Baudžiamoji byla Nr. 2K-29-594/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01898-2022-5
Procesinio sprendimo kategorija 2.1.15.3.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. vasario 14 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Albino Antanaičio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 25 d. nutarties dalies, kuria civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus direktorės J. B. apeliacinis skundas tenkintas. Pakeista Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 10 d. nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio: civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš A. L. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus priteista 5084,36 Eur turtinei žalai atlyginti. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 10 d. nuosprendžiu A. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir nuteistas laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu trims mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir A. L. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 6, 8 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams paskiriant jam pareigas: atsiprašyti nukentėjusiosios E. G.; per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsitesėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, nustatyta realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2022 m. sausio 16 d. 6.15 val. iki 2022 m. sausio 16 d. 15.09 val. (vieną parą), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Iš A. L. nukentėjusiajai E. G. priteista 4786,54 Eur turtinei ir 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Iš A. L. Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteista 130,30 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 130,30 Eur sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. A. L. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą už tai, kad 2022 m. sausio 16 d. apie 5 val., tiksliai nenustatytu laiku, UAB Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centro „Aqua“ viešbučio, esančio Vilniaus al. 13, Druskininkuose, kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), mušdamas ir kitaip smurtaudamas artimoje aplinkoje, nesunkiai sužalojo žmogų – šeimos narį – savo sugyventinę E. G., būtent: tarpusavio konflikto metu tyčia sudavė dešiniu delnu ne mažiau kaip vieną smūgį nukentėjusiajai E. G. į veido sritį, po suduoto smūgio E. G. atsisėdus ant grindų jis, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, tyčia dešine koja įspyrė ne mažiau kaip du kartus E. G. į dešinės čiurnos sritį, po to, E. G. iš skausmo atsigulus ant grindų, jis spyrė koja ne mažiau kaip vieną kartą jai į galvos sritį ir taip nukentėjusiajai padarė poodinių kraujosruvų kaktos dešinėje, abiejų pečių, abiejų žastų, kairės šlaunies, kairio kelio, abiejų blauzdų srityse, poodinių kraujosruvų bei odos nubrozdinimą dešinio dilbio srityje ir dešinės išorinės kulkšnies lūžį, taip nukentėjusiajai E. G. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį dešinės išorinės kulkšnies lūžiu.
2. A. L. taip pat nuteistas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį už tai, kad toje pačioje vietoje tuo pačiu laiku tyčia sunaikino ir sugadino svetimą turtą – telefoną „Apple Iphone 12 Pro“, priklausantį nukentėjusiajai E. G., būtent: jis rankomis pagriebė ant staliuko padėtą telefoną „Apple Iphone 12 Pro“, priklausantį nukentėjusiajai E. G., ir jį perlenkęs sulaužė, taip padarė nukentėjusiajai 1179 Eur turtinę žalą.
II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo A. L. baudžiamąją bylą pagal civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyriaus apeliacinį skundą, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišsprendė byloje pareikšto civilinio ieškinio klausimo, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 4 punktu, ši nuosprendžio dalis pakeista visiškai patenkinant civilinio ieškovo VSDFV Kauno skyriaus pareikštą civilinį ieškinį.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
4. Kasaciniu skundu nuteistojo A. L. gynėjas advokatas E. Liutkevičius prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 25 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:
4.1. Pagal BPK 112 straipsnio 1 dalį, civilinis ieškinys gali būti paduodamas bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Praleidus šį terminą lieka teisė pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Galimybės šį terminą atnaujinti įstatymo leidėjas nėra nustatęs. VSDFV Kauno skyrius pareiškė civilinį ieškinį paduodamas jį apylinkės teismui 2022 m. lapkričio 15 d. Įrodymų tyrimas šioje byloje buvo pradėtas 2022 m. lapkričio 9 d. Taigi šis civilinis ieškinys buvo paduotas praleidus BPK 112 straipsnio 1 dalyje nurodytą jo padavimo terminą.
4.2. Pirmosios instancijos teismas minėtą ieškinį tiesiog įdėjo į bylą, niekaip neišsprendęs jo priėmimo ar nepriėmimo klausimo. Prieš kiekvieną apylinkės teismo posėdį VSDFV Kauno skyriui buvo siunčiamas pranešimas apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, į tai VSDFV Kauno skyrius atsakydavo prašymu bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
4.3. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje dėl šio civilinio ieškinio niekaip nepasisakyta, dėl to VSDFV Kauno skyrius padavė apeliacinį skundą, tačiau tokios teisės neturėjo, nes civilinis ieškinys apylinkės teismui buvo paduotas praleidus įstatyme nurodytą terminą, jis nebuvo priimtas įstatymo nustatyta tvarka, VSDFV Kauno skyrius nebuvo pripažintas šioje byloje civiliniu ieškovu ir neįgijo BPK 312 straipsnio 3 dalyje nurodytų teisių.
