Dėl nuosavybės teisės dalies į bendro naudojimo patalpas nustatymo ir valstybės įmonės Registrų centro sprendimų panaikinimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-244/2010

Procesinio sprendimo kategorijos:

30.3; 30.9.1; 33 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Egidijaus Laužiko ir Algio Norkūno,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. S. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. S. ieškinį atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialui ir tretiesiems asmenims valstybės įmonei Registrų centrui, UAB „Skulas“, UADB „Industrijos garantas“, V. N., A. G., A. S., G. B., V. L., L. P., E. P. dėl nuosavybės teisės dalies į bendro naudojimo patalpas nustatymo ir valstybės įmonės Registrų centro sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas yra dėl nuosavybės teisių į pastato bendro naudojimo negyvenamąsias patalpas pripažinimo ir Nekilnojamojo turto registrą tvarkančios VĮ Registrų centro atsisakymo registruoti nuosavybės teises.

Ieškovas P. S. prašė teismo:

1) pripažinti, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto bendro naudojimo patalpų 24,58 kv. m dalis tenka naudojamoms ieškovui nuosavybės teise priklausančioms negyvenamosioms patalpoms–parduotuvei;

2) įpareigoti atsakovą įregistruoti ieškovo nuosavybės teises į 24,58 kv. m bendro naudojimo patalpų pastato (duomenys neskelbtini) pirmame aukšte, tenkančių nuosavybės teise priklausančioms ieškovui negyvenamosioms patalpoms-parduotuvei;

3) panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2008 m. vasario 26 d. sprendimą Nr. 89, kuriuo paliktas galioti VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2008 m. sausio 21 d. sprendimas „Dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymo, juridinių faktų registravimo“;

4) panaikinti VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2008 m. sausio 21 d. sprendimą.

Ieškovas 1998 m. birželio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo 78, 07 kv. m patalpas-parduotuvę (duomenys neskelbtini) be bendro naudojimo patalpų. Į ieškovo prašymą apskaičiuoti, kiek jam tenka bendro naudojimo patalpų ploto, 2007 m. vasario 22 d. raštu VĮ Registrų centro Šiaulių filialas nurodė, kad ieškovo parduotuvei bendro naudojimo patalpų plotas sudarytų 24,58 kv. m. Į pateiktą prašymą įregistruoti ieškovo nuosavybės teises į bendro naudojimo plotą buvo priimtas VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2008 m. sausio 21 d. sprendimas ir jį palikęs galioti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2008 m. vasario 26 d. sprendimas, kuriais ieškovo prašymas atmestas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad ieškiniu inicijuotam teisminiam ginčui dėl bendro naudojimo patalpų dalies nuosavybės ieškinio senaties terminas netaikomas, nes sprendžiant ginčą esminis yra savininko teisių tęstinio pažeidimo klausimas, dėl to ieškinio senatis, esant tokiam tęstiniam pažeidimui, prasideda kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis). Patalpų savininkui bendrosios dalinės nuosavybės turto dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (CK 4.82 straipsnio 5 dalis). Teismas nurodė, kad ieškovas nepagrįstai prašo nustatyti jam bendro naudojimo patalpų dalį tik pastato pirmame aukšte, nes įstatyme nenustatyta išlygų dėl to, kuriame iš daugiaaukščio pastato aukštų turėtų priklausyti nuosavybė į bendro naudojimo patalpų dalį. Apribojant bendrosios dalinės nuosavybės nustatymą tik vienu aukštu, gali būti pažeidžiamos kitų asmenų teisės. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 20 straipsnio 2 dalį, jeigu dokumente, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, kiekvieno bendraturčio bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalies konkretus dydis nenurodytas, Nekilnojamojo turto registre registruojamos lygios bendraturčių nuosavybės teisės dalys. Byloje nepateikta duomenų apie nekilnojamąjį daiktą, į kurį prašoma registruoti bendrosios dalinės nuosavybės teisę, taip pat apie bendraturčius ir jų dalį. 2007 m. vasario 22 d. VĮ Registrų centro Šiaulių filialo rašte apskaičiuotas matematinis ieškovui galinčių tekti bendro naudojimo patalpų ploto apskaičiavimas, tačiau jis neatitinka CK 4.82 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra įstatymo nustatyta, dėl to ši teisė atskirai Nekilnojamojo turto registre neregistruotina. Kadangi ieškovas nepateikė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 20 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytų dokumentų, tai teismas atmetė pagrindinį ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovą ieškovo vardu registruoti bendro naudojimo patalpų dalies nuosavybę ir kaip susijusius kitus ieškinio reikalavimus.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 28 d. nutartimi ieškovo P. S. apeliacinis skundas netenkintas ir nutarta palikti nepakeistą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą.

