Civilinė byla Nr. e3K-3-42-469/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00010-2022-2
Procesinio sprendimo kategorija 2.7.1.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. vasario 15 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Agnės Tikniūtės,
sekretoriaujant Vilmai Aidukaitei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Diginet LTU“ atstovams advokatams Ąžuolui Čekanavičiui ir Mariui Juoniui,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „cV Group“ atstovams direktoriui Arnoldui Vasiliauskui ir advokatei Laurai Ziferman,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „cV Group“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Diginet LTU“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „cV Group“ dėl draudimo atlikti veiksmus, pažeidžiančius duomenų bazių gamintojų (lot. sui generis) teises, ir jų nutraukimo, draudimo atlikti nesąžiningos konkurencijos veiksmus ir jų nutraukimo, kompensacijos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių duomenų bazių gamintojo sui generis teisių apsaugą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė įpareigoti atsakovę nutraukti tęstinius ir sistemingus ieškovės duomenų bazių gamintojų (sui generis) teises pažeidžiančius veiksmus – nuotraukų, VIN kodų, pardavimo kainų, ridų ir kitų duomenų perkėlimą iš ieškovės duomenų bazės (autoplius.lt) bei jų naudojimą atsakovės parduodamose „carVertical“ automobilių istorijos ataskaitose, gautus iš ieškovės duomenis ištrinti ir uždrausti perkėlinėti bei naudoti duomenis ateityje be išankstinio ieškovės sutikimo; įpareigoti atsakovę nutraukti nesąžiningos konkurencijos veiksmus ir uždrausti ieškovės atžvilgiu juos atlikti ateityje; priteisti iš atsakovės 1000 bazinių socialinių išmokų (MGL) dydžio kompensaciją.
3. Ieškovė nurodė, kad atsakovė pažeidžia Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ir ATGTĮ) 61 straipsnio 1 dalies ir 63 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes naudoja visus arba esminę dalį ieškovės duomenų bazės, pasikartojančiai ir sistemingai perkėlinėja duomenis be ieškovės sutikimo, be to, neteisėtais ieškovės duomenų bazės perkėlimo ir naudojimo veiksmais pažeidžia nesąžiningo konkuravimo draudimą pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalį. Atsakovė be ieškovės leidimo perkelia ir naudoja ieškovės duomenų bazės turinį. Tai įrodo faktas, kad pačios ieškovės sukurtų skelbimų ir tikrų vartotojų skelbimų duomenys, kurie buvo paskelbti autoplius.lt svetainėje, sutampa su atsakovės generuojamų ataskaitų duomenimis. Ieškovės įsitikinimu, jos atliktos investicijos į duomenų bazę yra reikšmingos ir jų spektras yra platus, jos apima tiek kiekybines, tiek kokybines investicijų rūšis. Atsakovės vykdomi neteisėti veiksmai yra automatizuoti ir tęstiniai, o jų rezultatas yra duomenų perkėlimas į ataskaitas, kurių sugeneruojama neabejotinai daug, atsakovės vykdomi pažeidimai yra pasikartojančio ir sistemingo pobūdžio. Ieškovės galimybės konkurencingai teikti tokias paslaugas išnaudojant savo pačios duomenų bazės privalumus yra nepagrįstai apribotos, nes atsakovė savo verslo tikslais neteisėtai, be ieškovės leidimo sistemingai daro duomenų ištraukas iš duomenų bazės ir naudoja duomenis savo parduodamose ataskaitose. Ieškovė pažymi, kad atsakovė yra pelningai veikiantis verslo subjektas, kurio oficialios 2020 m. pajamos yra 8 526 450 Eur, iš jų 1 605 407 Eur pelno. Tai, kad atsakovė perkėlinėja ir naudoja ieškovės duomenų bazės duomenis, galimai mažina ieškovės svetainės lankytojų skaičių, nes jie automobilių kainos ir ridos informaciją, automobilių nuotraukas dabar gali pamatyti ir atsakovės ataskaitose. Mažesnis svetainės lankytojų skaičius lemia mažesnes ieškovės pajamas iš svetainėje skleidžiamos reklamos, todėl duomenų bazės perkėlimas ir naudojimas, vykdomas atsakovės, daro žalą ieškovės padarytoms investicijoms į duomenų bazę.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: uždraudė atsakovei perkelti duomenis iš ieškovės duomenų bazės autoplius ir juos naudoti atsakovės parduodamose ataskaitose be išankstinio ieškovės sutikimo; įpareigojo atsakovę ištrinti iš ieškovės duomenų bazės autoplius gautus duomenis; priteisė ieškovei iš atsakovės 21 000 Eur kompensacijos; kitą ieškinio dalį atmetė.
5. Teismas nustatė šias faktines aplinkybes:
5.1. ieškovė nuo 2003 m. valdo interneto svetainę autoplius.lt, į kurią įkeliami vartotojų transporto priemonių, jų dalių ir (arba) aksesuarų pardavimo arba nuomos skelbimai, o ieškovė tik teikia technines priemones informacijai įkelti už užmokestį;
5.2. atsakovė nuo 2019 m. valdo „carVertical“ platformą, teikiant naudotų automobilių istorijos ataskaitų rengimo mokamą paslaugą; naudojant kliento nurodytą automobilio VIN kodą, iš įvairių informacijos šaltinių gauti duomenys apie konkretų automobilį yra atsakovės sukurtų informacinių technologijų išanalizuojami, patikrinami, sulyginami tarpusavyje, susisteminami ir jų pagrindu suformuojama ataskaita;
5.3. 2018 m. lapkričio 9 d. šalys pasirašė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią ieškovės interneto svetainės (autoplius.lt) lankytojams suteikiama galimybė naudotis automobilių istorijos patikros paslaugomis ir įsigyti ataskaitas „carVertical“ interneto svetainėje, integruojant reikiamas nuorodas;
5.4. ieškovė nuo 2020 m. kovo 10 d. nutraukė bendradarbiavimo sutartį, nurodžiusi atsakovei, kad ketina plėtoti automobilių istorijos patikrų produktą;
5.5. ieškovė nuo 2022 m. gruodžio 5 d. taip pat teikia mokamas transporto priemonių istorijos ataskaitų teikimo paslaugas, analogiškas atsakovės teikiamoms; teismas nevertino šalių teikiamų paslaugų apimties tapatumo, nurodęs, kad tai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui;
5.6. atsakovė siekė sudaryti susitarimą dėl ieškovės valdomų duomenų pirkimo, tačiau susitarimas nebuvo pasiektas;
5.7. atsakovės ataskaitos, vartotojui sumokėjus nustatytą mokestį ir suvedus transporto priemonės VIN kodą, suformuojamos einamuoju laiku, surenkant įvairią su transporto priemone susijusią informaciją (gamintojo duomenis, eismo įvykius, nuosavybės suvaržymus, techninę apžiūrą, ridą, pardavimus, vagystes ir kt.) iš susijusių duomenų bazių; pagal byloje pateiktus duomenis apie ataskaitų generavimą neįmanoma nustatyti, iš kokių konkrečių šaltinių surenkami duomenys; atsakovė nurodė, jog duomenų teikėjų yra apie 800–900, duomenys gaunami žodinio arba rašytinio susitarimo pagrindu.
