Dėl skolos priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-120/2013

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-20610-2010-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 30.9.1;

35.4; 42.8 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (pranešėja), Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė) ir Vinco Versecko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Norfos mažmena“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašė iš atsakovo priteisti 68 107,28 Lt skolos, 8,05 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas yra išnuomojęs ieškovui priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Atsakovas nuomos sutartimis yra įsipareigojęs mokėti nuomos mokestį ir mokesčius už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, šiluminę energiją, komunalines, ryšių ir kt. paslaugas, šių savo pareigų neneigia, tačiau nesutinka dėl mokesčio už nurodytas paslaugas apskaičiavimo, t. y. dėl to, už kokiam plotui suteiktas paslaugas privalo mokėti.

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. preliminariu sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai, tačiau atsakovas UAB „Norfos mažmena“ pareiškė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo ir teismo prašė jį panaikinti, o ieškinį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. balandžio 14 d. sprendimu preliminarusis teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas buvo pakeistas tenkinant ieškinį iš dalies: ieškovo naudai iš atsakovo priteista: pagal 2004 m. rugpjūčio 25 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį 18 702,37 Lt skolos už suvartotą elektros energiją; pagal 2006 m. kovo 14 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį 13 413,18 Lt skolos už suvartotą elektros energiją, vandenį, suteiktas lietaus nuotekų tvarkymo paslaugas; pagal 2006 m. vasario 23 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį 8974,69 Lt skolos už suvartotą elektros energiją, vandenį, suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas; pagal 2007 m. rugsėjo 7 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį 12 544,53 Lt skolos už suvartotą elektros energiją, vandenį, suteiktas lietaus ir kitų nuotekų tvarkymo paslaugas; taip pat 8,05 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (53 634,77 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2010 m. gruodžio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 817,91 Lt bylinėjimosi išlaidų; kita ieškinio dalis netenkinta.

Dėl skolos už negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (2004 m. rugpjūčio 25 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis). Teismas nustatė, kad skola už 2010 m. rugsėjo mėn. suteiktą elektros energiją atsakovui šiose patalpose turi būti skaičiuojama pagal jo faktiškai nuomojamą patalpų plotą (84,80 proc. visų patalpų ploto), nes ieškovo pateiktoje 2010 m. spalio 8 d. PVM sąskaitoje faktūroje NTV Nr. 4146 skola apskaičiuota už 86,30 proc. ploto, neįrodžius, kad atsakovas faktiškai naudoja didesnį plotą, taip pat iš prašomos priteisti sumos neišskaičiavus kitų nuomininkų sunaudotos elektros energijos sumos, o atsakovas nenuginčijo 0,41 tarifo, pagal kurį skaičiuota, teisingumo. Įvertinęs tai, kas nurodyta, teismas priteisė 18 702,37 Lt (su PVM) skolos už 2010 m. rugsėjo mėn. suvartotą elektros energiją (22 054,68 Lt x 84,80 proc.).

Dėl skolos už negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (2006 m. kovo 14 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis). Teismas nustatė, kad atsakovas turi apmokėti 95 proc. šių mokesčių, todėl už elektros energiją – 12 889,32 Lt (iš visos tiekėjo apskaičiuotos sumos atėmus 205,09 Lt); už lietaus nuotekų tvarkymą – 107,98 Lt (atėmus – 2,33 Lt); už šaltą vandenį ir nuotekų tvarkymą – 415,88 Lt. Teismas pažymėjo, kad pastate antrasis aukštas buvo neįrengtas, todėl konstatuota, jog tik atsakovas bei jo klientai faktiškai naudojosi teikiamomis paslaugomis, viso pastato ir aikštelės apšvietimas buvo naudingas būtent atsakovui.