Teismas nutartyje nurodė, kad ieškovui nepriklauso daiktinės teisės į ginčijamas bendro naudojimo patalpas. Buvusias bendro naudojimo naudojimo patalpas pastato pirmame aukšte asmeninėn nuosavybėn yra įgiję tretieji asmenys. Ieškovas pirkimo-pardavimo sutartimi nuosavybėn įgijo tik pastate esančios parduotuvės 78,07 kv. m ploto patalpas, sutartyje nenurodyta kito įgyjamo turto. Ieškovas nėra įgijęs buvusių bendro naudojimo patalpų pastate ir ieškinio reikalavimas nėra pagrįstas CK 4.47 straipsnyje įvardytais nuosavybės teisės įgijimo pagrindais, kuriais remiantis galima įregistruoti nuosavybę. Byloje tretieji asmenys yra sandorių pagrindu įgiję nuosavybės teises ir į buvusias bendro naudojimo patalpas bei yra nuosavybės teises įregistravę Nekilnojamojo turto registre.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas P. S. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 28 d. nutartį bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

1. 1998 m. birželio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įgydamas parduotuvės patalpas ieškovas kartu įgijo ir dalį bendro naudojimo patalpų pastate. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2000 m. birželio 12 d. nutartyje V. D. v. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialas byloje Nr. 3K-3-674/2000 konstatavo, kad daugiabučiame name esančių privatizuotų butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teisė į bendro naudojimo patalpas atsiranda ne sutarties, o įstatymo pagrindu. Kasatoriaus teigimu, ši taisyklė taikytina ir kitos paskirties patalpoms. Ieškovui tenkanti nuosavybė į bendro naudojimo patalpas pripažįstama CK 4.82 straipsnio 1, 5 dalyse, kuriose nurodyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga; buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Ši taisyklė taikyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 27 d. nutartyje 830-osios daugiabučio namo savininkų bendrija v. UAB,,Lazdynų būstas“ ir kt. byloje Nr. 3K-3-219/2006.

2. Siekdamas teisių į bendrosios dalinės nuosavybės objekto – bendro naudojimo patalpų – tinkamo įgyvendinimo, kasatorius pateikė prašymą, į kurį VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2007 m. vasario 22 d. raštu atsakyta, kad pastato pirmame aukšte esančių bendro naudojimo patalpų plotas buvo 128,80 kv. m, kasatoriui teko 24,58 kv. m bendro naudojimo patalpų. Šis raštas laikytinas oficialiuoju rašytiniu įrodymu ir sukelia CPK 197 straipsnio 2 dalyje nurodytus padarinius. Esant nurodytam apskaičiavimui ir įstatymo pagrindu įgytoms nuosavybės teisėms į bendro naudojimo patalpas, nuosavybė turi būti registruojama Nekilnojamojo turto registre.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas VĮ Registrų centro Šiaulių filialas prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime į kasacinį skundą pateikti tokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

1. Ieškovas nei Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, nei teismams nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų jo nuosavybės teisę į kitas patalpas, nei jis jas įgijo 1998 m. birželio 10 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovą įregistruoti patalpas būtent pirmame daugiaaukščio pastato aukšte nemotyvuotas. Visos patalpų, tarp jų ir bendro naudojimo, trečiųjų asmenų privatizuotos, ieškovo ginčijamų patalpų realiai nėra laisvų. Kasatoriaus nuorodos į kitose kasacine tvarka išnagrinėtose bylose priimtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis nepagrįstos, nes tų bylų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo šios bylos.

2. VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2007 m. vasario 22 d. rašte užfiksuoti tik matematiniai skaičiavimai dėl bendro naudojimo patalpų ploto, dėl to šis raštas negali būti laikomas oficialiuoju rašytiniu įrodymu, patvirtinančiu ieškovo nuosavybės teisę į ginčijamą nekilnojamąjį daiktą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis teismas sprendžia teisės, o ne fakto klausimus, dėl to yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų faktinių aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame procese skundžiamo teismo sprendimo ar nutarties teisėtumas tikrinamas remiantis bylos duomenų pagrindu teismų konstatuotais teisiškai reikšmingais faktais.

Reikalavimą dėl nuosavybės teisių pripažinimo kasatorius (ieškovas) grindžia CK 1.138 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nurodyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas tas teises pripažindamas. Dažniausiai civilinių teisių gynimo būdus nustato teisės normos, reglamentuojančios konkretų teisinį santykį. Kasatorius (ieškovas) nurodo, kad pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijęs nuosavybės teises į atitinkamo ploto parduotuvę pirmajame pastato (bendrabučio) aukšte, taip pat įgijo nuosavybės teisę į šiame pastato aukšte esančią bendro naudojimo patalpą, kurios bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų ir bendro naudojimo patalpų dydžio santykiui (CK 4.82 straipsnio 5 dalis).

Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad kasatorius (ieškovas) 1998 m. birželio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartimi iš pardavėjo UAB,,Talšos statybos medžiagos” nusipirko parduotuvę, nusipirktą daiktą priėmė, už jį sumokėjo, įregistravo VĮ Registrų centre. Pirkimo-pardavimo sutartyje ir šią sutartį įregistravusiame Nekilnojamojo turto registre apibrėžtas sutarties objektas (1964 m. CK 149, 253, 255 straipsniai). Teismų konstatuota, kad byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad kasatorius (ieškovas) kuriuo nors iš CK 4.47 straipsnyje nustatytų pagrindų būtų įgijęs nuosavybės teisę į patalpų didesnį plotą, nei nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje. Apeliacinės instancijos teismo nustatyta, kad tretieji asmenys turto privatizavimo metu įgijo nuosavybėn ne tik butus, parduotuves, sandėlius, administracines patalpas ir kt., bet ir bendro naudojimo patalpas pirmame pastato aukšte, nuosavybės teises įregistravo.

