Baudžiamoji byla Nr. 2K-28-976/2015
Teisminio proceso Nr. 1-66-1-00897-2012-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.3.2;
1.2.3.2.9 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. sausio 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Gintaro Godos ir pranešėjos Rimos Ažubalytės,
sekretoriaujant Linai Baužienei,
dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui,
nuteistajam T. K.,
nuteistojo gynėjai advokatei Kristinai Sandaraitei-Butvilienei,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. K. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 17 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau– BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimu devyneriems metams. Vadovaujantis BK 64 ir 65 straipsniais, paskirta bausmė subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas devyneriems metams trims mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti nepilnamečių pataisos namuose. Iš T. K., o jam neturint pajamų, iš jo tėvų Ž. K. ir A. J., subsidiariai priteista nukentėjusiajai J. R. 4726 Lt (1368,74 Eur) laidojimo išlaidoms atlyginti, nukentėjusiosioms J. R. ir I. R. po 50 000 Lt (14481 Eur) neturtinei žalai atlyginti.
Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis, kuria nuteistojo T. K. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos Rimos Ažubalytės pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, nuteistojo ir jo gynėjos, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, paaiškinimų,
n u s t a t ė:
T. K. nuteistas už tai, kad 2012 m. rugpjūčio 23 d., apie 22.30 val., Kėdainių rajone, Vilainių kaime, Melioratorių gatvėje ant pėsčiųjų tako, esančio 55 metrų atstumu nuo J. Basanavičiaus gatvės Kėdainiuose, dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas gauti 20 Lt (5,79 Eur), tyčia sudavė kumščiais ir alkūne ne mažiau kaip keturis kartus į veidą A. R., dėl to jis griuvo ir pakaušiu atsitrenkė į asfaltuotą tako dangą, taip padarydamas sužalojimus, tarp jų ir kraujo išsiliejimą po kairio smegenų pusrutulio kietuoju dangalu ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kuris komplikavosi smegenų paburkimu ir suspaudimu, antrinėmis kraujosruvomis smegenų kamiene, plaučių pabrinkimu, dėl to A. R. 2012 m. rugpjūčio 24 d. mirė.
Kasaciniu skundu nuteistasis T. K. prašo pakeisti teismų sprendimus.
Kasaciniame skunde nuteistasis nurodo neneigęs, kad sudavė A. R., bet jo nužudyti tikrai nenorėjo. Kasatorius iš karto po įvykio grįžo prie nukentėjusiojo, kuris buvo gyvas, kasatorius prie jo nekibo. Kasatorius teigia, kad buvo jaunas, nepagalvojo, kad žmogus gali mirti, be to, teismas nekreipė dėmesio į aplinkybę, kad A. R. prieš tris savaites iki įvykio buvo sumuštas. Tai gali patvirtinti M. B., kasatoriaus mama taip pat matė sumuštą A. R., siūlė jam kreiptis į ligoninę, bet jis atsisakė. A. R. mirė namuose, iki jų nuo įvykio vietos nemažas atstumas, bet nenustatyta, ką A. R. veikė visą naktį. Byloje yra daug neatitikimų. Kasatorius teigia neįsivaizduojantis motyvų, dėl kurių galima tyčia nužudyti žmogų. Jis nei dabar, nei ateityje nesusitaikys su padariniais. Kasatorius, jaunas ir psichiškai sveikas žmogus, tikrai nenorėjo žmogaus mirties, bet yra nuteistas, kaip tyčia tai padaręs, nors pakanka aplinkybių, patvirtinančių, kad tai įvyko netyčia.
Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto taikymo
Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu. BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų. T. K. paduotame kasaciniame skunde pateiktas prašymas pakeisti byloje priimtus teismų sprendimus ir teisingai kvalifikuoti jo padarytą nusikalstamą veiką. Iš nuteistojo skundo turinio matyti, kad jis ginčija jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo motyvą ir kaltės formą, kuriuos teismai, jo manymu, neteisingai nustatė netinkamai įvertinę bylos įrodymus. Taigi faktiškai nuteistojo nurodytas apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas yra netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.
Kasatorius nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą už tai, kad dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas gauti 20 Lt (5,79 Eur), tyčia sudavė kumščiais ir alkūne ne mažiau kaip keturis kartus į veidą A. R., kuris nuo to griuvo ir pakaušiu atsitrenkė į asfaltuotą tako dangą, tuo padarydamas nukentėjusiajam sužalojimus, tarp jų ir kraujo išsiliejimą po kairio smegenų pusrutulio kietuoju dangalu ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kuris komplikavosi smegenų paburkimu ir suspaudimu, antrinėmis kraujosruvomis smegenų kamiene, plaučių pabrinkimu, dėl to A. R. mirė.
Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. T. K. ir A. K. parodymais byloje neginčijamai nustatyta, kad A. R. ant asfaltuotos kelio dangos nukrito būtent nuo T. K. suduotų smūgių. Specialisto išvadoje Nr. M72/12(12) konstatuota, kad A. R. mirtį lėmė kraujo išsiliejimas po kairio smegenų pusrutulio kietuoju dangalu ir po minkštaisiais smegenų dangalais. Tai komplikavosi smegenų pabrinkimu ir suspaudimu, antrinėmis kraujosruvomis smegenų kamiene, plaučių pabrinkimu. Kraujo išsiliejimas atsirado po griuvimo pakaušio sritimi atsitrenkus į kietą paviršių, t. y. asfalto dangą. Visi sužalojimai padaryti greitai vienas po kito per neilgą laikotarpį. Teismų praktikoje yra suformuota nuostata, kad atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2011, 2K-P-247/2009). Taigi tarp smurtinių T. K. veiksmų ir kilusių padarinių – A. R. mirties priežastinis ryšys teismų sprendimuose nustatytas.
BK 129 straipsnyje nurodytas nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas supranta, kad savo veika kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, numato, jog gali jam atimti gyvybę, ir, nors to nenori, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Sąmoningas leidimas padariniams kilti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Šioje byloje sprendžiant dėl nuteistojo kaltės, atsižvelgtina į visumą nustatytų aplinkybių, be kita ko, į tai, kad T. K. konflikto metu kumščiu ir alkūne sudavė ne mažiau kaip keturis kartus į veidą A. R., kuris dėl to griuvo ir pakaušiu atsitrenkė į asfaltuotą tako dangą; įvykio metu A. R. nustatytas lengvas girtumo laipsnis, todėl akivaizdu, kad smūgiai buvo suduoti dėl girtumo mažiau koordinuotam žmogui; byloje nėra duomenų apie nuteistojo pastangas sušvelninti smūgius, smogti į mažiau žmogaus gyvybei pavojingą vietą, mėginimus rūpintis, kad nukentėjusiajam būtų suteikta medicinos pagalba (tai parodo visišką abejingumą dar gyvo nukentėjusiojo likimui) ir pan. Šiuo aspektu pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, jog suduodant smūgį į galvą, daroma veika, kelianti pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smūgio nukentėjusiajam gali būti padaryti sveikatos sužalojimai, tarp jų ir tokie, dėl kurių jis gali mirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2011, 2K-196/2011, 2K-302/2010, 2K-P-247/2009 ir kt.). Taigi šioje byloje nustatytos aplinkybės atitinka netiesioginės tyčios, numatytos BK 15 straipsnio 3 dalyje, požymius ir paneigia kasaciniame skunde keliamą neatsargaus gyvybės atėmimo versiją. T. K. ne kartą smūgiuodamas į gyvybei pavojingą vietą (galvą), nuo to A. R. nukrito (to neneigia pats nuteistasis), nors ir neturėjo tikslo nužudyti, tačiau suvokė tokių veiksmų pavojingumą gyvybei ir nors to nenorėjo, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams kilti. Taigi kasatoriaus nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip tyčinis nužudymas.
Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje T. K. nepagrįstai inkriminuotas BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytas kvalifikuojantis požymis – savanaudiškos paskatos. Pagal kasacinio teismo praktiką šios paskatos konstatuojamos tada, kai kitas žmogus nužudomas, siekiant iš to gauti turtinės naudos, įgyti teisę į turtą arba išvengti materialių išlaidų. Savanaudiškos paskatos išreiškia nužudymo motyvą, t. y. vieną iš nusikalstamos veikos subjektyviųjų požymių. Nužudymas pripažįstamas padarytu dėl savanaudiškų paskatų tiek siekiant turtinės naudos sau, tiek kitam asmeniui, kurio padėtimi kaltininkas suinteresuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-423/2014, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-94/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-94/2014">2K-94/2014</a>, 2K-196/2011). Tikslas gauti turtinės naudos yra būtina sąlyga inkriminuoti šį požymį, todėl kiti turtinio pobūdžio motyvai šio požymio nesudaro (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-94/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-94/2014">2K-94/2014</a>). Kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, negali būti pripažįstami padarytais dėl savanaudiškų paskatų tyčiniai nužudymai dėl motyvų, kurių formavimąsi nulėmė turtiniai interesai (kerštas skolininkui dėl negrąžintos skolos, pyktis dėl prarasto turto, pavydas dėl praturtėjimo ar nukentėjusiojo atsisakymas įvykdyti kitokias turtines prievoles, atsiradusias teisėtu pagrindu, ir pan.), bet dėl šios veikos kaltininkas negauna turtinės naudos.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis T. K. parodymais, kad A. R. jam asmeniškai nebuvo skolingas, A. J., T. K. mama, jam nesakė, kad A. R. jai skolingas ir neliepė atsiimti 20 Lt (5,79 Eur) skolą iš nukentėjusiojo, A. J. parodymais, kad A. R. jai niekada nebuvo skolingas ir ji nenurodė sūnui Titui atsiimti skolą, liudytojos S. B. parodymais, kad, kai jai girdint T. K. su broliu reikalavo pinigų iš A. R., šis paneigė skolą, nusprendė, kad T. K. versija dėl skolos jo motinai yra tik gynybos pozicija ir buvo pretekstas neteisėtai, be pagrindo reikalauti pinigų iš A. R. Taip teismas konstatavo, kad T. K. tyčia nužudė A. R. dėl savanaudiškų paskatų. Tačiau teismas neatsižvelgė ir nevertino tame pačiame nuosprendyje konstatuotų aplinkybių, susijusių su 20 Lt (5,79 Eur) A. R. skola: liudytojas M. B. patvirtino, jog jis A. R. į skolą už 20 Lt (5,79 Eur) pardavė telefoną „Nokia 3310“ ir sakė pinigus atiduoti jo motinai S. B.. Liudytojas nurodė, jog S. B. sakiusi jam, kad A. R. atsiskaitė ir kad apie tai žinojo ir T. K. mama, M. B. sugyventinė A. J.. Liudytojas A. K. nurodė, kad T. sakęs, jog A. R. jam skolingas 20 Lt (5,79 Eur), jiems pasivijus A. R., T. K. reikalavo atiduoti 20 Lt (5,79 Eur).
Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad byloje surinkti įrodymai vertinami pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Jokie įrodymai neturi teismui iš anksto nustatytos galios. Nė vieni įrodymai nėra pranašesni už kitus, teismas visus įrodymus turi vertinti, tirti ir analizuoti vienodai, bendra tvarka. Be to, tuo atveju, kai teismas ėmėsi visų įstatymo numatytų priemonių ir išnaudojo visas galimybes, visos abejonės, kurių negalima pašalinti nagrinėjant bylą teisme, turi būti aiškinamos teisiamojo naudai. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti vienareikšmę išvadą dėl A. R. skolos nebuvimo.
Šios bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog T. K. klysdamas reikalavo skolos gražinimo iš A. R., savaime nepatvirtina savanaudiškų paskatų buvimo. Šiuo aspektu svarbus ne tik T. K. turtinis interesas atgauti skolą, bet ir tai, ar jis dėl nužudymo galėjo turėti bent kokios turtinės naudos ir ar jis ėmėsi veiksmų, kuriais turtinę naudą galėjo įgyti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tokios aplinkybės nenustatytos, t. y., kad po panaudoto smurto T. K. būtų mėginęs ieškoti pinigų ar bandyti paimti kitus A. R. priklausančius daiktus (pvz., telefoną, kurį, kaip nustatyta byloje, turėjo nužudytasis). Taigi byloje nustatyti duomenys rodo, kad iš A. R. nužudymo turtinės naudos gauta nebuvo ir nebuvo imtasi jokių veiksmų jai gauti. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, sprendžia, kad T. K. smurtinius veiksmus, sukėlusius nukentėjusiojo mirtį, padarė dėl kitų motyvų – keršto, pykčio, kad A. R. atsisako grąžinti skolą. Atsižvelgiant į tai, T. K. veika kvalifikuotina pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.
Pakeitus nusikalstamos veikos kvalifikavimą, atsižvelgus į pirmosios instancijos teismo, vadovaujantis BK 54, 61 straipsniuose nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir BK XI skyriuje numatytais nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais, nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nuteistajam skirtina nauja laisvės atėmimo bausmė, artima bausmės vidurkiui.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo (BPK 106 straipsnis)
Nagrinėjant kasacinę bylą pagal nuteistojo T. K. kasacinį skundą, buvo nustatyta, kad byloje yra būtinas gynėjo dalyvavimas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas) ir buvo kreiptasi į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo paskyrimo nuteistajam T. K. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu šioje byloje nuteistajam T. K. antrinę teisinę pagalbą suteikti buvo parinkta advokatė Kristina Sandaraitė-Butvilienė, kuri dalyvavo nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teismo posėdyje. Bylą nagrinėjant kasacinėje instancijoje, buvo gautas prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo Nr. (4.22.) TPA-111, kuriame prašoma iš nuteistojo T. K. valstybės naudai priteisti 34,74 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš nuteistojo T. K. valstybės naudai 34,74 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų netenkintinas.
Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus; teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą kasacinėje instancijoje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDEwLzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-410/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-410/2008">2K-410/2008</a>, 2K-267/2009, 2K–174/2014, 2K-303/2014), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzIyLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-322/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-322/2014">2K-322/2014</a>). Šioje byloje pateiktas prašymas yra atmestinas dėl šių aplinkybių. Visų pirma, byloje nėra duomenų apie nuteistojo turtinę padėtį. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, pateikusi prašymą, priteisti valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas, tai pat nepateikė teismui duomenų apie nuteistojo, kurio byloje yra būtinas gynėjo dalyvavimas, turto ir pajamų lygį. Tokie duomenys yra esminiai sprendžiant klausimą dėl galimybės priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Antra, gynėjo dalyvavimas ginant nuteistąjį T. K. buvo pripažintas būtinu teismo (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas); nuteistasis nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nuteistasis buvo nepilnametis; 18 metų jam sukako tik vykstant kasaciniam procesui.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu, 106 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 17 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį pakeisti: T. K. veiką iš BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto, perkvalifikuoti į BK 129 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimą šešeriems metams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą šešeriems metams trims mėnesiams.
Kitas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 17 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 29 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.
Atmesti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą priteisti valstybei iš nuteistojo T. K. 34,74 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
Teisėjai Aldona Rakauskienė
Gintaras Goda
Rima Ažubalytė
