Dėl valdybos potvarkių dalinio panaikinimo, žemės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo ir paveldėjimo nuosavybės teisės liudijimo dalinio panaikinimo

Civilinė byla Nr.3K-3-323/2006 Procesinio sprendimo kategorija 21.4.1.1; 22.4;

24.1; 24.4; 30.2; 30.5; 30.10; 114.11 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Januškienės ir Juozo Šerkšno,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. B. ir P. B. kasacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2005 m. liepos 11 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų S. B. ir P. B. ieškinį atsakovui Trakų rajono savivaldybei, tretiesiems asmenims Kultūros paveldo departamentui, UAB „Trakuva“ dėl valdybos sprendimo ir mero potvarkio panaikinimo bei įpareigojimo spręsti detalaus plano patvirtinimo klausimą, pagal atsakovo Trakų rajono savivaldybės administracijos priešieškinį ieškovams S. B. ir P. B. dėl detalaus plano rengimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir pagal ieškovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos ieškinį atsakovams Trakų rajono savivaldybei, S. B., P. B., tretiesiems asmenims Kultūros paveldo departamentui, Trakų istoriniam nacionaliniam parkui, Trakų rajono notarų biuro notarei J. K. dėl valdybos potvarkių dalinio panaikinimo, žemės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo ir paveldėjimo nuosavybės teisės liudijimo dalinio panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovai S. B. ir P. B. nurodė, kad po ieškovės motinos ir ieškovo sutuoktinės G. B. mirties paveldėjo statinį-kioską su 134 kv.m žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini). 1998 m. liepos 20 d. jie pateikė Trakų rajono savivaldybei prašymą leisti atlikti kiosko rekonstrukciją, kad sutvarkyti statinį taip, jog jis būtų estetiškas ir atitiktų tokiems statiniams keliamus reikalavimus, bei sutvarkyti aplink esančią teritoriją praplečiant sklypo ribas. 1998 m. liepos 27 d. jie kreipėsi į Trakų rajono savivaldybės merą su prašymu paskirti juos detalaus plano rengimo organizatoriais. 1998 m. liepos 27 d. Trakų rajono savivaldybės meras sudarė su jais detalaus plano rengimo sutartį dėl sklypo ribų praplėtimo, kiosko rekonstrukcijos (duomenys neskelbtini), o 1998 m. liepos 28 d. potvarkiu Nr. 724 paskyrė juos minėto žemės sklypo ribų praplėtimo ir kiosko rekonstrukcijos detalaus plano organizatoriais. Minėta sutartimi jie (ieškovai) įsipareigojo atlikti visas LR įstatymais ir kitais teisės norminiais aktais numatytas detalaus planavimo organizatoriaus funkcijas ir detalųjį planą rengti pagal Trakų rajono savivaldybės Kraštotvarkos ir architektūros skyriaus išduotas numatomo rengti detaliojo plano proceso ir procedūros nagrinėjimo išvadą bei sąlygas bendriesiems, detaliesiems planams ir specialiojo planavimo dokumentams rengti. Detalaus plano rengimo sutartyje jos galiojimo terminas nebuvo numatytas, t.y. ji buvo sudaryta neterminuotai, taip pat nebuvo numatytos jos nutraukimo sąlygos, kas reiškia, jog sutartis negali būti nutraukta kitais negu bendraisiais sandorių nutraukimo pagrindais. 1998 m. liepos 31 d. Trakų rajono savivaldybės Kraštotvarkos ir architektūros skyrius, remdamasis Trakų rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. 724, patvirtino sąlygas bendriesiems, detaliesiems planams ir specialiojo planavimo dokumentams rengti bei numatomo rengti detaliojo plano proceso ir procedūros nagrinėjimo išvadą, kuria buvo nustatytas planuojamos teritorijos (žemės sklypo) plotas iki 500 kv.m ir planavimo tikslas – sklypo ribų keitimas, kiosko rekonstrukcija. UAB „Trakuva“ jų (ieškovų) užsakymu parengė detalųjį planą, buvo surinkti visi derinančiųjų institucijų parašai. Pateikus detalųjį planą Trakų rajono vyr. architektui, šis pareikalavo suderinti planą su Trakų istoriniu nacionaliniu parku, nors LR statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 159 patvirtintos Detaliųjų planų taisyklės to nenumato. Ieškovų teigimu, Trakų rajono savivaldybė įstatymų ir poįstatyminių aktų nustatytos tvarkos nesilaikė ir nei į LR aplinkos ministeriją, nei į Trakų istorinį nacionalinį parką, nei į Kultūros vertybių apsaugos departamentą dėl specialiųjų projektavimo sąlygų išdavimo nesikreipė. Jiems (ieškovams) 1998 m. liepos 31 d. išduotose sąlygose bendriesiems, detaliesiems planams ir specialiojo planavimo dokumentams rengti bei tą pačią dieną išduotoje numatomo rengti detaliojo plano proceso ir procedūros nagrinėjimo išvadoje nebuvo nurodytos specialios sąlygos, kurių jie (ieškovai) turėjo laikytis rengdami detalųjį planą. Trakų istorinis nacionalinis parkas sąlygų Trakų rajono savivaldybei neišdavė LR Vyriausybės 1997 m. balandžio 16 d. nutarimo Nr. 370 „Dėl Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros nuostatų patvirtinimo“ pagrindu. Trakų istorinis nacionalinis parkas nėra teritorijų planavimo ir priežiūros institucija, todėl teikti pastabas dėl detaliųjų planų rengimo procedūros neturi teisės. Suderinus projektą Kultūros vertybių apsaugos departamente, 1999 m. spalio 11 d. projektas buvo pateiktas derinti Trakų rajono vyr. architektui A. B., kuris 1999 m. spalio 12 d. raštu Nr. 1122 pateikė savo pastabas. 1999 m. lapkričio 5 d., įvykužius architekto nurodytus reikalavimus, projektas architektui buvo pateiktas pakartotinai, tačiau jiems (ieškovams) buvo paaiškinta, kad jie turi pateikti aprobavimui detalaus plano raidos programą. Trakų rajono valdybos 1999 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. 334 „Dėl detalaus plano raidos programos aprobavimo“ detaliojo plano programai nebuvo pritarta, buvo siūloma koreguoti detaliojo plano sprendimus, mažinant žemės sklypo Nr. 41B plėtros ribas. 1999 m. gruodžio 8 d. Trakų rajono valdyba sprendimu Nr. 376 „Dėl detalaus plano raidos programos aprobavimo“ pritarė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų keitimo, kiosko rekonstrukcijos detaliojo plano raidos programai, kuria buvo numatoma padidinti jų (ieškovų) naudojamo žemės sklypo dydį iki 279 kv.m, padidinant naudojamą plotą 145 kv.m valstybinės žemės sąskaita. Pagal 1995 m. gruodžio 12 d. LR teritorijų planavimo įstatymo 19 straipsnio 2 punktą Trakų rajono savivaldybei patvirtinus (aprobavus) planuojamos teritorijos raidos programą, ji įgavo juridinę galią. Pagal LR statybos ir urbanistikos ministerijos 1997 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. 245 patvirtintos Statinių projektavimo sąlygų nustatymo, statinių projektų derinimo ir jų tvirtinimo tvarkos (toliau – STR) 4.10.2 punktą derinimo metu draudžiama nustatyti naujus reikalavimus, kurių nebuvo projektavimo sąlygų sąvade, reikalauti įvairių institucijų vizų, derinimų ir pan., išskyrus atvejus, kai derinami kultūros paveldo objektų projektai (jei atlikus tyrimus, nustatoma iki tol buvusi nežinoma kultūros atžvilgiu vertė), tačiau, ieškovų teigimu, derinimo metu tiek Trakų rajono savivaldybės meras, tiek vyr. architektas ne kartą keitė išduotų sąlygų reikalavimus. 1998 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. 878 jiems (ieškovams) buvo pateiktas papildomas reikalavimas, išduotų sąlygų 3 punktą papildant reikalavimu suderinti sąlygas su teritorijos tarp sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), rengiamu detaliuoju planu, tačiau šis reikalavimas prieštarauja Detaliųjų planų taisyklių 42 punktui, pagal kurį detaliųjų planų sprendimai turi būti derinami tik su dokumentais, įregistruotais teritorijų planavimo registre. Be to, Trakų rajono valdybos 1998 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr. 397 „Dėl detaliųjų planų rengimo“ 3 punktu buvo nuspręsta rengti teritorijos tarp sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini), detalųjį planą. Sprendime nurodytas adresas (duomenys neskelbtini) jų (ieškovų) žemės ribų neapima, todėl ir dėl to minėtas reikalavimas yra neteisėtas. Nesuderinus projekto Trakų istoriniame nacionaliniame parke, jie (ieškovai) kreipėsi į Kultūros vertybių apsaugos departamentą, kuris 2000 m. liepos 24 d. raštu Nr. 01-37-1058 pranešė, kad derinti šį projektą su departamentu nereikia. Pagal STR 4.12.1 punktą vyr. architektas, gavęs šį raštą, privalėjo per 7 kalendorines dienas išduoti jiems (ieškovams) projektavimo sąlygų sąvadą ar suderinti projektą, arba apskųsti Kultūros vertybių apsaugos departamento sprendimą teismui. Tačiau vyr. architektas nė vieno iš šių veiksmų neatliko ir projekto vėl nesuderino. Pagal STR 2.11.2 punktą suderinti projekto sprendimus su trečiaisiais (juridiniais ir fiziniais) asmenimis reikia tik tuo atveju, jeigu dėl projekto keičiamos jų gyvenimo ir veiklos sąlygos ir, pakeitus jas, nukrypstama nuo statybos techninių reglamentų. Jiems (ieškovams) išduotose sąlygose reikalavimo suderinti planą su gretimų sklypų savininkais nebuvo. Sklypo ribos projekte nekeičiamos, planuojamas tik sklypo viduje bendraturčių jų (ieškovų) ir Trakų rajono savivaldybės naudojamų šio sklypo dalių ribų keitimas, todėl trečiųjų asmenų interesai nėra pažeidžiami. Pagal STR 14.2 punktą savivaldybė gali reikalauti pataisyti projektą, kad jis atitiktų projektavimo sąvado sąlygų reikalavimus, nurodydama konkrečius tų reikalavimų pažeidimo faktus, o pagal STR 14.3 punktą draudžiama reikalauti suderinti projektą su institucijomis ir subjektais, nenustačius projektavimo sąlygų. Kadangi Trakų istorinis nacionalinis parkas projektavimo sąlygų nebuvo išdavęs, reikalavimas suderinti projektą su juo yra nepagrįstas. Ieškovai taip pat nurodė, kad LR aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 1999 m. gegužės 28 d. rašte Nr. 1110 pažymėjo, kad, išnagrinėjęs sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, jo sprendiniams neprieštarauja ir rekomenduoja šį planą svarstyti rajono valdyboje arba Projektų derinimo taryboje. Ieškovų manymu, esant tokiam LR aplinkos ministerijos sprendimui, detalusis planas turėjo būti suderintas, tačiau Trakų rajono vyr. architektas vėl atsisakė tą padaryti, nurodydamas, kad projektas nederinamas dėl gyventojų skundų. Ieškovų teigimu, toks atsisakymas yra nepagrįstas, nes gyventojų interesų detalusis planas nepažeidžia, priešingai – gražiai sutvarkytas kioskas tik puoštų aplinką. Nepaisant to, kad jie, įdėję daugybę pastangų ir lėšų, detalaus išplanavimo projektą parengė laikydamiesi nurodytų sąlygų, suderino su visomis reikalingomis institucijomis ir jis neprieštarauja kitiems galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams (Trakų miesto bendrajam planui, Trakų senamiesčio sklypų išplanavimo projektui), Trakų rajono valdyba vienašališkai ir nepagrįstai jo nesuderino (nepatvirtino). Priešingai, 2001 m. sausio 24 d. Trakų rajono valdyba sprendimu Nr. 2, nesant tam jokio teisinio pagrindo, pripažino Trakų rajono valdybos 1999 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. 376 ir Trakų rajono savivaldybės mero 1998 m. liepos 28 d. potvarkį Nr. 724 negaliojančiais bei to paties sprendimo 3 punktu nusprendė nutraukti 1998 m. liepos 27 d. detalaus plano rengimo sutartį, sudarytą tarp Trakų rajono savivaldybės mero ir jų (ieškovų). Ieškovų teigimu, Trakų rajono valdybos 2001 m. sausio 24 d. sprendimas Nr. 2 yra neteisėtas ir nepagrįstas bei pažeidžia jų teises. Sutartis yra dvišalis sandoris ir negali būti nutraukta vienašališkai vienos šalies iniciatyva kitaip, kaip įstatymo nustatytais pagrindais. Kadangi detaliojo plano rengimo sutartis yra neterminuota, o jos sąlygų jie (ieškovai) nepažeidė, ji galėjo būti nutraukta tik teismo keliu. Be to, pagal LR vietos savivaldos įstatymą pati valdyba neturėjo teisės panaikinti valdybos potvarkio. Vėliau, jau kreipusis į teismą, paaiškėjo, kad Trakų rajono savivaldybės mero 1998 m. liepos 27 d. potvarkį Nr. 724 2001 m. gegužės 16 d. potvarkiu Nr. 263 pakartotinai panaikino Trakų rajono savivaldybės meras. Ieškovai S. B ir P. B. prašė teismo panaikinti Trakų rajono valdybos 2001 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. 2 bei Trakų rajono savivaldybės mero 2001 m. gegužės 16 d. potvarkį Nr. 263 „Dėl mero 1998 m. liepos 28 d. potvarkio Nr. 724 panaikinimo“ ir įpareigoti Trakų rajono savivaldybę spręsti jų (ieškovų) parengto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo klausimą LR teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais bei jį patvirtinti. Ieškovai taip pat prašė atmesti atsakovo Trakų rajono savivaldybės administracijos pareikštą priešieškinį dėl detaliojo plano rengimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir taikyti atsakovo reikalavimui ieškinio senaties terminą, neatstatyti praleisto senaties termino ieškovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai ieškiniui pateikti, taikyti ieškinio senatį ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos ieškinį atmesti.

