Dėl žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-152/2013

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01531-2011-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 44.1;

114.11; 121.15; 121.19.4

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Janinos Stripeikienės (pranešėja ir kolegijos pirmininkė) ir Vinco Versecko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. N. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. N. ieškinį atsakovams Aldonos g. 7-ojo namo savininkų bendrijai, AB „Panevėžio butų ūkis“ dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Byloje kilę teisės normų, reglamentuojančių butų ir kitų patalpų savininkų pareigų bendrojoje dalinėje nuosavybėje, gyvenamojo namo bendrijos ir gyvenamojo namo priežiūros bendrovės atsakomybės už bendrijos nario turtui padarytą žalą, įrodymų vertinimo taisyklių, taikymo ir aiškinimo klausimai.

Ieškovas E. N., būdamas buto savininkas, prašė priteisti iš Aldonos g. 7-ojo namo savininkų bendrijos (toliau – Bendrijos), atstovaujamos bendrijos pirmininkės L. T., 3184,06 Lt turtinės žalos atlyginimo, 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti iš AB „Panevėžio butų ūkis“ 6614,31 Lt turtinės žalos atlyginimo, 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Ieškovas nurodė, kad 2010 m. birželio 5 d. liūties metu iš namo lietaus nuotekų vamzdyno išbėgęs vanduo padarė žalos jo turtui – apgadino buto apdailą, baldus. Ši avarija įvyko todėl, kad vamzdynas, būdamas susidėvėjęs, užakęs, neatlaikė ypač didelio kiekio vandens ir iš jo išsiliejęs lietaus vanduo per namo sienas ir perdangas pateko į jo butą. Už vamzdyno priežiūrą yra atsakinga Aldonos g. 7-ojo namo savininkų bendrija. Jos pirmininkei jau 2010 m. kovo 24 d. buvo žinoma, kad vamzdyno būklė bloga ir jį būtina remontuoti. Namo inžinerinę įrangą prižiūrintis atsakovas AB „Panevėžio butų ūkis“ 2010 m. balandžio 19 d. taip pat pateikė duomenis bendrijos pirmininkei apie susidėvėjusį namo lietaus nuotekų vamzdyną. Tačiau bendrija nesiėmė jokių priemonių, kad vamzdynas būtų tvarkomas: nesikreipė į AB „Panevėžio butų ūkis“ dėl vamzdynų tvarkymo, nešaukė butų savininkų susirinkimo, kad būtų sprendžiami remonto klausimai.

Atsakovas AB „Panevėžio butų ūkis“ pagal sutartį teikia namo administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros paslaugas ir po 2010 m. balandžio 19 d. apžiūros jam buvo žinoma lietaus nuotekų vamzdyno būklė. 2010 m. liepos 7 d. jis gavo bendrijos pirmininkės prašymą pakeisti namo kanalizacijos alkūnę, tačiau jokių veiksmų nesiėmė. 2010 m. liepos 14 d antrą kartą buvo užlietas lietaus vandeniu ieškovo turtas, todėl už šį užliejimą, ieškovo nuomone, yra atsakingas atsakovas AB „Panevėžio butų ūkis“.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad iš bylos duomenų darytina išvada, kad ieškovas neįrodė, jog Aldonos g. 7-ojo namo savininkų bendrija atliko neteisėtus veiksmus, lemiančius jos atsakomybę už 2010 m. liepos 5 d. ieškovui padarytą žalą. Pažymėta, kad byloje taip pat neįrodyta aplinkybė, jog apie blogą namo vamzdyno būklę bendrijai tapo žinoma anksčiau nei po 2010 m. balandžio 19 d. statinio kasmetinės apžiūros akto pateikimo. Bendrija neturi specialių žinių, kurios sudarytų sąlygas įvertinti namo inžinerinius tinklus, todėl ji yra sudariusi techninės priežiūros paslaugų teikimo sutartį su atsakovu AB „Panevėžio butų ūkis“. Būtent šis juridinis asmuo yra kompetentingas ir sutartimi įpareigotas teikti rekomendacijas dėl namo inžinerinių tinklų techninės būklės, remonto. Taigi tik 2010 m. balandžio 19 d. atsakovas AB „Panevėžio butų ūkis“, kaip kvalifikuotas ir kompetentingas techninę namo priežiūrą vykdantis subjektas, atliko namo apžiūrą ir bendrijai pateikė statinio kasmetinės apžiūros aktą. Byloje surinkti įrodymai patvirtino, kad bendrija ėmėsi būtinų veiksmų pagal techninio namo prižiūrėtojo pateiktas rekomendacijas dėl namo inžinerinių tinklų remonto: 2010 m. gegužės 14 d., 2010 m. birželio 8 d. šaukė namo butų savininkų susirinkimus, darbotvarkėje nurodė, kad bus svarstomas namo kasmetinės apžiūros aktas. Tačiau savininkų reikiama dauguma nesusirinko (taip pat ir ieškovas), todėl sprendimų nustatyta tvarka nepriėmė. Bendrijos valdymo organas – pirmininkė – pagal įstatymą ir bendrijos įstatus neturi jokių įgaliojimų vienvaldiškai priimti sprendimus dėl remonto darbų atlikimo, apmokėjimo už juos. Tokius sprendimus gali priimti tik bendrijos narių susirinkimas (CK 4.85 straipsnio 1, 2 dalys, Bendrijos įstatų 36, 41.8, 57.3, 57.6 punktai). Jokių kitų galimų neteisėtų bendrijos veiksmų (be susirinkimų nešaukimo, nesikreipimo dėl remonto) ieškovas nenurodė, todėl teismas įvertino, kad neįrodytos šios atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246 straipsnis).

Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad 2010 m. balandžio 19 d. namo apžiūros metu nustatyti defektai iki 2010 m. liepos 5 d. užliejimo negalėjo būti pripažinti defektais, dėl kurių kyla pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai taip, kaip nurodyta žalos atsiradimo metu galiojusio 2002 m. liepos 1 d. aplinkos ministro įsakymo Nr. 351 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka” 22 punkte, t. y. dėl kurių privalomi neatidėliotini jų šalinimo darbai. Taigi atsakovo Aldonos g. 7-ojo namo savininkų bendrijos atsakomybė dėl 2010 m. liepos 5 d. ieškovui padarytos žalos negalima, nenustačius būtinųjų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų ir kaltės (CK 6.246, 6.248 straipsnių).

Teismas nurodė, kad atsakovo Aldonos g. 7-ojo namo savininkų bendrijos atsakomybė negalima ir todėl, jog namo lietaus nuotekų kanalizacijos vamzdynas yra bendroji dalinė namo butų ir kitų patalpų savininkų, o ne bendrijos nuosavybė. Dėl to teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina (steigia bendriją, sudaro jungtinės veiklos sutartį ar namui skiriamas administratorius). Būtent butų ir kitų patalpų savininkai turi ir atitinkamų pareigų, susijusių su šiais objektais (pvz., pareigą atlyginti dėl jų trūkumų padarytą žalą). Remdamasis tuo teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovas pasirinko netinkamą atsakovą, atsakingi gali būti tik bendraturčiai, bet ne bendrija.

Byloje nustatyta, kad atsakovas AB „Panevėžio butų ūkis“ 2010 m. liepos 7 d. pakeitė namo rūsyje buvusią lietaus vandens nuvedimo stovo alkūnę, tačiau darbai buvo atlikti netinkamai, todėl 2010 m. liepos 23 d. per tą pačią alkūnę vanduo vėl bėgo į namo rūsį. Teismas pripažino pagrįstais atsakovo argumentus, kad jo nurodyti veiksmai, tvarkant namo rūsyje buvusią lietaus vandens nuvedimo stovo alkūnę, nesusiję priežastiniu ryšiu su ieškovui 2010 m. liepos 14 d. atsiradusia žala. Jei alkūnė būtų tvarkinga, vanduo, neturėdamas galimybės bėgti į namo rūsį, kauptųsi stove namo sienose ir kaip tik, pakilęs vamzdynu ir išbėgęs sienoje, patektų į antrame aukšte esantį ieškovo butą. Nagrinėjamu atveju netvarkinga alkūnė padėjo ieškovui išvengti didesnės žalos, nes liūties metu dėl netvarkingos vamzdyno alkūnės dalis vandens bėgo į rūsį, o ne kilo stovu aukštyn ir per sienas bei perdangas pateko į ieškovo butą. Atsakovas nebūdamas įpareigotas nei pagal sutartį, nei pagal teisės aktus neturėjo teisės savo iniciatyva atlikti kapitalinio vamzdyno remonto. Nenustačius būtinųjų atsakovo AB „Panevėžio butų ūkis“ civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio (CK 6.246, 6.247 straipsniai), civilinės atsakomybės atsakovui dėl 2010 m. liepos 14 d. ieškovui atsiradusios žalos negalėjo kilti.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. birželio 5 d. nutartimi paliko Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. sprendimą nepakeistą.

