Civilinė byla Nr. e2-1920-1221/2025
Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00117-2025-6
Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.7; 2.3.2.8; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1.; 3.2.6.1.; 3.2.6.5.; 3.2.6.8.1
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. kovo 27 d.
Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Voldemaras Bumblys,
sekretoriaujant Kristinai Stamulienei,
dalyvaujant ieškovei D. R.,
ieškovės atstovei Virginijai Bradulskienei,
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Daliui Bielskiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. R. ieškinį atsakovui T. R. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, tretieji asmenys UAB SergelGelvora, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, UAB PlusPlus Capital, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė D. R. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: 1. Nutraukti ieškovės D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo T. R., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini)., įregistruotą (duomenys neskelbtini)., įrašas Nr. 82 dėl atsakovo kaltės; 2. Ieškovei D. R. palikti ikisantuokinę pavardę „D.”, o atsakovui T. R. palikti pavardę pagal jo pasirinkimą; 3. Nustatyti nepilnamečio sūnaus L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini). gyvenamąją vietą su ieškove D. R.; 4. Priteisti iš atsakovo T. R., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini). kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, pavedant uzufrukto teise pinigines lėšas tvarkyti ieškovei D. R.; 5. Priteisti iš atsakovo T. R., a. k. (duomenys neskelbtini) materialinio išlaikymo įsiskolinimą 2850,00 Eur nepilnamečiui sūnui L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini). nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki kreipimosi į teismą dienos; 6. Skolas ir iš jų kylančius skolinius įsipareigojimus priteisti asmeniškai iš atsakovo T. R., a. k. (duomenys neskelbtini) taip: a) antstolės Vilmos Leskevičienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0130/24/00968, kurioje išieškotojas UAB Sergel Gelvora”, vykdomas išieškojimas 232,80 Eur, vykdymo pradžia 2024-05-30, (priteista Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmai ei v. byla Nr. eL2-5210-783/2024); b) antstolės Vilmos Leskevičienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0130/23/01866, kurioje išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ĮK 188659752 vykdomas išieškojimas 100,00 Eur, vykdymo pradžia 2023-12-19, (priteista Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai civ. byla Nr. e2-l567-759/2023); c) antstolės Vilmos Leskevičienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0130/22/01245, kurioje išieškotojas Valstybinė socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, ĮK 193180814, vykdomas išieškojimas 11598,85 Eur, vykdymo pradžia 2022-09-14; d) antstolės Vilmos Leskevičienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0130/21/00867, kurioje išieškotojas UAB PlusPlus Capital ĮK 11919806, vykdomas išieškojimas 938,26 Eur, vykdymo pradžia 2021-07-26, (priteista Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai civ. byla Nr. e2-4920-l 143/2021); e) antstolės Vilmos Leskevičienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0130/20/02585, kurioje išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ĮK 188659752, vykdomas išieškojimas 385,19 Eur, vykdymo pradžia 2015-08-20 (kriminalinė bauda); 7. Santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą automobilį SKODA YETI, valst. Nr. VIN (duomenys neskelbtini) įgytą nuo 2023-10-05 priteisti atsakovui T. R., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise; 8. Priteisti iš atsakovo T. R., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas: Lietuvos Antstolių rūmų pažymos išlaidos, advokato atstovavimo išlaidos, žyminis mokestis.
Ieškovė nurodė, kad santuoka su atsakovu T. R. iširo dėl jo kaltės, atsakovas nesirūpino šeima, savo nepilnamečiais vaikais, neteikia jiems išlaikymo. Kartu su ieškove gyvena atsakovo dukra A. K., ja atsakovas taip pat nesirūpina. Visi abiejų vaikų priežiūros ir auklėjimo rūpesčiai atiteko ieškovei. 2024 m. lapkričio 22 d. vyko VTAS posėdis dėl atsakovo T. R. dukros A. kurios globa priskirta ieškovei. Ieškovė nurodė, kad atsakovas pastaraisiais metais išvykdavo iš namų, bendraudavo su kitomis moterimis, buvo neištikimas. Ieškovė su atsakovu negali gyventi ir dėl smurto artimoje aplinkoje. Per pastaruosius tris metus atsakovas prieš ieškovę nuolat smurtaudavo, naudojo fizinį, psichologinį smurtą. Keletą kartų buvo kviečiami policijos pareigūnai, pradėti du ikiteisminiai tyrimai. Dėl šių nusikalstamų veiksmų buvo teistas. Paskutinį kartą ieškovė matė atsakovą 2024 m. lapkričio 22 d. Ieškovė nurodo, kad atsakovas savo elgesio nekeičia ir nėra vilties, kad ateityje jo elgesys pasikeis, todėl su atsakovu bendras gyvenimas neįmanomas.
