Civilinė byla Nr. 3K-3-22/2007
Procesinio sprendimo kategorija 108 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aloyzo Marčiulionio (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Laužiko ir Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Kvadratūra“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Kvadratūra“ ieškinį atsakovui UAB „Telegausa“, dalyvaujant trečiajam asmeniui UAB Sampo bankui, dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Ieškovas UAB „Kvadratūra“ prašė teismo priteisti iš atsakovo UAB „Telegausa“ 333 058,22 Lt už atliktus darbus, 6524, 81 Lt delspinigių ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už termino įvykdyti prievolę praleidimą. Ieškovas nurodė, kad 2003 m. gegužės 9 d. statybos rangos sutartimi ieškovas įsipareigojo atlikti pastato (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbus ir perduoti atliktą darbą atsakovui UAB „Telegausa“, kuris įsipareigojo kokybiškai atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti sutartyje nustatyta tvarka (sutarties 1 straipsnio 1.1 punktas). Už darbus ir medžiagas atsakovas atsiskaitydavo pagal atliktų darbų aktų pagrindu išrašytas sąskaitas-faktūras pažeisdamas nustatytus terminus. Pagal atliktų darbų aktus, nuo 2004 m. gegužės mėnesio iki 2004 m. spalio mėnesio atlikta darbų už 333 058,22 Lt. Visi atliktų darbų aktai, tarp jų ir nepasirašyti atsakovo, įsigaliojo, nes sutartyje nustatytu terminu (per penkiolika dienų) atsakovas nepateikė motyvuoto atsisakymo juos pasirašyti (sutarties 4.1 punktas). Nors atsakovas vėlavo atsiskaityti už atliktus darbus, ieškovas, siekdamas nepažeisti darbų atlikimo terminų, tęsė darbus. Tik ieškovui pabaigus apyvartines lėšas, jis vienašališkai nutraukė rangos sutartį, įspėjęs atsakovą prieš penkiolika dienų, kaip tai nustatyta sutarties 8.2 punkte, nes atsakovas už atliktus darbus neapmokėjo.
Panevėžio apygardos teismas 2006 m. sausio 17 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovui UAB „Kvadratūra“ iš atsakovo UAB „Telegausa“ 215 047 Lt už atliktus darbus ir 4212,90 Lt delspinigių bei 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio priėmimo dienos (2004 m. spalio 1 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo dienos. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovas dėl pateisinamų priežasčių negalėjo įvykdyti sutarties 3.2 punkto reikalavimo - užbaigti darbus per du mėnesius nuo leidimo vykdyti darbus išdavimo (išduotas po keturių mėnesių nuo pastato rekonstrukcijos pradžios). Atsakovas pagal atliktų darbų aktus už laikotarpį nuo 2004 m. gegužės mėnesio iki 2004 m. spalio mėnesio su ieškovu neatsiskaitė. Atsakovas savo veiksmais sutiko su rangovo pasiūlytomis kainomis, nes nurodytu laikotarpiu apmokėdavo už faktiškai atliktus darbus ir sunaudotas medžiagas, kaip nustatyta rangos sutarties 2.1 punkte, o ne pagal sąmatą. Iš viso atsakovas sumokėjo ieškovui 704 419,78 Lt. Kadangi byloje nėra ginčo dėl atliktų darbų iki 2004 m. gegužės mėnesio, tai šioje byloje iškilęs ginčas dėl apmokėjimo už atliktus darbus pagal jų kokybę ir kainą bei už sunaudotas medžiagas laikotarpiu nuo 2004 m. gegužės mėnesio iki 2004 m. spalio mėnesio. Teismo paskirtos ekspertizės metu nustatyta, kad ieškovas per nurodytą laiką (nuo 2004 m. gegužės mėnesio iki 2004 m. spalio mėnesio) surašė aktus dėl atliktų darbų už 333 225 Lt, nepagrįstai padidino darbų kainą 34 747 Lt suma, nes neteisingai naudojo darbo užmokestį didinantį koeficientą, ir nekokybiškai atliko darbų už 83 431 Lt. Atsakovas nenurodė sumos, reikalingos darbo trūkumams ištaisyti; šalys sutarė, kad nebūtų priteista už nekokybiškai atliktus (83 431 Lt vertės) darbus. Dėl to šia suma ieškinio reikalavimas yra mažintinas; ginčo laikotarpiu ieškovas atliko kokybiškų darbų ir realiai sunaudojo medžiagų už 215 047 Lt (333 225 Lt - 34 747 Lt - 83 431 Lt). Taip pat teismas nurodė, jog atsakovas nevykdė pareigos, įtvirtintos Statybos įstatyme ir kituose teisės aktuose, paskirti atsakingą asmenį už techninę priežiūrą, todėl, neprižiūrėdamas atliekamų darbų eigos ir kokybės, veikė neapdairiai. Kadangi už kokybiškai atliktus darbus atsakovas nesumokėjo, tai nuo priteistos sumos priteisiami delspinigiai ir palūkanos (CK 6.38, 6.210 straipsniai).