Baudžiamoji byla Nr. 2K-175-489/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18167-2017-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.8.7.9
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. liepos 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorei Rimai Kriščiūnaitei,
atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens D. L. gynėjai advokatei Virginijai Balčiūnienei,
teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo T. D. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. L. baudžiamojoje byloje.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu D. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalies 2 ir 3 punktais, jis įpareigotas per bausmės vykdymo laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, atlyginti žalą nukentėjusiajam T. D., dirbti, praradus darbą registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys atmestas. Nukentėjusiojo T. D. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš D. L. nukentėjusiojo naudai priteista 72,10 Eur turtinės, 1700 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Iš D. L. priteista nukentėjusiojo T. D. turėtų proceso išlaidų advokatės Ingos Abramavičiūtės teisinei pagalbai (900 Eur) ir advokato Andriaus Marapolsko teisinei pagalbai (65 Eur) apmokėti.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nuosprendžio dalis, kuria D. L. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta laisvės apribojimo bausmė vieneriems metams, bausmės vykdymo metu įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, atlyginti žalą nukentėjusiajam T. D., dirbti, o praradus darbą registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, panaikinta. D. L., padaręs nusikaltimą, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, paskiriant laiduotoju A. L. bei nustatant vienerių metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla D. L. nutraukta. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, D. L. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas per vieną mėnesį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta aplinkybė, kad D. L. veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio. Kita Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi prokurorės ir gynėjos, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. D. L. kaltintas nesunkiai sužalojęs žmogų: jis 2017 m. balandžio 15 d., laikotarpiu nuo 19.41 val. iki 20.40 val., E. P. individualios įmonės patalpose adresu: (duomenys neskelbtini), konflikto metu būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajam T. D. į kairės akies sritį ir vieną kartą kumščiu į kairįjį antakį, po to nukentėjusiajam T. D. sėdint ant sofos, veidą dengiant rankomis, galvą priglaudus prie kelių, D. L. šiam sudavė nenustatytą skaičių smūgių kumščiais ir šluotos mediniu kotu į įvairias kūno vietas – nugarą, juosmenį, galvą ir kaklą, taip nukentėjusiajam T. D. padarė krūtinės ląstos kairės pusės sumušimą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis nugaroje, kairės pusės VI–IX šonkaulių lūžiais, oro susikaupimu kairėje pleuros ertmėje, kairiojo plaučio suspaudimu susikaupusiu oru, muštinę žaizdą dešiniojo momens srityje, kairiojo antakio srities sumušimą, pasireiškusį žaizda kairiojo antakio srityje, kairiosios akies vokų poodine kraujosruva, dešiniojo momens žaizdą, poodines kraujosruvas nugaroje, kairiojo klubo srityje.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
2. D. L. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pabrėžiant, kad egzistuoja visos BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos: jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (dėl esminių bylos aplinkybių jo parodymai yra nuoseklūs, tarpusavy neprieštaraujantys, D. L. nuo pat pradžių nevengė atsakomybės, prisipažino smurtavęs, apklausiamas teisme išreiškė nuoširdų gailestį); bent iš dalies atlygino padarytą žalą ir įsipareigojo ją atlyginti (teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotas D. L. įsipareigojimas atlyginti tokią žalą, kokia bus nustatyta teismo); yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (D. L. dirbantis, darbdavio apibūdinamas teigiamai, yra pagrindas manyti, kad savo turtinės prievolės nevengs). Įvertintas taip pat A. L. tinkamumas būti laiduotoju. Apeliacinės instancijos teismas, be to, pripažino, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas D. L. atsakomybę sunkinančią aplinkybę (veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), apsiribojo tik jo apsvaigimo nuo alkoholio fakto konstatavimu, bet tinkamai nemotyvavo, kaip apsvaigimas paskatino nusikalstamą elgesį; nesunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam T. D. padarytas ne dėl vartoto alkoholio, o supykus dėl galimos D. L. piniginės vagystės. Iš bylos duomenų matyti, kad D. L. veikos padarymo metu buvo gėręs alkoholio, tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, kad jo išgertas alkoholio kiekis turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
III. Kasacinio skundo argumentai
3. Kasaciniu skundu nukentėjusysis T. D. prašo Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 6 d. nuosprendį panaikinti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius skunde nurodo:
4. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atleido D. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nesant tam visų sąlygų. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, bet ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos aplinkybes. Teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Formuojamoje teismų praktikoje laidavimo institutas taikomas pirmiausia tiems asmenims, kurie yra nesavarankiškos, nebrandžios asmenybės, kurių gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar yra nesusiformavę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-312/2011, 2K-140/2015, 2K-120-489/2016). Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui pagal BK 40 straipsnio nuostatas papildomai reikalinga jo tolesnio elgesio korekcija, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūra, teigiamos įtakos darymas, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-895/2015). Apeliacinės instancijos teismas, atleisdamas D. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, į šias teismų praktikoje nusistovėjusias taisykles neatsižvelgė.
