Baudžiamoji byla Nr. 2K-217-976/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37569-2017-3
Procesinio sprendimo kategorija 1.1.10.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. liepos 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui,
nuteistajam R. M., jo gynėjui advokatui Dariui Karabinui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Sergejaus Bekišo kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio.
Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu R. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi – 5222,40 Eur bauda, bausmes visiškai sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir 5222,40 Eur bauda. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, automobilis,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis R. M., du šio automobilio užvedimo rakteliai ir registracijos liudijimas konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nuosprendis pakeistas. Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8 punktą (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), R. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
R. M. nuteistas už tai, kad 2017 m. liepos 25 d., apie 5.30 val., miško masyve (duomenys neskelbtini) iš tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo, neteisėtai laikė ir savo automobiliu,,VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) iki namo (duomenys neskelbtini), gabeno neturėdamas įgijimo, gabenimo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų akcizais apmokestinamas prekes – 250 MGL dydžio sumą viršijančios bendros 11 859,21 Eur vertės cigaretes, kurios nebuvo paženklintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarime Nr. 408 patvirtintų Apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais – banderolėmis taisyklių 5 punkte nustatyta tvarka, taip pažeidė Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių su vėlesniais pakeitimais 2 ir 3.4 punktų reikalavimus.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo R. M. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės ir duomenys apie R. M. asmenybę pagrįstai leidžia spręsti, kad paskirta reali laisvės atėmimo bausmė neišvengiamai turės neigiamos įtakos jo sveikatos būklei, socialiniams ryšiams ir dar labiau sumažins nuteistojo galimybes sumokėti paskirtą baudą, dėl to yra pagrindas R. M. taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir bausmės vykdymą atidėti, paskiriant įpareigojimą.
III. Kasacinio skundo argumentai
Kasaciniu skundu Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras S. Bekišas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio dalį, kuria R. M., pripažintam kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 1992 straipsnio 1 dalyje, pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8 punktą, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, ir dėl šios dalies palikti galioti Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį. Kitas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalis palikti nepakeistas. Kasatorius skunde nurodo:
Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, būtent BK 75 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 2 dalies nuostatas. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma ir galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas. Tokios aplinkybės, bylojančios apie tai, jog bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam neturi būti taikomas, šioje byloje yra nustatytos.
Apeliacinės instancijos teismas iš esmės nerevizavo šioje byloje nustatytų BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, į kurias skirdamas nuteistajam bausmę atsižvelgė pirmosios instancijos teismas (nuteistasis padarė sunkų nusikaltimą, veika tyčinė, baigta, jis jau teistas už analogišką nusikaltimą ir yra recidyvistas, nustatytos jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, nuteistasis nedirba, turi keturiasdešimt procentų darbingumo lygį), bet konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas individualizuodamas bausmę ypač sureikšmino nuteistojo ankstesnį teistumą už analogišką nusikalstamą veiką. Tokia išvada nepagrįsta, nes akivaizdu, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, todėl šiai aplinkybei, sprendžiant klausimą dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo galimybės, ir turėjo būti skiriamas ypatingas dėmesys. Pažymėtina, kad nuteistasis ne tik padarė naują analogišką nusikalstamą veiką būdamas recidyvistas, bet ir anksčiau buvo net tris kartus baustas administracine tvarka už akcizais apmokestinamų prekių (cigarečių) gabenimą ir laikymą.
Apeliacinės instancijos teismas, sprendimą taikyti BK 75 straipsnio nuostatas motyvavęs tuo, kad nuteistasis pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi, neatsižvelgė į tai, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 7 d. baudžiamojo įsakymo, priimto nuteistajam R. M. už neteisėtą akcizais apmokestinamų prekių (cigarečių) disponavimą, aprašomojoje dalyje nurodyta, kad nuteistasis pripažįsta kaltę ir labai gailisi, tačiau akivaizdu, jog nuoširdus gailėjimasis nesutrukdė jam jau kitą mėnesį po teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo vėl įvykdyti analogišką nusikalstamą veiką.
Apeliacinės instancijos teismo akcentuoti bylos duomenys apie nuteistojo sveikatos būklę nenusveria kitų byloje nustatytų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių svarbos ir savaime nenulemia bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo. Nors nuteistasis nedirba, jo sveikatos būklė nesutrukdė jam padaryti naujos nusikalstamos veikos, todėl šiai aplinkybei negali būti skiriama išskirtinė, dominuojanti reikšmė. Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo sveikatos būklės (iki 2018 m. birželio 5 d. jam nustatytas 40 proc. darbingumo lygis) galimybės atlikti laisvės atėmimo bausmę ar atleidimo nuo jos aspektu (BK 76 straipsnis) nevertino ir nenagrinėjo.
Apeliacinės instancijos teismas akcentavo nuteistojo pastangas mokėti ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą ir padarė išvadą, kad realios bausmės paskyrimas dar labiau sumažins galimybes sumokėti anksčiau teismo paskirtą baudą, nors jis sumokėjo tik labai nedidelę – 50 Eur – paskirtos baudos dalį.