4.4. Šios aplinkybės ir aptarti BPK pažeidimai buvo nurodyti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, tačiau skundžiamoje nutartyje ši argumentacija nenurodyta ir niekaip neįvertinta, apsiribojant lakonišku teiginiu, kad advokatas prašė apeliacinį skundą atmesti. Akivaizdu, kad apeliacinės instancijos teismas neturėjo jokio teisėto pagrindo nagrinėti ir tenkinti minėtą civilinį ieškinį, o kartu ir apeliacinį skundą, todėl skundžiama nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.
5. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė L. Milevičienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo A. L. gynėjo advokato E. Liutkevičiaus kasacinį skundą atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
5.1. Apeliacinės instancijos teismas 2023 m. balandžio 20 d. posėdyje nusprendė atlikti įrodymų tyrimą, nes pripažino, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme VSDFV Kauno skyriaus civilinis ieškinys buvo pateiktas ir išsiųstas visiems proceso dalyviams susipažinti jau pradėjus įrodymų tyrimą. Šiuo atveju A. L. buvo išklausytas apeliacinės instancijos teisme atliekant įrodymų tyrimą (BPK 44 straipsnio 5 dalis).
5.2. Apeliacinės instancijos teismas ištaisė pirmosios instancijos teismo padarytus BPK pažeidimus, nes pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iš viso nebuvo pasisakyta dėl VSDFV Kauno skyriaus pateikto civilinio ieškinio, ir pagrįstai, laikydamasis BPK nustatytų reikalavimų ir nustatęs visas būtinas civilinio ieškinio patenkinimo sąlygas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio, skundžiama nutartimi iš A. L. VSDFV Kauno skyriui priteisė 5084,36 Eur.
5.3. Pažymėtina, kad VSDFV Kauno skyriaus civilinis ieškinys buvo pateiktas pirmosios instancijos teismui, šis teismas su šiuo civiliniu ieškiniu supažindino proceso dalyvius, jiems persiųsdamas civilinį ieškinį, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą VSDFV Kauno skyrius buvo informuojamas kaip civilinis ieškovas, todėl VSDFV Kauno skyrius, kaip civilinis ieškovas, turėjo BPK 312 straipsnyje nustatytą teisę paduoti apeliacinį skundą dėl nuosprendžio dalies, kuri susijusi su civiliniu ieškiniu, o apeliacinės instancijos teismas pagrįstai šį apeliacinį skundą išnagrinėjo. Kasatoriaus teiginys, kad VSDFV Kauno skyrius neturėjo teisės apskųsti apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, o apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisės nagrinėti šio apeliacinio skundo, atmestinas.
6. VSDFV Kauno skyriaus direktorė J. B. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo A. L. gynėjo advokato E. Liutkevičiaus kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodoma:
6.1. VSDFV Kauno skyrius 2022 m. lapkričio 15 d. raštu pirmosios instancijos teismui pateikė civilinį ieškinį, prašydamas priteisti iš A. L. 5084,36 Eur turtinei žalai atlyginti. Ši žala susidarė dėl A. L. nusikalstamų veikų nukentėjusiajai E. G. išmokėjus paskirtą ligos išmoką jos laikinojo nedarbingumo laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 17 d. iki 2022 m. birželio 6 d. Bylos metu civilinis ieškovas gaudavo šaukimus dalyvauti baudžiamosios bylos posėdžiuose, į juos teikdavo prašymus nagrinėti baudžiamąją bylą civiliniam ieškovui (jo atstovui) nedalyvaujant.
6.2. VSDFV Kauno skyriui gavus pirmosios instancijos teismo nuosprendį paaiškėjo, kad nepaisant to, jog civilinis ieškinys buvo priimtas, nuosprendyje dėl jo nepasisakyta. Atsižvelgdamas į minėtu nuosprendžiu konstatuotas aplinkybes, t. y. A. L. pripažinimą kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, o tai sudaro pagrindą visiškai tenkinti pareikštą civilinį ieškinį, kadangi žala Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui yra kilusi ir tiesiogiai susijusi su padaryta nusikalstama veika (VSDFV Kauno skyriaus nukentėjusiajai E. G. paskirta ir išmokėta ligos išmoka turi tiesioginį priežastinį ryšį su A. L. padaryta nusikalstama veika), VSDFV Kauno skyrius 2023 m. vasario 21 d. raštu pateikė apeliacinį skundą.
