Administracinė byla Nr. 2AT-2-2013
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-01877-2011-1
Procesinio sprendimo kategorija 39.2, 50.15.2
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Rimanto Baumilo,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, atnaujintą pagal pareiškėjo – tarptautinės kelių transporto firmos „AAA“ prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 19 d. nutarties, kuria pakeistas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutarimas ir J. R. K. (J. R. K.), nubaustam pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 210 straipsnio 1 dalį, paskirtas krovininio automobilio „DAF XF05E“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) ir puspriekabės „Schmitz Sko 24/L“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) konfiskavimas, taip pat panaikinta nutarimo dalis, kurioje nurodyta, kad nutarimui įsiteisėjus, minėtas krovininis automobilis ir puspriekabė bei šių transporto priemonių registracijos liudijimai grąžintini įmonės „AAA“ įgaliotam atstovui.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo R. Baumilo pranešimą ir susipažinusi su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga,
n u s t a t ė :
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutarimu J. R. K. pripažintas kaltu padaręs ATPK 210 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą dėl to, kad 2011 m. spalio 17 d., apie 23.50 val., Vilniaus rajone, Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio poste, važiuodamas automobiliu,,DAF XF05E“(valstybinis Nr. duomenys neskelbtini) (toliau - automobilis) su puspriekabe „Schmitz Sko 24/L“ (valstybinis Nr. duomenys neskelbtini) (toliau - puspriekabė), atvykęs iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką nedeklaravęs ir nepateikdamas muitinės kontrolei, paslėpęs šio automobilio kabinoje po gultais ir už puspriekabės šaldymo sienelės, gabeno 10 000 vnt. cigarečių,,Golden Deer 9“, 2400 vnt. cigarečių,,Viceroy Red“, 1600 vnt. cigarečių,,Viceroy Blue“, 20 000 vnt. cigarečių,,Golden Deer 7“, kurių bendra vertė 95,07 MGL (12 359 Lt). Už šį pažeidimą J. R. K. skirta 10 000 Lt baudą su kontrabandos daiktų – cigarečių konfiskavimu.
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 19 d. nutartimi tenkintas Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinis skundas – pakeistas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutarimas ir J. R. K. už ATPK 210 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirtas krovininio automobilio ir puspriekabės, kuriomis gabentos cigaretės, konfiskavimas, taip pat panaikinta nutarimo dalis, kurioje nustatyta, kad, nutarimui įsiteisėjus, krovininis automobilis ir puspriekabė bei šių transporto priemonių registracijos liudijimai grąžintini įmonės „AAA“ įgaliotam atstovui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi pagal pareiškėjo – tarptautinės kelių transporto firmos „AAA“ prašymą administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.
Tarptautinė kelių transporto firma „AAA“ (toliau – pareiškėjas) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 19 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutarimą be pakeitimų.
Pareiškėjas teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, turinčias esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Pareiškime nurodoma, kad J. R. K. pagrįstai yra nubaustas pagal ATPK 210 straipsnio 1 dalį, tačiau apeliacinės instancijos teismas taikydamas papildomą nuobaudą – transporto priemonių konfiskavimą, neatsižvelgė į ATPK 20 straipsnio nuostatas, neįvertino to, kad kiti asmenys, nepadarę administracinio teisės pažeidimo, neturėtų patirti neigiamų įstatymo taikymo pažeidėjui pasekmių, nes tai prieštarauja ne tik ATPK 1 ir 7 straipsniams, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsniui. Šioje byloje pareiškėjas dėl apeliacinės instancijos teismo pažeidimą padariusiam J. R. K. pritaikytos papildomos nuobaudos – transporto priemonių konfiskavimo – patyrė didelius nuostolius, nes konfiskuojamų transporto priemonių vilkiko vidutinė rinkos vertė keliasdešimt kartų viršijo kontrabanda gabentų cigarečių nustatytą vertę. Atsižvelgdamas į konfiskuojamų transporto priemonių rinkos vertę, teismas privalėjo pareikalauti iš apelianto pateikti į bylą apeliacinio skundo dalyką patvirtinančius įrodymus, o ne vadovautis vien tik teismų praktika. Be to, teismas, remdamasis teismų praktika, nenurodė, kuriame iš teismų biuletenių jos yra paskelbtos, nors pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalį būtent Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus. Apeliacinės instancijos teismas, akcentuodamas neteisėtai gabenamų cigarečių kiekį, nepateikė įrodymų, kuriais remdamasis padarė išvadą, jog gabenamų cigarečių kiekis be krovininio automobilio ir puspriekabės pagalbos būtų neįmanomas.