Nustatyti atsakovo T. R. ir nepilnamečio sūnaus L. R. bendravimo tvarkos ieškovė neprašo, nes atsakovui pageidaujant bendrauti su sūnumi nedraus. Sūnus norėtų bendrauti su tėvu, tačiau pats tėvas nepareiškia noro bendrauti su vaiku. Atsakovas per tą laiką, kai gyvena atskirai nuo 2024 m. balandžio 1 d. su abiem vaikais bendravo tik keletą kartų.
Ieškovė nurodo, kad išlaidos nepilnamečio sūnaus L. poreikiai per mėnesį yra: maistas 350,00 Eur, drabužiai, avalynė - 100,00 Eur, higienos priemonės, vaistai, vitaminai po 50,00 Eur, lavinimo, mokymo priemonės - 100,00 Eur, kitos būtinosios išlaidos 50,00 Eur, komunaliniai mokesčiai, darželio paslaugos 50,00 Eur, iš viso 700,00 Eur. Prašo priteisti iš atsakovo T. R. išlaikymą nepilnamečiui sūnui L. R. kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, o pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise ieškovei, priteisti iš atsakovo T. R. materialinio išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui sūnui L. R., gim. (duomenys neskelbtini) nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki kreipimosi į teismą dienos. Materialinio išlaikymo įsiskolinimą sudaro: 8 mėnesiai neteikto išlaikymo po 300,00 Eur, iš viso 2850,00 Eur. Ieškovės gaunamos pajamos yra darbo užmokestis iki 1000,00 Eur per mėnesį ir išmoka vaikui po 85,00 Eur per mėnesį.
Ieškovė ieškinyje pateikė duomenis apie atsakovo įsiskolinimus, iš jų įsiskolinimai UAB SergelGelvora, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, UAB PlusPlus Capital atsirado santuokos metu. Ieškovė nurodo, kad santuokos metu atsiradusios skolos yra asmeninės atsakovo skolos ir prašo šias skolas priteisti iš atsakovo asmeniškai.
Atsakovas apie teismo procesą ir teismo posėdį informuotas tinkamai, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, jokių prašymų nepateikė.
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) 2025 m. vasario 4 d. pateikė atsiliepimą ir nurodė, kad D. R., 2025-02-04 VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, pagal VMI prie FM apskaitomas prievoles, Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams neskolinga, VMI prie FM neprieštarauja D. R. ir T. R. santuokos nutraukimui ir neprieštarauja, kad atsakovo T. R. įsiskolinimai Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams po santuokos nutraukimo būtų laikomi asmeninėmis prievolėmis.
Išvadą teikianti institucija (toliau – ir Tarnyba) 2025 m. vasario 19 d. pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad siūlo nepilnamečio vaiko L. R. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina D. R., nustačius gyvenamąją vietą su motina, nebus pažeisti prioritetiniais laikomi vaiko interesai, bus užtikrinta saugi ir rami aplinka tinkanti vaiko emociniam ir psichologiniam formavimuisi. Tarnyba nurodo, kad turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis nepilnamečio L. R. poreikius išlaikymo dydis. Be to, Tarnyba vertina, kad turi būti nustatyta bent minimali atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka. Tik detalizuota ir nustatyta tiksli bendravimo tvarka, aptartas atskirai gyvenančio vieno iš tėvų bendravimas su vaiku savaitgaliais, švenčių, atostogų ir kitomis šeimai svarbiomis progomis, leistų užtikrinti nepilnamečio vaiko gyvenimo ritmo stabilumą ir ateityje leistų išvengti galimų nesutarimų tarp šalių bei užtikrintų vaiko teisę būti auklėjamiems abiejų tėvų ir nuolat bendrauti su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų.
Su išvadą teikiančios institucijos išvada į bylą buvo pateiktas 2025 m. vasario 11 dienos vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. 3VAIK-37.