6.3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas priėmė VSDFV Kauno skyriaus 2022 m. lapkričio 15 d. pareikštą civilinį ieškinį, A. L. 2023 m. balandžio 20 d. posėdyje patvirtino, kad apie pareikštą civilinį ieškinį žinojo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taigi, civilinio ieškinio klausimas turėjo būti išspręstas (jį visiškai ar iš dalies tenkinant arba atmetant), o tai nebuvo padaryta, todėl apeliacinės instancijos teismas 2023 m. gegužės 25 d. nutartimi visiškai pagrįstai tenkino VSDFV Kauno skyriaus apeliacinį skundą.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
7. Nuteistojo A. L. gynėjo advokato E. Liutkevičiaus kasacinis skundas atmestinas.
Dėl VSDFV Kauno skyriaus civilinio ieškinio išsprendimo
8. Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Taigi civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytą žalą. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo pareiškiamas, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žalos ir kai įtariamojo (kaltinamojo) veikoje yra konkretaus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pažymėtina, kad, pagal BPK 110 straipsnio 1 dalį, asmuo pripažįstamas civiliniu ieškovu ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi.
9. Civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios (BPK 112 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasis šia baudžiamojo proceso įstatymo nuostata, kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėdamas VSDFV Kauno skyriaus, kuris nebuvo pripažintas civiliniu ieškovu ir neįgijo BPK 312 straipsnio 3 dalyje nurodytų teisių, apeliacinį skundą ir išspręsdamas civilinio ieškinio, paduoto jau pradėjus byloje įrodymų tyrimą, pagrįstumo klausimą, padarė esminį baudžiamojo proceso pažeidimą. Su šiais kasatoriaus argumentais galima sutikti tik iš dalies.
10. Iš bylos duomenų matyti, kad šioje byloje įrodymų tyrimas pradėtas 2022 m. lapkričio 9 d. teisiamajame posėdyje (5 t., b. l. 101), o VSDFV Kauno skyrius civilinį ieškinį pirmosios instancijos teismui pateikė 2022 m. lapkričio 15 d. Ant civilinio ieškinio yra bylą nagrinėjusios teisėjos 2022 m. lapkričio 16 d. rezoliucija „Į bylą, kopiją – kaltinamajam“ (5 t., b. l. 112–113). Civilinis ieškinys su priedais 2022 m. lapkričio 17 d. išsiųstas kaltinamajam A. L. ir jo gynėjai advokatei R. K. (5 t., b. l. 153). 2022 m. lapkričio 21 d. VSDFV Kauno skyriui išsiųstas šaukimas į teisiamuosius posėdžius (5 t., b. l. 169), 2022 m. lapkričio 23 d. teisme gautas VSDFV Kauno skyriaus prašymas bylą nagrinėti civiliniam ieškovui nedalyvaujant (5 t., b. l. 170). 2022 lapkričio 25 d. teisiamojo posėdžio protokole, be kita ko, užfiksuota, kad į teisiamąjį posėdį neatvyko civilinio ieškovo VSDFV Kauno skyriaus atstovas, taip pat nurodyta, kad šaukimas įteiktas elektroniniu paštu, gautas prašymas civilinį ieškinį nagrinėti atstovui nedalyvaujant, kad teisėja klausia dalyvių nuomonės, ar galima nagrinėti bylą neatvykus išvardytiems asmenims, kad dalyviams nepareiškus prieštaravimų byla buvo nagrinėjama (5 t., b. l. 185–186). Analogiškai VSDFV Kauno skyriui buvo siunčiamas šaukimas į vėlesnį teismo posėdį (6 t., b. l. 31), gavęs šį šaukimą VSDFV Kauno skyrius pateikė prašymą nagrinėti bylą civiliniam ieškovui nedalyvaujant ir prašant priteisti iš A. L. padarytos turtinės žalos atlyginimą (6 t., b. l. 32). Pirmosios instancijos teismas visuose vykusiuose teisiamuosiuose posėdžiuose informuodavo dalyvius apie civilinio ieškovo VSDFV Kauno skyriaus nedalyvavimą ir pateiktą prašymą, proceso dalyviams neprieštaraujant byla būdavo nagrinėjama toliau. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad apie pareikštą civilinį ieškinį buvo žinoma visiems proceso dalyviams, dėl jo priėmimo ir nagrinėjimo byloje prieštaravimų nebuvo pateikta. Vis dėlto nė vieno teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškinio priėmimo klausimas neaptartas, VSDFV Kauno skyrius nepripažintas civiliniu ieškovu (BPK 110 straipsnio 1 dalis, 253 straipsnio 1, 2 dalys), o apkaltinamajame nuosprendyje šio ieškinio pagrįstumo klausimas neišspręstas, nors priimant apkaltinamąjį nuosprendį tai privaloma padaryti (BPK 115 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 5 dalis, 307 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Taigi, dėl nurodytų BPK pažeidimų nagrinėjamu atveju visų pirma buvo pažeistos civilinio ieškovo teisės.