6. Teismas konstatavo, kad atsakovės sugeneruotose ataskaitose yra panaudotų ir ieškovės portalo skelbimų duomenų. Teismo nuomone, tai, kad ieškovė nepagrindžia, kokiomis konkrečiomis techninėmis priemonėmis, kokiu konkrečiu laiku ir kokia konkrečia apimtimi yra perkeliami duomenys, savaime nelemia išvados, kad duomenys nėra perkeliami. Teismo vertinimu, tikėtina, kad atsakovė naudoja (naudojo) atitinkamą algoritmą, kuris koreguoja ieškovės skelbimuose nurodytus duomenis. Nors akivaizdu, kad atsakovė duomenis generuojamoms ataskaitoms renka iš įvairių šaltinių, tačiau atsakovė nepateikė jokių įtikinamų įrodymų, kad perkeliant byloje analizuotus konkrečius duomenis buvo pasinaudota ridos duomenimis ne iš ieškovės valdomo portalo, o iš kitų trečiųjų asmenų. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad duomenų perkėlimo faktą pagrindžia ir apibendrinti automobilių kainų sutapimai, kurie leidžia daryti išvadą, jog atsakovė naudoja duomenų bazės duomenis, parsisiųsdama ir išsaugodama įkeliamų skelbimų duomenis. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų ir (ar) argumentų, paneigiančių ieškovės į bylą pateiktus aptartus rašytinius įrodymus. Teismas nusprendė, kad ieškovė pagrindė ir įrodė, jog atsakovė už užmokestį generuojamose ataskaitose naudoja ieškovės valdomo portalo skelbimų informaciją. Nors byloje pateikta tik 20 ataskaitų, tačiau sutampančių duomenų apimtis, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad duomenys yra naudojami sistemingai ir didele apimtimi. Spręsdamas dėl atsakovės parsisiunčiamų iš ieškovės bazės duomenų apimties, teismas pažymėjo, kad šiuo atveju neturi teisinės reikšmės aplinkybė, kiek atsakovė panaudoja duomenų generuodama ataskaitas ir (ar) kiek gauta informacija (ne)vertinga atsakovei, nes bylos nagrinėjimo dalyką sudaro ieškovės, kaip duomenų bazės gamintojos, sui generis teisių apsauga.
7. Pagal byloje pateiktas 2021 m. gegužės–gruodžio mėn. sugeneruotas ataskaitas teismas nustatė, kad buvo naudojami 2019 m. sausio mėn. – 2021 m. spalio mėn. skelbimų duomenys, ir padarė išvadą, kad atsakovė šiuo laikotarpiu perkėlinėjo į ieškovės duomenų bazę įkeliamus naujus skelbimus (apie 1000 skelbimų per dieną).
8. Teismas vadovavosi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) išaiškinimais, pateiktais 2021 m. birželio 3 d. sprendime byloje SIA „CV-Online Latvia“ prieš SIA „Melons“, C-762/19, kuriame ESTT yra pažymėjęs, kad, spręsdamas dėl duomenų bazių gamintojui taikytinos apsaugos, teismas turi patikrinti, pirma, ar atitinkamos duomenų bazės turiniui gauti, patikrinti ir pateikti reikia pakankamai didelių investicijų, ir, antra, ar nagrinėjamas „perkėlimas“ ar „panaudojimas iš naujo“ kelia grėsmę šių galimybei susigrąžinti šias investicijas (nurodyto sprendimo 46 punktas).
9. Teismas nusprendė, kad ieškovės pateikti rašytinai įrodymai patvirtina esmines investicijas į duomenų bazės duomenų gavimą, tikrinimą ir pateikimą, tiek kokybiškai, tiek kiekybiškai. Teismo nuomone, šiuo atveju investicijos susijusios su duomenų bazės nuolatinio funkcionalumo palaikymu bei gerinimu, išlaidos programinei įrangai, automatizuotam duomenų tikrinimui ir darbuotojams, atliekantiems papildomas tikrinimo funkcijas ir kt., negali būti laikomos mažareikšmėmis, juolab įvertinus, kad ieškovės valdoma duomenų bazė yra dinamiška, į ją, kaip nustatyta byloje, kiekvieną dieną įkeliama apie 1000 naujų skelbimų, vėliau šie skelbimai archyvuojami, taigi nuolat augantis apdorojamos informacijos kiekis reikalauja tiek kokybinių, tiek kiekybinių investicijų. Jas nustatęs teismas nusprendė, kad ieškovės pateikti argumentai ir juos pagrindžiantys rašytiniai įrodymai pagrindžia atliktas esmines kiekybines ir kokybines investicijas ir todėl nagrinėjamu atveju ieškovei taikytina duomenų bazių gamintojo sui generis teisių apsauga.
10. Nustatęs, kad kiekvieną dieną yra 1000 įkeliamų naujų skelbimų, kuriuos atsakovė parsisiunčia ir archyvuoja ne trumpesniu laikotarpiu nei 2019 m. sausio mėn. – 2021 m. spalio mėn., įvertinęs aptartas ieškovės investicijas, teismas padarė išvadą, jog atsakovė nuolat perkelia visą ar didelę dalį ieškovės duomenų bazės duomenų, įvertinus tiek kokybiškai, tiek kiekybiškai.
11. Nors teismas laikė deklaratyviu ir neįrodytu ieškovės argumentą, kad dėl atsakovės veiksmų mažėja jos portalo lankytojų ir dėl to kyla grėsmė jai susigrąžinti investicijas, tačiau sutiko, jog, atsakovei parsisiunčiant duomenis ir juos archyvuojant, ieškovei mažinama galimybė susigrąžinti investicijas iš duomenų kaupimo ir archyvavimo, o tai tiesiogiai susiję ir su investicijomis į pačią duomenų bazę. Dėl to teismas ieškovės reikalavimą dėl aptartų veiksmų uždraudimo laikė pagrįstu ir įrodytu.
12. Teismo vertinimu, byloje nustatyti veiksmai atitinka ATGTĮ 63 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes dėl atsakovės veiksmų atkuriama ir tampa prieinama didelė dalis ieškovės archyvinės duomenų bazės, taip darant rimtą žalą ieškovės investicijoms, ir tai nėra būdinga normaliam duomenų bazės naudojimui.
13. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į ieškovės esmines kokybines ir kiekybines investicijas, skirtas aktualiausiai duomenų bazės versijai, nėra pagrindo išvadai, kad šiuo atveju taikytinas 15 metų teisių apsaugos terminas, skaičiuojamas nuo pirminės duomenų bazės sukūrimo, t. y. 2003 metų.