5. D. L. parodymų turinys patvirtina, kad jis nebuvo nuoširdus, duodamas parodymus apie veikos padarymo aplinkybes; apygardos teismas nepagrįstai teigė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi D. L. parodymais kitoje baudžiamojoje byloje, kurioje jis buvo apklaustas, turėdamas kitą procesinį statusą, o vertinant D. L. parodymus šioje baudžiamojoje byloje, negalima paneigti, jog jis, prisipažindamas dėl inkriminuojamos veikos padarymo, davė pakankamai nuoseklius parodymus. Duomenys, gauti iš baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), buvo ištirti teisiamajame posėdyje, pripažinti teisėtais įrodymais ir įvertinti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, yra svarbūs apibūdinant kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, parodo jo poziciją ir ketinimus nusikalstamos veikos padarymu apkaltinti kitą asmenį (nukentėjusįjį T. D.). D. L. inicijavo ikiteisminį tyrimą prieš nukentėjusįjį T. D., tiek prašyme pradėti ikiteisminį tyrimą, tiek apklausiamas tyrimo metu nurodė aplinkybes, kurios prieštarauja nustatytoms šioje byloje, apkalbėjo nukentėjusįjį, siekė jį nuteisti. Apeliacinės instancijos teismo pozicija, kad teismas negali vertinti kitoje byloje surinktų duomenų įrodomosios reikšmės, nepagrįsta. Taip pat nusikaltimo vietoje daryto vaizdo įrašo apžiūros protokolas ir pats vaizdo įrašas atspindi visiškai kitokius ir daug intensyvesnius kaltinamojo veiksmus, negu jis pats nurodo apklausų metu. Taigi BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą aplinkybę apeliacinės instancijos teismas konstatavo nepagrįstai.
6. D. L. atlygino tik dalį žalos – 800 Eur, tačiau pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo priteistas 1700 Eur neturtinės žalos atlyginimas, šio nuosprendžio dėl priteistos žalos dydžio D. L. neskundė, taigi, BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta laidavimo sąlyga būtų įvykdyta tik tada, kai kaltinamasis iki apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio priėmimo būtų atlyginęs visą teismo priteistą žalą, juolab kad bylos nagrinėjimo teisme metu D. L. nuolat tvirtino, jog sutiks su teismo priteistu žalos dydžiu.
7. Ikiteisminio tyrimo metu pagal nukentėjusiojo atstovo skundą Vilniaus apygardos teismas jau buvo panaikinęs D. L. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymą, jokios naujos aplinkybės, reikšmingos laidavimui, iki apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio priėmimo neatsirado.
8. Pirmosios instancijos teismas savo nuosprendyje pripažino BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytą aplinkybę D. L. atsakomybę sunkinančia, o apeliacinės instancijos teismas šią aplinkybę iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies pašalino. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje rėmėsi tik D. L. gynėjos pateiktais ir savaip interpretuotais duomenimis apie D. L. neblaivumą, o pirmosios instancijos teismas šioje byloje rėmėsi objektyviais duomenimis, pirmiausia vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotą D. L. elgesį apibūdino kaip neblaivaus asmens, be to, tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, netiesiogiai parodė ir pats D. L. („buvo ne ta stadija, kad prisimintų visas įvykio detales“).
