Baudžiamoji byla Nr. 1-8-541/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22325-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1.;

2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 27 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Vėgelienė,

sekretoriaujant Martynai Tumėnei, Rasai Černiauskaitei Drazdienei, Dangyrai Kanapienytei, Liudmilai Ignatovič, Renatai Botkinai, Kristinai Tabakajevienei,

dalyvaujant prokurorei Rūtai Šipkauskienei,

kaltinamajam E. Z., jo gynėjams advokatui Rolandui Tilindžiui, advokatui Mykolui Girdiušui,

nukentėjusiesiems N. V. – Z., E. V., jų atstovui advokatui Artūrui Gutauskui,

nukentėjusiojo D. V. įgaliotam atstovui advokatui Česlovui Bakasėnui,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Evelinai Stankevičienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, dirbantis (verčiasi individualia veikla), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

1. Kaltinamasis E. Z., 2022 m. birželio 19 d. apie 00 val. 31 min., adresu (duomenys neskelbtini), nuosavo namo antrame namo aukšte, kilus žodiniam konfliktui tarp jo ir jo žmonos N. V. – Z., tyčia griebė nukentėjusiąją N. V. – Z. už kairės rankos riešo, rankos kumščiu sudavė jai vieną smūgį į pakaušį, po ko griebė už plaukų ir tempė po antro aukšto koridorių, D. V. puolus ginti motiną N. V. – Z., jis tyčia sudavė nukentėjusiajam D. V. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių į galvą, dėl ko nukentėjęs D. V. parkrito ant grindų, po ko jis, E. Z., spardė ant grindų gulintį D. V., padarydamas nukentėjusiajam D. V. odos nubrozdinimus abipus alkūnių projekcijose bei abipus keliuose, t. y. sužalojimus vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiais savo veiksmais jis sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – žmonai N. V. – Z., bei nežymiai sutrikdė D. V. sveikatą, t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje,

2. Taip pat jis, 2022 m. rugsėjo 20 d. apie 16:55 val., autobusų sustojimo aikštelėje, kelyje Nr. A2, ties Riešės vs., Sudervės sen., Vilniaus r. sav., asmeninio konflikto metu tyčia panaudojo fizinį smurtą – E. V. atžvilgiu, tai yra tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į nukentėjusiojo E. V. kairę veido sritį, po to tyčia dešine koja spyrė vieną kartą E. V. į jo kairę koją, šiais tyčiniais smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam E. V. fizinį skausmą ir padarė muštines žaizdas kairės akies viršutiniame voke su kraujosruva, odos nubrozdinimus nosies nugarėlėje, bei kairiame skruoste, poodines kraujosruvas kairėje blauzdoje, t. y. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

3. Kaltinamasis E. Z. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo nepripažino, parodė, kad nepripažįsta, kad jis, Z., smurtavo prieš savo sutuoktinę, sukėlė jai fizinį skausmą, nepripažįsta, kad smurtavo prieš sutuoktinės įsūnį D. V. ir E. V.. Kaltinimas grindžiamas neva liudytojų parodymais, Body (kūno) kamerų įrašais 2022 m. birželio 19 d. Kitoje byloje jis buvo nukentėjusiuoju pripažintas. Remiasi prokuroras kaltinamajame akte, kad yra visi įrašai, visi liudytojų parodymai, kad jis (kaltinamasis) yra smurtautojas, tačiau viena byla buvo prokuroro nutarimu nutraukta 2019 metais, prokuroras panaikino nutarimą 2019 metais, nes nukentėjusioji N. Z. prisipažino, kad ji melagingai skundė kaltinamąjį dėl fizinio skausmo sukėlimo. Ta bylą buvo nutraukta perkvalifikavus, kad nepadaryta nusikalstama veika. Name gyveno tik dviese. Dėl fizinio skausmo sukėlimo E. V., kaltinamasis parodė, kad 2022 m. rugsėjo 20 d. E. V. važiavo iš (duomenys neskelbtini) ir pamatė mane stovintį. Jis stovėjau prie kebabinės, laukė antstolio. E. V. pravažiuodamas man parodė „faką“, tai užfiksuota jo parodymuose. Jis (E. Z.) liko stovėti automagistralėje A2 120-121 km. Namo nesimato (duomenys neskelbtini). Jis stovėjo viešoje vietoje. 16.30 val. Antstolis K. privažiavo, jam paaiškino, kur yra namas. Norėjo, kad antstolis konstatuotų išgriovimą terasos. Antstolis grįžęs sakė, kad negali be savininko sutikimo įeiti į vidų, prašė nuotrauką atsiųsti, jie išsiskyrė automobilio aikštelėje. Praėjo 6-7 sekundės, iš posūkio, iš miškelio išlėkė automobilis ir taranavo jo (E. Z.) automobilį. Jis (E. Z.) buvo ką tik įlipęs į savo automobilį. Jam buvo šokas. Automobilyje pas jį buvo virš 100 000 Eur vertės įvairių juvelyrinių dirbinių. Galvojo plėšimas. E. V. plėšė duris ir puolė purkšti dujomis, spėjo tik galvą palenkti ir užsidengti, jam (E. Z.) pataikė dujos ne į akis, o į pakaušį ir rankas. Kaip jis atsidūrė autostradoj nepamena iš šoko, jam signalino automobiliai, jis išsitraukė telefoną ir puolė skambinti 112. 16.52 val. pirmas skambutis, kvietė policiją. Tas žmogus (E. V.) jį puolė ir gaudė autostradoj ir purškė dujas ir dėl to nutrūko skambutis. 16:54 val. Dar kartą skambino, skambutis vėl nutrūko nes jį gaudė, dar skambino 16:55 val. Tada pamatė, kad tai darė E. V. ir tą kaltinamasis pasakė BPC. Tada iškvietė policiją. Jam dar BPC perskambino, kur jis yra. Pažymėjo, kad kai jis skambino antrą kartą ar pirmą kartą į BPC, E. V. bandė pabėgti iš įvykio. BPC įraše yra užfiksuota, kad jis sakė, kad jis (E. V.) bėga iš įvykio vietos. Nuotraukose matosi, kad automobilis jo patrauktas už 20 metrų, o ne susidūrimo vietoje. V.sukūrė savo versiją, pasakė kad jis (kaltinamasis) neva jį užpuolė. Policija puolė aiškintis ne smurtą, o ar autoįvykis yra. Kai pamatė, kad nėra autoįvykio, jiems viskas buvo vienodai. Policijai sakė, kad jį užpuolė. V. pradėjo aiškinti, kad jis kvietė pirmas policiją. Byloj matyti, kad jis (E. V.) kvietė 16:58 val., kai jis (E. Z.) 3 kartus buvau jau iškvietęs policiją. V. iššoko iš automobilio ir kai traukė dureles jo (kaltinamojo) džipo, su durų kraštu prasikirto antakį. Ekspertas pasakė, kad su kietu buku daiktu tik galėjo padaryti tokį sužalojimą, o jis (E. V.) pasakė, kad jis (kaltinamasis) minkšta delno dalimi davė ir prakirto jam antakį, ir dar trijose vietose. Jo (kaltinamojo) ranka po avarijos nesilenkia, jis negalio duot į antakį. Po 1990 m. liepos 3 d. autoįvykio, jo alkūnės galas buvo išimtas ir galvos kaulas. Jis negalėjo E. V. minkštąja delno dalimi iš apačios prakirsti antakio. Jo versija šita sukurta. E. V. sakė, kad jam dužo akiniai, šiuo metu byloje matyti, kad E. V. akinių nenešioja, jei jam būtų sudaužyti akiniai, sakytų negali važiuot, nes nemato. Jis akinių niekada nenešiojo. Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal jo (kaltinamojo) pareiškimą ir jis buvo pripažintas nukentėjusiuoju. V. žino, kad iki jo sesers jis (kaltinamasis) negali artintis. Jis jį (kaltinamąjį) dujomis nupurškė, jis (kaltinamasis) iškvietė policiją. E. V. su advokatu Gutausku sukūrė šitą versiją, jam pagelbėjo prakirstas antakis, jis galėjo duris atsargiau daryti, jei nebūtų antakio, aš (kaltinamasis) būtų nukentėjęs. Net ekspertas sako, kad sužalojimas padarytas kietas buku daiktu, o ne minkštąja delno dalimi. Pats E. V. pripažino, kad jis purškė dujas, kad purškė, reiškiasi turėjo balionėlį, aš jis (kaltinamasis) nesinešioja balionėlio. Matosi, kad E. V. padarė nusikaltimą, o ne jis (kaltinamasis). Dėl kito kaltinimo epizodo, kur minimi N. ir jos įsūnis D. ir liudytojas P. V.. 2022 m. birželio 18 d. Jis (E. Z.) išvyko į (duomenys neskelbtini). Paliko namie kaip visada žmoną, pagal IP bokštus matosi, kad jie tik dviese gyveno. Namo grįžo 2022 m. birželio 19 d. 00:30 val., atsidarė pultu vartus, įvažiavo į kiemą, lauko signalizacija neveikė. Žmona kieme vaikščiojo. Jis išlipo iš automobilio, vienoje rankoje portfelis, atsirakino duris ir įėjo į namus, holas, salonas, laiptai ir dvokas, bet ką tik sutvarkęs (kaltinamasis) buv namus. Jis tvarkydavo namus, jis žmonos klausė kas dvokia, namie nieko nėra. Lipo laiptais, klausė kas dvokia, ji nei iš šio nei iš to suspiegė, ir jis eidamas (gert labai norėjo, rankas plaut ėjo), jis turėjo rankose mobilų ir portfelį, darbo kambario duris atidarė, žmona jam už nugaros, pajuto smūgį, galvojo gal su durim atsitrenkė. Jo žmona jį gaudė iš nugaros, jam taip pasirodė, ji jį (kaltinamąjį) už marškinių ir verst. Žmona jį verčia, D. jam į pilvą spiria. Savisaugos instinktas, jis laiptais į apačią, uošvis ateina, galvojo, iš kur jis čia, nes jie dviese su žmona tik gyvena. Jie virtuvėje televizorių žiūrėjo. Uošvis, nematė, gal peilį turėjo. Jis (kaltinamasis) įsispyrė batus. Jis (uošvis) nevairuoja automobilio, jie gaudo automobilio priekį, o jis (kaltinamasis) automobiliu išvažiavo atbuliniu ir pro vartus. Atsipeikėjo tik Molėtų plente, telefonas išsikrovęs. Kodėl važiavo Molėtų plentu, nesuprato. Atsikėlė ryte, galvojo važiuos namo. Uošvis jo “specnazo” snaiperis, galvojo, jei nuvažiuos, 16 metų įsūnis yra, jei jie sugalvojo jį užpulti. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), pas tyrėją Z. Černyšovą, ji sakė važiuok į Vilnių, nes Vilniuje viskas vyko. K. skambino, jis sakė važiuok į Vilnių rašyti pareiškimo. Jis atvažiavo į Vilniaus komisariatą, pripažino nukentėjusiuoju, jis šsiėmė “abdukciją” ir iš jam Moterų asociacija pakambino. Užfiksuotos 6 konsultacijos. Stalčiuje liko 49000 aukso, sidabro gaminiai, įrankių kolekcija, viskas kas buvo jo užgyventa, mano ir jo tėvų. Išvažiavo milijonierius, grįžo kaltinamasis ir dar bomžas. Jis kitai ikiteiminiame tyrime buvo pripažintas, o šiame ikiteisminiame tyrime kaltinamuoju. Kaltinamajame akte jis kaltinamas, kad sukėlė skausmą N. Z.. Specialisto konstatuota, kad fizinių sužalojimų nėra. Patruliai davė aiškius parodymus. N., sake, kad ją tempė už plaukų, pareigūnai ieškojo išrautų plaukų, bet išrautų plaukų nerado. N. sakė teisme, kad ji taip nesakė. Advokatas Tilindis klausinėjo, N. parodymai užfiksuoti, ji ant laiptų aukščiau už mane, kaip jis galėjo jai duoti į pakaušį. Iš IP matosi, kad R. P. V. birželio 7 d. buvo (duomenys neskelbtini). Jis negyveno pastoviai su jais. D. irgi negyveno su jais. Advokatui Tilindžiui N. sakė, kad laikiau už turėklų. Jis sakė, kad stovėjo veidu, o aš jai už marškinių apykaklės stvėriau. Ji buvo nugara į mane, pagal protingumo kriterijų. Kadangi Body kamerų įrašų nėra, pažeista jo teisė gintis. Policija sakė, kad N. sužalojimų nepatyrusi jokių, užfiksavimų nėra. Ji skambindama 112 sakė, kad automobilį pavogė, o ne dėl sužalojimų. Tik po kelių dienų N. nuvažiavo pas ekspertą. Nevažiavo iš karto, nes nieko nebuvo. Jam (E. Z.) N. sudraskė kaklą. 2019 m. ji jau buv jį melagingai skundusi. Visa tam, kad užvaldyti namo dokumentus. N. ir jos šeima žinojo, kad jis ir jo negali skirtis. Norėdama ištekėti dar kartą, turi našle likti. Buvo jų planas jį (kaltinamąjį) nustumti nuo laiptų. Dėl D. epizodo. Jis (kaltinamasis) 95 kg. sveria. D. 16 m., kaip nendrė, ir sako, kad jis (kaltinamasis) jį sumušė ir jam sukėlė fizinį skausmą, suspardė. Jei gautų žmogus į veidą tris kartus, žymės būtų, o ant veido žymės nebuvo. Jei E. Z. jį spardytų, jis būtų sužalotas. Jei būtų suspardytas, patys pareigūnai iškviestų greitąją. Ant alkūnių ir kelių įbrėžimai, ekspertas nustato tik po vieną ant kelio ir alkūnių, niekas neatitinka. Kaip galima padaryti sužalojimus ant kelių? Dvydas sakė, kad gynėsi pėdomis, kaip tada įspirti į kelį? D. nepatyrė jokių sužalojimų, kurių padarymu kaltinamasis kaltinamas kaltinamajame akte. D. sakė aiškiai, jis nieko nematė, nes durys atsidaro į kitą pusę. N. nematė, kaip jis pirmas jam (kaltinamajam) smūgiavo, durys atsidarė ir jis (kaltinamasis) gavo į lūpą. Durys atsidaro į laiptų pusę. Fiziškai neįmanoma per duris matyti. Jei jis (kaltinamasis), būtų suspardęs D., jis būtų daržovė likęs. Jį buvo uždarę į areštinę, kai jis išėjo iš areškinės, po 48 val. Arešto, buvo 17 val., ekspertas nedirba, todėl ir nėjo iš karto pas ekspertą dėl jam padarytų sužalojimų. Jis išvažiavo į viešbutį, ten permiegojo. Pinigai, viskas iš jo atimta, turėjo 4000 Eur smulkioms išlaidoms. Išvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas sesę. Parašė prašymą dėl gyvenimo skyriumi. Vien name turto mažiausiai už pusę milijono liko. Jis negali gintis, nes Body kameros įrašai pavogti. Jis žino, kad teisėja nevogė tų įrašų, kam jai reikia, bet pagal šablonus turėjo rašyti. Į prokurorės teismo posėdžio metu užduotus klausimus, kaltinamasis parodė, kad kaimyno J. neminėjau ikiteisminio tyrimo metu. Jo automobilį taranavo V., žala automobiliui kokį 10 Eur. Jo (kaltinamojo) telefonas ant laido buvo kraunamas, telefonas buvo išsikrovęs, dėl to nesikreipė į policiją po įvykio name. Po dviejų parų, kai jį išleido, jau buvo praėję trys paros, lūpos fiziško sužalojimo nesimatė, kaklo nesimatė. K. ir Č. sužalojimus matė. Sulaikymo nuotraukų prašo. Kreipėsi vėliau į ekspertą, kad formaliai įvykdyti teismo nurodymą. D. sužalojimai kaltinamajame akte aprašyti, sakė, kad D. lanko futbolą, galima žaidžiant futbolą apsidraskyti. Byloje neužfiksuotas žaizdos senumas. Į nukentėjusiųjų atstovo teismo posėdžio metu užduotus klausimus, kaltinamasis parodė, kad dėl plano jį nužudyti, M. tuo metu nukrito nuo laiptų ir N. sako, matai kaip tave galima lengvai nustumt nuo laitų ir užsimuštum. Salone televizorius didelis, o jie žiūri virtuvėje mažą. Jie laukė jo (kaltinamojo), akivaizdu. Šitas planas daromas tam, kad užvaldytas namas būtų, uošvio vardu užrašytas namas. Jį norėjo nuridenti nuo laiptų. D.jam spyrė į pilvą, uošvis atėjo iš virtuvės, tai akivaizdu, buvo pasala. Jis aiškino - rankoj portfelis, kitoj rankoj telefonas, čia durys vienos, čia kitos, su koja pradarė ir jam smūgiuoja D.. Jis (kaltinamasis) stovi ant vienos kojos. Griūna, gaudo jį N., galvojo kokia gera žmona, o ji griaut jį pasirodo nori. Konfliktas nebent dėl žodžių, kas taip dvokia, paaiškėjo, kad D. kojinės. Į kaltinamojo gynėjo užduotus klausimus kaltinamasis parodė, kad su N. prieš dievą (bažnyčioje) susituokę. (duomenys neskelbtini) namo nuosavybė ant uošvio užrašyta. 2019 m. buvo užrašyta. Yra civilinė byla. Civilinę bylą iniciavo po konflikto. Automobilį atėmė iš jo, bet jo 6000 Eur avansas buvo įmokėtas. Jį po konflikto iš namo išregistravo, suprato, kad konfliktas dėl turto. D. įvaikintas. Pusantrų metų N. apribojo tėvų teises. Vėliau jinai D. atsiėmė, nes reikėjo alimentus mokėti. D. augo Fabijoniškių g. P. V. 2022 m. pirmą kartą, po trijų metų atvažiavo į namą. Uošvis retai geria kavą, jis žiūrėjo mažą televizorių virtuvėje. Sveikata jo bloga labai, naktį jis miega. Jis su dukra kontakto neturėjo. Motyvas paprastas, pinigai, tėvas prastos sveikatos, pusė namo atitektų sūnui, pusė namo atitektų dukrai.

4. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė N. V. – Z. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2022 m. birželio 19 d. sutuoktinis grįžo namo po 12 val., nežino iš kur, puolė kabinėtis, kad jam kažkas smirda. Ji, supratusi, kad bus konfliktas, bijojo, kad jai ką nors padarys, nes jau yra prieš ją smurtavęs, stengėsi jo išvengti, bėgo laiptais į antrą aukštą, jis ją pasivijo, būnant ant antro laiptelio iš apačios pagriebė už kairės rankos riešo, stipriai suspaudė, sukeldamas skausmą. Ji bandė ištrūkti, lipti į viršų, tada lipant laiptais jis pagriebė ją už marškinėlių, sulaikė, užlipus į viršų, laiptų aikštelėje su kumščiu trenkė jai į pakaušį, pradėjo tempti už plaukų, tokiu būdu taip pat sukėlė skausmą. Tuo metu ji pradėjo šaukti „gelbėkit“, sūnus D. V., kuris tuo metu buvo savo kambaryje, antrame aukšte, tai išgirdęs atidarė duris, pamatė, kad E. Z. ją laiko už plaukų ir pasakė E. Z. „ką tu čia darai“, tada E. Z. ją paleido ir puolė mušti vaiką su kumščiais, daužyti į galvą, daužė tol, kol vaikas nenukrito, visa tai vyko ties laiptais. Tada pasilenkęs, kai vaikas buvo nukritęs, toliau su kumščiais daužė vaiką į galvą, pati tuo metu šaukė „gelbėkit, nemušk, nedaužyk“, mano, kad vaikas nukritęs net buvo praradęs sąmonę. Tada jos tėvas R. P. V., išgirdęs, kad kažkas vyksta, pradėjo kilti į viršų, o vaikas, atgavęs sąmonę, pradėjo šliaužti link marmurinės – bronzinės konsolės, ji išsigando, kad ta konsolė gali užkristi ant vaiko, tuomet E. Z. vaiką pradėjo spardyti kojomis, vaikas gindamasis atkišdavo alkūnę arba pėdą, taip atmušdavo spyrius, tuo metu jai buvo labai baisu, ji tiesiog klykė. Tuomet atėjo jos tėtis, jis užlipo į antrą aukštą, ji pradėjo šaukti „kviesk policiją“, išgirdęs jos tėvo balsą E. Z. nustojo spardyti vaiką, tuomet ji sugebėjo išsitraukti iš kišenės aliarmo skambutį, paspaudė mygtuką tris ar keturis kartus. kai E. Z. nustojo spardyti vaiką, jis nuėjo į savo kambarį, o tėtis nusileido atgal į virtuvę. Pati su sūnumi iš antro aukšto nusileido į pirmą, ji ramino vaiką, tada dar kelis kartus paspaudė aliarmo mygtuką. Po kurio laiko E. Z. leidosi iš antro aukšto žemyn, ji su sūnumi buvo pirmame aukšte, E. Z. buvo visas laimingas, patenkintas, ji jam pasakė, kad nedovanos, iškvies policiją, jis nusijuokė, kad nieko čia nebuvo, kad viską išsigalvoja. Atrodė, kad jau eis pro duris, išeidinės, staiga pasuko į virtuvę, kur sėdėjo jos tėvas ir pradėjo ant jo šaukti, nepagarbiai šnekėti, buvo prikišęs veidą prie veido, atrodė, kad tuoj trenks, tėtis buvo ramus, jam atsakinėjo šaltu tonu. Tada ji išbėgo į lauką, dar kartą paspaudė aliarmo mygtuką ir tada jau suveikė garsinis signalas, tuomet E. Z. išbėgo iš namų, ji jam neleido važiuoti su automobiliu, kadangi jis yra tėčio, o E. Z. bėgdamas pasakė, kad dabar jis parašys ant jos pareiškimą, atsikeršys, įsėdo į automobilį ir išvažiavo. Tuo metu ji pasakė sūnui, kad jis atneštų telefoną ir paskambino 112. Labai greitai atvažiavo du saugos ekipažai ir policijos pareigūnai. D. V. ji yra įsivaikinusi, E. Z. jam yra niekas. D. V. nuolat su ja gyvena (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m., prieš tai jis atvažiuodavo į svečius, jos tėtis irgi gyvena su ja, jis yra po insulto, ji juo rūpinasi. E. Z. ją nuolatos terorizuoja jos darbovietėje, ten lankosi, lankėsi netoli namo, dėl ko ji kvietė policiją, dar kartą buvo atvažiavęs, bet policijos nekvietė. Prieš vaiką E. Z. yra buvęs smurtas, kai tik jie susituokė 2016 metais, jis jam trenkė ir vaikas užsigavo. 2022 m. birželio 19 d. iš pat ryto su sutuoktiniu buvo kilęs konfliktas, po kurio jis išvažiavo ir grįžo tik vėlai vakare. Tėtis matė, kaip E. Z. spardė jos sūnų, kaip sutuoktinis smurtavo prieš ją, tėtis negalėjo matyti, nes tuo metu buvo virtuvėje. Sūnui padarytus sužalojimus matė pati, apsaugos darbuotojai, pareigūnai, be to, jam buvo daryta abdukcija. Apsaugos darbuotojai bendravo tiek su ja, tiek su sūnumi. Matė nubrozdinimus ant D. V. kojų, vaikas rodė, kad jam skauda viršugalvis, nes E. Z. daužė į tas vietas, kur yra plaukai. Po šio įvykio vaikui prasidėjo galvos skausmai, jį pykino, vaikas pradėjo šlapintis į lovą, kai tik vaikas susapnuodavo arba pamatydavo E. Z., tą naktį vaikas apsišlapino, tai tęsėsi vasarą ir žiemą po smurto. Iki šio įvykio vaikas su kaltinamuoju bendrauti nenorėdavo, kaltinamojo vengdavo. Šiuo metu vaikas su kaltinamuoju bendrauti nenorėtų, jaučia baimę. Pareiškė civilinį ieškinį, kadangi dėl šio įvykio patyrė baimę, iki šiol jį pamačius jaučia baimę, linksta kojos, pusę metų turėjo nemigą, bet dėl darbo specifikos dėl to niekur negalėjo kreiptis, nesijaučia saugi, nes nežino, ko tikėtis iš E. Z., be to, dvi savaites turėjo nedarbingumą, jai buvo balso stygų uždegimas dėl to nežmoniško rėkimo. Telefonai buvo ten, kur tuo metu būdavo, pati vieną savo telefoną 13 laikė bute, kadangi norėjo juo šnekėti ir manė, kad sutuoktinis klauso pokalbių, šį telefoną kartais vežiodavosi, kartais palikdavo bute. Jie dažnai lankydavosi Fabijoniškėse. Nesakė, kad buvo išrautas kuokštas plaukų. 2022 m. birželio 18 d. neveikė kameros, o prieš mėnesį – tris prieš įvykį buvo sugedęs registratorius, jį pakeitė tik vasarą. 2022 m. birželio 18 d. Eurocash darbuotojo buvo padaryta, kad aliarmo pultelis nekeltų garsinio signalo. Su Eurocash sutartį sudariusi ji, pati ir moka, nes sutuoktinis buvo bedarbis, išlaikomas jos ir jos tėvo.

5. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra N. V. – Z. brolis. Po 2022 m. birželio 19 d. įvykusio smurto, nuo liepos mėnesio buvo pasiėmęs atostogas ir atvažiavo padėti sesei, nes reikėjo tvarkytis visokius dokumentus, vežioti ją pas gydytojus. Teismas kaltinamajam uždraudė artintis prie namo, neieškoti kontakto su N. V. – Z., D. V. ir R. P. V., tačiau po 2022 m. birželio 19 d. E. Z. pradėjo terorizuoti, nepaisyti teismo sprendimo, psichologiškai persekioti jo (E. V.) seserį – ateidavo į darbą, kiekvieną sekmadienį važinėdavo, rodydavosi prie namų, kelis kartus buvo kviesta policija, tris kartus rašė prašymus prokurorui, kad jam sugriežtintų kardomąsias priemones. 2022 m. rugsėjo 18 d. prie namo, (duomenys neskelbtini), kurio teritorija apsodinta tujomis, E. Z. pradėjo landžioti, fotografuoti ir filmuoti, todėl iškvietė policiją, bet kol pareigūnai atvažiavo, jis pasišalino. 2022 m. rugsėjo 20 d. buvo susitaręs, kad 16.00 val. pasiims D. V. nuo prekybos centro. Grįžtant į namus, nusukus iš magistralės, tokioje poilsio vietoje, antroje aikštelėje, pamatė E. Z. automobilį ir jį stovintį prie automobilio, pagalvojo, kad reikia kviesti policiją, bet kadangi kartu buvo vaikas, tai E. Z. parodė, kad jį mato, jog tas pasišalintų ir nesustojo, bet nusprendė, kad jei grįždamas atgal jį pamatys, tai sustabdys ir praneš policijai. Apie 17.00 val. turėjo paimti seserį nuo parduotuvės, važiuodamas pamatė kitoje aikštelėje, 30 m toliau nuo ankstesnės, prie kebabinės, E. Z. automobilį ir jį stovintį šalia, prie vairuotojo durelių. Automobilio durelės tuo metu buvo uždarytos, todėl nusprendė, kad turi kviesti policiją. Ta aikštelė gal apie 170 m nuo jų namo, tiesiogiai nuo tos vietos namo nesimato, nes ten auga medžiai, yra miškas. Tuomet privažiavo prie jo automobilio, prisilietė automobiliu prie automobilio, nebuvo jokio taranavimo. Toje aikštelėje daugiau žmonių, automobilių nebuvo. Išlipo iš automobilio E. Z. įspėti, kad jis suprastų, kokiu tikslu užstatė jo automobilį, pasakė, kad kvies policiją ir tegu nebando bėgti, taip pat paklausė, ką jis čia veikia. Kai pasakė, kad kvies policiją, pajuto smūgį dešinės rankos kumščio minkštąja dalimi (taip mano, kadangi nematė, nes smūgį užstojo akinių rėmelis, bet ant E. Z. rankų neliko kraujo pėdsakų, kurie būtų likę jam trenkus su kieta dalimi ir pataikius į akinius) į kairį smilkinį ir akies sandūros vietą, pataikė jam į akinių rėmą, jam sužalojo veidą, jis prarado pusiausvyrą, trumpam nuovoką prarado, pajuto, kad krenta ir atsirėmė su ranka. Stojanti pajuto smūgį iš E. Z. dešinės kojos jam (E. V.) į kairę koją, maždaug į vidinę kelio sąnario sritį, dėl to jį (E. V.) apsuko. Atsikėlęs nuo žemės pajuto, kad bėga kraujas. Kišenėje turėjo dujų balionėlį, kurį įsigijo mėnesį prieš, atsistojęs pradėjo traukti tą dujų balionėlį, tai pamatęs E. Z., kuris stovėjo maždaug pusantro metro atstumu nuo jo, pradėjo suktis ir kai jis (E. V.) du kartus papurškė dujų, srovė pataikė E. Z. ant drabužių, maždaug mentės srityje, nugaros pusėje ir tada E. Z. pradėjo bėgti, jo nesivijo, bet pradėjo filmuoti. Kadangi buvo jau maždaug 16.50 val., o buvo susitaręs su seserimi, nežinojo ką daryti, ar pas seserį važiuoti ar kviesti policiją, todėl sugalvojo paskambinti sesei, įspėjo apie įvykį, kad jis neatvažiuos jos pasiimti ir ji atvažiuotų savarankiškai bei paprašė, kad ji iškviestų policiją ir greitąją, kadangi bėgo kraujas. Bet sesuo puolė į ašaras, suprato, kad su ja nesusišnekės ir tokios būsenos ji negalės pranešti policijai ir greitajai, todėl su vienu telefonu tęsė filmavimą, o su kitu skambino į BPC, skambučio metu nurodė, kad įvyko smurtas, užpuolimas iš E. Z. pusės, kad jam (E. V.) prakirstas antakis, reikalinga medicininė pagalba. Neužilgo atvažiavo sesuo, atbėgo D. V. su darbininkais, kurie tuo metu gręžė jiems šulinį. Paskui atvažiavo policija, greitoji, jam suteikė pirmąją pagalbą. Po apklausos, jam pradėjo skaudėti galvą, buvo kruvina akis, todėl nutarė važiuoti į Santaros klinikas, kad jam nuodugniau ištirtų, ten buvo ištirtas ir suteikta pagalba su žaizda. Dėl 2022 m. birželio 19 d. įvykio parodė, kad jis skambino D. V. 2022 m. birželio 20 d., paklausė jo kaip sekasi, jis atsakė, kad visko buvo daug, geriau mama (N. V. – Z.) papasakos, pamatė, kad vaikas negali kalbėti, tada sesuo papasakojo, kad vidurnaktį grįžo E. Z., įvyko žodinis konfliktas, jis pradėjo smurtauti prieš N. V. – Z., ją sumušė, buvo suėmęs už kaklo, smaugė, tampė už plaukų, D. V. išėjus iš kambario, nes išgirdo N. V. – Z. rėkimą, E. Z. šiam paklausus ką jis daro, puolė mušti vaiką, trenkė jam į galvą vieną du kartus, dėl to jis buvo praradęs sąmonę, tada pradėjo spardyti į pilvo, kojos sritį, gulintį ant žemės. Buvo įbėgęs į kabinetą, pasiėmė kažkokius dokumentus, išbėgo į lauką. Psichologiškai smurtavo prieš virtuvėje buvusį tėvą, bandė jį išgąsdinti, sesuo spaudė aliarmą. Jam pasakotų E. Z. veiksmų eiliškumo neprisimena. Kadangi namas buvo įsigytas 2019 m. vasarą, rugpjūtį, po to, sesuo, tėvas į tą namą persikraustė gyventi iš Fabijoniškių gatvėje esančio tėvui ir sesei priklausančio buto, jie planavo butą parduoti ir sumokėti už namą. E. Z. versiją apie pasalą ir planą jį nužudyti yra kliedesiai. Įvykio metu tėvas nebuvo tokios sveikatos, jis vos paeina, kad galėtų grumtis su E. Z., organizuoti pasikėsinimą nužudyti. Neprisimena, kam pirmiau paskambino 2022 m. birželio 20 d., ar sesei, ar D. V.. 2022 m. birželio 19 d. butas nebuvo parduotas, jis buvo įkeistas tam, kad jį būtų galima atremontuoti ir parduoti brangiau, šiuo metu jis irgi nėra parduotas. Žino, kad sesuo, D. V. ir tėvas bute lankydavosi gana dažnai, kadangi butą turėjo paruošti remontui, sesuo ten tvarkydavosi, D. V. padėdavo, tuo metu ten buvo jų garažas. Name (duomenys neskelbtini), kaip suprato, 2022 m. birželio 19 d. konfliktas įvyko antrame aukšte. Tarp laiptų pakopų yra aikštelė, iš jos matosi, kas vyksta aikštelėje antrame aukšte. Tėvo miegamasis yra pirmame aukšte, kadangi jis sunkiai vaikšto, į antrą aukštą jis užlipa su pagalba, kadangi ten yra dušas, vonia. Tėvas viena akimi nemato, kita tik skiria šviesą nuo tamsos. Jis pats yra lankęs karate treniruotes tris mėnesius, kai jam buvo 18 metų. Pareigūnai turėjo Body kameras ir užfiksavo, kad kraujas buvo tik ant jo (E. V.) veido ir rankų. Iki konflikto su E. Z., praktiškai nebuvo jokių santykių, konfliktų nebuvo, reikalai buvo sprendžiami su seserimi. Palaiko civilinį ieškinį, kadangi akiniai nebuvo nauji, įsigijimo dokumentų neturėjo, nuėjo į akinių parduotuvę ir paprašė, kad jam išrinktų panašius pagal dioptrijas, rėmelį, antirefleksinę dangą ir jam paskaičiavo tokią sumą. Taip pat patyrė neturtinę žalą, kadangi buvo smurtas, sukeltas skausmas, buvo sužalotas, sukelti išgyvenimai, patyrė stresą, buvo nemigos, raišuodamas negalėjo vykti į misijas, kadangi tris savaites raišavo ir negalėjo atlikti darbo funkcijų, darėsi „abdukciją“, daugiau pas gydytojus nesikreipė, atsirado mėlynė ant akies, randas.

6. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 2 dalies nuostatomis teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti nepilnamečio nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. V. parodymai, duoti jį apklausus ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją. D. V. apklausos metu parodė, kad sutinka papasakoti apie įvykio aplinkybes. Jis buvo savo kambary ir išgirdo, kaip mama garsiai sako „gelbėkit“. Atidarinėjo duris savo kambario ir sakė jam „ką tu čia darai“. Jo patėvis trenkė jam į galvą ne vieną kartą, juto skausmą, atsirado ant žemės, pasilenkęs dar smūgiavo į galvą ir jis pradėjo šliaužti link lango. Šliaužiant E. Z. jį spardė, stengėsi apsiginti. Pamatė, kad senelis jau užlipo laiptais į antrą aukštą. Kai užlipo senelis į antrą aukštą, jis baigė jį spardyti. Tada jis nuėjo į darbo kambarį. Jie su mama ir seneliu nusileido į pirmą aukštą. E. Z. lipo į pirmą aukštą šaukdamas ant senelio, jie nuėjo į virtuvę, jis rėkė ant senelio. Įžūliai, nepagarbiai rėkė seneliui į veidą, mama išbėgo į lauką, iškvietė apsaugos tarnybą. Įsijungė garsinis signalas aliarmo. Jis išbėgo iš namų ir dideliu greičiu išvažiavo. Mama paprašė, kad atneštų telefoną ir iškvietė policiją. Namie antram aukšte koridoriuje viskas vyko. Adresu (duomenys neskelbtini). Iš 18 d. į 19 d., pusę pirmos nakties, mėnesio neatsimena. 2022 metais, neatsimena ar pavasaris ar vasara buvo. Gyvena (duomenys neskelbtini). Turi savo kambarį. (duomenys neskelbtini) gyvena senelis, ten pat, kur ir jis. Senelis miega dabar ant sofos prie televizoriaus, nes blogai vaikšto ir jam ten patogu. Miega svetainėje pirmam aukšte. Iki įvykio senelis gyveno toje svetainėje. Senelis visą laiką gyveno (duomenys neskelbtini). Senelis neturi kitos gyvenamosios vietos. Taip, senelis visą laiką gyveno jo minėtų adresu. Lanko (duomenys neskelbtini). 10 klasėje mokosi. Prieš pat įvykstant įvykiui jis pietų miegojo, senelis irgi. Ką mama veikė, negali pasakyti. Po pietų išvyko į miestą, grįžo namo, paskui negali tiksliai pasakyti, ką veikė. Prieš pat įvykstant įvykiui buvo savo kambaryje, su telefonu kažką veikė. Mama buvo pirmam aukšte. Senelis žiūrėjo televizorių. Patėvis anksti ryte buvo išvažiavęs ir grįžo kažkur apie 12 val. nakties. Konfliktas tarp mamos ir patėvio, negali pasakyti dėl ko įvyko, nes jis išėjo klausdamas „ką čia darai“, kadangi vyko smurtas prieš jo mamą. Mama pradėjo garsiai klykti „gelbėkit“, nuėjo žiūrėti, kas ten vyksta. Nelabai ką ir pamatė, nes tik atidarius duris jam atėjo smūgis į galvą, ne vieną kartą. Paskui atsidūrė ant žemės ir greičiausiai buvo praradęs sąmonę. Patėvis smurto metu negirdėjo, ką sakė. Girdėjo, kad senelis sakė „kviesk policiją“. O mama klykė. Smūgiuojant negirdėjo, kad patėvis ką nors būtų sakęs. Smūgių į galvą, kol jis parkrito, negali pasakyti kiek buvo. Bet tikrai trys ir daugiau smūgių buvo suduota į galvą. Kai nukrito ant grindų, patėvis buvo pasilenkęs ir dar jam trenkė, pradėjo šliaužti link lango, tuo metu jis jį spardė. Kiek spyrė, negali pasakyti. Į kairę kūno pusę spardė. Bandė spirti į šoną, koją. Smūgius atrėmė su ranka ir su kojos pėda. Mėlynių nebuvo, bet buvo įbrėžimai. Negali tiksliai pasakyti, kur buvo įbrėžimai. Lyg ir ant kairės rankos alkūnės ir žemiau kelio kairės kojos. Pajuto skausmą smūgių metu. Po incidento apie mėnesį skaudėjo galvą prie smilkinio. Dėl įbrėžimų juto nedidelį skausmą. Po įvykio mamai skaudėjo galvos gale, prie kaklo ir dar rankos riešą. Nes už riešo buvo paėmęs. Negali prisiminti, kurios rankos riešo. Senelis, kai patėvis jį mušė, su ranka įsikibo į turėklą ir užlipo pats be pagalbos. Jis judėti pats gali be pagalbos, tik lėtai vaikšto. Senelis vaikštant namie naudoja ramentus, lauke vaikštynę su ratukais ir ramentus taip pat. Įvykio metu senelis nebuvo paėmęs pagalbinių prietaisų. Kai buvo nusileidęs į svetainę, senelis nelaikė jokių daiktų. Norėjo patikslinti, kad ant senelio šaukė virtuvėje. Senelis sėdėjo prie televizoriaus ir jokių daiktų nelaikė. Senelis patėviui įvykio metu nieko nesakė, kiek girdėjo. Girdėjo tik, kad senelis sakė „kviesk policiją“ Negirdėjo, kad patėvis ką nors būtų sakęs seneliui. Įvykio metu ar po jo neprisimena, ar patėvis mamai ką nors sakė. Į mokyklą važiuodavo su taksi arba su autobusu. Taip, su autobusu. Birželio 18 d. su mama namo grįžo su taksi, senelis buvo namie. (duomenys neskelbtini) vaikų namuose atsidūrė dėl mokslų, nes nelabai gerai mokėsi. Į vaikų namus nuvežė darbuotojai vaikų teisių, jei neklysta. Iki minėto įvykio asmeniškai neutraliai su patėviu bendravo. Pakalbėdavo, bet jis nelabai normaliai moka bendrauti. Naudodavo psichologinį smurtą, rėkdavo. Stengdavosi bendrauti neutraliai. Patėvis rėkdavo dėl smulkmenų, gali daiktą ne ten padėti ar suvalgai ką nors ir jam tas nepatinka, jis tada pradeda rėkti. Dabar nelanko sporto būrelių. Labai seniai lankė futbolą. Prieš įvykį tomis dienomis nelankė futbolo. Kai įvykio dieną patėvis išbėgo, jie su mama iki 6 ryto nemiegojo, nes negalėjo užmigti. Buvo atvažiavus policija, nufotografavo įvykio vietą, apklausė. Mama neleido jam išvažiuoti su ne jo mašina, bet jis neklausė. Kai patėvis išbėgo iš namo, jie išėjo pažiūrėti, kad gal jis neišvažiuos su mašina. Mama sakė jam, kad jis negali važiuoti su šita mašina, nes ji ne jo. Kai mama rėkė „gelbėkite“, atidarė duris ir paklausė, ką jis čia daro. Atidarius duris, nelabai ką galėjo matyti, durys šiek tiek užstojo. Kai patėvis grįžo įvykio naktį, jis prabuvo namuose 30-40 min. Į antro aukšto holą pats išėjo. Patėvio paklausė truputį pakeltu tonu, ką jis čia daro, nes buvo išsigandęs. Įvykio metu patėviui nieko nespėjo padaryti, jokių fizinių veiksmų neatliko. Kai patėvis išeidinėjo, jokių fizinių veiksmų nedarė. Mama nedarė fizinių veiksmų patėvio atžvilgiu. Prieš išbėgant patėviui iš namų, pakitimų ant patėvio kūno nepastebėjo. Buvo anksčiau sudavęs jam smūgių patėvis. Jei neklysta, kai buvo baseine jis nenorėjo išlipinėti, jis paėmė ir trenkė jo galvą į sieną. Tai buvo prieš 5 metus maždaug. Patėvis praeitą vasarą buvo paėmęs jo mamą už gerklės ir pradėjęs smaugti. Bet jis užlipo ir paklausė „ką čia darai“. Tada atėjo į jo kambarį ir jam grasino, kad kažką papasakos mokykloje apie jį. Norėjo išgąsdinti, kad jis negintų savo mamos, kad nesikištų ir jis galėtų namie daryti viską, ką nori. Po paskutinio įvykio kai kurias dienas buvo išsigandęs, kad jis dar ko nors nepadarytų. Dabar apsiramino. Kai jie nulipo laiptais, patėvis pradėjo lipti laiptais į apačią, mama jam pasakė, kad už šitą įvykį nedovanos. Nieko nejaučia patėviui po įvykio, neapykantos nelaiko (t. 1, b. l. 85-89).

7. Liudytojas Justinas Smalstys (policijos pareigūnas) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, su kolega atvyko prie namo, ten buvo apsaugos darbuotojas ir nukentėjusioji N. V. – Z., kuri paaiškino, kad įvyko konfliktas, parodė įvykio vietą – antrą aukštą, koridorių. Pabendravus, įžvelgė smurtą artimoje aplinkoje požymius, todėl buvo užpildyti procesiniai dokumentai. Smulkmenų papasakoti negali, nepamena. Vaikas buvo namuose, ar jis nukentėjo, neprisimena. BODY kameras turėjo, bet jos, atrodo, buvo seno modelio, buvo seni serveriai, todėl kildavo problemų dėl įrašo gavimo. Ar įrašas yra, pasakyti negali. Iš jo parodymų, perskaitytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio nustatyta tvarka matyti, kad 2022 m. birželio 19 d., dirbant kartu su M. Budėnu apie 00.30 val. iš Vilniaus aps. VPK OVS buvo gautas pranešimas apie galimą smurtą artimoje aplinkoje. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), juos pasitiko pranešėja N. V. – Z., kuri paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), nuosavame name antrame aukšte kilo žodinis konfliktas tarp jos ir jos vyro E. Z.. Pasak pranešėjos, vyras griebė ją už plaukų (kuria ranka ji nenurodė) ir pradėjo tempti po antro aukšto koridorių. Ji išsigando ir pradėjo šauktis pagalbos. Į jos pagalbos šauksmą atbėgo jos 16 metų sūnus D. V., kuris puolė ją ginti. Sūnus D. V. pradėjo rėkti ant E. Z., paklausė „ką tu čia darai“. Tada, pasak N. V. – Z., jos vyras paleido ją, bet pargriovė D. V. ir pradėjo spardyti abejomis kojomis. Tada ji, supratusi, kad nieko negali padaryti, nuspaudė apsaugos mygtuką, norėdama iškviesti apsaugą. Daug kartų paspaudus mygtuką įsijungė namo aliarmas su garsiniu signalu, išgirdęs vyras E. Z. išsigando, greitai sėdo į automobilį ir išvažiavo nežinoma kryptimi. N. V. – Z. atrodė susijaudinusi, išsigandusi, pasakė, kad vyras išrovė jai plaukų kuokštą. Paprašius jos parodyti išrautų plaukų kuokštą, ji bandė ieškoti, tačiau pasakė, kad nerado, todėl pateikti negali. Kitokių akivaizdžių sužalojimų, tokių kaip mėlynė, nubrozdinimai, patinimas, ant N. V. – Z. nesimatė. Jos sūnus D. V. parodė sužalojimus ant alkūnės ir kojos, sužalojimus nufotografavo. Ant D. V. alkūnės buvo nubrozdinimas, o ant kojos blauzdos, kiek pamena, mėlynė. Kadangi D. V. yra nepilnametis, apie įvykį jo neapklausinėjo, tačiau jis trumpai papasakojo, kad išgirdo mamos riksmus ir išbėgo jai padėti. Plačiau apie įvykį D. V. nepasakojo. Taip pat namuose buvo senyvo amžiaus vyras, kaip paaiškėjo, tai buvo N. V. – Z. tėvas. N. V. – Z. tėvo neapklausinėjo, nes matėsi, kad jis senyvo amžiaus, kad sunkiai juda ir yra labai susijaudinęs. Duomenų, kad prieš N. V. – Z. tėvą būtų panaudotas fizinis smurtas, nebuvo (t. 1, b. l. 95-98). Teisiamojo posėdžio metu atsakydamas į klausimus nurodė, kad atvykus kaltinamojo nematė. Įvykio vietoje buvo vienas apsaugos ekipažas, vienas darbuotojas, jie paklausė, ar dar čia reikalingi, pasakius, kad ne, jie išvažiavo. Atvažiavus buvo vienas apsaugos ekipažas, tačiau pasakė, kad atvažiuoja kitas ekipažas, nes naktim negali po vieną reaguoti. Bendravo su vyresnio amžiaus vyriškiu, kiek prisimena, jis buvo pirmame aukšte ir tik girdėjo, kad kažkas vyksta. Neprisimena, ar name buvo vaizdo kameros.

8. Liudytoja R. Jakeliūnienė (buvusi pavardė Kanišauskaitė) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2022 m. rudenį, budint su kolega gavo iškvietimą dėl smurto nukentėjusiojo E. V. atžvilgiu autostradoje ties Riešės vs. Atvykus į įvykio vietą, ten buvo du automobiliai, vienas iš jų buvo kaltinamojo, kitas – nukentėjusiojo E. V.. E. V. automobilis bandė užstatyti kaltinamojo automobilį. Įvykio vietoje buvo du vyrai. Matėsi, kad E. V. buvo sužalotas, ties antakiu, kurios pusės, neprisimena, bėgo kraujas. Įvykio vietoje buvo ir kaltinamasis E. Z., ant jo sužalojimų nematė. Kiek atsimena, pagal E. V. paaiškinimą, įvykio aplinkybės buvo tokios, kad E. V. pamatė, kad prie jo sesers namų važinėja kaltinamasis, nors jam galimai nebuvo galima važinėti ten, todėl E. V. nusprendė su juo pasikalbėti, užstatė jo automobilį, kad neleistų jam išvažiuoti. E. V. priėjo prie automobilyje sėdinčio kaltinamojo ir kaltinamasis E. V. trenkė ranka į veido sritį, kiek prisimena, dėl to nukentėjusiajam taip pat sudužo akiniai, o nukentėjusysis E. Z. papurškė dujomis, tą patvirtino ir E. Z., tačiau neigė, kad trenkė į veidą. Buvo iškviesta GMP, pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes nukentėjusysis pageidavo rašyti pareiškimą. Jiems atvykus, E. Z. vienas sėdėjo automobilyje, jis pasakojo, kad turėjo susitikti su antstoliu, kuris jau buvo išvažiavęs, sakė, kad antstolis buvo įvykio vietoje, bet ar buvo ir konflikto metu, ji negali pasakyti. BODY kamerą turėjo, įvykį filmavo. Įrašai yra serveryje, tyrėjai patys paima. Kaltinamasis įvykio vietoje buvo apžiūrėtas GMP, šiuo metu atsakyti, ar jis skundėsi dujų poveikiu, negali.

9. Liudytojas D. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju E. Z. bendravo dėl faktinių aplinkybių konstatavimo, kadangi kaltinamojo advokatas paprašė atlikti faktinių aplinkybių konstatavimą dėl nekilnojamojo turto gadinimo ir niokojimo (duomenys neskelbtini). 2022 m. rugsėjo 20 d. 16.30 val. susitiko su E. Z. autostrados išvažiavime ties nurodytu adresu ir aptarė minėtą situaciją. Jo prašymas buvo užfiksuoti terasos gadinimo veiksmus, tačiau E. Z. nurodė, kad negali pats nuvykti ir aprodyti minėtos terasos dėl kažkokių aplinkybių, o pats vienas (antstolis D. K.) be užsakovo dalyvavimo negali atvykti į objektą ir savo iniciatyva apžiūrėti arba fiksuoti, todėl atsisakė vykti vienas ir fiksuoti faktą. Kadangi konstatavimas vis vien buvo reikalingas, todėl susitarus, E. Z. jam per mobilią programėlę atsiuntė gyvenamojo namo nuotraukas, kurias jis (D. K.) įkėlė į faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Pasikalbėjus su E. Z., pravažiavo pro minėtą namą, kad įvertintų situaciją ir tuomet išvažiavo į Vilnių. Įvažiuojant į Vilnių paskambino E. Z. ir pasakė, kad įvyko konfliktas, detalių šiuo metu papasakoti negali, nepamena. Pravažiuodamas pro namą matė 2 asmenis kieme, ką jie konkrečiai veikė, negali pasakyti.

10. Teisiamojo posėdžio metu specialistas Sigitas Cmieliauskas dėl pateiktos išvados, atsakydamas į proceso dalyvių klausimus dėl nukentėjusiajam E. V. padarytų sužalojimų paaiškino, kad E. V. padaryta žaizda galėjo būti padaryta kontaktuojant su kietu buku daiktu. Tai plačios grupės žalojančio daikto požymiai. Tame tarpe ranka, kumštis atitinka kieto buko daikto savybes. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu arba paviršiumi, plokštuma. Daugiau pasisakyti, pagal matomus sužalojimus, nėra galimybės. Į kaltinamojo klausimus specialistas atsakė, kad E. V. padarytos muštinės žaizdos kairės akies viršutiniame voke su kraujosruva, odos nubrozdinimai nosies nugarėlės kairėje pusėje bei kairiame skruoste. Visi sužalojimai yra lokalizuoti labai artimoje plokštumoje, kairėje veido pusėje. Jie visi galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio metu, kontaktuojant su kietu buku daiktu ar plokštuma. Neatmetama galimybė, kad tokie sužalojimai galėjo būti padaryti delnu. Nurodė, kad jų darbo praktikoje nukentėjusiojo apžiūra nėra reglamentuota, kad daryti nuotraukas. Jos aprašomos specialisto išvadoje. Klūpint, atsirėmus vienu delnu į žemę, viena koja į žemę, gauti smūgį į kairę koją, blauzdą, įmanoma. Yra nustatyti sužalojimai kairės blauzdos viršutiniame trečdalyje nugariniame išoriniame paviršiuje. Todėl atsako, kad galėjo būti padaryti sužalojimai tokioje pozoje. Išorinė, tai kuri nukreipta į išorę. Šoninis paviršius. Kaltinamasis parodo vietą. Specialistas: - Jūs rodote priekinį paviršių. Galimai - tai reiškia nustatyti sužalojimai yra faktas – yra. Mes nustatome sužalojimus ir nurodome, kokiu būdu galėjo būti padaryti šie sužalojimai ir atsakome, kad galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu. Specialistas atsako Aš atsako kaip gydytojas, kokiu mechanizmu galėjo būti padaryti sužalojimai. Nukentėjusiojo apžiūrą atlikome 22 dieną. Negalima kategoriškai atmesti galimybės, kad nukentėjusysis per 2 paras galėjo gauti tokius pačius trauminius sužalojimus. Dėl pateiktos specialisto išvados dėl D. V. sužalojimų (1 tomas, b. l. 14-15), atsakydamas į proceso dalyvių klausimus specialistas paaiškino, kad ekspertizei pateiktuose D. V. medicininiuose dokumentuose sužalojimo požymių veide neaprašyta. Apžiūros metu nukentėjusysis nurodė skausmingumą kairio smilkinio, kaktos srityse, viršugalvio dešinėje pusėje. Spalvinių odos pakitimų, kitų sužalojimų šiose srityse, tyrimo metu, 27 dieną, praėjus tam tikram laiko tarpui nuo įvykio, nebuvo. Remiantis pateiktais medicininiais dokumentais bei atliekant gyvai nukentėjusiojo apžiūrą. Sužalojimai nukentėjusiojo kairėje kūno pusėje, būtent kairėje rankoje ir kairėje kojoje, yra. Ekspertas, apžiūrėjęs D. V. nustatė kairėje rankoje ir dešinėje rankoje, kairiame kelyje ir dešiniame kelyje odos nubrozdinimus. Nustatyti sužalojimai tiek kairėje, tiek dešinėje. Kadangi sužalojimuose užsifiksavę plačios grupinės priklausomybės žalojančio daikto požymiai, individualių žalojančio daikto, įrankio požymiai užsifiksavę, todėl pasisako, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi. Padaryti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius, tiek griūnant. Tokie sužalojimai, remiantis jų lokalizacija ir pobūdžiu kūne, galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius, tiek griūnant. Batu tokius sužalojimus galima padaryti, kadangi batas turi kieto buko daikto savybes. Galėjo būti padaryti tokie sužalojimai kontaktuojant su batu. Į kaltinamojo klausimus specialistas atsakė, kad būnant kūno sudėjimo 100 kg svorio, spiriant basa koja į kūną ne mažiau šešių kartų 16 metų vaikui 50 kg svorio, kategoriškai atsakau taip, taip smūgiuojant padariniai ant kūno būtų. Po smūgių sudavimo į veidą ant nukentėjusiojo gali būti matomi sužalojimai. Pabrėžiu, kad aš atlikau apžiūrą 27 dieną, praėjus tam tikram laiko tarpui nuo įvykio. Ar per 8 dienas D. galėjo susižaloti dvi alkūnes ir kelius atsakyčiau, kad sužalojimų makro morfologinis vaizdas, t. y. kai matomi apžiūros metu nubrozdinimai atsidalinančiu šašu, atitinka nukentėjusiojo nurodytą sužalojimų padarymo laiką. Sužalojimų makro morfologinis vaizdas neprieštarauja, kad jie galėjo būti padaryti 19 dieną. Pagal bylos medžiagą nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius, tiek griūnant. Sužalojimo padarymo metu nukentėjusysis galėjo būti įvairiose kūno padėtyse. Jis galėjo gulėti ant žemės, alkūnėmis remtis į žemę, keliai į viršų. Ar jis galėjo tokioje padėtyje susižaloti pats, pasikartosiu, kad sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius, tiek griūnant. Dėl pateiktos specialisto išvados dėl N. V. – Z. sužalojimų, atsakydama į proceso dalyvių klausimus, specialistas paaiškino, kad dėl griebimo ir tempimo už plaukų bei smūgio kumščiu sudavimo į pakaušį laikysiuosi išvados, kad mechaninių kūno sužalojimų apžiūros metu nenustatyta. Teismo medicinos praktikoje sužalojimų padarymo jėga nėra matuojama ir nustatinėjama, todėl į klausimą, kokio stiprumo smūgis turi būti, kad atsirastų kraujosruva, neatsakysiu. Į kaltinamojo klausimus specialistas paaiškino, kad matomų žymių dėl išrautų plaukų kuokšto, kaip kaltinamasis nurodo, gali ir nesimatyti. Labai sąlyginis dalykas dėl išrautų plaukų kuokšto matymo. Ar tai tam tikrame plote plaukų netekimas, ar tai per visą sritį, galvos plotą išretėjusių plaukų sritis. Jei tai yra tik išretėjusių plaukų sritis, jos galime ir nepamatyti.

11. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis (teisiamajame posėdyje nedalyvavo dėl sveikatos būklės), byloje esantiems įrodymams patikrinti (BPK 276 straipsnio 4 dalis) teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo R. P. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, kuriuose liudytojas R. P. V. parodė, kad tikslios datos neatsimena, gali būti 2022 m. birželio 19 d., apie vidurnaktį žentas E. Z. grįžo namo (duomenys neskelbtini), pats tuo metu buvo pirmame namo aukšte, virtuvėje, žiūrėjo televizorių, gėrė kavą. Užėjęs E. Z. iš karto prisikabino prie N. V. – Z., pradėjo rėkti ant jos, vadino ją „durne“. Dėl ko E. Z. pradėjo įžeidinėti N. V. – Z., nežino, jis nuolat taip elgiasi. Kas vyksta tarp N. V. – Z. ir E. Z., nematė, nes sėdėjo pirmame aukšte, virtuvėje prie televizoriaus, tačiau girdėjo, kad N. V. – Z. su E. Z. konfliktuoja, tai yra barasi tarpusavyje. Kas ką kam sakė, pasakyti negali, E. Z. nuolat puldavo N. V. – Z.. Po to išgirdo, kad N. V. – Z. šaukiasi pagalbos, klykė „gelbėkit“. Atidarė virtuvės duris ir išėjo į prieškambarį. Užlipo pora laiptų į antrą aukštą, tada pamatė, kad E. Z. antrame aukšte, arčiau laiptų, spardo jo anūką D. V.. D. V. gulėjo ant grindų, o E. Z. kojomis spardė D. V.. D. V. buvo susirietęs, ištiesęs rankas gynėsi nuo E. Z. smūgių. Kiek smūgių sudavė E. Z. D. V., tiksliai nurodyti negali, į kurias kūno vietas taip pat nurodyti negali, nes viskas vyko labai greitai, buvo šokiruotas pamatytu vaizdu, išsigando. Pasakė N. V. – Z. „kviesk policija“. Kai E. Z. išgirdo jo žodžius apie policiją, jis nustojo spardyti D. V., o D. V. nuo E. Z. nušliaužė. Kai pasakė N. V. – Z. kviesti policiją, ji nuspaudė pavojaus mygtuką. Pats nusileido atgal į virtuvę. E. Z. dar užėjo į antrą aukštą į savo kabinetą. Paskui jis nusileido žemyn, pats tuo metu žiūrėjo televizorių, o jis priėjo prie jo, pradėjo sakyti: „ką ir tu iš vien su jais“, neatsimena, ką galėjo jam atsakyti. E. Z. priėjo arti jo, prikišo savo veidą prie jo ir rėkė ant jo, įžeidinėjo. E. Z. prieš jį nesmurtavo, jo nemušė. Pirmame aukšte nei prieš N. V. – Z., nei prieš D. V. E. Z. nesmurtavo. Tarp jo ir E. Z. nebuvo fizinio kontakto, pats nebuvo jo nei pastūmęs, nei sudavęs smūgį. To net negalėjo padaryti dėl savo fizinės būklės, nes sunkiai vaikšto. Tuo metu, kai buvo pakilęs laiptais ir pamatė, kad D. V. spardo E. Z., rankose jokio daikto neturėjo, viena ranka laikėsi už turėklų, kita ranka buvau atsirėmęs į sieną. Po to N. V. – Z. dar kartą nuspaudė pavojaus mygtuką, suveikė garsinis signalas, tada E. Z. nubėgo link automobilio, kuris priklauso jam (R. P. V.), girdėjo, kad N. V. – Z. rėkė E. Z., kad jis paliktų automobilį, tačiau E. Z. išvažiavo jam (R. P. V.) priklausančiu automobiliu. Nematė, kokius veiksmus N. V. – Z. atžvilgiu naudojo E. Z. antrame aukšte, tačiau girdėjo kaip ji rėkė „gelbėkit“. Matė, kad E. Z. spardo gulintį ant grindų D. V.. Jo akivaizdoje nei D. V., nei N. V. – Z. prieš E. Z. fizinio smurto nenaudojo, jo nemušė. Matė, kad D. V. gindamasis rankomis dengė veidą nuo E. Z. smūgių, tačiau D. V. nesmūgiavo E. Z.. Pats E. Z. taip pat nemušė, tarp jo ir E. Z., kaip sakė, fizinio kontakto nebuvo. Adresu (duomenys neskelbtini) gyvena apie 3 metus, gyvena ten nuolat, taip pat visus tris metus name gyveno žentas, N. V. – Z. ir D. V., tai buvo jų visų nuolatinė gyvenamoji vieta (t. 1, b. l. 104-106).

12. Ikiteisminio tyrimo metu supažindintas su pranešimu apie įtarimą ir apklaustas įtariamuoju E. Z. parodė, kad 2022 m. birželio 18 d. išvažiavo iš namų apie 10. 00 val., grįžo namo 2022 m. birželio 19 d. 00.30 val. Kai grįžo namo, pastebėjo, kad nėra įjungta lauko signalizacija, tai sukėlė įtarimą. Pamatė nuo terasos ateinančią žmoną N. V. – Z.. Nuo terasos ji nuėjo į namus. Išlipo iš automobilio, pasiėmė daiktus. Atėjęs prie namo durų pamatė, kad namo durys yra užrakintos, nustebo, kam žmona užrakino duris, jei matė, kad jis atvažiavo. Atsirakino namo duris savo turimu raktu, tambūre nusiėmė batus, iš tambūro atidarė duris ir užėjo į svetainę. Atidaręs duris pajuto stiprią smarvę. Garsiai paklausė, kas čia taip dvokia, tačiau niekas nieko neatsakė, žmonos svetainėje nebuvo. Dešinėje rankoje laikė portfelį, o kairėje rankoje laikė mobiliojo ryšio telefoną. Kadangi pirmame aukšte nieko nebuvo, svetainė buvo tuščia, užlipo į antrą aukštą. Ant antros laiptų pakopos sutiko žmoną. Jos paklausė: „kas čia taip dvokia?“, ji nieko neatsakė, jis toliau ėjo į darbo kambarį, kuris yra antrame aukšte. Darbo kambario durys buvo šiek tiek praviros, kadangi rankos buvo užimtos, koja pastūmė duris, kad jas atidaryti. Kai stūmė koja duris, pajuto smūgį į veidą, į kairę pusę. Pradėjo griūti, griūdamas pamatė, kad už nugaros stovi žmona. Tada žmona paėmė jį abiem rankomis iš už nugaros už marškinėlių ir temdama marškinėlius pradėjo jį smaugti ir versti ant žemės. Tada pamatė, kad šalia darbo kambario stovi D. V., nes vaikų kambarys šalia darbo kambario (šis kambarys būna laisvas, nes D. V. su jais negyvena). Tada suprato, kad smūgį į veidą jam sudavė D. V., nes kai krito po smūgio spėjo pamatyti, kad žmona buvo už nugaros, o smūgį gavo iš šono. Tuo metu, kai žmona tampė jį už marškinėlių, D. V. dar spyrė vieną kartą į pilvą. Žmona dar du – tris kartus timptelėjo, ir jis ištrūko. Kai ištrūko, kilo mintis bėgti, ir pradėjo bėgti laiptais žemyn. Žmona rėkė „gaudykit“. Pirmame aukšte pamatė ateinantį uošvį R. P. V., kuris su jais negyvena, todėl nustebo, ką jis daro naktį jų namuose. Uošvis vienoje rankoje laikė lazdelę, kitoje laikė virtuvinį peilį, kurioje rankoje laikė virtuvinį peilį, neatsimena, nes buvo šoke. Uošvis laikydamas peilį ėjo link laiptų, suprato, kad jis eina link jo, peilio geležtė buvo nukreipta į jį. Sušuko jam :“Ką darai“, uošvis stabtelėjo, surėkė: „užmušiu“, jis (kaltinamasis) prabėgo pro jį ir įsėdo į mašiną. Sėdėdamas mašinoje pamatė, kad prie mašinos pribėgo žmona ir atrodo D. V., suprato, kad žmona su D. V. jį vijosi. Girdėjo žmonos žodžius: „laikykite“. Išvažiavo iš namo teritorijos, buvo šoke, suprato, kas įvyko tik tuo metu, kai buvo Molėtų plente, kodėl važiavo Molėtų plentu nesuprato. Savo kaltės nepripažįsta, nedarė pranešime apie įtarimą nurodytų veiksmų. Kaip sakė, kai užėjo į namus, rankos buvo užimtos, buvo netikėtai užpultas. Už plaukų žmonos netempė, taip pat nespyrė D. V.. Nori paaiškinti, kad D. V. su uošviu kartu su juo ir jo žmona negyvena, jie gyvena adresu (duomenys neskelbtini), nurodytu adresu gyvena nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. Name adresu (duomenys neskelbtini) gyvena dviese su žmona, todėl sukėlė įtarimą tai, ką D. V. su uošviu naktį veikia jų namuose. Visą šį įvykį traktuoja kaip pasalą, kuri buvo suorganizuota tam, kad jį nužudyti dėl to, kad namas yra nupirktas už jo grynuosius pinigus, o dokumentuose savininką nurodė uošvį, nes taip reikalavo žmona. Šiame įvykyje nukentėjęs yra pats, jį užpuolė. Dėl užpuolimo taip pat parašė pareiškimą. Šiuo metu skyrybų procesas nevyksta. Santykiai tarp jo ir žmonos buvo normalūs, tik pats du – tris mėnesius prašė, kad ji leistų perrašyti namą jo dukros vardu, jokių konfliktų tarp jo ir žmonos nebuvo. Pykčiai prasidėdavo tik tada, kai klausė žmonos, kada galės perrašyti namą savo dukros vardu. Nori parodyti, kad kitos gyvenamosios vietos neturi, namą adresu (duomenys neskelbtini), pirko pats, jis įgytas santuokos metu, tačiau buvo pasirašyta povedybinė sutartis. Bet namą užrašė uošvio R. P. V. vardu, nes, kaip sakė, taip reikalavo žmona. Taip pat nori paaiškinti, kad D. V. yra įvaikintas jo žmonos, jis turi psichinę negalią, kokią tiksliai nežino, jis pusantrų metų gyveno globos namuose (duomenys neskelbtini), nes negalėjo su juo susitvarkyti. 2021 m. birželio pabaigoje D. V. gražino motinai iš globos namų, tačiau ji D. V. apgyvendino kartu su uošviu Vilniuje, atskirame bute (t. 1, b. l. 190-193).

13. Ikiteisminio tyrimo metu supažindintas su pranešimu apie įtarimą ir apklaustas įtariamuoju E. Z. parodė, kad 2022 m. rugsėjo 20 d. 16 val. 30 min. adresu nurodytu pranešime apie įtarimą, autobusų stotelėje susitiko su antstoliu D. K.. Antstolis turėjo užfiksuoti faktines aplinkybes, kad (duomenys neskelbtini) yra išgriauta gyvenamo namo lauko terasa kurios ilgis 11 metrų, plotis 3 metrai. Šitas faktinių aplinkybių užfiksavimo protokolas turėjo patekti į civilinę bylą. Susitikus su antstoliu ir jam paaiškinus kur yra namas, jis vienas nuvyko prie namo. O pats liko laukti autobusų stotelėje. Praėjus kažkiek laiko, antstolis parvyko, jie pakalbėjo, toje pačioje stotelėje, jis pasakė kad padarys reikiamą apžiūros aktą. Ir tik išvykus antstoliui, o pačiam įsėdus į automobilį, prieš eismą į jo automobilio pusę atlėkė automobilis, ir iš karto trenkėsi į jo automobilio priekinę dalį. Automobilis kuris trenkėsi buvo Audi A2, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Atsitrenkus į jo automobilį, vairuotojas iššoko iš vairuotojo pusės ir pradėjo bėgti link jo vairuotojo durelių. Atidarė jis jo automobilio vairuotojo pusės duris, ir iš karto sėdinčiam dar automobilyje pradėjo purkšti su balionėliu pipirines dujas. Pats tik spėjo rankomis uždengti akis ir palenkė galvą. Šoko būsenos, išlipo iš savo automobilio, to net nepajutęs, ir pradėjo bėgti keliu (autostrados žalia juosta), o tas asmuo, kurio automobilis trenkėsi į jo, vijosi ir jo kryptimi purškė ašarines dujas. Automobiliai važiuodami keliu pypino, ir pats tik tada atsipeikėjo, kad yra autostrados važiuojamojoje dalyje. Tada bėgo šonu, o tas asmuo, nepažįstamas, tuo metu vis vijosi. Paskubomis išsitraukė telefoną ir pradėjo skambinti 112. Asmuo vijosi, o pats kiek pamena skambino 112 3 kartus, nes vis pokalbis nutrūkdavo. Atitolus nuo asmens 50 metrų, nuo jo, tik tada susivokė, kad jį vejasi svainis V. E.. Tada, kai V. nustojo vytis, nuėjo prie abiejų automobilių, o pačiam jau iškvietus pagalbą, policiją, V. E. savo Audi markės automobilį atitraukė toliau nuo jo. Jis dėl pačio įvykio nieko neaiškino, tačiau priėjus pradėjo filmuoti, o pats jam nurodė, kad šis prisidirbo. Jis užpuolė viešoje vietoje, nupurškė ašarinėmis pipirinėmis dujomis ir dabar atvažiuos policija ir pasakė, kad tada jis sės į kalėjimą. Jis kažkam vis skambino, nuo jo pats laikėsi atokiau už kokių 50 metrų. Atvyko GMP ir policija. GMP darbuotojams parodė savo kaklą, kad nupurkštas dujom. Policijos pareigūnams paaiškino, kaip jį užpuolė, prieš tai įvažiavus į jo automobilį. Policijos pareigūnai abu juos apklausė ir įteikė šaukimą atvykti apklausai. Dar policija klausė iš kur pas jį kruvinas antakis, pats tuo metu nesusigaudė, tačiau dabar jau pagalvojus suprato, kad antakį greičiausiai jis prasikirto darydamas jo automobilio dureles. Nes jo mašina yra aukštesnė džipas Infiniti Fx30, nes iš nuotraukų pažiūrėjus tai buvo kirstinio pobūdžio žaizda. Įteikus šaukimą ir atvyko. Nori pasakyti, kad tai pats buvo užpultas, jam pripurškė dujų, ir jis yra nukentėjęs, į jo sveikatą ir gyvybę buvo pasikėsinta. Nes jo svainis E. V. gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), ką jis veikė Vilniuje, nežino (t. 2, b. l. 99-101).

14. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji N. V. – Z. parodė, kad 2022 m. birželio 19 d. apie 00.31 val. adresu (duomenys neskelbtini), nuosavame name, antram aukšte kilo žodinis konfliktas tarp jos ir jos vyro E. Z., ko pasėkoje vyras ją griebė už plaukų (kuria ranka neatsimena) ir pradėjo tempti po antro aukšto koridorių. Ji išsigandusi pradėjo rėkti pagalbos. Jos pagalbos šauksmą išgirdo jos 16 metų sūnus D. V., kuris puolė ją ginti nuo smurtaujančio patėvio. D. V. išbėgęs pradėjo rėkti ant patėvio „ką tu čia darai“, E. Z. paleido ją ir pargriovė D. V., pradėjo spardyti abejomis kojomis. Ji pastebėjusi, kad nieko negali padaryti, pradėjo spausti apsaugos mygtuką norėdama iškviesti apsaugą. Daug kartų paspaudus mygtuką įsijungė namo aliarmas su dideliu garsu. Tai išgirdęs vyras E. Z. greitai sėdo į automobilį ir išvažiavo nežinoma kryptimi. Po tokių savo vyro veiksmų, jis jai sukėlė fizinį skausmą, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu (t. 1, b. l. 22-25).

15. Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nukentėjusioji N. V. – Z. parodė, kad sūnus D. V. ir tėvas R. P. V. nuolat gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Butas adresu (duomenys neskelbtini) priklauso jai ir jos tėvui, bute gyveno iki tol, kol nusipirko namą adresu (duomenys neskelbtini). Namą nusipirko 2019 m. rugpjūčio 2 d. ir nuo to laiko gyveno jame visi kartu, tai yra ji, jos vyras E. Z., sūnus D. V. ir jos tėvas R. P. V.. 2022 m. birželio 19 d. naktį, apie 00 val., ji, sūnus D. V. ir jos tėvas buvo namuose, tuo metu namo grįžo jos vyras E. Z.. Koridoriuje tarp jos ir vyro kilo žodinis konfliktas, nes jam neva kažkas smirdėjo namuose. Tuo metu jos tėvas buvo pirmame aukšte, virtuvėje, žiūrėjo televizorių, o sūnus buvo antrame aukšte savo kambaryje. Po E. Z. žodžių, kad namuose neva kažkas smirda, suprato, kad jis kabinėjasi, laiptais pakilo į antrą aukštą, jis ranka, neatsimena kuria, griebė ją už kairės rankos riešo, po to griebė už rūbų apykaklės, kad ji negalėtų ištrūkti, po to kumščiu sudavė vieną smūgį į pakaušį, po to griebė už plaukų ir pradėjo tempti ją. Jutau fizinį skausmą, dėl to pradėjo šauktis pagalbos, šaukė „gelbėkit“. Tada D. V. atidarė savo kambario duris ir paklausė E. Z. „ką tu čia darai?“. Po šitų žodžių E. Z. paleido jos plaukus ir iš karto puolė D. V., tai yra E. Z. kumščiu, negali pasakyti kuria ranka, sudavė ne mažiau trijų smūgių D. V. į galvą. Kur tiksliai E. Z. pataikė D. V., pasakyti negali, nes viskas vyko labai greitai ir spontaniškai, matė, kad tuo metu, kai E. Z. mušė D. V., judėjo abi E. Z. rankos, dėl ko suprato, kad E. mušė D. V. abiem rankomis, mušė kumščiais, iš viso, kaip sakė, sudavė jam į galvą ne mažiau trijų smūgių. D. V. nukrito prie laiptų ir gulėjo, ji pradėjo šaukti „gelbėkit“, o E. Z. pasilenkęs toliau kumščiavo, mušė D. V. į galvą, kiek smūgių sudavė tiksliai nurodyti negali – neatsimena, buvo išsigandusi, D. V. pradėjo šliaužti, prišliaužė prie marmurinės konsolės, ant kurios stovėjo sunkus laikrodis. Išsigando, kad laikrodis ir konsolė gali nukristi ant D. V., nes E. Z. pradėjo spardyti D. V.. Kiek smūgių sudavė koja D. V., nurodyti negaliu, bet ne mažiau 6 smūgių, smūgiai buvo chaotiški, todėl negali nurodyti tiksliai, į kurias kūno vietas pataikė E. Z. D. V., mušė į įvairias kūno vietas. D. V., gulėdamas ant grindų gynėsi nuo E. Z. smūgių pakišdamas ranką arba kojos pėdas. Tada ji pamatė, kad jos tėvas užlipo į antrą aukštą, pasakė jai kviesti policiją. Tada E. Z. nustojo spardyti D. V., tačiau pasilenkęs prie jo E. Z. D. V. kažką sakė, tačiau ji negirdėjo, ką tiksliai E. Z. sako. Nori paaiškinti, kad jos tėvas yra po insulto, sunkiai vaikšto, todėl kai jis užlipo laiptais į antrą aukštą, jis rankose nieko neturėjo, nes lipdamas laiptais dėl buvusio insulto, jis viena ranka laikosi už turėklus, o kita už sienos. Ji nuspaudė pavojaus mygtuką, pavojaus signalą gauna apsaugos tarnyba. Namuose garsinis signalas negirdimas, taip padaryta apsaugos sistema, todėl E. Z. nežinojo ir negalėjo girdėti tuo metu, kad ji paspaudė pavojaus mygtuką. E. Z. išsigandęs mano rėkimo ir tėvo žodžių, kad kviestų policiją, nustojo spardyti D. V.. Tėvas nusileido į pirmą aukštą, ji su D. V. taip pat nusileido į pirmą aukštą. E. Z. nuėjo į savo kabinetą, esantį antrame aukšte, pasiėmė kažkokius savo daiktus. Pati tuo metu būdama su sūnumi ramino sūnų, pasakė, kad iškvietė apsaugą, vaiko akivaizdoje dar kelis kartus nuspaudė aliarmo mygtuką. Tada iš antro aukšto nusileido E. Z., jam pasakė, kad iškvies policiją už tai, ką jis padarė. E. Z. atsakė, kad nieko nebuvo, kad viską prisigalvojo. Tada E. Z. nuėjo į virtuvę, kur buvo jos tėvas. Tėvas sėdėjo ir žiūrėjo televizorių. E. Z. pradėjo rėkti ant jos tėvo, nepagarbiai su juo kalbėtis, vienu momentu buvo arti prisiartinęs prie tėvo, net pagalvojo, kad E. Z. galimai suduos jam smūgį, tačiau smūgio nesudavė. Tėvas ramiai sėdėjo, ramiu tonu atsakinėjo E. Z., jam negrasino, jo neįžeidinėjo, jokių daiktų panašių į peilį tėvas rankoje neturėjo. Pati tuo metu išbėgo į lauką pažiūrėti, ar neatvažiavo apsaugos tarnyba, dar kartą nuspaudė aliarmo mygtuką, tada suveikė garsinis signalas lauke. E. Z. išgirdo aliarmo signalą ir išbėgęs iš namų įsėdo į automobilį ir išvažiavo. Prieš išvažiuodamas pasakė, kad važiuoja į policiją rašyti pareiškimą ant jų. D. V. yra jos įvaikintas sūnus. Jį globojo nuo 2007 metų, o įvaikino jį 2009 m. Su E. Z. susituokė 2016 metais, o visi kartu, tai yra ji, E. Z., D. V. ir jos tėvas nuolat pradėjo gyventi nuo namo įsigijimo, tai yra nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. Prieš tai E. Z. gyveno (duomenys neskelbtini), iki namo įsigijimo tai ji atvažiuodavo pas jį, tai jis pas ją, bet nuolat kartu su juo negyveno. D. V. anksčiau lankė futbolo būrelį, būrelio pavadinimo neatsimena, lankė anksčiau, nustojo lankyti futbolo būrelį prieš tris metus. D. V. žaidžia futbolą mėgėjiškai su draugais, tačiau iki įvykio jis nebuvo žaidęs su draugais futbolo, jokių traumų ir sužalojimų neturėjo. Nuo birželio mėnesio pradžios D. V. nebuvo žaidęs futbolo su draugais, nuo birželio mėnesio pirmą kartą jis žaidė futbolą praeitą šeštadienį, tai yra 2022 m. rugpjūčio 20 d. Tai nėra pirmas smurto atvejis, kai E. Z. smurtauja prieš ją. Anksčiau buvo smurto atvejis 2019 m. spalio mėnesį, tikslios dienos neatsimena, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes jam atleido. Taip pat buvo smurto atvejis 2021 m. lapkričio 13 d., tačiau į policiją nesikreipė, taip pat buvo smurto atvejis 2021 m. gruodžio 25 d., taip pat nesikreipė į policiją. 2022 m. birželio 1 d. taip pat buvo smurto atvejis prieš ją, E. Z. ant jos šaukė, ji išbėgo į lauko terasą, tada jis metė kėdę į tą vietą, kur ji anksčiau stovėjo, nors į ją nepataikė, bet ji labai išsigando. To įvykio metu į policiją nesikreipė, kūno sužalojimų nebuvo. Dėl ankstesnių smurto atvejų pretenzijų neturi, tačiau nori paminėti apie juos kaip E. Z. charakterizuojančią medžiagą. Taip pat nori parodyti, kad nei ji, nei D. V., nei jos tėvas 2022 m. birželio 19 d. fizinio kontakto su E. Z. neturėjo, niekas iš jų jo nelietė ir nemušė, išskyrus tai, kad E. Z. mušė ją ir D. V. (t. 1, b. l. 44-48).

16. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis E. V. parodė, kad nuo šių metų liepos mėnesio pradžios gyvena pas savo sesę N. V. – Z. adresu (duomenys neskelbtini). Sesuo 2022 m. birželio 19 d. patyrė smurtą nuo savo vyro E. Z., dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl šiuo metu E. Z. yra paskirta kardomoji priemonė – nesiartinti prie jo sesers (200 metrų atstumu), neieškoti su ja ryšių, nesilankyti jos gyvenamuoju adresu. E. Z. nesilaiko jam paskirtų kardomųjų priemonių, dažnai mato, kaip jis važinėja aplink jos namus, dėl to dažnai iškviečia policiją ir apie tai praneša. Šiandien, tai yra 2022 m. rugsėjo 20 d. apie 16:00 val., grįžinėjo namo su savo sesers sūnumi D. V. ir netoli sesers namų, tiksliai negali pasakyti, bet mano apie 150 metrų atstumu, aikštelėje pamatė E. Z. automobilį, jis buvo prie jo, jam pamojavo, kad jis suprastų, kad jį mato, kiek suprato jis jį (E. V.) matė. Grįžęs namo, paliko D. V. ir paskambino sesei, pasakė, kad pasiims ją iš darbo, kad E. Z. nesugalvotų nuvažiuoti link jos. Išvažiavęs iš namų, toje aikštelėje, kur buvo E. Z. jau nebematė, pavažiavęs kiek toliau, ties keliu Nr. A2, esančioje autobusų sustojimo stotelėje, ties Riešės vs., Sudervės sen., Vilniaus r. sav., pamatė, kad stovi E. Z. automobilis, šalia jo stovėjo E. Z.. Dėl to, kad E. Z. dažnai čia važinėja, nusprendė sustoti prie jo ir iškviesti jam policiją. Su savo automobiliu sustojo priešais E. Z. automobilį, privažiavo labai arti, kad jis neišvažiuotų, kadangi anksčiau kuomet kviesdavo policiją jis visada pabėgdavo. Išlipo iš automobilio ir priėjo prie jo, bandė jo paklausti, ką jis čia veikia, ko jis čia važinėja ir tuo pačiu metu E. Z. jam iš karto savo dešinės rankos kumščiu vieną kartą trenkė į veido sritį, sumušė jo kairės pusės antakį, dėl ko stipriai pradėjo bėgti kraujas. Ant veido buvo akiniai, todėl jis šiuo smūgiu sudaužė akinių stiklą, sulankstė bei sulaužė rėmą. Preliminari turtinė žala dėl sulaužytų akinių yra 500 eurų. Turtinę žalą patvirtinančius dokumentus kiek vėliau tyrimą vykdančiam pareigūnui pateikti galėtų. Po smūgio į veido sritį, prarado pusiausvyrą, atsirėmė su ranka į žemę ir stojantis E. Z. iš savo dešinės kojos spyrė jam į kairę koją (ties keliu), po spyrio į koją, jį (E. V.) apsuko. Nori pabrėžti, kad šie E. Z. veiksmai sukėlė fizinį skausmą. Pradėjo gintis, tai yra išsitraukė iš striukės kišenės dujų balionėlį (jį dabar dažnai nešiojosi dėl saugumo, nupirko tokį ir sesei bei jos sūnui dėl E. Z. veiksmų). E. Z. pamatęs, kad išsitraukė dujų balionėlį nusisuko, atsuko į jį nugarą. Tiksliai negali pasakyti, bet mano 1-2 kartus papurškė dujų į E. Z. pusę. Dujų srovė pataikė E. Z. į nugarą (ties dešine mentimi). Po šio purškimo, E. Z. pradėjo bėgti tolyn, pradėjo skambinti kažkam ir trinti savo kaklą. Iš karto paskambino sesei, pranešė, kas atsitiko, ir paprašė iškviesti policiją bei greitąją medicinos pagalbą. Po pokalbio su seserimi paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112. Pradėjo filmuoti kas vyksta toliau, kiek vėliau grįžo pats E. Z., jis taip pat pradėjo filmuoti, filmavo savo automobilį, neva jis (E. V.) įvažiavo į jį. Nors į automobilį nebuvo įvažiavęs, ant automobilių nėra jokių išorinių sugadinimų. Daugiau su šiuo asmeniu fizinio kontakto, apart vienas kito filmavimo nebebuvo. Vėliau atvyko policijos pareigūnai bei greitoji medicinos pagalbos brigada. Apžiūrėję jį (E. V.) medikai, suteikė pirmąją medicinos pagalbą, į ligoninę nevežė. Nori pabrėžti, kad be dujų purškimo ginantis, su E. Z. neturėjo jokio fizinio kontakto, jam nesmūgiavo (t., b. l. (t. 2, b. l. 60-61).

17. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja Rita Kanišauskaitė parodė, kad dirbo Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK 2-ajame veiklos skyriuje, su kolega Justinu Skapu 2022 m. rugsėjo 20 d. apie 16.55 val., gavo iškvietimą, kad autobusų sustojimo aikštelėje, kelyje Nr. A2, ties Riešės vs., Sudervės sen., Vilniaus r. sav., vyksta konfliktas tarp asmenų. Atvykus į įvykio vietą, įvykio vietoje buvo du asmenys E. V., E. Z.. E. V. paaiškino, kad jo atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas. Jis nurodė, kad jo sesers vyras t. y E. Z. jam tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į jo kairę veido sritį, po to spyrė į jo koją, tuo jam sukėlė fizinį skausmą. Po smūgio, E. V. sulūžo akiniai (kurie buvo ant veido). E. Z. paaiškinimu, jis šiuo adresu turėjo susitikti su antstoliu. Po susitikimo, jis jau ruošėsi važiuosi ir tuo pačiu metu, į aikštelę atvažiavo E. V., kuris su savo automobiliu atsitrenkė į jo automobilį. E. Z. teigia, kad jis tiesiog sėdėjo automobilyje, o E. V. išlipęs iš automobilio, atidarė E. Z. automobilį ir pripurškė jam dujų, pataikė į kaklą. Po šių veiksmų, E. Z. išlipo iš automobilio ir pradėjo bėgioti autostrada ir kvietė policiją. Pasiteiravome E. Z., kodėl pas E. V. yra prakirstas antakis, o jis rišliai nenurodė, nurodė jog jis nežino. Kadangi abu vyrai rėkavo, vienam buvo įteiktas šaukimas, o kitam asmeniui liepta vykti kartu aplinkybėms aiškintis toliau. Abu automobiliai buvo detaliai apžiūrėti, jokių pakenkimų nebuvo matyti, išskirtinių įvykio požymių taip pat nepastebėta (t. 2, b. l. 70-73).

18. Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK PK KP NVRS tyrėjo 2022 m. birželio 19 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį pradėtas dėl to, kad 2022 m. birželio 19 d. apie 00 val. 31 min., adresu (duomenys neskelbtini), nuosavame name, antrame namo aukšte, N. V. – Z. sutuoktinis E. Z. griebė ją už plaukų ir pradėjo temti, ko pasekoje sukėlė jai fizinį skausmą. E. Z. tęsdamas savo nuskalstamą veiką, pargriovė ant žemės N. V. – Z. nepilnametį sūnų D. V., gim. (duomenys neskelbtini), kuris gynė savo motiną N. V. Z. ir sudavė jam tyrimo nenustatytą kiekį smūgių kojomis į įvairias kūno vietas, ko pasekoje D. V. pajuto fizinį skausmą (t. 1. 1-2). Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo (surašyto vyriausiojo patrulio Justino Smalsčio), 2022 m. birželio 19 d., 01 val. 20 min., surašymo vieta (duomenys neskelbtini), priede, įvykio patrulių darytose nuotraukose užfiksuota įvykio vieta: gyvenamojo namo kiemas, namo viduje esanti laiptinė į antrą aukštą, namo antro aukšto koridorius, nepilnamečio nukentėjusiojo D. V. rodomi sužalojimai rankos ir kojos srityje (1 t. 22-30).

19. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2022 m. birželio 27 d. išvadoje Nr. G 1963/2022(01) nurodyta, kad remiantis N. V. – Z. apžiūros ir medicinos dokumento duomenimis, pateikia išvadą: N. V. – Z. mechaninių kūno sužalojimų nenustatyta. Tiriamoji dalis: apžiūra: nurodo skausmingumą dešinio pakaušio dešinėje, spalvinių odos pakitimų nėra. Nurodo skausmingumą kairio riešo projekcijoje, spalvinių odos pakitimų šioje projekcijoje nėra. Kakle sužalojimų nėra. Kitus sužalojimų nenurodo. Medicininiai dokumentai: medicinos dokumentų išrašas/siuntimas 2022-06-27 (duomenys neskelbtini). Siuntimo tikslas: ((duomenys neskelbtini). Diagnozė: (duomenys neskelbtini). Atvyko po užsitęsusio užkimimo. Kimsta ypač po ilgesnio, intensyvesnio kalbėjimo. Būklė ūmiai pablogėjo, užkimo nuo birželio 19 d. nakties, kuomet buvo fiksuotas smurto artimoje aplinkoje atvejis. Taikytas gydymas: balso ramybė: skysčiai. NVNU pagal poreikį, antiseptikai gerklei. (t. 1, b. l. 100).

20. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1962/2022(01) nurodyta, kad remiantis D. V. apžiūros ir medicinos dokumento duomenimis, pateikia išvadą: 1. D. V. padaryta odos nubrozdinimai abipus alkūnių projekcijose bei abipus keliuose, kietu buku daiktu (daiktais) ar paviršiais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2022 m. birželio 19 d.). 2. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Po nustatytų sužalojimų nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. 3. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti keturiais trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. 4. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. 5.Sužalojimų padarymo metu nukentėjusysis galėjo būti įvairiose kūno padėtyse. 6. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Tiriamoji dalis: Apžiūra. Medicininiai dokumentai: 2022 m. birželio 21 d. medicininių dokumentų išrašas/siuntimas. (t. 1, b. l. 114-115).

21. 2022 m. birželio 28 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas BPC skambučio įrašas (ID 92025485625, skambučio pradžia: 2022 m. birželio 19 d. 00:25:41).mp3. Skambučio data 2022 m. birželio 19 d. skambučio pradžios laikas 00.25 val. Skambučio trukmė – 2 minutės 2 sekundės. Skambinama iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini) priklauso liudytojai (nukentėjusiajai) N. V. – Z.. Girdimas sujungimo signalas, moteriškas balsas sako: „žiūrėk kokia mūsų mašina, „Mazda“, bet koks numeris...“.

BPC operatorius: Vienas, vienas, du.

Pranešėja: Laba diena, žinokit, mes turėjom tokį incidentą, mano vyras pabėgo su mano tėčio mašina, spardė mano sūnų, žodžiu, mes ir apsaugą „Eurocash“ buvome išsikvietę, bet jie kažkodėl neatvažiavo. Nesuprantu kodėl nesureagavo. Tai, va...žodžiu...ir dabar pabėgo, ir mūsų mašina yra

BPC operatorius: Palaukit, su kokiu automobiliu pabėgo?

Pranešėja: Taip… „Mazda“...D. pasakyk, aš susinervavus.

Toliau kalba vyriškas balsas. Galimai D. V.:

Pranešėjas: Tuoj, palaukit.

Girdisi moteriškas balsas, galimai N. V.-Z.: „Kad jį sustabdytų ir sulaikytų. Ta mašina yra R. P. V. “.

Pranešėjas: Rašykit: (duomenys neskelbtini)

Girdisi moteriškas balsas, galimai N. V.-Zeziulevičienės: „Mazda“.

BPC operatorius: „Mazda“. Supratau.

Pranešėja: Pilkos spalvos. Tokios asfalto spalvos. Jisai neturi teisės važinėti su ja, mano čia tėčio yra mašina, jis dabar pabėgo, nes jis bijo, kad jį policija išveš, jisai spardė ką tik...

BPC operatorius: Jis blaivus ar neblaivus?

Pranešėja: Jis yra blaivus, bet jis yra psichiškai nesveikas ir jam užeina...

BPC operatorius: Kokia pavardė?

Pranešėja: E. Z.. Z,, (duomenys neskelbtini) gimęs.

BPC operatorius: Gerai, supratau, iš kur išvažiavo jis?

Pranešėja: Iš (duomenys neskelbtini). Mes čia esame du kilometrai nuo šitos...kaip jinai... (duomenys neskelbtini). Jis dabar autostrada išlėkė, jis pabėgo, žinokit.

BPC operatorius: (duomenys neskelbtini), taip?

Pranešėja: Jo, (duomenys neskelbtini).

BPC operatorius: (duomenys neskelbtini).

Pranešėja: Jo, jisai puolė mane daužyti ir vaikas puolė ginti ir jis spardė (neaiškiai sako)...žiauru... pabėgo.

BPC operatorius: Greitosios nereikia?

Pranešėja: Ne, ne, ne, ne….ne, nereikia, bet tiesiog mes žiauriai visi išsigandom ir ant mano tėčio rėkė. Ir mes norim, kad jį sulaikytų ir kad jis daugiau čia kojos nekeltų.

BPC operatorius: Nepilnamečių vaikų yra?

Pranešėja: Na tai mano vaikui (duomenys neskelbtini) metų.

BPC operatorius: (duomenys neskelbtini) metų, supratau. Kokia Jūsų pavardė?

Pranešėja: Mano yra V.-Z. N..

BPC operatorius: Gerai, supratau, siunčiam policiją, laukite.

Pranešėja: Gerai, ačiū Jums labai.

BPC operatorius: Viso...

Pranešėja: Ir jeigu galima sulaikykit.

BPC operatorius: Kaip sakot?

Pranešėja: Ir jį sulaikyti, kad jisai...

BPC operatorius: Būtinai pranešim, būtinai pranešim...Viso geriausio, laukite.

Pranešėja: Ačiū Jums labai, ačiū, sudie.

Apžiūrimas BPC skambučio įrašas (ID 92025485625, skambučio pradžia: 2022-06-19 00:37:46).mp3. Skambučio data 2022-06-19 skambučio pradžios laikas 00.37 val. Skambučio trukmė-2 minutės. Skambinama iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Pranešėja- moteris.

Pranešėja: Sveiki, čia skambina iš „Eurocash 1“ apsaugos tarnybos, norėjome tik pasitikslinti, ar Jus tikrai gavote iškvietimą (duomenys neskelbtini), namas.

BPC operatorius: O rajonas koks?

Pranešėja: (duomenys neskelbtini).

BPC operatorius: Pakartokit kaimą.

BPC operatorius: O gatvė?

BPC operatorius: Sekundėlė, tuoj pažiūrėsiu. O čia Jus informavot mus?

Pranešėja: Čia turėjo skambinti Jums ponia N.-atsakinga, nes mes...tai yra mūsų saugomas namas, ir jame buvo paspaustas pavojaus mygtukas, nes ten buvo smurtas šeimoje ir jinai sakė kaip ir kvietė policiją, bet jinai neįsitikinusi, kad viską gerai padarė, ar kažką užfiksavo, nes jinai šoko būsenoj buvo. Tiesiog norim pasitikslinti, jeigu ten nėra užfiksuota, tai tada užfiksuoti, kad policija atvažiuotų.

BPC operatorius: O kaip jos pavardė?

Pranešėja: N. V.-Z..

BPC operatorius: O tai ne (duomenys neskelbtini)čia bus?

Pranešėja: Kaip?

BPC operatorius: Ne (duomenys neskelbtini)?

Pranešėja: Gali būti, žinokit, bet...tikriausiai bus taip, nes galbūt adresas dabar pasikeitęs naujai. (duomenys neskelbtini).

BPC operatorius: Taip, (duomenys neskelbtini).

Pranešėja: Taip.

BPC operatorius: Jo, užfiksuota.

Pranešėja: Užfiksuota, a ne? Tai gerai tada. Tada tvarkoj.

BPC operatorius: Ačiū (t. 1, b. l. 116-119).

22. 2022 m. liepos 12 d. apžiūros protokole (duomenys sutampa su vaizdo įrašais) nurodyta, kad apžiūrimi body kameros 1722 vaizdo įrašai.

22.1. Vaizdo įrašo pavadinimas 2022_0619_010702_014. Viršutiniame kairiajame kampe matome užrašą: 2022_0619_010702_014, apatiniame kairiajame kampe užrašas PR_VLN_E9E578 2022/06/19 01:07:02. Vaizdo įrašo trukmė- 5 minutės 1 sekundė. Vaizdo įrašas yra spalvotas, garsas yra įrašomas. Vaizdo įraše užfiksuota, kad policijos pareigūnai sėdėdami tarnybiniame automobilyje bendrauja su pranešėja N. V. – Z.. N. V. – Z. pasakoja policijos pareigūnams, kad jos vyras ją provokuoja, kad įrašinėja jų pokalbius. Taip pat sako, kad jai pasisekė, kad namuose buvo jos tėvas. Pildomi procesiniai dokumentai. Ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota.

22.2. Vaizdo įrašo pavadinimas 2022_0619_011202_015. Viršutiniame kairiajame kampe matome užrašą: 2022_0619_011202_015, apatiniame kairiajame kampe užrašas PR_VLN_E9E578 2022/06/19 01:12:03. Vaizdo įrašo trukmė- 5 minutės. Vaizdo įrašas yra spalvotas, garsas yra įrašomas. Į pareigūnų klausimą, kur deklaruota N. V. – Z., ji atsako, kad deklaruota šiuo adresu ((duomenys neskelbtini)), taip pat ten deklaruotas sūnus, tėvas ir E. Z.. Taip pat N. V. – Z. pasako, kad prieš du metus buvo smurto atvejis, kuris vyko čia pat, lauke. N. V. – Z. pasakoja policijos pareigūnams apie prieš du metus patirtą fizinį smurtą, taip pat sako, kad prieš dvi dienas vyras buvo paleidęs į ją kėdę, bet ji spėjo pabėgti. N. V. – Z. pasakoja, kad viskas įvyko maždaug prieš 6 minutes iki jos skambučio. Anot N. V. – Z. viskas prasidėjo nuo žodinio konflikto, iš pradžių ji (vyras) jai "sakė", po to jis ją griebė, tada ji pradėjo šaukti „gelbėkit“ ir vaikas išlindo, pasakė: „ką tu čia darai?“, tada jis (vyras) pradėjo mušti jos vaiką, o ji pradėjo rėkti, nes nežinojo ką daryti. Kai ji pradėjo klykti, jis (vyras) išsigando, sustojo.

22.3. Vaizdo įrašo pavadinimas 2022_0619_011701_016. Viršutiniame kairiajame kampe matome užrašą: 2022_0619_011701_016, apatiniame kairiajame kampe užrašas PR_VLN_E9E578 2022/06/19 01:17:00. Vaizdo įrašo trukmė- 5 minutės. Vaizdo įrašas yra spalvotas, garsas yra įrašomas. Policijos pareigūnas patikslina, kad vyras tampė N. V. – Z. už plaukų, klausia ar sudavė smūgį? N. V. – Z. atsako, kad trenkė į galvą, į pakaušį, teigia, kad jai skauda. Pareigūnas perskaito parodymus, klausia, kuria ranka sugriebė už plaukų, N. V. – Z. sako, kad negali pasakyti. N. V. – Z. pasakoja, kad vyras ją tampė už plaukų, ji pradėjo rėkti "gelbėkit", tada 'išlindo" vaikas, ir vyras pradėjo mušti vaiką, viskas įvyko žaibiškai, o kai vyras pradėjo vaiką spardyti ir mušti kumščiais ji pradėjo klykti. Tada išgirdo tėtis, tėtis bandė ateiti, o vaiką jis pervertė ant grindų ir jį labai išsigando. tada vaikas jo koją atstūmė savo koja, vaikas gynėsi. tada vyras pradėjo sakyti bauginančius žodžius, kad „tu man dar paaiškinsi, tu čia dar man pabandyk“.

22.4. Vaizdo įrašo pavadinimas 2022_0619_012200_017. Viršutiniame kairiajame kampe matome užrašą: 2022_0619_012200_017, apatiniame kairiajame kampe užrašas PR_VLN_E9E578 2022/06/19 01:21:59. Vaizdo įrašo trukmė- 5 minutės. Vaizdo įrašas yra spalvotas, garsas yra įrašomas. N. V. – Z. pasakoja, kad jos tėtis buvo pirmame aukšte, žiūrėjo televizorių, jis pradėjo sakyti, kad iškvies policiją. Anot N. V. – Z., tėvas išgirdo jos rėkimus ir triukšmą. N. V. – Z. pasakoja, kad nuspaudė pavojaus mygtuką. N. V. – Z. teigia, kad po vaiko žodžių: „ką tu čia darai“, vyras puolė mušti vaiką. Vyras ją paleido, puolė mušti vaiką, nes vaikas „kažkaip“ nukrito ir vyras pradėjo spardyti jį. N. V. – Z. sako, kad ji puolė atitraukti vyrą nuo vaiko, kad jis jo nespardytų, spardė abiem kojom, daužė kumščiais, teigia, kad labai išsigando. Kai jos tėtis pradėjo rėkti, vyras išsigando, paėmė lagaminą ir išvažiavo.

22.5. Vaizdo įrašo pavadinimas 2022_0619_012659_018. Viršutiniame kairiajame kampe matome užrašą: 2022_0619_012659_018, apatiniame kairiajame kampe užrašas PR_VLN_E9E578 2022/06/19 01:26:59. Vaizdo įrašo trukmė- 5 minutės. Vaizdo įrašas yra spalvotas, garsas yra įrašomas. Vaizdo įraše užfiksuota, kad policijos pareigūnas perskaito apklausos protokolą. N. V. – Z. patikslina, kad E. Z. nėra jos sūnaus D. V. tėvas, o yra patėvis.

22.6. Vaizdo įrašo pavadinimas 2022_0619_013158_019. Viršutiniame kairiajame kampe matome užrašą: 2022_0619_013158_019, apatiniame kairiajame kampe užrašas PR_VLN_E9E578 2022/06/19 01:31:58. Vaizdo įrašo trukmė- 5 minutės. Vaizdo įrašas yra spalvotas, garsas yra įrašomas. Vaizdo įraše užfiksuota, kad pildomi procesiniai dokumentai. Ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota.

22.7. Vaizdo įrašo pavadinimas 2022_0619_013657_020. Viršutiniame kairiajame kampe matome užrašą: 2022_0619_013657_020, apatiniame kairiajame kampe užrašas PR_VLN_E9E578 2022/06/19 01:36:57. Vaizdo įrašo trukmė- 5 minutės. Vaizdo įrašas yra spalvotas, garsas yra įrašomas. Vaizdo įraše užfiksuota, kad pildomi procesiniai dokumentai. Ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota.

22.8. Vaizdo įrašo pavadinimas 2022_0619_014156_021. Viršutiniame kairiajame kampe matome užrašą: 2022_0619_014156_021, apatiniame kairiajame kampe užrašas PR_VLN_E9E578 2022/06/19 01:41:56. Vaizdo įrašo trukmė- 4 minutės 27 sekundės. Vaizdo įrašas yra spalvotas, garsas yra įrašomas. Vaizdo įraše užfiksuota, kad pildomi procesiniai dokumentai. Ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota (t. 1, b. l. 120-123).

23. 2022 m. rugsėjo 9 d. kitų objektų apžiūros protokolu (duomenys prijungti iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-22375-22) buvo apžiūrėta D. V. mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) (UAB „Tele2“) įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinė su CELL ir IMEI nuorodomis (bokštų registracija) nuo 2022 m. vasario 19 d. 23:37:53 iki 2022 m. rugpjūčio 18 d. 23:05:22 bei R. P. V. mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) (UAB „Tele2“) įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinė su CELL ir IMEI nuorodomis (bokštų registracija) nuo 2022 m. vasario 20 d. 10:37:16 iki 2022 m. rugpjūčio 18 d. 18:27:19. Išanalizavus D. V. mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) (UAB „Tele2“) įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinę su CELL ir IMEI nuorodomis (bokštų registracija) nuo 2022 m. vasario 19 d. 23:37:53 iki 2022 m. birželio 18 d. 14:34:31 nustatyta, kad minėtas abonentas dažniausiai buvo prisijungęs prie bazinės stoties, esančios Fabijoniškių g. 4, Vilnius, Vilniaus miesto sav. 2022 m. birželio 18 d. 15:00:04 minėtas abonentas buvo prisijungęs prie bazinės stoties, esančios Aukštadvario k., Vilniaus r. sav. 2022 m. birželio 18 d. 17:42:59, 17:57:58, 19:50:52 minėtas abonentas buvo prisijungęs prie bazinės stoties, esančios Galinės k., Vilniaus r. sav. 2022 m. birželio 18 d. 20:49:46 minėtas abonentas buvo prisijungęs prie bazinės stoties, esančios Fabijoniškių g. 4, Vilnius, Vilniaus miesto sav. 2022 m. birželio 18 d. nuo 23:19:02 iki 23:33:22 minėtas abonentas buvo prisijungęs prie bazinės stoties, esančios Galinės k., Vilniaus. sav. Įvykio dieną, o būtent: 2022 m. birželio 19 d. nuo 00:25:36 iki 07:26:13 minėtas abonentas buvo prisijungęs prie bazinės stoties, esančios Galinės k., Vilniaus r. sav. 2022 m. birželio 19 d. 00:26:04 užfiksuotas išeinantis pranešimas/skambutis pagalbos numeriu 112. Nuo 2022 m. birželio 19 d. 13:25:11 iki 2022 m. rugpjūčio 18 d. 23:05:22 minėtas abonentas dažniausiai buvo prisijungęs prie bazinių stočių, esančių Galinės k., Vilniaus r. sav. bei Aukštadvario k., Vilniaus r. sav.

24. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. rugsėjo 22 d. specialisto išvadoje Nr. G 3018/2022(01) nurodyta, kad remiantis E. V. apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, pateikia išvadą: 1. E. V. padarytos muštinės žaizdos kairės akies viršutiniame voke su kraujosruva, odos nubrozdinimai nosies nugarėlėje, bei kairiame skruoste, poodinės kraujosruvos kairėje blauzdoje nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2022 m. rugsėjo 20 d.). 2. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Po sužalojimų nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. 3. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti dviem trauminiais poveikiais.4. Sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu. 5. Sužalojimų lokalizacija bei pobūdis nenurodo kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis sužalojimų padarymo metu. 6. Sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu (t. 2, b. l. 76-77).

25. 2022 m. spalio 1 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas BPC skambučio įrašas (ID 92061361176, skambučio pradžia 2022 m. rugsėjo 20 d. 16 :58 :20).mp3 Įrašo trukmė 3 val. 08 min.

Įraše girdimas važiuojančių automobilių garsas.

(Šiuo metu visi operatoriai užimti nepadėkite ragelio ir sulaukite kol atsilieps operatorius)

Vyro balsas:/nesuprantami žodžiai/ eilinį kartą, atvažiavo kaip ir turbūt penktą kartą prie mūsų namų. Norėjau su juo pasišnekėti, ką jis čia veikia, bet matote jis mane užpuolė, akiniai sudaužyti, antakis yra prakirstas.

(Šiuo metu visi operatoriai užimti nepadėkite ragelio ir sulaukite kol atsilieps operatorius) Vyro balsas: Dabar kviečiu policiją, kad atvažiuotų ir galų gale užsiimtų juo. Taip. (signalas) antakio sumušimas prakirtimas, teko paskui panaudoti dujas, po jo užpuolimo.

112 operatoriaus balsas:112 klausau

Vyro balsas: Laba diena, norėčiau iškviesti policiją, čia yra kelyje Vilnius - Ukmergė šešioliktam kilometre prie Armėniškos virtuvės, turim tokią situaciją turim reiškiasi sesuo skiriasi su vyru sesuo turėjo smurtą artimojoje aplinkoje, ir jos vyrui yra teismo nutartimi neleisti artintis prie sesers prie vaiko, prie mano tėvo, ir jisai eilinį kartą terorizuoja. Dabar aš jį sutikau, norėjau pasikalbėti, jis man trenkė, smilkinį pramušė, prakirto iki kraujo, norėčiau policiją.

112 operatoriaus balsas: O kur jis šiuo metu yra?

Vyro balsas: Jisai va randasi prie pat mašinos

112 operatoriaus balsas: Vietoj ar ne?

Vyro balsas: Vietoj vietoj

112 operatoriaus balsas: Kur 16 kilometras sakėte?

Vyro balsas: Jo bet jisai bet, bet reiktų tokiu atveju važiuoti jau į Vilniaus pusę, čia yra...

112 operatoriaus balsas: Tai Jūs esate į Vilniaus pusę, važiuojant nuo Ukmergės?

Vyro balsas: Taip, bet jeigu važiuojant iš Vilniaus į Ukmergę, tai yra 15-16 kilometras, yra tokia Armėniška virtuvė. Kuri yra toje pusėje,

112 operatoriaus balsas: Priešingoje pusėje važiuojant į Vilniaus pusę?

Vyro balsas: Jo, taip teisingai ji /nesuprantami žodžiai/ pusėje į Vilniaus pusę

112 operatoriaus balsas: Tai tenai Jūs lauksite kelkraštyje kažkur prie tos virtuvės Armėniškos?

Vyro balsas: Jo tenais, tokia kišenė poilsio vieta

112 operatoriaus balsas: Supratau, prie kokio automobilio lauksite?

Vyro balsas: Aš laukiu prie Audi A2

112 operatoriaus balsas: Audi valstybinį galite pasakyti? A2 valstybinis...

Vyro balsas: (duomenys neskelbtini)

112 operatoriaus balsas: Raides pakartokite prašau

112 operatoriaus balsas: Tai ten tas pilietis Jums, atsiprašau sakėte kas yra Jums?

Vyro balsas: Jisai yra mano sesers vyras. Kuris. Sesers vyras jis yra taip.

112 operatoriaus balsas: Supratau, pavardė jo galite pasakyti?

Vyro balsas: jo pavardė E. Z.,

112 operatoriaus balsas: E....

Vyro balsas: Z.

112 operatoriaus balsas: Supratau Jūsų vardas pavardė

Vyro balsas: mano E. V.

112 operatoriaus balsas: V., medikai Jums reikalingi ponas?

