Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-31-511/2019
Teisminio proceso Nr. 4-35-3-00271-2018-6 Procesinio sprendimo kategorija 9.38 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gegužės 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Bajerčiūtės (kolegijos pirmininkė), Audronės Kartanienės ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. B. atstovo advokato Mariaus Rumšo prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto vyriausiasis inspektorius 2018 m. spalio 1 d. E. B. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 214 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2018 m. spalio 1 d., 10.42 val., kelio Panevėžys – Šiauliai 43-iajame kilometre, vairuodamas krovininį automobilį MAN (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausantį UAB „L.“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)), be jų gabenimą ar įsigijimą patvirtinančių dokumentų gabeno: rygelius AR-5, 7 vnt. po 98,6271 Eur; nestandartinius skardos lankstinius cinkuotus (atramos kepures) diam. 430, 13 vnt. po 12,5235 Eur; auseles U1 7-16, 40 vnt. po 2,6620 Eur; palaikančius gnybtus PGN 3-5, 60 vnt. po 2,6620 Eur; tvirtinimo gnybtus PS 1-1, 100 vnt. po 0,9075 Eur; vibracijos slopintuvus GVN 3-17, 116 vnt. po 10,285 Eur; vibracijos slopintuvus GVN 4-22, 34 vnt. po 12,705 Eur. Iš vėliau, tikrinimo metu, 11.50 val. elektroniniu paštu gautų PVM sąskaitų-faktūrų 2018 m. rugpjūčio 27 d. IZT Nr. 000564, 2018 m. rugpjūčio 30 d. SA Nr. 0023688, 2018 m. rugsėjo 21 d. Nr. 363, nustatyta bendra neteisėtai gabentų prekių vertė – 2 835,1752 Eur, o tai sudaro 56,7035 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Tokiais veiksmais E. B. pažeidė Lietuvos Respublikos Kelių transporto kodekso, patvirtinto 1996 m. lapkričio 19 d. įstatymu Nr. I-1628, 38 straipsnio nuostatas.
2. Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimu E. B. nubaustas pagal ANK 214 straipsnio 3 dalį 500 Eur bauda.
3. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 3 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimas paliktas nepakeistas, E. B. atstovo M. Rumšo apeliacinis skundas netenkintas.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2019 m. sausio 24 d. nutartimi administracinėn patraukto asmens E. B. atstovo advokato M. Rumšo prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Pareiškėjas prašo Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimą ir Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 3 d. nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Pareiškėjas prašyme nurodo:
5.1. Ginčijamuose pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniuose sprendimuose teismai netinkamai taikė ir nepagrįstai plečiamai aiškino Lietuvos Respublikos Kelių transporto kodekso (toliau – KTK) 38 straipsnio 1 dalies nuostatas nurodydami, kad vežėjas (vairuotojas), gabenantis jam priklausančius krovinius savo transporto priemonėmis ir sąskaita, privalo kartu su savimi (t. y. transporto priemonėje) turėti dokumentą, įrodantį, kad veža sau priklausantį krovinį. Lingvistiškai aiškinant teisės normą matyti, kad KTK 38 straipsnio 1 dalyje nėra nustatyta, kad vežėjas privalo kartu su savimi transporto priemonėje turėti dokumentą, įrodantį, kad veža sau priklausantį krovinį, todėl šią teisės normą aiškinant plečiamai, reikštų, jog de facto teisės aiškinimas ne atskleidžia, o keičia teisės normos turinį. Pirma, KTK 38 straipsnio 1 dalis yra aiški, šios teisės normos tekstas nėra dviprasmiškas, normoje yra apibrėžtas aiškus konkrečios teisinės situacijos dalyvių elgesio modelis, šiuo teisiniu reguliavimu nesukuriama nei teisės spraga, nei teisės normų kolizija. Antra, viešojoje teisėje laikomasi principo, kas nėra draudžiama, tas leidžiama, todėl nesant imperatyvaus reikalavimo vežėjui, gabenančiam sau priklausančius krovinius savo transporto priemonėmis ir sąskaita, kartu su savimi turėti dokumentą, įrodantį, kad veža sau priklausantį krovinį, bylą išnagrinėjusių teismų išvados, padarytos taikant KTK 38 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad vežėjas gabendamas sau priklausantį krovinį privalo kartu su savimi vežti krovinio priklausomybę įrodančius dokumentus, yra nepagrįstos ir neteisėtos.