Teisėjų kolegija, papildomai įvertinusi bylos įrodymus, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nagrinėjamu atveju neįrodė deliktinės atsakomybės sąlygų, kurių pagrindu galėtų kilti atsakovų atsakomybė, todėl Aldonos g. 7-ojo namo savininkų bendrijos ir AB „Panevėžio butų ūkis“ atsakomybė nagrinėjamoje byloje negalima. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė atsakovo AB „Panevėžio buto ūkis“ neteisėtų veiksmų, nes įstatymu jam nėra deleguota pareiga atlikti bendro naudojimo konstrukcijų kapitalinio remonto darbus be specialaus užsakymo. Bylos duomenys taip pat patvirtino, kad atsakovas Aldonos g.7-ojo namo savininkų bendrija ir AB „Panevėžio butų ūkis“ buvo sudarę pastato administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros sutartį, pagal kurią atliko namo būklės nuolatinius stebėjimus, pastato pagrindinių komunikacijų mechaninio patvarumo palaikymo, smulkių objektų šalinimą, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų saugos naudojimo užtikrinimą, jų profilaktiką, taip pat bendrosios inžinerinės įrangos avarijų lokalizavimą ir likvidavimą. Taigi 2010 m. balandžio 19 d. buvo atlikta gyvenamojo namo Aldonos g. 7 apžiūra, kurios metu nustatyti lietaus nuotekų susidėvėję vamzdynai ir rekomenduota juos keisti. Aldonos g. 7-ojo namo savininkų bendrija nuo AB „Panevėžio buto ūkis“ pasiūlymo keisti lietaus nuotekų vamzdyną organizavo bent du kartus visuotinius bendrijos narių susirinkimus, tačiau šie neįvyko dėl kvorumo nebuvimo, ieškovas bendrijos susirinkimuose taip pat nedalyvavo. Taigi byloje nekonstatavus atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebuvo pagrindo konstatuoti ir priežastinio ryšio su ieškovo nurodoma žala.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas E. N. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. sprendimą ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 5 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Dėl CK 4.83 ir 4.85 straipsnių aiškinimo ir taikymo. Steigiamojo susirinkimo metu 2002 m. spalio 1 d. Aldonos g. 7-ojo namo savininkai, bendraturčiai bendro naudojimo objektams valdyti, naudoti ir prižiūrėti įsteigė šio namo savininkų bendriją, priėmė bei patvirtino įstatus. Pagal šių įstatų 8.1 punktą bendrija privalo organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų valdymą, priežiūrą. Vyriausybės 2001 m. vasario 2 d. nutarimo Nr. 125 „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, su jais susijusių dokumentų ir lėšų perdavimo daugiabučio namo savininkų bendrijai tvarkos” 1 punkte nustatyta, kad, įregistravus daugiabučio namo savininkų bendriją ir jos įstatus, savivaldybės vykdomosios institucijos, kitos už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą atsakingos įmonės, įstaigos, organizacijos sprendimu per vieną mėnesį bendrijai perduodami valdyti ir prižiūrėti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektai; tai įforminama atitinkamu perdavimo aktu (1.4 punktas), kurį pasirašo perduodančios šalies valdymo organo įgaliotas atstovas ir bendrijos pirmininkas. Kasatorius nurodo, kad pagal bendrijos įsteigimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, bendrijai buvo perduotos visos namo bendraturčių teisės ir pareigos dėl bendro naudojimo objektų valdymo, priežiūros ir atsakomybės už šių pareigų vykdymą. Vertinant tinkamą atsakovą byloje būtina vadovautis bendraisiais civilinės teisės principais – protingumu bei teisingumu, o atsakovų išplėtimas, įtraukiant visus butų ir kitų patalpų savininkus, neatitinka šių principų. Kasatorius argumentuoja, kad tarp jo ir bendrijos yra susiklostę vidiniai turto valdymo ir naudojimo santykiai, nes CK 4.85 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka bendrojo naudojimo objektai buvo perduoti tvarkyti bendrijai. Nurodoma, kad teismai nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje R. K. v. 47-oji daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-376/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-376/2009">3K-3-376/2009</a>, ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės g. 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy01MTUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-515/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-515/2009">3K-7-515/2009</a>, nes šių bylų ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi skiriasi.

Dėl teismo pareigos motyvuoti teismo sprendimą ir bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, kasatoriaus nuomone, neatsakė į visus jo pateiktus apeliacinio skundo argumentus, nepasisakė dėl visų bylos aplinkybių ir atliko naują įrodymų tyrimą ir vertinimą jam nedalyvaujant, atmetus kasatoriau prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.

Dėl civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų aiškinimo. Kasatorius nurodo, kad teismai nepagrįstai kaltės įrodinėjimo naštą perkėlė ieškovui, nors, remiantis CK 6.248 straipsnio 1 dalimi, nustačius neteisėtus veiksmus, nulėmusius žalos atsiradimą, skolininko kaltė preziumuojama.

Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių aiškinimo ir taikymo. Kasatorius nurodo, kad teismai nevertino jo pateiktų įrodymų, jog: bendrija nesiėmė veiksmų, kad išvengtų žalos; bendrija žinojo apie vamzdynų būklę dar iki statinio kasmetinės apžiūros akto pateikimo (bendrijos pirmininkės 2010 m. kovo 24 d. prašymas pakeisti nuotekų stovus); bendrijos pirmininkė nuo sužinojimo apie vamzdynų būklę iki kasatoriaus buto užliejimo tik du kartus šaukė bendrijos susirinkimus, nors galėjo sušaukti daugiau kartų ir priimti sprendimus.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Aldonos g. 7-ojo namo savininkų bendrija prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Dėl CK 4.83 ir 4.85 straipsnių aiškinimo ir taikymo. Bylą nagrinėję teismai pagrįstai konstatavo, kad namo bendrojo naudojimo objektų savininkas yra ne bendrija, o butų savininkai, turintys disponavimo šiais objektais teisę. Teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina. Namo lietaus nuotekų kanalizacijos vamzdynas yra bendroji dalinė namo butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybė, todėl jie turėjo nuspręsti dėl bendrojo naudojimo objekto valdymo, naudojimo ir disponavimo. Kasatorius, būdamas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų savininkas, yra pats atsakingas už šių objektų būklę ir jų padarytą žalą. Atsakovas AB „Panevėžio butų ūkis“ kaip kompetentingas techninę namo priežiūrą vykdantis subjektas atliko namo apžiūrą ir bendrijai pateikė statinio kasmetės apžiūros aktą, kuriame nurodė, kad lietaus nuotekų vamzdynai susidėvėję, rekomenduojama keisti vamzdžius. Tai sužinojusi bendrija ėmėsi veiksmų pagal pateiktas rekomendacijas ir nedelsiant 2010 m. gegužės 14 d. ir birželio 8 d. šaukė namo butų savininkų susirinkimus, darbotvarkėje nurodžiusi namo kasmečio apžiūros akto svarstymą. Nesusirinkus savininkų kvorumui, bendrijos pirmininkė vienvaldiškai neturėjo teisės priimti sprendimus dėl remonto darbų.

Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių aiškinimo ir taikymo. Nepagrįsti kasatoriaus argumentai, kad teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Yra kartojami apeliacinio skundo argumentai, tačiau konkretūs proceso teisės normų pažeidimai neidentifikuojami. Teismai byloje pateiktus įrodymus įvertino vadovaudamiesi CPK įtvirtintomis įrodymų vertinimą nustatančiomis taisyklėmis.

Kitų atsiliepimų į kasacinius skundus CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl asmenų, atsakingų už padarytą žalą

Pagal CK 4.82 straipsnio 1 ir 5 dalis butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui, priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas, kurio 2 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad bendroji inžinerinė įranga yra daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendro naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė. Taigi remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu namo lietaus nuotekų vamzdynai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šio namo butų savininkams.

CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduoja arba nutraukia jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (1995 m. vasario 21 d. redakcija) 16 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio 1 ir 2 dalių, 19 straipsnio ir šio įstatymo (2000 m. birželio 20 d. redakcija) 27 straipsnio 4 ir 7 dalių, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 852 “Dėl Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo įgyvendinimo tvarkos” patvirtintų Tipinių daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatų 8 punkto 1, 3 ir 4 pastraipų, 10 punkto 1 pastraipos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – Bendrija) yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. daugiabučio namo savininkų bendrija „Medvėgalis“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zNDUvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-345/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-345/2007">3K-7-345/2007</a>; 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. 47-oji daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-376/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-376/2009">3K-3-376/2009</a>). Remiantis Aldonos g. 7-ojo namo savininkų bendrijos įstatytų (toliau – Bendrijos įstatų) 4 straipsniu Bendrijos tikslas yra racionaliai ir efektyviai eksploatuoti namą, jo inžinerinę įrangą bei jam priskirtą žemės sklypą, organizuojant valdymą ir priežiūrą; 8 straipsnyje nustatytos Bendrijos pareigos, t. y. organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų ir jam priskirto žemės sklypo valdymą, priežiūrą ir kitokį tvarkymą, planuoti ir kaupti lėšas šiems darbams atlikti; laikytis įstatymų nustatytų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų, darbų saugos, higienos, aplinkosaugos, priešgaisrinių ir kitų specialių reikalavimų ir kt.; 36 straipsnyje įtvirtinta, kad bendrojo naudojimo objektai valdomi, jais naudojamasi ir disponuojama patalpų savininkų (bendraturčių) sutarimu.

