Dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio

Baudžiamoji byla Nr. 2K-174-511/2020

Teisminio proceso Nr. 1-07-5-00032-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija:

2.3.6.4.5.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Rimos Ažubalytės ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui,

nuteistiesiems A. Ž. ir A. B.,

teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Juozo Syko kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio ir nuteistųjų A. Ž., A. B. ir S. L. kasacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio.

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nuosprendžiu:

A. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį (dėl Jaunimo gerovės tarnybos turto) laisvės atėmimu trejiems metams dviem mėnesiams, 300 straipsnio 1 dalį (dėl asmeniui, kurio byla išskirta, pagamintų dokumentų) laisvės atėmimu trims mėnesiams, 178 straipsnio 3 dalį (dėl 2016 m. lapkričio 10–16 d. veikos) laisvės atėmimu trejiems metams dviem mėnesiams, 300 straipsnio 1 dalį (dėl S. L. pagamintų dokumentų) laisvės atėmimu trims mėnesiams, 189 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už kiekvieną veiką pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, ir už kiekvieną veiką paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams dviem mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir už dvi nusikalstamas veikas dėl vagystės ir netikrų dokumentų pagaminimo bei panaudojimo paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams keturiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirta bausmė subendrinta apėmimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams keturiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 punktai).

A. Ž. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl Jaunimo gerovės tarnybos turto) laisvės atėmimu trejiems metams, 300 straipsnio 1 dalį (dėl asmeniui, kurio byla išskirta, pagamintų ir panaudotų dokumentų) laisvės atėmimu trims mėnesiams, 178 straipsnio 3 dalį (dėl 2016 m. lapkričio 10–16 d. veikos) laisvės atėmimu trejiems metams, 300 straipsnio 1 dalį (dėl S. L. pagamintų ir panaudotų dokumentų) laisvės atėmimu trims mėnesiams, 189 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už kiekvieną veiką pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, ir už kiekvieną veiką paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir už dvi nusikalstamas veikas dėl vagystės ir netikrų dokumentų pagaminimo bei panaudojimo paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams dviem mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirta bausmė subendrinta apėmimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams dviem mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 punktai).

S. L. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl Jaunimo gerovės tarnybos turto) laisvės atėmimu trejiems metams, 300 straipsnio 1 dalį (dėl asmeniui, kurio byla išskirta, pagamintų ir panaudotų dokumentų) laisvės atėmimu trims mėnesiams, 178 straipsnio 3 dalį (dėl 2016 m. lapkričio 10–16 d. veikos) laisvės atėmimu trejiems metams, 300 straipsnio 1 dalį (dėl S. L. pagamintų ir panaudotų dokumentų) laisvės atėmimu trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už kiekvieną veiką pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, ir už kiekvieną veiką paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams dviem mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 punktai).

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuotas ir perduotas valstybės nuosavybėn automobilis „Mercedes Benz Vito“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) jo užvedimo raktelis, registracijos liudijimas, transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartis, techninės apžiūros rezultatų kortelė.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nuosprendis pakeistas.

A. B. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuota pagal BK 189 straipsnio 1 dalį (dėl vejos traktoriaus,,John Deere“, benzininės nešiojamosios žoliapjovės „Stihl FS130“, krūmapjovės „Stihl HS81T“, benzininio pjūklo „Stihl MS231“ įgijimo ir naudojimosi šiuo turtu) ir paskirta vienerių metų vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmė; nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuota pagal BK 189 straipsnio 1 dalį (dėl žoliapjovių-traktoriukų „Dolmar D-Tracc TM-92.14H“ ir žoliapjovės-traktoriuko „Husqvarna CTH 200 twin“ įgijimo ir naudojimosi šiuo turtu) ir paskirta vienerių metų vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, šiuo nuosprendžiu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bei apėmimo būdu su Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir BK 189 straipsnio 1 dalį paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7 ir 8 punktais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

A. Ž. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuota pagal BK 189 straipsnio 1 dalį (dėl vejos traktoriaus,,John Deere“, benzininės nešiojamosios žoliapjovės „Stihl FS130“, krūmapjovės „Stihl HS81T“, benzininio pjūklo „Stihl MS231“ įgijimo ir naudojimosi šiuo turtu) ir paskirta vienerių metų vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmė; nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuota pagal BK 189 straipsnio 1 dalį (dėl žoliapjovių-traktoriukų „Dolmar D-Tracc TM-92.14H“ ir „Husqvarna CTH 200 twin“ įgijimo ir naudojimosi šiuo turtu) ir paskirta vienerių metų vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, šiuo nuosprendžiu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bei apėmimo būdu su Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir BK 189 straipsnio 1 dalį paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7 ir 8 punktais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

S. L. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuota pagal BK 189 straipsnio 1 dalį (dėl vejos traktoriaus,,John Deere“ Nr. (duomenys neskelbtini), benzininės nešiojamosios žoliapjovės „Stihl FS130“ Nr. (duomenys neskelbtini)), krūmapjovės „Stihl HS81T“ Nr. (duomenys neskelbtini), benzininio pjūklo „Stihl MS231“ Nr. (duomenys neskelbtini) įgijimo ir naudojimosi šiuo turtu) ir paskirta vienerių metų vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmė.

S. L. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuota pagal BK 189 straipsnio 1 dalį (dėl žoliapjovių-traktoriukų „Dolmar D-Tracc TM-92.14H“ ir „Husqvarna CTH 200 twin“ įgijimo ir naudojimosi šiuo turtu) ir paskirta vienerių metų vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, šiuo nuosprendžiu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bei apėmimo būdu su Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7 ir 8 punktais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kita Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio prokuroro kasacinį skundą tenkinti, o nuteistųjų atmesti, ir nuteistųjų, prašiusių jų skundus tenkinti, o prokuroro atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. B., A. Ž., S. L. nuteisti už tai, kad Vokietijoje, veikdami organizuota grupe su asmeniu, kurio byla išskirta, panaudodami transporto priemones „Ford Transit“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) „Opel Movano“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) „Citroen Jumper“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) iš anksto pasiskirstydami vaidmenimis, kas vairuos kurias transporto priemones, su savimi paimdami metalo karpymo žirkles ir kitus įsilaužti skirtus daiktus, pagrobtiems daiktams įstumti skirtus metalinius trapus, pasiruošdami pirkimo–pardavimo važtaraščių (sąskaitų faktūrų), garantijų registracijos kortelių vokiečių kalba blankus su netikrais Didžiosios Britanijos įmonės antspaudais, pagrobė svetimą turtą įsibraudami į saugomas patalpas, saugyklas ir pagamino bei panaudojo netikrus dokumentus:

1.1. Nuo 2016 m. lapkričio 12 d. 15.00 val. iki 2016 m. lapkričio 15 d. 10.30 val. (Vokietijos laiku), tiksli data ir laikas nenustatyti, automobilius „Opel Movano“, „Citroen Jumper“ pasistatę Molfzės (Molfsee) miestelio, netoli Kylio, prieigose, tiksliai nenustatytoje vietoje, prie restorano, automobiliu „Ford Transit“ nuvyko adresu: (duomenys neskelbtini), Vokietija, ir, vienam iš grupės asmenų metalo karpymo žirklėmis nukirpus pakabinamąją spyną, įsibrovė į Jaunimo gerovės tarnybai priklausantį sandėlį bei pavogė minėtai organizacijai priklausantį bendros 1208,83 Eur vertės turtą: vejos traktorių,,John Deere“, benzininę nešiojamąją žoliapjovę „Stihl FS130“, krūmapjovę „Stihl HS81T“, benzininį pjūklą „Stihl MS231“, šį turtą nusistūmė bei nusinešė iki už 100 metrų kelkraštyje pastatyto automobilio „Ford Transit“, į jį, panaudodami su savimi atsivežtus metalinius trapus, įsistūmė ir pakrovė pagrobtus daiktus, vykdami iki Molfzės miestelio prieigose paliktų automobilių, nuo pagrobtų daiktų pašalino lipdukus su identifikaciniais numeriais, A. B. pagamino daiktų tariamą teisėtą įsigijimą patvirtinančius netikrus dokumentus: 2016 m. lapkričio 7 d. pirkimo–pardavimo važtaraštį (Invoice) Nr. (duomenys neskelbtini) su netikru įmonės „U.“ antspaudu, 2016 m. liepos 11 d. „Husqvarnos“ garantijos registracijos kortelę su netikru įmonės „U.“ antspaudu, ranka įrašė netikrus duomenis, kad 2016 m. lapkričio 7 d. asmuo, kurio byla išskirta, už 2050 Eur iš įmonės,,U.“ nusipirko: už 1800 Eur vejos traktorių „John Deere x 300R“, kurio tariamas serijos Nr. (duomenys neskelbtini), už 80 Eur benzininę nešiojamąją žoliapjovę „Stihl FS130“, už 60 Eur krūmapjovę „Stihl HS81T“, už 110 Eur benzininį pjūklą „Stihl MS231“, ir pasirašė kaip įmonės atstovas, atvykę iki Molfzės miestelio prieigose paliktų automobilių, pagrobtus daiktus perkrovė į automobilį „Opel Movano“ ir nugabeno į Ostuferhafeno terminalą Kylyje, Ostuferhafen 15, iš jo keltu,,Regina Seaways“ asmuo, kurio byla išskirta, 2016 m. lapkričio 17 d. apie 17.00 val. atgabeno iki Klaipėdos centrinio terminalo, Baltijos pr. 40, kur minėtus netikrus dokumentus pateikė jį sustabdžiusiems ir krovinio patikrinimą atliekantiems Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams.