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
9. Nukentėjusiojo T. D. kasacinis skundas atmestinas.
10. Apygardos teismo nuosprendis, kuriuo D. L. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nukentėjusiojo T. D. kasaciniu skundu teisės aspektu iš esmės ginčijamas šiais klausimais: 1) atleidžiant D. L. nuo baudžiamosios atsakomybės nepagrįstai pripažintos BK 40 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytų sąlygų; 2) D. L. nepagrįstai nepripažinta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė.
Dėl BK 40 straipsnio taikymo
11. BK 40 straipsnio 1 dalis nustato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindas manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Tačiau, net ir esant visoms šioms aplinkybėms, teismas gali atsisakyti atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti atitinkamą sprendimą.
12. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą ir, priėjęs išvadą apie galimybę atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, priima sprendimą. Kasacinės instancijos teismas, saistomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 376 straipsnio 1 dalyje nustatytos kompetencijos skundžiamus nuosprendžius ir nutartis patikrinti teisės taikymo aspektu, faktų dėl šių sąlygų buvimo ar nebuvimo iš naujo netiria ir nenustato.
13. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 19–21 punktų turinio, šis teismas, atsakydamas į D. L. gynėjos argumentus dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto taikymo D. L., padarė motyvuotas išvadas, kodėl BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta sąlyga vis dėlto egzistuoja. Tokias išvadas šis teismas priėjo pagal savo vidinį įsitikinimą vertindamas konkrečią bylos medžiagą ir šios išvados neprasilenkia su kasaciniame skunde nurodytais kasacinės instancijos teismo jurisprudencijos pavyzdžiais (kasacinio teismo praktika).
14. Taip pat nepagrįstas kasatoriaus teiginys, kad neįvykdyta viena iš BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintų sąlygų – bent iš dalies atlyginti ar pašalinti padarytą žalą arba įsipareigoti ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Apeliacinės instancijos teismas savo nuosprendžio 22–25 punktuose nurodė aiškius motyvus, kodėl įsitikino, kad D. L. nevengs teismo nustatyto dydžio priteistos žalos atlyginimo. Byloje esantys 2019 m. gruodžio 17 d. mokėjimo nurodymai (3 t., b. l. 73–75) patvirtina, kad nuosprendyje nustatytas įsipareigojimas dėl turtinės žalos atlyginimo D. L. išties vykdomas.
15. Darytina bendra išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas savo procesinį sprendimą, įvertino kiekvieną iš BK 40 straipsnyje nustatytų asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, priėmė motyvuotą sprendimą ir teisės taikymo klaidos dėl BK 40 straipsnio taikymo nepadarė.
Dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės
16. Apeliacinės instancijos teismas, pašalindamas iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio D. L. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pakartotinai išnagrinėjo bylos duomenis, susijusius su tuo, kiek ir kokio alkoholio buvo vartota įvykio metu ir kiek jo teko konkrečiai D. L. Teismas peržiūrėjo ir įvertino apsvaigimo įrodytumo aspektu ir prie bylos pridėtą vaizdo įrašą, pasisakė ir dėl D. L. parodymų metu išsakytos atitinkamos frazės reikšmės. Po to išdėstė pakankamai aiškius motyvus, kodėl priėjo išvadą, kad nėra objektyvių duomenų, liudijančių, jog D. L. išgertas alkoholio kiekis turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
17. Šio teismo išvados, esančios 6–11 punktuose, atitinka tiek šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės sampratą, tiek teismų praktiką dėl aplinkybės pripažinimo (nepripažinimo) sunkinančia. Apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena, nustatomas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų; tai nustatoma ne tik alkoholio kiekio matuoklio rodmenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-613/2011, 2K-405/2012 ir kt.).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nukentėjusiojo T. D. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Artūras Ridikas
Audronė Kartanienė
Tomas Šeškauskas
