Dėl santuokos nutraukimo esant vieno sutuoktinio kaltei ir nuosavybės teisės į turtą pripažinimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-254/2010

Procesinio sprendimo kategorijos:

75.4.3; 75.7; 75.8 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Egidijaus Laužiko ir Algio Norkūno,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. K. kasacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 19 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui R. K., trečiajam asmeniui AB SEB bankui dėl santuokos nutraukimo esant vieno sutuoktinio kaltei ir santuokoje įgyto turto padalijimo bei atsakovo R. K. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo esant vieno sutuoktinio kaltei ir nuosavybės teisės į turtą pripažinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas yra dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokinio turto padalijimo.

Ieškovė R. K. prašė teismo:

1) nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl sutuoktinio (atsakovo) kaltės, po santuokos nutraukimo palikti M. pavardę;

2) ieškovei palikti asmeninės nuosavybės teise gyvenamąjį namą ir 0,1789 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), santuokoje įgytą turtą – skalbimo mašiną ir indus;

3) atsakovui asmeninės nuosavybės teise palikti automobilį,,Renault 21“ (duomenys neskelbtini), televizorių, dujinę viryklę, šaldytuvą, palydovinę anteną, spintą, virtuvės spinteles, dulkių siurblį ir žoliapjovę;

4) nustatyti, kad su kreditoriumi AB SEB banku pagal kredito sutartį atsiskaito atsakovas.

Atsakovas R. K. prašė teismo:

1) nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės;

2) ieškovei asmeninės nuosavybės teise palikti automobilį,,Renault 21“;

3) atsakovui asmeninės nuosavybės teise palikti skalbimo mašiną, indus, televizorių, dujinę viryklę, šaldytuvą, palydovinę anteną, spintą, virtuvės spinteles, dulkių siurblį ir žoliapjovę;

4) pripažinti atsakovui nuosavybės teisę į 1/2 dalį: gyvenamojo namo, kiemo statinių ir 0,1789 ha žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini).

Šalys sudarė santuoką 2003 m. gegužės 24 d. Kaišiadorių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, nepilnamečių vaikų neturi. Iki santuokos sudarymo ieškovė įgijo ir įregistravo savo vardu nuosavybę į gyvenamąjį namą, žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Pagal 2005 m. gruodžio 29 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį AB SEB bankas paskolino R. K. 7000 Lt. Atsakovo teigimu, jis prisidėjo asmeninėmis lėšomis ir darbu prie gyvenamojo namo ieškovės vardu pirkimo, namo vandentiekio, šildymo sistemos įrengimo, remonto darbų.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2009 m. gegužės 19 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį atmetė:

1) šalių santuoką, įregistruotą 2003 m. gegužės 24 d. Kaišiadorių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, nutraukė dėl atsakovo kaltės;

2) po santuokos nutraukimo R. K. paliko pavardę – M.;

3) ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausiusius gyvenamąjį namą (vertė – 18 764 Lt) ir 0,1789 ha žemės sklypą (vertė – 4251 Lt), esančius (duomenys neskelbtini), paliko ieškovei asmeninės nuosavybės teise;

4) santuokoje bendrai įgytą turtą - automatinę skalbimo mašiną (vertė – 400 Lt), stalo įrankius ir indus (vertė – 300 Lt) - paliko asmenine ieškovės nuosavybe;

5) santuokoje bendrai įgytą turtą - televizorių,,LG“ (vertė – 100 Lt), dujinę viryklę (vertė – 100 Lt), šaldytuvą,, Gorenje“ (vertė – 1500 Lt), palydovinę anteną (vertė – 200 Lt), trijų durų spintą (vertė – 50 Lt), 4 virtuvės spinteles (vertė – 200 Lt), dulkių siurblį,, Beko“ (vertė – 200 Lt), benzininę žoliapjovę (vertė – 500 Lt) - paliko atsakovo asmenine nuosavybe;