Vyro balsas: Nu man prakirstas smilkinys, yra antakis prakirstas.

112 operatoriaus balsas: reikia gal

Vyro balsas: Jo reikia truputi

112 operatoriaus balsas: Gerai laukite.

Vyro balsas: Gerai ačiū (t. 2, b. l. 78-80).

26. 2022 m. gruodžio 20 d. apžiūros protokole (duomenys sutampa su vaizdo įrašais) nurodyta, kad apžiūrimas body kameros 8006 vaizdo įrašai. Vaizo įrašai ištirti teisiamojo posėdžio metu

26.1. Vaizdo įrašo pavadinimas 2022_0920_171635_006. Viršutiniame kairiajame kampe matome užrašą: 2022_0920_171635_006, apatiniame kairiajame kampe užrašas VLN_RPK_5F0058 2022/09/20 17:16:32. Vaizdo įrašo trukmė- 5 minutės 3 sekundės. Vaizdo įrašas yra spalvotas, garsas yra įrašomas. Vaizdo įraše užfiksuota, kad policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Įvykio vietoje matome jau atvykusius greitosios pagalbos medikus. Policijos pareigūnai eina link GMP automobilio, prie kurio stovi E. Z. ir E. V.. E. V. sako: "Ką nuplėšiau, ką nuplėšiau, aš net nepriėjau prie jo". E. V. policijos pareigūnams aiškina situaciją, paaiškina, kad jis (E. Z.) yra jo sesers vyras, su kuriuo ji skiriasi. Vaizdo įraše yra užfiksuota, kad E. V. yra sužalotas veidas, tai yra prie kairės akies yra kraujuojanti žaizda. E. V. aiškina policijos pareigūnams, kad E. Z. yra jo sesers vyras su kuriuo ji skiriasi, jam (E. Z.) yra teismo nutartis, pagal kurią E. Z. paskirta kardomoji priemonė-nesiartinti prie sesers dėl smurto artimoje aplinkoje. Kaip pasakoja E. V., jis (E. Z.) sumušė jo sesę, sumušė sesers vaiką, tai įvyko birželio 19 d., bet dabar jam yra paskirta nesiartinti prie jų namų. Į policijos pareigūno klausimą, kas nutiko šiandien, E. V. paaiškina, kad netoli yra jų namai, jisai (E. Z.) kiekvieną kartą lankosi, vakar buvo, užvakar buvo, šiandien atvažiavo. Važiuodamas iš miesto jis (E. V.) pamatė jį (E. Z.) stovintį. Važiuodamas pasiimti sesers pamatė jį (E. Z.) vėl čia stovintį, sustojo pasikalbėti su juo. Jisai (E. Z.) jam (E. V.) trenkė, jis (E. V.) užblokavo jo mašiną, kad jisai (E. Z.) nepabėgtų. Pasak E. V., jis bandė su juo (E. Z.) kalbėti, o jisai (E. Z.) trenkė jam su kumščiu. E. V. teigia, kad E. Z. buvo išlipęs iš automobilio, tačiau E. Z. teigia, kad buvo mašinoje. E. V. teigia, kad E. Z. jam spyrė, sudaužė akinius. E. V. pasakoja, kad E. Z. buvo išlipęs iš automobilio, jis (E. V.) norėjo su juo pasikalbėti, ką jis kiekvieną kartą čia veikia, nes jie jau gal penkis kartus rašė prokurorui, kad jį sutramdytų. E. V. sako, kad turėjo balionėlį, jis nusipirko balionėlį sau, sesei, jos sūnui. Ir jis (E. V.) turėjo gintis, nupurškė jį balionėliu. Į policijos pareigūnės prašymą paaiškinti, kaip viskas įvyko, ar jis (E. V.) sustojo ir iš karto "pradėjo gintis", E. V. paaiškina, kad E. Z. iš karto jam trenkė, iš karto spyrė, jis (E. V.) išlipo ir ėjo prie E. Z. kalbėtis. E. Z. teigia, kad E. V. atsitrenkė į jo automobilį, ką E. V. neigia. Pasak E. V., iš pradžių E. Z. rankos kumščiu trenkė jam į veidą, po to spyrė jam į koją, tada E. V. papurškė jam dujomis. Po to E. Z. pradėjo skambinti į policiją. Kas pirmas iškvietė policiją, E. V. nežino, nes E. Z. nuo jo pabėgo, bet E. V. taip pat skambino ir kvietė policiją. E. Z. paaiškina policijos pareigūnams, kad jis stovėjo čia su antstoliu D. K., kad jis gali paliudyti, jis (E. Z.) pašnekėjo su D. K., jis (E. Z.) įsėdo į mašiną, atvažiavo E. V. ir į jį trenkėsi. Jis (E. Z.) nesuprato, kas įvyko. E. V. atbėgo "į jį". Pasak E. Z., jis sėdėjo mašinoje, o atbėgęs E. V. jam sėdinčiam mašinoje pripurškė dujų. Po to E. Z. išlipo iš automobilio ir pradėjo bėgti autostrada. Jis (E. Z.) bėgdamas nuo E. V., skambino 112. Policijos pareigūnai klausia E. Z., ar E. V. jau buvo sužalotas, kai atvažiavo. E. Z. teigia, kad E. V. jau buvo sužalotas, kai atvažiavo, iš karto atlėkė iki jo (E. Z.), "atlėkė" prieš eismą. Policijos pareigūnai klausia E. Z., kur ant jo automobilio yra sugadinimai E. Z. atsako: "Aš nežinau, gal nelietė". E. Z. rodo automobilių nuotrauką. Policijos pareigūnai sako, kad iš nuotraukos nesimato, ar E. V. automobilis prisilietė prie E. Z. automobilio, ar ne.

26.2. Vaizdo įrašo pavadinimas 2022_0920_172136_007. Viršutiniame kairiajame kampe matome užrašą: 2022_0920_172136_007, apatiniame kairiajame kampe užrašas VLN_RPK_5F0058 2022/09/20 17:21:35. Vaizdo įrašo trukmė- 5 minutės. Vaizdo įrašas yra spalvotas, garsas yra įrašomas. Vaizdo įraše užfiksuota, kad E. Z. teigia, kad prie E. V. neprisilietė, rodo dešinės pusės kaklą, kur neva E. V. pripurškė jam balionėliu, teigia, kad bėgiojo nuo E. V. autostrada. E. Z. pasakoja, kad antstolis išvažiavo prieš dešimt sekundžių, jis įsėdo į mašiną, užkurti mašiną, tada link jo "atlėkė" E. V. automobilis, iš automobilio "išbėgo" vairuotojas ir su balionėliu pradėjo į jį purkšti, jis nesuprato, kas vyksta, iš karto pradėjo skambinti 112. Policijos pareigūnas paaiškina, kad duos E. Z. šaukimą atvykti į policijos įstaigą. E. Z. teigia, kad jis pirmas pradėjo kviesti policiją. Policijos pareigūnas klausia E. Z., ar tas žmogus (E. V.) jam trenkė, ar naudojo smurtą, E. Z. atsako, kad jisai (E. V.) nupurškė jį balionėliu, į akis nepataikė, nes jis (E. Z.) pasilenkė, o jis bėgiojo nuo jo. E. Z. teigia, kad E. V. automobilis atsitrenkė į jo automobilį, kad važiavo prieš eismą. Policijos pareigūnas paaiškina E. Z., kad atvyko ne dėl eismo įvykio, kad automobilių sugadinimų nesimato. E. Z. teigia, kad E. V. išlipęs iš automobilio iš karto pribėgo prie jo automobilio ir pradėjo purkšti dujomis, o jis pasilenkė, kartoja, kad buvo susitikęs su antstoliu D. K., o kur jis (E. V.) užsigavo, jis nežino. E. Z. rodo policijos pareigūnams vaizdo įrašą, pareigūnas klausia, ar vaizdo įraše yra užfiksuotas konfliktas, į ką E. Z. atsako, kad "koks konfliktas, aš iš karto išbėgau, nesimato, kaip matysis?" E. Z. rodo savo telefone, kaip sustojo E. V. automobilis, rodo vaizdo įrašą, kuriame kaip pats aiškina, matosi, kad stovi atstumu nuo E. V., kad E. V. po to pavažiavo atbulas, patraukė savo automobilį. E. Z. teigia, kad po to, kai išbėgo iš savo automobilio į automobilį taip ir negrįžo, teigia, kad E. V. vijosi jį autostrada. Policijos pareigūnas prieina prie E. V., kuris sėdi GMP automobilyje, klausia jo, ar jis turi vaizdo įrašą, kuriame būtų užfiksuotas konfliktas. E. V. atsako, kad nespėjo įsijungti telefono, nufilmuota jau po įvykio. GMP darbuotoja sako, kad neveš E. V. siūti žaizdos, nereikia. E. V. paaiškina policijos pareigūnams, kad kartu su sese gyvena nuo birželio mėnesio, tačiau E. Z. sesers namuose nuo birželio negyvena, kad jų nesieja jokie giminystės ryšiai.

26.3. Vaizdo įrašo pavadinimas 2022_0920_172635_008. Viršutiniame kairiajame kampe matome užrašą: 2022_0920_172635_008, apatiniame kairiajame kampe užrašas VLN_RPK_5F0058 2022/09/20 17:26:34. Vaizdo įrašo trukmė- 5 minutės. Vaizdo įrašas yra spalvotas, garsas yra įrašomas. Vaizdo įraše užfiksuota, kad E. V. pasako, kad rašys pareiškimą. Prie GM ir policijos pareigūnų prieina vaikinas, kuris prisistato E. V. sesers vaiku, kuris policijos pareigūnams rodo telefone nuotraukas, kur užfiksuota, kad E. Z. buvo atvažiavęs ir stovėjo šioje vietoje, kai jie važiavo namo, teigia, kad E. Z. laukė jų, nors jis negali artintis prie jų. Policijos pareigūnas fotografuoja įvykio vietą. E. Z. priėjęs prie policijos pareigūno sako: "sąmoningai atvažiavo ir mane užpuolė. Prieš eismą atvažiavo". vaizdo įraše užfiksuota, kad į įvykio vietą atvažiavo N. V.-Z.. E. Z. sako jai, kad "tavo brolis mane užpuolė". E. Z. teigia, kad stovėjo su antstoliu D. K., atbėgo E. V. ir pradėjo purkšti į jį dujomis, o jis bėgiojo autostrada.

26.4. Vaizdo įrašo pavadinimas 2022_0920_173134_009. Viršutiniame kairiajame kampe matome užrašą: 2022_0920_173134_009, apatiniame kairiajame kampe užrašas VLN_RPK_5F0058 2022/09/20 17:31:33. Vaizdo įrašo trukmė- 5 minutės. Vaizdo įrašas yra spalvotas, garsas yra įrašomas. Vaizdo įraše užfiksuota, kad E. Z. ginčijasi su N. V.-Z., kas pirmas iškvietė policiją, teigia, kad jos brolis įvažiavo į jo mašiną, jį užpuolė. Policijos pareigūnas siūlo E. V. važiuoti į policijos komisariatą. E. Z. teigia, kad tris kartus buvo nutrauktas pokalbis, nes jis (E. V.) jį gaudė. Policijos pareigūnai pildo procesinius dokumentus.

26.5. Vaizdo įrašo pavadinimas 2022_0920_173633_010. Viršutiniame kairiajame kampe matome užrašą: 2022_0920_173633_010, apatiniame kairiajame kampe užrašas VLN_RPK_5F0058 2022/09/20 17:36:32. Vaizdo įrašo trukmė- 5 minutės. Vaizdo įrašas yra spalvotas, garsas yra įrašomas. Vaizdo įraše yra užfiksuota, kad policijos pareigūnai pildo procesinius dokumentus. E. Z. kartoja, kad E. V. į jį įvažiavo, kad truko 10 sekundžių, antstolis išvažiavo, po to iš karto link jo atvažiavo E. V. automobilis. Policijos pareigūnai klausia šalia aikštelės esančios kavinės darbuotojos, ar aikštelė filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis. Darbuotoja atsako, kad vaizdo stebėjimo kamerų nėra.

26.6. Vaizdo įrašo pavadinimas 2022_0920_174132_011. Viršutiniame kairiajame kampe matome užrašą: 2022_0920_174132_011, apatiniame kairiajame kampe užrašas VLN_RPK_5F0058 2022/09/20 17:41:31. Vaizdo įrašo trukmė- 4 minutės 5 sekundė. Vaizdo įrašas yra spalvotas, garsas yra įrašomas. Vaizdo įraše užfiksuota, kad policijos pareigūnai pildo procesinius dokumentus. E. Z. teigia, kad E. V. įvažiavo į jo automobilį. E. Z. įteikiamas šaukimas atvykti į policijos įstaigą (t. 4, b. l. 39-43).

27. 2022 m. gruodžio 27 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas BPC garso įrašas 2022_09_20_16-52-58_37067297521.mp3.

Skambučio data 2022 m. rugsėjo 20 d., skambučio pradžios laikas 16:52:58 val. Skambučio trukmė-1 minutė 1 sekundė. Skambinama iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini) priklauso įtariamajam E. Z..

Girdimas sujungimo signalas, vyriškas balsas sako: "A, ką tu čia darai nesąmones. Nesveikas koks?"

BPC operatorius: Vienas, vienas, du,

Pranešėjas: Laba diena, žiūrėkit, mane užpuolė.

BPC operatorius: Kas Jus užpuolė?

Pranešėjas: Užpuolė..ir į mašiną atsitrenkė dar, nulis dvidešimt, ir nupurškė balionėliu mane.

BPC operatorius: Tai kas čia tokie?

Pranešėjas: E. V.. Atvažiavo, atsitrenkė, nors ką tik su antstoliu buvom susitikę autostradoj, Vilniuje.

BPC operatorius: Tai kur Jūs esate?

Pranešėjas: Kaip?

BPC operatorius: Kur Jūs esate?

Pranešėjas: Vilnius-Panevėžys autostrada. Į mašiną mano atsitrenkė, įsivaizduojat?

BPC operatorius: Jus nenukentėjot?

Pranešėjas: Nu... purškė balionėliu, kaip nenukentėjau? Mašina, į lauką ištraukė mane.

BPC operatorius: O jis vietoj?

Pranešėjas: Vietoj. Va bėgu, ištraukė, kaip trenkė mašina, aš stovėjau, buvau su antstoliu susitikęs, su D. K., va čia autostradoj.

BPC operatorius: O kur Jūs esate tiksliau?

Pranešėjas: Aš ir esu dabar čia va, jisai dabar bando pabėgti.

BPC operatorius: Aš nežinau kur va čia va yra.

Pranešėjas: Vilnius-Panevėžys autostrada, penkioliktas kilometras.

BPC operatorius: Penkioliktas kilometras, taip?

Pranešėjas: Taip.

BPC operatorius: Link Panevėžio?

BPC operatorius: Su kokiu automobiliu esat?

Pranešėjas: Aš esu su "Infiniti", (duomenys neskelbtini) o jo mašina yra...aš nufotkinsiu tuoj, palaukit.

Apžiūrimas BPC garso įrašas2022_09_20_16-55-56_37067297521.mp3.

Skambučio data 2022-09-20, skambučio pradžios laikas 16:55:56 val. Skambučio trukmė - 4 minutės 26 sekundės. Skambinama iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini) priklauso įtariamajam E. Z..

Pranešėjas: Žiūrėkit, jis mane puola, aš turiu bėgti, jis mane nupurškė vėl balionėliu.

BPC operatorius: Ponas, kokiam mieste čia viskas vyksta?

Pranešėjas: Vilnius vyksta. Vilnius-Panevėžys autostradoj. Čia prie armenų užeigos,

BPC operatorius: Kokia gatvė?

Pranešėjas: Autostradoj Vilnius-Panevėžys, A2 autostrada.

BPC operatorius: Vilnius-Panevėžys.

Pranešėjas: Taip. Pamatė jis mane, kad aš stoviu prie armenų užeigos, atvažiavo, į mašiną atsitrenkė, puolė mušti ir balionėliu purkštinėti. O mes ką tik su D. K....

BPC operatorius: Sakykit, Riešės viensėdį pravažiavot? Nes matau kažkur tarp maždaug ten ir esat, ne?

Pranešėjas: Taip, aš va čia va Riešės viensėdy viskas ir vyksta.

BPC operatorius: Tai sakykit, viskas įvyko kelyje, taip? Sustojot?

Pranešėjas: Aš ne sustojau, aš stovėjau, va čia, mašinos stovėjimo aikštelėje.

BPC operatorius: Stovėjimo aikštelėje stovėjot.

Pranešėjas: Taip. Ir jis privažiavo, aš sėdėjau mašinoj, privažiavo ir su mašina atsitrenkė į mano mašiną, iššoko, mane puolė iš mašinos traukti ir mušti mane. Mušė ir purškė su balionėliu. Aš nuo jo čia bėgiojau aplinkui.

BPC operatorius: Dabar Jus kur, ponas?

Pranešėjas: Aš čia ir esu. Aš į mašiną negaliu ateit, jis mane purkštinėja balionėliu.

BPC operatorius: Koks jo automobili, galit pasakyti?

Pranešėjas: "Audi A2", (duomenys neskelbtini).

BPC operatorius: Valstybiniai.

Pranešėjas: (duomenys neskelbtini).

BPC operatorius: Taip.

Pranešėjas: Stovi ir dabar. (duomenys neskelbtini).

BPC operatorius: Raidės?

Pranešėjas: Tuoj pasakysiu. (duomenys neskelbtini).

BPC operatorius: Ponas, jungiu su policija, nedėkite ragelio.

Pranešėjas: Gerai, gerai, laukiu.

BPC operatorius: Nepažįstamas tas pilietis Jums?

Pranešėjas: Pažįstamas, švogeris, nu švogeris atvažiavo. Švogeris puolė.

BPC operatorius: Ai, švogeris.

Pranešėjas: Taip, švogeris. Jo vardas V., jis mane užpuolė.

BPC operatorius: Nedėkit ragelio.

Pranešėjas: Gerai.

Jungia su policijos pareigūnais.

BPC operatorius: Ačiū kad palaukėte, ponas. Mes viską perduosim policijai, žinokit.

Pranešėjas: Tai aš laukiu, nuo mašinos, žinokit, kokių 50, 70 metrų pasitraukęs, nes mane balionėliu nupurškinėja.

BPC operatorius: Supratau, nesiartinkite prie jo, policija privažiuos, kadangi čia Jūsų švogeris, giminaitis, žinot kas tai.

Pranešėjas: Aš pamatysiu, kadangi čia mano mašina, mes ką tik su D. K. buvome susitikę va čia va su reikalais. Su antstoliu.

BPC operatorius: Supratau ponas, o kurioje vietoj ta aikštelė yra?

Pranešėjas: Aikštelė va čia kitoj kelio pusėj važiuojant į Vilnių. Nuo "Transekspedicijos" kilometras. Šimtas dvidešimtas, šimtas dvidešimt pirmas kilometras stulpelis, atstumas. Čia į aikštelę įvažiavimas yra. Armėnų užeiga. Mes čia susitikom reikalus tvarkyti su antstoliu ir ką tik antstolis išvažiavo.

BPC operatorius: Tai prie tos užeigos paliktas automobilis?

Pranešėjas: Taip, armėniškos, taip, va čia va ir stoviu.

BPC operatorius: Vadinasi "Armėniška užeiga", taip?

Pranešėjas: Kebabinė vadinasi ar kaip, armėniška.

BPC operatorius: "Armėniška kebabinė".

Pranešėjas: Kebabai, ar kaip ten. Ir ką tik D. išvažiavo, suprantat, aš atsisėdau į mašiną važiuot, į mane kai lėkė skersai kelio, nesupratau, nes jis prieš eismą čia važiavo, ir stovi jo mašina, aš nufotkinau. Ir užpuolė mane, iš karto purkšti man į veidą ir purkštinėti balionėliu, nesveikas. Muštis puolė.

BPC operatorius: Bet jisai dabar dar aikštelėje stovi, nepabėgo jisai?

Pranešėjas: Nepabėgo. Aš jam sakiau, aš jam iš karto prie jo, dabar stovi, aišku nepabėgo.

BPC operatorius: Jūsų vardas, pavardė? Greitosios nereikia Jums?

Pranešėjas: Ne, ne, ne, nereikia, ant akių nepapuolė.

BPC operatorius: Supratau ponas. Jūsų vadas ir pavardė?

Pranešėjas: E. Z..

BPC operatorius: E.. O jo?

Pranešėjas: O jo E. V..

BPC operatorius: Irgi E., taip?

Pranešėjas: Taip, taip, du švogeriai, du E.. Bet nesveikas žmogus, invalidas, prieš tai dar važiavo jis mane čia matė, kad aš laukiu antstolio, tai faką dar rodė, nu galvoju tegu rodo, koks skirtumas.

BPC operatorius: Supratau, gerai ponas, laukit policijos.

Pranešėjas: Laukiu.

Apžiūrimas BPC garso įrašas2022_09_20_21-27-00_37067297521.mp3.

Skambučio data 2022-09-20, skambučio pradžios laikas 21:27:00 val. Skambučio trukmė-1 minutė 12 sekundžių. Skambinama iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini) priklauso įtariamajam E. Z..

Pranešėjas: Labas vakaras.

BPC operatorius: Labas vakaras.

Pranešėjas: Žiūrėkit, tokiu klausimu skambinu. Šiandien čia mane užpuolė septyniolikta valandą, čia policija buvo, greitoji, gal galit pasakyti psichiatro, psichologo kokių ten turit nemokamų konsultacijų, tokią baimę įvarė, kad reikia su kažkuo tai pasišnekėt.

BPC operatorius: Turime psichologinės linijos numerį, 116-123.

Pranešėjas: Palaukite...

BPC operatorius: Užsirašykit.

Pranešėjas: Į tokią situaciją papuoliau, kad autostrados aikštelėje, lygioj vietoj užpuolė, žiūriu, kad su nervais nesusitvarkau. Koks sakykit?

BPC operatorius: Vienas, vienas šeši.

BPC operatorius: Vienas, du, tris.

Pranešėjas: Du, tris.

Pranešėjas: Ir kaip čia vadinasi? Psichologinė?

BPC operatorius: Linija.

Pranešėjas: Psichologinė linija. Aš kviečiau jau, E. Z.. Aišku, supratau tada. psichologinė linija, vienas, vienas...ir kodo jokio nėra?

BPC operatorius: Tiesiog rinkit iš karto, šimtas šešiolika, vienas, du, tris.

Pranešėjas: Supratau, ačiū labai Jums.

BPC operatorius: Prašau, prašau (t. 4, b. l. 45-49).

28. Išreikalautos į baudžiamąją bylą ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-22375-22 medžiagos (ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal E. Z. pareiškimą) duomenimis nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad N. V. – Z. 2022 m. birželio 19 d. apie 00.30 val., name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), veikdama kartu su D. V., panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sutuoktinį E. Z., tai yra, D. V. vieną kumščiu sudavus E. Z. į veidą, ji tyčia suėmė abejomis rankomis už E. Z. marškinėlių apykaklės ir pradėjo tempti į save, taip marškinėlių apykaklės priekine dalimi jį smaugdama bei rankomis apdraskė jo kaklą, po ko D. V. vieną kartą spyrė jam į pilvą, tokiais bendrais veiksmais su D. V. sukėlė nukentėjusiajam E. V. fizinį skausmą. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas vadovaujantis LR BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nenustačius, kad būtų padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nutarime konstatuota, kad nagrinėjamu atveju nėra gauta jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog N. V. – Z. tyčia smurtavo prieš E. Z. ir kad nukentėjusysis patyrė kokius nors sužalojimus ar fizinį skausmą būtent dėl tyčinių smurtinių N. V. -Z. ar D. V. veiksmų (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-22375-22 medžiaga, 2 t., b. l. 9-19).

29. Išreikalautos į baudžiamąja bylą ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00479-22 medžiagos (ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal E. Z. pareiškimą) duomenimis nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad 2022 m. rugsėjo 20 d., apie 16.55 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, kelyje Nr. A2, ties Riešės vs., Sudervės sen. Vilniaus raj., jam atsisėdus į automobilį „Infiniti“ FX30 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo aikštelėje, priešprieša atvažiavo ir atsitrenkė automobilis „Audi“ A2 (duomenys neskelbtini) iš kurio išlipo vyras, kaip vėliau paaiškėjo, jo svainis E. V., gyv. (duomenys neskelbtini), kuris pribėgo prie automobilio, atidarė vairuotojo dureles ir apipurškė jį pipirinėmis – ašarinėmis dujomis į galvos, pakaušio sritį ir jam dengiantis pataikė į dešinės rankos plaštaką, dėl ko jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės 2023 m. balandžio 12 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nustatyta LR BK 28 straipsnio 2 dalyje baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė. Nutarime konstatuota, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad pirminiai agresyvūs, smurtiniai nukentėjusiojo E. Z. veiksmai akivaizdžiai kėlė realią grėsmę įtariamojo E. V. sveikatai. Šiomis aplinkybėmis įtariamojo veiksmai (dujų papurškimas) ir jais padaryta žala (skausmo sukėlimas) nelaikytini būtinosios ginties ribų peržengimu. Baudžiamoji atsakomybė šiuo atveju negalima, nes nustatyta LR BK 28 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti sąlyga (ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00479-22 medžiaga, 127-132).

30. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis į bylą pateikė 2024 m. rugpjūčio 7 d. Asociacijos moterų informacijos centras pažymą Nr. 62-B/48 „Dėl specializuotos kompleksinės pagalbos centro suteiktos pagalbos“, kurioje, be kita ko, nurodyta, kad 2022 m. birželio 19 d. centras gavo Vilniaus apskrities VPK Vilniaus raj. PK pranešimą apie tai, kad 2022 m. birželio 19 d. E. Z. patyrė fizinį smurtą iš savo žmonos ir žmonos įsūnio. Laikotarpyje nuo 2022 m. birželio 19 d. iki 2022 m. lapkričio 07 d. E. Z. buvo suteiktos 3 konsultanto ir 3 psichologo konsultacijos (t.7, b. l. 92).

Dėl veikų kvalifikavimo ir motyvų

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo (nukentėjusieji D. V., N. V. – Z.).

31. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjcwLTYyOC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-270-628/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-270-628/2020">2K-270-628/2020</a>).

32. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika yra tyčinis nusikaltimas, pasireiškiantis poveikiu į žmogaus kūną, t. y. objektyviais veiksmais – mušimu ar kitokiu smurtavimu, kuomet sukeliamas žmogui (nagrinėjamu atveju – artimam giminaičiui) fizinis skausmas, arba nežymiai jis sužalojamas ar trumpam susargdinamas. Šia nusikalstama veika gali būti kėsinamasi į du objektus – kūno neliečiamumą ir sveikatą, sukeliant alternatyvius padarinius – fizinį skausmą, nežymų sužalojimą, trumpalaikį susargdinimą, todėl, norint asmenį apkaltinti padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikaltimą, būtina nustatyti, kuriuos iš baudžiamajame įstatyme išvardytų alternatyvių padarinių kaltininkas sukėlė savo nusikalstamais veiksmais. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia – darydamas veiką asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyti padariniai, ir jų nori arba nors jų ir nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti.