14. Atsižvelgdamas į tai, kad nuo 2022 m. gruodžio 5 d. ieškovė užsiima automobilių istorijos ataskaitų veikla, teismas padarė išvadą, kad ieškovė naudoja duomenų bazę konkuravimo tikslais, ir atsakovės veiksmus pripažino prieštaraujančiais ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, nes jie gali pakenkti ieškovės galimybėms konkuruoti.
15. Įvertinęs pažeidimo mastą, laikotarpį, atsakovės turtinę padėtį (aplinkybė, kad atsakovės turtinė padėtis yra gera, byloje nebuvo kvestionuojama), atsižvelgęs į teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijus, teismas nusprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl kompensacijos tenkintinas iš dalies, priteisiant 500 MGL, t. y. 21 000 Eur.
16. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2023 m. birželio 14 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko iš esmės nepakeistą; pašalino iš jo motyvuojamosios dalies 141 punkto išvadą, kad,,byloje nustatyti atsakovės veiksmai pripažinti prieštaraujančiais ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, nes jie gali pakenkti ieškovės galimybėms konkuruoti“.
17. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ieškovės investicijų į duomenų bazės duomenų gavimą, tikrinimą ir pateikimą, kurios padarytos atsižvelgiant tiek į ESTT praktiką, tiek į aktualų teisinį reglamentavimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad ieškovės duomenų bazė yra pasiekiama per viešai prieinamą interneto svetainę autoplius.lt, neleidžia teigti, jog ieškovei nėra taikoma duomenų bazės gamintojo apsauga.
18. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pripažino pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovė perkėlinėja ir naudoja duomenis iš ieškovės duomenų bazės, perkėlinėja reikšmingą jos dalį. Šią išvadą pirmosios instancijos teismas pagrindė išsamiai įvertinęs pateiktus įrodymus – apibendrinti automobilių kainų, jų fiksavimo momentų sutapimai, ridos duomenys, detalizuota ieškovės skelbimų data ir laikas bei atsakovės ataskaitose nurodomų duomenų perkėlimo laikas iš esmės visais atvejais sutampa, ataskaitose esančios nuotraukos, kuriose matomas ieškovės vandens prekės ženklas. Atsakovė nepaaiškino, kaip ir kodėl minėti duomenys bei nuotraukos atsirado jos parengtose ataskaitose.
19. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, įvertino byloje esančius įrodymus dėl ieškovės investicijų į duomenų bazės sukūrimą, tobulinimą ir plėtojimą dydžio, savo išvadas išsamiai motyvavo, todėl turėjo pagrindą padaryti išvadą, jog atsakovė pažeidė ieškovės, kaip duomenų bazės kūrėjos, sui generis teises.
20. Apeliacinės instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės apeliacinio skundo argumentus dėl žalos dydžio nustatymo, pažymėjęs, kad sprendžiant dėl kompensacijos dydžio teisių pažeidimu padarytos realios žalos (nuostolių) dydžio nustatymas nėra reikšmingas, nes tokiu atveju netektų prasmės kompensacijos ir žalos (nuostolių) atlyginimo, kaip savarankiškų teisių gynimo būdų, teisinis atribojimas.
21. Teisėjų kolegija sutiko su apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovė ir ieškovė neatitinka konkuruojančių subjektų sampratos Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 8 dalies prasme. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovės generuojamose ataskaitose 2021 m. gegužės–gruodžio mėn. buvo naudojami 2019–2021 metų skelbimų duomenys. Tuo metu ieškovė analogiška veikla neužsiėmė, iki ieškinio pateikimo dienos jos pagrindinė veikla buvo transporto priemonių skelbimai, o atsakovės – ataskaitų apie konkrečią kliento pasirinktą transporto priemonę generavimas, taigi, jų veiklos pobūdis buvo skirtingas. Be to, vien tik konkuruojančio subjekto įsteigimas savaime nėra neteisėta veikla, kadangi turi būti nustatyti atlikti konkretūs nesąžiningo konkuravimo veiksmai. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė nėra įrodžiusi konkretaus Konkurencijos įstatymo pažeidimo. Vien tai, kad byloje buvo nustatytas ATGTĮ pažeidimas, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti ir Konkurencijos įstatymo pažeidimą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
22. Atsakovė kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 3 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartį ta apimtimi, kuria Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 3 d. sprendimas paliktas iš esmės nepakeistas, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė ATGTĮ 61 straipsnio 1 dalies nuostatas, neįvertindami ieškovės investicijų atsiperkamumo. Ieškovė nepateikė jokių faktinių įrodymų, kad dėl atsakovės vykdomos veiklos kyla didelė žala (kokybiškai ir kiekybiškai ją įvertinus) ieškovės investicijoms, t. y. rizika, kad jos negalės būti susigrąžintos. Bylą nagrinėję teismai šios aplinkybės taip pat nevertino kaip esminės nagrinėjamame ginče. Todėl, analizuojant esminių investicijų sąlygą, buvo nukrypta nuo ESTT formuojamos praktikos, kad, spręsdamas klausimus dėl sui generis teisinės apsaugos, bylą nagrinėjantis teismas „turi patikrinti, pirma, ar atitinkamos duomenų bazės turiniui gauti, patikrinti ir pateikti reikia pakankamai didelių investicijų, ir, antra, ar nagrinėjamas „perkėlimas“ ar „panaudojimas iš naujo“ kelia grėsmę šių galimybei susigrąžinti šias investicijas“ (žr. ESTT 2021 m. birželio 3 d. sprendimo byloje SIA „CV-Online Latvija“prieš SIA „Melons“, C-762/19, 46 punktą). Naujausioje savo praktikoje, atsižvelgdamas į skaitmeninės rinkos tendencijas ir inovatyvių technologijų vystymosi poreikį, ESTT pažymėjo, kad, sprendžiant dėl sui generis teisinės apsaugos, „reikia nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp duomenų bazių sudarytojų teisėto intereso susigrąžinti dideles investicijas ir naudotojų bei tų sudarytojų konkurentų intereso turėti prieigą prie tose duomenų bazėse esančios informacijos ir galimybę remiantis ta informacija kurti naujoviškus produktus“ (žr. nurodyto sprendimo 41 punktą). Todėl ESTT įtvirtino trečią sui generis teisinės apsaugos taikymo sąlygą – „turi būti potenciali žala pakankamai didelėms duomenų bazę sudariusio asmens investicijoms, t. y. rizika, kad šios investicijos negalės būti susigrąžintos“ (žr. nurodyto sprendimo 44 punktą). Tais atvejais, kai atitinkamas veikimas nedaro didelės žalos duomenų bazės gamintojo investicijoms į duomenų bazę, išnyktų vienintelis objektyvus sui generis teisinės apsaugos priemonių pateisinimas (žr. generalinio advokato Maciejaus Szpunaro (Maciej Szpunar) 2021 m. sausio 14 d. išvados nurodytoje byloje C-762/19 55 punktą). Todėl tais atvejais, kai atitinkamos duomenų bazės sudarytojui (nagrinėjamu atveju – ieškovei) nekyla rizika neatgauti duomenims gauti, patikrinti ir pateikti skirtų investicijų, tokia duomenų bazė sui generis teisėmis neturi būti saugoma. Taikydami ATGTĮ 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas sui generis teisės nuostatas, bylą nagrinėję teismai turėjo ją aiškinti atsižvelgdami į 1996 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 96/9/EB dėl duomenų bazių teisinės apsaugos (toliau – ir Duomenų bazių direktyva) tekstą ir į jos tikslą, kad būtų pasiektas joje nustatytas rezultatas ir taip būtų laikomasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsnio trečios pastraipos. Toks sui generis teisės taikymas bei jos apsaugos išplėtimas gali sudaryti sąlygas duomenų bazių kūrėjams piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi ir sumažinti konkurencingumą skaitmeninėje rinkoje kuriant inovatyvius produktus ir paslaugas, o tai yra visiškai nesuderinama su Duomenų bazių direktyvos tikslais ir sui generis teisės prigimtimi.