6) nustatė, kad po santuokos nutraukimo su kreditoriumi AB SEB banku pagal kredito sutartį atsiskaito atsakovas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir liudytojų parodymus, nustatė, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas: atsakovas buvo nelojalus ir neištikimas ieškovei, elgėsi neatsakingai, pirkdamas brangius ne pirmo būtinumo daiktus, dėl to ieškovė buvo priversta išvykti dirbti į užsienį, todėl santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės. Ieškovė gyvenamąjį namą ir žemės sklypą įsigijo pirkimo–pardavimo sutartimi asmeninės nuosavybės teise, dabartinė šio pastato rinkos vertė, VĮ Registrų centro duomenimis, yra 18 764 Lt. Nuo santuokos sudarymo name atliktas tik einamasis remontas. Atsakovui nepateikus įrodymų, kad jis gyvenamąjį namą pagerino iš esmės, teismas atmetė atsakovo prašymą pripažinti ginčo turtą bendrąja jungtine nuosavybe. Atsižvelgęs į tai, kad santuoka yra nutraukiama dėl atsakovo kaltės, teismas priteisė ieškovei kilnojamuosius daiktus (skalbimo mašiną ir stalo įrankius bei indus), įsigytus už jos asmenines lėšas. Teismas nurodė, kad su kreditoriumi AB SEB banku pagal vartojimo kredito sutartį atsiskaityti turi atsakovas, kuris ėmė paskolą automobiliui pirkti. Automobilio faktiškai nėra kaip santuokinio turto, nes jis, nors ir liko neišregistruotas, yra parduotas už 100 Lt į metalo laužą.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gruodžio 23 d. nutartimi atsakovo apeliacinį skundą atmetė ir paliko nepakeistą Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 19 d. sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis apie atsakovo neištikimybę, nelojalumą, nesirūpinimą šeimos materialine gerove, tai patvirtina atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. Tai privertė ieškovę išvykti dirbti į užsienį, dėl jos išvykimo atsakovas sutiko. Gyvenamasis namas ir žemės sklypas įgytas asmeninėn ieškovės nuosavybėn iki santuokos. Toks turtas pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe, remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatomos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės: pirma, kai asmeninis sutuoktinio turtas pagerintas iš esmės ir santuokos metu; antra, kai šis turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-126/2006; 2008 m. sausio 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-49/2008). Nurodytų aplinkybių byloje nenustatyta. Į atsakovo teiginius dėl skalbimo mašinos ir stalo įrankių bei indų dovanojimo teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad šie daiktai buvo jam padovanoti. Vartojimo kreditą atsakovas ėmė savo reikmėms, automobiliui įsigyti, dėl to pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį atsakovas atsakingas už skolos grąžinimą. Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu pareikšto ieškovės prašymo iškeldinti atsakovą iš jai priklausančio namo teismas nurodė, kad šis reikalavimas nebuvo pareikštas ieškinyje ir jo nebegalima kelti apeliaciniame skunde (CPK 312 straipsnis).

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas R. K. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 19 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 23 d. nutartį bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

1. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovė ir atsakovas pripažino atsakovo neištikimybę, tačiau po šio fakto šalys susitaikė ir gyveno toliau kartu. Ieškovė išvyko dirbti į Angliją prieš daugiau kaip dvejus metus, paliko šeimą, dėl to teismai nepagrįstai pripažino atsakovo kaltę dėl šeimos iširimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-51/2008, 2008 m. gruodžio 16 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-606/2008 konstatuota, kad faktas, leidžiantis preziumuoti vieno iš sutuoktinių kaltę, yra šeimos palikimas ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus; pagarba sutuoktiniui, moralinė parama, lojalumas, abiem priimtinų sprendimų paieška turi būti abipusiška; teismui, nustatant santuokos iširimo priežastis, reikia atsižvelgti į sutuoktinių santykius iki santuokos iširimo, kiekvieno iš jų elgesį santuokai išsaugoti. Teismai neobjektyviai ir vienpusiškai įvertino įrodymus, nustatydami, kad santuoka iširo tik dėl vieno sutuoktinio kaltės (CPK 185, CK 3.27, 3.60 straipsniai).

2. Kasatoriaus teigimu, jis su ieškove kartu gyventi ir tvarkyti bendrą ūkį pradėjo nuo 1993 m. pabaigos, ieškovės vardu įregistruoto gyvenamojo namo pirkimui, remontui, vandentiekio ir šildymo įrenginiams panaudotos ieškovės ir atsakovo lėšos, bendras darbas. Toks šalių tarpusavio santykių pobūdis ir gyvenimas kartu nuo 1993 m. pabaigos, bendros paskolos, tarp jų ir paskola namo remontui, patvirtina susitarimą sukurti bendrą nuosavybę. Šios aplinkybės, remiantis 1964 m. CK 472, 474 straipsniais, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktika, gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nurodytų aplinkybių neįvertino. Be to, teismai, nustatydami nekilnojamųjų daiktų vertę, rėmėsi 1995 m. duomenimis, nors visiems žinoma aplinkybė yra tai, kad nekilnojamojo turto vertė yra pasikeitusi. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutarties byloje Nr. 3K-3-456/2009 išaiškinimą dalijant bendrą sutuoktinių turtą turi būti nustatytos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos. Be to, teismai nepagrįstai pripažino skalbimo mašiną, stalo įrankius ir indus asmenine ieškovės nuosavybe, nes atsakovas teigė, kad šie daiktai jam padovanoti, to ieškovė nei patvirtino, nei paneigė.