Kasatorius argumentavo, kad Bendrijai yra perduota bendro naudojimo patalpų priežiūra ir ji nesiėmė jokių veiksmų, kad namo lietaus nuotekų vamzdynai būtų sutvarkyti. Bylą nagrinėjusių teismų nustatyta, kad AB „Panevėžio butų ūkis“, būdamas ginčo namo techninės priežiūros vykdytojas, 2010 m. balandžio 19 d. pateikė statinio kasmetės apžiūros aktą su pastebėtais defektais ir rekomendacijomis dėl remonto. Šio akto 11 punkte buvo nurodyti susidėvėję lietaus nuotekų vamzdynai ir rekomenduota pakeisti vamzdžius. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šiame apžiūros akte nustatytas namo defektas iki 2010 m. liepos 5 d. kasatoriaus buto užliejimo negalėjo būti pripažintas defektu, dėl kurio kyla pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai ir dėl kurio turi būti nedelsiant imamasi veiksmų (2002 m. liepos 1 d. aplinkos ministro įsakymo Nr. 351 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka” (toliau – Reglamentas) 22, 23 punktai). Be to, Bendrijos pirmininkė jau 2010 m. gegužės 14 d. šaukė namo butų savininkų susirinkimą, kurio vienas iš darbotvarkės klausimų buvo AB „Panevėžio butų ūkis“ statinio kasmetinės apžiūros akto svarstymas. Nesusirinkus reikiamai butų savininkų daugumai, susirinkimas neįvyko ir sprendimų nebuvo priimta. Po pirmojo kasatoriaus buto apgadinimo 2010 m. birželio 5 d. Bendrijos pirmininkė jau birželio 8 d. dar kartą sukvietė namo gyventojų susirinkimą, t. y. po 3 dienų nuo įvykio. Toks greitas reagavimas patvirtina vykdytą pareigą nedelsiant imtis veiksmų, siekiant išspręsti lietaus nuotekų vamzdyno problemą. Tačiau ir šis susirinkimas neįvyko nesusirinkus gyventojų ir Bendrijos narių kvorumo.

Pagal Aldonos g. 7-ojo namo savininkų bendrijos įstatytų 41.5 punktą būtent Bendrijos narių susirinkimas turi teisę tvirtinti Bendrijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto ar rekonstrukcijos) ar modernizavimo metinį bei ilgalaikį planą, lėšų įstatymuose ir kituose teisės aktuose nurodytiems privalomiems statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimams įgyvendinti kaupimo tvarką; pagal 41.8 punktą – šis bendrijos organas turi teisę nustatyti disponavimo bendrijos turtu ir lėšomis tvarką, spręsti lėšų skolinimosi bei pajamų paskirstymo klausimus; pagal 57.6 punktą – Bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) pagal Bendrijos susirinkimo sprendimus naudoja bendrijos lėšas ir tvarko jos sąskaitas banke ir t. t. Remianti CK 4.75 straipsnio 1 dalimi daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai disponavimo bendruoju turtu teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu, o kitas savininko teisių turinį sudarančias teises – valdymo ir naudojimo – balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą. Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 4 dalis). Aptariamos bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia, kad įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės g. 49-oji daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy01MTUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-515/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-515/2009">3K-7-515/2009</a>). Taigi visais atvejais teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina. Dėl to nepagrįstais laikytini kasatoriaus argumentai, kad Bendrijai buvo perduotos visos namo bendraturčių teisės ir pareigos dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir atsakomybė už šių pareigų vykdymą. Remiantis tuo, kas aptarta, darytina išvada, kad Aldonos g. 7-ojo namo savininkų bendrijos pirmininkė vienasmeniškai neturi teisės priimti sprendimus dėl remonto darbų atlikimo ir apmokėjimo už juos, tam yra būtinas Bendrijos narių susirinkimo sprendimas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad butų savininkams įgyvendinant ir vykdant CK 4.82 straipsnio 3 dalyje ir 4.83 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas teises ir pareigas tarp jų susiklosto vidiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, o tarp Bendrijos, kuri įgyvendina šių bendraturčių bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu, ir trečiųjų asmenų susiklosto išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai. Kiekvienas bendrijos narys turi įstatymuose ir bendrijos įstatuose įtvirtintas teises, pvz.: Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje ir Bendrijos įstatytų 20 straipsnyje nustatyta, kad bendrijos narys turi teisę dalyvauti bendrijos narių susirinkimuose, teikti siūlymus bendrijos veiklos klausimais, reikalauti, kad bendrijos valdymas ir bendrosios nuosavybės naudojimas bei priežiūra atitiktų visų bendrijos narių bendrąsias teises ir teisėtus interesus. Taigi kasatorius, siekdamas, kad būtų kuo greičiau išspręsta lietaus nuotekų vamzdyno problema, pats taip pat turėjo elgtis aktyviai. Iš bylos duomenų nustatyta, kad kasatorius nei 2010 m. gegužės 14 d., nei birželio 8 d. namo butų savininkų susirinkimuose nedalyvavo, nereikalavo Bendrijos imtis priemonių kuo greičiau sutaisyti sugedusius vamzdžius. Remiantis CK 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punktu butų savininkas turi teisę imtis būtinų priemonių be kitų savininkų sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, ir reikalauti iš kitų buto savininkų atlyginti išlaidas, proporcingas šių savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai. Ši CK nuostata yra įtvirtinta Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir Bendrijos įstatų 20.4 punkte. Tačiau byloje nustatyta, kad ne pats kasatorius ėmėsi tvarkyti lietaus nuotekų vamzdžius, bet pagal Bendrijos užsakymą AB „Panevėžio butų ūkis“ 2010 m. rugpjūčio 6 d. pakeitė lietaus vandens stovo 9 metrų atkarpą. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai įvertino, kad byloje nėra nustatytos Bendrijos atsakomybės būtinosios sąlygos, todėl jai atsakomybė už kasatoriaus butui padarytą žalą negali būti taikoma.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad namo bendrųjų inžinerinių konstrukcijų ir kitų bendrojo naudojimo objektų savininkai yra butų savininkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 257-oji daugiabučio namo savininkų bendrija v. UAB “Vilniaus vandenys”, bylos Nr. 3K-3-579/2003; išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. daugiabučio namo savininkų bendrija „Medvėgalis”, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zNDUvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-345/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-345/2007">3K-7-345/2007</a>; teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 519-oji daugiabučio namo savininkų bendrija v. AB,,Vilniaus šilumos tinklai“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTcvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-397/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-397/2008">3K-3-397/2008</a>). Taigi atsakomybės subjektu pagal daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, kaip bendraturčių, tarpusavio prievoles atlyginti žalą, atsiradusią, jiems įgyvendinant namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, disponavimo teisę, gali būti tik bendraturčiai, bet ne Bendrija.

