Baudžiamoji byla Nr. 2K-42/2009 Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.3.1; 1.1.8.1.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. sausio 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Egidijaus Bieliūno,
sekretoriaujant Linai Baužienei,
dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. N. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau–BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Raseinių rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas dešimčiai metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 10 d. nutartis, kuria nuteistojo apeliacinis skundas atmestas.
Šioje baudžiamojoje byloje taip pat nuteistas N. K. Dėl jo kasacinių skundų nepaduota.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir prokuroro, prašiusio skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė:
K. N. nuteistas už tai, kad 2006 m. rugpjūčio 24 d. apie 18 val. su N. K. negyvenamame name Raseinių rajone (duomenys neskelbtini) seniūnijoje (duomenys neskelbtini) kaime, būdami apsvaigę nuo alkoholio, K. N. sudavus R. B. (R. B.) vieną smūgį kumščiu į galvos kairę pusę ir vieną smūgį keliu į pasmakrę, N. K. sudavus R. B. smūgius kumščiu į galvos kairę pusę, tyčia jį nužudė, nes nuo šių smūgių kraujui išsiliejus po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairės galvos smegenų momeninės skilties, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu, nukentėjusysis mirė.
Kasaciniu skundu nuteistasis K. N. prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 10 d. nutartį ir priimtu nauju sprendimu tinkamai nubausti jį pagal BK nuostatas ir paskirti bausmę taikant BK 54 straipsnio 1 dalies ir 62 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Nuteistasis K. N. nurodo, kad teismai išvadas grindė prielaidomis, nes neturėjo jokių įrodymų apie smūgį būtent kumščiu ir jo įtaką R. B. galvos traumai, nevertino jo parodymų, kad smūgį sudavė delnu, N. K. parodymų, kad K. N. sudavė kumščiu ar delnu. Teismai pažeidė baudžiamojo proceso paskirtį tinkamai atskleisti nusikalstamą veiką ir tinkamai pritaikyti įstatymą. Taip pažeista teisė į nešališką ir teisingą teismą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio nuostatos. Nuteistasis nesutinka, jog buvimas apsvaigusiu nuo alkoholio turėjo įtakos tyčinės nusikalstamos veikos padarymui ir tai yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, lėmusi griežtos ir neteisingos laisvės atėmimo bausmės, atitinkančios BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkį, skyrimą, nes nėra įrodymų, kad jo elgesys nuo alkoholio vartojimo keičiasi. Nuteistasis teigia, kad jam turėjo būti taikomos ne BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkto, bet BK 54 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų bei 62 straipsnio 1 dalies nuostatos, nes jis savo noru pranešė ir prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, padėjo ją išaiškinti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nuoširdžiai gailisi, atlygino turtinę žalą, turi šeimą ir du mažamečius vaikus.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl skundo nenagrinėtinų argumentų
BPK 376 straipsnio 1 dalis nustato, jog kasacinės instancijos teismas apskųstus įsiteisėjusius nuosprendžius ir nutartis patikrina tik teisės taikymo aspektu BPK 369 straipsnyje numatytais pagrindais, susijusiais su skundų argumentais dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ar padarytų esminių BPK pažeidimų. Be to, pagal BPK 367 straipsnio 3 dalies nuostatas kasacine tvarka galima skųsti tik apeliacine tvarka apskųstą ir nagrinėtą nuosprendį ar nutartį ir tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacine tvarka.
Šiuo konkrečiu atveju teisinių nagrinėjimo kriterijų tam tikri kasatoriaus skundo argumentai neatitinka. Pirmiausia tie, kurie kildinami iš kasatoriaus savaip traktuojamų bylos faktų apie smūgius, suduotus nukentėjusiajam R. B., ir jų vertinimą, taip pat iš kasatoriaus teiginių apie jo apsvaigimą nuo alkoholio kaip neturėjusį įtakos nusikaltimo padarymui. Iškeldamas klausimą dėl nukentėjusiajam suduotų smūgių vertinimo kasatorius tvirtina, kad bylą nagrinėję teismai buvo šališki, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio nuostatas, nes padarė, jo teigimu, tik prielaidomis pagrįstas išvadas. Tai deklaratyvus teiginys, grindžiamas vien nesutikimu su teismų išvadomis dėl atitinkamų faktų ir jų vertinimo. Jis neatskleidžia Konstitucijos ir BPK atitinkamų nuostatų konkrečių pažeidimų. Pasisakyti šiais klausimais kasacinės instancijos teismas neturi kompetencijos, nes įrodymų netiria ir nevertina, faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja ir nepaneiginėja. Tą gali atlikti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai. Nagrinėdami bylą, faktines aplinkybes jie išsiaiškino ir savo sprendimuose nurodė. Apeliacinės instancijos teismas tą padarė pagal argumentus, išdėstytus nuteistųjų K. N. ir N. K. apeliaciniuose skunduose. Iš bylos dokumentų turinio matyti, kad nuteistasis K. N. apeliaciniame skunde ginčijo tik bausmės griežtumą ir atlygintinos neturtinės žalos dydį. Taigi, čia nurodyti kasacinio skundo argumentai iškelia klausimus, kurie nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyko, todėl paliktini nenagrinėti.