11. Vertinant kasatoriaus teiginius, ar šioje situacijoje VSDFV Kauno skyrius turėjo teisę paduoti, o apeliacinės instancijos teismas – nagrinėti paduotą apeliacinį skundą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad proceso metu VSDFV Kauno skyrius aktyviai domėjosi savo galimybe pateikti civilinį ieškinį. Ikiteisminio tyrimo metu VSDFV Kauno skyrius, siekdamas pasinaudoti teisės aktuose nustatyta patirtos žalos atlyginimo išieškojimo atgręžtinio reikalavimo teise, du kartus (2022 m. birželio 22 d. ir 2022 m. rugsėjo 9 d. raštais) kreipėsi į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą prašydamas suteikti informaciją apie smurtinio įvykio prieš nukentėjusiąją E. G. įtariamąjį (kaltininką) ir atsiųsti nutarimą nepradėti ikiteisminio tyrimo (jį nutraukti), jeigu toks yra priimtas (4 t., b. l. 53, 170). Į šiuos raštus Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsakė informuodamas, kad yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, taip pat koks prokuroras šį tyrimą kontroliuoja, daugiau jokių duomenų, vadovaujantis BPK 177 straipsniu, nepateikta (4 t., b. l. 55, 172). Iš bylos duomenų matyti, kad VSDFV Kauno skyriui apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą nebuvo pranešta, šaukimas į 2022 m. lapkričio 9 d. teisiamąjį posėdį, kurio metu buvo pradėtas įrodymų tyrimas, nebuvo siunčiamas. Taigi, VSDFV Kauno skyriui objektyviai nebuvo žinoma apie įrodymų tyrimo pradžią, atitinkamai ir apie terminą civiliniam ieškiniui paduoti. Kaip jau minėta, gavus civilinį ieškinį, kuris buvo pateiktas ne teismo posėdžio metu, jo priėmimo klausimas iš esmės išspręstas rezoliucija. Atkreiptinas dėmesys, kad BPK 113 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Tuo tarpu, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 1 dalį, civilinio ieškinio priėmimo klausimas yra išsprendžiamas priimant rezoliuciją. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo nuosprendžio kopija buvo išsiųsta civiliniams ieškovams (tarp jų ir VSDFV Kauno skyriui) (6 t., b. l. 83). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, VSDFV Kauno skyrius pagrįstai tikėjosi, kad byloje yra pripažintas civiliniu ieškovu, o jo paduotas civilinis ieškinys yra priimtas, todėl gavęs teismo nuosprendį, kuriame neišspręstas šio civilinio ieškovo paduotas civilinis ieškinys, turėjo teisę, pagal BPK 312 straipsnio 3 dalies nuostatas, paduoti apeliacinį skundą.
12. Konstatavęs, kad VSDFV Kauno skyriaus civilinis ieškinys paduotas jau pradėjus įrodymų tyrimą, tačiau pirmosios instancijos teismas jį priėmė ir išsiuntė proceso dalyviams susipažinti, kad dėl šio civilinio ieškinio nebuvo užduota klausimų kaltinamajam, o priimant apkaltinamąjį nuosprendį dėl šio civilinio ieškinio išvis nepasisakyta, apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą – išklausė civilinio ieškovo VSDFV Kauno skyriaus atstovės paaiškinimus ir apklausė nuteistąjį A. L. dėl jo nuomonės apie pareikštą civilinį ieškinį. Skundžiamoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas įvertino tai, kad A. L. buvo pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kad žala Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui yra kilusi ir tiesiogiai susijusi su nuteistojo neteisėta veika, t. y. VSDFV Kauno skyriaus E. G. išmokėtos nedarbingumo išmokos yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su A. L. padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Tai įvertinęs apeliacinės instancijos teismas byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkino visiškai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnis, 6.290 straipsnis), pakeisdamas šią skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį (BPK 328 straipsnio 4 punktas).