3. Pripažindami prievolę pagal vartojimo kredito sutartį asmenine atsakovo prievole, teismai nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutarties byloje Nr. 3K-3-275/2007 išaiškinimų, kad santuokos nutraukimo atvejais neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai. Byloje ieškovės ir atsakovo prievolė bankui solidari, nes ieškovei buvo žinoma apie ją. Teismų pripažinimas prievolės asmenine pažeidžia kreditoriaus interesus ir prieštarauja sutarties sąlygoms bei CK 3.118 straipsnio 2 daliai. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo asmeninės prievolės įvertinimu, tačiau nenurodė tokio sutikimo motyvų, taigi neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, nepasisakė dėl visų apeliacinio skundo argumentų ir priėmė nepakankamai motyvuotą nutartį (CPK 324 straipsnio 3 dalis, 331 straipsnio 4 dalis).

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją kasacinis teismas nenagrinėja iš naujo bylos faktų – jis yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų faktinių aplinkybių.

Dėl teisės normų, reglamentuojančių santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, aiškinimo ir taikymo

Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, bei dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Teisėjų kolegija, aiškindama sutuoktinių pareigų esmę, pažymi, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos. CK yra nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, t. y. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino. CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos. Kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejama santuokos iširimo kaltės prezumpcija), bet dėl kitų priežasčių. Teismui nustatant, kurios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį išsaugojimui tarpusavio santykiams jų pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 20 d. nutartis Ž. V. v. J. V. byloje Nr. 3K-3-220/2007).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo (kasatoriaus) kaltės, atsakovas, pareiškęs priešieškinį, prašė santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės. Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad atsakovas (kasatorius) iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas: buvo neištikimas, šalims susitaikius, neprisidėjo prie ieškovės pastangų išsaugoti šeimą, elgėsi neatsakingai, pirkdamas brangius ne pirmo būtinumo daiktus, nesirūpino šeimos materialine gerove ir pan. Ieškovė rūpinosi šeimos išsaugojimu, šeimos materialine gerove, dėl to išvyko į užsienį uždarbiauti, siekė atkurti sutuoktinių tarpusavio santykius, kvietė ieškovą ją aplankyti, materialiai remdama jo kelionę ir kt. Remdamiesi byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai sprendė, kad šeima iširo dėl atsakovo kaltės. Nėra pagrindo pripažinti pagrįstais kasatoriaus argumentus, kad bylą nagrinėję teismai neišsamiai ir vienpusiškai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė CK 3.27, 3.60 straipsnių nuostatas. CK 3.27 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinės sutuoktinių pareigos vienas kitam. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. CK 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 straipsnis). Sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės reiškia jų nevykdymą. Bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, išsamiai neišanalizavo kiekvieno byloje surinkto įrodymo, tačiau išvadą dėl santuokos iširimo esant kito sutuoktinio kaltei padarė remdamiesi įrodymų visuma: šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 185 straipsnis), padarytos išvados atitinka bylos įrodymų duomenis.

Dėl vartojimo kredito sutarties pripažinimo asmenine sutuoktinio prievole

Kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai neteisėtai nustatė atsakovo pareigą atsiskaityti su kreditoriumi (banku) pagal atsakovo sudarytą vartojimo kredito sutartį, nes sutuoktinių prievolė pagal šią sutartį turėtų būti solidari. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles: sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendrosios, šios – bendrosios dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis S. J. v. A. J. byloje Nr. 3K-3-482/2008; plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas R. A. v. A. A. byloje Nr. 3K-P-186/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis S. K. – S. v. A. S. byloje Nr. 3K-3-275/2007; 2007 m. spalio 19 d. nutartis J. J. v. G. J. byloje Nr. 3K-3-410/2007; 2009 m. gegužės 18 d. nutartis AB,,Swedbank“ v. P. B., D. B. byloje Nr. 3K-7-229/2009; kt.). Turto padalijimo bylose esant visų prievolės šalių (sutuoktinių ir kreditorių) sutikimui solidariosios prievolės gali būti modifikuojamos ir kitaip, pvz., vieną iš sutuoktinių atleidžiant nuo prievolės vykdymo iš dalies, pakeičiant jas į asmenines šalių sutartomis dalimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas R. A. v. A. A. byloje Nr. 3K-P-186/2010). Pažymėtina, kad teismas turi nustatyti sutuoktinių prievolių pobūdį ir tinkamai jas kvalifikuoti. Nagrinėjamu atveju aktuali yra ir ta aplinkybė, kad kreditorius AB SEB bankas neprieštaravo, kad visus įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį po santuokos nutraukimo perimtų atsakovas (kasatorius). Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatyta, kad vartojimo kreditą (pagal 2005 m. gruodžio 28 d, 7000 Lt vartojimo kredito sutartį) atsakovas (kasatorius) paėmė savo asmeniniams tikslams – transporto priemonei įsigyti, sutartis sudaryta ne šeimos interesais. Remdamiesi tuo, teismai sprendė, kad prievolė laikytina asmenine atsakovo prievole (CK 3.109 straipsnio 3 dalis). Atsakovas (kasatorius) nepateikė įrodymų, kad sutartis sudaryta šeimos interesais, dėl to teismai neturėjo teisinio pagrindo spręsti kitaip. Šiuo klausimu kasacinis skundas netenkintinas (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