22.2. Bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė ATGTĮ 61 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes suteikė ieškovės skelbimų portalui sui generis teisinę apsaugą, neatsižvelgdami į ieškovės galimą piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi. Duomenų bazių direktyvos 13 straipsnyje nurodyta, kad „ši direktyva nepažeidžia nuostatų, ypač nuostatų dėl <...> įstatymų dėl konkurenciją ribojančių veiksmų ir nesąžiningos konkurencijos“. Kaip pažymėjo generalinis advokatas M. Szpunaras, „nors minėta sui generis teisė yra tam tikra intelektinės nuosavybės teisės forma, ji kilo iš nesąžiningos konkurencijos teisės. Jos tikslas – apsaugoti duomenų bazių sudarytojus nuo nesąžiningai konkurencijai būdingos veiklos – parazitavimo. Vis dėlto <...> ši apsauga neturi lemti kito antikonkurencinio elgesio, t. y. piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi.“ ESTT pažymėjo, kad Duomenų bazių direktyvos nuostatos nepažeidžia konkurencijos taisyklių, susijusių su Sąjungos ar valstybių narių teise (žr. minėto sprendimo SIA „CV-Online Latvija“ prieš SIA „Melons“ 45 punktą). Apeliacinės instancijos teismas sistemiškai neįvertino konkurencijos teisės santykio su ATGTĮ 61 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sui generis teise. Kadangi atsakovės veiksmai nesudaro kliūčių ieškovei atgauti į skelbimų portalo sukūrimą padarytų investicijų, o tai, kaip minėta, yra esminis kriterijus, be kurio negali būti konstatuojamas ieškovės sui generis teisinės apsaugos atsiradimas, ieškovės veiksmai neturi kliudyti ir pažeisti atsakovės teisėtų interesų – galimybės naudoti atsakovei jos partnerių pateiktus ieškovės skelbimų portalo duomenis atsakovės generuojamose ataskaitose, t. y. ieškovė, motyvuodama fiktyviu duomenų bazės sui generis teisių gynimu, neturi siekti piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi. Galima teigti, kad ieškovė užima dominuojančią padėtį interneto skelbimų rinkoje Lietuvoje (žr. Konkurencijos tarybos 2016 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. 1S-59/2016). Ieškovė savo skelbimų portalo sui generis teisinės apsaugos būtinumą motyvavo nuo 2022 m. gruodžio 5 d. pradėta vykdyti analogiška atsakovės carVertical ataskaitos formavimo paslaugai veikla – pradėta teikti autoistorija.lt paslauga. Akivaizdu, kad ieškovė iš esmės skelbimų portalo sui generis teisėmis siekia apsaugoti ne potencialią žalą pakankamai didelėms investicijoms, bet siekia sukurti palankias (draudžiamas) sąlygas savo sukurtai paslaugai, analogiškai atsakovės ataskaitos formavimo paslaugai, kuri rinkoje egzistuoja nuo 2019 m. Toks ieškovės tikslas prieštarauja sui generis teisės prigimčiai, nurodytai Duomenų bazių direktyvos 47 konstatuojamojoje dalyje ir 13 straipsnyje.
22.3. Bylą nagrinėję teismai pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 13, 263, 265 ir 270 straipsniuose įtvirtintas proceso teisės normas. Teismas pripažino deklaratyviu ir neįrodytu ieškovės argumentą, kad dėl atsakovės veiksmų mažėja jos portalo lankytojų skaičius ir dėl to kyla grėsmė jai susigrąžinti investicijas. Teismas tiesiog preziumavo grėsmę galimybei susigrąžinti investicijas, nepateikdamas jokio išsamaus ir argumentuoto vertinimo. Taip paneigdamas rungimosi principą, teismas pritaikė ieškovės skelbimų portalui sui generis teisinę apsaugą. Nurodytas rungimosi principo pažeidimas kartu turėjo įtakos CPK 263, 265 ir 270 straipsnių, įpareigojančių, kad teismų priimami sprendimai turi būti teisėti ir pagrįsti, pažeidimams. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atsakovės galimai vykdomą nesąžiningą konkurencinį veiksmą, t. y. kenkėjišką (parazituojančią) veiklą, neįvertino ieškovės veiksmų konkurencijos teisės kontekste – ar jos elgesys neatitinka piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi elementų pagal Konkurencijos įstatymo 7 straipsnį. Toks vertinimas būtų atskleidęs tikruosius ieškovės motyvus, kurie reikšmingi sprendžiant, ar ieškovė apskritai gali naudotis skelbimų portalo sui generis teisine apsauga, kai nesiekia susigrąžinti savo investicijų į skelbimų portalą.
23. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
23.1. Atsakovės pasisakymai dėl ieškovės investicijų į duomenų bazę atsipirkimo yra faktiškai ir teisiškai nepagrįsti. Nors pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams atsakovė teigė, kad duomenų bazės neperkėlinėja ir nenaudoja, kasaciniame skunde jau pripažįsta, kad tokie ankstesni jos pasisakymai nebuvo teisingi. Byloje buvo pateikta pakankamai įrodymų, kad atsakovė, neteisėtai perkėlinėdama ir naudodama ieškovės duomenų bazę, kelia pavojų ieškovės investicijoms į duomenų bazę. Šių įrodymų analizė buvo šios bylos nagrinėjimo dalykas tiek pirmosios instancijos teismo organizuotuose teismo posėdžiuose, tiek teismų analizės objektas jų sprendimuose. Atsakovės neteisėtai vykdomas visos duomenų bazės perkėlimas ir tolimesnis komercinis panaudojimas daro neigiamą įtaką ieškovės investicijoms, nes iš duomenų bazėje esančių duomenų ieškovė jau nuo seno planavo teikti savo automobilių istorijos generavimo paslaugą. Pažymėtina, kad, kaip nustatė teismai, ieškovė šią paslaugą faktiškai pradėjo teikti bylos nagrinėjimo metu, o Estijoje teikia jau seniai per interneto svetainę vininfo.ee., kurią įsigijo dar 2019 metais. Byloje buvo įrodytas skelbimų archyvavimo faktas, kuris neabejotinai yra susijęs su investicijomis į duomenų bazę, skirtomis jos turiniui gauti, patikrinti ir pateikti. Duomenų bazių direktyva ir ją įgyvendinančios ATGTĮ nuostatos saugo duomenų bazių gamintojus nuo visos duomenų bazės ar esminės jos dalies panaudojimo. Duomenų surinkimas yra neteisėtas, jeigu be duomenų bazės gamintojo sutikimo yra perkeliama ar naudojama visa duomenų bazė ar esminė jos dalis. Ieškovės investicijos į duomenų bazę sietinos ne tik su automobilių skelbimais, bet ir su jų istorijos generavimo paslauga. Ieškovė investuoja į duomenų bazę, kurios pagrindu sąžiningai teikia savo automobilių istorijos generavimo paslaugą vartotojams, o atsakovė neinvestuoja į tokią duomenų bazę ir, negavusi jokio leidimo ir nemokėdama jokio užmokesčio, slaptai ir sistemingai perkėlinėja, archyvuoja ir naudoja visą ieškovės duomenų bazę, jos pagrindu teikia jau savo istorijos generavimo paslaugą vartotojams. Akivaizdu, kad tokie veiksmai neabejotinai neigiamai paveikia ieškovės duomenų bazei skirtų investicijų, įskaitant investicijas į duomenų kaupimą, atsiperkamumą. Atsakovė nesąžiningai gauna neabejotiną finansinę naudą (angl. free riding). Todėl teismai pastarąją atsakovės veiklą kvalifikavo kaip „piratinį konkuruojantį produktą“, nuo kurios duomenų bazių gamintojus ir saugo Duomenų bazių direktyva. Vien tik faktas, kad ieškovė savo duomenų bazės pagrindu vartotojams siūlo analogišką atsakovės teikiamoms paslaugą, yra savaime pakankamas konstatuoti, kad tenkinamos visos CV Online byloje nurodytos sąlygos, reikalingos ieškovės sui generis teisių gynybai. Pirmosios instancijos teismas įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgdamas į CV Online bylą, o apeliacinės instancijos teismas tokį vertinimą patvirtino. Teismas įsigilino į bylos aplinkybes ir suprato, kad istorinė informacija apie automobilius turi esminę reikšmę teikiant automobilių istorijos ataskaitas. Atitinkamai teismas susiejo atsakovės vykdomą veiklą, kurioje atsakovė naudoja duomenų bazę, ir ieškovės atliktas investicijas.
23.2. Sui generis teisių gynimo prasme žala yra suprantama kur kas plačiau nei CK 6.249 straipsnio 1 dalyje – tai bet kokia reikšminga neigiama įtaka investicijų į duomenų bazę atsipirkimui. ESTT sprendimo byloje CV Online originalo kalba nurodoma, kad turi būti nustatyta „neigiama įtaka“ (angl. adversely affect) investicijoms, t. y. kai trečiojo asmens veiksmai „kelia pavojų galimybei susigrąžinti šias investicijas įprastai naudojantis nagrinėjama duomenų baze“. Tai reiškia, kad šioje byloje nėra būtina įrodyti kokią nors „didelę žalą“, pateikti jos dydžio (kiekybine) prasme įrodymus, o užtenka parodyti, kad atsakovės veiksmai daro neigiamą įtaką ir kelia pavojų ieškovės atliktų investicijų susigrąžinimui naudojantis ieškovės duomenų baze, teismai tai teisingai ir padarė savo sprendimuose. Toks pavojus ar neigiama įtaka nebūtinai gali būti apibūdinama atitinkamais faktiniais (jau patirtais) pelno praradimais ar kitokia finansine žala turtui, nors tokia žala dėl trečiojo asmens veiksmų ir gali atsirasti ateityje. Duomenų bazės gamintojo investicijos į duomenų bazę dažniausiai jau būna atliktos ar atliekamos nuosekliai, nes šias investicijas toks gamintojas planuoja atgauti ateityje iš duomenų bazės komercializavimo. Duomenų bazės gamintojas (ieškovė) net neprivalo įrodyti, kad neigiamas poveikis galimybei susigrąžinti investicijas į duomenų bazę yra jau faktiškai įvykęs – sui generis teisių pažeidimui įrodyti aktualu įrodyti pačią galimybę, kad investicijų susigrąžinimas gali pasunkėti dėl trečiojo asmens (neteisėtų) veiksmų. Duomenų bazių direktyvos konstatuojamosios dalies 42 pastraipa, nurodanti, jog įtaka turėtų būti vertinama tiek kokybiškai, tiek kiekybiškai, taip pat pagrindžia, kad „žala“ investicijoms čia suprantama plačiau nei tik pinigine išraiška. Remiantis tiek generalinio advokato M. Szpunaro išvada, tiek ESTT praktika, nustačius, kad sui generis teises pažeidžia „piratinis konkuruojantis produktas“, neigiamas poveikis ir grėsmė investicijų atsipirkimui yra neabejotina. Vėlesnė pačios ieškovės paslaugos veiklos pradžia neturi esminės reikšmės nustatant atsakovės vykdomus sui generis teisių pažeidimus.
23.3. CV Online byloje pateikti ESTT aiškinimai galimai net nėra aktualūs šiai bylai, nes yra susiję su kitokio pobūdžio duomenų bazėmis. ESTT byloje nagrinėta duomenų bazė buvo gyvenimo aprašymų (CV) agregatorius, jungiantis smulkesnes gyvenimo aprašymų (CV) duomenų bazes, tokį naudojimą atvirai atskleidęs savo naudotojams, ir iš agregatoriaus pagal nuorodą, siekiant išsamiau susipažinti su atitinkamu gyvenimo aprašymu (CV), buvo galima patekti į mažesnę duomenų bazę. Patekti į ieškovės duomenų bazę iš atsakovės generuojamų ataskaitų neįmanoma, o pirminiai duomenų šaltiniai nėra nurodomi. ESTT byloje neegzistavo aplinkybės, susijusios su daromomis investicijomis į panašią paslaugą duomenų bazėje esančių duomenų pagrindu. Be to, CV Online byloje pateikta teismo pozicija nėra nuosekli, vertinant pagal kitas ESTT bylas, ji yra pavienė, todėl jos nereikėtų suabsoliutinti. Iki nurodyto sprendimo priėmimo ESTT daugybėje kitų sprendimų laikėsi nuoseklios pozicijos, kad duomenų panaudojimo tikslas, ar tai būtų naujoviški produktai, ar ne, nėra svarbus nagrinėjant išimtinių duomenų bazės gamintojų teisių pažeidimą.
