin plačiai cituojama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija dėl teisingumo principo sampratos, teisingumo vykdymo esmės, BK straipsnių nuostatos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos išaiškinimai dėl bausmių skyrimo pagrindų ir galimybės skirti švelnesnes nei įstatyme nustatytas bausmes nuteistiesiems bei pagrindų tokiam teismo sprendimui priimti. Nutartyje taip pat pakartota nuosprendžio argumentacija dėl BK 54 straipsnio 3 dalies, t. y. pakartotinai nurodant, kokias aplinkybes pirmosios instancijos teismas vertino kaip išskirtines.

Pažymėtina, kad tik viena penktojo nutarties lapo pastraipa skirta apeliacinės instancijos teismo motyvacijai, tačiau ji padaryta taip ir neatsakant į prokuroro apeliacinio skundo argumentus.

Teismas, nagrinėdamas prokuroro apeliacinį skundą, visiškai neanalizavo ir nepasisakė dėl prokuroro argumentų, kad nuteistajam nustatytas psichikos sutrikimas (jau po nusikalstamų veikų padarymo) neturėjo įtakos jo veiksmams, jų suvokimui ir gebėjimui juos valdyti, taip pat, ar tai yra pripažintina išskirtine D. R. asmenybę apibūdinančia aplinkybe. Be to, neįvertintas nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų skaičius, jų sunkumas, aplinkybė, kad prieš tai nuteistasis buvo BK 38 straipsnio pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kad nuteistojo santuoka sudaryta po nusikalstamų veikų padarymo ir joje auginamas vaikas nėra D. R.. Formali ir lakoniška apeliacinės instancijos teismo argumentacija, neatremiant apelianto argumentų apie nepalankias nuteistajam aplinkybes, nurodant, kad nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų ir jo asmenybės pavojingumas yra žymiai mažesnis nei rūšinis, tačiau to neatskleidžiant, neatitinka BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimų apeliacinės instancijos teismo nutarties turiniui.

Darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas kruopščiai nepatikrino priimto nuosprendžio teisėtumo bei pagrįstumo, išsamiai neatsakė į apeliacinio skundo esminį argumentą dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, šio teismo nutartimi buvo padaryti esminiai BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatų pažeidimai, sukliudę išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina, o byla grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą pagal prokuroro apeliacinį skundą, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, turi įvertinti pirmiau nurodytus argumentus, taip pat nepraleisti pro akiratį nuteistojo elgesio jam atliekant laisvės apribojimo bausmę, laiko, kurį tokia bausmė atliekama, duomenų, ar laikomasi paskirtų net trijų įpareigojimų, ar D. R. po nuteisimo yra padaręs kitus teisės pažeidimus, kaip vykdomas jam paskirtos baudos sumokėjimas. Bausmė gali pasiekti jai keliamus tikslus tik, kai ji bus individualizuota, t. y. paskirta atsižvelgiant į nuteistojo asmenybės bruožus ir jo resocializacijos (kompleksinės pagalbos siekiant pozityvaus nuteistojo sugrįžimo į visuomeninį gyvenimą) poreikius.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 6 d. nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui.

Teisėjai Viktoras Aidukas

Vytautas Piesliakas

Tomas Šeškauskas