1.2. Nuo 2016 m. lapkričio 10 d. 16.00 val. iki 2016 m. lapkričio 16 d. 20.00 val. (Vokietijos laiku), tiksli data ir laikas nenustatyti, automobilius „Opel Movano“ ir „Citroen Jumper“ pasistatę Kylio miesto prieigose, tiksliai nenustatytoje vietoje, su automobiliu „Ford Transit“ nuvyko iki tyrimo metu nenustatytos vietos netoli Kylio, įsibrovė į nenustatytiems asmenims priklausančias patalpas ir pagrobė 1748,66 Eur vertės žoliapjoves-traktoriukus: 874,33 Eur vertės „Dolmar D-Tracc TM-92.14H“ ir 874,33 Eur „Husqvarna CTH 200 twin“, juos pakrovė panaudodami su savimi atsivežtus metalinius trapus į automobilį „Ford Transit“, vykdami iki Kylio miesto prieigose paliktų automobilių nuo pagrobtų daiktų pašalino lipdukus su identifikaciniais numeriais, A. B. pagamino daiktų tariamą teisėtą įsigijimą patvirtinančius netikrus dokumentus: 2016 m. lapkričio 3 d. pirkimo–pardavimo važtaraštį (Invoice) su netikru įmonės „U.“ antspaudu ir 2016 m. sausio 11 d. „Husqvarnos“ registracijos kortelę su netikru įmonės „U.“ antspaudu, savo ranka įrašė netikrus duomenis, kad 2016 m. lapkričio 3 d. S. L. už 2000 Eur iš įmonės,,U.“ tariamai nusipirko: už 1200 Eur sodo traktorių „Husqvarna R 13C“, už 800 Eur sodo traktorių „Dolmar TM-92, 14H“, ir pasirašė kaip įmonės atstovas, atvykę iki Kylio miesto prieigose paliktų automobilių pagrobtus daiktus perkrovė į automobilį „Citroen Jumper“ ir nugabeno į Ostuferhafeno terminalą Kylyje, Ostuferhafen 15, iš jo keltu,,Regina Seaways“ S. L. 2016 m. lapkričio 17 d. apie 17.00 val. atgabeno iki Klaipėdos centrinio terminalo, Baltijos pr. 40, kur minėtus netikrus dokumentus pateikė jį sustabdžiusiems ir krovinio patikrinimą atliekantiems Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams.

2. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. B. ir A. Ž. nuteisti ir už tai, kad veikdami bendrininkų grupe įgijo turtą ir juo naudojosi, žinodami, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu: nuo 2017 m. birželio 4 d. 11.00 val. iki 2017 m. birželio 14 d. 20.00 val. (Vokietijos laiku) Vokietijoje, tikslus laikas ir vieta nenustatyti, veikdami bendrininkų grupe su kitais nenustatytais asmenimis, iš nenustatytų asmenų be teisėtą įgijimo faktą patvirtinančių dokumentų įgijo žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą – nuo 2017 m. birželio 4 d. 11.00 val. iki 2017 m. birželio 6 d. 8.00 val. (Vokietijos laiku) iš garažo adresu: (duomenys neskelbtini), Vokietija, pavogtą kompanijai „W.“ priklausantį 2805,56 Eur vertės sodo traktorių „Husqvarna Rider R 418 TS AWD“ ir šiuo turtu naudojosi – nenustatytomis aplinkybėmis ir laiku, bet ne vėliau kaip iki 2017 m. birželio 15 d. 17.00 val., atgabeno iš Vokietijos į automobilių aikštelę Klaipėdoje, Jūrininkų pr. 16, iš čia sodo traktorių „Husqvarna Rider R 418 TS AWD“, pakrautą į A. B. vairuojamo automobilio „Mercedes Benz Vito“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) krovinių skyrių, kartu su A. Ž. nuo 2017 m. birželio 15 d. 17.00 val. gabeno į nenustatytą vietą, kol 17.35 val. kelio Klaipėda–Vilnius 20-ajame kilometre juos sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės pareigūnai.

3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad byloje surinkti duomenys nėra pakankami nuteistųjų A. B., A. Ž. ir S. L. kaltei dėl vagystės, padarytos įsibraunant į patalpą, įrodyti, todėl nėra pagrindo jų veiksmus įgyjant Jaunimo gerovės tarnybos turtą bei žoliapjoves-traktoriukus „Dolmar D-Tracc TM-92.14H“ ir „Husqvarna CTH 200 twin“ kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kaip vagystes įsibraunant į patalpą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad vertinant byloje surinktus duomenis galima daryti išvadą, kad nuteistųjų A. B., A. Ž. ir S. L. veiksmai, kai jie iš Jaunimo gerovės tarnybai priklausančio sandėlio pagrobtus daiktus (856,56 Eur vertės vejos traktorių,,John Deere“, 143,66 Eur vertės benzininę nešiojamąją žoliapjovę „Stihl FS130“, 111,63 Eur vertės krūmapjovę „Stihl HS81T“, 96,98 Eur vertės benzininį pjūklą „Stihl MS231“) ir žoliapjoves-traktoriukus „Dolmar D-Tracc TM-92.14H“, 874,33 Eur vertės „Husqvarna CTH 200 twin“ įgijo ir, pagaminę daiktų tariamą teisėtą įsigijimą patvirtinančius netikrus dokumentus, pargabeno į Lietuvą, atitinka BK 189 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymius, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl A. B., S. L. ir A. Ž. pripažinimo kaltais pagal BK 178 straipsnio 3 dalį dėl dviejų nusikalstamų veikų pakeitė dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 1 punktas).

4. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad A. B., A. Ž., S. L., veikdami bendrininkų grupe, įgijo turtą ir juo naudojosi, žinodami, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, ir pagamino bei panaudojo netikrus dokumentus:

4.1. Nuo 2016 m. lapkričio 12 d. 15.00 val. iki 2016 m. lapkričio 15 d. 10.30 val. (Vokietijos laiku), tiksli data ir metas nenustatyti, Vokietijoje, veikdami bendrininkų grupe su asmeniu, kurio byla išskirta, iš nenustatytų asmenų be teisėtą įgijimo faktą patvirtinančių dokumentų įgijo žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą – nuo 2016 m. lapkričio 12 d. 15 val. iki 2016 m. lapkričio 15 d. 10.30 val. iš patalpų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), Vokietija, pavogtą Jaunimo gerovės tarnybai priklausantį 1208,83 Eur vertės turtą: 856,56 Eur vertės vejos traktorių,,John Deere“, 143,66 Eur vertės benzininę nešiojamąją žoliapjovę „Stihl FS130“, 111,63 Eur vertės krūmapjovę „Stihl HS81T“, 96,98 Eur vertės benzininį pjūklą „Stihl MS231“, ir šiuo turtu, A. B. pagaminus daiktų tariamą teisėtą įsigijimą patvirtinančius netikrus dokumentus, t. y. 2016 m. lapkričio 7 d. pirkimo–pardavimo važtaraštį (Invoice) Nr. (duomenys neskelbtini) su netikru įmonės „U.“ antspaudu, 2016 m. liepos 11 d. „Husqvarnos“ garantijos registracijos kortelę su uždėtu netikru įmonės „U.“ antspaudu, įrašius netikrus duomenis, jog 2016 m. lapkričio 7 d. asmuo, kurio byla išskirta, už 2050 Eur iš įmonės,,U.“ tariamai nusipirko daiktus: už 1800 Eur vejos traktorių „John Deere x 300R“, kurio tariamas serijos Nr. (duomenys neskelbtini), už 80 Eur benzininę nešiojamąją žoliapjovę „Stihl FS130“, už 60 Eur krūmapjovę „Stihl HS81T“, už 110 Eur benzininį pjūklą „Stihl MS231“, ir pasirašius kaip įmonės atstovui, naudojosi nenustatytomis aplinkybėmis ir automobiliu „Opel Movano“ nugabeno į Ostuferhafeno terminalą Kylyje, Ostuferhafen 15, iš kurio keltu,,Regina Seaways“ asmuo, kurio byla išskirta, 2016 m. lapkričio 17 d. apie 17.00 val. atgabeno iki Klaipėdos centrinio terminalo, Baltijos pr. 40, Klaipėda, kur minėtus netikrus dokumentus pateikė jį sustabdžiusiems ir krovinio patikrinimą atliekantiems Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams. Tokiais veiksmais A. B., S. L. ir A. Ž. padarė nusikalstamas veikas, nurodytas BK 189 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje.

5. Be to, jie nuo 2016 m. lapkričio 10 d. 16.00 val. (Vokietijos laiku) iki 2016 m. lapkričio 16 d. 20.00 val. (Vokietijos laiku), tiksli data ir laikas nenustatyti, Vokietijoje, veikdami bendrininkų grupe su asmeniu, kurio byla išskirta, iš nenustatytų asmenų be teisėtą įgijimo faktą patvirtinančių dokumentų įgijo žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą – žoliapjoves-traktoriukus, 874,33 Eur vertės, „Dolmar D-Tracc TM-92.14H“ ir 874,33 Eur vertės „Husqvarna CTH 200 twin“ ir šiuo turtu, A. B. pagaminus daiktų tariamą teisėtą įsigijimą patvirtinančius netikrus dokumentus, t. y. 2016 m. lapkričio 3 d. pirkimo–pardavimo važtaraštį (Invoice) su netikru įmonės „U.“ antspaudu ir 2016 m. sausio 11 d. „Husqvarnos“ registracijos kortelę su uždėtu netikru įmonės „U.“ antspaudu, savo ranka įrašius netikrus duomenis, jog 2016 m. lapkričio 3 d. S. L. už 2000 Eur iš įmonės,,U.“ tariamai nusipirko daiktus: sodo traktorių „Husqvarna R 13C“ už 1200 Eur, sodo traktorių „Dolmar TM-92, 14H“ už 800 Eur, ir pasirašius kaip įmonės atstovui, naudojosi nenustatytomis aplinkybėmis ir automobiliu „Citroen Jumper“ nugabeno į Ostuferhafeno terminalą Kylyje, Ostuferhafen 15, iš kurio keltu,,Regina Seaways“ S. L. 2016 m. lapkričio 17 d. apie 17.00 val. atgabeno iki Klaipėdos centrinio terminalo, Baltijos pr. 40, kur minėtus netikrus dokumentus pateikė jį sustabdžiusiems ir krovinio patikrinimą atliekantiems Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams. Tokiais veiksmais A. B., S. L. ir A. Ž. padarė nusikalstamas veikas, nurodytas BK 189 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje.