23.4. Ieškovė nepiktnaudžiauja dominuojančia padėtimi, juolab pats dominuojančios padėties egzistavimo faktas net nebuvo įrodytas byloje. Be to, šis aspektas šioje byloje apskritai negali būti nagrinėjamas kasacine tvarka. Atsakovė kasaciniame skunde klaidingai interpretuoja Duomenų bazių direktyvos 13 straipsnį, nepagrįstai teigdama, jog sui generis teisių (ar jų pažeidimo) pripažinimas savaime galėtų įteisinti Konkurencijos įstatymo pažeidimą. Nei ES teisė, nei nacionaliniai teisės aktai nesukuria ginčą dėl sui generis teisių pripažinimo nagrinėjančiam teismui pareigos atlikti tyrimą dėl tokias teises įgyvendinančio asmens veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 7 straipsniui, nebent pats atsakovas įrodinėtų tokių aplinkybių egzistavimą. Teismas ex officio (pagal pareigas) negali nustatyti (įvertinti) piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, nes piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi sudėties objektyvioji pusė apima daug elementų, kurie turėtų būti pagrindžiami įrodymais, o kasaciniame skunde nurodomos naujos, neva tariamą piktnaudžiavimą įrodančios aplinkybės ne tik nėra susijusios su tokio įrodinėjimo objektu, bet ir yra grindžiamos klaidingu (ir klaidinančiu) Konkurencijos tarybos nutarimų interpretavimu. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme atsakovė neteikė jokių argumentų, susijusių su tariamu ieškovės piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi. Iš esmės kasacinio skundo V dalyje pateikiami argumentai yra nauji ir negali būti vertinami nagrinėjant bylą kasaciniame teisme. Iš Duomenų bazių direktyvos ar jos pagrindu priimtų nacionalinių teisės aktų kylančių teisių pripažinimas savaime nepanaikina konkurencijos taisyklių taikymo galimybės ir niekaip neriboja šalių teisės ginti savo teises tiek vieno, tiek kito reguliavimo pagrindu, jei egzistuoja tokią teisių gynybą pagrindžiančios aplinkybės. Atsakovė klysta teigdama, jog dominuojanti padėtis nekilnojamojo turto skelbimų rinkoje savaime reiškia dominavimą bet kokių ar ypač automobilių skelbimų rinkoje. 2016 m. Konkurencijos taryba atsisakė duoti leidimą sandoriui ir pritaikė struktūrines priemones, kurios atkūrė konkurencingą rinkos struktūrą, ir leido išvengti dominuojančios padėties susidarymo atitinkamose rinkose.
23.5. Teismai nepažeidė CPK 12, 263, 265 ir 270 straipsniuose įtvirtintų proceso teisės normų. Atsakovė savo pasisakymus paprasčiausiai suformulavo, darydama nepagrįstą prielaidą, kad teismai atitinkamų aplinkybių nenustatė (neanalizavo), apie jas savo išvadų nepateikė, nors visos šios aplinkybės buvo nuodugniai įvertintos.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl duomenų bazių gamintojo sui generis teisių apsaugos sąlygų
24. Duomenų bazių gamintojų teisių apsauga nacionaliniu lygmeniu reglamentuojama Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme (ATGTĮ), kurio nuostatomis įgyvendinta 1996 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/9/EB dėl duomenų bazių teisinės apsaugos (ATGTĮ 3 priedas); pažymėtina, kad Duomenų bazių direktyva nėra tiesioginio taikymo ES teisės aktas, tačiau joje įtvirtintos nuostatos ir reglamentavimo tikslai yra aktualūs aiškinant nacionalinės teisės normas, kuriomis direktyva įgyvendinama.
25. ATGTĮ
26. ATGTĮ 61 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad duomenų bazės gamintojas, kuris įrodo, kad parinkdamas, sudarydamas, tikrindamas bei pateikdamas duomenų bazės turinį padarė esminių kokybinių ir (ar) kiekybinių (intelektinių, finansinių, organizacinių) investicijų, turi teisę uždrausti šiuos veiksmus: 1) bet kokiu būdu ar forma visam laikui ar laikinai perkelti visą duomenų bazės turinį ar esminę jo dalį į kitą laikmeną; 2) bet kokiu būdu padaryti viešai prieinamą visą duomenų bazės turinį ar esminę jo dalį kompiuterių tinklais (internete) ar kitais perdavimo būdais, taip pat platinti duomenų bazės kopijas, jas nuomojant, parduodant, įskaitant viešą siūlymą jas pirkti ar tikslinę duomenų bazės kopijų reklamą, skatinančią vartotojus jas įsigyti.
27. Aptartas teisinis reglamentavimas suponuoja, kad bylą dėl duomenų bazės gamintojo sui generis teisinės apsaugos nagrinėjantis teismas turi atsakyti į šiuos klausimus: 1) ar ieškovės duomenų bazei yra taikoma sui generis teisinė apsauga (ar egzistuoja sui generis teisių objektas ir subjektas); 2) ar atsakovės veiksmai pažeidžia ieškovės teises į duomenų bazę pagal sui generis teisę; atitinkamai turi būti tiriamos dvi faktinių aplinkybių grupės.
28. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje išaiškinta, kad sąvoka „duomenų bazė“ Duomenų bazių direktyvos 1 straipsnio 2 dalies prasme reiškia bet kokį pavienių darbų, duomenų ar kitokios medžiagos, galinčių būti atskirtų vienas nuo kito nekeičiant turinio vertės, rinkinį, kuriame pateikiamas bet koks metodas ar sistema, leidžiantys rasti bet kokius jį sudarančius duomenis (ESTT 2004 m. lapkričio 9 d. sprendimas byloje Fixtures Marketing Ltd prieš Organismos prognostikon aguonon podosfairou AE (OPAP), C-444/02, 32 punktas).
29. Sąvoka „su duomenų bazės gavimu susijusios investicijos“ Duomenų bazių direktyvos 7 straipsnio 1 dalies prasme reiškia išteklius, naudojamus jau egzistuojančioms pavienėms medžiagoms ieškoti ir joms surinkti į duomenų bazę. Jos neapima išteklių, panaudotų duomenims, sudarantiems duomenų bazę, sukurti (žr. ESTT 2004 m. lapkričio 9 d. prejudicinio sprendimo byloje Fixtures Marketing Ltd prieš Svenska Spel AB, C-338/02, 37 punktą).
30. Lietuvos teisės mokslo doktrinoje nurodoma, kad duomenų bazių gamintojų teisių apsauga užtikrinama, jeigu nustatomos dvi sąlygos: pirma, duomenų bazę sudarančių elementų (kūrinių, duomenų ar kitokių nepriklausomų elementų) parinkimas ar išdėstymas; antra, esminės investicijos. Nustatant ir vertinant, ar egzistuoja antroji duomenų bazės, kaip jos gamintojo teisių objekto, teisinės apsaugos atsiradimo sąlyga, turi būti atsižvelgiama į visas investicijų rūšis, kurios buvo padarytos duomenų bazei kurti, duomenims parinkti, sudaryti, pateikti ar patikrinti, ir dėl to duomenų bazė įgijo savarankišką turtinę vertę. Šiuo atveju aktualios yra tiek kiekybinės investicijos, susijusios su finansinėmis išlaidomis, tiek ir kokybinės investicijos, kuriomis laikomos profesinės žinios, reikalingos duomenų bazei kurti, taip pat organizacinės išlaidos (Mizaras, V. Autorių teisė. II tomas. Vilnius: Justitia, 2009, p. 138–145; Birštonas, R. ir kiti. Intelektinės nuosavybės teisė. Vilnius: Registrų centras, 2010, p. 255–256).