Naujos (analogiškos ankstesnei) nusikalstamos veikos padarymas ir kitos pirmiau išdėstytos aplinkybės rodo, kad nuteistasis po ankstesnės neteisėtos veikos, už kurią buvo paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda, teigiamų išvadų nepadarė, elgesio nepakeitė ir toliau pažeidinėjo įstatymus. Akivaizdu, kad tai rodo ir jo neigiamą požiūrį į įstatymo saugomas vertybes, nenorą laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų normų ir taisyklių ignoravimą, o ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda nepaveikė nuteistojo taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, bei savo prevencinių tikslų nepasiekė.
Pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta už sunkų nusikaltimą, numatytą BK 1992 straipsnio 1 dalyje, reali vienerių metų laisvės atėmimo bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai, o jos vykdymo atidėjimas neleistų pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytų bausmės tikslų ir užtikrinti tinkamo teisingumo principo įgyvendinimo.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Prokuroro kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 75 straipsnio taikymo
Teisėjų kolegija pažymi, kad BK nuostatos suteikia teismui pakankamai plačią diskreciją atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes ir ne tik parinkti nuteistajam taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšį ir dydį (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys, 55–61 straipsniai), bet ir, esant pagrindui, paskirti švelnesnę nei įstatymo numatytą bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis, 62 straipsnis), atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis). Reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą taikyti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04LTc4OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-8-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-8-788/2018">2K-7-8-788/2018</a>).
Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 75 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu) įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodyta, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas atlieka du kartus: pirma – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais teismas įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neišvardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNjYtOTQyLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-266-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-266-942/2015">2K-7-266-942/2015</a>). Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNjYtOTQyLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-266-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-266-942/2015">2K-7-266-942/2015</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04LTc4OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-8-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-8-788/2018">2K-7-8-788/2018</a>).
Teismų praktikoje nuosekliai aiškinama, kad, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjEtODk1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-61-895/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-61-895/2015">2K-61-895/2015</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNjYtOTQyLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-266-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-266-942/2015">2K-7-266-942/2015</a>).
Kasatorius skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, atidėdamas laisvės atėmimo bausmės vykdymą, pernelyg sureikšmino kai kurias aplinkybes, o fakto, kad nuteistasis antrą kartą teisiamas už analogišką nusikaltimą ir prieš tai buvo baustas administracine tvarka, nepagrįstai nevertino kaip kliūties taikyti BK 75 straipsnį.
10. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nutarties, jis vertino visas byloje nustatytas aplinkybes (charakterizuojančias asmenį ir veiką) ir motyvavo, kodėl nagrinėjamoje byloje taikytinas BK 75 straipsnis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija teisiškai reikšmingas aplinkybes vertino nė vienai neteikdamas išskirtinės reikšmės. Sprendžiant paskirtos bausmės dydžio klausimą, o vėliau sprendžiant dėl jos atidėjimo buvo vertinama tai, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika yra ekonominio pobūdžio, nesmurtinė, atsakomybę sunkinanti aplinkybė (R. M. pripažintas recidyvistu, nes nuteistas už tyčinį sunkų nusikaltimą, padarytą jau turint teistumą už analogišką nusikalstamą veiką) ir lengvinanti aplinkybė (nuteistasis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai dėl to gailisi); taip pat kiti duomenys (nuteistasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra neįgalus, turi tik keturiasdešimt procentų darbingumo lygį, rimtų sveikatos problemų, pradėjo mokėti baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą). Duomenų, leidžiančių manyti, kad R. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai nebūtų pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, nagrinėjamojoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Aptarusi teisiškai reikšmingas bausmės paskyrimui aplinkybes, teisėjų kolegija padarė motyvuotą išvadą, jog, paskyrus nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę, tai neišvengiamai turės neigiamos įtakos jo sveikatos būklei, socialiniams ryšiams ir dar labiau sumažins nuteistojo galimybes sumokėti paskirtą baudą.
11. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad remiantis Probacijos įstatymu yra vykdoma probuojamų asmenų elgesio kontrolė, kuri susijusi su tam tikrais asmeninės laisvės suvaržymais ir atsakomybe, pažeidus probacijos sąlygas. Tais atvejais, kai probuojamas asmuo be pateisinamų priežasčių nevykdo nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą. Taigi bausmės vykdymo atidėjimas pats savaime negali paneigti bausmės tikslų įgyvendinimo, kaip ir negalimi tokie teisiniai argumentai, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali būti prilyginamas nebaudžiamumui ir nepagarbai įstatymui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNjYtOTQyLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-266-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-266-942/2015">2K-7-266-942/2015</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04LTc4OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-8-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-8-788/2018">2K-7-8-788/2018</a>).
12. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad nėra teisinių argumentų pripažinti, jog apeliacinės instancijos teisėjų kolegija netinkamai taikė BK 75 straipsnį.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Sergejaus Bekišo kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Eligijus Gladutis
Audronė Kartanienė
Rima Ažubalytė