Dėl padarytos veikos kvalifikavimo
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ištirtais įrodymais, apkaltinamajame nuosprendyje detaliai aptarė nuteistųjų K. N. ir N. K. nukentėjusiajam suduotus smūgius ir jų įtaką pastarojo mirčiai. Teismo medicinos ekspertų išvados ir gauti žodiniai paaiškinimai įvertinti visapusiškai, dalis išvadų motyvuotai atmestos. Nustatyta, kad 2006 m. rugpjūčio 24 d. konflikto metu R. B. patirti sužalojimai, sukėlę jo mirtį, padaryti K. N. ir N. K. smūgiais. Jų sudavimo aplinkybės argumentuotai įvertintos kaip tokios, kurios atskleidžia kaltininkų elgesiui būdingą netiesioginę tyčią. Šiais klausimais pasisakęs apeliacinės instancijos teismas nutartyje patvirtino pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes ir išvadą dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Kasatoriaus skundo argumentai neduoda pagrindo manyti, kad šiuo konkrečiu atveju kvalifikuojant K. N. veiką yra padaryta baudžiamojo įstatymo taikymo klaida.
Dėl bausmės individualizavimo
Skirdamas bausmę kaltinamajam K. N., pirmosios instancijos teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais bei BK 61 straipsnyje nustatytomis bausmės skyrimo taisyklėmis. Teismas atsižvelgė į tai, kad jis, veikdamas netiesiogine tyčia, padarė labai sunkų nusikaltimą, sukėlė skaudžias ir neatstatomas pasekmes, kad už šį nusikaltimą BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje (nusikaltimo padarymo metu galiojo ir, vadovaujantis BK 3 straipsnio 1 ir 2 dalimis, taikyta 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija, numačiusi švelnesnę bausmę) numatyta tik laisvės atėmimo bausmės rūšis, todėl teismas nusprendė skirti realią laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgęs į byloje užfiksuotus K. N. parodymus, kuriais jis neneigė sudavęs smūgius R. B., po to slėpęs jo kūną, taip pat aiškino, kad nenorėjo R. B. nužudyti ir dėl to gailisi, teismas prisipažinimą padarius nusikaltimą ir nuoširdų gailėjimąsi pripažino BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinančia aplinkybe, taikytina K. N.
Byloje nustatyta, kad nusikaltimą K. N. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Teismas konstatavo, kad vartotas alkoholis turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir šią aplinkybę pripažino atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Teismas paneigė kaltinamajame akte nurodytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad K. N. ir N. K. R. B. nužudė bendrininkų grupe, tačiau K. N. pripažino aktyvesniu nusikaltimo dalyviu, nes jis pradėjo konfliktą su R. B. Atsižvelgta į tai, kad K. N. vedęs, šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai, dėl jo seniūnijoje nusiskundimų nėra, gyvena iš atsitiktinių darbų pas ūkininkus ir nelegalios naminės degtinės gamybos, dažnai piktnaudžiauja alkoholiu, seniūno charakterizuojamas kaip darbštus, draugiškas gyventojas, iš ankstesnių darboviečių gautos teigiamos jo charakteristikos, nužudymą padarė būdamas neteistas, nes Raseinių rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu yra nuteistas už 2006 m. rugpjūčio 25 d., t.y. jau po R. B. nužudymo, padarytą veiką.
Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad apygardos teismas atsižvelgė į BK 54 ir 61 straipsnių nuostatas, teisingai įvertino K. N. asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes, šių aplinkybių tarpusavio santykį ir pagrįstai paskyrė sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui lygią dešimties metų laisvės atėmimo bausmę, kuri šiuo atveju nevertintina kaip aiškiai per griežta ir jos švelninti nėra įstatyminio pagrindo.
Taikyti BK 62 straipsnio nuostatas teismas gali, bet neprivalo, jeigu nustato, kad švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimui yra atitinkami pagrindai. Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali būti skiriama, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Šio straipsnio nuostatų taikymo galimybė nesiejama su padarytos nusikalstamos veikos sunkumu ir, skirtingai nei nurodo kasatorius, su atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis. Šioje byloje teismas tokios galimybės neįžvelgė ir jos nesvarstė. Tokiu atveju dėstyti argumentų dėl galimumo taikyti BK 62 straipsnio nuostatas teismas neprivalėjo. Nuteistojo K. N. prašymas švelninti bausmę apeliacine tvarka nagrinėtas, tačiau skunde nebuvo argumentų dėl BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo, o tuo pačiu ir būtinybės pasisakyti dėl jų apeliacinėje nutartyje. Teismų sprendimuose bausmės individualizavimo motyvai išdėstyti tinkamai. Bausmės griežtumo požiūriu įstatymo taikymo klaidų nepadaryta.
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a:
Nuteistojo K. N. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Vladislovas Ranonis
Dalia Bajerčiūtė
Egidijus Bieliūnas
