Baudžiamoji byla Nr. 2A-11/2007
Procesinio sprendimo kategorija:
2.12.2.(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. sausio 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Masioko, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Antano Klimavičiaus, išnagrinėjo nuteistojo S. P. prašymą atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
nustatė:
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1996 m. spalio 7 d. nuosprendžiu S. P. nuteistas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 104 straipsnį dešimčiai metų laisvės atėmimo, pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 12 punktą – mirties bausme, kuri pagal BK 24 straipsnio 4 dalį pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Vadovaujantis BK 42 straipsniu, bausmės subendrintos apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1997 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 1996 m. spalio 7 d. nuosprendis pakeistas ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo S. P. pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 12 punktą nuteistas penkiolikai metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 42 straipsniu, ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal 1961 m. BK 104 straipsnį, ir galutinė subendrinta bausmė S. P. paskirta laisvės atėmimas penkiolikai metų.
Kasacine tvarka baudžiamoji byla nebuvo nagrinėta.
Baudžiamoji byla Nr. 2A-11/2007
Procesinio sprendimo kategorija:
2.12.2.(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. sausio 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Masioko, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Antano Klimavičiaus, išnagrinėjo nuteistojo S. P. prašymą atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
nustatė:
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1996 m. spalio 7 d. nuosprendžiu S. P. nuteistas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 104 straipsnį dešimčiai metų laisvės atėmimo, pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 12 punktą – mirties bausme, kuri pagal BK 24 straipsnio 4 dalį pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Vadovaujantis BK 42 straipsniu, bausmės subendrintos apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1997 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 1996 m. spalio 7 d. nuosprendis pakeistas ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo S. P. pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 12 punktą nuteistas penkiolikai metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 42 straipsniu, ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal 1961 m. BK 104 straipsnį, ir galutinė subendrinta bausmė S. P. paskirta laisvės atėmimas penkiolikai metų.
Kasacine tvarka baudžiamoji byla nebuvo nagrinėta.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartimi nuteistojo S. P. nusikalstama veika, už kurią jis nuteistas Kauno apygardos teismo 1996 m. spalio 7 d. nuosprendžiu ir jį pakeitusiu Lietuvos apeliacinio teismo 1997 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu, perkvalifikuota iš 1961 m. BK 105 straipsnio 12 punkto į 2000 m. BK 129 straipsnio 1 dalį; pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 12 punktą paskirta laisvės atėmimo bausmė, perkvalifikavus veiką, nesušvelninta. Nusikalstama veika, kvalifikuota pagal 1961 m. BK 104 straipsnį pagal 2000 m. BK neperkvalifikuota.
S. P. nuteistas už tai, kad 1993 m. kovo mėn., tardymo metu tiksliau nenustatytos dienos naktį, savo pusbrolio A. G., gyvenančio Kaune, (duomenys neskelbtini), sodybiniame sklype, susiginčijęs su N. U. dėl ten kasamų krienų, tyčia smogė kastuvu N. U. į galvą, sulaužė jam kaukolės kaulus ir taip tyčia jį nužudė.
Be to, S. P. nuteistas už tai, kad, būdamas anksčiau nusikaltęs tyčiniu N. U. nužudymu, numatytu 1961 m. BK 104 straipsnyje, 1995 m. gegužės mėn., tardymo metu tiksliau nenustatytos dienos naktį, savo bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), R. G. atsisakius išsikelti iš jo buto, tyčia smogė kirvio ašmenimis ant sofos gulinčiam R. G. į galvą, sulaužė kaukolės kaulus ir taip tyčia jį nužudė.
Nuteistasis S. P. kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą prašydamas atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo. Savo pareiškimu S. P. prašo tinkamai perkvalifikuoti jo padarytas nusikalstamas veikas iš 1961 m. BK į 2000 m. BK ir skirti atitinkamą galutinę bausmę.
Pareiškime S. P. nurodo, kad abi jo padarytos veikos turi būti kvalifikuotos pagal 1961 m. BK 104 straipsnį, paskiriant jam maksimalią dvylikos metų laisvės atėmimo bausmę. Pareiškėjo veika buvo kvalifikuota pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 12 punktą, tačiau 2000 m. BK 129 straipsnyje nėra numatytas pakartotinumo požymis, todėl, vadovaudamasis BK 3 straipsniu, pareiškėjas teigia, kad jo veika kvalifikuotina pagal 1961 m. BK 104 straipsnį, kuris ir atitinka 2000 m. BK 129 straipsnio 1 dalį.