II. Kasacinių skundų argumentai

6. Kasaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Juozas Sykas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 5 d. nuosprendį ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nuosprendį. Kasatorius skunde nurodo:

6.1. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminius Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus, nes vertindamas įrodymus nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, padarė klaidų dėl jų turinio, nes sumenkino jų įrodomąją reikšmę, nevertino duomenų visumos, o tik kaltinamiesiems palankius duomenis, netyrė ir motyvuotai neįvertino esminių prieštaravimų, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, tai lėmė neteisingą A. B., A. Ž. ir S. L. nusikalstamų veikų, kvalifikuotų pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, perkvalifikavimą pagal BK 189 straipsnio 1 dalį.

6.2. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad netiesioginių įrodymų, kad nuteistieji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo Vokietijoje, pastebėti prie vieno iš jų numatyto vagystės objekto, vėliau perkraunantys pagrobtus daiktus į kitus automobilius, telefono pokalbių išklotinių analizių, patvirtinančių, kad nuteistieji nusikalstamų veikų darymo metu bendravo, kuriais pirmosios instancijos teismas nuosprendyje grindė nuteistųjų kaltę dėl vagystės iš Jaunimo gerovės tarnybos patalpų, šiuo atveju nepakanka daryti išvadai, kad būtent A. B., A. Ž. ir S. L. bei D. A., kurio byla išskirta, įsibrovė į organizacijai – Jaunimo gerovės tarnybai priklausantį sandėlį ir pavogė jai priklausantį turtą, nes, be duomenų, kad nuteistieji buvo netoli įvykio vietos, bylos nagrinėjimo metu nenustatyta jokių duomenų, patvirtinančių tai, kad kas nors iš nuteistųjų būtų įsibrovęs į kaltinime nurodytos organizacijos patalpas, todėl nėra pagrindo nuteistųjų veiksmus įgyjant organizacijos – Jaunimo gerovės tarnybos turtą kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kaip vagystę įsibraunant į patalpą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neįvertino, kad pagal Vokietijos pareigūnų pateiktus duomenis 2016 m. lapkričio 11 d. naktį apie 12,6 km atstumu nuo vietos, kur vėliau buvo įvykdyta inkriminuota šioje byloje vagystė, pagal vietinio gyventojo pranešimą, jog aplink jo sodybą vaikšto įtartini asmenys, atvykę pareigūnai rado įklimpusį automobilį su lietuviškais numeriais – raudonos spalvos „Ford Transit“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jo vairuotoją S. L. Netrukus pareigūnai gavo kitą to paties asmens pranešimą, kad nuo jo sodybos laukais nubėga trys asmenys. Nors S. L. nurodė ieškojęs savo bendrakeleivių ir pasiklydęs teritorijoje, tokie parodymai vertintini kritiškai, atsižvelgiant į tai, kad jie prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, į paros laiką, į vietovę – atokią sodybą. S. L. su transporto priemone, kuri buvo naudojama vykdant ir kitas vagystes, aptiktas netoli galimos nusikaltimo vietos, tačiau dėl turto savininko budrumo ir atvykusios policijos kiti trys asmenys pasišalino iš įvykio vietos. Nors tų asmenų tapatybės nenustatytos, ši aplinkybė vertintina kaip netiesioginis įrodymas, jog S. L. kartu su A. B., A. Ž. bei D. A. turėjo išankstinį tikslą ne įsigyti kokį turtą, o vykdyti jo pagrobimus. Teismas vertino tik aplinkybę, kad 2016 m. lapkričio 13 d. stovėjimo aikštelėje apie 30 km atstumu nuo vietos, kur buvo įvykdyta vagystė, buvo užfiksuotas automobilis „Ford Transit“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. B., kartu buvo S. L., A. Ž., D. A. Tačiau teismas neįvertino fakto, kad Vokietijos pareigūnai 2016 m. lapkričio 13 d. naktį 1.00 val. gavo pranešimą, jog aikštelėje prie restorano keli asmenys krovė galimai vogtus daiktus iš vieno automobilio į kitą. Atvykę pareigūnai maždaug 50 m atstumu nuo tos vietos sustabdė „Ford Transit“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kurį vairavo A. B., kartu buvo S. L., A. Ž. ir D. A., aikštelėje netoli restorano rado du automobilius su lietuviškais valstybiniais Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pažvelgti į transporto priemonių vidų buvo neįmanoma, nes langai buvo apšalę, tikėjosi asmenis patikrinti uoste, bet dėl iškilusių problemų su migrantais Lietuvos piliečiai be patikrinimo išvyko keltu iš Kylio į Klaipėdą. Taigi, nors asmenys pradžioje neigė tarpusavio ryšius, po to nurodė turėję skirtingą kelionės tikslą, bet faktiškai visada buvo kartu ir veikė vieningai, disponavo kitiems grupės nariams priklausančiomis transporto priemonėmis. Teismas nevertino prieštaravimų tarp nuteistųjų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu, neanalizavo jų neatitikties bylos aplinkybėms, tik pasisakė, kad asmenys neprisipažino vykdę vagysčių. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino, kad pas nuteistuosius viename iš automobilių buvo rasti daiktai, pagrobti būtent iš Jaunimo gerovės tarnybos patalpų, o nuteistieji teigė, kad nevienarūšius daiktus pirko kiekvienas savo reikmėms sandėlyje išsirinkdami iš didelės daiktų pasiūlos; kad nuteistieji gabeno su savimi įsilaužimams skirtus įrankius, vejos traktoriams įstumti į automobilius skirtus trapus, paimtus sulaikyto automobilio „Citroen Jumper“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apžiūros metu, kad Vokietijos pareigūnai netoli vagystės vietos rado krovininio automobilio ratų ir analogiškų rampų atrėmimo į gruntą pėdsakus. Iš tyrimo metu atliktos išsamios elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės analizės matyti, kad nuteistieji prieš inkriminuotas veikas ir po jų įvykdymo dažnai bendravo vienas su kitu, tarėsi, kaip pasiimti pagrobtus daiktus, pagaminti dokumentus, aptardavo pagrobtų daiktų būklę ir vertę, be to, asmeninius mobiliuosius telefonus išvykdami į Vokietiją visada palikdavo Lietuvoje. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad nuteistieji ilgą laiką prieš sulaikymą ir po jo užsiėmė analogiška neteisėta veikla – vogė sodo įrankius ir juos realizuodavo. Šių duomenų ryšio su inkriminuotomis veikomis teismas nevertino. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl netiesioginių įrodymų, kurie patvirtina kaltinimą: prieštaringi nuteistųjų parodymai apie tai, kaip gauti daiktai ir dokumentai, daiktų įgijimo dokumentuose, kuriuos nuteistieji teigia gavę užpildytus iš pardavėjo, įrašyti netikri duomenys apie daiktų įsigijimą Anglijos įmonėje ir anksčiau, nei šie daiktai buvo pagrobti, nurodyti neteisingi vejos traktorių modeliai, dokumentuose įrašai užpildyti vieno iš nuteistųjų A. B. ranka bei, tikėtina, rašikliu, paimtu iš S. L. parvairuoto į Lietuvą automobilio salono. Taip pat teismas nevertino ir kaltinimą dėl identifikacinių lipdukų pašalinimo ir netikrų užklijavimo patvirtinančių įrodymų: ant vejos traktorių aptiktos aiškios gamyklinių lipdukų pašalinimo žymės po vagystės (tose vietose paviršius ryškus, nesuteptas, skirtingai nei pačių įrenginių); aptikti negamykliniu būdu pagaminti ir netrukus po vagystės užklijuoti lipdukai (su pirštų pėdsakais lipdukų lipnioje reverso pusėje, oro burbulais, turinio neatitikimais averso pusėje); nustatytas nuteistųjų A. Ž. ir A. B. disponavimas tokiais lipdukais po įvykdytų vagysčių. Vokietijos teisėsaugos pareigūnai 2017 m. birželio 7 d. sustabdė A. Ž. ir A. B. netoli Plono miesto ir jų automobilio apžiūros metu rado suklastotą (dar nepanaudotą) vejapjovės „Stiga“ lipduką bei pagrobtus kitų automobilių valstybinius numerius.