Teismai sprendė, kad ieškovo reikalavimas dėl nuosavybės teisių į buvusių bendro naudojimo patalpų dalį pripažinimo ir įpareigojimo šias patalpas įregistruoti Nekilnojamojo turto registre negali būti tenkinamas, nes ginčo bendro naudojimo patalpos įgytos trečiųjų asmenų nuosavybėn; šių asmenų nuosavybės teisių įgijimo teisinis pagrindas nėra nuginčytas ar pripažintas negaliojančiu, o ieškovas pirkimo-pardavimo sutartimi ginčo patalpų dalies neįgijo. Byloje nenustatyta, kad ankstesnis savininkas, iš kurio kasatorius (ieškovas) nusipirko patalpas, būtų įgyvendinęs teisę į bendro naudojimo patalpų privatizavimą galiojusių turto privatizavimo tvarką reglamentavusių teisės aktų pagrindu nustatytomis sąlygomis.

Atsakydama į kasacinio skundo argumentą, kad nuosavybės teisė į bendro naudojimo patalpas atsiranda ne sutarties, o įstatymo pagrindu, teisėjų kolegija nurodo, kad CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės g. 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija byloje Nr. 3K-7-515/2009 konstatuota, kad bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, kaip jis pats (bendraturčių), naudai. Byloje nekeliama klausimo dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo į šiame straipsnyje išvardytus bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus, išskyrus buvusias bendro naudojimo patalpas pirmajame pastato aukšte.

Teisėjų kolegijos vertinimu, patalpos, asmeninės nuosavybės teise priklausančios tretiesiems asmenims, negali būti laikomos bendrosios dalinės nuosavybės objektu. Kadangi ginčo patalpų dalis nebuvo pirkimo-pardavimo sutarties objektas, pirkėjas, įgydamas patalpas, negalėjo įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pardavėjas. Dėl to bylą nagrinėję teismai pagrįstai netenkino reikalavimo dėl nuosavybės teisės į dalį buvusių bendro naudojimo patalpų pripažinimo ir dėl įpareigojimo šias patalpas įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (CK 6.305 straipsnio 1 dalis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis).

Kasaciniame skunde cituojamos kasacine tvarka išnagrinėtose kitose bylose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtos nutartys, kurių išaiškinimai, kasatoriaus nuomone, taikytini ir nagrinėjamoje byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai turi precedentinę reikšmę teismams nagrinėjant iš esmės panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas (CPK 4 straipsnis). Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarime konstatuota, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kai faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, aplinkybes. Teisėjų kolegija negali sutikti, kad kasatoriaus nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys priimtos bylose, kurių faktinės aplinkybės iš esmės panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes. Priešingai, kasatoriaus nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. birželio 12 d. nutartyje V. D. v. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialas byloje Nr. 3K-3-674/2000 ir 2006 m. kovo 27 d. nutartyje 830-osios daugiabučio namo savininkų bendrija v. UAB,,Lazdynų būstas“ ir kt. byloje Nr. 3K-3-219/2006 nustatytos iš esmės skirtingos faktinės aplinkybės, nes šiose nutartyse išaiškintas turtą privatizavusių Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka, o ne tokį turtą įgijusių pagal privačių asmenų sudaromas sutartis, asmenų teisių į bendro naudojimo objektus turinys. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčijamos bendro naudojimo patalpos pastato pirmame aukšte neišlikusios, dėl to negali būti pripažinta nuosavybė į neegzistuojančias bendro naudojimo patalpas.

Atsakydama į kasacinio skundo argumentą dėl VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2007 m. vasario 22 d. rašto teisinės reikšmės, teisėjų kolegija nurodo, kad šis raštas ir jame užfiksuoti duomenys dėl ginčo naudojimo patalpų negali būti laikomi nuosavybės teisių įgijimo ar pripažinimo į šias patalpas įrodymu, nes nurodytas raštas nėra vienas iš CK 4.47 straipsnyje įtvirtintų nuosavybės teisių įgijimo teisinių pagrindų.

Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepaneigia byloje priimtuose pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendime ir nutartyje padarytų teisinių išvadų, kuriomis netenkintas ieškinys, ir nesudaro įstatyme (CPK 346 straipsnio 2 dalis) nustatytų pagrindų naikinti kasacine tvarka skundžiamų teismų sprendimo ir nutarties.

Iš ieškovo P. S. priteistina 169,28 Lt Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, Lietuvos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 96 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo P. S. (duomenys neskelbtini) valstybei 169,28 Lt (vienas šimtas šešiasdešimt devyni litai 28 ct) išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.

Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Janina Januškienė

Egidijus Laužikas

Algis Norkūnas