5.2. Administracinio nusižengimo byloje nėra ginčo, kad institucijai patikrinimo metu iki surašant administracinio nusižengimo protokolą vežėjas pateikė PVM sąskaitas – faktūras, įrodančias, kad veža sau priklausantį krovinį, todėl byloje yra įrodymai, patvirtinantys, kad krovinio vežimo metu vežėjas turėjo išrašytus krovinio priklausomybę patvirtinančius dokumentus ir juos patikrinimo metu institucijai pateikė. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas nepažeidė KTK 38 straipsnio 1 dalies reikalavimo gabenant sau priklausančius krovinius savo transporto priemonėmis ir sąskaita, turėti dokumentą, įrodantį, kad veža sau priklausantį krovinį, taigi nepadarė ir ANK 214 straipsnio 3 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo. Šią pareiškėjo poziciją patvirtina ir Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo suformuota praktika panašiose (nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N-09(62)-1281/2005, N-09(62)-1281/2005). Taigi teismai ginčijamuose procesiniuose sprendimuose padarė esminius materialiosios ir proceso teisės pažeidimus, kurie galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ir nutarčiai priimti - netinkamai pritaikė KTK 38 straipsnio 1 dalies nuostatą, todėl nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas padarė ANK 214 straipsnio 3 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą..
5.3. Administracinio nusižengimo bylą nagrinėję teismai padarė proceso teisės pažeidimą netinkamai kvalifikuodami pareiškėjo veiką. Teismai sprendė, kad E. B. veikoje nustatyti ANK 214 straipsnio 3 dalies požymiai. Pirma, teismai netinkamai nustatė administracinio nusižengimo objektą. Rūšinis (specialusis) ANK 214 straipsnyje nurodytas administracinio nusižengimo objektas patenka į ANK 15 skyrių, kuriame nurodyti administraciniai nusižengimai, susiję su prekyba, finansų sistema ir oficialiąja statistika. Iš administracinio nusižengimo protokolo spręstina, kad E. B. apkaltintas administraciniu nusižengimu krovinių pervežimo tvarkai, kuri susijusi su administraciniais nusižengimais transportui ir kelių ūkiui, o šie nusižengimai nurodyti ANK 22 skyriuje. Analogiškas teisinis išaiškinimas yra nurodytas Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. N-62-808/2006. Kita vertus, konstatavus, kad vežėjas turėjo dokumentus, įrodančius, kad veža sau priklausantį krovinį, kuriuos patikrinimo metu pateikė institucijai, pareiškėjui nepažeidus KTK 38 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir nepadarius ANK 214 straipsnio 3 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo, spręstina, kad administracinio nusižengimo objekto nėra pareiškėjo veiką kvalifikavus ir pagal ANK 214 straipsnio 3 dalį.
5.4. E. B. veikoje taip pat nėra ir administracinio nusižengimo objektyviųjų požymių, tai yra konkrečių veiksmų (neveikimo), kuriais padarytas konkretus administracinis nusižengimas, nes jis neatliko priešingų teisei veiksmų (neveikimo), kuriais būtų nusižengta KTK 38 straipsnio 1 dalies reikalavimams – negabeno krovinio, kurio vertė viršija 30 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, be įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų ar su suklastotais dokumentais, todėl nepadarė ANK 214 straipsnio 3 dalies požymius atitinkančios pavojingos veikos, už kurią numatyta administracinė nuobauda (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjui nepadarius administracinio nusižengimo, nėra ir pareiškėjo kaltės. Administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 214 straipsnio 3 dalį nutrauktina nesant administracinio nusižengimo sudėties požymių.
6. Klaipėdos teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojas Arnoldas Berčiūnas atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo administracinėn atsakomybėn patraukto E. B. atstovo advokato M. Rumšo prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą atmesti. Atsiliepime į prašymą nurodoma:
6.1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ANK 214 straipsnio taikymą, yra suformavęs taisyklę, jog ANK 214 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo subjektas yra asmuo, tiesiogiai transporto priemone gabenantis prekes (krovinį). Prekių (krovinio) savininko nustatymas ar nenustatymas, sprendžiant subjekto klausimą, jokios reikšmės neturi. Tai, kam priklauso gabenamos prekės, ar kokioms reikmėms jos yra įsigytos, veikos kvalifikavimui pagal ANK 214 straipsnį įtakos neturi. Taip pat asmens veikos kvalifikavimui neturi įtakos gabentų prekių įsigijimo ar gabenimo dokumentų pateikimas vėliau (nagrinėjant bylą teisme ir t.t.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16 - 266/2007, Nr. N14-1220/2006, Nr. N62-2364/2010, taip pat Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. ATP 354-135/2014).