Dėl skolos už negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (2006 m. vasario 23 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis). Teismas nustatė, kad atsakovas nuomojasi 56,70 proc. viso pastato bendro ploto, jame dar yra trys nuomininkai, kita dalis patalpų – neišnuomota. Ieškovas reikalavo priteisti už 2010 m. rugsėjo mėn. suvartotą elektros energiją pagal 2010 m. spalio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą NTV Nr. 4125 – 14 793,35 Lt (iš visos pastate suvartotos elektros energijos kiekio atimdamas kitų trijų nuomininkų suvartotą pagal jų skaitiklių, kurie nėra metrologiškai patikrinti, energijos kiekį bei pridėdamas 90,53 proc. suvartotos elektros energijos kiekio už bendro naudojimo patalpas, atsakovui skaičiuodamas ir už neišnuomotas patalpas). Teismo sprendimu, toks apskaičiavimas nepagrįstas, todėl teismas priteisė 8739,31 Lt skolos (su PVM), apskaičiuojant pagal atsakovo nuomojamų patalpų plotą (12 738,22 Lt x 56,70 proc.), nurodydamas, kad prie bendro naudojamų patalpų išlaikymo turi prisidėti visi jomis besinaudojantys nuomininkai ir neišnuomoto ploto savininkas proporcingai turimai turto daliai (CK 4.82 straipsnis, 4.84 straipsnio 1 dalis). Taip pat apskaičiuota ir skola už tiektą vandenį (415,13 Lt x 56,70 proc.)

Dėl skolos už negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (2007 m. rugsėjo 7 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis). Atsakovas šiame pastate nuomojasi 70,60 proc. viso pastato ploto, byloje neįrodžius faktiškai suvartoto elektros energijos kiekio iš atsakovo priteista 11 974,27 Lt už 2010 m. rugsėjo mėn. suvartotą elektros energiją pagal nuomojamą plotą; už lietaus nuotekų tvarkymą – 203,81 Lt. Ieškovui nepateikus sąskaitos už faktiškai atsakovo suvartotą vandenį, taip pat nenurodžius bendro naudojimo reikmėms suvartoto vandens kiekio, t. y. nesant vandens skaitiklio atsakovo patalpose, už suvartotą šaltą vandenį bei nuotekų tvarkymą priteista 366,45 Lt (su PVM), taip pat skaičiuojant pagal atsakovo nuomojamą plotą.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. gegužės 10 d. nutartimi iš dalies patenkino ieškovo apeliacinį skundą ir pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą: priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 15 620,55 Lt skolos už suvartotą elektros energiją, vandenį, suteiktas lietaus ir kitų nuotekų tvarkymo paslaugas pagal 2007 m. rugsėjo 7 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (duomenys neskelbtini); paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Nuomos sutartyse nustatyta, kad mokesčiai už suteikiamas paslaugas apskaičiuojami proporcingai nuomojamam plotui, t. y. atsakovo išsinuomotam plotui. Rūpinimasis kitų patalpų plotu (išnuomotu ar ne) negali būti perkeltas atsakovui. Visi pastatai, kuriuose atsakovas nuomojasi patalpas, priklauso ieškovui, kuris kaip pastatų savininkas privalo jomis rūpintis. Jei dalis patalpų nėra išnuomota, jam tenka ir dėl to patirtų nuostolių rizika. Ieškovo argumentai, kad nenuomojamose patalpose nėra vartojama elektra, vanduo ir kiti resursai, nepakankami, kad mokestis už pastatui teiktas komunalines paslaugas būtų skaičiuojamas tik pagal pastate išnuomotą plotą, neįtraukiant neišnuomoto. Būdamas patalpų savininkas, ieškovas neišnuomotose patalpose gali pats vykdyti veiklą, jose gali būti atliekami remonto darbai ir pan., kurių metu gali būti vartojami elektros, vandens ištekliai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo mokėtinus mokesčius apskaičiavo pagal jo nuomojamo ir viso pastato ploto santykį.

Negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties 4.8 punkte nustatyta, kad mokesčiai už suvartotą šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, šiluminę energiją, komunalines ir ryšių paslaugas apskaičiuojami pagal faktinį resursų ir (arba) paslaugų sunaudojimą, vadovaujantis skaitiklių, skirtų nuomininkui, parodymais arba resursus ir (arba) paslaugas teikiančių ūkio subjektų pateiktomis ataskaitomis. Pagal Sutarties 4.10 punktą nuomininkas apmoka už 2/3 suvartotos elektros energijos bendram koridoriaus ir holo apšvietimui. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, vadovaudamasi CK 6.193–6.195 straipsniais, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Creditum Vilnius“ v. AB „Utenos melioracija“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTgvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-318/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-318/2011">3K-3-318/2011</a>; kt.), pagrįstu laikė ieškovo apskaičiavimą, kad jis iš bendros sumos pagal VST sąskaitą atėmė kitų nuomininkų suvartotą elektros energijos kiekį, visų nuomininkų bendroms reikmėms suvartotą elektros energijos kiekį ir pridėjo atsakovui tenkantį bendroms reikmėms suvartotos elektros energijos kiekį, tačiau, kaip pats nurodė apeliaciniame skunde, jį apskaičiavo neteisingai. Vietoj 85 proc., turėjo skaičiuoti už 2/3, kaip nustatyta nuomos sutartyje, todėl atsakovui priteistina suma pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 4127 padidinama iki 14 951,46 Lt. Mokestis už šaltą vandenį bei nuotekas pagal 2010 m. spalio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą NTV Nr. 4149 nėra teisingas, nes sąskaitoje nėra išskirtas bendro naudojimo reikmėms suvartotas šalto vandens kiekis. Iš suvartoto šalto vandens ir nuotekų išplėstinės skaičiuoklės nustatyta, kad bendrai suvartota vandens už 152,88 Lt. Ši suma atimta iš bendros sumos pagal UAB „Šiaulių vandenys“ sąskaitą ir pridėta atsakovui tenkanti šalto vandens bendro naudojimo patalpoms dalis, tačiau teismas nesutiko su ieškovo taikyta 85 proc. atsakovui priskirto ploto proporcija, nes proporcija turi būti skaičiuojama nuo viso pastato ploto, kaip skaičiavo pirmosios instancijos teismas, t. y. 70,60 proc., todėl iš atsakovo priteistina 384,53 Lt.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasatorius UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pateiktu kasaciniu skundu prašo pakeisti apeliacinės ir pirmosios instancijos teismų priimtus procesinius sprendimus, kuriais buvo atmesta ieškinio reikalavimų dalis, ir priteisti iš atsakovo pagal 2004 m. rugpjūčio 25 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (duomenys neskelbtini) 20 870,33 Lt; pagal 2006 m. vasario 23 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (duomenys neskelbtini) – 15 140,43 Lt skolos. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

Dėl netinkamo sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo (CK 1.5, 6.193 straipsniai). Kasatoriaus teigimu, bylą nagrinėję teismai, remdamiesi tik pažodiniu Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių teksto aiškinimu, nepagrįstai išaiškino, kad atsakovui tenka mokesčių už nuomojamose patalpose suvartotą elektros energiją mokėjimas proporcingai atsakovo nuomojamam plotui, taip netinkamai taikydami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką sutarčių aiškinimo klausimais (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Auksinis varnas” v. AB,,Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Creditum Vilnius“ v. AB „Utenos melioracija“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTgvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-318/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-318/2011">3K-3-318/2011</a>; <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTgvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-318/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-318/2011">3K-3-318/2011</a>; 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Fegda“ v. UAB „Via Baltika Logistika“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDkvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-349/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-349/2010">3K-3-349/2010</a>; kt.), nes bet kuri sutarties sąlyga turi būti aiškinama atsižvelgiant į visą sutarties kontekstą, negali likti neaptarta ar neįvertinta nė viena sutarties sudedamoji dalis, priedas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. IĮ (duomenys neskelbtini), bylos Nr. 3K-7-409/2010). Teismai turėjo įvertinti, kad atskirų energijos rūšių kiekiui apskaičiuoti turėjo būti taikomi skirtingi kriterijai, pvz., skaičiuojant mokesčius už suvartotą elektros energiją ir vandenį, nuomojamų patalpų ploto kriterijus yra nesvarbus, nes suvartotas elektros energijos ir vandens kiekis priklauso nuo to, kokie elektros energiją ir vandenį naudojantys įrengimai yra atsakovo patalpose.