Pareiškėjo teigimu, apeliacinės instancijos teismas, nusprendęs taikyti papildoma nuobaudą – transporto priemonių konfiskavimą, nesilaikė ATPK 257 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių. Pagal ATPK 210 straipsnio 1 dalies sankciją transporto priemonės, kuria buvo gabenama kontrabanda, konfiskavimas neprivalomas, tačiau, spręsdamas taikyti ar netaikyti šią administracinę nuobaudą, teismas turi atsižvelgti į visas administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybes. ATPK 30 straipsnio 2 dalis numato, kad skiriant administracinę nuobaudą turi būti atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, t. y. skiriamų administracinių nuobaudų dydžiai, jų rūšys turi būti proporcingi padaryto teisės pažeidimo pavojingumui bei mastui. Pareiškėjas pažymi, kad pagal teismų praktiką, transporto priemonės konfiskavimas taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo panaudota kontrabandos pažeidimui daryti, t. y. jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta – įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas (nutartys bylose Nr. N3-1695/2006, N575-47/2008, N502-34/2010). Šiuo atveju cigaretės buvo paslėptos automobilio kabinoje po gultais, t. y. automobilyje nebuvo įrengta slėptuvė, automobilis nebuvo tam specialiai pritaikytas. Be to, gabentų cigarečių kiekis – 1 700 pakelių arba 170 blokų – nėra toks, kurio be nurodytų transporto priemonių pats asmuo nebūtų galėjęs gabenti kitu būdu. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į jo atsiliepime pateiktus argumentus, o svarstė tik apelianto pateiktus argumentus bei motyvus. Teismas nenustatinėjo, koks gabenamų cigarečių kiekis, kokioje transporto priemonėje bei kurioje vietoje buvo aptiktas, nes iš nutarties išplaukia, kad cigaretės buvo gabenamos dviejose transporto priemonėse, t. y. vilkike bei puspriekabėje. Vilkike cigaretės buvo aptiktos po gultais, o puspriekabėje už šaldymo sienelės.
Pareiškėjo manymu, apeliacinės instancijos teismas šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nesilaikė ATPK 20, 30, 257 straipsnių reikalavimų, neatsižvelgė į tai, kad administracinė nuobauda skiriama ne bet kokiam, o administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui, kad skiriant nuobaudą turi būti įvertintas padaryto teisės pažeidimo pobūdis, pažeidėjo asmenybė ir atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės, ir skirdamas bei individualizuodamas administracinę nuobaudą nesivadovavo įrodymų vertinimo taisyklėmis. Pareiškime nurodoma, kad administracinė atsakomybė yra individuali ir atsako tik kaltas asmuo, o trečiųjų asmenų teisės neturėtu būti nepagristai pažeidžiamos ir suvaržomos skiriant administracinę nuobauda kaltininkui, taip pat ir papildoma nuobaudą – priemonių, skirtų kontrabandai gabenti, konfiskavimą. Nors ATPK 26 straipsnyje numatyta galimybė konfiskuoti pažeidimo padarymo įrankį ar tiesioginį objektą, kuris pažeidėjui nepriklauso nuosavybės teise, tačiau ATPK 210 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta galimybė nekonfiskuoti kontrabandos priemonių. Kartu pareiškėjas pažymi, kad ATPK detaliau konfiskavimas nereglamentuotas, tuo tarpu Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, kuriame numatoma atsakomybė už nusikalstamas veikas, kurios savo pobūdžiu yra žymiai pavojingesnės visuomenei nei administraciniai teisės pažeidimai, konfiskavimas detaliai reglamentuotas. Numatyta kokiais atvejais konfiskuojamas kitiems asmenims priklausantis turtas, o tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, iš kaltininko išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnis). Taip užtikrinamas trečiųjų asmenų nuosavybės neliečiamumas ir jų teisėtų interesų bei teisių apsauga, įtvirtinamos nuosavybės neliečiamumo garantijos. Dėl šių priežasčių pareiškėjas mano, kad administracinės nuobaudos, susijusios su trečiųjų asmenų teisių suvaržymu, turėtu būti taikomos ypač atsakingai.
Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad pažeidėjas J. R. K. teisėtai valdomomis darbdavio jam patikėtomis transporto priemonėmis – vilkiku su puspriekabe kontrabanda gabeno 1 700 pakelių cigarečių, kurios buvo rastos vilkiko kabinoje po gultais ir puspriekabėje už šaldymo sienelės. Pareiškėjas pažymi, kad apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog tokį prekių kiekį gabenti per valstybės sieną išvengiant muitinės kontrolės be transporto priemonės iš tiesų yra sudėtinga, tačiau nėra neįmanoma. Be to, nustatyta, kad pažeidėjas cigaretes stengėsi paslėpti – jos buvo padėtos po gultu, už puspriekabės šaldymo sienelės, o tai niekaip nepatvirtina aplinkybės, kad pažeidėjo darbdavys (automobilio savininkas) gali būti su šiuo pažeidimu susijęs, apie jį žinoti, ir nepagrindžia būtinumo konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausančią transporto priemonę. Byloje nėra jokių duomenų, kad darbdavys žinojo apie pažeidėjo padaryto pažeidimo aplinkybes, taip pat, kad žinojo, ar galėjo numanyti ir žinoti, jog pažeidėjas neteisėtai elgiasi, pasinaudodamas jam teisėtai suteikta valdyti transporto priemone. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas mano, kad apeliacijos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog darbdavys po pirmo pažeidimo patikėdamas toliau transporto priemonę prisiėmė ir teisės pažeidimo recidyvo riziką, o pareiškėjo ir pažeidėjo aiškinimai, kad darbdavys nieko nežinojo, jokiais duomenimis nepaneigti, todėl nepagrįsta apylinkės teismo išvada, kad nėra pagrindo manyti, jog kaltininko darbdavys niekaip nesusijęs su teisės pažeidimu.
Pareiškėjas mano, kad įvertinus gabentų cigarečių kiekį, tai, kad šiam kiekiui gabenti tokios transporto priemonės nėra būtinos, atsižvelgiant į tai, kad cigaretės nebuvo paslėptos specialiai tam įrengtose vietose, o buvo vairuotojo asmeninio naudojimo erdvėje (po gultais), tai transporto priemonių, kurių bendra vertė yra 250 000 Lt, konfiskavimas neigiamu poveikiu akivaizdžiai ir neproporcingai yra didesnis ne pažeidėjui J. R. K., o su pažeidimu nesusijusiam asmeniui – jo darbdaviui. Todėl transporto priemonių konfiskavimas neturės nubaudimo poveikio kaltininkui ir nebus efektyvi prevencinė priemonė. Dėl pirmiau paminėtų aplinkybių pareiškėjas mano, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminių materialiosios ir proceso teisės pažeidimus, kurie turėjo įtakos neteisėtos nutarties priėmimui, todėl šio teismo nutartis laikytina nepagrįsta, neteisėta ir turi būti panaikinta.
Atsiliepimu Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – Institucija) viršininkas J. R. prašo atmesti tarptautinės kelių firmos „AAA“ prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 19 d. nutartį.
Atsiliepime nurodoma, kad prašymo atnaujinti administracinio teisės pažeidimą bylą nurodyti argumentai nepagrįsti, konfiskuojant transporto priemones, materialiosios teisės normos nebuvo pažeistos, įstatymas pritaikytas tinkamai, todėl nėra teisinio pagrindo atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą
Institucijos nuomone, prašymas dėl proceso atnaujinimo grindžiamas tik materialiosios teisės normų pažeidimu, nors taip pat nurodoma, jog apygardos teismas priimdamas skundžiamą nutartį pažeidė ir procesinės teisės normas, tai pagrindžiant pavieniais teismų praktikos atvejais, kurie neatspindi susiformavusios ir aktualios teismų praktikos dėl kontrabandos gabenimo priemonių konfiskavimo. Atsiliepime pažymima, kad, vadovaujantis ATPK 26 straipsnio 1 dalies nuostatomis, administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis (krovininis automobilis ir puspriekabė) ATPK 210 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose gali būti konfiskuotas nepriklausomai nuo to, ar jis yra pažeidėjo nuosavybė. Taip pat nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonės savininkas kokiu nors būdu yra susijęs su administracinio teisės pažeidimo padarymu (LVAT nutartis Nr. N-18-1466/2007). Konfiskavimui nėra būtina, kad transporto priemonė būtų naudojama asmeniniais tikslais, svarbu, kad ji buvo panaudota tiesiogiai kontrabandai daryti ir pripažinta kontrabandos darymo įrankiu. ATPK 26 straipsnio 1 dalies atitikimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai pripažino Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26 straipsnio pirmosios dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.