13. Šiame kontekste pažymėtina, kad kasatorius neginčija civilinio ieškinio pagrįstumo, akcentuoja tik baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, susijusius su civilinio ieškinio padavimo terminu. Atsižvelgiant į tai, kad nepareiškus civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje išlieka teisė pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 112 straipsnio 1 dalis), kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, atleidžiamas nuo žyminio mokesčio (BPK 112 straipsnio 2 dalis), įvertinant VSDFV Kauno skyriaus aktyvumą siekiant išsiieškoti jam padarytos turtinės žalos atlyginimą, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismo elgesys (apeliacinio skundo nagrinėjimas, įrodymų tyrimo atlikimas, civilinio ieškovo atstovo ir nuteistojo išklausymas) ir priimtas sprendimas atitinka protingumo, teisingumo, procesinės ekonomijos ir kitų principų reikalavimus bei BPK 1 straipsnio taikymo nuostatas.
14. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios bylos ypatumus, susijusius su civilinio ieškinio pareiškimu ir jo nagrinėjimu šioje byloje, konstatuoja, kad nors byloje ir buvo padarytas baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas (civilinis ieškinys paduotas praleidus įstatyme nustatytą terminą), tačiau jis nebuvo esminis, t. y. galiausiai nepakenkė viso baudžiamojo proceso teisingumui. Pagal BPK 369 straipsnio 3 dalį, esminiais BPK pažeidimais laikomi tokie šio kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Tokių pažeidimų byloje nenustatyta.
Dėl BK 65 straipsnio taikymo
15. Iš baudžiamojo proceso paskirties ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis), taip pat iš baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų kasacine tvarka nagrinėti baudžiamąsias bylas, jei įsiteisėję nuosprendžiai ar nutartys apskųsti, be kita ko, ir dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 369 straipsnis), ir šiame įstatyme įtvirtintos kasacinės instancijos teismo teisės nagrinėjant kasacinę bylą pritaikyti lengvesnę nusikalstamą veiką nustatantį įstatymą arba nutraukti baudžiamąją bylą ar sušvelninti bausmę (BPK 376 straipsnio 3 dalis) kyla kasacinės instancijos teismo pareiga nagrinėjant baudžiamąją bylą patikrinti teismų sprendimų teisėtumą ir šiais pagrindais nepaisant to, ar dėl šių pažeidimų buvo paduotas skundas. Kasacinės instancijos teismas tokiu atveju nėra saistomas kasacinio skundo motyvais ir turi konstitucinę teisę apibrėžti baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-183/2012, 2K-176/2014, 2K-383-1073/2018, 2K-252-654/2023).
16. Nors kasaciniame skunde nekeliamas klausimas dėl A. L. paskirtos subendrintos bausmės, tačiau, atsižvelgiant į pirmiau minėtas įstatymų nuostatas, teisėjų kolegijos nuomone, byloje yra pagrindas svarstyti baudžiamojo įstatymo – BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčio – taikymo klausimą.
17. Pirmosios instancijos teismas, nuosprendžiu A. L. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą paskyręs laisvės atėmimą dešimčiai mėnesių, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimą trims mėnesiams, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, paskirtas bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu ir A. L. paskyrė subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams.
18. Pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį, paskirtos bausmės sudedamos, taip pat vienos bausmės keičiamos kitomis bausmėmis, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2). Tokiu santykiu bendrinant nuteistajam A. L. paskirtas bausmes (net ir visiško bausmių sudėjimo būdu), subendrinta bausmė negalėjo viršyti vienuolikos mėnesių penkiolikos dienų laisvės atėmimo. Tai akivaizdi baudžiamojo įstatymo taikymo klaida, kuri taisytina, atsižvelgiant į BPK 1 straipsnio 1 dalies, 369 straipsnio, 376 straipsnio 3 dalies nuostatas, net ir dėl to nesant paduoto kasacinio skundo. Atsižvelgiant į tai ir įvertinus teismo parinktą dalinio bausmių subendrinimo būdą, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 11 mėnesių.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1, 6 punktais,
n u t a r i a :
Nuteistojo A. L. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus kasacinį skundą atmesti.
Pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 10 d. nuosprendžio dalį dėl subendrintos bausmės A. L. skyrimo: vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, šiuo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir BK 187 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, A. L. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vienuolikai mėnesių.
Kitas Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 10 d. nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.
Teisėjai Alenas Piesliakas
Rima Ažubalytė
Albinas Antanaitis