Atsakovas Trakų rajono savivaldybės administracija priešieškiniu prašė teismo pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 1998 m. liepos 27 d. detalaus plano rengimo sutartį, sudarytą tarp Trakų rajono savivaldybės mero ir ieškovų S. B. ir P. B. Priešieškinyje atsakovas nurodė, kad 1998 m. liepos 20 d. ieškovai S. ir P. B. kreipėsi į Trakų rajono savivaldybę su prašymu leisti atlikti kiosko, esančio (duomenys neskelbtini), kurį jie kartu su 134 kv.m žemės sklypu paveldėjo po G. B. mirties, rekonstrukciją. 1998 m. liepos 27 d. S. B. ir P. B. kreipėsi į Trakų rajono savivaldybės merą su prašymu skirti juos detalaus plano rengimo organizatoriais. 1998 m. liepos 27 d. Trakų rajono savivaldybės meras pasirašė su S. B. ir P. B. detalaus plano rengimo sutartį dėl sklypo ribų praplėtimo, kiosko rekonstrukcijos (duomenys neskelbtini), o 1998 m. liepos 28 d. priėmė potvarkį Nr. 724, kuriuo paskyrė ieškovus sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų praplėtimo, kiosko rekonstrukcijos rengimo detalaus plano organizatoriais. Teritorija, kurioje buvo numatyta vykdyti detalų planavimą, yra Trakų senamiestis bei priskirta prie draustinių. Draustinis šioje teritorijoje yra nustatytas LR Vyriausybės 1992 m. balandžio 22 d. nutarimu Nr. 283. Atsakovo teigimu, 1998 m. liepos 27 d. detalaus plano rengimo sutartis prieštarauja LR statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 159 patvirtintų Detaliųjų planų taisyklių 12 punktui, pagal kurį S. B. ir P. B. negalėjo būti paskirti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalaus plano organizatoriais, nes šis sklypas, kurio plotas 1296 kv.m, bendrosios nuosavybės teise priklauso S. B, P. B. ir valstybei, Trakų rajono valdybos 1993 m. gruodžio 22 d. potvarkiu Nr. 395v patvirtintam Trakų senamiesčio sklypų išplanavimo projektui, kuriame nurodyta, kad sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra nedalomas ir neprivatizuojamas, taip pat 1994 m. gruodžio 22 d. LR nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 5 straipsnio 8 daliai, nes sprendimas vykdyti detalųjį planavimą nėra suderintas su Kultūros vertybių apsaugos departamentu. Sklypo detaliojo plano derinimo metu pastabų dėl šio plano pateikė AB „Paminklų restauravimo institutas“, pažymėdamas, kad šioje teritorijoje esanti privati valda neturi būti plečiama, nes pagal Trakų senamiesčio sklypų išplanavimo projektą šio sklypo žemė neprivatizuojama. 1998 m. lapkričio 18 d. Trakų rajono savivaldybės valdyba sprendimu Nr. 397 nusprendė rengti teritorijos tarp sklypų (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, tačiau tam trukdė minėta 1998 m. liepos 27 d. detalaus plano rengimo sutartis, Trakų rajono savivaldybės mero pasirašyta su ieškovais. Atsakovas taip pat nurodė, jog tai, kad žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), detalusis išplanavimas buvo vykdomas pažeidžiant įstatymus, pažymėjo ir LR Valstybės kontrolė, kuri 2000 m. birželio 13 d. parengė ataskaitą Nr. 170-12, o 2000 m. liepos 3 d. priėmė sprendimą Nr. 70 „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Trakuose, privatizavimo pagrįstumo tikrinimo rezultatų“. Šią aplinkybę patvirtino ir Trakų rajono savivaldybės kontrolieriaus atliktas tyrimas. Atsakovo manymu, ginčijama detaliojo plano rengimo sutartis gali galioti, tačiau problema šiuo atveju yra ta, kad sutarties realizavimo klausimus ir jos dalyvių sumanymus bandoma spręsti detaliojo plano pagrindu, t. y. bendraturčių susitarimą bandoma pakeisti teritorijų planavimo procedūromis. 1296 kv.m ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso valstybei ir ieškovams S. B. ir P. B.. Savo valią apie sumanymus, ką ir kaip jie veiks jiems bendrosios nuosavybės teise priklausančiame sklype, gali išreikšti tik bendraturčiai, pasirašydami susitarimą, kurį numato LR teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnis ir Detaliųjų planų taisyklių 12 punktas. Atsakovo teigimu, 1998 m. liepos 27 d. detalaus plano rengimo sutartis, pasirašyta tarp Trakų rajono savivaldybės mero ir ieškovų, yra negaliojantis nuo jos sudarymo momento, nes neatitinka įstatymų reikalavimų ir yra sudaryta turint žinomai priešingą visuomenės interesams tikslą.