Nuteistojo S. P. prašymas atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo netenkintinas.
Baudžiamosios bylos atnaujinimo pagrindų sąrašas yra baigtinis (BPK 451 straipsnio 1–5 punktai). Pagal BPK 451 straipsnį baudžiamoji byla atnaujinama tik tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, kad pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes byloje akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia palengvinti nuteistojo teisinę padėtį: teismų sprendimus panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti arba nuteistojo veiką perkvalifikuoti pagal kitą BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį, punktą, numatantį lengvesnę nusikalstamą veiką, arba, ištaisius BK 63–65 straipsnių taikymo pažeidimus, sumažinti nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę, ar, suėjus senaties terminui, ištaisius netinkamą amnestijos akto taikymą, atleisti nuteistąjį nuo bausmės (ją sumažinti). Sprendžiant klausimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, teismo ištirti ir įvertinti įrodymai dar kartą netiriami ir nevertinami, o sprendimas priimamas pagal tas aplinkybes, kurias nustatė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai.
S. P. padarė du nužudymus. Pirmasis iš jų padarytas 1993 m. kovo mėn. nenustatytos dienos naktį ir kvalifikuotas pagal veikos padarymo ir nuosprendžio priėmimo metu galiojusį baudžiamąjį įstatymą – 1961 m. BK 104 straipsnį. Vėlesnis nužudymas padarytas 1995 m. gegužės mėn. nenustatytos dienos naktį ir kvalifikuotas pagal veikos padarymo ir nuosprendžio priėmimo metu galiojusį 1961 m. BK 105 straipsnio 12 punktą.
Įsigaliojus 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamajam kodeksui, 1961 m. BK 104 straipsnis atitiko naujojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį. Tiek 2000 m. BK 129 straipsnio 1 dalies, tiek 1961 m. BK 104 straipsnio minimali laisvės atėmimo bausmė yra penkeri metai, tuo tarpu už šią veiką nustatytos maksimalios laisvės atėmimo bausmės skiriasi: 2000 m. BK 129 straipsnio 1 dalis nustato penkiolikos metų, o 1961 m. BK 104 straipsnis – dvylikos metų laisvės atėmimo bausmę. Taigi Kauno apygardos teismas pagrįstai S. P. nužudymo, padaryto 1993 m. kovo mėn. nenustatytos dienos naktį, neperkvalifikavo iš 1961 m. BK 104 straipsnio į 2000 m. BK 129 straipsnio 1 dalį, nes naujasis baudžiamasis įstatymas dėl nustatytos griežtesnės maksimalios laisvės atėmimo bausmės griežtina bausmę ir S. P. yra nepalankesnis, sunkina jo teisinę padėtį, todėl pagal BK 3 straipsnio 3 dalį neturi grįžtamosios galios ir jo padarytai veikai negali būti pritaikytas.
1961 m. BK 105 straipsnis numatė kvalifikuotas nužudymo sudėtis, viena iš kurių buvo – nužudymas, jeigu jį padarė asmuo, anksčiau nusikaltęs tyčiniu nužudymu, numatytu šio kodekso 104 arba 105 straipsniuose. Naujajame 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalyje tokio kvalifikuojančio požymio nebeliko. Taigi, pašalinus šį kvalifikuojantį požymį, baudžiamasis įstatymas buvo pakeistas, o S. P. padarytas nužudymas atitinka 2000 m. BK 129 straipsnio 1 dalį. Palyginus 1961 m. BK 105 straipsnio 12 punkto ir 2000 m. BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijas, matyti, kad naujojo BK 129 straipsnio tiek minimali (penkeri metai), tiek maksimali (penkiolika metų) laisvės atėmimo bausmės yra švelnesnės už 1961 m. BK 105 straipsnio 12 punkto atitinkamas (nuo dešimties iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos) bausmes. Taigi S. P. 1995 m. gegužės mėn. nenustatytos dienos naktį padarytą nužudymą iš 1961 m. BK 105 straipsnio 12 punkto perkvalifikavus pagal 2000 m. BK 129 straipsnio 1 dalį, baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas tinkamai: veika perkvalifikuota į švelnesnį baudžiamąjį įstatymą, kurio sankcijos ribos apima anksčiau S. P. paskirtą bausmę.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 453 straipsnio 3 dalimi,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo S. P. pareiškimą atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Teisėjai Vytautas Masiokas
Alvydas Pikelis
Antanas Klimavičius