2025 m. kovo 7 d. teismo posėdžio metu ieškovė pakartojo ieškinyje nurodytas aplinkybes, nurodė, kad faktiškai santykiai su atsakovu yra nutrūkę, bendrauja labai retai, bendravimo metu atsakovas nepraleidžia progos įžeisti ir pažeminti, pats atsakovas siunčia savo bendravimo su kitomis moterimis vaizdo įrašus, smurtavo, yra baustas už smurtą artimoje aplinkoje (2025 m. kovo 7 d. teismo posėdžio garso įrašas 26 min. 20 sek. – 27 min. 55 sek.). Atsakovui iškelta byla dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo Nr. e2-172-1104/2025, kurioje bylos nagrinėjimo metu sprendimas nėra priimtas. Ieškovė nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimą mažina iki 2400,00 Eur, nes atsakovas per 10 mėnesių po bylos iškėlimo 600,00 Eur yra skyręs vaiko išlaikymui, prašomas išlaikymo įsiskolinimas 300 Eur per mėnesį (2025 m. kovo 7 d. teismo posėdžio garso įrašas 17 min. 00 sek. – 17 min. 40 sek.), nurodė, kad jos prašomas atsakovui priteisti automobilis yra sudaužytas (2025 m. kovo 7 d. teismo posėdžio garso įrašas 17 min. 50 sek. – 18 min. 00 sek.). Ieškovė nurodė, kad vaikui bendrauti su atsakovu nedraudžia, sūnus jo pasiilgsta, tačiau atsakovas bendrauti su sūnumi noro nerodo, paskutinį kartą vaikui yra parašęs žinutę, kuria pasveikino su šv. Kalėdomis, prieš tai rugsėjo mėnesį parašęs žinutę, paklausęs kaip sekasi (2025 m. kovo 7 d. teismo posėdžio garso įrašas 19 min. 00 sek. – 20 min. 05 sek.). Ieškovė paaiškino, kad didžioji vaiko poreikių dalis yra maisto išlaidos – 350,00 Eur, iš jų mitybai mokykloje skiriama 120,00 Eur. Ieškovė nurodė, kad pagrindinė atsakovo įsiskolinimų dalis atsirado dėl neteikto išlaikymo vyresniems atsakovo vaikams (įsiskolinimas SODRAI), baudos, kitos skolos susijusios su asmeninių poreikių tenkinimu, ieškovei nežinomos, nėra susijusios su šeimos poreikių tenkinimu (2025 m. kovo 7 d. teismo posėdžio garso įrašas 38 min. 00 sek. – 39 min. 30 sek.; 45 min. 00 sek. – 48 min. 30 sek.).
Teismo posėdžio metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) atstovas Dalius Bielskis pakartojo išvadoje nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad atsakovo dukra A. K. rūpinosi ieškovė, nors vaikas jai svetimas. Vertina, kad vaiko gyvenamosios vietos su mama nustatymas atitiks nepilnamečio vaiko interesus. Ieškovės prašomas išlaikymas nesiekia pusės minimalios mėnesinės algos. Iš bylos medžiagos matyti, kad tėvas nėra suinteresuotas bendrauti su vaiku.
k o n s t a t u o j a :
remiantis bylos duomenimis, ieškovė D. R. ir atsakovas T. R. susituokė (duomenys neskelbtini). Ukmergės rajono Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) Sutuoktiniai turi vieną nepilnametį vaiką – L. R., gimusį (duomenys neskelbtini). (el. b. l. 124 - 126).
Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės
Santuoka yra vienas iš pagrindų asmenims abipusiu susitarimu sukurti šeimos teisinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.7 straipsnis), kuriuose preziumuojamos sutuoktinių tarpusavio teisės ir pareigos, sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis), turto (CK 3.87 straipsnis) ir vaikų (CK 3.140 straipsnio 1– 2 dalys) bendrumas.
Santuoka baigiasi, kai vienas iš sutuoktinių miršta ar ji įstatymų nustatyta tvarka nutraukiama. Santuoka gali būti nutraukta arba bendru sutuoktinių sutikimu, arba dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, arba, esant tam tikroms įstatymo nustatytoms objektyvioms priežastims, vieno iš sutuoktinių prašymu (CK 3.49 straipsnis). Priklausomai nuo santuokos nutraukimo būdo, šalims kyla atitinkami padariniai.
Santuokos nutraukimo sąlygos reglamentuojamos CK 3.60 straipsnio nuostatose, pagal kurias sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, kai ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (1 dalis); teismas pripažįsta sutuoktinį kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (2 dalis); preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jei jis yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar kitais šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (3 dalis). CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis); pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (3 dalis). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjUtNjg2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-225-686/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-225-686/2015">3K-3-225-686/2015</a>).
Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą. Pavyzdžiui, kai vienas iš sutuoktinių piktnaudžiauja alkoholiu, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių arba kai vienas iš sutuoktinių daug dėmesio skiria pramogoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDgwLTM3OC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-480-378/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-480-378/2017">e3K-3-480-378/2017</a>; 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTkxLTM3OC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-191-378/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-191-378/2020">e3K-3-191-378/2020</a>; ir kt.), tai gali būti pagrindas pripažinti, kad toks sutuoktinis netinkamai vykdo sutuoktinio pareigas ir jas iš esmės pažeidžia. Vis dėlto sutuoktinių ryšiai grindžiami pirmiausia asmeniniais tarpusavio santykiais: lojalumu ir pagarba, šiltais jausmais vienas kitam (CK 3.27 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDUvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-505/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-505/2014">3K-3-505/2014</a>), todėl tais atvejais, kai nenustatytas preziumuojamas kaltas sutuoktinio elgesys, byloje turi būti įvertinta, kokie buvo sutuoktinių tarpusavio santykiai jiems gyvenant šeimoje, koks buvo jų susitarimas dėl tarpusavio pareigų ir teisių, ar šis susitarimas nebuvo visiškai priešingas gerai moralei ir teisei, dėl kokių priežasčių vienas iš sutuoktinių pradėjo piktnaudžiauti turima padėtimi ir nevykdyti savo kaip sutuoktinio pareigų ar jas vykdyti netinkamai, kokių veiksmų ėmėsi antrasis sutuoktinis, ar sutuoktiniai ar vienas jų dėjo pastangas išsaugoti santuoką ir kaip buvo priimtas galutinis sprendimas ją nutraukti.
Santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl ji taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sąlygas – kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimą ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu. Tačiau tarpusavio asmeniniams santykiams būdinga tai, kad vieno asmens elgesys dažniausiai sąlygoja kito asmens elgesį. Todėl tais atvejais, kai vienas sutuoktinis elgiasi netinkamai, santuokoje kylančių problemų savalaikis pastebėjimas ir jų sprendimas didele dalimi priklauso ir nuo kito sutuoktinio, ypač jo netoleravimo tokio elgesio bei tokio elgesio priežasčių. Tačiau jei sutuoktiniai laiku nepastebi ir nesprendžia santuokoje kylančių problemų, jų tarpusavio ryšiai gali nutrūkti, bet ne dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, o dėl jų abiejų nesugebėjimo rasti sprendimą, net ir taikiai išsiskirti.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTgvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-398/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-398/2013">3K-3-398/2013</a>). Nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, jog galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05OS05NjkvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-99-969/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-99-969/2016">3K-3-99-969/2016</a>).
Ieškovė reikalavimą nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės grindė atsakovo neištikimybe, išvykimu iš namų, nesirūpinimu šeima, savo nepilnamečiais vaikais ir smurtu, kurį nurodė kaip pagrindinę santuokos iširimo priežastį. Ieškovė nurodė, kad atsakovas atskirai gyvena nuo 2024 m. balandžio 1 d. ir per tą laiką su abiem vaikais bendravo tik keletą kartų (el. b. l. 7, 93). Atsakovo T. R. dukros A. globa priskirta ieškovei, nes atsakovas nesirūpino savo vaikais (el. b. l. 26 - 29).
Kadangi ieškovė nepateikė jokių atsakovo neištikimybės įrodymų, teismas konstatuoja, kad atsakovo neištikimybės, kaip tikrosios santuokos iširimo priežasties, ieškovė neįrodė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 178 straipsnis).
Ieškovė nurodė, kad su atsakovu negali gyventi dėl smurto artimoje aplinkoje. Per pastaruosius tris metus atsakovas nuolat smurtaudavo, vartojo fizinį, psichologinį smurtą. Ieškovė nurodo, kad keletą kartų buvo kviečiami policijos pareigūnai, pradėti du ikiteisminiai tyrimai, dėl šių nusikalstamų veiksmų atsakovas buvo teistas (el. b. l. 7). Tai patvirtina užfiksuotas su tuo susijęs nesmurtinis atsakovo vaiko teisių pažeidimas (el. b. l. 80 – 82).
Atsakovas išvadą teikiančios institucijos atstovui nurodė, kad sutinka su ieškovės ieškiniu, vaiko gyvenamosios vietos nustatymu ir kitų klausimų išsprendimu, apie teismo posėdį buvo informuotas, tačiau jame nedalyvavo, nenurodė jokių su byla susijusių aplinkybių ir ieškovės nurodytų aplinkybių nepaneigė, todėl teismas vertina, kad aplinkybės, kad atsakovas jau daugiau nei vienuolika mėnesių yra palikęs šeimą, nesirūpina ieškove ir savo vaikais, beveik neteikia jiems išlaikymo, o iki šeimos palikimo ieškovės atžvilgiu naudojo fizinį smurtą rodo, kad jis negerbė sutuoktinės, nebuvo jai nei lojalus, nei pagarbus, priešingai – elgėsi nepagarbiai ir nevertino santuokos, neveikė kito sutuoktinio ir visos šeimos interesais, supriešino savo asmeninius interesus su ieškovės ir visos šeimos interesais. Teismas daro išvadą, jog byloje nenustačius ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo, šalių santuoka nutrauktina CK 3.60 straipsnio 2 dalies pagrindu dėl atsakovo kaltės.
Dėl sutuoktinių pavardžių
Ieškovei prašant, po santuokos nutraukimo ieškovei grąžinama ikisantuokinė pavardė „D.“, o atsakovui nuomonės nepareiškus, paliekama jo pavardė „R.“(CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) preambulė). CK 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus gyvena su ieškove, atsakovas gyvena skyrium, prieštaravimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove nereiškė.