33. Kaltinamasis tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl smurtinių veiksmų nukentėjusiųjų sutuoktinės N. V. – Z. ir D. V. (sutuoktinės įsūnio) atžvilgiu neigė. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad jis nesmurtavo prieš savo sutuoktinę N. V. Z. ir nesukėlė jai fizinio skausmo, nemušė sutuoktinės įsūnio D. V.. Kaltinamasis nurodė, kad name gyveno tik dviese, sutuoktinės įsūnis D. gyveno kartu su sutuoktinės tėvu P. V. bute, tačiau tą vakarą jie buvo name. 2022 m. birželio 19 d. 00 val. 30 min. jis grįžęs namo pajuto smarvę, lipo laiptais, žmonos paklausė „Kas dvokia?“, ji nei iš šio, nei iš to suspiegė. Jis eidamas, gert labai norėjo, rankas plaut ėjo, turėjo rankose mobilų ir portfelį, darbo kambario duris atidarė, žmona buvo jam už nugaros, jis pajuto smūgį, galvojo gal su durimis atsitrenkė. Žmona buvo jam už nugaros, ji kaltinamąjį paėmė už marškinių ir pradėjo versti. Jis pamatė D.. Žmona jį verčia, o D. jam į pilvą spiria. D. jį užpuolė ir sumušė. Savisaugos instinktas, jis (kaltinamasis) laiptais į apačią, uošvį ateinantį pamatė, galvojo, iš kur jis čia, nes jie dviese su žmona tik gyvena. Uošvis, kaltinamasis nematė, gal peilį turėjo. Kaltinamasis įsispyrė į batus. Jis išvažiavo atbuliniu automobiliu ir pro vartus, jie gaudė automobilio priekį. Atsipeikėjo tik Molėtų plente. Telefonas buvo išsikrovęs. Ryte nuvažiavo į Ukmergę, pas tyrėją Z. Černyšovą, ji sakė važiuoti į Vilnių, nes viskas vyko Vilniuje. K. skambino, jis sakė važiuoti į Vilnių pareiškimo rašyti. N. Z. ant laiptų buvo aukščiau už jį, todėl jis negalėjo jai suduoti į pakaušį. Pareigūnai nerado jos išrautų plaukų. Jam N. sudraskė kaklą. Jų planas buvo nužudyti kaltinamąjį. D. jį užpuolė ir sumušė. Kaltinamasis sveria 95 kg., o D. buvo 16 metų „kaip nendrė“, jei kaltinamasis būtų jį sumušęs ir jam sukėlęs fizinį skausmą, jis būtų „daržovė“ likęs, būtų žymės ant veido, o žymių nebuvo. Jei būtų suspardytas, pareigūnai iškviestų greitąją pagalbą. D. nepatyrė jokių sužalojimų, kuriais kaltinamasis kaltinamas. Kai jį išleido iš areštinės, buvo praėję 3 paros, todėl kaltinamojo lūpos sužalojimo, kaklo sužalojimo nesimatė.

34. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė, kad 2022 m. birželio 19 d. 00 val. 30 min. grįžo namo, būdamas ant antros laiptų pakopos sutiko žmoną. Jos paklausė: „kas čia taip dvokia?“, ji nieko neatsakė, jis toliau ėjo į darbo kambarį, kuris yra antrame aukšte. Darbo kambario durys buvo šiek tiek praviros, kadangi rankos buvo užimtos, koja pastūmė duris, kad jas atidaryti. Kai stūmė koja duris, pajuto smūgį į veidą, į kairę pusę. Pradėjo griūti, griūdamas pamatė, kad už nugaros stovi žmona. Tada žmona paėmė jį abiem rankomis iš už nugaros už marškinėlių ir temdama marškinėlius pradėjo jį smaugti ir versti ant žemės. Tada pamatė, kad šalia darbo kambario stovi D. V., nes vaikų kambarys šalia darbo kambario (šis kambarys būna laisvas, nes D. V. su jais negyvena). Tada suprato, kad smūgį į veidą jam sudavė D. V., nes kai krito po smūgio spėjo pamatyti, kad žmona buvo už nugaros, o smūgį gavo iš šono. Tuo metu, kai žmona tampė jį už marškinėlių, D. V. dar spyrė vieną kartą į pilvą. Žmona dar du – tris kartus timptelėjo, ir jis ištrūko. Kai ištrūko, kilo mintis bėgti, ir pradėjo bėgti laiptais žemyn. Žmona rėkė „gaudykit“. Pirmame aukšte pamatė ateinantį uošvį R. P. V., kuris su jais negyvena, todėl nustebo, ką jis daro naktį jų namuose. Uošvis vienoje rankoje laikė lazdelę, kitoje laikė virtuvinį peilį, kurioje rankoje laikė virtuvinį peilį, neatsimena, nes buvo šoke. Uošvis laikydamas peilį ėjo link laiptų, suprato, kad jis eina link jo, peilio geležtė buvo nukreipta į jį. Sušuko jam :“Ką darai“, uošvis stabtelėjo, surėkė: „užmušiu“, jis (kaltinamasis) prabėgo pro jį ir įsėdo į mašiną. Sėdėdamas mašinoje pamatė, kad prie mašinos pribėgo žmona ir atrodo D. V., suprato, kad žmona su D. V. jį vijosi. Girdėjo žmonos žodžius: „laikykite“. Išvažiavo iš namo teritorijos, buvo šoke, suprato, kas įvyko tik tuo metu, kai buvo Molėtų plente, kodėl važiavo Molėtų plentu nesuprato. Savo kaltės nepripažįsta, nedarė kaltinamajame akte nurodytų veiksmų. Jis buvo netikėtai užpultas.

35. Taigi iš esmės teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis davė panašius parodymus, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, kad jis buvo nukentėjusiųjų N. V. – Z. ir D. V. užpultas ir kaltinamajam buvo padaryti sužalojimai, o kaltinamasis jokių nusikalstamų smurtinių veiksmų nukentėjusiųjų atžvilgiu neatliko. Kaltinamojo versiją dėl įvykio aplinkybių teismas vertina kritiškai ir mano, kad tai yra pasirinkta kaltinamojo gynybos versija. Kaltinamojo ir nukentėjusiosios N. V. – Z. duoti parodymai dėl konflikto pradžios ir vietos sutampa, jie abu teigia, kad žodinis konfliktas prasidėjo name adresu (duomenys neskelbtini), kaltinamajam grįžus namo ir pasakius „kas čia taip dvokia“. Dėl tolimesnės įvykių eigos bei vietos kaltinamojo ir nukentėjusiųjų parodymai skiriasi: kaltinamojo teigimu, jis jokių smurtinių veiksmų nukentėjusiųjų atžvilgiu neatliko, o būtent jam D. V. namo antrame aukšte sudavė smūgį į veidą, į kairę pusę, ir prakirto lūpą, kaltinamasis pradėjo griūti, o N. V. – Z. buvo už nugaros, tempdama jo marškinius pradėjo jį smaugti ir versti ant žemės, tuo metu D. V. spyrė vieną kartą jam į pilvą. Nukentėjusieji, duodami nuoseklius parodymus, nurodo kitas įvykio aplinkybes, o būtent, kad kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusiuosius namo antrame aukšte, atlikdamas kaltinime nurodytus nusikalstamus veiksmus, sukeldamas sutuoktinei N. V. Z. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydamas D. V. sveikatą.

36. Vertinant kalinamojo versiją, pažymėtina, kad į baudžiamąją bylą išreikalautos ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-22375-22 medžiagos (ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal E. Z. pareiškimą) duomenimis nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad N. V. – Z. 2022 m. birželio 19 d. apie 00.30 val., name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), veikdama kartu su D. V., panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sutuoktinį E. Z., tai yra, D. V. vieną kartą kumščiu sudavus E. Z. į veidą, ji tyčia suėmė abejomis rankomis už E. Z. marškinėlių apykaklės ir pradėjo tempti į save, taip marškinėlių apykaklės priekine dalimi jį smaugdama bei rankomis apdraskė jo kaklą, po ko D. V. vieną kartą spyrė jam į pilvą, tokiais bendrais veiksmais su D. V. sukėlė nukentėjusiajam E. V. fizinį skausmą. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės 2022 m. lapkričio 28 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas vadovaujantis LR BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nenustačius, kad būtų padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nutarimas yra įsiteisėjęs.

37. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad prieš kaltinamąjį E. Z. tyčia smurtavo jo sutuoktinė N. V. – Z. ir kad E. Z. patyrė kokius nors sužalojimus ar fizinį skausmą dėl tyčinių smurtinių N. V. – Z. ar D. V. veiksmų. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamasis E. Z. visiškai neprisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas nukentėjusiųjų atžvilgiu, todėl kaltinamojo iškelta versija, kad būtent jis yra nukentėjęs nuo smurto asmuo, būtinosios ginties kontekste (dėl BK 28straipsnio taikymo), nevertintina.

38. Kaltinamojo parodymai yra paneigti teismo posėdžio metu ištirtais ir įvertintais įrodymais, kurie sutampa esminėse detalėse ir kartu sudaro nuoseklią įrodymų grandinę. Pirmiausia, tai nukentėjusiųjų N. V. – Z. duoti parodymai teisme ir D. V. duoti parodymai pas ikiteisminio tyrimo teisėją apie smurtavimo aplinkybes, kurias nukentėjusieji nuosekliai ir pakankamai išsamiai nurodė. Nukentėjusioji N. V. – Z. teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad bėgo laiptais į antrą aukštą, kaltinamasis ją pasivijo, pagriebė už kairės rankos riešo, stipriai suspaudė, sukeldamas skausmą, ji bandė ištrūkti, lipti į viršų, tada lipant laiptais jis pagriebė ją už marškinėlių, sulaikė, užlipus į viršų, laiptų aikštelėje su kumščiu trenkė jai į pakaušį, pradėjo tempti už plaukų, tokiu būdu taip pat sukėlė skausmą, tuo metu ji pradėjo šaukti „gelbėkit“, sūnus D. V., kuris tuo metu buvo savo kambaryje, antrame aukšte, tai išgirdęs atidarė duris, pamatė, kad E. Z. ją laiko už plaukų ir pasakė E. Z. „ką tu čia darai“, tada E. Z. ją paleido ir puolė mušti vaiką su kumščiais, daužyti į galvą, daužė tol, kol vaikas nenukrito, visa tai vyko ties laiptais, tada pasilenkęs, kai vaikas buvo nukritęs, toliau su kumščiais daužė vaiką į galvą, mano, kad vaikas nukritęs net buvo praradęs sąmonę, vaikas, atgavęs sąmonę, pradėjo šliaužti link marmurinės – bronzinės konsolės, tuomet E. Z. vaiką pradėjo spardyti kojomis, vaikas gindamasis atkišdavo alkūnę arba pėdą, taip atmušdavo spyrius. Tokią įvykio seką parodė ir nukentėjusysis D. V., kuris apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad buvo savo kambary ir išgirdo, kaip mama garsiai sako „gelbėkit“, atidarinėjo duris savo kambario ir sakė jam „ką tu čia darai“, jo patėvis trenkė jam į galvą ne vieną kartą, juto skausmą, atsirado ant žemės, pasilenkęs dar smūgiavo į galvą ir jis pradėjo šliaužti link lango, šliaužiant E. Z. jį spardė, stengėsi apsiginti. Smūgių į galvą, kol jis parkrito, negali pasakyti kiek buvo. Bet tikrai trys ir daugiau smūgių buvo suduota į galvą. Kai nukrito ant grindų, patėvis buvo pasilenkęs ir dar jam trenkė, pradėjo šliaužti link lango, tuo metu jis jį spardė. Kiek spyrė, negali pasakyti. Į kairę kūno pusę spardė. Bandė spirti į šoną, koją. Smūgius atrėmė su ranka ir su kojos pėda. Mėlynių nebuvo, bet buvo įbrėžimai. Negali tiksliai pasakyti, kur buvo įbrėžimai. Lyg ir ant kairės rankos alkūnės ir žemiau kelio kairės kojos. Pajuto skausmą smūgių metu. Po incidento apie mėnesį skaudėjo galvą prie smilkinio. Dėl įbrėžimų juto nedidelį skausmą. Po įvykio mamai skaudėjo galvos gale, prie kaklo ir dar rankos riešą. Nes už riešo buvo paėmęs. Negali prisiminti, kurios rankos riešo (t. 1, b. l. 85-89). Nors nukentėjusysis D. V. nematė, kaip kaltinamasis sudavė smūgį nukentėjusiajai N. V. – Z., tačiau esminės jo parodymų detalės sutampa su nukentėjusios nurodytomis aplinkybėmis – nukentėjusysis nurodė girdėjęs kaip mama šaukia „gelbėkit“, o atidarius duris ir paklausus ką daro kaltinamasis, pats gavo smūgius iš kaltinamojo.

39. Tokias pačias įvykio aplinkybes nukentėjusioji N. V. – Z. paaiškino ir į įvykio vietą atvykusiam pareigūnui liudytojui Justinui Smalsčiu, kuris teismo posėdžio metu, nors ir neprisiminė įvykio aplinkybių, tačiau patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2022 m. birželio 19 d. apie 00.30 val. buvo gautas pranešimas apie galimą smurtą artimoje aplinkoje, atvykus adresu (duomenys neskelbtini), juos pasitiko pranešėja N. V. – Z., kuri paaiškino, kad name antrame aukšte kilo žodinis konfliktas tarp jos ir vyro E. Z., pasak pranešėjos, vyras griebė ją už plaukų (kuria ranka ji nenurodė) ir pradėjo tempti po antro aukšto koridorių, ji išsigando ir pradėjo šauktis pagalbos, į jos pagalbos šauksmą atbėgo jos (duomenys neskelbtini) metų sūnus D. V., kuris puolė ją ginti, sūnus D. V. pradėjo rėkti ant E. Z., paklausė „ką tu čia darai“, tada, pasak N. V. – Z., jos vyras paleido ją, bet pargriovė D. V. ir pradėjo spardyti abejomis kojomis. N. V. – Z. atrodė susijaudinusi, išsigandusi, pasakė, kad vyras išrovė jai plaukų kuokštą. Paprašius jos parodyti išrautų plaukų kuokštą, ji bandė ieškoti, tačiau pasakė, kad nerado, todėl pateikti negali. Kitokių akivaizdžių sužalojimų, tokių kaip mėlynė, nubrozdinimai, patinimas, ant N. V. – Z. nesimatė. Jos sūnus D. V. parodė sužalojimus ant alkūnės ir kojos, sužalojimus nufotografavo. Ant D. V. alkūnės buvo nubrozdinimas, o ant kojos blauzdos, kiek pamena, mėlynė (t.1, b. l. 95-98). Pažymėtina, kad nors liudytojo Justino Smalsčio parodymai laikytini išvestiniais, netiesioginiais įrodymais, nes jis įvykio tiesiogiai nematė, tačiau jo parodymais teismas neturi pagrindo abejoti, kadangi teismas nenustatė, jog liudytojas turėtų pagrindą apkalbėti kaltinamąjį, juos patvirtina kiti bylos įrodymai, o būtent vaizdo įrašas pavadinimas 2022_0619_011701_016, kuriame matosi, kad policijos pareigūnas, policijos automobilyje, po įvykio apklausdamas N. V. – Z. apie įvykį, patikslina, kad vyras tampė N. V. – Z. už plaukų, klausia ar sudavė smūgį? N. V. – Z. atsako, kad trenkė į galvą, į pakaušį, teigia, kad jai skauda. Pareigūnas perskaito parodymus, klausia, kuria ranka sugriebė už plaukų, N. V. – Z. sako, kad negali pasakyti. N. V. – Z. pasakoja, kad vyras ją tampė už plaukų, ji pradėjo rėkti "gelbėkit", tada 'išlindo" vaikas, ir vyras pradėjo mušti vaiką, viskas įvyko žaibiškai, o kai vyras pradėjo vaiką spardyti ir mušti kumščiais ji pradėjo klykti. Tada išgirdo tėtis, tėtis bandė ateiti, o vaiką jis parvertė ant grindų ir ji labai išsigando. tada vaikas jo koją atstūmė savo koja, vaikas gynėsi. tada vyras pradėjo sakyti bauginančius žodžius, kad „tu man dar paaiškinsi, tu čia dar man pabandyk“ (t. 1, b. l. 120-123). Be to, apie patirtą jos ir D. V. smurtą įvykio metu nukentėjusioji nurodė iš karto po įvykio paskambinusi į Bendrąjį pagalbos centrą (t. 1, b. l. 116-119).

40. Nukentėjusiųjų parodymus dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo taip pat patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2022 m. birželio 27 d. išvada Nr. G 1962/2022(01), kurioje nurodyta, kad 1. D. V. padaryta odos nubrozdinimai abipus alkūnių projekcijose bei abipus keliuose, kietu buku daiktu (daiktais) ar paviršiais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2022 m. birželio 19 d.). 2. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Po nustatytų sužalojimų nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. 3. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti keturiais trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. 4. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. 5.Sužalojimų padarymo metu nukentėjusysis D. V. galėjo būti įvairiose kūno padėtyse. 6. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (t. 1, b. l. 114-115). Šią specialisto išvadą teisiamajame posėdyje patvirtino ir specialistas Sigitas Chmieliauskas. Specialistas nurodė, kad D. V. apžiūrą atliko gyvai ir pagal medicininius dokumentus. Apžiūros metu nukentėjusysis nurodė skausmingumą kairio smilkinio, kaktos srityje, viršugalvio dešinėje pusėje. Spalvinių odos pakitimų, kitų sužalojimų šiose srityse tyrimo metu, 2022 m. birželio 27 d., praėjus tam tikram laikui po įvykio, nebuvo. Sužalojimai nukentėjusiojo kairėje kūno pusėje, būtent kairėje rankoje ir kairėje kojoje yra, ir dešiniame kelyje odos nubrozdinimas. Specialistas, atsakydamas į kaltinamojo klausimus, patvirtino, kad D. V. padaryti sužalojimai, remiantis jų lokalizacija ir pobūdžiu kūne, galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius, tiek griūnant. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu – batu. Būnant kūno sudėjimo 100 kg. svorio, spiriant basa koja į kūną ne mažiau šešių kartų 16 metų vaikui 50 kg. svorio, ekspertas kategoriškai atsakė, kad taip smūgiuojant padariniai ant kūno būtų. Ekspertas nurodė, kad D. V. apžiūrą atliko 2022 m. birželio 27 d., praėjus tam tikram laikui po įvykio. Sužalojimų makro morfologinis vaizdas, t. y. matomi apžiūros metu nubrozdinimai atsidalinančiu šašu, atitinka nukentėjusiojo nurodytą sužalojimų padarymo laiką – 2022 m. birželio 19 d. Sužalojimų padarymo metu nukentėjusysis galėjo būti įvairiose kūno padėtyse. Jis galėjo gulėti ant žemės, alkūnėmis remtis į žemę, keliai į viršų. Tokiu būdu, specialistas paneigė kaltinamojo iškeltą versiją, kad E. Z. pagal savo kūno svorį, būdamas be batų, negalėjo padaryti D. V. tokio pobūdžio sužalojimų, kurie nurodyti Specialisto išvadoje. Be to, nukentėjusiajam D. V. padarytus sužalojimus taip pat patvirtina ir atvykusių į įvykio vietą pareigūnų darytos fotonuotraukos, pareigūno J. S. teisme duoti parodymai (t. 1, b. l. 22-30, 95-98). Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis D. V. būtų patyręs Specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus ne įvykio, o kitomis aplinkybėmis.

41. Įvertinęs nukentėjusiųjų N. V. Z., D. V. parodymų apie įvykį nuoseklumą dėl esminių šio įvykio aplinkybių, nenustatęs aplinkybių, jog nukentėjusieji turėtų pagrindą apkalbėti kaltinamąjį, teismas vadovaujasi nukentėjusiųjų parodymais, kuriuos patvirtino ir Specialisto išvada, specialistas, vaizdo ir garso įrašai, įvykio vietos fotonuotraukos. Liudytojo R. P. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui savarankiškos įrodomosios galios teismui priimant nuosprendį neturi, tačiau jie nėra niekiniai, beverčiai – šie parodymai reikšmingi tikrinant kitų byloje esančių įrodymų patikimumą. Liudytojas parodė, kad užlipęs porą laiptų į antrą aukštą pamatė, kad E. Z. antrame aukšte, arčiau laiptų, spardo jo anūką D. V., D. V. gulėjo ant grindų, o E. Z. kojomis spardė D. V.. Kiek smūgių sudavė tiksliai nurodyti negali, į kurias kūno vietas, taip pat nurodyti negali, nes viskas vyko labai greitai, buvo šokiruotas pamatytu vaizdu, išsigando (t 1, b. l. 104-106). Kaip matyti, R. P. V. parodymai dėl įvykio esminėse detalėse sutampa su nukentėjusiųjų duotais parodymais. Nukentėjusiajam D. V. padaryti sužalojimai fiksuoti pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą darytose fotonuotraukose, buvusius sužalojimus ant D. V. rankos ir kojos patvirtino juos matęs liudytojas pareigūnas Justinas Smalstys. Teismas nevertina R. P. V. parodymų ikiteisminiame tyrime turinčiais savarankišką įrodomąją galią, tačiau, tikrinant kitų byloje esančių įrodymų patikimumą, jie sustiprina teismo vidinį įsitikinimą, kad kaltinamasis padarė nusikalstamas veikas, kuriomis yra kaltinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjUzLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-253/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-253/2013">2K-253/2013</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjEvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-61/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-61/2014">2K-61/2014</a>, Nr. 2K276-976/2015).Kaltinamojo argumentai, kad jam apribota teisė gintis, nes baudžiamojoje byloje nėra į įvykio vietą atvykusių pareigūnų Body (kūno) kameros įrašų, yra nepagrįsti. Iš tiesų, nagrinėjant baudžiamąją bylą nustatyta, kad 2022 m. birželio 19 d., pareigūnams atvykus į įvykio vietą, įvykio aplinkybės name (duomenys neskelbtini), buvo fiksuojamos tik MRT Samsung pagalba, suformuota foto lentelėje, nukentėjusiajam D. V. padaryti sužalojimai užfiksuoti įvykio vietos pareigūnų (patrulių) darytose fotonuotraukose, o įvykio įforminimas vyko automobilyje, jau įsijungus Body kamerą, vaizdo įrašai yra byloje, peržiūrėti teisiamajame posėdyje (1 t., b. l. 22-30, t. 7, b. l. 112-127). Įvykio vietoje 2022 m. birželio 19 d. dalyvavęs pareigūnas Justinas Smalstys, duodamas parodymus teisiamajame posėdyje, patvirtino visas aplinkybes, kurios yra nustatytos kitais byloje esančiais įrodymais. Pažymima, kad teismas, išvadas dėl nusikalstamų veikų padarymo daro vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma. Taigi, šio netiesioginio įrodymo – Body (kūno) kameros įrašų nebuvimas byloje, nesuteikia objektyvaus pagrindo konstatuoti buvus pažeistą kaltinamojo E. Z. teisę ginti savo interesus.

42. Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, kad kaltinamojo E. Z. kaltė, kad tyčia griebė savo sutuoktinę N. V. – Z. už kairės rankos riešo, rankos kumščiu sudavė jai vieną smūgį į pakaušį, po ko griebė už plaukų ir tempė po antro aukšto koridorių, tokiais savo veiksmais sukeldamas fizinį skausmą savo šeimos nariui N. V. Z., taip pat kaltinamojo kaltė, kad jis, D. V. puolus ginti motiną N. V. Z., tyčia sudavė nukentėjusiajam D. V. nenustatytą kiekį smūgių į galvą, dėl ko nukentėjusysis D. V. parkrito ant grindų, po ko kaltinamasis spardė ant grindų gulintį D. V., padarydamas nukentėjusiajam D. V. odos nubrozdinimus abipus keliuose ir sukėlė fizinį skausmą nukelnėjusiajam, visiškai įrodyta. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis sukėlė fizinį skausmą savo sutuoktinei N. V. – Z., ir nežymiai sutrikdė D. V. (N. V. – Z. įsūnio) sveikatą, todėl kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo (nukentėjusysis E. V.)

43. Kaltinamasis tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę neigė. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 20 d. E. V. važiavo iš (duomenys neskelbtini) ir pamatė jį (kaltinamąjį) stovintį. Jis stovėjo prie kebabinės, laukė antstolio. E. V. pravažiuodamas jam parodė „faką“, tai užfiksuota jo parodymuose. Jis (E. Z.) liko stovėti automagistralėje A2 120-121 km. namo (duomenys neskelbtini) nuo ten nesimato. Jis stovėjo viešoje vietoje. 16.30 val. antstolis K. privažiavo. Norėjo, kad antstolis konstatuotų išgriovimą namo ((duomenys neskelbtini)) terasos. Antstolis grįžęs sakė, kad negali be savininko sutikimo įeiti į vidų, prašė nuotrauką atsiųsti, jie išsiskyrė automobilių aikštelėje. Praėjo 6-7 sekundės, iš posūkio, iš miškelio išlėkė automobilis ir taranavo jo (E. Z.) automobilį. Jis (E. Z.) buvo ką tik įlipęs į savo automobilį. Jam buvo šokas. Automobilyje pas jį buvo virš 100 000 Eur vertės įvairių juvelyrinių dirbinių. Galvojo plėšimas. E. V. plėšė automobilio duris ir puolė purkšti dujomis, spėjo tik galvą palenkti ir užsidengti, jam (E. Z.) pataikė dujos ne į akis, o į pakaušį ir rankas. Kaip jis atsidūrė autostradoj nepamena iš šoko, jam signalijo automobiliai, jis išsitraukė telefoną ir puolė skambinti 112. 16.52 val. pirmas skambutis, kvietė policiją. Tas žmogus (E. V.) jį puolė ir gaudė autostradoj ir purškė dujas ir dėl to nutrūko skambutis. 16:54 val. Dar kartą skambino, skambutis vėl nutrūko, nes jį gaudė, dar skambino 16:55 val. Tada pamatė, kad tai darė E. V. ir tą kaltinamasis pasakė BPC. Tada iškvietė policiją. Jam dar BPC perskambino, klausė, kur jis yra. Pažymėjo, kad kai jis skambino antrą kartą ar pirmą kartą į BPC, E. V. bandė pabėgti iš įvykio. BPC įraše yra užfiksuota, kad jis sakė, kad jis (E. V.) bėga iš įvykio vietos. Nuotraukose matosi, kad automobilis jo (E. V.) patrauktas už 20 metrų, o ne susidūrimo vietoje. V. sukūrė savo versiją, pasakė kad jis (kaltinamasis) neva jį užpuolė. Policija puolė aiškintis ne smurtą, o ar autoįvykis yra. Kai pamatė, kad nėra autoįvykio, jiems viskas buvo vienodai. Jis policijai sakė, kad jį užpuolė. V. pradėjo aiškinti, kad jis kvietė pirmas policiją. Byloj matyti, kad jis (E. V.) kvietė 16:58 val., kai jis (E. Z.) 3 kartus buvau jau iškvietęs policiją. V. iššoko iš automobilio ir kai traukė dureles jo (kaltinamojo) džipo, su durų kraštu prasikirto antakį. Ekspertas pasakė, kad su kietu buku daiktu tik galėjo padaryti tokį sužalojimą, o jis (E. V.) pasakė, kad jis (kaltinamasis) minkšta delno dalimi davė ir prakirto jam antakį, ir dar trijose vietose. Jo (kaltinamojo) ranka po avarijos nesilenkia, jis negalėjo duot į antakį. Po (duomenys neskelbtini) autoįvykio, jo alkūnės galas buvo išimtas ir galvos kaulas. Jis negalėjo E. V. minkštąja delno dalimi iš apačios prakirsti antakio. E. V. sukūrė versiją tokią. V. sakė, kad jam dužo akiniai, šiuo metu byloje matyti, kad E. V. akinių nenešioja, jei jam būtų sudaužyti akiniai, sakytų negali važiuot, nes nemato. Jis akinių niekada nenešiojo. Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal jo (kaltinamojo) pareiškimą ir jis buvo pripažintas nukentėjusiuoju. V. žino, kad iki jo sesers jis (kaltinamasis) negali artintis. Pats E. V. pripažino, kad jis purškė dujas, kad purškė, reiškiasi turėjo balionėlį, o jis (kaltinamasis) nesinešioja balionėlio.

44. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 20 d. 16 val. 30 min. autobusų stotelėje susitiko su antstoliu D. K., kuris turėjo užfiksuoti faktines aplinkybes, kad (duomenys neskelbtini) yra išgriauta gyvenamo namo lauko terasa, susitikus su antstoliu ir jam paaiškinus kur yra namas, jis vienas nuvyko prie namo. O pats liko laukti autobusų stotelėje. Praėjus kažkiek laiko, antstolis parvyko, jie pakalbėjo, toje pačioje stotelėje, jis pasakė kad padarys reikiamą apžiūros aktą. Ir tik išvykus antstoliui, o pačiam įsėdus į automobilį, prieš eismą į jo automobilio pusę atlėkė automobilis buvo Audi A2, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir iš karto trenkėsi į jo automobilio priekinę dalį. Atsitrenkus į jo automobilį, vairuotojas iššoko ir vairuotojo pusės ir pradėjo bėgti link jo vairuotojo durelių. Atidarė jis jo automobilio vairuotojo pusės duris, ir iš karto sėdinčiam dar automobilyje pradėjo purkšti su balionėliu pipirines dujas. Pats tik spėjo rankomis uždengti akis ir palenkė galvą. Šoko būsenos, išlipo iš savo automobilio, to net nepajutęs, ir pradėjo bėgti keliu (autostrados žalia juosta), o tas asmuo, kurio automobilis trenkėsi į jo, vijosi ir jo kryptimi purškė ašarines dujas. Automobiliai važiuodami keliu pypino, ir pats tik tada atsipeikėjo, kad yra autostrados važiuojamojoje dalyje. Tada bėgo šonu, o tas asmuo nepažįstamas tuo metu vis vijosi. Paskubomis išsitraukė telefoną ir pradėjo skambinti 112. Asmuo vijosi, o pats kiek pamena skambino 112 3 kartus, nes vis pokalbis nutrūkdavo. Atitolus nuo asmens 50 metrų, nuo jo tik tada susivokė, kad jį vejasi svainis V. E.. Tada kai V. E. nustojus vytis, nuėjo prie abiejų automobilių, o pačiam jau iškvietus pagalbą, policiją. V. E. savo Audi markės automobilį atitraukė toliau nuo jo. Jis dėl pačio įvykio nieko neaiškino, tačiau priėjus pradėjo filmuoti, o pats jam nurodė, kad šis prisidirbo. Jis užpuolė viešoje vietoje, nupurškė ašarinėmis pipirinėmis dujomis ir dabar atvažiuos policija ir pasakė, kad tada jis sės į kalėjimą. Jis kažkam vis skambino, nuo jo pats laikėsi atokiau už kokių 50 metrų. Atvyko GMP ir policija. GMP darbuotojams parodė savo kaklą, kad nupurkštas dujom. Policijos pareigūnams paaiškino, kaip jį užpuolė, prieš tai įvažiavus į jo automobilį. Policija klausė iš kur pas jį kruvinas antakis, pats tuo metu nesusigaudė, tačiau dabar jau pagalvojus suprato, kad antakį greičiausiai jis prasikirto darydamas jo automobilio dureles. Nes jo mašina yra aukštesnė džipas Infiniti Fx30, nes iš nuotraukų pažiūrėjus tai buvo kirstinio pobūdžio žaizda (t. 2, b. l. 99-101).

45. Taigi iš esmės teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis davė analogiškus parodymus, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, kad kaltinamasis jokių nusikalstamų smurtinių veiksmų kaltinamojo E. V. atžvilgiu neatliko, o būtent kaltinamąjį, jam sėdint automobilyje Infinity FX30 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) E. V. apipurškė balionėliu pipirinėmis dujomis. Kaltinamojo ir nukentėjusiojo E. V. duoti parodymai dėl konflikto pradžios ir vietos sutampa, jie abu nurodo, kad konfliktas prasidėjo 2022 m. rugsėjo 20 d. apie 16:55 val. autobusų sustojimo aikštelėje, kelyje Nr. A2, ties Riešės vs., Sudervės sen., Vilniaus raj. sav. Dėl tolimesnės įvykių eigos kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymai skiriasi. Kaltinamojo teigimu, būtent E. V. priėjo prie kaltinamojo automobilio, atidarė vairuotojo dureles ir apipurškė jį pipirinėmis – ašarinėmis dujomis į galvos sritį, pakaušio sritį ir jam dengiantis pataikė į dešinės rankos plaštaką, o kaltinamasis kaltinamajame akte nurodytų smurtinių veiksmų E. V. atžvilgiu neatliko. Kaltinamojo versiją dėl įvykio teismas vertina kritiškai, mano kad tai yra pasirinkta kaltinamojo gynybos versija, siekiant sušvelninti atsakomybę. Kaltinamojo parodymai yra paneigti teismo posėdžio metu ištirtais ir įvertintais įrodymais, kurie sutampa esminėse detalėse ir kartu sudaro nuoseklią įrodymų grandinę. Pirmiausia, tai nukentėjusiojo E. V. parodymai, kad pamatęs kaltinamojo automobilį netoli sesers namų, privažiavo prie jo automobilio, prisilietė automobiliu prie automobilio, nebuvo jokio taranavimo, išlipo iš automobilio E. Z. įspėti, kad jis suprastų, kokiu tikslu užstatė jo automobilį ir pasakė, kad kvies policiją ir tegu nebando bėgti, taip pat paklausė, ką jis čia veikia. Kai pasakė, kad kvies policiją, pajuto smūgį dešinės rankos kumščio minkštąja dalimi (taip mano, kadangi nematė, nes smūgį užstojo akinių rėmelis, bet ant E. Z. rankų neliko kraujo pėdsakų, kurie būtų likę jam trenkus su kieta dalimi ir pataikius į akinius) į kairį smilkinį ir akies sandūros vietą, pataikė jam į akinių rėmą, sužalojo veidą, jis prarado pusiausvyrą, trumpam nuovoką prarado, pajuto, kad krenta ir atsirėmė su ranka. Stojantis pajuto smūgį iš E. Z. dešinės kojos jam (E. V.) į kairę koją, maždaug į vidinę kelio sąnario sritį, dėl to jį (E. V.) apsuko. Atsikėlęs nuo žemės pajuto, kad bėga kraujas. Kišenėje turėjo dujų balionėlį, kurį įsigijo prieš mėnesį, atsistojęs pradėjo traukti tą dujų balionėlį, tai pamatęs E. Z., kuris stovėjo maždaug pusantro metro atstumu nuo jo, pradėjo suktis ir kai jis (E. V.) du kartus papurškė dujų, srovė pataikė E. Z. ant drabužių, maždaug mentės srityje, nugaros pusėje ir tada E. Z. pradėjo bėgti. E. Z. nesivijo, bet pradėjo filmuoti.

46. Tokias pačias įvykio aplinkybes nukentėjusysis E. V. paaiškino ir į įvykio vietą atvykusiai pareigūnei liudytojai Ritai Jakeliūnienei (buvusi pavardė Kanišauskaitė), kuri teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2022 m. rudenį, budint su kolega gavo iškvietimą dėl smurto nukentėjusiojo E. V. atžvilgiu autostradoje ties Riešės vs. Įvykio vietoje buvo du vyrai, matėsi, kad E. V. buvo sužalotas, ties antakiu, kurios pusės, neprisimena, bėgo kraujas. Įvykio vietoje buvo ir kaltinamasis E. Z., ant jo sužalojimų nematė. Kiek atsimena, pagal E. V. paaiškinimą įvykio aplinkybės buvo tokios, kad E. V. pamatė, kad prie jo sesers namų važinėja kaltinamasis, nors jam galimai nebuvo galima važinėti ten, todėl E. V. nusprendė su juo pasikalbėti, užstatė jo automobilį, kad neleistų jam išvažiuoti. E. V. priėjo prie automobilyje sėdinčio kaltinamojo ir kaltinamasis E. V. trenkė ranka į veido sritį, kiek prisimena dėl to nukentėjusiajam taip pat sudužo akiniai, o nukentėjusysis E. Z. papurškė dujomis, tą patvirtino ir E. Z., tačiau neigė, kad trenkė į veidą E. V.. Nors liudytojos Ritos Jakeliūnienės (buvusi pavardė Kanišauskaitė) parodymai yra išvestiniai, tačiau jos parodymais teismas neturi pagrindo abejoti, kadangi teismas nenustatė, jog liudytoja turėtų pagrindą apkalbėti kaltinamąjį. Šiuos parodymus patvirtina kiti bylos įrodymai, o būtent: tokias pačias aplinkybes nukentėjusysis E. V. nurodė ir iš karto po įvykio paskambinęs į bendrąjį pagalbos centrą (t. 2, b. l. 78-80), bei papasakojo į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams, ką patvirtina teismo posėdžio metu ištirti vaizdo įrašai – vaizdo įraše, pavadinimas 2022_0920_171635_006 užfiksuota, kad E. V. yra sužalotas veidas, tai yra prie kairės akies yra kraujuojanti žaizda, E. V. aiškina policijos pareigūnams, kad E. Z. yra jo sesers vyras su kuriuo ji skiriasi, jam (E. Z.) yra teismo nutartis, pagal kurią E. Z. paskirta kardomoji priemonė – nesiartinti prie E. V. sesers dėl smurto artimoje aplinkoje. Kaip pasakoja E. V., jis (E. Z.) sumušė jo sesę, sumušė sesers vaiką, tai įvyko birželio 19 d., bet dabar jam yra paskirta nesiartinti prie jų namų. Į policijos pareigūno klausimą, kas nutiko šiandien, E. V. paaiškina, kad netoli yra jų namai, jisai (E. Z.) kiekvieną kartą lankosi, vakar buvo, užvakar buvo, šiandien atvažiavo. Važiuodamas iš miesto jis (E. V.) pamatė jį (E. Z.) stovintį. Važiuodamas pasiimti sesers pamatė jį (E. Z.) vėl čia stovintį, sustojo pasikalbėti su juo. Jisai (E. Z.) jam (E. V.) trenkė, jis (E. V.) užblokavo jo mašiną, kad jisai (E. Z.) nepabėgtų. Pasak E. V., jis bandė su juo (E. Z.) kalbėti, o jisai (E. Z.) trenkė jam su kumščiu. E. V. teigia, kad E. Z. buvo išlipęs iš automobilio, tačiau E. Z. teigia, kad buvo mašinoje. E. V. teigia, kad E. Z. jam spyrė, sudaužė akinius. E. V. pasakoja, kad E. Z. buvo išlipęs iš automobilio, jis (E. V.) norėjo su juo pasikalbėti, ką jis kiekvieną kartą čia veikia, nes jie jau gal penkis kartus rašė prokurorui, kad jį sutramdytų. E. V. sako, kad turėjo balionėlį, jis nusipirko balionėlį sau, sesei, jos sūnui. Ir jis (E. V.) turėjo gintis, nupurškė jį balionėliu. Į policijos pareigūnės prašymą paaiškinti, kaip viskas įvyko, ar jis (E. V.) sustojo ir iš karto „pradėjo gintis“, E. V. paaiškina, kad E. Z. iš karto jam trenkė, iš karto spyrė, jis (E. V.) išlipo ir ėjo prie E. Z. kalbėtis. E. Z. teigia, kad E. V. atsitrenkė į jo automobilį, ką E. V. neigia. Pasak E. V., iš pradžių E. Z. rankos kumščiu trenkė jam į veidą, po to spyrė jam į koją, tada E. V. papurškė jam dujomis. Po to E. Z. pradėjo skambinti į policiją. Kas pirmas iškvietė policiją, E. V. nežino, nes E. Z. nuo jo pabėgo, bet E. V. taip pat skambino ir kvietė policiją. E. Z. paaiškina policijos pareigūnams, kad jis stovėjo čia su antstoliu D. K., kad jis gali paliudyti, jis (E. Z.) pašnekėjo su D. K., jis (E. Z.) įsėdo į mašiną, atvažiavo E. V. ir į jį trenkėsi. Jis (E. Z.) nesuprato, kas įvyko. E. V. atbėgo „į jį“. Pasak E. Z., jis sėdėjo mašinoje, o atbėgęs E. V. jam sėdinčiam mašinoje pripurškė dujų. Po to, E. Z. išlipo iš automobilio ir pradėjo bėgti autostrada. Jis (E. Z.) bėgdamas nuo E. V., skambino 112. Policijos pareigūnai klausia E. Z., ar E. V. jau buvo sužalotas, kai atvažiavo. E. Z. teigia, kad E. V. jau buvo sužalotas, kai atvažiavo, iš karto atlėkė iki jo (E. Z.), "atlėkė" prieš eismą. Policijos pareigūnai klausia E. Z., kur ant jo automobilio yra sugadinimai, E. Z. atsako: "Aš nežinau, gal nelietė". E. Z. rodo automobilių nuotrauką. Policijos pareigūnai sako, kad iš nuotraukos nesimato, ar E. V. automobilis prisilietė prie E. Z. automobilio, ar ne (t. 4, b. l. 39-43).

47. Nukentėjusiojo parodymus dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo taip pat patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. rugsėjo 22 d. Specialisto išvada Nr. G 3018/2022(01), kurioje nurodyta, kad remiantis E. V. apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, pateikia išvadą: 1. E. V. padarytos muštinės žaizdos kairės akies viršutiniame voke su kraujosruva, odos nubrozdinimai nosies nugarėlėje, bei kairiame skruoste, poodinės kraujosruvos kairėje blauzdoje nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2022 m. rugsėjo 20 d.). 2. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Po sužalojimų nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. 3. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti dviem trauminiais poveikiais. 4. Sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu. 5. Sužalojimų lokalizacija bei pobūdis nenurodo kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis sužalojimų padarymo metu. 6. Sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu (t. 2, b. l. 76-77). Šią Specialisto išvadą teisiamajame posėdyje patvirtino išvadą rengęs specialistas Sigitas Chmieliauskas. Specialistas nurodė, kad E. V. padaryta žaizda galėjo būti padaryta kontaktuojant su kietu buku daiktu. Tai plačios grupės žalojančio daikto požymiai. Tame tarpe ranka, kumštis atitinka kieto buko daikto savybes. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu arba paviršiumi, plokštuma. Į kaltinamojo klausimus specialistas atsakė, kad E. V. padarytos muštinės žaizdos kairės akies viršutiniame voke su kraujosruva, odos nubrozdinimai nosies nugarėlės kairėje pusėje bei kairiame skruoste. Visi sužalojimai yra lokalizuoti labai artimoje plokštumoje, kairėje veido pusėje. Jie visi galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio metu, kontaktuojant su kietu buku daiktu ar plokštuma. Neatmetama galimybė, kad tokie sužalojimai galėjo būti padaryti delnu. Klūpint, atsirėmus vienu delnu į žemę, viena koja į žemę, gauti smūgį į kairę koją, blauzdą, įmanoma. Yra nustatyti sužalojimai kairės blauzdos viršutiniame trečdalyje nugariniame išoriniame paviršiuje. Todėl atsako, kad galėjo būti padaryti sužalojimai tokioje pozoje. Specialistas atsako kaip gydytojas, kokiu mechanizmu galėjo būti padaryti sužalojimai. Nukentėjusiojo apžiūrą atliko 22 dieną. Negalima kategoriškai atmesti galimybės, kad nukentėjusysis per 2 paras galėjo gauti tokius pačius trauminius sužalojimus. Tokiu būdu, specialistas paneigė kaltinamojo iškeltą versiją, kad Specialisto išvadoje nustatyti E. V. sužalojimai negalėjo būti padaryti smūgiuojant su ranka. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareigūnams atvykus į įvykio vietą (vaizdo įrašas, pavadinimas 2022_0920_171635_006), E. Z. pareigūnams tvirtino, kad E. V. jau buvo sužalotas, kai atvažiavo, o vėliau, ikiteisminio tyrimo metu, jis pakeitė šią versiją į kitą - kad E. V. galimai susižalojo į kaltinamojo automobilio dureles, jas atidarinėdamas. Kaltinamojo versiją, kad nukentėjusysis pats susižalojo į kaltinamojo automobilio dureles, teismas vertina kaip neįtikinamą, nes: visų pirma, E. Z. tokių aplinkybių nenurodė iš karto po įvykio atvykusiems pareigūnams, priešingai, teigė, kad E. V. jau buvo sužalotas, kai atvažiavo; visų antra, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad nukentėjusysis E. V. būtų patyręs Specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus ne įvykio, o kitomis aplinkybėmis.

48. Išreikalautos į baudžiamąja bylą ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00479-22 medžiagos (ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal E. Z. pareiškimą) duomenimis nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad 2022 m. rugsėjo 20 d., apie 16.55 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, kelyje Nr. A2, ties Riešės vs., Sudervės sen. Vilniaus raj., jam atsisėdus į automobilį „Infiniti“ FX30 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo aikštelėje, priešprieša atvažiavo ir atsitrenkė automobilis „Audi“ A2 (duomenys neskelbtini) iš kurio išlipo vyras, kaip vėliau paaiškėjo, jo svainis E. V., gyv. (duomenys neskelbtini), kuris pribėgo prie automobilio, atidarė vairuotojo dureles ir apipurškė jį pipirinėmis – ašarinėmis dujomis į galvos, pakaušio sritį ir jam dengiantis pataikė į dešinės rankos plaštaką, dėl ko jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės 2023 m. balandžio 12 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nustatyta LR BK 28 straipsnio 2 dalyje baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė. Nutarime konstatuota, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad pirminiai agresyvūs, smurtiniai nukentėjusiojo E. Z. veiksmai akivaizdžiai kėlė realią grėsmę įtariamojo E. V. sveikatai. Šiomis aplinkybėmis įtariamojo veiksmai (dujų papurškimas) ir jais padaryta žala (skausmo sukėlimas) nelaikytini būtinosios ginties ribų peržengimu. Baudžiamoji atsakomybė šiuo atveju negalima, nes nustatyta LR BK 28 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti sąlyga (ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00479-22 medžiaga, 127-132). Nutarimas yra įsiteisėjęs. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamasis visiškai neprisipažįsta atlikęs smurtinius veiksmus E. V. atžvilgiu, kaltinamasis nekelia būtinosios ginties versijos, todėl dėl BK 28 straipsnio taikymo nepasisakoma. Byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl E. Z. nurodyta versija, kad jis smurtinių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu nevartojo, atmestina.

49. Atsižvelgiant į kaltinamojo pavartoto smurto pobūdį ir aplinkybes, akivaizdu, kad E. Z., smurtaudamas prieš nukentėjusįjį E. V., suvokė pavojingą savo veikos pobūdį, numatė, kad dėl jos gali būti sukeltas fizinis skausmas nukentėjusiajam ir to norėjo, todėl akivaizdu, kad jis veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

50. Taigi, ištyrus byloje aukščiau aptartus įrodymus, sujungus juos į vientisą grandinę, jų visuma patvirtina, kad E. Z. 2022 m. rugsėjo 20 d. apie 16:55 val., autobusų sustojimo aikštelėje, kelyje Nr. A2, ties Riešės vs., Sudervės sen., Vilniaus r. sav., asmeninio konflikto metu tyčia panaudojo fizinį smurtą E. V. atžvilgiu, tai yra tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į nukentėjusiojo E. V. kairę veido sritį, po to tyčia dešine koja spyrė vieną kartą E. V. į jo kairę koją, šiais tyčiniais smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam E. V. fizinį skausmą ir padarė muštines žaizdas kairės akies viršutiniame voke su kraujosruva, odos nubrozdinimus nosies nugarėlėje, bei kairiame skruoste, poodines kraujosruvas kairėje blauzdoje, t. y. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės ir kitų klausimų

51. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

52. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra ne kartą išaiškinęs, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė privalo užtikrinti ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC01NDkvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-549/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-549/2007">2K-P-549/2007</a>, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-171-697/2019).??? Pažymėtina, kad paskirtų bausmės ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonių proporcingumas padarytai nusikalstamai veikai reiškia ne tik tai, kad teismas privalo skirti ne per griežtą teisinio poveikio priemonę, bet ir užtikrinti, tai, kad ji paveiktų nusikalstamą veiką padariusį asmenį, t. y. kad ja bus pasiekti bausmės tikslai – paskirta teisinio poveikio priemonė padės nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, paveiks jį, kad laikytųsi įstatymų, sulaikys jį nuo nusikalstamų veikų darymo, atims ar apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas šias bausmės tikslų įvykdymo sąlygas nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų).

53. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

54. Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama ir į tai, kad jis padarė tris nusikalstamas veikas, kurias įstatymas priskiria prie nesunkių tyčinių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Skiriant bausmę, atsižvelgtina ir į kaltinamojo asmenybę: neteistas (teistumas išnykęs) (t. 3, b. l. 123-124), baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 134-139), dirbantis (verčiasi individualia veikla, (duomenys neskelbtini) vadovas), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (t. 3. b. l. 143), Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros Psichikos sveikatos centre nesigydė (3 t., b. l. 145).

55. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

56. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

57. Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskyrus atitinkamos trukmės bausmę – laisvės apribojimą. Įvertinus tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bausmės trukmė nustatytina mažesnė nei sankcijos vidurkis. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (prieš sutuoktinę N. V. – Z.) padarymą skirtina vienerių metų laisvės apribojimo bausmė. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje (prieš D. V.) padarymą skirtina vienerių metų laisvės apribojimo bausmė. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje (prieš E. V.) padarymą skirtina vienerių metų laisvės apribojimo bausmė.

58. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi kaltinamajam skirtinas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę bausmę – 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę.

59. BK 48 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis (apykoję). Teismas, nagrinėjamoje byloje mano, kad intensyvios priežiūros taikymas kaltinamajam būtų per griežta, neproporcinga jo asmenybei poveikio priemonė. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika ir paties kaltinamojo asmenybė (tai, kad kaltinamasis neteistas (teistumas išnykęs), dirbantis), nesiekia tokio pavojingumo, kad jį reikėtų nenutrūkstamai stebėti. BK 48 straipsnio 4 ir 5 dalyse numatyta, kad kartu su intensyvia priežiūra arba vietoj jos teismas gali asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, skirti bausmės atlikimo laiku įpareigojimus ir draudimus, kurie darytų teigiamą įtaką asmens elgesiui. Teismas, įvertinęs nusikalstamų veikų pobūdį ir kaltinamojo asmenybes charakterizuojančius bylos duomenis, mano, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam vietoj intensyvios priežiūros paskiriant įpareigojimus ir draudimus, kurie sulaikytų jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubaustų jį, paveiktų jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Kaltinamajam skirtini BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyti įpareigojimai - įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje ir įpareigojimas neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 6 mėnesius socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Teismas, įvertinęs visas minėtas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir kaltinamojo galimybes įvykdyti bausmę, sprendžia, kad tokia bausme bus įgyvendinta BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis.

60. Teismas neskiria kaltinamajam kartu su bausme prokurorės prašomo skirti įpareigojimo atsiprašyti nukentėjusiųjų, įvertindamas tai, kad kaltinamojo ir nukentėjusiųjų santykiai yra konfliktiški, buvo įtempti viso proceso metu, todėl toks įpareigojimas dar labiau sukeltų įtampą tarp nukentėjusiųjų ir kaltinamojo ir nebūtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.

61. Vertinant tai, kad kaltinamasis smurtavo artimoje aplinkoje ir vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi kaltinamajam skirtinos atitinkamos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK IX skyriuje. Vadovaujantis BK, 67 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 3 dalimi, 72¹ straipsniu, E. Z. skirtinas įpareigojimas vienerius metus gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų N. V. – Z. ir D. V. ir nesiartinti prie jų arčiau nei 300 metrų atstumu. Vadovaujantis BK 71 straipsniu E. Z. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą 20 MGL (1000 Eur) dydžio, sumokant įmoką per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

62. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, E. Z. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. birželio 19 d. 16.40 val. iki 2022 m. birželio 21 d. 15.59 val. (dvi paros) įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (t. 2, b. l.174-182).

63. Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų N. V. – Z., D. V., nesiartinti prie nukentėjusiųjų arčiau nei 200 metrų atstumu, bet kokia forma nebendrauti ir neieškoti ryšių su N. V. – Z., D. V., R. P. V., E. V., taip pat nesilankyti šiose vietose: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), – kaip tinkamai įgyvendinančios savo tikslus paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus naikintinos.

64. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD-R diskus su įrašais palikti saugoti byloje (vokas Nr. 1, vokas Nr. 2, vokas Nr. 3 (prisegti prie 3 baudžiamosios bylos tomo), (vokas Nr. 4) (prisegtas prie 4 baudžiamosios bylos tomo) palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Dėl civilinių ieškinių ir kitų klausimų išsprendimo

65. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas (BPK 113 straipsnis). Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsniai). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kitaip tariant, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-50-1073/2019, 2K-158-303/2021 ir kt.).

66. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Piniginė žalos) išraiška yra nuostoliai. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nurodytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-117/2010, 168-211/2018). Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi, būsimos žalos dydžiui keliamas realaus tikėtinumo kriterijus. Žalos dydis – fakto klausimas. Šis klausimas kasacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjamas tik tikrinant, ar spręsdami šį klausimą teismai teisingai taikė įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-117/2010, 2K-307-689/2019).

67. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje neturtinės žalos dydis fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo atveju svyruoja nuo kelių šimtų eurų iki 2 000,00 eurų ir dažniausiai neviršija 1 000,00 eurų sumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92/2014, 2K-375-1073/2018, 2K-347-976/2018, 2K-58-693/2019, 2K86-628/2020, 2K-128-489/2020, 2K-205-719/2020, 2K-236-495/2021, 2K-142-303/2021 ir kt.).

Dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. V. civilinio ieškinio

68. Nukentėjusysis E. V. pateikė civilinį ieškinį dėl 409,00 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 2 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo (2 t., b. l. 81-87), nurodė, kad įvykio metu kaltinamasis sulaužė nukentėjusiojo akinius. Nukentėjusysis 2015 m. už šiuos akinius mokėjo 500,00 Eur (250,00 Eur kainavo rėmeliai, 250,00 Eur kainavo akinių lęšiai). Šiuo metu tokie rėmeliai jau nebegaminami, analogiškų akinių (su lęšiais) kaina yra 409,00 Eur. Teismas pažymi, kad iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad skambindamas į BPC, 2020 m. rugsėjo 20 d. 16 val. 58 min. nukentėjusysis E. V. nurodė, kad jį užpuolė, akiniai sudaužyti (2 t. b. l. 78-80). 2022 m. rugsėjo 20 d. pirminės apklausos metu nukentėjusysis nurodė, kad jam kaltinamasis, suduodamas smūgį į veidą, sudaužė jo akinius (t. 2., b. l. 60-63). Nukentėjusysis E. V. šias aplinkybes patvirtino, duodamas parodymus teisme. Tyrėja Ritos Kanišauskaitė, kuri, gavus iškvietimą, buvo atvykusi į įvykio vietą, liudijo, kad E. V. nurodė, jog po smūgio jam sudužo akiniai (2 t., b. l. 70-73). Vaizdo įrašas pavadinimas 2022_0920_171635_006 patvirtina, kad E. V. policijos pareigūnams, atvykusiems į įvykio vietą, nurodo, kad E. Z. sudaužė akinius (4 t. b. l. 39-43). Teismas, įvertinęs įvykio aplinkybes ir byloje ištirtų nuoseklių nuketėjusiojo ir kitų byloje ištirtų įrodymų visumą, neturi pagrindo netikėti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusysis buvo su akiniais, kurie sudužo nuo kaltinamojo nukentėjusiajam į veidą suduoto smūgio. Todėl nuketėjusiajam padaryta turtinė žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susijusi su kaltinamojo kaltais neteisėtais veiksmais. Teismas vertina, kad nukentėjusiojo nurodyta turtinės žala yra reali, teismui abejonių dėl turtinės žalos dydžio nekyla. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nukentėjusiojo civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas todėl iš kaltinamojo priteisiama 409,00 Eur turtinės žalos atlyginimas nukentėjusiojo E. V. naudai.