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. gegužės 30 d. nutartimi panaikino Panevėžio apygardos teismo 2006 m. sausio 17 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kolegija nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl pareikštų reikalavimų ieškovo nurodyta apimtimi. Ieškovas pareiškė ieškinį dėl atliktų darbų apmokėjimo pagal konkrečias sąskaitas-faktūras už 2004 m. gegužės-spalio mėnesius. Teismas teisingai nustatė šiuo laikotarpiu atliktų darbų kiekį, kokybę ir ieškovui neapmokėtą sumą už atliktus darbus. Taip pat teismas teisingai išaiškino šalių rangos sutartį ir pagrįstai laikė, kad byloje esančia, bet atsakovo nepatvirtinta, lokaline sąmata negalima vadovautis. Tačiau teismas neįvertino atsakovo atsikirtimų dėl viso statybos laikotarpio atliktų darbų kokybės ir jų kiekio, atsakovo nurodytų motyvų teismo sprendime neaptarė ir dėl jų nepasisakė. Atsakovas turi teisę pasirinkti savo teisių gynimo būdą - arba prašyti mažinti ieškinio reikalavimą atliktų darbų trūkumų suma, arba pareikšti priešieškinį (CK 6.665 straipsnio 1 dalis, 6.658 straipsnio 5 dalis). Atsakovas teismui pateikė priešieškinį, tačiau teismas nepagrįstai atsisakė jį priimti (CPK 143 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Atsakovas priešieškiniu nesutiko su atliktų darbų kiekiu ir kokybe už visą statybos laikotarpį, ką būtina įvertinti šioje byloje, nes priešingu atveju atsakovas būtų priverstas kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu, o tai prieštarautų proceso ekonomiškumo, protingumo ir teisingumo principams (CK 1.5 straipsnis, CPK 7 straipsnis). Byla grąžintina nagrinėti iš naujo, nes pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo atsakovo atsikirtimų dėl viso statybų laikotarpio darbų kokybės ir kiekio, neįvertino ir sprendime neaptarė atsakovo pateiktų įrodymų.
Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Kvadratūra“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 30 d. nutartį ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2006 m. sausio 17 d. sprendimą. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:
1. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino, kad 2003 m. gegužės 9 d. statybos rangos sutartimi šalys susitarė, jog darbai bus atliekami ir perduodami etapais (sutarties 4.1 punktas), atsakovei įsipareigojant atsiskaityti po kiekvieno darbų etapo (sutarties 4.2 punktas), todėl netinkamai kvalifikavo tarp šalių atsiradusius teisinius santykius (CK 6.694 straipsnio 1 dalis, 6.687 straipsnio 2 dalis, 6.694 straipsnio 3 dalis), t. y. kiekvienas darbų etapas turėtų būti vertinamas atskirai. Dėl to yra nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad, išsprendus ginčą dėl dalies statybos darbų etapų už 2004 m. gegužės-spalio mėnesių laikotarpį, negalima bus atskirai išspręsti ginčą dėl kitų statybos darbų etapų, jei byloje nebuvo pareikštas priešieškinys. Apeliacinės instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad už 2004 m. gegužės-spalio mėnesių laikotarpį pirmosios instancijos teismas, remdamasis jo paskirtos ekspertizės išvadomis, teisingai nustatė atliktų darbų kiekį, kokybę ir ieškovui neapmokėtą sumą už atliktus darbus, todėl nebuvo pagrindo naikinti teismo sprendimą, nesant atsakovo priešieškinio reikalavimų, dėl atsiskaitymo už kitus statybos darbų etapus, nes galimas naujo ginčo atsiradimas nedaro įtakos priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 1.9 straipsnio 1, 3 dalys, 6.193 straipsnio 1, 3 dalys).
2. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė CPK 143 straipsnio 1, 2 dalis ir atsisakė priimti priešieškinį, kuriuo bylos nagrinėjimas būtų užvilkintas - atsakovas galėjo pareikšti priešieškinį anksčiau, o šioje bylos nagrinėjimo stadijoje negalima reikšti priešieškinio ir dėl to, kad prieštarauja ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Šiaulių energija“ v. S. K. individuali įmonė „Senas malūnas“, bylos Nr. 3K-3-212/2006). Nors kolegija pripažino, kad teismo sprendimas iš esmės teisėtas, grąžino bylą nagrinėti iš naujo, nors taip trikdoma ieškovo veikla, atsiskaitymai su kreditoriais. Atsakovas nekokybiškų darbų fakto už laikotarpį iki 2004 m. gegužės mėnesio nenurodė nei savo atsiliepime, nei triplike. Pagal VĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro atliktų darbų kiekio ir kokybės ekspertizės išvadas, ekspertizės metu buvo įvertinta stogo, vidaus apdailos ir elektros darbų kokybė, tačiau pagal prie ekspertizės akto pridėtus atliktų darbų aktus 2003 m. liepos - 2004 m. balandžio mėnesiais buvo atliekami paruošiamieji ir statybos darbai, tarp jų - naujo mūro darbai, tinkavimo darbai, fasadų šiltinimo darbai; tai netiesiogiai patvirtina, kad ekspertas tyrė darbų kokybę tik už dalį statybos darbų laikotarpio. Atsakovas privalėjo konkrečiai suformuluoti savo atsikirtimų pagrindą ir pateikti jį patvirtinančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino, kad atsakovo veiksmai, procesiniuose dokumentuose konkrečiai nesuformuluojant atsikirtimų pagrindo dėl viso statybos laikotarpio darbų kokybės ir kiekio ir nepateikus šiuos pagrindus patvirtinančių įrodymų, pažeidžia proceso koncentruotumo, rungimosi principus.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Telegausa“ prašo palikti galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį. Atsakovas nurodo, kad 2003 m. gegužės 9 d. statybos rangos sutartyje nenumatyta atskirų darbų etapų, o nustatytas bendras darbų atlikimo terminas. Šie kasacinio skundo argumentai – nauji ir susiję su faktinių aplinkybių nustatymu, o tai – ne kasacijos dalykas. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į atsakovės atsikirtimus dėl viso statybos laikotarpio atliktų darbų kokybės ir jų kiekio (dėl to iš esmės ir kilo šalių ginčas), atsakovo nurodytų argumentų sprendime neaptarė ir dėl jų nepasisakė. Kadangi šalių ginčo esmė yra ne vien tik kai kurių sąskaitų-faktūrų neapmokėjimas, bet ir jų apmokėjimo sulaikymas dėl nekokybiškai atliktų darbų ir jų kiekio per visą statybos laikotarpį, tai pirmosios instancijos teismas, netirdamas šių aplinkybių, neatskleidė ginčo esmės, nes nebuvo ištirta, dėl ko kilo ginčas. Kadangi šalims nepavyko sudaryti taikos sutarties, tai atsakovė pateikė priešieškinį, nes jo pateikimo būtinumas iškilo dėl byloje atliktos ekspertizės rezultatų, patikslintų reikalavimų ir dėl to, kad šalims nepavyko taikiai susitarti. Taigi pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti CPK 143 straipsnyje nustatytą išimtį ir priimti pateiktą priešieškinį. Atsakovo nuomone, šiuo klausimu ieškovo prieštaravimas neturėtų būti lemiamas.