Ieškovas Vilniaus apskrities viršininko administracija (toliau – Vilniaus AVA) pateikė teismui prašymą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, kuriame nurodė, kad LR Valstybės kontrolė patikrino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimo pagrįstumą ir, nustačiusi įstatymų pažeidimus, išdėstė juos 2000 m. liepos 3 d. sprendime Nr. 70 „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimo pagrįstumo tikrinimo rezultatų“, siūlydama Vilniaus apskrities viršininkui A.V. įstatymų nustatyta tvarka spręsti klausimą dėl minėto sklypo. Vilniaus apskrities viršininkas nurodė, kad dėl neteisėtų administracinių aktų panaikinimo į teismą turėtų kreiptis LR Vyriausybės atstovo Vilniaus apskričiai institucija. LR Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje G. J. 2000 m. spalio 17 d. raštu informavo, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl ginčo žemės sklypo registracijos ir teisių į jį panaikinimo bei pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Tuometinis Vilniaus apskrities viršininkas A. K. 2001 m. sausio 16 d. LR Valstybės kontrolei adresuotame rašte pažymėjo, jog LR Vyriausybės atstovas pripažino Trakų rajono savivaldybės pažeidimus išnuomojant ir parduodant ginčo žemės sklypą ir šiuo atveju į teismą turėtų kreiptis LR Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje institucija. Jis (ieškovas Vilniaus AVA), gavęs iš LR Valstybės kontrolės 2001 m. vasario 27 d. raštą, įpareigojo savo padalinį Trakų rajono žemėtvarkos skyrių inicijuoti administracinių aktų, priimtų pažeidžiant įstatymus, panaikinimą teismine tvarka. Ieškovo Vilniaus AVA teigimu, toks valstybės institucijų susirašinėjimas vyko tikslu išsiaiškinti, kas padarė įstatymų pažeidimus ir kas turėtų inicijuoti neteisėtų administracinių aktų panaikinimą teismine tvarka. Dėl šios priežasties buvo praleistas terminas ieškiniui paduoti. Skundo padavimo terminas buvo atnaujintas Vilniaus AVA 2001 m. balandžio 18 d. prašymu Vilniaus apygardos administraciniame teisme, tačiau byla šio teismo 2002 m. sausio 21 d. nutartimi buvo perduota nagrinėti pagal teismingumą bendrosios kompetencijos teismui. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, ieškovas Vilniaus AVA prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą.

