Baudžiamoji byla Nr. 2K-333/2010
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.4.2.9.; 1.2.14.3.2. (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Egidijaus Bieliūno, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Albino Sirvydžio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. ir jo gynėjo kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 12 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimu septyneriems metams, pagal BK 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams, pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą bausmes subendrinus apėmimo būdu D. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas septyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis, kuria nuteistojo D. S. gynėjo apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
n u s t a t ė :
D. S. nuteistas už tai, kad organizuota grupe, panaudodamas smurtą ir sukeldamas pavojų N. N. gyvybei ir sveikatai, neteisėtai atėmė jam laisvę, dėl savanaudiškų paskatų jį sunkiai sužalojo ir, panaudodamas smurtą bei specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, pagrobė didelės vertės turtą šiomis aplinkybėmis. A. K. iki 2004 m. kovo mėn. organizavo ir parengė nusikalstamos veikos planą, t. y. įkalbėjo D. S. ir M. M. panaudojant specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą užpulti N. N. ir, jį pagrobus, sužinoti, kur yra laikomos cigaretės „Saint George“, bei jas pagrobti. Pasiekus susitarimą, D. S. bei minėti asmenys 2004 m. kovo 6 d., apie 20 val., prie namo, (duomenys neskelbtini), dėl savanaudiškų paskatų užpuolė N. N. ir panaudojo prieš jį fizinį smurtą, kurio metu D. S. sudavė rankoje laikytu svarmeniu N. N. ne mažiau kaip du kartus į galvą. Po sumušimo organizuotos grupės nariai prievarta įsodino N. N. į automobilį ir nugabeno į garažą, (duomenys neskelbtini), kuriame, turėdami tikslą sužinoti, kur yra laikomos cigaretės, iki 2004 m. kovo 6 d. 23 val. neteisėtai laikė nukentėjusįjį ir naudojo prieš jį fizinį smurtą, taip sukeldami pavojų nukentėjusiojo gyvybei ir sveikatai. Sužinoję ieškomų cigarečių, priklausančių asmeniui, vardu D., laikymo vietą, D. S. ir minėti asmenys iš jos pagrobė didelės vertės turtą – ne mažiau kaip 60 000 Lt vertės apie 125 dėžių su cigaretėmis. Dėl šios nusikalstamos veikos metu panaudoto smurto N. N. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
Kasaciniais skundais D. S. ir jo gynėjas prašo panaikinti teismų sprendimų dalis dėl D. S. nuteisimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir 180 straipsnio 3 dalį, o D. S. gynėjas nurodo ir alternatyvų prašymą – panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Skunduose kasatoriai, savaip interpretuodami bylos aplinkybes bei joje esančius duomenis, teigia, kad D. S. veikai yra netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nes ji atitinka tik BK 146 straipsnio 2 dalį, ir nurodo šiuos motyvus. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad susitarimas tarp D. S. ir A. K. bei M. M. buvo tik dėl to, kad D. S. atves nukentėjusįjį iki automobilio, kuriame jų turėjo laukti minėti asmenys. A. K. ir M. M. įsikišimas į D. S. ir nukentėjusiojo susistumdymą bei A. K. turėto metalinio strypo panaudojimas prieš nukentėjusįjį peržengė susitarimo ribas ir laikytinas A. K. ekcesu, dėl kurio D. S. negali būti pripažintas kaltu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą. Be to, byloje nėra įrodymų, kad nukentėjusiajam sunkiai sutrikdyta sveikata būtent D. S. veiksmais. D. S. smurtą prieš nukentėjusįjį apima BK 146 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai. Kasatoriai atkreipia dėmesį ir tai, kad ieškomos cigaretės nukentėjusiajam nepriklausė, į Lietuvą jos pateko nelegaliai, todėl laikytinos bešeimininkiu turtu ir negali būti laikomos svetimu turtu BK 180 straipsnio prasme. Dėl šios bylos dalies galėtų būti taikomas nebent BK 189 straipsnis. Be to, smurtas prieš nukentėjusįjį garaže buvo naudojamas siekiant sužinoti cigarečių laikymo vietą, o ne jas užvaldyti. A. K. ir M. M. parodymai, kasatorių nuomone, yra melagingi. Tuo tarpu teismai į šias aplinkybes nekreipė dėmesio ir bylą išnagrinėjo šališkai bei neišsamiai, įrodymus vertino netinkamai, taip padarydami esminius BPK pažeidimus. Tai matyti iš teismų sprendimų, nes pirmosios instancijos teismas buvo saistomas Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. vasario 20 d. nuosprendyje padarytų išvadų ir savo nuosprendį grindė teisiamojo posėdžio metu neapklausto liudytojo A. O. parodymais. Be to, D. S. skunde nurodo, kad jis nepagrįstai pripažintas bendrininku, veikusiu organizuota grupe, ir kad byloje buvo pažeista jo teisė į gynybą, nes ikiteisminis tyrimas atliktas nesilaikant BPK 1, 6, 11, 22, 182, 187 straipsnių, kaltinamasis aktas surašytas pažeidžiant BPK 219 straipsnio reikalavimus, o teismuose nesilaikyta BPK 7, 10 straipsnių nuostatų (pavyzdžiui, apeliacinės instancijos teismas nesuteikė ekspertui duoti išsamių paaiškinimų, nes jam uždavinėjo tendencingus ir menančius atsakymą klausimus), teismo posėdžių protokolai surašyti netiksliai, pažeidžiant BPK 261 straipsnį. Kasaciniuose skunduose taip pat teigiama, kad D. S. skiriant bausmę nesilaikyta bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Tai patvirtina ir Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. vasario 20 d. nuosprendis, pagal kurį nusikalstamos veikos prieš nukentėjusįjį organizatoriui A. K. buvo paskirta žymiai švelnesnė bausmė nei D. S..