k o n s t a t u o j a :
IV. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytos aplinkybės
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal pareikštus reikalavimus byloje nenagrinėjamas ginčas dėl atsiskaitymo už darbus, atliktus iki 2004 m. gegužės mėnesio. Šioje byloje nagrinėjamas ginčas dėl apmokėjimo už atliktus darbus pagal jų kokybę ir kainą bei už sunaudotas medžiagas laikotarpiu nuo 2004 m. gegužės mėnesio iki 2004 m. spalio mėnesio. Pagal atliktų darbų aktus, atsakovas už laikotarpį nuo 2004 m. gegužės mėnesio iki 2004 m. spalio mėnesio su ieškovu už atliktus darbus neatsiskaitė. Ieškovas nuo 2004 m. gegužės mėnesio iki 2004 m. spalio mėnesio vykdydamas darbus pagal 2003 m. gegužės 9 d. statybos rangos sutartį nepagrįstai padidino darbų kainą 34 747 Lt, nes neteisingai naudojo darbo užmokestį didinantį koeficientą, ir nekokybiškai atliko darbų už 83 431 Lt. Laikotarpiu nuo 2004 m. gegužės mėnesio iki 2004 m. spalio mėnesio ieškovas atliko kokybiškų darbų ir realiai sunaudojo medžiagų už 215 047 Lt.
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovas priešieškiniu, kurį atsisakė priimti pirmosios instancijos teismas, ginčijo atliktų darbų kiekį ir kokybę už visą statybos laikotarpį, ir šias aplinkybes būtina įvertinti byloje, nes priešingu atveju atsakovas būtų priverstas kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu, tai prieštarautų proceso ekonomiškumo, protingumo ir teisingumo principams (CK 1.5 straipsnis, CPK 7 straipsnis).
V. Kasacinio teismo argumentai
Ieškovas (kasatorius), nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo nutartimi panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, iš esmės akcentuoja netinkamą CPK 143 straipsnio taikymą ir kolegija sutinka su šiais kasacinio skundo argumentais.
Nustatyta, kad 2004 m. rugsėjo 29 d. ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo atlyginimą už atliktus pastato (duomenys neskelbtini) statybos ir apdailos darbus pagal 2003 m. gegužės 9 d. statybos rangos sutartį laikotarpiu nuo 2004 m. gegužės mėnesio iki 2004 m. spalio mėnesio, taip pat priskaičiuotus delspinigius bei 6 proc. metines palūkanas už termino įvykdyti prievolę praleidimą. 2004 m. spalio 21 d. atsakovas pateikė šioje byloje atsiliepimą į ieškinį, 2004 m. gruodžio 7 d. - tripliką, nurodydamas, kad ieškovas pažeidė 2003 m. gegužės 9 d. statybos rangos sutartyje nustatytus darbų atlikimo terminus, darbai atlikti nekokybiškai, ieškovas viršijo lokalinę sąmatą, taip pat nurodė, kad svarsto dėl priešieškinio pareiškimo (T. 1, b. l. 91, 204). Taigi atsakovas iš esmės nuo ieškinio pareiškimo momento nesutiko su pareikštu ieškiniu dėl atsiskaitymo už laikotarpį nuo 2004 m. gegužės mėnesio iki 2004 m. spalio mėnesio, taip pat argumentavo dėl sutarties netinkamo vykdymo nuo pat statybos ir apdailos darbų pradžios. Tačiau priešieškinys šioje byloje CPK 143 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nebuvo pareikštas. Pagal CPK 143 straipsnio 1 dalį atsakovas turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo, t. y. iki parengiamojo teismo posėdžio stadijos pabaigos, pareikšti ieškovui priešieškinį, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu. Šioje byloje teismo parengiamieji posėdžiai vyko 2005 m. sausio 10 d., 2005 m. sausio 28 d., 2005 m. vasario 22 d., nutartis skirti bylą nagrinėti teisme priimta 2005 m. vasario 22 d. (T. 1. b. l. 220; T. 2, b. l. 4, 44, 47). Iki teismo 2005 m. vasario 22 d. nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo atsakovas priešieškinio šioje byloje nepareiškė, nors, minėta, pateikdamas atsiliepimą į ieškinį ir tripliką nurodė, kad ketina tai padaryti. Priešieškinys šioje byloje buvo pareikštas tik 2006 m. sausio 10 d. teismo posėdžio metu prieš pradedant bylą nagrinėti iš esmės (T. 2, b. l. 