31. Doktrinoje taip pat nurodoma, kad investicijos duomenų bazės turiniui gauti turėtų būti suvokiamos kaip išlaidos, skirtos duomenims, sudarantiems duomenų bazę, surinkti; investicijos tikrinimui – duomenų teisingumo patikrinimo, jų taisymo ir atnaujinimo išlaidos; investicijos pateikimui – išlaidos duomenų bazę sudarantiems duomenims pateikti, pavyzdžiui, duomenims perkelti į skaitmeninę formą, paieškos sistemai sukurti, duomenų bazės dizainui ir pan. (žr. Birštonas, R. ir kiti. Intelektinės nuosavybės teisė. Vilnius, VĮ Registrų centras, 2010, p. 258).
32. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovė atliko esmines kiekybines ir kokybines investicijas į autoplius.lt duomenų bazę, todėl ieškovės duomenų bazė atitinka duomenų bazės apsaugos pagal sui generis objektą, taip pat konstatavo, kad ieškovės duomenų bazė yra nuolat atnaujinama, todėl ieškovės sui generis teisių į duomenų bazę apsaugos terminas nėra pasibaigęs, ir padarė išvadą, kad ieškovės duomenų bazei yra taikoma sui generis teisinė apsauga. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad nurodytos aplinkybės konstatuotos pagrįstai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl šios skundžiamų procesinių sprendimų dalies atsakovė kasaciniame skunde argumentų nepateikia, todėl kasacinis teismas, vadovaudamasis CPK 353 straipsnio nuostatomis dėl kasacinės bylos nagrinėjimo ribų, jos teisėtumo ir pagrįstumo nenagrinėja ir nevertina.
33. Atsakovė kasaciniu skundu ginčija teismų procesinius sprendimus tuo aspektu, kad teismai pripažino ieškovės sui generis teisių pažeidimą tinkamai nenustatę esminės sąlygos, būtinos pagal įstatymą ir aktualią ESTT praktiką, – kad dėl atsakovės vykdomos veiklos kyla didelė žala (kokybiškai ir kiekybiškai ją įvertinus) ieškovės investicijoms, t. y. rizika, kad investicijos negalės būti susigrąžintos; teismai grėsmę investicijų susigrąžinimo galimybei nepagrįstai preziumavo. Šiuos kasacinio skundo argumentus teisėjų kolegija pripažįsta iš esmės pagrįstais.
34. Duomenų bazių direktyvos konstatuojamosios dalies 40 punkte nurodoma, kad sui generis teise siekiama užtikrinti investicijų, įdėtų bazės duomenims gauti, patikrinti ir pateikti, apsaugą per ribotą tokios teisės galiojimo laikotarpį, nes šias investicijas gali sudaryti finansų ir (arba) laiko, pastangų ir energijos sąnaudos. Duomenų bazių gamintojo sui generis teisių apsaugos sistema yra grindžiama išimtinai investicijų apsaugos principu. Duomenų bazių gamintojo padarytų esminių investicijų (žr. šios nutarties 29–31 punktus) apsaugos tikslas nulemia suteikiamos sui generis teisių apsaugos apimtį. Taigi į šį teisinio reglamentavimo tikslą turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl duomenų bazių gamintojų interesams teikiamos sui generis teisės apsaugos ribų.
35. ESTT praktikoje duomenų bazių gamintojų sui generis teisių apsaugos sąlygos grindžiamos teleologiniu Duomenų bazių direktyvos aiškinimu. ESTT siekiama visapusiškiau įvertinti pažeidimo kontekstą, įvertinant žalą, padarytą sui generis teisės raison d’être – esminėms duomenų bazės gamintojo investicijoms.
36. ESTT praktikoje nurodoma, kad sui generis teisės apsauga susijusi tik su perkėlimo ir panaudojimo veiksmais, kaip tai apibrėžta Duomenų bazių direktyvos 7 straipsnio 2 dalyje; ši apsauga neapima informacijos paieškos duomenų bazėje. Duomenų bazės gamintojo sui generis teisių pažeidimu pripažįstami be leidimo įvykdyti duomenų perkėlimo ar panaudojimo veiksmai, dėl kurių kumuliacinio poveikio be duomenų bazės sudarytojo leidimo atkuriama ir (arba) padaroma prieinama visuomenei visa arba pakankamai didelė šios duomenų bazės duomenų dalis ir kuriais padaroma rimta žala sudarytojo investicijoms (ESTT 2004 m. lapkričio 9 d. sprendimas byloje The British Horseracing Board Ltd ir kit prieš William Hill Organization Ltd, C-203/02 54, 86–87 punktai; 2008 m. spalio 9 d. sprendimas byloje Directmedia Publishing GmbH prieš Albert-Ludwig-Universität Freiburg, C-304/07, 51 punktas). Dalies duomenų bazėje esančių duomenų oficialus pobūdis ir prieinamumas visuomenei neatleidžia nacionalinio teismo nuo pareigos patikrinti, siekiant nustatyti esminės šios duomenų bazės turinio dalies perkėlimą ir (arba) panaudojimą, ar iš minėtos duomenų bazės tariamai perkelti ir (arba) panaudoti duomenys kiekybiniu požiūriu sudaro esminę šios duomenų bazės bendro turinio dalį, arba prireikus patikrinti, ar jie sudaro tokią esminę dalį kokybiniu požiūriu, nes jiems rinkti, tikrinti ir pateikti buvo padaryta gana didelių žmogiškųjų, techninių ir finansinių investicijų (ESTT 2009 m. kovo 5 d. sprendimas byloje Apis-Hristovich EOOD prieš Lakorda AD, C-545/07, 73 punktas).
37. Kartu jau minėtame 2004 m. lapkričio 9 d. ESTT sprendime byloje The British Horseracing Board Ltd ir kiti prieš William Hill Organization Ltd nurodyta, kad sąvokos „perkelti“ ir „panaudoti“ turi būti aiškinamos atsižvelgiant į sui generis teise siekiamą tikslą. Šia teise siekiama duomenų bazės sudarytoją apsaugoti nuo „naudotojo veiksmų, peržengiančių jam suteiktų teisių ribas, todėl darančių žalą investicijoms“, kaip tai nurodyta Duomenų bazių direktyvos 42 konstatuojamojoje dalyje. Pagal direktyvos 48 konstatuojamąją dalį, sui generis teisė turi ekonominį pagrindimą – suteikti duomenų bazių apsaugą kaip priemonę, užtikrinančią atlyginimą duomenų bazės sudarytojui už šios sukūrimą ir priežiūrą (nurodyto sprendimo 45, 46 punktai).