Atsiliepimu į kasacinius skundus prokuroras S. Stulginskis prašo nuteistojo D. S. ir jo gynėjo kasacinius skundus atmesti. Prokuroro nuomone, kasacinių skundų argumentai yra nepagrįsti, nes teismai, įvertinę visas bylos aplinkybes, tarp jų – nurodomas kasaciniuose skunduose, tinkamai kvalifikavo D. S. veiką pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir BK 180 straipsnio 3 dalį. Kasatorių argumentus, kad D. S. veika kvalifikuotina tik pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, paneigia teismų sprendimuose aptarti įrodymai, iš kurių matyti, kad D. S. padarė visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Prokuroras taip pat nurodo, kad tenkinti minėtus kasacinius skundus kitais kasatorių nurodomais argumentais taip pat nėra pagrindo.
Kasaciniai skundai atmestini.
Dėl D. S. veikos
D. S. apkaltinamasis nuosprendis priimtas pagrįstai, nes nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtina jo kaltę padarius BK 146 straipsnio 2 dalyje, 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir BK 180 straipsnio 3 dalyje numatytus nusikaltimus. Kasatorių teiginiai, kad D. S. veika atitinka tik BK 146 straipsnio 2 dalį, atmestini.
Iš nuosprendyje aptartų įrodymų – liudytojų parodymų, rašytinių įrodymų, kitų duomenų – matyti, kad D. S. dalyvavo kartu su A. K. ir M. M. tiek N. N. pagrobime, siekiant iš jo išgauti informaciją apie paslėptas cigaretes, tiek šiuo tikslu sumušant nukentėjusįjį, tiek pagrobiant minėtas cigaretes. Įrodymai patvirtina, kad darant šiuos nusikaltimus kiekvienas bendrininkas turėjo savo vaidmenį, todėl teismai nustatė, kad bendrininkai veikė organizuota grupe. D. S., kuriam bendrininkai pasiūlė dalyvauti nusikalstamoje veikoje dėl jo fizinės jėgos ir dėl to, kad jo niekas nepažinojo, turėjo pirmas suduoti nukentėjusiajam keletą smūgių ir kartu su bendrininkais jį pagrobti tam, kad būtų išgauta informacija apie paslėptas cigaretes. Tai patvirtino ir A. K. bei M. M., kurių parodymais netikėti teismas neturėjo pagrindo, nes jie atitinka kitus byloje esančius įrodymus. Įrodymai taip pat patvirtina, kad D. S. ir kitų bendrininkų susitarimas apėmė tiek nukentėjusiojo pagrobimą, tiek jo sumušimą dėl savanaudiškų paskatų – siekiant išgauti informaciją apie svetimą turtą, tiek, išgavus minėtą informaciją, šio turto pagrobimą. Tai matyti ir iš D. S. veiksmų: jis pirmas priėjo prie nukentėjusiojo, sudavė turėtu svarmeniu ne mažiau kaip du kartus į galvą, po to kartu su bendrininkais įsodino jį į automobilį ir nuvežė į garažą, ten dalyvavo naudojant fizinį smurtą tam, kad sužinotų, kur paslėptos cigaretės, o kai ši informacija buvo išgauta, pagrobė su bendrininkais minėtas cigaretes ir pasidalijo pinigus, gautus jas realizavus. Dėl bendrininkų fizinio smurto nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, o cigaretės, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą, buvo pagrobtos sumušus nukentėjusįjį ir taip sužinojus jų buvimo vietą. Todėl atmetami kasacinių skundų teiginiai, kad susitarimas tarp D. S. ir A. K. bei M. M. buvo tik dėl to, kad D. S. atves nukentėjusįjį iki automobilio, kuriame jų turėjo laukti minėti asmenys, o A. K. ir M. M. įsikišimas į D. S. ir nukentėjusiojo susistumdymą bei A. K. turėto metalinio strypo panaudojimas prieš nukentėjusįjį peržengė susitarimo ribas ir laikytinas A. K. ekcesu, dėl kurio D. S. negali būti pripažintas kaltu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą. Bendrininkų susitarimas apėmė fizinio smurto prieš nukentėjusįjį panaudojimą, todėl už šio smurto padarinius – sunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą – privalo atsakyti visi bendrininkai, nes kai keli asmenys veikia kartu ir tiesiogiai dalyvauja sutrikdant nukentėjusiajam sveikatą, jie