69. Nukentėjusysis ieškinyje nurodo, kad jis taip pat patyrė ir neturtinę žalą, kadangi prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas fizinis smurtas – jam būnant viešoje vietoje jis be jokios aiškios dingsties buvo užpultas, kaltinamasis smogė nuketėjusiajam į veidą, spyrė į koją norėdamas pargriauti. Smurtas nukentėjusiajam neabejotinai buvo netikėtas, neišprovokuotas (nukentėjusysis įvykio metu kaltinamojo net neprilietė), sukėlęs jam Specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus ir sveikatos sutrikdymą. Tokie kaltinamojo veiksmai nukentėjusiajam sukėlė ne tik fizinius, bet ir dvasinius išgyvenimus – išgąstį, baimę, nesaugumo jausmą, pažeminimą, nusivylimą ir pasitikėjimo praradimą. Šiuos neigiamus patyrimus stiprina tai, kad kaltinamajam yra pritaikytos kardomosios priemonės (nesiartinti prie nukentėjusiųjų N. V. – Z. ir D. V., įpareigojant nesiartinti prie nukentėjusiųjų arčiau nei 200 metrų atstumu, bet kokia forma nebendrauti ir neieškoti ryšių su N. V.-Z. ir D. V., R. P. V., taip pat nesilankyti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), tačiau kaltinamasis jų nepaisydamas ir ignoruodamas lankėsi jam uždraustoje vietoje (netoli nuketėjusiųjų namų) ir dar atliko smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį. Juo labiau, kad smurtiniai veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje. Nukentėjusysis dėl smurto jautė skausmą (kelias savaites dėl dviejose vietose praskelto antakio skaudėjo galvą ir spyrio metu sumuštą koją), turėjo vykti į gydymo įstaigas, vartoti vaistus, ilgai laikėsi mėlynė veido srityje, vis dar matyti randas virš akies, dėl ko jis neabejotinai patyrė ir vis dar patiria ne tik dvasinius išgyvenimus, bet ir fizinius, estetinius nepatogumus. Neturtinę žalą vertina 2 000,00 Eur suma.

70. Vertindamas nukentėjusiojo E. V. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo, teismas pažymi, kad teismui nekilo abejonių, jog nukentėjusysis E. V. dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą, taigi, jis turi teisę į šios žalos atlyginimą (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas, atsižvelgia į tai, kad tyčiniais kaltinamojo E. Z. veiksmais nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kad dėl patirtų Specialisto išvadoje konstatuotų sužalojimų nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, emocinį stresą, nepatogumus, kad jis gydėsi ambulatoriškai, jam buvo suteiktos gydytojų konsultacijos, skirti medikamentai (t. 2, b. l. 76-77). Teismui nekyla abejonių, kad po netikėto užpuolimo ir sužalojimo nukentėjusysis patyrė ir dvasinį sukrėtimą bei išgyvenimus, neigiamas emocijas. Kaltinamasis yra darbingas, dirba (turi pajamas), teisiamojo posėdžio metu nurodė aplinkybes, kurios taip pat leidžia vertinti kaltinamojo turtinę padėtį gera (kaltinamasis, duodamas parodymus, nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 20 d. įvykio metu turėjo automobilyje juvelyrinių dirbinių už 100 000, 00 Eur). Teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką, nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, siekdamas nukentėjusiojo bei žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros, nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkina iš dalies ir iš kaltinamojo priteisia 800,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu, ši suma neturtinei žalai atlyginti yra proporcinga dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusiojo patirtiems neturtinio pobūdžio išgyvenimams, adekvati kaltinamojo padarytai tyčinei nusikalstamai veikai ir sukeltoms pasekmėms.

71. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. V. taip pat prašo priteisti ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas.

72. Kasacinio teismo išaiškinta, jog: pirma, teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) CK 6.37 straipsnio 2 dalyje; antra, CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos priteisiamos nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-06 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC03NS03ODgvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-75-788/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-75-788/2019">2K-P-75-788/2019</a>).

73. E. V. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos tenkintas iš dalies, t. y. dėl 409,00 Eur turtinės ir 800,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, todėl vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostata, priteistinos iš kaltinamojo 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1209,00 Eur) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

74. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovo, paslaugoms apmokėti. Tačiau pažymėtina, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjcyLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-272/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-272/2011">2K-272/2011</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjA1LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-605/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-605/2011">2K-605/2011</a>, 2K-687/2012, 2K-152-303/2017).

75. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintų Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – Rekomendacijos) numatyta, kad atlygintinų išlaidų dydis teismo nustatomas atsižvelgiant į bylos aplinkybes pagal šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, apimtį; baudžiamojo proceso ar administracinio nusižengimo teisenos trukmę; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių poreikį; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę negu registruota advokato darbo vieta; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; ginamojo ar atstovaujamojo elgesį proceso metu (piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis); advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (4 punktas). Rekomendacijų 9 punkte numatyta, kad rekomenduojamas maksimalus baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų dydis apskaičiuojamas taikant nustatytą koeficientą, kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių).

76. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. V. pateiktu prašymu prašo priteisti jo turėtas išlaidas advokato, atstovavusio byloje, teisinei pagalbai apmokėti 4 814,40 Eur sumoje (5 t, b. l. 91-205, 8 t., b. l. 21-35, 9 t., b. l. 35-40). Civilinis ieškovas prašyme nurodo, kad į prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumą įtraukia išlaidas, kurios buvo patirtos ikiteisminiame tyrime civilinio ieškinio pateikimo metu (2022 spalio 25 d.) 1 179 Eur sumoje (2. t., b. l. 81-84,9 t., b. l. 35-36), tačiau šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai į bylą nėra pateikti. Civilinis ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius jo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, sumoje 3 635,40 Eur. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nukentėjusįjį E. V. advokatas Artūras Gutauskas. Teismas, spręsdamas dėl priteistinų advokato išlaidų dydžio, atsižvelgia į baudžiamosios bylos apimtį (9 tomai), civilinio ieškinio apimtį, suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, atstovavimo apimtį (atstovas nukentėjusįjį atstovavo ikiteisminiame tyrime ir teisme, rengtą nemažą skaičių procesinių dokumentų (prašymų, skundų ir kt.)), proceso nagrinėjimo trukmę (byloje vyko 13 teismo posėdžių), kas neabejotinai sąlygojo advokato patiriamas išlaidas dėl nuolatinio vykimo į teismo posėdžius, kurių didžioji dalis vyko kitoje vietoje (Širvintose), negu registruota advokato darbo vieta. Nustatyta, kad advokatas, atstovaudamas nukentėjusįjį, dalyvavo visuose teismo posėdžiuose ir teikė teisines paslaugas. Todėl teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo E. V. turėtų ir rašytiniais įrodymais pagrįstų išlaidų suma teisinėms paslaugoms yra adekvati ir proporcinga advokato suteiktų paslaugų visumai ir neviršijanti Rekomendacijose nurodytiems baudžiamosiose bylose atlygintinų išlaidų maksimaliems dydžiams. Nepaisant to, kad civilinis ieškinys yra tenkintas iš dalies, tačiau atstovavimo išlaidos yra patirtos dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, todėl nukentėjusiojo rašytiniais įrodymais pagrįstos išlaidos advokato pagalbai apmokėti - 3 635,40 Eur sumoje priteistinos iš kaltinamojo E. Z. nukentėjusiojo E. V. naudai, prašymo dalis dėl 1179 Eur patirtų advokato išlaidų priteisimo, atmetama kaip neįrodyta (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

77. Nukentėjusysis E. V. prašo pripažinti proceso išlaidomis jo patirtas kuro ir transporto išlaidas - 941,00 Eur (t. 5, b. l. 191-193, 206-210, b. l. 8, b. l. 36-40. 9 t., b. l. 41-42). BPK 104 straipsnio 2 dalis numato, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), nukentėjusysis vyko į Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmuose ir Vilniaus rajono rūmuose vykusius teismo posėdžius, pateikė kuro ir transporto išlaidas patvirtinančius įrodymus, teismas pripažįsta nukentėjusiojo patirtas išlaidas proceso išlaidomis, priteistinomis iš kaltinamojo (BPK 104 straipsnio 2 dalis).

Dėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės N. V. Z. civilinio ieškinio

78. Nukentėjusioji N. V. – Z. pateikė civilinį ieškinį dėl 2 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų ir išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo (1 t., b. l. 135-138), nurodė, kad 2022 m. birželio 19 d. kaltinamasis smurtaudamas sukėlė jai fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo. Nukentėjusiosios manymu, egzistuoja visos deliktinės atsakomybės sąlygos – kaltinamojo neteisėti veiksmai pasireiškė nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymu, surinkti duomenys neabejotinai patvirtina, kad prieš nukentėjusiąją buvo panaudotas fizinis smurtas – jai būnant namuose ji be jokios aiškios dingsties buvo įtariamojo užpulta ir sužalota, nukentėjusiosios akivaizdoje įtariamasis smurtavo prieš jos nepilnametį sūnų, smurtas nukentėjusiajai neabejotinai buvo netikėtas, neišprovokuotas (nukentėjusioji įvykio metu įtariamojo net neprilietė), sukėlęs jai specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus ir sveikatos sutrikdymą, tokie kaltinamojo veiksmai nukentėjusiajai sukėlė ne tik fizinius, bet ir dvasinius išgyvenimus – išgąstį, baimę, nesaugumo jausmą, pažeminimą, nusivylimą ir pasitikėjimo praradimą. Pažymėjo, kad dėl smurto jautė fizinį skausmą ir turėjo vykti į gydymo įstaigą – dėl įvykio metu patirto didžiulio išgąsčio ir garsaus pagalbos kvietimo nukentėjusiajai išsivystė ir kelias savaites tęsėsi balso stygų uždegimas, ji negalėjo kalbėti, dėl kaltinamojo pavartoto smurto jai skaudėjo galvą, jai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas ir ji turėjo vartoti vaistus, dėl ko ji neabejotinai patyrė ne tik fizinius nepatogumus, bet ir dvasinius išgyvenimus.

79. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai N. V. – Z. kaltinamojo tyčiniais veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas, tačiau jokių ilgalaikių liekamųjų reiškinių dėl to neatsirado. Sutiktina, kad nukentėjusioji po įvykio (2022 m. birželio 27 d. kreipėsi į medikus ((duomenys neskelbtini)) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrių (t. 1, b. l. 110) ir skundėsi skausmas po įvykio galvos srityje, kairio riešo projekcijoje, bei dėl užsitęsusio užkimimo, atsiradusio po 2022 m. birželio 19 d. įvykio, tačiau teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės nesuteikia pagrindo visa apimtimi tenkinti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo.

80. Neginčytina, kad nukentėjusioji dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų įvykio metu patyrė išgąstį, baimę, nesaugumo jausmą, pažeminimą. Nukentėjusioji daug kartų turėjo vykti į ikiteisminio tyrimo įstaigą bei teismą, dėl to patyrė dvasinius išgyvenimus. Atitinkamai, atsižvelgiant į nurodytas nusikalstamos veikos aplinkybes, į tai, jog nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas, liekamųjų reiškinių dėl nagrinėjamo įvykio neatsirado, nukentėjusioji neprarado darbingumo, konstatuotina, jog neturtinės žalos dydis mažintinas iki 700,00 Eur. Teismo vertinimu, būtent toks neturtinės žalos dydis nagrinėjamu atveju atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose (2021 m. liepos 28 d. Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMTQyLTc2OC8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-142-768/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-142-768/2021">1A-142-768/2021</a>).

81. Nukentėjusioji N. V. – Z. taip pat prašo priteisti ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas.

82. Teismui iš dalies patenkinęs nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės N. V. – Z. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostata, priteistinos iš kaltinamojo 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (700,00 Eur) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

83. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

84. Nukentėjusioji N. V. – Z. prašė priteisti 9 018,92 Eur turėtų išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiosios atstovas, paslaugoms apmokėti, patirtos išlaidos įrodytos byloje esančia rašytine medžiaga (t.1, b. l. 139-148, t. 5, b. l. 162-190, t. 9, b. l. 44-49).

85. Neginčytina tai, kad šiame procese nukentėjusioji turėjo teisę turėti atstovą, kuris nukentėjusiąją atstovavo nuo pat proceso pradžios. Byloje vyko 13 teismo posėdžių, kuriuose dalyvavo nukentėjusiosios atstovas, taip pat nukentėjusiosios atstovas surašė ir teismui pateikė civilinį ieškinį, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme teismo posėdžių metu nukentėjusiosios atstovas buvo itin aktyvus, išsamiai susipažinęs su bylos medžiaga, teikė į bylą nemažą kiekį procesinių prašymų, skundų, tinkamai gynė nukentėjusiosios interesus ir visapusiškai užtikrino jos atstovavimą, todėl neabejotina dėl advokato įdėto darbo kiekio ir patirtų laiko sąnaudų. Teismas nekvestionuoja nukentėjusiosios patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, jos neviršija rekomenduojamų priteisti užmokesčio už advokato baudžiamosiose bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalių dydžių, taigi, egzistavo formalus pagrindas teikti prašymą dėl nurodytų išlaidų atlyginimo. Vis dėl to, sprendžiant dėl atstovavimo išlaidų, svarbu tai, kad baudžiamojoje byloje prašomas priteisti patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti visos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjA1LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-605/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-605/2011">2K-605/2011</a>, 2K-374/2012, 2K-687/2012, 2K-102-222/2016 ir kt.). Teismo vertinimu, prašomų priteisti atstovavimo išlaidų suma yra per didelė ir turi būti mažinama. Darydamas tokią išvadą teismas atsižvelgia į tai, kad nagrinėjama byla nėra sudėtinga, sprendžiamas teisinių santykių pobūdis pakankamai aiškus, proceso dalyvių skaičius nedidelis. Nors procesas ir truko pakankamai ilgai, tačiau ženklią bylos nagrinėjimo trukmę nulėmė ne proceso sudėtingumas, o priežastys, susijusios su kaltinamojo neatvykimu į teismo posėdžius, kitų aplinkybių, kurios sąlygojo daryti teismo posėdžio pertraukas (kaltinamajam atsisakius pasirinkto gynėjo ir per teismo nustatytą terminą nepasirinkus ir nepasikvietus kito gynėjo, kreipimosi į Valstybės garantuojamą teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo parinkimo, kaltinamojo teikiamų nušalinimų bylą nagrinėjančiai teisėjai, prokurorei, nukentėjusiųjų advokatui ir kt.). Teismas, įvertinęs, bylos nagrinėjimo rezultatą – kaltinamojo pripažinimą kaltu ir nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio dalinį patenkinimą, taip pat advokato įdėto darbo kiekį ir laiko sąnaudas, bylos apimtį (bylos medžiagą sudaro 9 tomai), vadovaudamasis protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais, konstatuoja, kad nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės turėtų išlaidų suma teisinėms paslaugoms apmokėti yra aiškiai per didelė, todėl mažintina ir iš kaltinamojo priteistina 6 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų civilinės ieškovės naudai.

Dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. V. civilinio ieškinio

86. Nukentėjusysis D. V. pateikė civilinį ieškinį dėl 161,50 Eur turtinės ir 3 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 3, b. l. 161-163, priedai 164, 165), nurodė, kad atsakovas iki šiol net nebandė atlyginti ieškovui padarytą neturtinę žalą, t. y. nėra atlyginęs nei vieno euro. Taip pat atsakovas iki šiol ir neatsiprašė nei ieškovo, nei jo artimųjų, todėl, natūralu, kad dėl padarytos atsakovo nusikalstamos veikos bei nukentėjusiojo tuo metu patirto fizinio, psichologinio streso, nukentėjusysis iki šiol patyria dvasinius išgyvenimus, nervinį sukrėtimą, stresą. Nukentėjusysis iki šiol eina pas medikus, ką patvirtina ieškovo teismui pateikti dokumentai, kad gydymas, reabilitacija toliau tęsiasi, nukentėjusiajam po galvos daugkartinio sutrenkimo prasidėjo šlapimo nelaikymas, dažnai skauda galvą. Pažymėjo, kad nukentėjusysis iki šiol patiria dėl patirtos nusikalstamos veikos ir ilgalaikį psichologinį stresą, nes dėl patirto įvykio metu padarytų sužalojimų jaučiasi nejaukiai, kadangi atsirado baimės jausmas, todėl jis dažnai užsisklendžia, vengia kitų asmenų, slopina emocijas. Viso neturtinę žalą vertina 3 000,00 Eur. Nurodė, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas patyrė ir tam tikros turtinės žalos (išlaidų susijusių su kelionėmis į policijos įstaigas apklausoms atlikti į teismą, į medicinos įstaigas ir pan.), tačiau nerinko jokių tai pagrindžiančių dokumentų, nes tikėjosi, kad kaltinamasis pripažins savo padarytą nusikalstamą veiką ir pabandys bent dalį žalos kompensuoti, tačiau to atsakovas nepadarė iki šiol. Jokių kitų susidariusią turtinę žalą pagrindžiančių dokumentų nukentėjusysis neturi, tačiau teismo priteisiant turtinę žalą, prašys vadovautis procese fiksuotais teisingumo, protingumo, proporcingumo bendrais principais bei šioje byloje surinktais kitais rašytiniais įrodymais, kurie pagrindžia visas prieš tai paminėtas keliones ir t. t., kas įrodo turtinės žalos egzistavimą (apklausų protokolai, išrašai į gydymo įstaigas pas gydytojus, skirtas gydymas ir t. t.). Detalizuojant būtų galima turtinę žalą išskaidyti sekančiai: vaistai skirti ieškovui (detalizuoti gali ieškovo mama): 15,75 x 2 vnt. = 31,50 Eur, tris kartus buvo lankytasi pas gydytoją dėl ieškovo sveikatos problemų, atsiradusių po smurto, pas gydytoją vyko ieškovas su mama taksi: 30,00 Eur (į abi puses) x 3 kartai = 90,00 Eur, vykimas atlikti „abdukcija“ taksi: 30,00 Eur (į abi puses) x 1 kartas = 30,00 Eur, vykimas į teismą ieškovo apklausai pas ikiteisminio tyrimo teisėją: 10,00 Eur (benzino sąnaudos). Šios patirtos išlaidos vertintinos minimalia, simboline 161,50 eurų sumą, kadangi jas sudėtinga yra paskaičiuoti, nes jos gali siekti ir kelis tūkstančius eurų.

87. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas prašydamas priteisti jo nurodyto dydžio turtinės žalos atlyginimą – 31,50 Eur vaistams (ieškinyje nenurodyta, kokie vaistai buvo skirti) patirtų išlaidų, šių išlaidų nepagrindė rašytiniais įrodymais dėl vaistų skyrimo, jų įsigijimo, todėl teismas šioje dalyje civilinio ieškovo ieškinį atmeta kaip neįrodytą.

88. Kitos ieškinyje nurodytos išlaidos, kurias civilinis ieškovas įvardija patirta žala, yra vykimo pas gydytoją, į teismo medicinos įstaigą, pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausai patirtos išlaidos. Šių išlaidų sumą civilinis ieškovas nurodo – 130,00 Eur. Byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad nukentėjusysis, kuris gyvena (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), 2022 m. liepos 26 d. ir 2022 m. rugpjūčio 19 d. vyko į medicinos įstaigą – (duomenys neskelbtini), VšĮ, esančią (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 50-51, t. 3, b. l. 164-165), taip pat 2022 m. birželio 27 d. vyko į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrių, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 114-115). Nukentėjusysis 2022 m. rugpjūčio 10 d. buvo apklaustas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo (t. 1., b. l. 85-89). Nukentėjusiojo apsilankymas nurodytoje medicinos įstaigoje, pas teismo ekspertą, pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausai atsispindi iš bylos medicininių duomenų, nuketėjusiojo apklausos protokolo, yra objektyvus, neišgalvotas, suprantama, kad yra patiriamos transporto paslaugų išlaidos. CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Teismas, nepaisant to, kad nėra pateikti rašytiniai įrodymai, vertina, kad civilinio ieškovo patirtos transporto išlaidos už vykimus į medicinos įstaigas (pagal pateiktus medicininius dokumentus du apsilankymai), į teismą (viena apklausa), pas ekspertą (vienas apsilankymas) sudaro 100 Eur, todėl šioje dalyje ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkina (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis).

89. Nukentėjusysis prašo priteisti iš kaltinamojo 3000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam kaltinamojo tyčiniais veiksmais padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pateikti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ medicininių dokumentų išrašai patvirtina, kad po 2022 m. birželio 19 d. patirto smurto nukentėjusysis nakties metu pradėjo šlapintis į lovą, anksčiau (nuo 2017 m.) į medikus dėl tokio sveikatos sutrikimo nesikreipė, jam paskauda galvą. Medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad neurologinės simptomatikos nėra (3 t., b. l. 164-165). Šioje byloje neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiajam dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, dėl ko jis jautė fizinį skausmą, psichologinį stresą, dvasinius išgyvenimus. Taip pat teismas įvertina tai, kad nusikalstama veika nepilnamečio nukentėjusiojo atžvilgiu buvo padaryta kaltinamojo tyčiniais veiksmais. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę, turtinę padėtį, kad yra darbingo amžiaus, sveikas, atsižvelgiant į tai, kaltinamasis turi realią galimybę atlyginti nukentėjusiajam patirtą žalą. Tačiau nurodytos aplinkybės, atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, nesuteikia pagrindo visa apimtimi tenkinti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo. Atitinkamai, atsižvelgiant į nurodytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad D. V. patirti išgyvenimai dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo vertinami 1000,00 Eur suma, kuri priteistina iš kaltinamojo. Likusioje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos atmetamas.

Dėl valstybės teisinės pagalbos išlaidų

90. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnyje numatytus atvejus.

91. Šioje nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje teisminio nagrinėjimo metu kaltinamajam E. Z. atsisakius pasirinkto gynėjo (5 t., b. l. 5, 7, 9, 22) ir teismo nustatytu terminu nepasikvietus kito gynėjo, kaltinamajam buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas (6 t., b. l. 145-148,). Teismas, vertindamas kaltinamojo turtinę padėtį, atsižvelgia, kad kaltinamasis dirba ir gauna pajamas. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo nurodytos aplinkybės dėl jo turimo turto (juvelyrinių dirbinių už 100000,00 Eur) taip pat leidžia vertinti, kad jo turtinė padėtis yra gera. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, suteiktų teisnių paslaugų apimtį, iš kaltinamojo E. Z. valstybei priteistinas jam suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas –1 278,33 Eur (2025 m. sausio 16 d. Pažyma (patikslinta) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD -2025-00622) (t. 9, b. l. 31).

92. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nepilnametį D. V. (iki jo pilnametystės) atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos parinktas gynėjas advokatas Česlovas Bakasėnas (t. 3, b. l. 126, 130, t. 5, b. l. 130). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, suteiktų teisinių paslaugų apimtį, iš kaltinamojo E. Z. valstybei priteistinos nukentėjusiajam D. V. suteiktas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas –779,58 Eur (2024 m. rugpjūčio 8 d. Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD -2024-07842) (t. 6, b. l. 183).

Dėl kitų kaltinamojo pareikštų prašymų

93. Kaltinamasis E. Z. prašo teismo pranešti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros generalinei prokurorei dėl prokurorės Rūtos Šipkauskienės galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnyje, 229 straipsnyje, 133 straipsnyje (dėl bylos suklastojimo); dėl liudytojo R. P. V. galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 235 straipsnyje, BK 167 straipsnyje, BK 168 straipsnyje (melagingų parodymų davimo); dėl nukentėjusiojo D. V. galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 235 straipsnyje (melagingų parodymų davimo), BK 294 straipsnyje (kaltinamojo asmens duomenų ir dokumentų neteisėto rinkimo); dėl nukentėjusiosios N. V. – Z. galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 235 straipsnyje,), 236 straipsnyje, 167 straipsnyje, 168 straipsnyje (melagingų parodymų davimo ir melagingo įskundimo, kaltinamojo dokumentų neteisėto rinkimo ir panaudojimo ir pateikimo į bylą)‘ dėl advokato Artūro Gutausko galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnyje, 300 straipsnyje, 167 straipsnyje, 168 straipsnyje (PVM sąskaitų-faktūrų klastojimo, kaltinamojo duomenų neteisėto rinkimo ir panaudojimo pateikiant į bylą.

94. Teismas, bylos nagrinėjimo teisme metu, įvertinęs surinktus duomenis, nenustatė atitinkamai reikšmingų aplinkybių, kurios leistų manyti, kad kaltinamojo nurodyti asmenys gali būti padarę nusikalstamą veiką ar nusikalstamas veikas, todėl kaltinamojo prašymas pranešti prokurorui apie galimai padarytas nusikalstamas veikas netenkinamas (BPK 257 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298 straipsniais, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-308 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

E. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

E. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir skirti E. Z. galutinę subendrintą bausmę – 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, 66 straipsnio 2 dalimi, į laisvės apribojimo bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. birželio 19 d. 16.40 val. iki 2022 m. birželio 21 d. 15.59 val. (dvi paros), skaičiuojant vieną laikino sulaikymo parą už dvi laisvės apribojimo dienas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktais, E. Z. paskirti šiuos įpareigojimus:

1) neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 6 (šešis) mėnesius socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

2) per 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją pabaigti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 3 dalimi, 72¹ straipsniu, skirti E. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti 1 (vienerius) metus gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų N. V. – Z. ir D. V. ir nesiartinti prie jų arčiau nei 300 metrų atstumu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu skirti E. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) baudžiamojo poveikio priemonę - įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą 20 MGL (1000 Eur) dydžio, sumokant įmoką per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

E. Z. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų N. V. – Z., D. V., nesiartinti prie nukentėjusiųjų arčiau nei 200 metrų atstumu, bet kokia forma nebendrauti ir neieškoti ryšių su N. V. – Z., D. V., R. P. V., E. V., taip pat nesilankyti šiose vietose: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nukentėjusiosios N. V. – Z. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti N. V. – Z. iš kaltinamojo E. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 700,00 Eur (septynių šimtų eurų) neturtinę žalą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (700,00 Eur) nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš E. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 6 000,00 Eur (šešis tūkstančius eurų) N. V. – Z. advokato paslaugoms apmokėti, kitą prašymo dalį atmesti.

Nukentėjusiojo E. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti nukentėjusiajam E. V. iš kaltinamojo E. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 409,00 Eur (keturių šimtų devynių eurų) turtinės žalos ir 800,00 Eur (aštuonių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1209,00 Eur) nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš E. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) E. V. 3 635,40 (tris tūkstančius šešis šimtus trisdešimt penkis eurus 40 euro centų) advokato paslaugoms apmokėti ir 941,00 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt vieną eurą) kitų proceso išlaidų, kitą prašymo dalį atmesti.

Nukentėjusiojo D. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti D. V. iš kaltinamojo E. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) turtinę žalą ir 1 000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinęs žalą, kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Išieškoti iš E. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 2057,10 Eur (du tūkstančius penkiasdešimt septynis eurus 10 euro centų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD-R diskus su įrašais (vokas Nr. 1, vokas Nr. 2, vokas Nr. 3, prisegtus prie 3 baudžiamosios bylos tomo, vokas Nr. 4 (prisegtą prie 4 baudžiamosios bylos tomo) palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti E. Z., kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Jolanta Vėgelienė