6.3. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas A. B., A. Ž. ir S. L. kaltę dėl savaeigių žoliapjovių-traktoriukų „Dolmar D-Tracc TM- 92.14H“ ir „Husqvarna CTH 200 twin“ pagrobimo įsibrovus į patalpą, kuri priklauso nenustatytiems asmenims, grindė tik prielaidomis, kurias nurodė Vokietijos policijos pareigūnas M. D. (M. D.), taigi byloje surinktų duomenų nepakanka nuteistųjų kaltei dėl vagystės, padarytos įsibraunant į patalpą, įrodyti ir nėra pagrindo jų veiksmus įgyjant šias savaeiges žoliapjoves-traktoriukus kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus duomenis, padarė išvadą, kad nuteistųjų A. B., A. Ž. ir S. L. veiksmai, kai daiktus įgijo ir, pagaminę tariamą teisėtą daiktų įsigijimą patvirtinančius netikrus dokumentus, pargabeno į Lietuvą, atitinka BK 189 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymius. Taip apeliacinės instancijos teismas, padaręs prieštaringas išvadas, kad A. B., S. L., A. Ž. ir D. A. žinojo, kad daiktai (savaeigės žoliapjovės-traktoriukai „Dolmar D-Tracc TM-92.14H“ ir „Husqvarna CTH 200 twin“) yra gauti nusikalstamu būdu, nes suklastojo tariamą teisėtą šių daiktų įsigijimą patvirtinančius dokumentus, ir kad nenustatyta, kam priklauso šie daiktai, todėl nėra galimybės spręsti, kad minėti daiktai nuteistiesiems yra svetimi, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Remiantis ir netiesioginiais įrodymais, galima pagrįstai teigti, kad A. B., A. Ž. ir S. L. įvykdė savaeigių žoliapjovių-traktoriukų „Dolmar D-Tracc TM-92.14H“ ir „Husqvarna CTH 200 twin“ vagystę, nors tyrimo metu ir nepavyko nustatyti tikslaus nusikaltimo laiko, vietos ir nukentėjusiojo. Nuteistieji veikė organizuotai, įvykdę ne vieną nusikalstamą veiką, atliko daugybę jau aptartų analogiškų kaip ir pirmiau aptartoje nusikalstamoje veikoje neteisėtų veiksmų (pašalino identifikacinius numerius, naudojo netikrus dokumentus, kad išvengtų dokumentuose nurodytų faktų patikrinimo ir krovinio sulaikymo tiek Vokietijoje, tiek Lietuvoje) siekdami užkirsti kelią teisėsaugos institucijoms nustatyti pagrobtų daiktų savininkus, tikslesnius veikos objektyviuosius požymius.

6.4. Priimdamas sprendimą dėl šios ir ankstesnės veikos perkvalifikavimo, apeliacinės instancijos teismas neįvertino ir 2018 m. balandžio 25 d., 2018 m. gegužės 18 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose bei suvestinėse užfiksuotų pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d., 2017 m. balandžio 7 d. nutartis kontroliuotų D. A. pokalbių mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) su A. B., A. Ž. pokalbių mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurių metu nustatyta, kad telefono Nr. (duomenys neskelbtini) A. Ž. bendraudavo su A. B., dažnai susitikdavo, bendraudavo per „Skype“ programą, įsigydavo kitus mobiliuosius telefonus ir planuodavo išvykimus į Vokietiją bei įvairių daiktų (vejos traktorių) pargabenimą, aptardavo pagrobtų daiktų būklę, vertę, ieškodavo naujų būdų pagrobtiems daiktams parvežti. A. B. mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti pokalbiai su nenustatytais asmenimis apie vogtų daiktų pargabenimą, netikrų dokumentų pagaminimą ir panaudojimą, su D. A. dėl jo išvykimo ir pasislėpimo nuo tyrimo, su nenustatytu asmeniu dėl automobilio su vogtais daiktais pargabenimo. Po inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, daiktų ir transporto priemonių sulaikymo nuteistieji ir toliau vykdė savo veiklą, nuolat vykdavo į Vokietiją, slėpdavo savo išvykimus, palikdami žinomus abonentus namie, naudodami vis kitas SIM korteles, vengdami kalbėti apie veiksmus telefonu arba juos aptardami užuominomis, telefonų aparatuose telefonų naudotojus įvardydami šifruotai, kad būtų sunku nustatyti naudotojo tapatybę, disponavo pagrobtais ar kitokiu neteisėtu būdu įgytais transporto priemonių valstybiniais numeriais (juos surado Vokietijos ir Lietuvos pareigūnai), po sulaikymo vykdavo keltais per Ventspilį, transporto priemonėms su vogtais daiktais pargabenti samdydavo pervežimo tralu paslaugą (tai patvirtina A. B. asmens kratos metu paimtame telefone užfiksuoti duomenys). Visa gautų telekomunikacinių duomenų išsami analizė tik patvirtino nuteistųjų nusikalstamą veiklą, tarpusavio ryšių intensyvumą, išankstinį ir vis sudėtingesnį rengimąsi vykdyti svetimo turto grobimus, pargabenti ir realizuoti pagrobtą turtą. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad A. B., A. Ž. ir S. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo padarytos jiems veikiant bendrininkų grupe, todėl šių asmenų 2016 m. lapkričio 10 d. – 2016 m. lapkričio 17 d. padarytos nusikalstamos veikos nepagrįstai kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodytas būtent organizuotos grupės požymis. Pašalindamas kvalifikuojantį organizuotos grupės požymį, teismas rėmėsi ne bylos duomenimis, o inkriminuotų veikų aprašymuose nurodytomis aplinkybėmis, kurios neva neatspindi organizuotai grupei būdingų požymių. Pažymėtina, kad BK 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Taigi organizuota grupė gali susiburti ir vienai ar kelioms nusikalstamoms veikoms daryti, o apeliacinės instancijos teismo argumentas, jog nuteistųjų įvykdytos veikos truko trumpą laiko tarpą, nėra tinkamas argumentas neteistųjų veikimui nepripažinti organizuotu. Byloje yra nustatytas akivaizdus keturių asmenų bendras susitarimas daryti apysunkius nusikaltimus nuosavybei ir kiekvienas grupės narys turėjo tam tikras užduotis. Tyrimo metu nustatyta, kad S. L. vairuodavo automobilį iš nusikaltimo vietos, laukdavo atokiau nuo sodybų, gabendavo pagrobtą turtą į Lietuvą, A. B., A. Ž. ir D. A. įsibraudavo į saugomas patalpas, sandėlius ir pan., pagrobtą turtą nugabendavo iki atokiau pastatyto automobilio ir į jį pakraudavo, pagrindinis veikos organizatorius buvo A. B., kuris organizavo ir netikrų dokumentų pagaminimą, įrašė netikrus duomenis, perdavė dokumentus gabenusiam asmeniui S. L. Taigi nuteistųjų bei D. A., kurio paieška paskelbta, veiksmai atitinka organizuotos grupės požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc1LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-275/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-275/2012">2K-275/2012</a>, 2K-453/2012, 2K-35/2013 ir kt.). Byloje nustatyta, kad nuteistieji, prieš vykdydami nusikalstamas veikas, iš anksto ne tik apgalvojo veikų mechanizmą, bet ir įgijo (pasirengė) priemones joms įgyvendinti: įgijo krovinines transporto priemones, kuriose galėtų tilpti vejos traktoriai ir kita ūkio technika, jas paskirstė, t. y. su vienu automobiliu vykdavo į konkrečias vagystės vietas, kitus palikdavo atokiau ir naudodavo vogtiems daiktams perkrauti ir gabenti į Lietuvą, šių automobilių, būdami susipažinę su Vokietijos įstatymais, nenaudodavo ieškodami vagystės objektų, parūpino ir naudojo šiems automobiliams kitus valstybinius numerius, pasiėmė įsilaužti skirtus įrankius (kampinį šlifuoklį spynoms nupjauti), vejos traktoriukams pakrauti skirtus nedidelius trapus, iš anksto pasirengė netikrus dokumentus su atspausdintais netikrais įmonių rekvizitais bei antspaudais (2016 m. lapkričio 3 ir 7 d. sąskaitose faktūrose (Invoice) bei „Husqvarna“ garantijos registracijos kortelėse A. B. ranka įrašė netikrus duomenis), pasirengė ir naudojo netikrus lipdukus su identifikaciniais įrenginių duomenimis, prieš tai pašalinę senus, naudojo kitus telefonų aparatus ir SIM korteles, konspiraciniais tikslais juose įvesdavo koduotus duomenis, siekdami nuslėpti išvykimą ir buvimą kitoje valstybėje, tarpusavio bendravimą ir pan. Nors nuteistiesiems inkriminuotos dvi nusikalstamos veikos, įvykdytos organizuota grupe, sprendžiant iš Vokietijos teisėsaugos institucijų ir byloje surinktų duomenų, šie asmenys nuolat vyko į Vokietiją, turėdami tikslą grobti svetimą turtą, nusikalstama veikla buvo nuolatinė ir intensyvi, sustodavo dėl kurio nors nario svaigiųjų medžiagų vartojimo. Tai patvirtina ne tik telefono pokalbių išklotinės, klausymosi suvestinės, keltų keleivių sąrašai, kai kurių asmenų vykimas svetimu vardu ir pavarde, bet ir vėliau pas nuteistuosius aptiktas analogiškas vogtas turtas, tačiau šių duomenų apeliacinės instancijos teismas neanalizavo. Asmenys veikė net ir po to, kai buvo sulaikyti įvykdę pirmas inkriminuotas veikas. Taigi bylos duomenys atskleidžia, jog tarp asmenų buvo susitarimas vykti į kitą valstybę ir ten vykdyti svetimo turto grobimus, t. y. asmenys veikė bendros tiesioginės tyčios kaltės forma. Grįžę spręsdavo daiktų realizavimo klausimus – kainas, pirkimo subjektų paiešką ir pan. Akcentuojama, kad neužfiksuotas vaidmenų (užduočių) pasiskirstymas tarp asmenų, bet nebūtina, jog kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnyje nurodytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius. Pavyzdžiui, S. L. pagal savo asmenines savybes grupėje buvo paskirtas vykdyti vairuotojo pareigas. A. B. bei A. Ž. organizuodavo ir rūpindavosi dokumentais, lipdukais (kompiuteryje aptiktas A. B. ir A. Ž. bendravimas per „Skype“ organizuojant nusikalstamas veikas, jo metu aptariamas vykimas į Vokietiją (2017 m. birželio 2 d.), ieškoma įmonių, prekiaujančių įvairia naudota sodo technika, kad būtų galima jų duomenis įrašyti į rengiamus pirkimo–pardavimo dokumentus, aptariamas dokumentų turinys – ko iš anksto nespausdinti, kokio formato spausdinti, tariamasi, kokius daiktus (laidus, virves) pasiimti su savimi). Net ir nenustačius aiškių A. B., A. Ž. bei D. A. vaidmenų vykdant vagystes (konkrečiame objekte) pasiskirstymo, bet, įvertinus S. L. kaip vairuotojo, A. B. kaip organizatoriaus, transporto priemonių, specialių trapų vogtam turtui pakrauti ir pargabenti įgijėjo, A. Ž. ir A. B. kaip netikrų dokumentų, identifikavimo kortelių rengėjų, klastotojų vaidmenis, tokie bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjU1LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-255/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-255/2013">2K-255/2013</a>, 2K-525/2014, 2K-510/2014), todėl atitinka visus BK 25 straipsnio 3 dalyje nurodytos bendrininkavimo formos – organizuotos grupės požymius. Taigi kiekvienas iš asmenų vienas ar kartu su vienu ar keliais asmenimis atliko tam tikras parengimo ar vykdymo užduotis turėdami vieną bendrą tikslą – pagrobti svetimą turtą, jį realizuoti ir pasidalyti gautą „pelną“. Nuteistieji atliko konkrečius paruošiamuosius veiksmus, buvo įsigiję priemones nusikalstamai veikai daryti, vienas kitą pažinojo jau kurį laiką, palaikė draugiškus santykius, bendravo konspiraciniu būdu ir po inkriminuotų veikų A. B. ir A. Ž. tęsė savo nusikalstamą veiklą. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas organizuotos grupės buvimą, padarė teisingą išvadą, nes buvo nustatyta, kad tarp visų asmenų buvo susitarimas, įvykęs nusikalstamų veikų rengimosi stadijoje, daryti BK 178 straipsnio 2 ar 3 dalyje nurodytus nusikaltimus ir vaidmenų, užduočių paskirstymas. Be to, organizuotos grupės buvimui nebūtinas visų narių bendras susitarimas daryti nusikaltimus ar kad kiekvienas narys susitartų su kiekvienu kitu nariu. Byloje atlikta, bet teismo neįvertinta išsami telekomunikacinių duomenų analizė patvirtina grupės pastovumą, jog jų veikla ir intensyvumas po inkriminuotų veikų išaiškinimo nenutrūko, nuolat planuodavo vykimus į Vokietiją, išankstinį dokumentų rengimą su netikrais duomenimis, ieškodavo vagystės objektų, saugesnių vogto turto pargabenimo į Lietuvą būdų ir kt. Byloje užfiksuotų ir teismo ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. B., A. Ž. ir S. L. dalyvavo įvykdant tiriamas nusikalstamas veikas ir pakanka įrodymų tam, kad jie būtų pripažinti kaltais dėl nusikalstamų veikų, nurodytų BK 178 straipsnio 3 dalyje, padarymo, tai ir konstatavo pirmosios instancijos teismas.