Atsiliepime sutinkama, kad transporto priemonės, kuria buvo gabenama kontrabanda, konfiskavimas pagal ATPK 210 straipsnio 1 dalies sankciją yra neprivalomas, tačiau nuobauda turi būti skiriama tokia, kokia būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Pagal teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo panaudota kontrabandos pažeidimui daryti, t. y. jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta – įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui gabenti arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas (LVAT nutartys Nr. N62-93/2009, N575-215/2009; VAT nutartys Nr. ATP-475-195/2011, ATP-14-195/2012 ir kt.). Institucijos manymu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, rėmėsi aktualia suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio ir Vilniaus apygardos teismo praktika kontrabandos bylose ir konfiskuodamas transporto priemones pagrįstai atsižvelgė į didelį cigarečių kiekį nurodęs, kad cigarečių gabenimas šiuo atveju be krovininio automobilio ir puspriekabės būtų neįmanomas.
Atsižvelgdama į šias aplinkybes Institucija nesutinka su prašymo dėl proceso atnaujinimo argumentu, kad apygardos teismas neįvertino byloje surinktų įrodymų visumos, o teismo išvados dėl būtinybės konfiskuoti transporto priemonę nepagrįstos byloje surinktų įrodymų visapusišku, objektyviu vertinimu. Administracinė nuobauda buvo paskirta pažeidimą padariusiam asmeniui, įvertinus pažeidimo pobūdį, pavojingumą visuomenei, automobilio tiesioginį panaudojimą pažeidimui daryti bei kitas aplinkybes, siekiant ATPK 20 straipsnyje įtvirtintų administracinės nuobaudos tikslų. Kita vertus, konfiskuotos transporto priemonės savininkas gali reikalauti iš teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą civilinio proceso tvarka.
Atsiliepime taip pat nurodoma, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, vadovaujantis ATPK 26 straipsniu, pažeidimo padarymo priemonė konfiskuojama nepriklausomai nuo to, kam ji nuosavybės teise priklauso, tačiau išskirtiniais atvejais, įrodžius, jog daiktas iš savininko paimtas prieš jo valią, jis gali būti nekonfiskuotas (LAT nutartis Nr. 2AT-5/2011). Šiuo atveju iš nustatytų bylos duomenų matyti, kad transporto priemonių savininkas jas pažeidėjui patikėjo savo valia. Institucija pažymi, kad pareiškėjo argumentas dėl negalimos skirtingos praktikos administracinės ir baudžiamosios atsakomybės atveju dėl turto konfiskavimo yra netinkamas, nes negali būti taikoma analogija kiekvienam iškilusiam klausimui. Šiuo atveju svarbu, kad ATPK nenumato tokios galimybės, kaip nustatyta BK 72 straipsnio 5 dalyje, kuri leistų išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nesant tokios normos, galiojant imperatyvaus reguliavimo metodui administracinių teisės pažeidimų procese, tokia galimybė teisiškai negalima, nes nenumatyta įstatyme.
Kartu Institucija atkreipia dėmėsį, kad kontrabanda įvežamos prekės daro didelę žalą valstybės ūkio ir finansų sistemai, o šiuo metu kontrabandos mastai itin dideli, ši veika padaroma tik tiesiogine tyčia, todėl tokios kontrabandos gabenimo priemonės kaip krovininiai ar lengvieji automobiliai, motociklai ir pan., turėtų būti konfiskuojamos visais atvejais, t. y. nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonė specialiai tam buvo pritaikyta – įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui gabenti ar tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas. Nors įstatymo leidėjas ATPK 210 straipsnio sankcijoje yra numatęs gabenimo priemonės nekonfiskavimą, tačiau pavieniai teismų sprendimai neskirti kontrabandos gabenimo priemonių (automobilių) konfiskavimo, kai jose prekės buvo slepiamos neįrengiant specialių slėptuvių, yra ydingi.