6.2. Pareiškėjo argumentai, kad protokolo surašymo metu pateikus PVM sąskaitą faktūrą konstatuotina, kad vežėjas turėjo dokumentus įrodančius, jog veža sau priklausantį krovinį, ir kad jo veikoje nėra ANK 214 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų požymių, o padaryta veika atitinka ANK 450 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, yra nepagrįsti. Teismai konstatavo, kad pareiškėjas gabeno prekes be jų įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų, o atsižvelgiant į pirmiau minėtą teisinį reglamentavimą, vėliau pateiktas prekių įsigijimo dokumentas, neturi įtakos veikos kvalifikavimui. Pateikta PVM sąskaita faktūra laikytina dokumentu, patvirtinančiu prekių vertę ir galinčiu įrodyti prekių savininką.
6.3. Kvalifikuojant veiką pagal ANK 214 straipsnį būtina nustatyti du momentus: prekių (krovinio) be dokumentų gabenimo faktą ir prekės (krovinio) vertę Teismai byloje patvirtino prekių vertę ir nustatė, kad prekės buvo gabenamos be jų įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų, todėl pareiškėjo argumentas, kad inkriminuojame nusižengime patrauktasis administracinėn atsakomybėn turi siekti pažeisti nustatytą finansų, apskaitos ir statistikos tvarką yra nepagrįstas.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
7. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. B. atstovo M. Rumšo prašymas netenkintinas.
Dėl ANK 214 straipsnio 3 dalies taikymo
8. Pareiškėjas – administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. B. atstovas M. Rumšas prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą teigia, kad ginčijamuose pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimuose teismai netinkamai taikė ir plečiamai aiškino KTK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas nurodydami, kad vežėjas (vairuotojas), gabenantis jam priklausančius krovinius savo transporto priemonėmis ir sąskaita, privalo kartu su savimi (t. y. transporto priemonėje) turėti dokumentą, įrodantį, kad veža sau priklausantį krovinį; iki surašant administracinio nusižengimo protokolą institucijai vežėjas pateikė PVM sąskaitas – faktūras, įrodančias, kad veža sau priklausantį krovinį, todėl byloje yra įrodymai, patvirtinantys, kad krovinio vežimo metu vežėjas turėjo išrašytus krovinio priklausomybę patvirtinančius dokumentus ir juos patikrinimo metu institucijai pateikė; teismai netinkamai nustatė administracinio nusižengimo objektą, nes E. B. surašytas protokolas už administracinį nusižengimą krovinių pervežimo tvarkai, o nubaustas už administracinį nusižengimą, susijusį su prekyba, finansų sistema ir oficialiąja statistika.
9. ANK 214 straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė už prekių (krovinio), kurių vertė viršija trisdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, gabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų ar su suklastotais dokumentais, kai nėra šio kodekso 208 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų požymių.
10. Nagrinėjamoje byloje žemesnių teismų nustatyta, kad E. B., kelyje Panevėžys – Šiauliai vairuodamas UAB „L.“ priklausantį krovininį automobilį, gabeno 2 835,1752 Eur, t. y. daugiau nei 56 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio vertės prekes. Muitinės pareigūnams sustabdžius E. B. vairuojamą automobilį ir paprašius pateikti gabenamų prekių įsigijimą ar gabenimą patvirtinančius dokumentus, E. B. jų neturėjo. Vėliau šių dokumentų kopijas (PVM sąskaitos - faktūros ir važtaraščio) UAB „L.“ technikos direktorius S. R. elektroniniu laišku atsiuntė administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai muitines pareigūnei I. Balinskienei.
11. Apeliacinės instancijos teismas teisingai išaiškino, kad ANK 214 straipsnyje prekių gabenimo be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų samprata reiškia, kad prekės gebamos kartu negabenant jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų; asmens veikos kvalifikavimui neturi įtakos gabentų prekių įsigijimo ar gabenimo dokumentų pateikimas vėliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks teisės aiškinimas atitinka susiformuotą teismų praktiką šios kategorijos bylose (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16 - 266/2007, Nr. N14-1220/2006, Nr. N62-2364/2010) ir nelaikytinas teisės normos plečiamuoju aiškinimu. E. B. veika atitinka ANK 214 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir už šią veiką jis nubaustas pagrįstai.
12. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimą ir Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 3 d. nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti prašyme nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimą nepakeistą.
Teisėjai Dalia Bajerčiūtė
Audronė Kartanienė
Eligijus Gladutis