38. Naujausioje ESTT praktikoje pabrėžiama būtinybė nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp duomenų bazių sudarytojų teisėto intereso susigrąžinti dideles investicijas ir naudotojų bei tų sudarytojų konkurentų intereso turėti prieigą prie tose duomenų bazėse esančios informacijos ir galimybę remiantis ta informacija kurti naujoviškus produktus. Pagrindinis esamų teisėtų interesų palyginimo kriterijus turi būti potenciali žala pakankamai didelėms duomenų bazę sudariusio asmens investicijoms, t. y. rizika, kad šios investicijos negalės būti susigrąžintos (ESTT 2021 m. birželio 3 d. sprendimas byloje SIA „CV-Online Latvia“ prieš SIA „Melons“, C-762/19, 44 punktas). Sprendime byloje SIA „CV-Online Latvia“ prieš SIA „Melons“ ESTT išaiškino, kad Duomenų bazių direktyvos 7 straipsnio 1 ir 2 dalis reikia aiškinti taip: interneto paieškos sistema, specialiai skirta duomenų bazių turinio paieškai, kuri kopijuoja ir indeksuoja visą internete laisvai prieinamą duomenų bazę ar didelę jos dalį, tada suteikia galimybę savo naudotojams atlikti atitinkamas šios duomenų bazės paieškas savo interneto svetainėje pagal atsižvelgiant į jos turinį reikšmingus kriterijus, atlieka šio turinio „perkėlimą“ ir „panaudojimą iš naujo“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą; tokios duomenų bazės sudarytojas gali uždrausti jos turinio „perkėlimą“ arba „panaudojimą iš naujo“, jei tokiais veiksmais padaroma žala jo investicijoms, skirtoms tam turiniui gauti, patikrinti ir pateikti, t. y. kai jie kelia pavojų galimybei susigrąžinti šias investicijas įprastai naudojantis nagrinėjama duomenų baze; tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas. Sprendime ESTT pritarė 2021 m. sausio 14 d. Generalinio advokato išvadai, kurios 47 punkte nurodyta, jog nacionaliniai teismai turės patikrinti ne tik tai, ar buvo perkeltas arba iš naujo naudojamas visas duomenų bazės turinys ar didelė jo dalis ir ar šiam turiniui gauti, patikrinti ar pateikti reikalingos didelės investicijos, bet ir tai, ar nagrinėjamas perkėlimas ar naudojimas iš naujo kelia grėsmę šių investicijų susigrąžinimo galimybėms. Tik jeigu taip būtų, duomenų bazių sudarytojai turėtų turėti teisę uždrausti perkelti ar iš naujo naudoti savo duomenų bazių turinį. Ieškovės argumentus, kad byloje SIA „CV-Online Latvia“ prieš SIA „Melons“ pateikti išaiškinimai neaktualūs nagrinėjamu atveju dėl skirtingo duomenų bazių pobūdžio, teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais; nei teisinis reglamentavimas, nei teismų praktika neduoda pagrindo tokia išvadai.
39. Aptarto teisinio reglamentavimo ir ESTT pateiktų jo išaiškinimų pagrindu teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad duomenų bazių gamintojo sui generis teisių pažeidimo konstatavimas neatsiejamas nuo būtinybės nustatyti grėsmę šių teisių savininko investicijoms, jų susigrąžinimui. Taigi ginčą dėl duomenų bazių gamintojo sui generis teisės pažeidimo sprendžiantis teismas turi nustatyti: 1) ar įvyko esminės (kiekybiniu ar kokybiniu požiūriu) duomenų bazės dalies perkėlimas ar panaudojimas; 2) ar dėl tokio perkėlimo ar panaudojimo padaroma žala duomenų bazės gamintojo investicijoms – kyla grėsmė galimybei susigrąžinti šias investicijas įprastai naudojantis nagrinėjama duomenų baze. Duomenų perkėlimo ar panaudojimo faktas savaime nėra pakankamas duomenų bazių gamintojo sui generis teisės pažeidimui konstatuoti; žala duomenų bazės gamintojo investicijoms nėra preziumuojama, ji turi būti nustatyta, taikant pakankamo tikėtinumo kriterijų (kaip konkrečiai pasireiškia grėsmė investicijoms).
40. Šiuo aspektu pažymėtina, kad duomenų bazės gamintojui tenka pareiga pateikti įrodymus ir argumentus, kaip atsakovo veiksmai gali kelti grėsmę jo pajamoms iš duomenų bazės naudojimo. Siekdamas nustatyti, ar yra grėsmė duomenų bazės gamintojo investicijoms, teismas turėtų ištirti, iš kokio duomenų bazės naudojimo duomenų bazės gamintojas gauna pajamų ir ar duomenų bazės panaudojimas naujam tikslui daro įtaką įprastam duomenų bazės naudojimui.
41. Pirmosios instancijos teismas ieškovės argumentus, jog dėl atsakovės veiksmų mažėja jos portalo autoplius.lt lankytojų ir dėl to kyla grėsmė jai susigrąžinti investicijas, laikė deklaratyviais ir neįrodytais. Tačiau kartu teismas nurodė, kad neturi pagrindo nesutikti su ieškovės pozicija, jog, atsakovei parsisiunčiant duomenis ir juos archyvuojant, ieškovei mažinama galimybė susigrąžinti investicijas iš duomenų kaupimo ir archyvavimo, o tai tiesiogiai susiję ir su investicijomis į pačią duomenų bazę. Apeliacinės instancijos teismas šioms prieštaringoms išvadoms pritarė, bet plačiau dėl jų nepasisakė. Taigi, žalos ieškovės investicijoms bylą nagrinėję teismai nenustatė, ją nepagrįstai preziumuodami. Todėl spręstina, kad bylą nagrinėję teismai ieškovės sui generis teisių pažeidimą konstatavo neištyrę ir nenustatę būtinų sąlygų viseto.
42. Atsakovė kasaciniu skundu kelia ir argumentą dėl tariamo ieškovės piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi duomenų rinkoje. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis kasacinio skundo argumentas negali būti nagrinėjamas šioje kasacinėje byloje, kadangi nebuvo keliamas ankstesnėse proceso stadijose; pagal CPK 347 straipsnio 2 dalį, kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
43. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai neištyrė didelės dalies reikšmingų ginčo sprendimui aplinkybių, dėl to liko neatskleista bylos esmė ir galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl ginčo. Dėl to skundžiami procesiniai sprendimai naikinami ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
44. Kasaciniame teisme išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatirta.
45. Kadangi nepriimamas galutinis sprendimas dėl ginčo esmės, bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 3 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjos Gražina Davidonienė
Sigita Rudėnaitė
Agnė Tikniūtė