7. Kasaciniu skundu nuteistasis A. Ž. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį dėl Jaunimo gerovės tarnybai priklausiusio turto, ir šią bylos dalį nutraukti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas, taip pat panaikinti nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį dėl žoliapjovių-traktoriukų „Dolmar D-Tracc TM-92.14H“ ir „Husqvarna CTH 200 twin“, ir šią bylos dalį nutraukti, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, arba panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį dėl žoliapjovių-traktoriukų „Dolmar D-Tracc TM-92.14H“ ir „Husqvarna CTH 200 twin“, ir šią bylos dalį nutraukti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas; panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nuosprendį bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį (2017 m. birželio 15 d. epizodas), ir šią bylos dalį nutraukti, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir grąžinti konfiskuotą, jam priklausantį automobilį „Mercedes-Benz Vito“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo užvedimo raktelius ir dokumentus.?

8. Kasaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio dalis, kuriomis jis nuteistas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį dėl žoliapjovių-traktoriukų „Dolmar D-Tracc TM-92.14H“ ir „Husqvarna CTH 200 twin“ ir dėl 2017 m. birželio 15 d. veikos, ir šias bylos dalis nutraukti, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; arba pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nuosprendį bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 5 d. nuosprendį ir skirti kuo švelnesnę su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, neskiriant baudžiamojo poveikio priemonių.

9. Kasaciniu skundu nuteistasis S. L. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį dėl Jaunimo gerovės tarnybai priklausiusio turto, ir šią bylos dalį nutraukti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas, taip pat panaikinti nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį dėl žoliapjovių-traktoriukų „Dolmar D-Tracc TM-92.14H“ ir „Husqvarna CTH 200 twin“, ir šią bylos dalį nutraukti, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nuosprendį bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 5 d. nuosprendį ir skirti kuo švelnesnę su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, neskiriant baudžiamojo poveikio priemonių.

10. Kasatorių skunduose išdėstyti iš esmės analogiški argumentai, dėl to jie aprašomi bendrai. Kasatoriai skunduose nurodo:

Dėl žoliapjovių-traktoriukų „Dolmar D-Tracc TM92.14H“ ir „Husqvarna CTH 200 twin“

10.1. Nuteistieji S. L., A. B. ir A. Ž. teigia, kad apeliacinės instancijos teismas dėl žoliapjovių-traktoriukų „Dolmar D-Tracc TM92.14H“ ir „Husqvarna CTH 200 twin“ nuteisė juos pagal BK 189 straipsnio 1 dalį nesant jų veikoje visų nusikalstamos veikos sudėties požymių, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 2 straipsnio 4 dalį) ir padarė esminius BPK pažeidimus.

10.2. Kaip matyti iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių, visi nuteistieji buvo kaltinti tuo, kad šešių dienų laikotarpiu nenustatytoje vietoje iš nenustatytų asmenų pagrobė minėtas žoliapjoves-traktoriukus, o vėliau kaltinimas perkvalifikuotas į BK 189 straipsnio 1 dalį iš esmės nenustačius jokių naujų aplinkybių. Nei tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kur, kada, kurie nuteistieji, iš kokių asmenų įgijo šį turtą, o įgijimo faktas iš esmės grindžiamas retrospektyviai ir logiškai vertinant aplinkybes, kad vienas iš nuteistųjų (S. L.) buvo sulaikytas gabenęs turtą, o kitas (A. B.) prisipažino klastojęs dokumentus. Byloje nėra jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad šis turtas yra gautas nusikalstamu būdu. Priešingai, byloje yra duomenų, kad minėtos žoliapjovės-traktoriukai nėra jokių nusikalstamų veikų dalykas nei Vokietijos Federacinėje Respublikoje, nei Danijos Karalystėje. Byloje nenustačius, kokiomis aplinkybėmis buvo įsigytos minėtos žoliapjovės-traktoriukai, taip pat neturint duomenų, kad šis turtas būtų kokios nors nusikalstamos veikos dalykas, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad buvo padaryta BK 189 straipsnio 1 dalyje nurodyta nusikalstama veika, yra visiškai nepagrįsta. Valstybiniam kaltintojui neįrodžius, kad šis turtas buvo gautas būtent nusikalstamu būdu, yra pagrindas teigti, kad nuteistieji nepadarė veikos, atitinkančios BK 189 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-200788-2018). Nenustačius, kad nuteistieji padarė BK 189 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką, kiltų klausimas dėl jų motyvų klastoti dokumentus ir jais pasinaudoti. Šiuo atveju pažymėtina, kad tokius nuteistųjų motyvus galėtų paaiškinti teorinė aplinkybė, kad jie įgijo ne nusikalstamu būdu, o galimai neteisėtu būdu įgytą turtą. Tokios veikos pavyzdys galėtų būti azartinio lošimo metu laimėti daiktai, tokiu atveju galėtų kilti atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 490 straipsnį. Pažymėtina, kad pareigą įrodyti visų nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą nuteistųjų veikoje turi valstybinis kaltintojas, visos abejonės, kurių nepavyksta pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamųjų naudai.