Taigi, nesant tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, esant palankiai Tarnybos išvadai, atsižvelgiant į vaiko L. R. nuomonę („Jeigu reikėtų rinktis, vaikas rinktųsi gyventi su mama“, el. b. l. 93), ieškovės reikalavimas nustatyti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove tenkinamas.
Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo
CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis).
Įstatymu įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad net ir negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaikų auklėjimą ir tinkamųjų raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis).
Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-454/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-454/2014">3K-3-454/2014</a>).
Ieškovė pateiktame ieškinyje nurodo, kad atsakovui bendrauti su vaiku nedraudžia, atsakovas su vaikais bendrauja labai retai, vaikas pateikdamas nuomonę tai patvirtina, nurodo, kad su tėvu nesiskambina ir nebendrauja, susitiko du kartus per metus, tėvas jį su gimtadieniu sveikina sms žinute (el. b. l. 7; 93).
Išvadą teikianti institucija nurodo, kad turi būti nustatyta bent minimali atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka. Tik detalizuota ir nustatyta tiksli bendravimo tvarka, aptartas atskirai gyvenančio vieno iš tėvų bendravimas su vaiku savaitgaliais, švenčių, atostogų ir kitomis šeimai svarbiomis progomis, leistų užtikrinti nepilnamečio vaiko gyvenimo ritmo stabilumą ir ateityje leistų išvengti galimų nesutarimų tarp šalių bei užtikrintų vaiko teisę būti auklėjamiems abiejų tėvų ir nuolat bendrauti su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo naujai formuluojamoje praktikoje prašant nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, kartu turi būti aptarta ir skyrium nuo vaiko liekančio gyventi vieno iš tėvų bendravimo tvarka (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjU2LTc4MS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-256-781/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-256-781/2023">e3K-3-256-781/2023</a>, 27 punktas), teismas sprendžia, kad turi būti nustatyta tokia atsakovo T. R. ir nepilnamečio L. R. bendravimo tvarka: T. R. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi L. R. neribotai nuotoliniu būdu atsižvelgiant į vaiko užimtumą; atsakovas bendrauja su vaiku pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį pagal susitarimą, informuojant ieškovę D. R. apie būsimą bendravimą prieš penkias kalendorines dienas. Teismo vertinimu, nustatoma bendravimo tvarka yra priimtina ir nepažeidžianti nei nepilnamečio L. R., nei atsakovo T. R. teisių ir teisėtų interesų. Šalys bendru sutarimu gali nusistatyti ir kitokią (platesnę) bendravimo su nepilnamečiu L. R. bendravimo tvarką.
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo
CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis) ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad pirmiausia užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Nepilnamečiam vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).
Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDkvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-209/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-209/2013">3K-3-209/2013</a>; kt.). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-491/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-491/2013">3K-3-491/2013</a>; kt.).
Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjczLTk2OS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-273-969/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-273-969/2020">e3K-3-273-969/2020</a>, 21–22 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDk1LTEwNzUvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-495-1075/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-495-1075/2020">e3K-3-495-1075/2020</a>, 40 punktas).
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 300,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Ieškinyje ieškovė išdėstė vaiko poreikius, kuriuos tenkinant per mėnesį sūnui reikalinga 700,00 Eur suma (maistas namuose 230,00 Eur, mokykloje 120,00 Eur, drabužiai, avalynė 100,00 Eur, higienos priemonės, vaistai, vitaminai 50,00 Eur, lavinimo, mokymo priemonės 100,00 Eur, kitos būtinosios išlaidos 50,00 Eur, komunaliniai mokesčiai 50,00 Eur). Vadovaujantis 2024 m. rugpjūčio 28 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 709 „Dėl 2025 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2025 m. sausio 1 d. minimalus mėnesio darbo užmokestis (toliau – MMA) sudaro 1038,00 Eur neatskaičius mokesčių, „į rankas“ tai sudaro apie 777,00 Eur. Atitinkamai ½ baziniams (kasdieniams) vaiko poreikiams patenkinti reikalingos orientacinės sumos dalis sudaro 388,50 Eur, kuri skirtina kiekvieno iš tėvų vaiko atžvilgiu. Tuo atveju, jeigu atimami 122,50 Eur/mėn. „vaiko pinigai“, atitinkamai gaunama 326 Eur (suapvalinus iki sveikojo skaičiaus) suma, tenkanti kiekvienam iš tėvų. Šiuo atveju ieškovės prašoma priteisti 300,00 Eur/mėn. išlaikymo vaikui iš atsakovo suma neviršija minimalios, standartinės vaikui priteistino išlaikymo dydžio (atėmus „vaiko pinigus“), todėl yra priteisiama. Teismo vertinimu, abiem tėvams teikiant vaiko išlaikymui po 300,00 Eur / mėn., tokio dydžio išlaikymas bus proporcingas trylikos metų vaiko, neturinčio specialiųjų poreikių, poreikių tenkinimui ir užtikrins vaikui vystytis būtinas sąlygas.
CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Atsakovas nepateikė atsiliepimo, teismo posėdyje nedalyvavo ir nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., LAT 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-491/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-491/2013">3K-3-491/2013</a>, LAT 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018, 21 p.). Iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovė dirba, jos pajamas sudaro darbo užmokestis apie 1000,00 Eur kas mėnesį (el. b. l. 8; 34; 85). Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė nekilnojamojo turto neturi. Atsakovas SODRA duomenų bazės išrašo duomenimis nedirba, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos duomenų bazėje atsakovas neregistruotas (el. b. l. 87). Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ANTA) duomenimis nei ieškovei, nei atsakovui nėra nustatytas neįgalumas ar dalyvumas (el. b. l. 76). Atsakovas turi įsiskolinimų (15506,22 Eur), kurių pagrindinė dalis yra vaiko išlaikymo įsiskolinimas (11598,85 Eur).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, taip pat į tai, kad atsakovas neturi sveikatos sutrikimų, dėl kurių būtų sumažėjęs jo darbingumas, teismas daro išvadą, kad atsakovas, kaip nepilnamečio vaiko tėvas, privalo prisidėti prie savo vaiko išlaikymo, dėti pastangas pagerinti savo turtinę padėtį, o ne perkelti vaiko išlaikymo naštą vaiko motinai ir valstybei.
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo tenkina ir iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteisia išlaikymą po 300,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai).
Ieškovė skiriama iš atsakovo vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis). Ieškovė turi pareigą tvarkyti vaikui priteistą išlaikymą išimtinai jo interesais (CK 3.186 straipsnio 1 dalis, 3.203 straipsnio 1 dalis).
Šalims išaiškinama, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daugelio subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl teismo sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio ir formos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios, ir, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, tėvai gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo vaikui dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (LAT 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMS8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-21/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-21/2007">3K-3-21/2007</a>, LAT 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODkvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-189/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-189/2009">3K-3-189/2009</a>, LAT 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0xODYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-186/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-186/2010">3K-P-186/2010</a>).
Ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo 2024 m. balandžio 1 d. yra išėjęs iš namų, nesirūpina šeima ir iki ieškinio pareiškimo yra suteikęs 600,00 Eur išlaikymą. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad prašo priteisti 2 850,00 Eur dydžio įsiskolinimą, tačiau teismo posėdžio metu reikalavimą patikslino ir sumažino iki 2 400,00 Eur (2025 m. kovo 7 d. teismo posėdžio garso įrašas 17 min. 19 sek. – 17 min. 40 sek.). Išlaikymo įsiskolinimo sumą ieškovė apskaičiuoja atsižvelgiant į prašomą priteisti mėnesinę 300,00 Eur sumą. Ieškovė nurodo, kad išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoja nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki kreipimosi į teismą dienos – 10 mėn. x 300,00 Eur, minus suteiktas 600,00 Eur išlaikymas, viso įsiskolinimas 2 400,00 Eur.
Kadangi ieškovė nenurodė kitokių vaiko poreikių, nei pateikti ieškinyje, o atsakovas teismo procese nedalyvavo ir kitokių aplinkybių nenurodė, teismas detaliau vaiko poreikių ir išlaikymo, kuris turėjo būti teikiamas laikotarpiu, už kurį, pasak ieškovės, susidarė įsiskolinimas, dydžio nevertina. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad ieškovės nurodytas laikotarpis, už kurį prašomą priteisti išlaikymo įsiskolinimą, yra teisingas ir pagrįstas. Remiantis išdėstytu, iš atsakovo priteistinas 2 400,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas (CK 3.200 straipsnis).
Dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo
Ieškovė ieškiniu prašo skolas ir iš jų kylančius skolinius įsipareigojimus priteisti asmeniškai iš atsakovo T. R., a. k. (duomenys neskelbtini) taip: a) antstolės Vilmos Leskevičienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0130/24/00968, kurioje išieškotojas UAB „Sergel Gelvora”, vykdomas išieškojimas 232,80 Eur, vykdymo pradžia 2024-05-30, (priteista Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmai ei v. byla Nr. eL2-5210-783/2024); b) antstolės Vilmos Leskevičienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0130/23/01866, kurioje išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ĮK 188659752 vykdomas išieškojimas 100,00 Eur, vykdymo pradžia 2023-12-19, (priteista Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai civ. byla Nr. e2-l567-759/2023); c) antstolės Vilmos Leskevičienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0130/22/01245, kurioje išieškotojas Valstybinė socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, ĮK 193180814, vykdomas išieškojimas 11598,85 Eur, vykdymo pradžia 2022-09-14; d) antstolės Vilmos Leskevičienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0130/21/00867, kurioje išieškotojas UAB PlusPlus Capital ĮK 11919806, vykdomas išieškojimas 938,26 Eur, vykdymo pradžia 2021-07-26, (priteista Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai civ. byla Nr. e2-4920-l 143/2021); e) antstolės Vilmos Leskevičienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0130/20/02585, kurioje išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ĮK 188659752, vykdomas išieškojimas 385,19 Eur, vykdymo pradžia 2015-08-20 (kriminalinė bauda); taip pat santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą automobilį SKODA YETI, valst. Nr. VIN (duomenys neskelbtini) įgytą nuo 2023-10-05 priteisti atsakovui T. R. a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise.
Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią pripažįstama, kad asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu (žr., pvz., 2010 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0xODYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-186/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-186/2010">3K-P-186/2010</a>), atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo VMI prie FM nurodė, kad neprieštarauja, kad atsakovo T. R. įsiskolinimai Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams po santuokos nutraukimo būtų laikomi asmeninėmis prievolėmis, taip pat ieškovės paaiškinimus, pagal kuriuos įsiskolinimai UAB „Sergel Gelvora” (remiantis LITEKO duomenimis pirminis kreditorius Tele2, su kuria buvo sudaryta paslaugų (prekių) teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir UAB PlusPlus Capital (remiantis LITEKO duomenimis pirminis kreditorius UAB „mogo LT“, su kuria buvo sudaryta transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutartis Nr. RNT11082018/0020, pagal kurią kreditorius atsakovui suteikė teisę valdyti ir naudotis transporto priemone V. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, o atsakovas priėmė transporto priemonę ir įsipareigojo mokėti nuomos įmokas) nebuvo skirti išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą (CK 109 str. 2 d.), atsižvelgiant į tai, kad tretieji asmenys atsiliepimų nepateikė ir ieškovės pateiktus paaiškinimus paneigiančių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų nepateikė, ieškovės reikalavimas tenkinamas ir nurodytos prievolės pripažįstamos atsakovo asmeninėmis prievolėmis.
Bylos duomenimis nei ieškovė, nei atsakovas neturi nekilnojamojo turto (el. b. l. 20; 21).
Ieškovė nurodo, kad santuokos metu buvo įgytas automobilis SKODA YETI, valst. Nr. VIN (duomenys neskelbtini), kurį prašo priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Ieškovė pateikė šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus – 2024 m. liepos 25 d. AB „Regitra“ pažymą, iš kurios matyti, kad automobilis registruotas atsakovo vardu. Tačiau posėdžio metu ieškovė nurodė, kad automobilis buvo patekęs į auto įvykį, be to, vadovaujantis 2025 m. sausio 20 d. LITEKO duomenimis matyti, kad nei atsakovo, nei ieškovės vardu nėra registruota transporto priemonių. Kadangi vėliau gauti duomenys nepatvirtina ieškovės nurodytų aplinkybių, šis ieškovės reikalavimas negali būti tenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Bylos medžiaga nustatyta, kad šioje byloje ieškovei buvo atidėtas 65,00 (šešiasdešimt penkių eurų 00 ct) Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Taip pat ieškovė patyrė 884,66 (aštuonių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų 66 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų 700,00 (septynis šimtus eurų 00 ct) Eur teisinės pagalbos išlaidų (advokato atstovavimo, procesinių dokumentų rengimo išlaidos), 110,00 (vieną šimtą dešimt eurų 00 ct) Eur žyminio mokesčio išlaidų, išlaidos VĮ Regitra – 8,00 (aštuoni eurai 00 ct) Eur, išlaidos VĮ Registrų centrui – 6,66 (šeši eurai 66 ct) Eur, išlaidos Lietuvos Antstolių rūmams – 60,00 (šešiasdešimt eurų 00 ct) Eur. Šias išlaidas ieškovė prašo priteisti iš atsakovo.
Prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodytų maksimalių rekomenduojamų dydžių. Kadangi ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies (reikalavimas automobilį SKODA YETI, valst. Nr. VIN TMBJF75L5B6031534 priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise yra atmetamas), todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 83% bylinėjimosi išlaidų, viso 734,27 (septyni šimtai trisdešimt keturi eurai 27 ct) Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).