Ieškovas Vilniaus AVA pateikė teismui ieškinį, kuriame nurodė, kad Trakų miesto tarybos pirmininko pavaduotojas, nesilaikydamas tuo metu galiojusių LR vietos savivaldos pagrindų įstatymo 8 straipsnio ir Žemės kodekso, galiojusio iki 1994 m. liepos 20 d., 13 straipsnio nuostatų, taip pat nesant Trakų miesto tarybos sprendimo, 1992 m. kovo 12 d. potvarkiu Nr. 3-01 skyrė G. B. privačiai įmonei 22 kv.m žemės sklypą nuomos pagrindais kiosko statybai (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), prie automobilių stovėjimo aikštelės). Trakų rajono taryba 1993 m. balandžio 13 d. pirmojo šaukimo Tarybos 21 sesijoje priėmė sprendimą atšaukti visus Trakų miesto savivaldybės potvarkius dėl žemės sklypų skyrimo ir jų ribų praplėtimo. Ieškovas Vilniaus AVA taip pat nurodė, kad Trakų rajono valdyba, nesilaikydama tuo metu galiojusios LR Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550 patvirtintos Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos 5 punkto reikalavimų, 1994 m. liepos 27 d. potvarkio Nr. 232v „Dėl komercinės-ūkinės paskirties žemės sklypų nuomos“ Priedo Nr. 1 trečiuoju punktu, nepatvirtinus naudojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dydžio, leido G. B. išsinuomoti 134 kv.m valstybinės žemės, o 1995 m. sausio 18 d. potvarkiu Nr. 31v „Dėl ūkinės-komercinės paskirties sklypų pardavimo“, pažeisdama LR saugomų teritorijų įstatymo 5 straipsnio 4 dalį ir LR Vyriausybės 1992 m. balandžio 22 d. nutarimu Nr. 283 patvirtintų Trakų istorinio nacionalinio parko laikinųjų nuostatų 9.1 punktą, leido parduoti G. B. nuomojamą 134 kv.m valstybinės žemės plotą, esantį Trakų senamiesčio urbanistiniame draustinyje. Parduodamo žemės sklypo planas nebuvo suderintas pasirašytinai su gretimais žemės naudotojais, todėl buvo pažeista ir LR žemės ūkio ministro 1993 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 179 patvirtinta Privatizuojamų žemės sklypų matavimo darbų metodika. Trakų rajono valdybos 1995 m. sausio 18 d. potvarkis Nr. 31v, kuriuo leista parduoti minėtą žemės sklypą, prieštarauja ir Trakų rajono valdybos 1993 m. gruodžio 22 d. potvarkiu Nr. 395v patvirtintam Trakų senamiesčio sklypų išplanavimo projektui, kuriame nurodyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra neprivatizuojamas. Be to, parduodant šį žemės sklypą, prie apskaičiuotos šio sklypo kainos nebuvo pridėtas priedas – teritorijos pabrangimas dėl inžinerinių įrenginių, kas prieštarauja tuo metu galiojusio LR Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimo Nr. 909 „Dėl parduodamos valstybinės žemės ir valstybės išperkamos žemės nominalios kainos nustatymo ir jos taikymo tvarkos“ 2.5 punktui. 1998 m. liepos 28 d. Trakų rajono savivaldybės meras potvarkiu Nr. 724 paskyrė S. B. ir P. B. (G. B. turto paveldėtojus) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų praplėtimo, kiosko rekonstrukcijos rengiamo detalaus plano organizatoriais. Ieškovo Vilniaus AVA teigimu, šio potvarkio dalis dėl žemės sklypo ribų praplėtimo neatitinka LR statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. 159 „Dėl Detaliųjų planų taisyklių patvirtinimo“ reikalavimų, nes nebuvo sutikimo arba susitarimo su valstybinės žemės nuomininku – savivaldybės įmone „Trakų komunalinės paslaugos“ kartu organizuoti planavimą. Be to, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalusis planas nebuvo suderintas su AB „Paminklų restauravimo institutas“ ir Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija. Remiantis LR nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 5 straipsniu, potvarkis Nr. 724 taip pat negaliojantis nekilnojamųjų kultūros vertybių, jų teritorijų bei apsaugos zonų atžvilgiu, nes nebuvo suderintas su Kultūros vertybių apsaugos departamentu. 1999 m. gruodžio 8 d. Trakų rajono valdyba sprendimu Nr. 376 „Dėl detalaus plano raidos programos aprobavimo“ sutiko S. B. ir P. B. žemės sklypo plotą padidinti iki 279 kv.m, tačiau detalusis planas Trakų rajono tarybai nebuvo pateiktas tvirtinti. Ieškovo teigimu, dėl aukščiau išdėstytų pažeidimų, nurodyti administraciniai aktai naikintini, o 1995 m. vasario 10 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis dėl 134 kv.m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo G. B. pripažintina negaliojančia. Trakų rajono savivaldybės mero 1998 m. liepos 28 d. potvarkis Nr. 724 „Dėl suinteresuoto fizinio (juridinio) asmens skyrimo detalaus plano rengimo organizatoriumi“ ir Trakų rajono valdybos 1999 m. gruodžio 8 d. sprendimas Nr. 376 „Dėl detalaus plano raidos programos aprobavimo“ buvo panaikinti Trakų rajono savivaldybės valdybos 2001 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. 2, be to, potvarkis Nr. 724 yra panaikintas Trakų rajono savivaldybės mero 2001 m. gegužės 16 d. potvarkiu Nr. 263. G. B. mirus, ginčo sklypą paveldėjo S. B. ir P. B. Kadangi 134 kv.m žemės sklypo nuomos ir pirkimo-pardavimo sutartys su G. B. buvo sudarytos pažeidžiant tuo metu galiojusius įstatymus ir yra neteisėtos, G. B. negalėjo palikti testamentu, o jos turėto turto paveldėtojai S. B. ir P. B. – paveldėti to, ko G. B. neturėjo, todėl naikintinos ir atitinkamos paveldėjimo dokumentų (paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo ir nuosavybės teisės liudijimo) dalys. Ieškovas Vilniaus AVA prašė teismo: 1) panaikinti Trakų rajono valdybos 1994 m. liepos 27 d. potvarkio Nr. 232V „Dėl komercinės-ūkinės paskirties žemės sklypų nuomos“ Priedo Nr. 1 trečiąjį punktą, kuriuo leista nuomoti 134 kv.m žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), G. B.; 2) panaikinti Trakų rajono valdybos 1995 m. sausio 18 d. potvarkio Nr. 31v „Dėl ūkinės-komercinės paskirties sklypų pardavimo“ priedą, kuriuo leista parduoti 134 kv.m žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), G.B.; 3) pripažinti negaliojančia 1995 m. vasario 10 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P79/95-1072 dėl 134 kv.m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo G. B.; 4) panaikinti paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo, išduoto 1997 m. vasario 3 d. (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) mirus G. B. turto įpėdiniams P. B. ir S. B., 4 punktą, kuriame nurodyta, kad P. B. ir S. B. paveldi ½ dalį nuo 103/1000 dalių žemės sklypo, turinčio 0,1296 ha, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), skirto kitai specialiai paskirčiai, įkainoto 27 794 Lt, esančio (duomenys neskelbtini), priklausiusio mirusiajai privačios nuosavybės teise pagal Trakų rajono valdybos 1995 m. vasario 10 d. patvirtintą žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P79/95-1072 bei Trakų rajono valdybos 1995 m. vasario 17 d. išduotą pažymėjimą apie žemės sklypo įtraukimą į Valstybinio žemės kadastro duomenų registrą; 5) panaikinti Nuosavybės teisės liudijimo, išduoto 1997 m. vasario 3 d. (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) mirus G. B. pergyvenusiam sutuoktiniui P. B., 4 punktą, kuriame nurodyta, kad P. B. paveldi pusę nuo 103/1000 dalių žemės sklypo, turinčio 0,1296 ha, kadastrinis sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), skirto kitai specialiai paskirčiai, įkainoto 27 794 Lt, esančio (duomenys neskelbtini), priklausiusio mirusiajai privačios nuosavybės teise pagal Trakų rajono valdybos 1995 m. vasario 10 d. patvirtintą žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P79/95-1072 nei Trakų rajono valdybos 1995 m. vasario 17 d. išduotą pažymėjimą apie žemės sklypo įtraukimą į Valstybinio žemės kadastro duomenų registrą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2005 m. liepos 11 d. sprendimu ieškovų S. B. ir P. B. ieškinį atsakovui Trakų rajono savivaldybei atmetė. Atsakovo Trakų rajono savivaldybės administracijos priešieškinį ieškovams S. B. ir P. B. patenkino ir pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 1998 m. liepos 27 d. detalaus planavimo rengimo sutartį, pasirašytą tarp Trakų rajono savivaldybės mero ir S. B. bei P. B.. Ieškovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos ieškinį atsakovams Trakų rajono savivaldybei, S. B. ir P. B. patenkino. Panaikino Trakų rajono valdybos 1994 m. liepos 27 d. potvarkio Nr. 232v „Dėl komercinės-ūkinės paskirties žemės sklypų nuomos“ Priedo Nr. 1 trečiąjį punktą, panaikino Trakų rajono valdybos 1995 m. sausio 18 d. potvarkio Nr. 31v „Dėl ūkinės-komercinės paskirties sklypų pardavimo“ priedą, pripažino negaliojančia 1995 m. vasario 10 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P79/95-1072 dėl 134 kv.m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo G. B., panaikino paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo, išduoto 1997 m. vasario 3 d. (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) mirus G. B. turto įpėdiniams S. B. ir P. B., 4 punktą, kuriame nurodyta, kad P. B. ir S. B. paveldi ½ dalį nuo 103/1000 dalių žemės sklypo, turinčio 0,1296 ha, kadastrinis sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), panaikino nuosavybės teisės liudijimo, išduoto 1997 m. vasario 3 d. (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) mirus G. B. pergyvenusiam sutuoktiniui P. B., 4 punktą, kuriame nurodyta, kad P. B. paveldi pusę nuo 103/1000 dalių žemės sklypo, turinčio 0,1296 ha, kadastrinis sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Taikė restituciją ir grąžino Vilniaus apskrities viršininko administracijai žemės sklypą, kurio plotas 134 kv.m, priklausantį P. B. ir S. B. paveldėjimo teisės liudijimo ir nuosavybės teisės liudijimo pagrindu, esantį 0,1100 ha ploto žemės sklype, kadastrinis sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Tenkindamas ieškovo Vilniaus AVA prašymą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, teismas nurodė, kad ieškinio senaties termino eigos pradžią šioje byloje pradeda skaičiuoti nuo LR Valstybės kontrolės sprendimo Nr. 70 priėmimo dienos, t. y. 2000 m. liepos 3 d., ir laiko, kad ieškovas Vilniaus AVA ieškinio senaties termino nepraleido, nes trejų metų terminas suėjo 2003 m. liepos 3 d., o ieškovas į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu kreipėsi 2001 m. balandžio 18 d., po ko Vilniaus apygardos administracinio teismo 2002 m. sausio 21 d. nutartimi administracinė byla Nr. I2-211/02 buvo perduota pagal teismingumą Trakų rajono apylinkės teismui. Tenkindamas ieškovo Vilniaus AVA reikalavimą dėl Trakų rajono valdybos 1994 m. liepos 27 d. potvarkio Nr. 232v Priedo Nr. 1 trečiojo punkto panaikinimo, teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir vadovaudamasis LR Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550 patvirtintos Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos 5 punktu, LR saugomų teritorijų įstatymu, Trakų rajono valdybos 1993 m. gruodžio 22 d. potvarkiu Nr. 395v patvirtintu Trakų senamiesčio sklypų išplanavimo projektu, konstatavo, kad tuometinės Trakų rajono valdybos pareigūnai pažeidė minėtus įstatymus ir poįstatyminius teisės aktus, reglamentuojančius žemės nuomos fiziniams ir juridiniams asmenims tvarką (nebuvo priimtas Trakų rajono valdybos sprendimas dėl ginčo sklypo dydžio nustatymo, nebuvo paruošas ir numatomo išnuomoti žemės sklypo brėžinys, sklypas yra Trakų senamiesčio urbanistiniame draustinyje, kuris tvarkomas pagal paminklosauginius teritorinio planavimo projektus, pagal ginčo sklypui nustatytą paminklotvarkinį režimą šio sklypo ribos paliekamos esamos ir jis neprivatizuojamas, iš ko sektų, kad ginčo sklype netgi negalėjo būti pastatytas kioskas), ir 134 kv.m žemės sklypo nuomos sutartį su G. B. sudarė neteisėtai. Panaikinęs Trakų rajono valdybos potvarkį Nr. 232v, kuriuo leista nuomoti 134 kv.m žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), G. B., klausimo dėl šio potvarkio pagrindu sudarytos nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia teismas nesvarstė, nes ši sutartis buvo sudaryta penkeriems metams ir neteko galios, kai 1995 m. vasario 10 d. su G. B. buvo sudaryta šio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. Sprendimą panaikinti ieškovo Vilniaus AVA ginčijamo Trakų rajono valdybos 1995 m. sausio 18 d. potvarkio Nr. 31v priedą, kuriuo leista parduoti G. B. 134 kv.m žemės sklypą, teismas motyvavo tuo, kad priimdama šį potvarkį Trakų rajono valdyba pažeidė LR Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550 patvirtintos ir 1994 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 500 pakeistos Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos nuostatas, reglamentuojančias žemės pardavimą fiziniams asmenims, LR žemės reformos įstatymą ir Trakų rajono valdybos 1993 m. gruodžio 22 d. potvarkiu Nr. 395v patvirtiną Trakų senamiesčio sklypų išplanavimo projektą, kuris tuo metu galiojo ir kuriame sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo pažymėtas kaip neprivatizuojamas. Teismas atkreipė dėmesį tai, kad tvirtinant Trakų senamiesčio sklypų išplanavimo projektą, sklypo adresas buvo (duomenys neskelbtini), o 134 kv.m ploto ginčo sklypas jo pardavimo G. B. metu buvo šiame bendrame 1296 kv.m ploto sklype, kurio kita dalis priklausė savivaldybės įmonei „Trakų komunalinės paslaugos“, ir po žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo nekilnojamojo turto registro įstaigoje buvo įregistruotas adresu (duomenys neskelbtini). Panaikinęs Trakų rajono valdybos 1995 m. sausio 18 d. potvarkio Nr. 31v priedą dėl ginčo sklypo G. B. pardavimo, teismas pripažino negaliojančia ir šio potvarkio pagrindu 1995 m. vasario 10 d. su G. B. sudarytą šio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms (1964 m. CK 47 straipsnis), ir panaikino atitinkamas šios neteisėtos sutarties pagrindu išduotų paveldėjimo dokumentų (paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo ir nuosavybės teisės liudijimo) dalis. Panaikinęs žemės pirkimo-pardavimo sandorį, teismas taikė restituciją ir 134 kv.m žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), grąžino Vilniaus apskrities viršininko administracijai, kaip laisvos valstybinės žemės tvarkytojui. Tenkindamas atsakovo Trakų rajono savivaldybės administracijos priešieškinį dėl 1998 m. liepos 27 d. detalaus plano rengimo sutarties, sudarytos tarp Trakų rajono savivaldybės mero ir ieškovų S. ir P. B., pripažinimo negaliojančia, teismas laikė, kad Trakų rajono savivaldybės mero 1998 m. liepos 28 d. potvarkiu Nr. 724 ieškovai S. B. ir P. B. buvo paskirti viso 1296 kv.m ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teise priklausančio P. B. (77/1000 dalys), S. B. (26/1000 dalys) bei savivaldybės įmonei „Trakų komunalinės paslaugos“ (897/1000 dalys), detalaus plano rengimo organizatoriais, nors jiems priklausė tik dalis, t. y. 134 kv.m šio sklypo. Dėl to, vadovaudamasis LR statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 159 patvirtintų Detaliųjų planų taisyklių 12 punktu, kuriame nurodyta, kad negalima reikalauti iš fizinių ir juridinių asmenų planuoti ne jų naudojamus ar valdomus žemės sklypus, teismas sprendė, jog Trakų rajono savivaldybės meras, minėtu potvarkiu paskirdamas S. ir P. B. detalaus plano rengimo organizatoriais, viršijo savo įgaliojimus bei pažeidė Detaliųjų planų taisyklių 12 punktą. Be to, kadangi detalusis planas yra rengiamas Trakų senamiesčio urbanistiniame draustinyje, šis draustinis yra Trakų istorinio nacionalinio parko, kuris yra valstybės saugomas objektas, teritorijoje, Trakų rajono savivaldybės mero 1998 m. liepos 28 d. potvarkis Nr. 724, teismo manymu, turėjo būti suderintas su Kultūros vertybių apsaugos departamentu (1995 m. vasario 1 d. red. LR nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 5 straipsnio 8 dalis), tačiau duomenų apie tokį suderinimą byloje nėra. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus bei atsižvelgęs į tai, kad pagal Trakų rajono valdybos 1993 m. gruodžio 22 d. potvarkiu Nr. 395v patvirtintą Trakų senamiesčio sklypų išplanavimo projektą esamos sklypo ribos (t. y. 1296 kv.m) nekeičiamos ir šis sklypas neprivatizuojamas, teismas, vadovaudamasis LR teritorijų planavimo įstatymo, Detaliųjų planų taisyklių nuostatomis, reglamentuojančiomis detaliųjų planų organizatorių skyrimą ir detaliųjų planų rengimą, pripažino, kad Trakų rajono savivaldybės meras pažeidė šias teisės normas, todėl 1998 m. liepos 27 d. detaliojo plano regimo sutartis pripažintina negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Dėl ieškovų S. B. ir P. B. ieškinio teismas nurodė, kad patenkinus atsakovo Trakų rajono savivaldybės administracijos priešieškinį dėl detaliojo plano rengimo sutarties pripažinimo negaliojančia, ieškovų reikalavimai dėl Trakų rajono valdybos sprendimo ir Trakų rajono savivaldybės mero potvarkio panaikinimo bei Trakų rajono savivaldybės įpareigojimo spręsti ieškovų parengto ginčo žemės sklypo detaliojo plano patvirtinimo klausimą įstatymo nustatyta tvarka ir terminais bei jį patvirtinti netenkintini. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad 2001 m. gegužės 24 d. nekilnojamojo turto registro įstaigoje vietoj kiosko, esančio Karaimų g. 41B, Trakuose, buvo įregistruota kavinė-baras, nes S. B. ir P. B., suderinę kiosko rekonstrukcijos planą, pakeitė jo paskirtį į maitinimo įmonę.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovų S. B. ir P. B. apeliacinį skundą, 2005 m. lapkričio 8 d. nutartimi pakeitė Trakų rajono apylinkės teismo 2005 m. liepos 11 d. sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo ir įpareigojo Trakų rajono savivaldybės administraciją grąžinti S. B. ir P. B. 2874 Lt, kuriuos G. B. sumokėjo pagal 1995 m. vasario 10 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P79/95-1072. Kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Iš esmės sutikusi su visais pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis dėl ieškinio senaties termino pradžios ieškovo Vilniaus AVA reikalavimams pareikšti nustatymo ir senaties termino šiems reikalavimams taikymo, taip pat su teismo motyvais ir išvadomis dėl ieškovo Vilniaus AVA ieškinio ir atsakovo Trakų rajono savivaldybės administracijos priešieškinio patenkinimo, teisėjų kolegija, be to, pažymėjo, jog ta aplinkybė, kad byloje nėra pareikštas reikalavimas dėl 1994 m. rugpjūčio 10 d. sudarytos 134 kv.m ploto valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 0001 pripažinimo negaliojančia, netrukdo teismui spręsti klausimo dėl Trakų rajono valdybos 1994 m. liepos 27 d. potvarkio Nr. 232v „Dėl komercinės-ūkinės paskirties žemės sklypų nuomos“, kurio Priedo Nr. 1 trečiojo punkto pagrindu buvo sudaryta minėta nuomos sutartis, teisėtumo, kaip netrukdo spręsti paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo klausimų ta aplinkybė, jog nėra ginčijamas testamentas, nes ginčas yra kilęs ne tarp įpėdinių ir ne iš paveldėjimo teisinių santykių. Atmesdama apeliacinio skundo argumentus dėl CPK 217 straipsnio 2 dalies pažeidimo, teisėjų kolegija sprendė, jog bylos medžiaga patvirtina, kad, nagrinėjant Vilniaus AVA ieškinį ir Trakų rajono savivaldybės administracijos priešieškinį, buvo išnagrinėtos visos tiek ieškovų, tiek atsakovų nurodytos aplinkybės, susijusios su ginčo žemės sklypo nuoma, pardavimu ir jo detaliojo plano ruošimu, įvertinant šiais klausimais priimtų administracinių aktų teisėtumą, todėl, patenkinus minėtų ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, ieškovų S. ir P. B. reikalavimai negalėjo būti patenkinti. Dėl to, kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, jog buvo padaryti procesinės teisės normų pažeidimai, dėl kurių dalis byloje pareikštų reikalavimų turėtų būti perduoti nagrinėti iš naujo (CPK 327, 329 straipsniai). Atmesdama kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl išėjimo už ieškinio ribų, teisėjų kolegija pažymėjo, kad teismui nėra draudžiama savo iniciatyva (ex officio) pripažinti negaliojančiais niekinius sandorius (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Be to, pirmosios instancijos teismas šioje byloje jokio sandorio savo iniciatyva negaliojančiu nepripažino ir to nenurodė nei sprendimo aprašomojoje, nei rezoliucinėje dalyje. Sutikdama su apeliantų argumentais dėl neteisėto ir nepagrįsto restitucijos klausimo išsprendimo, teisėjų kolegija pripažino, jog pirmosios instancijos teismas, 1964 m. CK 47 straipsnio pagrindu taikydamas vienašalę restituciją, netinkamai taikė įstatymą. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju taikytinos CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės (LR civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalis), todėl, pripažinus žemės pirkimo-pardavimo sandorį negaliojančiu ir grąžinus Vilniaus AVA 134 kv.m ploto žemės sklypą, ieškovams S. ir P. B. grąžintini 2874 Lt, sumokėti už šio žemės sklypo įsigijimą.