Dėl santuokoje įgyto kilnojamojo turto padalijimo

Atsakydama į kasacinio skundo argumentą, kad teismai santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą – automatinę skalbimo mašiną, stalo įrankius ir indus turėjo pripažinti ne ieškovės, o atsakovo asmenine nuosavybe, nes, kasatoriaus (atsakovo) teigimu, šis turtas buvo jam padovanotas, teisėjų kolegija nurodo, kad byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių nurodytų daiktų dovanojimo atsakovui faktą. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Atsakovas įrodymais nepagrindė teiginio dėl ginčijamų daiktų įgijimo dovanojimo būdu jo asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl turto, kuris yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe

Pagal CK 3.90 straipsnį turtas, priklausantis vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, gali būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kai konstatuojama, kad po santuokos sudarymo buvo iš esmės pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis J. S. v. A. S. byloje Nr. 3K-3-126/2006; 2008 m. sausio 28 d. nutartis A. V. v. A. V. byloje Nr. 3K-3-49/2008; kt.). Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai sprendė, kad pagal byloje pateiktus įrodymus nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio nuostatomis. Byloje nėra duomenų dėl šalių bendros jungtinės veiklos susitarimo buvimo pirkti ginčo žemės sklypą ir namą, šio klausimo šalys nekėlė pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose. Tačiau teismų yra konstatuota, kad ieškovės asmeninis nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas – buvo pagerintas panaudojant atsakovo (kasatoriaus) lėšas, statybines medžiagas, darbą. Nors atsakovo (kasatoriaus) prisidėjimas prie sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo pagerinimo asmeninėmis lėšomis, medžiagomis ir darbu nėra esminis ir nenulėmė šio turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe CK 3.90 straipsnyje nustatytais pagrindais, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, sutuoktinis, prisidėjęs savo asmeninėmis lėšomis, statybinėmis medžiagomis ir darbu prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, turi teisę gauti piniginę kompensaciją, atitinkančią panaudotų asmeninių lėšų, statybinių medžiagų, darbo vertę. Kai vienas sutuoktinis iš savo asmeninių lėšų ar darbu prisideda prie pagerinimo daikto, priklausančio kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, tai, nors toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo teisei į turto bendrąją jungtinę nuosavybę pripažinti, tačiau sukuria teisines prielaidas sutuoktiniui pagrįstai tikėtis kompensacijos už įdėtus daikto pagerinimus, tokia materialinė kompensacija reikštų sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą, neleistų vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita. Prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo sutuoktinio teisių gynimo būdas, kai nėra turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe sąlygų, nurodytų CK 3.90 straipsnyje, laikytinas tokio turto pagerinimo, atlikto vieno sutuoktinio asmeninėmis lėšomis, darbu, vertės kompensavimas. Byloje teismų nenustatyta atsakovo (kasatoriaus) materialinio indėlio ir prisidėjimo darbu į ieškovei priklausančio namo pagerinimą vertė. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl šios bylos dalies priimta apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir nurodytų aplinkybių išaiškinimui byla perduotina nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas), kita apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme iš naujo paskirstytinos šalims 39,05 Lt Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išlaidos, susijusios su bylos procesinių dokumentų įteikimu, Lietuvos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis). Išlaidų dydis nurodytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. pažymoje.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktais, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 23 d. nutarties dalį dėl atsakovo R. K. priešieškinio reikalavimo dalies dėl piniginės kompensacijos priteisimo už įdėtas lėšas R. K. asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo pagerinimui panaikinti ir šią bylos dalį perduoti nagrinėti iš naujo Kauno apygardos teismui apeliacine tvarka.

Likusią Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 23 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Janina Januškienė

Egidijus Laužikas

Algis Norkūnas