Civilinė byla Nr. 3K-3-324/2006
Procesinio sprendimo kategorija 124.2.7
(S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno ir Broniaus Pupkovo (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. M. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 10 d. nutarties peržiūrėjimo pagal Kelmės rajono 2-ojo notaro biuro notaro Alvydo Andrijausko prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo P. M. pareiškimą suinteresuotajam asmeniui A. M. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas P. M. teismo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą privalomosios dalies paveldėjimo tikslu, kad jis po savo motinos E. M. mirties, t. y. 2004 m. rugsėjo 12 d., priėmė palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti.
Kelmės rajono apylinkės teismas 2005 m. gegužės 5 d. sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. M. po savo motinos E. M. mirties priėmė palikimą, 2004 m. gruodžio 10 d. faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti mirusiosios paliktą turtą. Šiaulių apygardos teismas 2005 m. liepos 8 d. nutartimi pakeitė Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimą ir nusprendė, kad P. M. po savo motinos E. M. mirties, 2004 m. gruodžio 10 d. raštu kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą, todėl laikomas įpėdiniu, priėmusiu palikimą.
Kelmės rajono 2-ojo notaro biuro notaras Alvydas Andrijauskas nurodė, kad Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimas ir Šiaulių apygardos teismo nutartis yra neteisėti dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo. Jo teigimu, teismai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, be to, Kelmės rajono apylinkės teismo sprendime yra pasisakyta dėl notaro netinkamai atliktų pareigų, tai gali turėti jam neigiamos įtakos tuo atveju, jeigu sprendimas būtų pateiktas Notarų rūmams. Vadovaudamasis, notaro įsitikinimu, neteisėtais teismų sprendimais, jis privalo išduoti paveldėjimo liudijimą P. M. į privalomąją palikimo dalį. Notaras, įsitikinęs, kad testamentinis įpėdinis A. M. apskųs jo, kaip notaro, veiksmus ir tai jam sukels neigiamų turtinių pasekmių. Teigdamas, kad jis yra suinteresuotas bylos baigtimi, notaras prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė
Kelmės rajono apylinkės teismas 2005 m. lapkričio 17 d. nutartimi notaro prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė.
Teismas nustatė, kad, nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, notaras buvo apklaustas kaip liudytojas, t. y. turėjo galimybę išdėstyti visas reikšmingas bylos aplinkybes. Teismo sprendimu, teisiniuose santykiuose, atsiradusiuose dėl E. M. turto paveldėjimo, notaras negali ir neturėtų būti suinteresuotas asmuo, nes šie santykiai nedaro įtakos jo teisėms ir pareigoms.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. sausio 10 d. nutartimi Kelmės rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 17 d. nutartį panaikino, procesą civilinėje byloje atnaujino.
Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad neigiamas notaro darbo įvertinimas, nesant tokio reikalavimo, rodo, kad teismas peržengė byloje pareikštų reikalavimų ribas ir nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti notaro Alvydo Andrijausko teisių ir pareigų.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėjas P. M. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2006 m. sausio 10 d. nutartį ir palikti galioti Kelmės rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 17 d. nutartį. Kasatorius nurodo šiuos kasacinio skundo argumentus:
1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 266 straipsnį. CPK 443 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. CPK 444 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Notaras savo prašyme dėl proceso atnaujinimo nepateikė įrodymų, kad jis turi asmeninių ar turtinių interesų dėl kasatoriaus motinos E. M. palikimo, todėl, jo manymu, Kelmės rajono apylinkės teismas, vėliau ir apeliacinės instancijos teismas teisingai taikydami CPK 266 straipsnį, nelaikė notaro suinteresuotu asmeniu dėl kasatoriaus motinos palikimo.
2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Kasatorius teigia, kad CPK komentaro II dalyje, 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto komentare nurodyta, kad būtina nustatyti, jog byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, pažeistos asmens teisės ar įstatymų saugomi interesai, ir tai turi būti nustatoma atsižvelgiant į konkrečių ginčijamų teisinių santykių turinį. Taigi galimybė paduoti prašymą atnaujinti procesą komentuojamo straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu siejama tik su aplinkybe, kad prašantis atnaujinti procesą asmuo yra tinkamas subjektas.
Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo A. M. prašo jį atmesti. Jis nurodo, kad CPK 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Teisinis suinteresuotumas byloje gali būti materialinis ir (ar) procesinis. Suinteresuotumas yra tada, kai būsimasis teismo sprendimas gali turėti įtakos teisinių santykių pobūdžiui, asmenų teisėms ir pareigoms. Kadangi teismo sprendimas gali tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai paveikti asmens teises, pareigas ir interesus, privalu asmenims sudaryti sąlygas dalyvauti procese bei laisvai disponuoti savo teisėmis. Atsižvelgiant į tai, notaras Alvydas Andrijauskas turėjo būti įtrauktas į bylą suinteresuotu asmeniu (CPK 443 straipsnio 3 dalis, 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
Atsiliepimu į kasacinį skundą Kelmės rajono 2-ojo notaro biuro notaras A. Andrijauskas prašo jį atmesti. Notaras nurodo, kad teismai, spręsdami klausimą dėl P. M. teisės į privalomąją palikimo dalį, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika privalomosios palikimo dalies klausimu. P. M. visiškai neįrodinėjo teisės į privalomąją palikimo dalį remdamasis savo materialine padėtimi ir išlaikymo būtinumu. Pareiškėjas savo reikalavimą grindė tik apeliuodamas į savo invalidumą. Be to, teismai visiškai nepagrįstai savo procesiniuose sprendimuose išdėstė neigiamą jo, kaip notaro, darbo įvertinimą.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
CPK XVIII skyrius reglamentuoja proceso atnaujinimą. Pagal šio skyriaus nuostatas proceso atnaujinimo paskirtis, esant CPK 366 straipsnyje įtvirtintiems pagrindams, - užtikrinti teisėtumą civiliniame procese. Proceso atnaujinimo institutas naudojamas tada, kai suinteresuotas asmuo kitokiu būdu nebegali apginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų.
Kasatorius teigia, kad Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija be teisėto pagrindo atnaujino procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo pagrindu procesas atnaujinamas tada, kai teismo sprendimu nusprendžiamas neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų klausimas, t. y. kai priimtu teismo sprendimu nusprendžiama dėl į bylą neįtraukto asmens tam tikrų veiksmų atlikimo bei pareigų atsiradimo. Taigi tam, kad procesas galėtų būti atnaujintas nurodytu pagrindu, nepakanka nustatyti, kad asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą, bet būtina nustatyti, kad priimtas sprendimas pažeidžia jo teises ar įstatymų saugomus interesus, t. y. sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl tokio asmens teisių ir pareigų atsiradimo, pasibaigimo ar išnykimo.
Nagrinėjamoje byloje dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu kreipėsi notaras, kurio žinioje yra paveldėjimo byla, mirus E. M.. Pastaroji testamentu visą jai priklausantį turtą paliko vaikaičiui A. M.. Kasatorius P. M. (mirusiosios E. M. sūnus) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jis po savo motinos mirties priėmė palikimą pradėdamas jį valdyti. Išnagrinėjęs civilinę bylą pagal P. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, notaro teisių ir pareigų klausimo pirmosios instancijos teismas nesprendė. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, neįtraukęs į bylos nagrinėjimą notaro, išsprendė jo teisių ir pareigų klausimą. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, spręsdami klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, t. y. dėl paveldimo turto priėmimo, savo procesiniuose sprendimuose nurodė, kad pareiškėjas P. M. laiku kreipėsi į notarą dėl privalomosios palikimo dalies priėmimo, tačiau notaras dėl neatidumo pareiškėją suklaidino.
Notaras, prašydamas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, teigia, kad teismai neįtraukę jo į bylos nagrinėjimą, išsprendė jo teisių ir pareigų klausimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į privalomąją palikimo dalį, taip pat be jokio pagrindo apkaltino jį netinkamu tarnybinių pareigų vykdymu. Visa tai gali turėti įtakos vertinant jo darbo veiklą.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendime bei nutartyje nustatytos bylos aplinkybės nėra pagrindas procesui atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nes teismai nesprendė notaro teisių ir pareigų klausimo. Teismai nurodė tik kai kuriuos nustatytus notaro darbo trūkumus, tai nėra nusprendimas dėl asmens teisių ir pareigų minėtos CPK normos prasme.
Dėl to, kas pasakyta, apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria atnaujintas procesas, yra nepagrįsta, todėl naikintina.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 10 d. nutartį ir palikti galioti Kelmės rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 17 d. nutartį.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Zigmas Levickis
Algis Norkūnas
Bronius Pupkovas