Pareiškėjo – tarptautinės kelių transporto firmos „AAA“ prašymas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismo nutartimi pakeistas pirmosios instancijos teismo nutarimas ir J. R. K., nubaustam pagal ATPK 210 straipsnio 1 dalį, paskirtas pareiškėjui – tarptautinei kelių firmai „AAA“ priklausančių krovininio automobilio „DAF XF05E“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) ir puspriekabės „Schmitz Sko 24/L“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) konfiskavimas. Pareiškėjas neginčija administracine tvarka nubausto J. R. K. padaryto administracinio teisės pažeidimo įrodytumo ir kvalifikavimo, tačiau nesutinka su paskirta papildoma administracine nuobauda – pareiškėjui priklausančių vilkiko ir puspriekabės konfiskavimu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 19 d. nutartį, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, konfiskuodamas pareiškėjui priklausančius vilkiką ir puspriekabę, esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų, turėjusių įtakos šios nutarties teisėtumui, nepadarė.
ATPK 210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, išskyrus kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus, šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus (prekursorius), gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant šios kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė neviršija 250 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumos, užtraukia baudą nuo 10 000 iki 20 000 Lt su kontrabandos daiktų, taip pat gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimu ar be konfiskavimo. Taigi ATPK 210 straipsnio 1 dalies sankcija suteikia bylą nagrinėjančiam teismui teisę, atsižvelgus į šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, nuspręsti, ar transporto priemonė konfiskuotina ar nekonfiskuotina.
Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, kad J. R. K. pareiškėjui – tarptautinei kelių firmai „AAA“ priklausančiais vilkiku su puspriekabe – atvykęs iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, Medininkų pasienio kontrolės poste nedeklaravęs ir nepateikdamas muitinės kontrolei, paslėpęs vilkiko kabinoje po gultais ir už puspriekabės šaldymo sienelės gabeno 1 700 pakelių cigarečių su rusiškomis banderolėmis, tačiau neskyrė vilkiko ir puspriekabės konfiskavimo, atsižvelgęs į tai, kad juose nebuvo įrengtos slėptuvės kontrabandos dalykui paslėpti. Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nutarimą ir taikydamas pareiškėjui priklausančių vilkiko ir puspriekabės konfiskavimą, konstatavo, kad šiuo atveju, sprendžiant dėl papildomos nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo, neturi reikšmės faktas, jog vilkike ir puspriekabėje nebuvo įrengtos specialios slėptuvės kontrabandos dalykui paslėpti, o reikšminga tai, kad nurodyto cigarečių kiekio (1 700 pakelių) asmuo nebūtų galėjęs gabenti be transporto priemonės. Su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada nėra pagrindo nesutikti. Pažymėtina, kad nepaisant to, jog pagal ATPK 210 straipsnio 1 dalies sankciją transporto priemonės, kuria gabenta kontrabanda, konfiskavimas neprivalomas, tačiau teismų praktikoje jis privalomai taikomas dviem atvejais, t. y. kai transporto priemonė buvo panaudota kontrabandos pažeidimui daryti ir nustačius, kad ji specialiai tam buvo pritaikyta (įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti) arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-47/2008, Nr. N575-215/2009, Nr. N502-34/2010, N62-872/ 2010 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šioje byloje, nors konfiskuotose transporto priemonėse nebuvo įrengtos specialios slėptuvės, tačiau cigaretės buvo slepiamos dviejose vietose (po gultais automobilyje ir už šaldymo sienelės puspriekabėje). Taigi transporto priemonės konfiskavimas privalomai taikomas ne tik tada, kai joje specialiai įrengta slėptuvė, bet ir tais atvejais, kai transporto priemonė tiesiogiai panaudota kontrabandai gabenti, jeigu gabenimas be šios priemonės neįmanomas. Todėl nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad gabento cigarečių kiekio (1 700 pakelių) J. R. K. nebūtų galėjęs gabenti be vilkiko „DAF XF05E“ (valst. duomenys neskelbtini) ir puspriekabės „Schmitz Sko 24/L“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini), ir taikydamas šių, pareiškėjui priklausančių, transporto priemonių konfiskavimą, esminio materialiosios teisės pažeidimo nepadarė. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje panašūs gabentų cigarečių kiekiai, atskirais atvejais net ir mažesni, ne kartą pripažinti tokiais, kurių neįmanoma gabenti be transporto priemonės, ir taikytas transporto priemonės konfiskavimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylos Nr. N575-3255/2011, N62-68/2012, N575-172/2012 ir kt.).