Byloje nustatyta, kad ginčo namo nuolatinę techninę priežiūrą atliko atsakovas AB „Panevėžio butų ūkis“. Kasatorius ginčijo, kad jo atsakomybė taip pat kyla esant neteisėtiems veiksmams, t. y. neteisėtam neveikimui (nepakeitė lietaus nuotekų vamzdžių). Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus nustato Reglamentas. Jis apibrėžia gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus (1 punktas), yra privalomas gyvenamųjų namų savininkams (bendraturčiams), daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijoms, fiziniams asmenims, įgaliotiems valdyti ir prižiūrėti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus pagal namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartį, ir t. t. (2 punktas). Pagal Reglamento 11 punktą privalomų reikalavimų visumą sudaro: 1) reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijas ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos; saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo (11.1–11.1.6 papunkčiai); 2) reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad: patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre; būtų išlaikyta estetiška namo ir jo aplinkos išvaizda; būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos (11.2–11.2.3 papunkčiai). Šių reikalavimų įgyvendinimas, be kita ko, užtikrinamas suplanuotais statybos darbais – pastato ar jo dalių remontu ar rekonstrukcija, įskaitant energijos taupymo priemonių įgyvendinimą (13.5 papunktis). Reglamentas taip pat nustato gyvenamojo namo būklės apžiūrą, kurios rezultatai įtvirtinami apžiūros akte. Apžiūrų metu atskleidus deformacijų, defektų ar šiurkščių namo naudojimo ir priežiūros taisyklių pažeidimų, dėl kurių kylą pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai ar galimi dideli materialiniai nuostoliai atsakingas už apžiūrą asmuo privalo nedelsdamas apie tai informuoti namo savininką ar jam atstovaujančią daugiabučio namo savininkų bendrijos valdybą (bendrijos pirmininką). Vėliau apie tai pranešama raštu ir pridedamas apžiūros aktas (22 punktas). Taigi, ši Reglamento nuostata pažymi, kad net tais atvejais, kai namo defektas gali kelti grėsmę žmonių sveikatai, aplinkai ar galimi dideli materialiniai nuostoliai namo priežiūrą atliekantis subjektas turi pareigą tik informuoti, bet ne vykdyti savarankiškai statybos darbus. Pagal apžiūrų rezultatus organizuojami ir vykdomi nuolatinės priežiūros darbai, sudaromi metiniai ir ilgalaikiai pastato ir jo inžinerinės įrangos privalomųjų remonto (ar rekonstrukcijos) darbų ir jų finansinio aprūpinimo planai. O kaip jau pirmiau nurodyta, pagal Bendrijos įstatų 41.5 papunktį bendrijos narių susirinkimas turi teisę tvirtinti bendrijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto ar rekonstrukcijos) ar modernizavimo metinį bei ilgalaikį planą, lėšų įstatymuose ir kituose teisės aktuose nurodytiems privalomiems statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimams įgyvendinti kaupimo tvarką. Taigi namo priežiūros administravimo paslaugas teikiantis subjektas gali vykdyti tokius statybos darbus, kuriuos patvirtina ir įtraukia į planą bendrijos susirinkimas.