181). CPK 143 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vėlesnis priešieškinio priėmimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio priėmimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Sprendžiant klausimą dėl priešieškinio priėmimo ieškovas pareiškė prieštaravimą (T. 1, b. l. 181). Šiuo atveju taip pat negalima teigti, kad priešieškinio priėmimo būtinumas iškilo vėliau, nes atsakovas nuo atsiliepimo į ieškinį pateikimo - 2004 m. spalio 21 d. (ieškinys pareikštas 2004 m. rugsėjo 29 d.) svarstė dėl priešieškinio pareiškimo ieškovui, atsakovo prieštaravimai dėl pareikšto ieškinio – atsiskaitymo už atliktus darbus laikotarpiu nuo 2004 m. gegužės mėnesio iki 2004 m. spalio mėnesio, t. y. dėl atliktų darbų kokybės, kainos, terminų, šioje byloje buvo pareikšti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad priešieškinio priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą, ir kolegija sutinka su šia teismo išvada taip pat konstatuodama, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai šioje byloje taikė CPK 143 straipsnio 2 dalies 2 punktą.
Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pagal prie apeliacinio skundo pridėtą priešieškinį, kurį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti, atsakovas nesutiko su atliktų darbų kiekiu ir kokybe už visą statybos laikotarpį, ne tik už laikotarpį nuo 2004 m. gegužės mėnesio iki 2004 m. spalio mėnesio, ir tai būtina įvertinti šioje byloje, nes priešingu atveju atsakovas būtų priverstas kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu, tai prieštarautų proceso ekonomiškumo, protingumo ir teisingumo principams (CK 1.5 straipsnis, CPK 7 straipsnis, 143 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Tačiau kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad šie apeliacinės instancijos teismo argumentai yra nepagrįsti. CPK 143 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas priima priešieškinį, jeigu jį patenkinus bus visiškai ar iš dalies nebegalima patenkinti pradinio ieškinio. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas, minėta, nagrinėjo bylą pagal pareikštą ieškovo reikalavimą priteisti atlyginimą už atliktus darbus laikotarpiu nuo 2004 m. gegužės mėnesio iki 2004 m. spalio mėnesio, taip pat delspinigius ir palūkanas. Atsakovas nesutiko su šiuo reikalavimu, nurodydamas, kad visi darbai, tarp jų ir atlikti laikotarpiu nuo 2004 m. gegužės mėnesio iki 2004 m. spalio mėnesio, atlikti nekokybiškai, nepagrįstai padidinus kainą, praleidus nustatytus terminus. Šioje byloje teismas paskyrė ekspertizę, kurios išvadomis vadovavosi konstatuodamas, kad ieškovas nepagrįstai padidino darbų, atliktų laikotarpiu nuo 2004 m. gegužės mėnesio iki 2004 m. spalio mėnesio, kainą 34 747 Lt suma ir nekokybiškai atliko šiuo laikotarpiu darbų už 83 431 Lt; šias sumas teismas minusavo iš ieškovui priteistino už atliktus darbus atlyginimo. Taip pat teismas argumentavo ir dėl darbų atlikimo terminų. Taigi teismas, nagrinėdamas ieškinį, pasisakė dėl atsakovo nurodytų atsiliepime į ieškinį ir triplike argumentų, tačiau tik už laikotarpį nuo 2004 m. gegužės mėnesio iki 2004 m. spalio mėnesio, iš dalies laikė juos pagrįstais. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovo apeliacinį skundą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsiskaitymo už ieškovo atliktus darbus laikotarpiu nuo 2004 m. gegužės mėnesio iki 2004 m. spalio mėnesio yra teisėtos ir pagrįstos, be to, nurodė, kad iš esmės tarp šalių nėra ginčo dėl pareikštų reikalavimų ieškovo nurodyta apimtimi. Taigi abiejų instancijų teismai vienodai sprendė dėl ieškovo pareikšto reikalavimo dėl atsiskaitymo už atliktus darbus laikotarpiu nuo 2004 m. gegužės mėnesio iki 2004 m. spalio mėnesio; į atsakovo argumentus, kiek tai susiję su atsiskaitymu už laikotarpį nuo 2004 m. gegužės mėnesio iki 2004 m. spalio mėnesio, darbų kokybe, kainos nustatymu, atitinkamai mažinant priteistiną iš atsakovo sumą, buvo atsižvelgta, todėl kolegija sprendžia, kad būtent grąžinimas bylą nagrinėti iš naujo, kai ieškovo reikalavimas, kaip nustatė apeliacinės instancijos teismas, yra išspręstas tinkamai, prieštarautų proceso ekonomiškumo, protingumo ir teisingumo principams (CK 1.5 straipsnis, CPK 7 straipsnis). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovo atstovas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme teismo posėdžio metu sutiko su teismo paskirtos ekspertizės išvadomis (dėl atliktų darbų kokybės ir kainos), kuriomis vadovavosi bylą nagrinėję teismai (T. 3, b. l. 49). Atsakovas turės galimybę ateityje pareikšti ieškinį ieškovui dėl nuostolių, atsakovo manymu, patirtų dėl ieškovo atliktų darbų iki 2004 m. gegužės mėnesio, atlyginimo, ir tai nereiškia, kad procesas bus neekonomiškas, nes dėl atsiskaitymo už laikotarpį nuo 2004 m. gegužės mėnesio iki 2004 m. spalio mėnesio šalių ginčas, kilęs dėl atlyginimo už atliktus darbus ir atsakovo patirtų nuostolių dėl nekokybiškai atliktų darbų šiuo laikotarpiu, jau yra išspręstas, todėl CPK 143 straipsnio 2 dalies 2 punktas šiuo atveju netaikytinas.
Taigi kolegija nurodo, kad šiuo atveju nėra pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad byla grąžintina nagrinėti iš naujo, nes pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo atsakovo atsikirtimų dėl viso statybų laikotarpio darbų kokybės ir kiekio, neįvertino ir sprendime neaptarė atsakovo pateiktų įrodymų. Minėta, ieškinio reikalavimas, kuris lemia bylos nagrinėjimo ribas, šioje byloje buvo pareikštas dėl atlyginimo už atliktus statybos darbus laikotarpiu nuo 2004 m. gegužės mėnesio iki 2004 m. spalio mėnesio priteisimo, pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl atsakovo argumentų, susijusių su darbų, atliktų šiuo laikotarpiu, kokybe, kaina ir terminais, o apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis šiais klausimais, todėl nurodyti apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvai yra nepagrįsti.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstytą, kolegija sprendžia, kad atsakovas, turėdamas galimybę ir pakankamą terminą laiku pateikti byloje priešieškinį, tačiau šį procesinį dokumentą pateikdamas jau po teismo nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje, nesirūpino greitu bylos išnagrinėjimu, ir pirmosios instancijos teismas, nepriimdamas priešieškinio, pagrįstai konstatavo, kad priešieškinio priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 143 straipsnio 1 dalis). Kadangi, minėta, apeliacinės instancijos teismas pagal pateiktą apeliacinį skundą nagrinėjo bylą iš esmės, pasisakė dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, tenkinant ieškovo reikalavimą, teisėtumo, tai kolegija sprendžia, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka yra peržiūrėtas ir nėra pagrindo bylą grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Taigi apeliacinės instancijos teismas, naikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, bylą nagrinėjo iš esmės ir konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos, išskyrus priešieškinio priėmimo klausimą, dėl kurio kasacinio teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą nutartį. Atsižvelgdama į tai, kolegija sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kiti kasacinio skundo argumentai nėra reikšmingi nagrinėjamos bylos atveju, todėl kolegija dėl jų nepasisako.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 30 d. nutartį ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2006 m. sausio 17 d. sprendimą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Aloyzas Marčiulionis
Egidijus Laužikas
Virgilijus Grabinskas