Ieškovė už ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo atleista pagal įstatymą nuo žyminio mokesčio mokėjimą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tenkinus ieškinį iš dalies, nesumokėta žyminio mokesčio suma, sudaranti 81,00 (aštuoniasdešimt vieną eurą 00 ct) Eur už tenkintą periodinio išlaikymo mokėjimo reikalavimą, taip pat atidėta žyminio mokesčio 65,00 (šešiasdešimt penkių eurų 00 ct) Eur dalis priteisiama iš atsakovo valstybės naudai, iš viso 146,00 (vienas šimtas keturiasdešimt šeši eurai 00 ct) Eur (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudarė 15,86 (penkiolika eurų 86 cnt) Eur. Kadangi jos viršija minimalią 8,00 (aštuonių eurų 00 ct) Eur sumą, ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovo priteisiama 83 proc. procesinių dokumentų įteikimo išlaidų dalis 13,16 (trylika eurų ir 16 ct) Eur, (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Iš ieškovės 2,70 (dviejų eurų 70 ct) Eur dydžio procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, pagal atmestų reikalavimų dalį nepriteisiamos, kadangi jos neviršija minimalios 8,00 (aštuonių eurų 00 ct) Eur dydžio sumos.
CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas nukreipia skubiai vykdyti sprendimus dėl išlaikymo priteisimo. To paties straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skubaus vykdymo atveju teismo sprendimas ar nutartis (ar jų dalys) pradedami vykdyti dar jiems neįsiteisėjus. Skubiai vykdytinų sprendimų ar nutarčių apskundimas jų vykdymo nesustabdo. Atsižvelgiant į tai, sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsniu, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 96 straipsnio 1 dalimi, 259 – 260 straipsniais, 268– 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti ieškovės D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo T. R., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini)., įregistruotą (duomenys neskelbtini)., įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo kaltės.
Nustatyti nepilnamečio sūnaus L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove D. R..
Nustatyti atsakovo T. R. ir nepilnamečio L. R. bendravimo tvarką: T. R. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi L. R. neribotai nuotoliniu būdu atsižvelgiant į vaiko užimtumą; T. R. bendrauja su vaiku pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį pagal susitarimą, informuojant ieškovę D. R. apie būsimą bendravimą prieš penkias kalendorines dienas.
Priteisti iš atsakovo T. R., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini) kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 300,00 (tris šimtus eurų ir 00 ct) Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, pavedant uzufrukto teise pinigines lėšas tvarkyti ieškovei D. R..
Priteisti iš atsakovo T. R., a. k. (duomenys neskelbtini) materialinio išlaikymo įsiskolinimą 2400,00 (dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų 00 ct) Eur nepilnamečiui sūnui L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini) nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki kreipimosi į teismą dienos.
Skolas ir iš jų kylančius skolinius įsipareigojimus priteisti iš atsakovo T. R., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeniškai:
antstolės Vilmos Leskevičienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0130/24/00968, išieškotojas UAB Sergel Gelvora”, vykdomas išieškojimas 232,80 (dviejų šimtų trisdešimt dvejų eurų 80 ct) Eur, vykdymo pradžia 2024-05-30, (priteista Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmai ei v. byla Nr. eL2-5210-783/2024);
antstolės Vilmos Leskevičienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0130/23/01866, išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ĮK 188659752 vykdomas išieškojimas 100,00 (vieno šimto eurų 00 ct) Eur, vykdymo pradžia 2023-12-19, (priteista Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai civ. byla Nr. e2-l567-759/2023);
antstolės Vilmos Leskevičienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0130/22/01245, išieškotojas Valstybinė socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, ĮK 193180814, vykdomas išieškojimas 11598,85 (vienuolikos tūkstančių penkių šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų 85 ct) Eur, vykdymo pradžia 2022-09-14;
antstolės Vilmos Leskevičienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0130/21/00867, išieškotojas UAB PlusPlus Capital ĮK 11919806, vykdomas išieškojimas 938,26 (devynių šimtų trisdešimt aštuonių eurų 26 ct) Eur, vykdymo pradžia 2021-07-26, (priteista Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai civ. byla Nr. e2-4920-l 143/2021);
antstolės Vilmos Leskevičienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0130/20/02585, kurioje išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ĮK 188659752, vykdomas išieškojimas 385,19 (trijų šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų 19 ct) Eur, vykdymo pradžia 2015-08-20.
Ieškovei D. R. palikti ikisantuokinę pavardę „D”, o atsakovui T. R. palikti pavardę „R.“.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo T. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 734,27 (septynis šimtus trisdešimt keturis eurus 27 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo T. R., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 146,00 (vieną šimtą keturiasdešimt šešis eurus) Eur žyminio mokesčio ir 13,16 (trylika eurų 16 ct) Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteistos sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (žyminio mokesčio įmokos kodas 5660, procesinių dokumentų išlaidų įmokos kodas 5662).
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nukreipti vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.
Teisėjas [pasirašyta elektroniniu parašu] Voldemaras Bumblys