Kasatoriaus teigimu, elektros energijos skaitikliai buvo įrengti kitų nuomininkų tame pačiame pastate nuomojamose patalpose, todėl ieškiniu buvo pagrįstai prašoma priteisti iš atsakovo už pastatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), atsakovo suvartotą elektros energijos kiekį, apskaičiuojant jį pagal visame pastate suvartotą kiekį, atėmus iš jo kitų nuomininkų faktiškai suvartotą elektros energijos kiekį pagal jų elektros skaitiklių rodmenis bei šiems tenkantį bendrosioms patalpoms suvartotą elektros energijos kiekį. Pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), už suvartotą vandens kiekį skola buvo priteista visai neįvertinus, kad kitiems nuomininkams tame pastate apskritai buvo nereikalingas vanduo, nes jame įrengti bendro naudojimo tualetai, kuriuose yra vandens skaitikliai ir juose suvartotas vanduo proporcingai nuomojamam plotui paskirstomas visiems nuomininkams (atsakovo nuomojamas plotas sudarė 91 proc. viso pastato ploto).

Dėl CK 4.82 straipsnio, 4.84 straipsnio 1 dalies ir CPK 298 straipsnio netinkamo taikymo. Kasatoriaus teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė skolai apskaičiuoti (patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) nurodytas CK nuostatas, nes ginčo santykiams CK 4.82 straipsnis galėtų būti taikomas tik tuo atveju, jei elektros energija būtų naudojama pastato, kuriame yra atsakovo nuomojamos patalpos, išlaikymui, o ne kaip šiuo atveju – patalpų naudotojų veiklos vykdymui. CK 4.84 straipsnio 1 dalies taip pat nebuvo pagrindo taikyti, nes jis reglamentuoja bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo sąlygas. Apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų, nurodytų ir apeliaciniame skunde, nepasisakė.

Dėl proceso teisės normų taikymo. Kasatoriaus nuomone, nenaudojamos ir neišnuomotos patalpos neturėtų būti įtraukiamos apskaičiuojant nuomininkų užimamo ploto dalį (proporciją), nes šiose patalpose elektros energija nėra vartojama. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovas, būdamas patalpų savininkas, neišnuomotose patalpose gali pats vykdyti veiklą, jose gali būti atliekami remonto darbai, kurių metu gali būti vartojami elektros, vandens ištekliai, kurių atsakovas neturi apmokėti, nepagrįsta byloje esančiais įrodymais (CPK 176 straipsnis). Teismas netinkamai taikė CPK 176 straipsnio, 263 straipsnio 2 dalį, nes savo galutines išvadas grindė ne byloje surinktais įrodymais, o prielaidomis, neatsižvelgė į tai, kad kitose išnuomotose ir kol kas nenuomojamose patalpose yra įrengti elektros skaitikliai, pagal kuriuos gali būti tiksliai nustatytas suvartotos elektros energijos kiekis.

Bylą nagrinėję teismai nevertino įrodymų visumos, kiekvieno įrodymo atskirai (CPK 185 straipsnis), kurie leido spręsti apie tikrąją ginčo šalių valią, susijusią su sutartimis nustatyto patalpų eksploatavimo mokesčio apskaičiavimu ir paskirstymu, dėl ko buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. UAB „Volnata“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTUvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-255/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-255/2007">3K-3-255/2007</a>). Teismas nepagrįstai atsakovo pateiktus įrodymus ir argumentus vertino kaip patikimesnius, nepasisakydamas, kodėl ieškovo pateiktomis skaičiuotėmis nesivadovavo, neįvertino kitų nuomininkų, turinčių elektros energijos skaitiklius, suvartotos energijos kiekio.