III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu ieškovai S. B. ir P. B. prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2005 m. liepos 11 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 8 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos ieškinį atmesti, ieškovų S. B. ir P. B. ieškinį atsakovui Trakų rajono savivaldybei patenkinti, priešieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Bylą nagrinėję teismai, pripažindami, kad ieškovas Vilniaus AVA ieškinio senaties termino nepraleido, netinkamai aiškino ir taikė ieškinio senaties termino pradžios nustatymą, senaties termino atnaujinimą ir taikymą reglamentuojančias materialinės teisės normas (CK 1.124-1.127 straipsnius, 1964 m. CK 85 straipsnio 2 dalį ir 90 straipsnio 1 dalį), todėl nepagrįstai ieškovo Vilniaus AVA reikalavimams dėl administracinių aktų panaikinimo netaikė sutrumpinto 3 mėnesių termino (LR civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalis, CK 1.125 straipsnio 4 dalis), o reikalavimui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu – 3 metų ieškinio senaties termino (1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalis). Vilniaus AVA, 2000 m. liepos 3 d. gavusi Valstybės kontrolės sprendimą Nr. 70, kuriame buvo nurodyta spręsti klausimą dėl ginčo žemė sklypo pardavimo teisėtumo, į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl Trakų rajono valdybos 1994 m. liepos 27 d. potvarkio Nr. 232v ir 1995 m. sausio 18 d. potvarkio Nr. 31v panaikinimo kreipėsi tik 2001 m. vasario 20 d., t. y. 7 mėnesius praleidusi terminą šiems aktams apskųsti. Ta aplinkybė, jog minėti administraciniai aktai nebuvo apskųsti laiku dėl to, jog tarp valstybės institucijų vyko susirašinėjimas, siekiant nustatyti, kas turėtų inicijuoti bylos iškėlimą, negali būti pripažinta svarbia ieškinio senaties termino praleidimo priežastimi (CK 1.131 straipsnis). Ginčijama 1995 m. vasario 10 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nekilnojamojo turto registro įstaigoje, kurios duomenys yra vieši ir prieinami visiems suinteresuotiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei valstybės institucijoms, buvo įregistruota 1995 m. vasario 17 d., todėl, kasatorių manymu, termino šiai sutarčiai ginčyti pradžia turėjo būti skaičiuojama nuo jos sudarymo dienos, t. y. 1995 m. vasario 10 d.

2. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovų S. B. ir P. B. ieškinį, neišnagrinėjęs jo iš esmės ir nepasisakęs dėl ieškovų reikalavimų pagrįstumo, o motyvuodamas vien tik tuo, kad tenkina atsakovų priešieškinį, pažeidė CPK 65, 217 straipsnių ir 222 straipsnio 4 dalies nuostatas. Teismui išimtinai analizavus tik atsakovo pateiktus įrodymus bei argumentus ir dėl ieškovų pareikšto ieškinio apskritai nepasisakius, o apeliacinės instancijos teismui iš esmės sutikus su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis bei atmetus apeliacinio skundo argumentus dėl ieškovų ieškinio neišnagrinėjimo, tokių teismų sprendimo ir nutarties negalima pripažinti teisėtais. Dėl to, kasatorių teigimu, teismų sprendimo ir nutarties dalys, kuriomis atmestas ieškovų ieškinys, naikintinos, o byla pagal ieškovų ieškinį perduotina nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 2 dalis).

3. Pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškovo Vilniaus AVA reikalavimą dėl Trakų rajono valdybos 1994 m. liepos 27 d. potvarkio Nr. 232v „Dėl komercinės-ūkinės paskirties žemės sklypų nuomos“ Priedo Nr. 1 trečiojo punkto panaikinimo tuo pagrindu, kad į bylą nebuvo pateiktas atskiras potvarkis dėl nuomojamo žemės sklypo ribų ir dydžio nustatymo, o apeliacinės instancijos teismas – sutikdamas su šia pirmosios instancijos teismo išvada, netinkamai aiškino ir taikė LR Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 550 (1994 m. birželio 21 d. red.) 5 ir 7.1.10 punktų nuostatas. Be to, ši teismų išvada prieštarauja byloje esančiam nustatyta tvarka suderintam žemės sklypo planui, kuriame nurodytas nuomai skirto žemės sklypo dydis ir ribos. Jokių įrodymų, kad ginčijamu Trakų rajono valdybos 1994 m. liepos 27 d. potvarkiu Nr. 232v buvo pažeistos kieno nors teisės, kad ginčo žemės sklypas buvo įgytas neteisėtai arba kad jį išnuomojant buvo padaryta kokių nors esminių įstatymo pažeidimo, nebuvo pateikta, todėl teismai neturėjo jokio pagrindo šiam administraciniam aktui panaikinti (1964 m. CK 48 straipsnis). Teismo išvada, kad ginčijamas Trakų rajono valdybos 1995 m. sausio 18 d. potvarkis Nr. 31v prieštarauja Trakų rajono valdybos 1993 m. gruodžio 22 d. potvarkiu Nr. 395v patvirtintam Trakų senamiesčio išplanavimo projektui, pagal kurį žemė sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra nedalomas ir neprivatizuojamas, yra nepagrįstas ir prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Kasatorių teigimu, šiame projekte buvo pažymėtas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), o sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), tuo metu teisėtai nuomojamas G. B., jame nebuvo pažymėtas, nors Nekilnojamojo turto registro įstaigoje tokiu numeriu buvo įregistruotas. Kadangi ginčo sklypas Trakų senamiesčio išplanavimo projekte nenurodytas, jo statuso šis projektas nereglamentuoja. Be to, minėtas projektas nebuvo paskelbtas, kaip tą nustatė 1993 m. gegužės 6 d. LR įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“, todėl ir dėl šios priežasties teismai minėtu projektu, kaip negaliojančiu, negalėjo remtis (LR įstatymo„Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 2 straipsnio 4 punktas, 10 straipsnis).

4. Bylą nagrinėję teismai, konstatuodami, kad ginčo žemės sklypas yra Trakų senamiesčio urbanistiniame draustinyje, kuriame žemės sklypai neprivatizuojami, netinkamai aiškino ir taikė LR žemės įstatymo 4 straipsnio 4 punktą, LR saugomų teritorijų įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, todėl nepagrįstai panaikino Trakų rajono valdybos 1994 m. liepos 27 d. potvarkio Nr. 232v Priedo Nr. 1 trečiąjį punktą ir nepagrįstai pripažino negaliojančia šio potvarkio pagrindu sudarytą 1995 m. vasario 10 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį. LR žemės įstatymo 4 straipsnio 4 punkte nurodyta, kad neprivatizuojami valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektai, kurių sąrašą tvirtina LR Seimas. Trakų senamiesčio urbanistinis draustinis į šį sąrašą neįrašytas. Pagal LR saugomų teritorijų įstatymo 5 straipsnio, detalizuojančio nuosavybės formas saugomose teritorijose, 1 dalį tik rezervatų, valstybinių parkų rezervatų ir Kuršių nerijos nacionalinio parko žemė yra valstybės nuosavybė. Kitose saugomose teritorijose žemės nuosavybė gali būti valstybinė ir privati. Be to, teismai nenurodė jokios imperatyvios įstatymo normos (CK 1.80 straipsnis), kuriai, jų manymu, prieštarauja šis sandoris, nenustatė, kad pagal šį sandorį buvo parduotas ne jame nurodyto dydžio žemės sklypas, arba kad parduodas sklypas priklauso ne pardavėjui, arba kad į šį sklypą pretenduoja tretieji asmenys, todėl pripažinti sandorį negaliojančiu sprendime nurodytu pagrindu (pažeista nuomojamo ir vėliau parduodamo žemės sklypo dydžio nustatymo tvarka, kuri, kasatorių manymu, imperatyvia įstatymo nuostata negali būti laikoma) nebuvo jokio teisinio pagrindo.

5. Bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad 1998 m. liepos 27 d. detaliojo plano rengimo sutartis prieštarauja LR statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 159 patvirtintų Detaliųjų planų taisyklių 12 punktui, pagal kurį negalima reikalauti iš fizinių ir juridinių asmenų planuoti ne jų naudojamus ar valdomus žemės sklypus, neatitinka bylos duomenų. Trakų rajono savivaldybės mero 1998 m. liepos 28 d. potvarkyje Nr. 724 ir 1998 m. liepos 27 d. detaliojo plano rengimo sutartyje numatyta, kad detalusis planas rengiamas jiems (kasatoriams S. ir P. B.) bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomam sklypui. Taigi Trakų rajono savivaldybė pagal šią sutartį nereikalavo iš kasatorių planuoti ne jų nuosavybe valdomą žemės sklypą. Teismų teiginys, kad Trakų rajono savivaldybės meras, skirdamas S. ir P. B. detaliojo plano rengimo organizatoriais, viršijo savo įgaliojimus, taip pat nepagrįstas. Tokius įgaliojimus Trakų rajono savivaldybės merui suteikia LR vietos savivaldos įstatymas ir Detaliųjų planų rengimo taisyklių 34 punktas. Kasatorių teigimu, jie įvykdė visus jiems išduotų detaliojo plano rengimo sąlygų reikalavimus ir detalųjį planą suderino su visomis sąlygose nurodytomis institucijomis (taip pat ir su Kultūros vertybių apsaugos departamentu), todėl teismai jų reikalavimų netenkino nepagrįstai. Trakų rajono valdyba 1999 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. 376 pritarė ginčo žemės sklypo ribų keitimo, kiosko rekonstrukcijos detaliojo plano raidos programai, kuri pagal LR teritorijų planavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalį turi juridinę galią. Šis Trakų rajono valdybos sprendimas nėra panaikintas, todėl ir juo patvirtinta raidos programa yra galiojantis dokumentas, kurio pagrindu jie (kasatoriai) turi teisę reikalauti įgyvendinti detaliojo plano sprendinius. Be to, sandoris negali būti pripažintas negaliojančiu kitais, negu įstatymo numatytais pagrindais, tačiau bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas sprendimo dalyje dėl detalaus plano rengimo sutarties pripažinimo negaliojančia nenurodė jokio įstatyminio pagrindo, kuriuo remdamasis pripažino šią sutartį negaliojančia ir tuo pažeidė CPK 11 straipsnio 1 dalies ir 222 straipsnio 4 dalies nuostatas.

6. Bylą nagrinėję teismai buvo šališki, neišsiaiškino visų reikšmingų bylai aplinkybių ir neteisingai vertino byloje esančius įrodymus (CPK 185 straipsnio 1 dalis), tinkamai nemotyvavo priimtų procesinių sprendimų, ir tuo pažeidė CPK 3 straipsnio 1 dalies, 185 straipsnio 1 dalies, 265 straipsnio 1 dalies, 270 straipsnio 4 dalies ir 330 straipsnio nuostatas.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas Vilniaus apskrities viršininko administracija prašo skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, kasacinį skundą atmesti.

Atsakovo Trakų rajono savivaldybės administracijos pateiktą atsiliepimą į kasacinį skundą atsisakyta priimti kaip neatitinkantį įstatymo atsiliepimams į kasacinius skundus keliamų reikalavimų (CPK 344 straipsnis, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 3 ir 4 dalys, 351 straipsnio 1 dalis) bei pateiktą praleidus CPK 351 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą atsiliepimams į kasacinį skundą pateikti.

k o n s t a t u o j a :

IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės

Trakų rajono valdyba 1994 m. liepos 27 d. potvarkio Nr. 232v „Dėl komercinės-ūkinės paskirties žemės sklypų nuomos“ Priedo Nr. 1 trečiuoju punktu leido G. B. išsinuomoti 134 kv.m valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o 1995 m. sausio 18 d. potvarkio Nr. 31v „Dėl ūkinės-komercinės paskirties sklypų pardavimo“ priedo 1 punktu leido parduoti G. B. nuomojamą 134 kv.m valstybinės žemės plotą. 1995 m. vasario 10 d. su G. B. buvo pasirašyta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. P79/95-1072.

G. B. mirus, statinį-kioską su 134 kv.m žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini), paveldėjo jos sutuoktinis P. B. ir dukra S. B., kurie 1998 m. liepos 20 d. kreipėsi į Trakų rajono savivaldybę su prašymu leisti jiems praplėsti žemės sklypo ribas ir atlikti kiosko rekonstrukciją. 1998 m. liepos 27 d. Trakų rajono savivaldybės meras sudarė su jais detalaus plano rengimo sutartį, o 1998 m. liepos 28 d. potvarkiu Nr. 724 paskyrė P. B. ir S. B. sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų praplėtimo, kiosko rekonstrukcijos rengimo detalaus plano organizatoriais. 1998 m. liepos 31 d. Trakų rajono savivaldybės Kraštotvarkos ir architektūros skyrius patvirtino sąlygas bendriesiems, detaliesiems planams ir specialiojo planavimo dokumentams rengti bei numatomo rengti detaliojo plano proceso ir procedūros nagrinėjimo išvadą. S. ir P.B. užsakymu UAB „Trakuva“ parengė detalųjį planą, buvo pradėti rinkti derinančiųjų institucijų parašai. 1999 m. gruodžio 8 d. Trakų rajono valdyba sprendimu Nr. 376 „Dėl detalaus plano raidos programos aprobavimo“ pritarė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų keitimo, kiosko rekonstrukcijos detaliojo plano raidos programai, kuria buvo numatoma padidinti S. ir P. B. naudojamo žemės sklypo dydį iki 279 kv.m, padidinant naudojamą plotą 145 kv.m valstybinės žemės sąskaita. Tačiau 2001 m. sausio 24 d. Trakų rajono valdyba sprendimu Nr. 2 pripažino Trakų rajono valdybos 1999 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. 376 ir Trakų rajono savivaldybės mero 1998 m. liepos 28 d. potvarkį Nr. 724 negaliojančiais bei to paties sprendimo 3 punktu nusprendė nutraukti 1998 m. liepos 27 d. detalaus plano rengimo sutartį. Trakų rajono savivaldybės mero 1998 m. liepos 28 d. potvarkis Nr. 724 buvo panaikintas ir Trakų rajono savivaldybės mero 2001 m. gegužės 16 d. potvarkiu Nr. 263.

Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio plotas 1296 kv.m, savininkai yra P. B. (77/1000 dalys), S. B. (26/1000 dalys) ir valstybė (897/1000 dalys, valdomos Vilniaus apskrities viršininko administracijos nuomos teise). Ginčo žemės sklypas yra Trakų istorinio nacionalinio parko Trakų senamiesčio urbanistiniame draustinyje.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad pagal įstatymą kasacinis teismas sprendžia ir analizuoja teisės, o ne fakto klausimus. Tikrindamas skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumą, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų bylos aplinkybių. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kuriais keliami teisės klausimai.

Kasatoriai teigia, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė ieškinio senaties termino pradžios nustatymą, termino atnaujinimą ir taikymą reglamentuojančias materialinės teisės normas, todėl nepagrįstai ieškovo Vilniaus AVA reikalavimams dėl administracinių aktų panaikinimo netaikė sutrumpinto 3 mėnesių termino (CK 1.124-1.127 straipsniai, 1964 m. CK 85 straipsnio 2 dalis).