Reglamento 27 punkte įtvirtinta, kad namo priežiūros administratorius turi paskirti už nuolatinę namo priežiūrą atsakingą asmenį – namo priežiūros vadybininką, kurio uždavinys būtų vykdyti nuolatinę namo būklės stebėjimą, organizuoti pastebėtų defektų šalinimą, kontroliuoti kitų specialistų atliekamus nuolatinės priežiūros ar remonto darbus ir pan. Šioje nuostatoje įtvirtinta pastebėtų defektų šalinimo organizavimo funkcija neturėtų būti suprantama, kaip įpareigojanti savarankiškai, be bendraturčių sutikimo, atlikti didelius defektų šalinimo darbus. Į gyvenamojo namo nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) sąvoką patenka namo būklės nuolatinis stebėjimas, pastato pagrindinių konstrukcijų mechaninio patvarumo palaikymas, smulkių defektų šalinimas ir t. t. (9 punktas). Šiame Reglamente nustatyta gyvenamojo namo priežiūros (eksploatavimo) sąvoka ir su ja susiję namo priežiūros subjekto įsipareigojimai yra perkelti ir į Aldonos g. 7-ojo namo savininkų bendrijos ir AB „Panevėžio butų ūkis“ 2009 m. spalio 1 d. Pastato administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros paslaugų sutarties nuostatas. Taigi atsakovas AB „Panevėžio butų ūkis“ tiek pagal Reglamento, tiek pagal Sutarties nuostatas įsipareigojo pašalinti atsiradusius smulkius defektus. Nagrinėjamoje byloje lietaus nuotekų vamzdžių keitimas (stovo 9 metrų atkarpos pakeitimas) nevertintinas kaip smulkus defektas, kurį namo priežiūrą organizuojantis subjektas turėjo pareigą be bendraturčių sutikimo sutvarkyti. Jis turėjo pareigą apie defektą informuoti, ką ir padarė namo Bendrijai 2010 m. balandžio 19 d. pateikęs Statinio kasmetinės apžiūros aktą. Dėl to nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad namo priežiūros administravimo paslaugas teikiantis subjektas neteisėtai neveikė, t. y. turėjo pareigą suremontuoti lietaus nuotekos vamzdžius, tačiau to nepadarė.

Kasatorius argumentuoja, kad dėl antrą kartą, t. y. 2010 m. liepos 14 d., jo buto užliejimo yra kaltas AB „Panevėžio butų ūkis“, nes netinkamai pakeitė lietaus vandens nuvedimo stovo alkūnę. Remiantis teismų nustatytomis aplinkybėmis AB „Panevėžio butų ūkis“ gavęs informacijos apie 2010 m. liepos 5 d. padarytą žalą kasatoriaus turtui, liepos 7 d. praplovė stovą, pagal Bendrijos pirmininkės prašymą pakeitė namo rūsyje buvusią lietaus vandens nuvedimo stovo alkūnę, tačiau darbai buvo atlikti netinkamai. 2010 m. liepos 23 d. per tą pačią alkūnę vanduo vėl bėgo į namo rūsį. Vėliau kokybės trūkumai buvo ištaisyti, rugpjūčio 6 d. pagal papildomą Bendrijos užsakymą buvo pakeista stovo 9 metrų atkarpa. Kasatorius teigia, kad dėl šių alkūnės tvarkymo darbų 2010 m. liepos 14 d. buvo antrą kartą užlietas jo turtas. Tai yra fakto klausimas, kurį bylą nagrinėję teismas įvertino pagal CPK 176–185 straipsnių nuostatas ir padarė pagrįstas išvadas, kad nagrinėjamu atveju netvarkinga alkūnė kaip tik padėjo kasatoriui išvengti didesnės žalos, nes liūties metu dėl netvarkingos vamzdyno alkūnės dalis vandens bėgo į rūsį, o ne kilo stovu aukštyn ir per sienas bei perdangas pateko į kasatoriaus butą. Taigi, jei alkūnė būtų tvarkinga, vanduo, neturėdamas galimybės bėgti į namo rūsį, kauptųsi stove namo sienose ir, pakilęs vamzdynu ir išbėgęs sienoje, patektų į antrame aukšte esantį kasatoriaus butą. Dėl to bylą nagrinėjusiems teismams nenustačius priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų – netinkamo vamzdyno alkūnės pakeitimo 2010 m. liepos 7 d. ir liepos 14 d. kasatoriui atsiradusios žalos, AB „Panevėžio butų ūkis“ negali būti taikoma civilinė atsakomybė.