Atsakovas UAB „Norfos mažmena“ pateiktu atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir nurodo, kad, nesant skaitiklių, mokesčiai už eksploatacines paslaugas turi būti skaičiuojami proporcingai atsakovo nuomojamam plotui. Atsakovas pritaria pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų argumentams dėl Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių nuostatų, susijusių su mokesčių mokėjimu, aiškinimo bei nurodo, kad iš priimtų procesinių sprendimų motyvuojamosios dalies akivaizdu, jog teismai tyrė ir vertino abiejų šalių pateiktus įrodymus, kurie buvo susiję su ginčo dalyku, laikydamiesi kasacinio teismo praktikos įrodinėjimo klausimais bei CPK 176 straipsnio. Atsakovo manymu, teismai pagrįstai nevertino patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kitų nuomininkų nuomojamose patalpose įrengtų elektros energijos skaitiklių rodmenų, nes jie neobjektyvūs, neatlikta jų metrologinė patikra (Metrologijos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies, 13 straipsnio 3 dalis). Kiekvieno negyvenamųjų patalpų nuomininko nuomojamų patalpų dalis yra lygi nuomojamų patalpų ir viso pastato ploto santykiui, nustatant atitinkamą proporciją. Atsakovas pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), nuomojasi 2154,66 kv. m bendro ploto negyvenamąsias patalpas, kurios, palyginus su visu pastato plotu, sudaro 56,70 proc., o patalpose (duomenys neskelbtini) – 3125,10 kv. m, t. y. 84,8 proc. Pagal nurodytą proporciją atsakovas privalo mokėti ir už bendro naudojimosi patalpoms suteiktų paslaugų (suvartotos elektros energijos, vandens, šilumos energijos ir kt.) paslaugas. Bendroms reikmėms suvartota elektros energija ir galios dedamoji, yra sąnaudos, patirtos eksploatuojant visą pastatą, todėl turi būti paskirstomos ne vien tik tarp pastate esančių nuomininkų, bet proporcingai visų patalpų plotui, kiekvienam nuomininkui pagal išsinuomotą plotą, o už neišnuomotas patalpas – savininkui.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo

Kasaciniame skunde kvestionuojamas bylą nagrinėjusių teismų priteistų skolų už eksploatacines–komunalines paslaugas atsakovo nuomojamose patalpose: (duomenys neskelbtini) (2004 m. rugpjūčio 25 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis) ir (duomenys neskelbtini) (2006 m. vasario 23 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis), dydžio apskaičiavimas, grindžiant tuo, kad buvo netinkamai išaiškintos sudarytų nuomos sutarčių nuostatos, o atsakovui priklausančių mokėti mokesčių dydis turėjo būti apskaičiuotas pagal jo nuomojamose patalpose naudojamus prietaisus, nustatant faktiškai suvartotą vandens, elektros energijos kiekį bei atitinkamai už kitas paslaugas, pvz., pagal skaitiklių rodmenis, bet ne pagal nuomojamų patalpų ploto proporciją.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad konkrečios sutarties turinio ir jos sąlygų išaiškinimas, sutartimi sulygtų šalių pareigų bei teisių nustatymas yra fakto klausimas. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas fakto klausimų nenagrinėja, tačiau, atsižvelgdamas į kasacinio skundo argumentus, patikrina, kaip žemesnės instancijos teismas laikėsi sutarčių aiškinimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „ Litforina“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-107/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-107/2010">3K-3-107/2010</a>). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nenagrinėja kasaciniame skunde dėstomų argumentų dėl pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su išnuomoto (atsakovo nuomojamo) ploto, jo proporcijos nustatymu, palyginus su visu pastato plotu, faktiškai suvartotos elektros, vandens energijos kiekiais pagal kitų nuomininkų skaitiklius, nuomojamose patalpose esančias bendrojo naudojimo (tualeto ir pan.) patalpas bei jų faktinius naudotojus ir pan., o pasisako dėl to, ar teismai laikėsi sutarčių aiškinimo taisyklių aiškindami būtent Nekilnojamojo turto nuomos sutarčių sąlygas dėl mokesčių už šaltą, karštą vandenį, elektros energiją, šilumos energiją, komunalines ir ryšių paslaugas skaičiavimą bei apmokėjimą.

Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką, sutarties šalims nesutariant dėl sudarytos sutarties sąlygų turinio, tokios sąlygos aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais. Aiškinant sutarties turinį prioritetas turi būti teikiamas tikrųjų sutarties šalių ketinimų (valios) nustatymui, nepakanka remtis pažodiniu jos tekstu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės, susijusios su konkrečios sutarties šalių elgesiu sudarant ir vykdant sutartį, jų santykių praktika; kartu įstatymas įpareigoja įvertinti ir visuomenėje nusistovėjusią analogiškų sutartinių santykių praktiką: jeigu sutarties šalių turėtų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; aiškinant sutartį reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje ir nenurodytos, priimtinausią pagal sutarties prigimtį sąvokų reikšmę, papročius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Auksinis varnas“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bivainis“ v. A. B. firma (duomenys neskelbtini), bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDYvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-406/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-406/2005">3K-3-406/2005</a>; kt.). Tai, kad įstatyme neteikiamas prioritetas pažodiniam sutarties aiškinimui, nereiškia, kad gali būti ignoruojamas sutarties tekstas ir jos sąlygose vartojamų žodžių ar žodžių junginių bendrinė, visuomenėje nusistovėjusi reikšmė. Tikrasis sutarties (jos sąlygos) turinys gali nesutapti su pažodine teksto reikšme, jeigu pažodinį tekstą paneigia įstatyme (CK 6.193 straipsnis) įvardytos sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės (sutarties sąlygų kontekstas, faktinis šalių elgesys, kt.). Įstatymu teismas įpareigotas patikrinti, ar pažodinis sutarties tekstas atitinka tikruosius sutarties šalių ketinimus. Teismas turi kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinti šalių valią, išreikštą joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Teismo išvada dėl sutarties sąlygų tikrojo turinio visais atvejais turi būti motyvuota ir pagrįsta įstatyme įtvirtintų sutarties aiškinimo kriterijų taikymu. Visuotinai priimtų ir analogiškų šalims protingų asmenų vienodai suprantamų posakių (terminų) vartojimas sudarant sutartį yra viena priemonių, užtikrinančių teisinį tikrumą ir sutarties šalių teisėtų lūkesčių apsaugą. Siurprizinis, priešingas įprastinei prasmei sutarties tekste vartojamų posakių (sąvokų) aiškinimas, nepagrįstas įstatymine nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, teismo sprendime yra negalimas. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. E. S. ūkinė–komercinei zoofirma,,Akvariumas”, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMi8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-22/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-22/2009">3K-3-22/2009</a>; 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. B. v. UAB „JG Property developments“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-137/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-137/2011">3K-3-137/2011</a>; kt.).

Ginčo atveju Negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), nuomos sutarčių 4.10 punktuose, be kita ko, aiškiai nustatyta, kad: „[...] Mokesčių dydis apskaičiuojamas pagal faktinį resursų ir/arba paslaugų sunaudojimą vadovaujantis skaitiklių parodymais (nesant skaitiklių – proporcingai nuomojamam plotui) arba resursus ir/arba paslaugas teikiančių ūkio subjektų pateiktomis ataskaitomis (išklotinėmis ir pan.) [...]“. Be to, 2006 m. vasario 23 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties (patalpose, esančios (duomenys neskelbtini) 4.10 punkte taip pat įtvirtinta, kad: „[...] už pastato ir automobilių stovėjimo aikštelės apšvietimą, automobilių stovėjimo aikštelės valymą, šiukšlių ir sniego išvežimą mokama proporcingai pastato ir Nuomininko nuomojamų patalpų plotui [...]“.