Trakų rajono valdybos 1994 m. liepos 27 d. potvarkio Nr. 232v „Dėl komercinės-ūkinės paskirties žemės sklypų nuomos“ ir 1995 m. sausio 18 d. potvarkio Nr. 31v „Dėl ūkinės-komercinės paskirties sklypų pardavimo“ priėmimo bei ginčo žemės sklypo pardavimo (1995 m. vasario 10 d.) metu galiojo 1964 m. CK. Šių administracinių aktų panaikinimui buvo nustatytas 3 metų ieškinio senaties terminas (1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad ieškovas Vilniaus AVA apie pažeidimus, padarytus išnuomojant ir parduodant žemės sklypą G. B., sužinojo iš LR Valstybės kontrolės 2000 m. liepos 3 d. sprendimo Nr. 70. Dėl aukščiau minėtų potvarkių panaikinimo Vilniaus AVA į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi 2001 m. balandžio 18 d., o dėl 1995 m. vasario 10 d. žemės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia – į apylinkės teismą 2002 m. vasario 21 d. Kadangi ieškinys dėl potvarkių panaikinimo teisme pareikštas iki 2000 m. CK įsigaliojimo, pagal LR civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalį trumpesnis (3 mėnesių) ieškinio senaties terminas negali būti taikomas, nes šis terminas turi būti skaičiuojamas tik nuo CK įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, nustatę, jog ieškovas Vilniaus AVA apie įstatymų pažeidimus, padarytus Trakų rajono valdybai priimant ginčijamus potvarkius ir parduodant žemės sklypą G. B., sužinojo 2000 m. liepos 3 d., pagrįstai ieškinio senaties termino pradžią skaičiavo nuo sužinojimo momento (1964 m. CK 86 straipsnio 1 dalis). Ieškinys su minėtais reikalavimais teisme pareikštas iki 2000 m. CK įsigaliojimo, o trejų metų ieškinio senaties terminas pagal 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalį nėra praleistas. Skaičiuoti ieškovui Vilniaus AVA ieškinio senaties termino pradžią nuo ginčo žemės sklypo pardavimo G. B. momento (1995 m. vasario 10 d.) nebuvo pagrindo, nes, įkūrus apskritis, pastarųjų administracija nebuvo įpareigota patikrinti visų savivaldybių priimtų administracinių aktų ir sudarytų sandorių teisėtumą. Dėl to kasacinio skundo argumentai, kad teismai netinkamai aiškinio ir taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties termino pradžios nustatymą, termino atnaujinimą ir taikymą, yra atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai, konstatuodami, jog ginčo sklypas yra Trakų istorinio nacionalinio parko Trakų senamiesčio urbanistiniame draustinyje, netinkamai aiškino LR saugomų teritorijų įstatymo 5 straipsnio 1 dalį ir LR žemės įstatymo 4 straipsnio 4 punktą.

Trakų istorinis nacionalinis parkas buvo įsteigtas LR Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. I-1244. LR Vyriausybės 1992 m. balandžio 22 d. nutarimo Nr. 283 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko laikinųjų nuostatų patvirtinimo“ 9.1 punkte Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje esantis Trakų senamiestis, kuriame yra ginčo žemės sklypas, yra pripažintas urbanistiniu draustiniu. LR Vyriausybė 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912 patvirtino Paminklotvarkos departamento prie Statybos ir urbanistikos ministerijos pateiktą Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemą, kurios 2.2 punkto ketvirtojoje pastraipoje pasakyta, kad Trakų senamiesčio tvarkymas, kol neparuošti paminklosaugos teritorinio planavimo projektai, vykdomas pagal išduodamas Paminklotvarkos sąlygas. Ginčo žemės sklypui tokias sąlygas UAB „Paminklų restauravimo institutas parengė 1992 m. gegužės 25 d. Sąlygose buvo nurodyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nebūtų privatizuojamas. 1993 m. lapkričio 9 d. LR Seimas priėmė LR saugomų teritorijų įstatymą Nr. I-301. Pagal šio įstatymo 3 straipsnį prie saugomų teritorijų priskiriami draustiniai, kuriuose reguliuojama ir ribojama ūkinė, rekreacinė veikla. Įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad valstybinių draustinių, valstybinių parkų draustinių žemė <...> neparduodama. Kitose valstybinių parkų zonose žemė gali būti parduodama tik asmenims, kurie gyvena ir turi namų valdas valstybiniuose parkuose. Šio straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose nuosavybės teise turimo sklypo neleidžiama dalimis parduoti, išnuomoti, įkeisti, dovanoti, išskyrus atvejus, kai keičiamos savininkų gretimų valdų ribos. Trakų rajono valdyba 1993 m. gruodžio 22 d. potvarkiu Nr. 395v patvirtino Trakų senamiesčio sklypų išplanavimo projektą, kuriame nurodyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra neprivatizuojamas.

Trakų miesto Taryba 1992 m. kovo 12 d. potvarkiu Nr. 3-01 skyrė G. B. 22 kv.m žemės sklypą nuomos pagrindais kiosko statybai (duomenys neskelbtini) kieme, sudarant su G. B. privačia įmone terminuotą žemės nuomos sutartį. Remiantis šiuo potvarkiu, su G. B. buvo sudaryta terminuota žemės nuomos sutartis penkeriems metams. Trakų rajono valdyba, sprendimu nepatvirtinusi kiosku užimto ir naudojamo žemės sklypo dydžio, 1994 m. liepos 27 d. potvarkio Nr. 232v priedėlio 3 punktu neteisėtai leido penkeriems metams išnuomoti G. B. 134 kv.m valstybinės žemės (LR Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 550 5 punktas). 1994 m. rugpjūčio 10 d. valstybinės žemės nuomos sutarties 4 punkte buvo numatyta sąlyga, kad pasibaigus nuomos sutarties terminui <...> statiniai <...> nuomotojo išperkami (ar likviduojami) pagal šalių susitarimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, nustatę aukščiau išvardytus pažeidimus, pagrįstai panaikino Trakų rajono valdybos 1994 m. liepos 27 d. potvarkio Nr. 232v priedėlio 3 punktą, kuriuo leista išnuomoti G. B. 134 kv.m žemės sklypą, 1995 m. sausio 18 d. potvarkio 31v priedą, kuriuo leista parduoti G. B. šį žemės sklypą, ir pastarojo pagrindu 1995 m. vasario 10 sudarytą šio sklypo pirkimo-pardavimo sutartį bei atitinkamas šios neteisėtos sutarties pagrindu išduotų paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo ir nuosavybės teisės liudijimo dalis. Apeliacinės instancijos teismas teisingai išsprendė restitucijos klausimą, grąžindamas kasatoriams 2874 Lt, kuriuos G. B. sumokėjo už perkamą žemę. Byloje yra nustatyta, kad žemės sklypas, kurio adresas nurodomas (duomenys neskelbtini), yra vienas ir tas pats. Dėl šių motyvų trečiąjį ir ketvirtąjį kasacinio skundo argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstus.

Kasatoriai taip pat nurodo, kad teismai, pripažindami negaliojančia 1998 m. liepos 27 d. detaliojo plano rengimo sutartį, pažeidė LR statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 159 patvirtintų Detaliųjų planų taisyklių 12 punkto, pagal kurį negalima reikalauti iš fizinių ir juridinių asmenų planuoti ne jų naudojamus ar valdomus žemės sklypus, reikalavimus.

Teismams panaikinus Trakų rajono valdybos administracinius aktus dėl 134 kv.m žemės išnuomojimo bei pardavimo G. B. ir pripažinus negaliojančia šio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, taip pat esant pasibaigusiai terminuotai 22 kv.m žemės sklypo nuomos sutarčiai, kasatoriai S. ir P. B. detaliojo plano rengimo sutarties sudarymo momentu ir vėliau nebuvo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies naudotojai. Visas žemės sklypas priklausė valstybei, todėl tokia sutartis su S. ir P. B. negalėjo būti sudaryta ir jie negalėjo būti paskirti šio sklypo dalies planavimo organizatoriais. Dėl to, esant nustatytiems minėtiems pagrindams, detaliojo plano rengimo sutartis pagrįstai pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento (Detaliųjų planų taisyklių 12 punktas). Kiti kasacinio skundo argumentai dėl detaliojo plano ruošimo procedūrų teisėtumo ir paties detaliojo plano patvirtinimo nesvarstytini, nes teisiškai yra nereikšmingi.

Kasatorių teiginiai, kad teismai nesiaiškino visų reikšmingų bylai aplinkybių, neteisingai vertino byloje esančius įrodymus (CPK 185 straipsnis), tinkamai nemotyvavo priimtų procesinių sprendimų, neišnagrinėjo jų pareikšto ieškinio, yra atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad kasaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Pranas Žeimys

Janina Januškienė

Juozas Šerkšnas