visi yra nusikalstamos veikos bendravykdytojai ir atsako už kilusius padarinius. Smurtas prieš nukentėjusįjį garaže buvo naudojamas siekiant sužinoti cigarečių laikymo vietą tam, kad būtų galima jas užvaldyti, t. y. dėl savanaudiškų paskatų. Bendrininkų susitarimas taip pat apėmė ir nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 3 dalyje, padarymą – didelės vertės cigarečių pagrobimą panaudojus fizinį smurtą. Kasatorių teiginiai, kad cigaretės nukentėjusiajam nepriklausė, todėl laikytinos bešeimininkiu turtu ir negali būti laikomos svetimu turtu, atmestini. Plėšimo esmė yra svetimo turto pagrobimas panaudojant smurtą arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis. Įstatyme nėra įtvirtinta reikalavimo, kad, pagrindžiant baudžiamąją atsakomybę pagal BK 180 straipsnį, būtų aiškinamasi, kas yra tikrieji grobiamo turto savininkai, pagrobto turto kilmė, įsigijimo būdas ir pan. Tai, kad pagrobiamas neteisėtai įgytas turtas, baudžiamosios atsakomybės pagal BK nepašalina (baudžiamoji byla Nr. 2K-7-232/2007). Be to, D. S. neginčija, kad pagrobtos cigaretės jam nepriklausė. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo laikyti, kad D. S. nusikalstama veika neteisingai kvalifikuota pagal BK 146 straipsnio 2 dalies, 135 straipsnio 2 dalies 9 punkto ir BK 180 straipsnio 3 dalies sutaptį.
Dėl kitų kasacinių skundų motyvų
Kolegija šioje byloje nenustatė esminių BPK pažeidimų įrodinėjant D. S. kaltę dėl jo ginčijamos veikos. Duomenų, kad ikiteisminio tyrimo metu būtų iš esmės pažeisti BPK 1, 6, 11, 22, 182, 187 straipsniai, byloje nėra. Kaltinamojo akto turinys atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus, jame, be kita ko, yra išdėstyta kaltinimo esmė ir pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas D. S.. Kasatorių motyvai, kad teismai buvo šališki, nes jų išvadas saistė Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. vasario 20 d. nuosprendžio, kuriuo buvo nuteisti D. S. bendrininkai A. K. ir M. M., išvados, atmestini. Teismai savo išvadas dėl D. S. nusikalstamos veikos grindė šioje byloje esančių įrodymų visuma. Liudytojo A. O. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti laikantis BPK 276 straipsnio nuostatų. Pažymėtina ir tai, kad D. S. kaltė padarius ginčijamą nusikalstamą veiką buvo iš esmės grindžiama kitais įrodymais. Kokie duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Apkaltinamojo nuosprendžio išvados pagrįstos įrodymų visuma, įrodymų vertinimą apkaltinamajame nuosprendyje apeliacinės instancijos teismas patikrino laikydamasis BPK reikalavimų. BPK 20 straipsnyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Laikyti, kad spręsdami D. S. skundžiamos nusikalstamos veikos klausimus teismai buvo šališki ar pažeidė šias BPK nuostatas, nėra pagrindo.
D. S. skunde nurodo, kad byloje buvo pažeista jo teisė į gynybą, nes teismai nesilaikė BPK 7, 10 straipsnių nuostatų. Tuo tarpu iš bylos matyti, kad teisės teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui, D. S. ir jo gynėjui nebuvo suvaržytos. D. S. pateiktas pastabas dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 27 d. teismo posėdžio protokolo teismas išnagrinėjo laikydamasis BPK 261 straipsnyje nustatytos tvarkos.
Iš nuosprendžio matyti, kad skirdamas D. S. bausmę teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė, nes atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir individualizuodamas bausmę įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių visumą. D. S. už jo nusikalstamą veiką paskirta bausmė atitinka BK 54 straipsnio reikalavimus, jos švelninti nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo D. S. ir jo gynėjo kasacinius skundus atmesti.
Teisėjai Egidijus Bieliūnas
Tomas Šeškauskas
Albinas Sirvydis