Kartu atmestini pareiškėjo teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė ATPK 20, 30, 257 straipsnių reikalavimų, neatsižvelgė į tai, kad administracinė nuobauda skiriama ne bet kokiam, o administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui, kad skiriant nuobaudą turi būti įvertintas padaryto teisės pažeidimo pobūdis, pažeidėjo asmenybė bei atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, ir skirdamas bei individualizuodamas administracinę nuobaudą nesivadovavo įrodymų vertinimo taisyklėmis. Iš pareiškimo atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą turinio matyti, kad pareiškėjas nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada dėl galimybės gabenti nurodytą cigarečių kiekį be transporto priemonės nurodydamas, jog šis teismas, spręsdamas vilkiko ir puspriekabės konfiskavimo klausimą, neteisingai įvertino byloje sutrinktus įrodymus, nenustatinėjo, koks cigarečių kiekis, kokioje transporto priemonėje ar jos vietoje aptiktas ir kt. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, vadovaujantis ATPK 30221 straipsnio trylikta dalimi, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje surinktų įrodymų netiria ir nevertina bei faktinių aplinkybių nenustatinėja, o nagrinėdamas atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą, priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas, patikrina teisės taikymo aspektu. Teismas yra saistomas toje administracinio teisės pažeidimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Pareiškėjo teiginiai dėl neteisingo byloje surinktų įrodymų vertinimo ir faktinių bylos aplinkybių nustatymo yra deklaratyvaus pobūdžio, pagrįsti savu įrodymų vertinimu ir nustatytų aplinkybių interpretavimu. Pagal ATPK 257 straipsnį administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai turi būti vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjui priklausančio vilkiko ir puspriekabės konfiskavimo klausimą, nesilaikė ATPK 257 straipsnio reikalavimų. Teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Pagal apeliacinės instancijos teismo nustatytas aplinkybes pareiškėjui priklausančių transporto priemonių konfiskavimas taikytas pagrįstai ir nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas padarė esminių proceso teisės pažeidimų, turėjusių įtakos teisėtos apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimui.
Nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad jo, kaip trečiojo asmens, teisės buvo pažeistos ir suvaržytos skiriant administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui papildomą nuobaudą – pareiškėjui priklausančių vilkiko ir puspriekabės konfiskavimą. Pažymėtina, kad ATPK 26 straipsnyje nustatyta, jog ATPK 210 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo atveju daiktas, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, gali būti konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise tas daiktas priklauso (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-172/2012 ir kt.). Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog pažeidimo padarymo priemonių (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims, todėl ATPK 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl to savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas ginčijamu įstatymu yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas. Dėl šių aplinkybių konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas, konfiskuodamas pareiškėjui priklausančius vilkiką ir puspriekabę, laikėsi minėtų ATPK bei teismų praktikos nuostatų.
Kartu konstatuotina, kad šioje byloje nustatyto teisinio pagrindo konfiskuoti pareiškėjui priklausančius vilkiką ir puspriekabę nepaneigia ir ta aplinkybė, jog šių transporto priemonių vertė yra žymiai didesnė nei kontrabanda gabentų prekių vertė. Teismų praktikoje transporto priemonės vertė, pati savaime nepripažįstama besąlygišku pagrindu jos nekonfiskuoti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1171/2007, N444-1278/2007, N62–872/ 2010). Kaip jau minėta, dėl gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti, konfiskavimo, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiama įvertinus visas, o ne atskiras, šios nuobaudos skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.
Darytina išvada, kad konfiskuojant automobilį, priklausantį tarptautinei kelių transporto firmai „AAA“, ATPK nuostatos pritaikytos tinkamai, atitinka susiklosčiusią teismų praktiką, o pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra teisinio pagrindo keisti apeliacinės instancijos teismo sprendimą dėl turto konfiskavimo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Atmesti tarptautinės kelių transporto firmos „AAA“ prašymą atnaujinti bylą.
Teisėjai Valerijus Čiučiulka
Jonas Prapiestis
Rimantas Baumilas