Dėl teismo pareigos motyvuoti teismo sprendimą (CPK 331 straipsnio 4 dalis) ir bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka (CPK 322 straipsnis)

Kasatorius teigia, kad buvo pažeista CPK 331 straipsnio 4 dalis, nes apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl kiekvieno apeliaciniame skunde nurodyto argumento. CPK 331 straipsnyje išdėstyti reikalavimai apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) turiniui ir jame nurodyta, kad motyvuojamojoje sprendimo (nutarties) dalyje glausta forma turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, įstatymai ir kiti teisės aktai bei kiti teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas (CPK 331 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismo procesinis dokumentas turi būti argumentuotas. Motyvuojamosios teismo sprendimo (nutarties) dalies paskirtis – pagrįsti apeliacinės instancijos teismo išvadas, išdėstytas rezoliucinėje apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) dalyje. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. Ruiz Torija v. Spain and Hiro Balani v. Spain, judgments of 9 December 1994, Series A. Nos 303 – A and 303 – B, p. 12, par. 29, ir p. 29-30, par. 27; Higgins and Others v. France judgment of 19 February 1998, Reports of Judgments and Decisions 1998-I, p. 60, par. 42). Tačiau teismų praktikoje ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90, van de Hurk v. Netherlands).

Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą kasacijos pagrindas yra tik esminis proceso teisės normų pažeidimas, be to, kai šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai apeliacinės instancijos teismo nutartis nėra naikinama vien dėl to, kad jos motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė apeliacinį skundą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. K. v. notarė D. M., bylos Nr. 3K-3-452/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008; teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. U. v. UAB „IJO“, bylos Nr. 3K-3-453/2006; kt.). Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis A. B. v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-603/2008; 2012 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. UAB „Gubernija“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNy8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-27/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-27/2012">3K-3-27/2012</a>; kt.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas apskųstoje nutartyje argumentuotai atsakė į į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, be to, visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais teismas vadovavosi. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti apskųstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą dėl to, kad jis neatitinka CPK 331 straipsnio 4 dalies reikalavimų, nėra pagrindo.

Kasatoriai skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, nepaisydamas išreikštos apelianto valios, bylą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad pagal CPK 322 straipsnio nuostatas apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, atsižvelgdamas į šalių motyvuotus prašymus, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas. Nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant bylos šalies ar šalių prašymui, nėra teismo pareiga, todėl net ir išreikštas asmens pageidavimas apeliacinio skundo padavimo metu, kad byla apeliacinėje instancijoje būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, apeliacinės instancijos teismo neįpareigoja. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad jeigu žalos atlyginimo byloje reikia nustatyti žalos fakto ir dydžio aplinkybes bei būtina priimti ir ištirti didelės apimties įrodymus, tai savaime nereiškia, kad turi būti skiriamas žodinis bylos nagrinėjimas.

Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą rašytinio proceso tvarka, nepadarė CPK 322 straipsnio pažeidimo bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje proceso taisykles. Kasatoriaus argumentai šiuo aspektu pripažintini nepagrįstais ir atmestini.

Dėl įrodymų vertinimo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad tam tikri faktai egzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05OC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-98/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-98/2008">3K-3-98/2008</a>; 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „ Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-335/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-335/2009">3K-3-335/2009</a>; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01ODgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-588/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-588/2009">3K-3-588/2009</a>; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-316/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-316/2010">3K-3-316/2010</a>; kt.)

Kasacinis teismas netiria faktų (CPK 353 straipsnio 1 dalis), o įrodymų turinio vertinimas yra fakto klausimas, todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl to, ar nebuvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, ištyrę ir įvertinę šioje byloje esančius įrodymus, kuriuos nustatė iš šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, rašytinių įrodymų, padarė pagrįstą išvadą, kad byloje surinktų įrodymų visetas patvirtina atsakovų įrodinėtą poziciją, kad nėra nustatytos visos būtinosios sąlygos jų civilinės atsakomybės kilimui, jie nėra atsakingi už kasatoriui padarytą žalą, jie veikė pagal įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Pažymėtina, kad teismų buvo įvertinti visi byloje pateikti įrodymai ir tik jų visuma sudarė pagrindą priimti pirmiau nurodytą sprendimą.

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių, todėl kasacinio skundo argumentai atmestini kaip nesudarantys pagrindo teismo nutarčiai panaikinti (CPK 346 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetant kasacinį skundą, kasatoriaus turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).

Atsakovė Aldonos g. 7-ojo namo savininkų bendrija prašo priteisti iš kasatoriaus 400 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Kadangi už Aldonos g. 7-ojo namo savininkų bendriją šias bylinėjimosi išlaidas apmokėjo AB „Panevėžio butų ūkis“, tai, netenkinant kasacinio skundo, jos priteistinos iš kasatoriaus šiam atsakovui (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98 straipsniai).

Kasaciniame teisme patirta 50,94 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (2013 m. kovo 14 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo E. N. (duomenys neskelbtini) 400 (keturis šimtus) Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo AB „Panevėžio butų ūkis“ (j. a. k. 147146714) naudai ir 50,94 Lt (penkiasdešimt litų 94 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Dangutė Ambrasienė

Janina Stripeikienė

Vincas Verseckas