10.3. Nuteistasis A. Ž. papildomai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, kad visi nuteistieji yra kalti ir dėl 300 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų, nėra pagrįsta byloje surinktais duomenimis. 2016 m. lapkričio 17 d. buvo sulaikytas nuteistasis S. L., vairavęs mikroautobusą „Citroen Jumper“, kurio viduje buvo aptiktos minėtos žoliapjovės-traktoriukai. Be to, S. L. tikrinusiems pareigūnams pateikė galimai suklastotus daiktų įsigijimą patvirtinančius dokumentus. Nuteistasis A. B. pripažino, kad jis suklastojo minėtus dokumentus ir perdavė juos S. L. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistieji A. B. ir S. L. galimai įgijo ir (arba) naudojosi turtu žinodami, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Taip pat A. B. suklastojo, o S. L. pasinaudojo suklastotu dokumentu. Tačiau byloje nėra jokių nei objektyvių, nei subjektyvių duomenų, tiesioginių ar netiesioginių įrodymų, kad minėtą turtą (dvi žoliapjoves-traktoriukus) įgijo, naudojosi juo ar jį realizavo nuteistasis A. Ž. ir D. A. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad nuteistasis A. Ž. ir D. A. klastojo dokumentus ar naudojosi suklastotais dokumentais. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs A. Ž. kaltu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį dėl žoliapjovių-traktoriukų įgijimo arba realizavimo bei dokumentų klastojimo, vertindamas byloje surinktus duomenis, pažeidė BPK 20 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto reikalavimus, tai iš esmės suvaržė įstatymų garantuotas nuteistojo teises bei sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

Dėl turto, kuris buvo pavogtas Vokietijoje iš Jaunimo gerovės tarnybos patalpų, įgijimo arba realizavimo bei dokumentų klastojimo

10.4. Nuteistieji A. Ž. ir S. L. teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai juos nuteisė pagal BK 189 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį dėl turto, kuris buvo pavogtas Vokietijoje iš Jaunimo gerovės tarnybos patalpų, įgijimo arba realizavimo bei dokumentų klastojimo. Nuteistieji pažymi, kad 2016 m. lapkričio 17 d. buvo sulaikytas D. A., vairavęs mikroautobusą „Opel Movano“, kurio viduje buvo aptikti visi daiktai, pavogti iš Jaunimo gerovės tarnybos patalpų. Be to, D. A. tikrinusiems pareigūnams pateikė galimai suklastotus daiktų įsigijimą patvirtinančius dokumentus. Nuteistasis A. B. pripažino, kad jis suklastojo minėtus dokumentus ir perdavė juos D. A. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistieji A. B. ir D. A. galimai įgijo ir (arba) naudojosi turtu žinodami, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Taip pat A. B. suklastojo, o D. A. pasinaudojo suklastotu dokumentu. Tačiau byloje nėra jokių nei objektyvių, nei subjektyvių duomenų, tiesioginių ar netiesioginių įrodymų, kad minėtą būtent Jaunimo gerovės tarnybos turtą įgijo, juo naudojosi ar jį realizavo nuteistieji A. Ž. ir S. L. ir kad jie klastojo dokumentus ar naudojosi suklastotais dokumentais. Byloje nebuvo nustatyta, kur, kada, iš kokių asmenų ir būtent kurie (ar visi) nuteistieji įgijo Jaunimo gerovės tarnybai priklausantį turtą. Tokia išvada iš esmės yra daroma tik vertinant faktus, kad D. A. buvo sulaikytas su turtu ir pateikė klastotus dokumentus, o A. B. klastojo šio turto neva teisėtą įsigijimą patvirtinančius dokumentus, todėl galima manyti, kad tą turtą buvo įgijęs. Tačiau šios aplinkybės niekaip nepatvirtina A. Ž. ir S. L. dalyvavimo padarant minėtas veikas. Byloje yra duomenų, kad visi nuteistieji buvo sulaikyti mikroautobuse „Ford Transit“, bet nei šiame automobilyje, nei kituose toje aikštelėje stovinčiuose automobiliuose nebuvo rasta jokių daiktų. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad nuteistieji A. Ž. ir S. L. minėtus daiktus įgijo, juos turėjo savo žinioje, buvo prie jų prisiartinę ar kitaip naudoję ar realizavę. Jie nebuvo sulaikyti vežantys šiuos daiktus. Savo parodymuose jie nurodė, kad su kitais nuteistaisiais buvo susitikę, bet iš esmės Vokietijoje ieškojo automobilių pirkti, tai patvirtina faktas, kad į Lietuvą grįžo su lengvuoju „Mercedes Benz“ automobiliu Vokietijos valstybiniais numeriais. Bylos duomenimis nėra patvirtinta teismų išvada, kad nuteistieji A. Ž. ir S. L. klastojo ar naudojosi suklastotu dokumentu arba bet kokiu kitu būdu būtų prisidėję prie šių nusikalstamų veikų. Iš byloje esančių specialisto išvadų matyti, kad nė ant vieno lipduko, rasto ant vogtų daiktų, nėra A. Ž. ir S. L. pirštų atspaudų pėdsakų. Taip pat byloje yra specialisto išvada, kuri patvirtina A. B. teiginius, jog jis klastojo dokumentus. Šioje išvadoje taip pat teigiama, kad A. Ž. ir S. L. neklastojo minėtų dokumentų. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad A. Ž. ir S. L. būtų bet kaip kitaip prisidėję prie dokumentų klastojimo, gaminimo, kad šiuos dokumentus būtų laikę ar panaudoję. Aplinkybės, kad A. Ž. ir S. L. bendravo su kitais nuteistaisiais, buvo su jais susitikę, nėra pakankamos teigti, kad ir jie yra šių nusikalstamų veikų bendrininkai. Išvadą, kad nuteistieji A. Ž. ir S. L. dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas, teismai padarė remdamiesi tik prielaidomis, nesant jokių duomenų apie bet kokius šių veikų objektyviuosius ar subjektyviuosius požymius.

10.5. Nuteistieji A. Ž. ir S. L. pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio 17 p. akcentuoja baudžiamosios atsakomybės sąlygas, bet šių sąlygų pats teismas netaiko spręsdamas klausimą dėl BK 189 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų sudėties buvimo jų veikoje. Šis teismas nuosprendžio 22 p. pateikia išsamią kasacinio teismo praktiką, kuria remdamasis perkvalifikuoja nuteistųjų veiką, tačiau, darydamas išvadas dėl A. Ž. ir S. L. kaltės padarius BK 189 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje nurodytas veikas, aktualią kasacinio teismo praktiką tiesiog ignoravo. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus duomenis, pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, nesilaikė 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto reikalavimų procesiniame sprendime išdėstyti įrodytomis pripažintas nusikalstamų veikų aplinkybes, t. y. jų padarymo vietą, laiką, būdą ir kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, tai iš esmės suvaržė įstatymų garantuotas nuteistųjų teises bei sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

10.6. Nuteistasis A. Ž. pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nuoroda į jo ir A. B. pokalbius „Skype“ negali būti siejama su šiuo nusikalstamos veikos epizodu, nes tie pokalbiai vyko 2017 m. balandžio–birželio mėn., t. y. beveik po pusės metų nuo šių veikų laiko. Nors nuteistieji yra davę parodymus, kad daiktus pirko turguje, iš šių parodymų išplaukia, kad A. Ž. nedalyvavo perkant daiktus, kita vertus, teismai nuteistųjų parodymais netiki, juos pripažįsta nepatikimais.

Dėl 2017 m. birželio 15 d. epizodo

10.7. Nuteistieji A. Ž. ir A. B. teigia, kad teismai, pripažindami juos kaltais pagal BK 189 straipsnio 1 dalį dėl 2017 m. birželio 15 d. epizodo – žinomai nusikalstamu būdu gauto turto (pavogto 2805,56 Eur vertės sodo traktoriaus „Husqvarna Rider R 418 TS AWD“) įgijimo iš nenustatytų asmenų, naudojimosi šiuo turtu nenustatytomis aplinkybėmis ir laiku bei atgabenimo į Lietuvą, vieną iš nusikalstamos veikos požymių, t. y. aplinkybę, kad nuteistieji žinojo įgiję būtent nusikalstamu būdu įgytą turtą, konstatavo vertindami iš esmės netiesioginius įrodymus ir aplinkybes. Pažymėtina, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo nustatyta, kokiomis aplinkybėmis nuteistieji A. B. ir A. Ž. įgijo šį turtą. Aplinkybė, kad turtas yra vogtas, savaime nesuponuoja išvados, kad nuteistieji žinojo šio turto nusikalstamą įgijimo būdą. Vien tai, kad daiktas pirktas be jo dokumentų, taip pat nereiškia asmens žinojimo, kad daiktas yra vogtas ar įgytas kitu nusikalstamu būdu. Nors nuteistieji davė parodymus dėl šio daikto įsigijimo aplinkybių, teismai jais netikėjo, laikė prieštaringais. Tačiau, net ir laikant šiuos parodymus prieštaringais, pareiga įrodyti, kad nuteistieji žinojo apie nusikalstamą turto įgijimo būdą, tenka valstybiniam kaltintojui. Pažymėtina, kad teismai netiesioginius įrodymus iš esmės vertino tik kaip patvirtinančius kaltinamųjų kaltę įrodymus. Kaip antai aplinkybė, kad nuteistųjų automobilyje buvo pastebėtas žoliapjovės „Stiga“ lipdukas, kurį Vokietijos pareigūnai tik įtarė esant suklastotą, neturi nieko bendro su „Husqvarna“ sodo traktoriumi, rastu sulaikius nuteistuosius. Šis lipdukas nebuvo užklijuotas ant rasto sodo traktoriaus, netgi nebuvo nustatyta, kad jis buvo suklastotas, nuteistųjų kompiuteriuose nebuvo rastas šį lipduką atitinkantis failas (byla), taip pat nerasta ir kitų failų, kurie rodytų, kad nuteistieji maketuoja ir spausdina būtent lipduką. Apeliacinio proceso metu nuteistieji pateikė visą „Skype“ vykusį pokalbį, iš kurio matyti, kad aptariamu atveju nuteistieji maketavo šabloninę automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, bet šių duomenų apeliacinės instancijos teismas nevertino. Tai, kad A. B. kelto keleivių sąraše nurodytas kita pavarde, įvertinta kaip konspiracija, o ne klaida. Aplinkybė, kad nuteistieji bendravo kelionės metu, taip pat įvertinta kaip patvirtinanti kaltinimą. Kita vertus, net ir netikint nuteistųjų parodymais, abejotinas aptartų aplinkybių sąsajumas su konkrečia veika ir būtent šiuo turtu. Liko nepaneigta galimybė, kad nuteistieji galėjo rengtis padaryti nusikalstamą veiką ir savanoriškai atsisakyti ją pabaigti, o šią žoliapjovę, pvz., rasti išmestą sąvartyne. Teismai neatsižvelgė į aplinkybę, kad žoliapjovė buvo išardyta. Negalima atmesti versijos, kad šią žoliapjovę pavogęs asmuo, supratęs, kad ji neveikia, galėjo ją išardyti ir išmesti. Taigi dėl šio bylos epizodo yra nepašalintų abejonių, o kaltinimas grindžiamas prielaidomis, visos aplinkybės vertinamos ne objektyviai, o kaip patvirtinančios jo kaltę, dėl to teismai padarė BPK 1 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimus.