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad elektros, vandens skaitiklių atsakovo nuomojamose patalpose įrengta nebuvo, todėl, vadovaudamiesi Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyse šalių sutartomis mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo sąlygomis, pagrįstai sprendė, kad mokesčiai už komunalines–eksploatacines paslaugas apskaičiuojami proporcingai atsakovo nuomojamam plotui, t. y. bendrą visam pastatui apskaičiuotą suvartotos energijos ar suteiktų paslaugų kainą padauginus iš atsakovo nuomojamo ploto tame pastate procentinės išraiškos bei išskaičiavus energijos, paslaugų suteikimo kainą už bendro naudojimo pastato patalpas, kurias moka visi pastato nuomininkai ir savininkas (esant neišnuomotų patalpų), proporcingai nuomojamam (turimam nuosavybės teise) patalpų plotui. Kasatoriaus argumentai, kad turėjo būti nustatyti atsakovo naudojami prietaisai jo nuomojamose patalpose ir pagal juos skaičiuojamas faktiškai suvartotas elektros energijos, vandens kiekis – nepagrįsti. Tokio susitarimo Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyse nebuvo, o sutarčių sąlygų keitimas nebuvo inicijuotas nė vienos iš šalių, jos nebuvo faktiškai keistos. Įvertinusi tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju sutarčių aiškinimo taisyklės buvo taikytos tinkamai, Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių sąlygos atskleistos įvertinus tiek pažodinį sutarčių tekstą, tiek tikruosius šalių ketinimus. Be to, jei ieškovas nesutinka su pagal sutartis atliktu mokesčių apskaičiavimu, tai visada turėjo ir turi galimybę jo išnuomotose patalpose įrengti skaitiklius, kurių rodmenys leistų tiksliai apskaičiuoti faktiškai kiekvieno nuomininko, suvartotos elektros energijos, vandens kiekį ir kt. Taip pat pažymėtina, kad 2006 m. vasario 23 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties (patalpose, esančios (duomenys neskelbtini) 4.10 punkte aiškiai nurodyta, kaip apskaičiuojama atsakovo nuomojamų patalpų proporcija, nuomojamų patalpų plotą lyginant su viso pastato plotu, o ne tik išnuomotu plotu pastate, todėl šiuo aspektu, skaičiuojant mokesčius už bendrojo naudojimo patalpas, ginčo taip pat neturi kilti, sutartinis reglamentavimas bei šalių praktika šiuo klausimu aiški.

Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių tinkamo taikymo

Kasatoriaus nuomone, bylą nagrinėję teismai neįvertino kiekvieno byloje esančio reikšmingo įrodymo atskirai jų visumos kontekste, taip pat savo išvadas grindė iš esmės tik atsakovo pateikiamais įrodymais, kuriuos laikė patikimesniais nei jo pateiktuosius, todėl pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, priėjo prie galutinių nemotyvuotų išvadų.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-155/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-155/2010">3K-3-155/2010</a>; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-340/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-340/2011">3K-3-340/2011</a>; kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtus procesinius sprendimus, konstatuoja, kad buvo tinkamai laikomasi įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių. Teismai įvertino ieškinį pagrindžiančius įrodymus, detaliai išnagrinėjo kiekvienos iš atsakovo nuomojamose patalpose sunaudotos energijos ir kitų paslaugų skolos skaičiuotes, pasisakė dėl jose nurodytų duomenų, skaičiavimo (ne)pagrįstumo, įvertino pastatų, kuriuose yra nuomojamos patalpos specifiką, užimtumą (išnuomotų ir laisvų patalpų plotus), taip pat rėmėsi šalių sudarytomis Nekilnojamųjų patalpų nuomos sutartimis, jų turiniu, pagrįstai ir motyvuotai nevertino kitų nuomininkų tam tikrose išnuomotose patalpose skaitiklių, kurie buvo metrologiškai nepatikrinti ir neužregistruoti, rodmenų, galutines išvadas ir priteistinos skolos dydį detaliai pagrindė, nurodydami skaičiavimo tvarką. Taigi, priimti procesiniai sprendimai pripažintini pagrįstais ir teisėtais, kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo sutarčių aiškinimo ir įrodinėjimo taisyklių netinkamo taikymo nepasitvirtino.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kasaciniame teisme patirta 22,44 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2013 m. kovo 14 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Palikti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartį nepakeistą.

Priteisti iš kasatoriaus UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (j. a. k. 300145575) 22,44 Lt (dvidešimt du litus 44 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Dangutė Ambrasienė

Janina Stripeikienė

Vincas Verseckas