10.8. Nuteistasis A. Ž. skunde nurodo, kad, patenkinus jo prašymą ir nutraukus bylos dalį dėl šio epizodo, būtų pagrindas grąžinti konfiskuotą jam priklausantį automobilį „Mercedes Benz Vito“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) užvedimo raktelius ir dokumentus.

10.9. Nuteistasis A. Ž. skunde taip pat nurodo, kad 2017 m. birželio 16 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės Ikiteisminio skyriaus vyr. tyrėja J. Č. nutarė, be kitų daiktų, perduoti saugoti ir 4 vienetus padangų su lengvojo lydinio ratlankiais: 2 vienetus „Tracmax Radial FI 10 235/50R18“ ir 2 vienetus „Fulda Radial 225/45ZR18“, kaip galimai vogtus daiktus, o 2017 m. liepos 25 d. šio skyriaus viršininkas kreipėsi į Vokietijos teisėsaugos institucijas su paklausimu, ar (be kitų) šios padangos ir ratlankiai yra ieškomi kaip vogti Vokietijoje. Vokietijos Federacinės Respublikos policijos pareigūnas M. D. atsakė, kad nėra jokių pranešimų dėl minėtų BMW ratlankių ir padangų. Europos tyrimo orderyje taip pat buvo prašoma patikrinti, ar Vokietijos teisėsaugos institucijų informacinėse sistemose yra duomenų dėl minėtų BMW automobilio ratlankių ir padangų, bet Vokietijos teisėsaugos institucijų atsakyme į šį tyrimo orderį apskritai nėra kalbama apie minėtus ratlankius ir padangas. Taigi nepasitvirtino ikiteisminio tyrimo metu iškelta versija, kad minėti ratlankiai ir padangos gali būti vogti. Galbūt dėl šios priežasties paskutinį kartą tyrimo metu reiškiant įtarimus A. B. ir A. Ž. šie ratlankiai ir padangos nebuvo nurodyti kaip BK 189 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos rezultatas. Šie ratlankiai ir padangos priklauso nuteistajam A. Ž., buvo rasti jam priklausiusiame automobilyje „Mercedes Benz Vito“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, bet byloje nebuvo nustatyta, kad tokie yra minėti ratlankiai ir padangos. Pirmosios instancijos teismas BK 72 straipsnio pagrindu konfiskavo ir perdavė valstybės nuosavybėn minėtus ratlankius ir padangas, nenurodęs jokių argumentų, be jokio teisinio pagrindo. Šis klausimas apeliacinio proceso metu buvo keliamas netiesiogiai, nuteistųjų gynėjui prašant A. Ž. ir A. B. išteisinti dėl BK 189 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos. Dėl to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad teismai netinkamai pritaikė BK 72 straipsnio nuostatas, kadangi šis turtas neatitinka įstatyme nustatyto konfiskuotino turto požymių ir turi būti grąžintas nuteistajam.

Dėl pernelyg griežtos bausmės

10.10. Nuteistieji S. L., A. B. ir A. Ž. teigia, kad nors byloje yra pagrindas išteisinti A. Ž. dėl visų, o S. L. ir A. B. – dėl dalies veikų, kasacinės instancijos teismui atmetus pirmiau išdėstytus prašymus ar jų dalį, kasatorių manymu, yra pagrindas sumažinti jam paskirtą bausmę, nes ji yra pernelyg griežta net ir teismui manant, kad kasatoriai nuteisti pagrįstai. Visiems nuteistiesiems skirta laisvės atėmimo bausmė teismams iš esmės teigiant, kad įstatyme nustatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti tik skyrus šios rūšies bausmę, nes nuteistieji niekur nedirba, neturi pajamų ir galimai pagrindinis jų pajamų šaltinis yra vogtų daiktų pardavinėjimas. Tokie argumentai yra nepagrįsti, teismai netinkamai taikė BK 54, 55 straipsnių nuostatas. Nuteistųjų manymu, yra BK 55 straipsnyje nustatyti pagrindai skirti jiems su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Nuteistųjų teigimu, abejotinas ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo tikslingumas jiems. Įpareigojus nuteistuosius būti namuose nuo 22 iki 6 val. ir neišvykti už gyvenamosios vietos ribų, teisėsaugos institucijoms tenka pareiga tikrinti, kaip asmuo vykdo šias baudžiamojo poveikio priemones. Taip yra naudojamos valstybės biudžeto lėšos, užimami pareigūnai, kurie tuo metu galėtų atlikti kitas svarbias funkcijas.

10.11. Nuteistieji S. L., A. B. ir A. Ž. pažymi, kad jie anksčiau neteisti ir apibūdinami teigiamai, šioje byloje buvo pripažinti kaltais dėl kelių nesunkių, taigi mažai pavojingų, nusikaltimų, jais nebuvo padaryta žala kitiems asmenims, turto susigrąžinimas nebuvo pasunkintas, nes buvo išmokėtos draudimo išmokos, o byloje nebuvo pripažintų nukentėjusiaisiais. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nuteistųjų veikos buvo padarytos esant nusikalstamam nerūpestingumui. Ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas teisme truko gana ilgą laiką – nuo 2016 m. lapkričio 16 d. iki 2019 m. gruodžio 5 d. Ilgą ikiteisminio tyrimo trukmę iš dalies lėmė abejotino tikslingumo ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimas – DNR pėdsakų tyrimas, neoficialus susirašinėjimas su Vokietijos teisėsaugos institucijomis vėliau siunčiant oficialius paklausimus dėl jau žinomų aplinkybių, neoficialaus susirašinėjimo vertimas iš užsienio kalbos ir pan. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistiesiems buvo skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paimti pasai.

10.12. Nuteistasis S. L. skunde taip pat pažymi, kad gyveno iš savo santaupų, kurias sukaupė dirbdamas Norvegijoje nuo 2014 m. iki 2016 m. Jo žmona taip pat turi darbą Lietuvoje. Nuteistasis S. L. teigia, kad dėl paskirtų kardomųjų priemonių negalėjo išvykti į Norvegiją ir legaliu būdu uždirbti pinigų bei išlaikyti savo vaikus.

10.13. Nuteistieji A. B. ir A. Ž. pažymi, kad patys teismai nurodo, jog A. B. ir A. Ž. mokosi (duomenys neskelbtini), taigi siekia įgyti profesiją, tai rodo, kad jie neturi ketinimų savo ateitį sieti su nusikalstamomis veikomis.

10.14. Nuteistasis A. Ž. papildomai nurodo, kad jis 2019 m. baigė (duomenys neskelbtini) ir įgijo suvirintojo specialybę (diplomą prideda), kuri paklausi (duomenys neskelbtini) mieste, nes jame veikia daug pramonės, metalo perdirbimo įmonių, automobilių servisų. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad A. Ž. užsiėmė automobilių prekyba. Asmenų parodymai, pokalbiai per „Skype“, aplinkybė, kad A. Ž. iš Vokietijos grįžo lengvuoju automobiliu, rodo, kad jis turėjo teisėtų pajamų. Nuteistasis A. Ž. taip pat pažymi, kad gyveno iš savo ir sužadėtinės santaupų, kurias sukaupė dirbdami Jungtinėje Karalystėje nuo 2014 m. spalio mėn. iki 2016 m. liepos mėn. (prideda 2015 m. pajamų deklaraciją). Šiuo metu nuteistasis A. Ž. dirba vadybininku (prideda darbo sutartį). Nuteistasis A. Ž. teigia, kad dėl paskirtų kardomųjų priemonių negalėjo pasikeisti vairuotojo pažymėjimo. Teismai konfiskavo nuteistajam A. Ž. priklausantį automobilį „Mercedes Benz Vito“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kurį jis įsigijo už 3500 Eur, o šiuo metu jo vidutinė rinkos vertė (analogiškų techninių parametrų) Lietuvoje svyruoja nuo 2100 Eur iki 6500 Eur.

10.15. Nuteistasis A. B. nurodo ir tai, kad teismai konfiskavo nuteistojo artimiesiems priklausantį automobilį bei automobilį, kurį jis pasiskolino iš pažįstamo žmogaus, tokiu būdu nuteistasis A. B. tapo skolininku minėtiems asmenims dėl didelės pinigų sumos.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

11. Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo J. Syko bei nuteistųjų A. Ž., A. B. ir S. L. kasaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Dėl esminių BPK pažeidimų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

12. Nuteistieji S. L., A. B. ir A. Ž. teigia, kad juos pagal BK 189 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas nuteisė nesant jų veikose visų nusikalstamos veikos sudėties požymių, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 2 straipsnio 4 dalį) ir padarė esminius BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų pažeidimus. Be to, S. L. ir A. Ž. teigia nepagrįstai esą nuteisti ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

13. BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomos įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Viena iš pagrindinių baudžiamosios atsakomybės sąlygų yra ta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jei jo padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nurodytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis), todėl teismui tenka pareiga nuosprendyje, be kita ko, nustatyti ir jame nurodyti visas faktines aplinkybes, būtinas tam, kad būtų galima konstatuoti BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodytos nusikalstamos veikos sudėtį sudarančių požymių buvimą ar nebuvimą. Forma ir turiniu apkaltinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 304–307 straipsniuose keliamus reikalavimus, turi būti įtikinamas, nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų, o nusikalstamos veikos aplinkybės bei įrodymai, kurių pagrindu jos nustatytos, turi būti išdėstomi nuosekliai ir sudaryti logišką visumą. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl visų spręstinų klausimų, iš jų – dėl nusikalstamos veikos sudėties, asmens kaltumo ar nekaltumo, yra argumentuotos, aiškios ir tikslios.

14. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 189 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas įgijo, naudojosi arba realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Šios nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai pasireiškia iš anksto nepažadėto svetimo žinomai nusikalstamu būdu gauto turto įgijimu, naudojimusi juo arba realizavimu, t. y. būtina nustatyti, kad šiame straipsnyje nurodytas nusikaltimas reikalauja nustatyti aiškiai teisės normoje apibrėžtus nusikalstamos veikos požymius: 1) kaltininko įgyjamas turtas iki patekimo pas jį yra gautas nusikalstamu būdu; 2) kaltininkas, prieš įgydamas, naudodamas ar realizuodamas tokį turtą, žino, kad turtas gautas nusikalstamu būdu (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjg0LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-284/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-284/2014">2K-284/2014</a>, 2K-362/2013, 2K-259/2008). Vadovaujantis teismų praktika, BK 189 straipsnio 1 dalies prasme nusikalstamu būdu gautas turtas yra toks, kuris iki patekimo pas kaltininką kito asmens yra gautas nusikalstamu būdu, pvz., padarius vagystę arba kitą savanaudišką nusikaltimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzktODk1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-79-895/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-79-895/2015">2K-79-895/2015</a>).

15. Iš bylos matyti, kad nuteistieji buvo kaltinami tuo, kad pagrobė žoliapjoves-traktoriukus ir kitą turtą, už tai pirmosios instancijos teismas juos pripažino kaltais pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dvi veikos). Apeliacinės instancijos teismas, nusprendęs, kad byloje nepakanka įrodymų daryti išvadai, kad šį turtą pavogė būtent nuteistieji, konstatavo, kad nuteistieji A. B., S. L., A. Ž. ir asmuo, kurio byla išskirta, įgijo nusikalstamu būdu gautą turtą, ir jų veikas iš BK 178 straipsnio 3 dalies perkvalifikavo pagal BK 189 straipsnio 1 dalį.

16. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje konstatavo, kad A. B., S. L. ir A. Ž., veikdami bendrininkų grupe su asmeniu, kurio baudžiamoji byla išskirta, įgijo nusikalstamu būdu gautą turtą savaeigę žoliapjovę-traktoriuką „Dolmar D-Tracc TM-92.14H“ ir savaeigę žoliapjovę-traktoriuką „Husqvarna CTH 200 twin“ iš tyrimo metu nenustatytų asmenų be teisėtą įgijimo faktą patvirtinančių dokumentų, teigdamas, kad šis turtas buvo gautas nusikalstamu būdu, tačiau nei turto gavimo būdo, nei aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad iš tiesų turtas gautas būtent nusikalstamu būdu, nuosprendyje visiškai neatskleidė, taigi nuosprendyje tinkamai nenurodė pripažintų įrodytomis visų faktinių aplinkybių, būtinų tam, kad būtų galima konstatuoti šio BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymio buvimą ar nebuvimą. Be to, apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu šios veikos kvalifikavimu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, dėl šio turto statuso pateikė prieštaringą prieš tai išdėstytajai išvadą, nurodydamas, kad nenustatyta, kam priklauso šie daiktai, ir todėl nėra galimybės daryti išvadą, kad minėti daiktai nuteistiesiems yra svetimi. Iš šių aplinkybių spręstina, kad toks apeliacinės instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio surašymas neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų.

17. S. L., A. B. ir A. Ž. kaip nusikalstamų veikų padarymo bendrininkai šioje byloje nuteisti ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už dvi nusikalstamas veikas.

18. BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų laikymosi kontekste pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, kai nusikalstamą veiką padaro keli asmenys, ji aprašoma bendrai, nurodant, kaip kiekvienas iš jų dalyvavo darant nusikalstamą veiką, t. y. nurodoma asmens, kaip bendrininko, rūšis, vaidmuo, atlikti veiksmai, bendrininkavimo forma. Pagal teismų praktiką, kai BK 300 straipsnyje nustatyta veika padaroma bendrininkaujant, atskleidžiant šio nusikaltimo sudėtį turi būti nustatyta ir tai, kuo pasireiškė kiekvieno iš bendrininkų poelgis, kokiomis aplinkybėmis veika buvo padaryta, ar nenutolęs priežastinis ryšys tarp kaltininkų pastangų ir dokumento suklastojimo fakto, ar vien jų veiksmai dėsningai nulėmė nusikalstamos veikos rezultatą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzkwLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-390/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-390/2010">2K-390/2010</a>, 2K-73-689/2019).

19. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas nuteistuosius S. L., A. B. ir A. Ž. kaltais pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl abiejų veikų, konstatavo, kad nuteistieji organizuota grupe (BK 25 straipsnio 3 dalis) suklastojo ir panaudojo netikrus dokumentus. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje konstatuota, kad šias veikas tie patys nuteistieji padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 25 straipsnio 2 dalis). Pagal pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose išdėstytą pripažintų įrodytomis nusikalstamų veikų aplinkybių aprašymą jos pasireiškė tuo, kad A. B. abiem atvejais pagamino daiktų teisėtą įgijimą patvirtinančius netikrus dokumentus – pirkimo–pardavimo važtaraščius bei garantijos registracijos korteles, įrašydamas į juos tikrovės neatitinkančias žinias, ir vienos BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo atveju asmuo, dėl kurio byla išskirta (dėl žoliapjovių-trakoriukų „Dolmar D-Tracc TM92.14H“ ir „Husqvama CTH 200 twin“ dokumentų), o kitos nusikalstamos veikos atveju S. L. (dėl daiktų, pavogtų iš Jaunimo gerovės tarnybos patalpų dokumentų) šiuos dokumentus pateikė krovinio patikrinimą atliekantiems Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams. Tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismo nuosprendžių aprašomosiose dalyse nėra nurodyta, kuo pasireiškė kitų nuteistųjų dalyvavimas padarant šias dvi nusikalstamas veikas – A. Ž. ir S. L. (pirmu atveju) ir A. Ž. (antru atveju).

20. Nuteistųjų apeliaciniame skunde buvo keliami klausimai ir dėl BK 300 straipsnio 1 dalies nepagrįsto nuteistiesiems inkriminavimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas iš esmės apsiribojo šių pirmiau paminėtų nusikalstamų veikų nuteistiesiems A. Ž. ir S. L. preziumavimu, neaptardamas šių bendrininkų vaidmens padarant bendrą nusikalstamą veiką, be to, neaptarė, kokie įrodymai patvirtina atitinkamas įrodytomis pripažintas aplinkybes. Toks nuosprendžio surašymas neatitinka pirmiau minėtų BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, bei BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų patikrinti bylą tiek, kiek prašoma apeliaciniuose skunduose. Pažymėtina ir tai, kad, nuosprendyje nenurodžius (neatskleidus) nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, pažeidžiama asmens, kaltinamo padarius tokią veiką, teisė į gynybą, nes tampa neaišku, kokių faktinių aplinkybių buvimas yra įrodytas, todėl toks baudžiamojo proceso pažeidimas laikytinas esminiu, suvaržančiu kaltinamojo teises į gynybą (BPK 44 straipsnio 8 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjg0LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-284/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-284/2014">2K-284/2014</a>).

21. Pirmiau aptartus BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei BPK 44 straipsnio 8 dalies, 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimus teisėjų kolegija pripažįsta esminiais (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Dėl BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų surašant nuosprendį pažeidimų visas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis negali būti laikomas teisėtu, todėl nuosprendis panaikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

22. Dėl kasaciniuose skunduose išdėstytų kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes su jais susiję klausimai turės būti sprendžiami bylą nagrinėjant iš naujo.

23. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad, remiantis BPK 255 straipsnio 1 dalies nuostata, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Narinėjamoje byloje abiejų instancijų teismų nuosprendžiuose (nustatomojoje ir aprašomojoje dalyse) padarytos išvados ir dėl D. A., dėl kurio byla ikiteisminio tyrimo metu buvo išskirta, dalyvavimo su nuteistaisiais S. L., A. B. ir A. Ž. padarant šiems inkriminuotas veikas, iš esmės taip pažeidžiant pirmiau minėtą BPK 255 straipsnio 1 dalies nuostatą. Pagal teismų praktiką nuosprendyje negali būti formuluočių, liudijančių apie dar nenuteistų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleistų ir toje byloje neteisiamų asmenų kaltę padarius nusikalstamą veiką. Jeigu nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė su tokiais asmenimis, nustatomojoje nuosprendžio dalyje, aprašant nusikalstamą veiką, jų pavardės neminimos. Kai jie yra žinomi, galima parašyti „su asmeniu, kurio byla išskirta“, o jų pavardės turi būti pašalinamos iš kaltinimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTkwLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-190/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-190/2011">2K-190/2011</a>).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 5 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Rima Ažubalytė

Eligijus Gladutis